2021-12-29 Nr. AB-39-3-65-3-00413-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3109-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00413-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2020 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (10.15)VPE_SP5-98 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. K.“ (toliau – ir 2020 m. vasario 19 d. sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6105 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (10.15)VPE_SP5-98“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimas) prieštaraujančiais pareigūno pensijos skyrimo principams; 2) įpareigoti paskirti pensiją, atitinkančią deklaruojamus principus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2020 m. vasario 19 d. sprendimu jam paskirta 12,26 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir pensija). 2020 m. vasario 19 d. sprendimas buvo apskųstas VSDFV, buvo prašoma perskaičiuoti pensijos dydį ir paskirti pensiją, atitinkančią deklaruojamus teisėje ir teismų praktikoje principus. VSDFV 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu 2020 m. vasario 19 d. sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas neginčija Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) nustatytos pensijų skaičiavimo formulės. Įstatymas nėra susietas su socialiniais rodikliais.

Pareiškėjas darbo santykius su prokuratūra nutraukė 1992 m. spalio 15 d., pensija nebuvo paskirta. Tuo metu ekonominė ir finansinė sistema buvo tik kuriama. Dėl pareigūnų pensijos buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. nutarimas Nr. 281, tačiau nutarime nepasisakyta dėl socialinio pareigūnų pensijos aspekto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. nutarimas Nr. 281 nereglamentavo jokių kitų klausimų, išskyrus tai, kokių sistemų pareigūnams, ištarnavusiems šiame nutarime nurodytą metų skaičių, ir kokio dydžio pensijos skiriamos pagal šį teisės aktą.

Tačiau nutarime nurodyta, kad „darbuotojų, pareigūnų ir karių pensijos indeksuojamos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo numatyta tvarka.“ Nutarimas negalioja nuo 1995 m. sausio 1 d., tačiau vėlesniuose teisės aktuose pensijos socialinės paskirties funkcija (gyventojų pajamų garantijos) nebuvo realizuota. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas negalioja nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Ekonomika buvo nestabili, pragyvenimo lygis žemas. 1991 m. rugpjūčio 5 dieną buvo įvesti Lietuvos laikinieji pinigai – bendrieji talonai.

Tik 1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litai ir centai. Todėl yra pagrindas teigti, kad ne tik paminėti institutai nebuvo tobuli, bet ir gyventojų gyvenimo lygis keitėsi ir ženkliai skiriasi nuo šiuolaikinių standartų. Tai pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Kaip minėta, pareiškėjui paskirta 12,26 Eur pensija. Akivaizdu, kad tokio dydžio pensijos paskyrimas žemina žmogaus orumą. Pareiškėjas įgijo teisę į pareigūno pensiją, tikėjosi tinkamos socialinės garantijos ir apsaugos. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas;

šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise; vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, turi laikytis konstitucinio visų asmenų lygybės principo (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimą). Lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principai reiškia, kas asmuo, kuris sudėtingiausiu pereinamuoju laikotarpiu sąžiningai vykdė savo pareigas valstybei, tikisi iš valstybės bent minimaliausiai pagrįsto pensinio aprūpinimo.

Šiuo metu pensijų dydis pakankamai garantuoja pareigūnų gyvenimo lygį ir kokybę, lygiateisiškumo principas įpareigoja valstybę taip pat vykdyti pareigą piliečiui, įgijusiam teisę į pareigūno pensiją iki 1994 m. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo priėmimo. Pareigūno pensijos paskirtis – ne tik kompensavimas už pareigūno darbą, bet pareigūno pensija atlieka ir socialinę funkciją. Valstybė turi sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę apsaugą (žr.

Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą). Valstybei suteikta diskrecija taikyti įstatymo įgyvendinimo mechanizmą, kuris užtikrintų minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius, žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Socialinės apsaugos išmokos turi būti indeksuojamos pakankamai, kad išmokų vertė atitiktų valstybėje vykstančius infliacinius, darbo užmokesčio kitimo ir kitus procesus. Teisiniu pareigūnų pensijų reglamentavimu neatsižvelgiama į situacijas, kada asmuo įgijo teisę gauti pareigūno pensiją 1990–1994 m., bet sprendimas dėl tokios pensijos paskyrimo priimamas daug vėliau.

Tokiu atveju valstybės institucija turėtų vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir kitais principais. Teisėtų lūkesčių apsauga yra teisinės valstybės principo elementas. Todėl 12,26 Eur dydžio pensijos pareigūnui nustatymas aiškiai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo nuomone, klaidinga taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado 1992 m., pensijos skaičiavimo modelį pagal 1994 m. priimtą įstatymą. Orientaciniai kriterijai, remiantis kuriais VSDFV galėtų apskaičiuoti pareigūno pensiją, gali būti valstybės remiamų pajamų dydis (nuo jo priklauso teisė į piniginę socialinę paramą – 125 Eur) arba pareiginės algos bazinis dydis.

3. Atsakovas VSDFV atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad VSDFV teritorinis skyrius ir VSDFV yra įstatymus ir kitus norminius teisės aktus vykdančios institucijos ir nėra įgaliotos pripažinti, kad tam tikrame įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra netobulas ar pan. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam suteikti įstatymų, ir plečiamas jo kompetencijos aiškinimas nėra leidžiamas. Galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės savo iniciatyva nustatyti individualius pensijos dydžius. Visiems buvusiems pareigūnams pareigūnų pensijos skaičiuojamos ir skiriamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įvertinant buvusio atlyginimo dydį, ištarnauto laikotarpio trukmę bei nustatytas indeksavimo taisykles. Šioje byloje ginčijami sprendimai, priimti išnagrinėjus faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra argumentuoti, juose nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Todėl nėra pagrindų naikinti ginčijamus sprendimus. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus ginčijamus sprendimus bei įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių paskirti pensiją, atitinkančią deklaruojamus teisės principus.

5. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius (proceso metu pakeitė VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžė, kad apskaičiuoti pareiškėjo pensijos dydį kitaip, negu nustatyta Įstatyme, nėra teisinio pagrindo, todėl panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių iš naujo perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį nėra pagrindo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad pareigūnų valstybinės pensijos skiriamos, vadovaujantis 1994 m. gruodžio 13 d. priimtu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (nauja šio įstatymo redakcija, galioja nuo 2005 m. liepos 1 d.). Be to, pareigūnų valstybinės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

9. Teismas pabrėžė, kad tą mėnesį, kai pareiškėjas nustojo eiti prokuroro pareigas, t. y. 1992 m. spalio mėn., jo darbo užmokestis (su priedais už laipsnį ir už ištarnautą laiką) buvo 104,72 lt, t. y. 30,33 Eur. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendime ir VSDFV 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjo ištarnautas laikas yra 11 m. 10 mėn. 1 d. (t. y. 11,8361 m.). Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad jis neginčija nurodytų darbo užmokesčio dydžio ir ištarnauto laiko trukmės. Atsižvelgus į nurodytus faktinius duomenis, pareiškėjo pareigūnų pensijos apskaičiavimui taikomos Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 5 ir 11 dalių, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-229 3 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 24 punkto nuostatos. Pareiškėjui pareigūnų pensija apskaičiuota taip: 11,8361 x 1,8 = 21,3050 x 30,33 / 100 = 6,46 + 5,80 = 12,26 Eur, t. y. už kiekvienus metus iš ištarnautų metų paskiriant po 1 procentą (taip pat padidinus šiuos procentus 1,8 karto) nuo 30,33 Eur darbo užmokesčio ir pridedant 5,80 Eur. Skundžiamuose VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendime ir VSDFV 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime toks pareigūnų pensijos apskaičiavimas ir yra pateiktas, be to, šiuose administraciniuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų pensijos dydis yra 12,26 Eur.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde VSDFV ir skunde teismui teigė, jog neginčija Įstatymu nustatytos pareigūnų pensijos dydžio skaičiavimui taikytos formulės. Taigi, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad remiantis minėtomis teisės normomis apskaičiuotas pareiškėjo pensijos dydis yra 12,26 Eur. Pareiškėjas tvirtino, kad nesutinka su jam paskirtos pensijos dydžiu, kadangi 12,26 Eur dydžio pensijos nustatymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir kitiems teisės principams.

11. Teismas konstatavo, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją tik įstatymų leidėjui suteikta diskrecija spręsti dėl valstybinių pensijų dydžių, jų skyrimo sąlygų ir tvarkos. Įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjui buvo paskirta pensija ir apskaičiuotas jos dydis, nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 patvirtintais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais (2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. A1-11 redakcija), VSDFV direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus nuostatais (neteko galios 2021 m. liepos 1 d.), atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam suteikti įstatymų, ir plečiamas jo kompetencijos aiškinimas nėra leidžiamas, darė išvadą, kad VSDFV ir VSDFV Utenos skyrius, kaip viešojo administravimo subjektai, privalėjo vykdyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos įstatymų leidėjas priėmė, reglamentuodamas karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius. Teismas sprendė, kad VSDFV Utenos skyrius neturėjo teisinio pagrindo paskirti ir apskaičiuoti pareiškėjui pensiją, kurios dydis atitiktų pareiškėjo nurodytus dydžius – valstybės remiamų pajamų dydį arba valstybės pareigūnų pareiginės algos bazinį dydį, kadangi Įstatymas tokios kompetencijos atsakovui nesuteikė. Tokia VSDFV Utenos skyriaus kompetencija nebuvo numatyta.

12. Teismas konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas ir VSDFV 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimas yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, t. y. jie yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais. Netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius sprendimus, atmetamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo paskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kurios dydis atitiktų pareiškėjo nurodytus principus.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad:

13.1. Nekelia klausimo dėl Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai. Problema yra dėl VSDFV atlikto Įstatymo normų taikymo ir priimtų sprendimų atitikimo protingumo, sąžiningumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir kitiems principams, t. y. priimtas sprendimas prieštarauja principams pagal savo turinį. Pareiškėjui paskirtos pensijos dydis žemina žmogaus orumą, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, pareiškėjas įgijo teisę į pareigūno pensiją ir tikėjosi tinkamos socialinės garantijos ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo principo paisymo. Teismas byloje pateiktų duomenų nevertino protingumo ir sąžiningumo principų kontekste ir dėl VSDFV sprendimų atitikimo deklaruojamiems principams nepasisakė, o tai leidžia daryti išvadą, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnį, t. y. pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. 12,26 Eur dydžio pensija neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, objektyviai tokio dydžio pensija praranda savo tikslinę paskirtį ir neužtikrina bet kokių asmens socialinių poreikių. Teismas nepasisakė dėl minėtų principų bei dėl teisėtų lūkesčių apsaugos. Konstitucinis Teismas pripažino, kad nustatant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai, toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti laiduojamas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad nustatant pensijų santykių teisinį reguliavimą privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, be kita ko, proporcingumo, teisingumo, protingumo reikalavimų. VSDFV suteikta teisė ir kartu pareiga priimant sprendimus dėl pensijos skyrimo atsižvelgti į minėtus principus.

13.2. Teismas sprendime neanalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ loginio ir teisinio ryšio su priimtu VSDFV Utenos skyrius 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ir teismo sprendime neatsakyta į klausimą, ar VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas atitinka minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1206. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas saistomas su Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206. Įstatymas nedraudžia VSDFV priimti atitinkantį deklaruojamus principus sprendimą dėl pensijos dydžio, tinkamai motyvuojant priimamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad reikalavimas, jog individualus administracinis aktas būtų teisėtas, apima ir teisės principų suponuojamų reikalavimų laikymąsi. Pareigūno pensija be kitų tikslų atlieka ir socialinę funkciją. 12,26 Eur dydžio pensijos paskyrimas pagal visus kriterijus netenka prasmės ir pensijos paskirtis neįgyvendinama. Tokios pozicijos laikos ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris yra išaiškinęs, kad maža senatvės pensija prilyginama orumą žeminančiam elgesiui.

14. Atsakovas VSDFV atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, kad pritaria skundžiamo teismo sprendimo motyvams. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir visus byloje esančius įrodymus, teisingai nurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja ginčo teisinius santykius, sistemiškai išanalizavo šių teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstą dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

16. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius (proceso metu pakeitė VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas nurodo, kad pritaria skundžiamo teismo sprendimo motyvams. Pabrėžia, kad teismas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo. Teismas pagrįstai vertino bylos faktines aplinkybes bei tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 12,26 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ir VSDFV 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo minėtas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo paskirti pensiją, atitinkančią teisės principus.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ginčijami VSDFV ir jo teritorinio skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neginčija, jog pagal Įstatymą jam pensija yra apskaičiuota teisingai, taip pat nekvestionuoja Įstatymo nuostatų, kurių pagrindu apskaičiuota pensija, atitikimo Konstitucijai, tačiau tvirtina, kad VSDFV (jos teritorinis skyrius) nagrinėjamu atveju turi diskreciją, vadovaudamasi teisės principais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, nustatyti didesnį pensijos dydį.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir duomenų vertinimu aspektu, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriems pritaria, pripažįsta, kad VSDFV (jo teritorinis skyrius) turėjo vadovautis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis pareiškėjo valstybinę pensiją, ir neturėjo jokio pagrindo apskaičiuoti pareiškėjui valstybinę pensiją nukrypstant nuo teisinio reglamentavimo. Kaip pagrįstai nurodė teismas skundžiamame sprendime, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam suteikti įstatymų, ir plečiamas jo kompetencijos aiškinimas nėra leidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2012/2014). Taigi niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad VSDFV (jos teritorinis skyrius) nagrinėjamu atveju turėjo diskreciją, vadovaudamasis teisės principais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, nustatyti didesnį pensijos dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ patvirtintų socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti, kadangi pagal nustatytą pareiškėjo pensijos apskaičiavimo teisinį reglamentavimą šie dydžiai netaikytini apskaičiuojant pareiškėjo valstybinę pensiją, šiuo atveju yra nustatytas aiškus teisinis reglamentavimas, pagal kurį ir apskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija (žr. šios nutarties 9 p.). Pareiškėjo nurodyti teisės principai irgi nesudaro prielaidos išvadai, kad pareiškėjui galėtų būti apskaičiuota didesnė pensija. Kaip minėta, šiuo atveju yra nustatytas imperatyvus ir aiškus teisinis reguliavimas pareiškėjo pensijai apskaičiuoti, o tokį reguliavimą paneigti būtų galima tik Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau pareiškėjas pats nurodo, kad jo atitikimo Konstitucijai nekvestionuoja.

23. Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs apie valstybines pensijas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis (liet. aiškiai žodžiais, tiesiogai) nurodytos pensijų rūšys yra senatvės ir invalidumo pensijos, kad pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis nurodytos, pensijos. Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės biudžeto (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimus). Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas). Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimus). Įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimus). Įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kada valstybinė pensija asmeniui neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, kurio pagrindu pareiškėjui paskirta valstybinė pensija, minėtos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste, neturi pagrindo išvadai, kad šis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Tai, kad, pareiškėjo nuomone, pagal šį teisinį reguliavimą apskaičiuojant jam pensiją neatsižvelgiama į tai, kad jo atlyginimas jam tarnaujant prokuratūroje ir baigus tarnybą 1992 m. yra itin žemas šių dienų kontekste, savaime nėra pagrindas vertinti, kad aptariamas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją įstatymų leidėjas turi platesnę diskreciją nustatant valstybines pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjui paskirta pensija, šios diskrecijos neperžengė, t. y. nenustatė su Konstitucija ir iš jos kylančiais principais nesuderinamo reguliavimo (pvz., nėra pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjui pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą būtų skirta mažesnė pensija, lyginant jį su kitais panašioje padėtyje esančiais asmenimis, t. y., kaip ir pareiškėjas, prokurorais atitinkamą laikotarpį išdirbusiais ir atitinkamą atlyginimą gavusiais asmenimis).

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam paskirta valstybinė pensija (jos dydis) neteisinga, neproporcinga, žeminanti jo orumą ir pan., pažymėtina, kad tai yra valstybinė pensija, kurios, kaip minėta, skyrimo sąlygas nustatyti įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją, o valstybė laiduoja ir senatvės pensiją, t. y. vieną iš Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis nurodytų pensijų rūšių, kurią gauna visi Lietuvoje dirbantys (dirbę) gyventojai, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo socialinio draudimo senatvės pensijos, dėl šios pensijos atliekamos socialinės paskirties funkcijos (gyventojų pajamų garantijos).

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Teismas skundžiamu sprendimu bylą išnagrinėjo objektyviai, išsamiai ir visapusiškai. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė