Legislator Case Law & Legislation
4f03a259-cea2-4b7c-b283-d0d8d07f296d AI generated

4f03a259-cea2-4b7c-b283-d0d8d07f296d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4f03a259-cea2-4b7c-b283-d0d8d07f296d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                        Civilinė byla Nr. 2-1953/2014 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00424-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 114.11.; 121.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vermikompostas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-626-265/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vermikompostas“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekokompostas“ ir R.

Legislator headnote

AI generated

4f03a259-cea2-4b7c-b283-d0d8d07f296d · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovas, pateikdamas apeliacinį skundÄ , pažeidė CPK 334 straipsnio nuostatas, o apeliacinį skundÄ pateikė neturintis teisės skundÄ pateikti asmuo, t. y. ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus UAB „Edris“ įgaliotas asmuo D. J.. Byloje nėra duomenų, kad D. J. turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                        Civilinė byla Nr. 2-1953/2014 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00424-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 114.11.; 121.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vermikompostas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-626-265/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vermikompostas“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekokompostas“ ir R.

B. dėl soliadaraus žalos atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“, If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                     I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl patalpų nuomotojo BUAB „Ekokompostas“ ir naujojo patalpų savininko R. B. solidariosios atsakomybės bei jų pareigos atlyginti žalÄ buvusiam patalpų subnuomininkui už galimai prarastÄ turtÄ .IeÅ¡kovas BUAB „Vermikompostas“ 2013-07-09 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2-7), praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Ekokompostas“ ir R.

B. 609 526,79 Lt žalos atlyginimui ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovo UAB „Ekokompostas“ 2009-11-17 perėmė sliekų auginimo veiklÄ ir jÄ vykdė iÅ¡ Å¡io atsakovo iÅ¡sinuomotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). 2012 metų rugpjūčio pabaigoje sužinojęs, kad patalpų nuomos santykiai nuo 2012-09-30 nutrÅ«ks, rugsėjo mėnesį iÅ¡ nuomotų patalpų pradėjo gabenti jam priklausantį turtÄ Ä¯ Plikių kaimÄ , Klaipėdos rajone, tačiau lygiagrečiai tebevykdė veiklÄ ir RokiÅ¡kyje.

Tačiau atsakovas R. B., 2012-09-11 įsigijęs šį pastatÄ iÅ¡ atsakovo UAB „Ekokompostas“, nuo 2012-09-21 nebeįsileido ieÅ¡kovo darbuotojų į patalpas ir taip užkirto keliÄ prižiÅ«rėti ten likusius sliekus bei organizuoti turto iÅ¡sivežimÄ , neleido nepriklausomam vertintojui (sliekų augintojų asociacijos atstovui) paimti mėginius sliekų biomasės kiekio nustatymui. Dėl tokių atsakovo R. B. veiksmų 8054,78 kg sliekų, kurių vertė 451 067,68 Lt, žuvo, o 93 418 litrų biohumuso, kurio vertė 23 354,50 Lt, prarado savo savybes.

Taip pat ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡ nuomotų patalpų pasiimti konteinerio – Å¡aldytuvo su Å¡aldymo įranga, kurio vertė 15 104,61 Lt. IeÅ¡kovas savo lėšomis buvo pagerinęs nuomotas patalpas, tikėdamasis, kad patalpomis naudosis mažiausiai iki 2015-12-31, dėl Å¡ių patalpų įsigijimo iÅ¡ atsakovo UAB „Ekokompostas“ 2012-01-31 buvo prasidėjusios ir Å¡alių derybos, kuriose atsakovas ieÅ¡kovo atliktus pagerinimus įvertino 120 000 Lt suma. Å iÄ sumÄ planavo įskaityti kaip pradinę įmokÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovo patirta žala sudaro iÅ¡ viso 609 526,79 Lt.Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-30 nutartimi (t. 2, b. l. 179-181) civilinę bylÄ Nr. 2-626-513/2014 sustabdė ir žalos priteisimo klausimÄ perdavė UAB „Ekokompostas“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-700-265/2014 atsakovui UAB „Ekokompostas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o turtinio pobÅ«džio reikalavimų pagrįstumas bankrutuojančiai įmonei vertintini bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-14 nutartimi (t. 4, b. l. 23-25) ieškovo BUAB „Vermikompostas“ ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad ginčo patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), liko jam priklausantis turtas, t. y. 8 054,78 kg sliekų bei 93 418 litrų biohumuso. Atsargų netekties nurašymo akto, kuriuo atsakovas grindė savo reikalavimus, teismas nepripažino tinkamu ir pakankamu tokiems ieškovo nuostoliams ar jų dydžiui patvirtinti įrodymu, kadangi šio akto turinį paneigė kiti byloje esantys ir teismo įvertinti įrodymai -VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo centro raštas, 2012-05-21 pranešimas draudimo kompanijai, liudytojo A.

A., kuris pirko sliekus iÅ¡ ieÅ¡kovo, paaiÅ¡kinimai. Vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 233 354,40 Lt nuostolių, patirtų dėl prarasto biohumuso, pagrįstumÄ , teismas pažymėjo ir tai, kad pats ieÅ¡kovas atsisakė jį iÅ¡sivežti iÅ¡ parduotų patalpų. Liudytojai A. A. ir M. B. patvirtino, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas uždraudė vežti biohumusÄ dėl konflikto su atsakovu R. B.. IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. 15 104,61 Lt žalÄ už konteinerį – Å¡aldytuvÄ teismas taip pat pripažino nepagrįstu, nenustatęs jo sunaikinimo arba negalėjimo Å¡io daikto atsiimti iÅ¡ ginčo patalpų.

ReikalavimÄ priteisti 120 000 Lt žalÄ už atliktus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus teismas atmetė ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie atliktus rangos darbus ginčo patalpų pagerinimui, iÅ¡ antstolio užfiksuotos vaizdo medžiagos nustatęs ir tokiÄ aplinkybę, kad patalpos, kurioms, kaip teigia ieÅ¡kovas, buvo atlikti pagerinimai, yra dalinai sugadintos ir iÅ¡ardytos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Vermikompostas“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 28-29) praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 nutartį panaikinti ir jo ieÅ¡kinį patenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas pažeidė įrodinėjimo proceso normas, vertindamas tik atsakovams palankius įrodymus ir visai nevertindamas ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindė prieauglio pajamavimo aktais, statybinių medžiagų, konteinerio įsigijimo dokumentais ir kt., tačiau dėl jų nepasisakyta. Teismas neatsižvelgė į tų liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad dėl atsakovo R. B. veiksmų BUAB „Vermikompostas“ darbuotojai negalėjo patekti į gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo galima atlikti bÅ«tinų sliekų priežiÅ«ros darbų bei iÅ¡gabenti jų į kitas patalpas.2.

Teismas pažeidė procesines normas, priimdamas teismo nutartį, o ne teismo sprendimÄ , bei apribojo ieÅ¡kovo galimybę pateikti detalesnį apeliacinį skundÄ . Atsakovas BUAB „Ekokompostas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 33-35) praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 nutartį. AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas neįrodė nei to, kad nuomotame pastate adresu (duomenys neskelbtini) paliko daugiau nei 8 tonos gyvų sliekų, nei 120 000 Lt žalos už nuomotų patalpų pagerinimo darbus fakto, nei kliudymo atsiimti konteinerį – Å¡aldytuvÄ .

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo administratorius buvo raginamas iÅ¡sivežti šį daiktÄ .

2. IeÅ¡kovas, pateikdamas apeliacinį skundÄ , pažeidė CPK 334 straipsnio nuostatas, o apeliacinį skundÄ pateikė neturintis teisės skundÄ pateikti asmuo, t. y. ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus UAB „Edris“ įgaliotas asmuo D. J.. Byloje nėra duomenų, kad D. J. turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

3. Kadangi ieÅ¡kinio nagrinėjimas buvo perduotas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, o bankroto byloje visi klausimai yra sprendžiami ne sprendimais, o nutartimis, todėl teismas nepažeidė procesinių normų, priimdamas nutartį, o ne sprendimÄ . Atsakovas R. B. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (t. 4, b. l. 56-59) praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 nutartį. AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, o teismas dėl jų yra pasisakęs ir įvertinęs, nepažeisdamas procesinių teisės normų.

Teismas pagrįstai pagal byloje esančių įrodymų visumÄ konstatavo, kad tuo metu, kai atsakovas R. B. įsigijo patalpas, sliekų jose nebuvo, juo labiau sliekų nebuvo tuo metu, kai, ieÅ¡kovo teigimu, jis uždraudė ieÅ¡kovo darbuotojams patekti į patalpas. Liudytojo R. T. parodymai, kad 2012 metais buvo atlikta sliekų inventorizacija, buvo vežamos atliekos sliekams maitinti, nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.2. Nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai, kad, iÅ¡sivežus dalį sliekų į Plikių kaimÄ , veikla buvo vykdoma ir RokiÅ¡kyje.

Byloje yra duomenų, jog ieškovas sliekų Rokiškio mieste nemaitino, neteko leidimų juos auginti ir pats pardavė turėtus taršos leidimus kitiems asmenims.3. Atsakovo įsigytose patalpose buvo šaldytuvas – konteineris, kuris yra saugomas iki šiol. Kad tai tas pats šaldytuvas-konteineris, matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2012-09-26) ir vėliau darytų nuotraukų. Ieškovas iš viso nepateikia jokių jo nuosavybei priklausančio šaldytuvo – konteinerio identifikacinių duomenų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Teisės normos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯vertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumÄ teisiniu ir faktiniu aspektais atsižvelgiant į apeliaciniame ar atskirajame skunde nurodomus argumentus, jeigu nenustatomas pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 320 str.). Tokių aplinkybių nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl skundo argumentų, kuriais keliami įrodinėjimo instituto taikymo ir baigiamojo teismo procesinio dokumento formos reikÅ¡mės klausimai.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas BUAB „Vermikompostas“ 2009-11-16 sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatas 9F1p, pastatas 8F1p) nuomos sutartį su UAB „Ekokompostas“ (t. 1, b. l. 8-10), tačiau Å¡i nuomos sutartis tarp Å¡alių nutraukta 2012-01-15 aktu (t. 1, b. l. 10). Apeliantas, nutrÅ«kus nuomos sutartiniams santykiams su UAB „Ekokompostas“, tÄ patį pastatÄ (plane pažymėtÄ 8F1p), iÅ¡ pradžių panaudos, po to nuomos sutartimi subnuomojosi iÅ¡ UAB „Biohumus & Soil“ (t. 1, b. l. 11-16), su kuriuo nuomos sutartiniai santykiai nutraukti nuo 2012-09-31 (t. 1, b. l. 17).

Dėl apelianto subnuomotų iÅ¡ nuomotojo UAB „Biohumus & Soil“ (t. 2, b. l. 131-134, 139-140) patalpų, tarp UAB „Ekokompostas“ ir R. B. sudaryta 2012-09-11 pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 49-57), kurios pagrindu apeliantas privalėjo atlaisvinti patalpas bei pasiimti jam nuosavybės teise priklausius daiktus, dėl ko ir kilo Å¡is ginčas. Dėl apelianto skundo priėmimo Atsakovas BUAB „Ekokompostas“ atsiliepime į skundÄ praÅ¡o apelianto skundÄ laikyti nepaduotu, nurodydamas, kad bankroto administratoriaus UAB „Edris“ įgaliotam asmeniui D.

J. nepateikus savo teisinį iÅ¡silavinimÄ patvirtinančių įrodymų, skundÄ padavė asmuo, negalintis atlikti tokio procesinio veiksmo. Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CPK 55 straipsnį juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, juridinių asmenų atstovais teisme gali bÅ«ti juridinių asmenų darbuotojai, kurių pagal pavedimÄ teisės turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotame ir patvirtintame įgaliojime (CPK 57 str.).

Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 9 punktÄ bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja teismo paskirtas administratorius arba jo įgaliotas kitas asmuo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-30 nutartimi UAB ,,Vermikompostas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir administratoriumi paskyrė UAB ,,Edris“ (t. 1, b. l. 66-67), kuris, atitinkamai, įgaliojo bankroto administratorę D. J. atstovauti BUAB ,,Vermikompostas“ civilinėse bylose visuose Lietuvos Respublikos teismuose, suteikdamas CPK 59 straipsnyje numatytas teises, taip pat teisę pasiraÅ¡yti ieÅ¡kinius, skundus, praÅ¡ymus, keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismų sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka (t. 1, b. l. 68).

Remiantis iÅ¡dėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinis skundas ieÅ¡kovo vardu pateiktas neturinčio teisės jį atstovauti asmens. D. J., kaip bankroto administratoriaus UAB „Edris“ įgaliotas asmuo (darbuotoja bei bankroto administratorės kvalifikacijÄ turintis asmuo), veikia byloje atstovavimo pagal įstatymÄ ir pagal darbdavio pavedimÄ pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį skundÄ savo rezoliucija priėmė ir atsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl apelianto procesinių teisių įgyvendinimo Apeliantas vienu iÅ¡ savo apeliacinio skundo argumentų nurodė netinkamÄ galutinio procesinio teismo sprendimo formÄ , jo teigimu, sukliudžiusiÄ jam pateikti iÅ¡samesnį skundÄ dėl skundžiamos teismo nutarties. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo BUAB „Ekokompostas“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui buvo perduotas nagrinėti ieÅ¡kovo BUAB „Vermikompostas“ savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinys dėl solidaraus žalos priteisimo iÅ¡ BUAB „Ekokompostas“ ir R.

B., o ne bankrutuojančios įmonės kreditoriaus praÅ¡ymas patvirtinti finansinį reikalavimÄ bankroto byloje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės, nors ir bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo, privaloma priimti ne nutartį, o sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-649/2013). Ir nors pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė nutartimi, o ne sprendimu, galutinio procesinio dokumento forma ar jo pavadinimas patys savaime nelemia Å¡io procesinio teismo sprendimo neteisėtumo ir jo nepagrįstumo ar bÅ«tinybės pakartoti teismo procesÄ iÅ¡ naujo, kaip to siekia apeliantas.

Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė žodinio proceso tvarka, pagal ginčo teisenos taisykles iÅ¡tyręs į bylÄ pateiktus įrodymus, iÅ¡klausęs pirmosios instancijos teisme proceso dalyvius, jų atstovus (CPK 14 str.). Å ios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs jo inicijuotÄ ginÄÄ galutiniu procesiniu sprendimu – nutartimi, apribojo apelianto teisę į teisingÄ teismo procesÄ vien dėl apeliacijos teisės įgyvendinimui suteikto septynių, o ne trisdeÅ¡imties dienų termino.

Skundo teiginiai, kad tuo apribota jo teisė pateikti detalesnį apeliacinį skundÄ , neįrodyti. Per įstatyme nustatytÄ terminÄ atskirajam skundui paduoti apeliantas pasinaudojo apeliacijos teise, paduodamas šį skundÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė skundo, kaip procesinio dokumento, kokių nors trÅ«kumų, kuriuos galėtų sÄ lygoti laiko skundui paduoti nepakankamumas, o ir pats apeliantas nei savo skunde, nei vėliau, pateikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismui, neįvardijo konkrečių faktų ar argumentų, kuriuos jam sukliudė iÅ¡dėstyti galimai per trumpas procesinio dokumento apskundimo terminas.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas teisę į apeliacijÄ yra įgyvendinęs, o vien aptarti procesiniai aspektai dėl baigiamojo akto, kuriuo ginčas buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, procesinės formos nesudaro prielaidų priimtos dėl ginčo teismo nutarties panaikinimui. Dar daugiau, įstatymų leidėjas draudžia vien formaliu pagrindu panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ arba nutartį (CPK 7 str., 328 str., 338 str.). Dėl įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu iÅ¡dėstęs faktines aplinkybes (ieÅ¡kinio pagrindÄ ), suformulavo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) priteisti žalÄ , kilusiÄ dėl apelianto subnuomotų patalpų naujojo savininko R.

B. neteisėtų veiksmų, neleidžiant iÅ¡sivežti nuomotose patalpose galimai buvusio apelianto turto. Jo prieÅ¡ingÄ teisėtiems interesams veikimÄ , anot apelianto, sÄ lygojo ir kito atsakovo - BUAB „Ekokompostas“ veiksmai, patalpų pirkimo-pardavimo metu patvirtinus, jog nekilnojamojo turto pardavimo metu tretieji asmenys į parduodamÄ daiktÄ jokių teisių neturi. Reikalaudamas solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų priteisti žalÄ dėl patalpose buvusio turto praradimo ar žalÄ dėl patirtų investicijų į patalpas, apeliantas civilinės atsakomybės rūšies nedetalizavo, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, kad žala yra kildinama iÅ¡ delikto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ pritaria, jog apeliantui 2012 metais rugpjūčio-rugsėjo mėn. keliant savo įmonės BUAB „Verikompostas“ veiklÄ (sliekų auginimÄ ) į Plikių kaimÄ , Klaipėdos rajonÄ , apelianto ir atsakovų sutartiniai santykiai nesiejo, tad atsakovų veiksmai vertintini deliktinės civilinės atsakomybės kontekste, sprendžiant klausimÄ , ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimÄ priteisti reikalaujamÄ sumÄ , Å¡iam neįrodžius žalos padarymo fakto bei atsakovų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, nuostolius (žalÄ ) ir priežastinį ryšį tarp jų bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), tenka reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kiančiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.).

Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ grindžia CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ civiliniame procese bei priimto galutinio procesinio dokumento pagrindimÄ vien ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, pažeidimu, verta pažymėti, jog teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas, kuriam kyla įrodinėjimo pareiga, neįrodė praÅ¡omų atlyginti jo 609 526,79 Lt dydžio nuostolių atsiradimo (ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus - žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį) ar kad kurių nors nuostolių jis patyrė bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra faktinio ar teisinio pagrindo nesutikti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie galimai padarytÄ Å¾alÄ dėl apelianto prarastų 8 tonų sliekų bei 93 litrų biohusmuso, pagrįstai įvertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius byloje esančius įrodymus. Byloje esantys duomenys, kad 2011-2012 metų žiemÄ apelianto auginami sliekai suÅ¡alo (t. 2, b. l. 54, 86), o 2012 metų gegužės-birželio mėnesiais UAB „Biohumus & Soil“ parduota tik 300 kg sliekų, nors Å¡is norėjęs įsigyti 1-2 tonas (t. 1, b. l. 160; liudytojo R.

M., A. A. paaiÅ¡kinimai 2014-05-08 teismo posėdžio metu), suponuoja tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad po įvykusio įšalo įmonės veiklos mastai mažėjo, kas teismui leido pagrįstai abejoti dėl apelianto valdyto turto (sliekų, biohumuso) apimties. Ä®monės veiklos apimčių mažėjimÄ patvirtino ir apelianto įmonės buvę darbuotojai – liudytojai R. M., V. V., kurių teigimu 2012 metų pavasarį-vasarÄ darbo nebuvo, auginamų gyvų organizmų reikėdavo gerai paieÅ¡koti. Å iame kontekste aktualÅ«s bei vertintini ir tokie duomenys, kad dar gerokai iki patalpų perleidimo naujajam savininkui termino, 2012 metų gegužės-birželio mėnesiais apeliantui buvo sustabdyta 3 kategorijos Å GP (Å¡alutinių gyvÅ«nų produktų) surinkimo, transportavimo, rūšiavimo, pjaustymo veikla (t. 3, b. l. 124, 129), o nuo 2012-07-10 Å¡i veikla paties apelianto iniciatyva ir apskritai nutraukta (t. 3, b. l. 128).

Apeliantas faktinės aplinkybės, kuo jo auginami sliekai tokiu atveju buvo maitinami ir iÅ¡ kur maistui bÅ«tini produktai buvo gaunami, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Liudytoja L. G., buvusi apelianto vadovė ir akcininkė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad negali pateikti dokumentų, kuo maitino sliekus, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantÄ atstovaujantis bankroto administratorius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai ataskaitų apie gyvÅ«ninės ar negyvÅ«ninės kilmės produktų panaudojimÄ sliekų šėrimui įmonė taip pat nepateikė (t. 3, b. l. 120).

Ne tik jau aptartos faktinės aplinkybės, bet ir VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, kad apeliantas už 2012 metus Å«kinių gyvÅ«nų nedeklaravo (t. 1, b. l. 157; t. 3, b. l. 127), kai 2010-2011 metais deklaruotas, atitinkamai, 11 905,90 ir 15 905 Å«kinių gyvÅ«nų skaičius, neleidžia sutikti su apelianto teiginiais apie 2012 metų rugsėjo mėnesį užaugintÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ kiekį sliekų (8 054,78 kg) bei biohumuso turėjimÄ (93 418 ltr), juolab kad nuo 2012 metų pavasario (kai buvo parduota vos 300 kg sliekų) iki įmonės iÅ¡sikraustymo 2012 m. rudenį buvo neilgas laiko tarpas.

Tokį teisėjų kolegijos vertinimÄ suponuoja ir atsakovo R. B. pateikto 2012-09-26 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 3, b. l.73-75) užfiksuoti faktai dėl R. B. įsigytose patalpose esančiuose sliekų auginimo įrengimuose esamo mažo kiekio sliekų. Taigi net ir darant prielaidÄ , kad apeliantas nuo 2012 metų pavasario (kai buvo parduota 300 kg sliekų) iki rudens vis tik buvo užauginęs kažkokį kiekį sliekų ir biohumuso, tačiau 8 tonų sliekų bei 93 418 litrų biohumuso galimÄ buvimÄ atsakovo R.

B. įsigytose patalpose paneigia ir apelianto buvusios vadovės L. G. bei apelianto atstovo, bankroto administratoriaus teismo posėdžio metu teikti paaiÅ¡kinimai, kad kraustymosi metu (2012 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais) buvo iÅ¡sivežta apie 3 tonos sliekų į Klaipėdos rajonÄ , o UAB „Biohumus & Soil“ 2012 metais rugsėjo mėnesį leista pasiimti apie 2-3 kubus biohumuso, kuriame sliekų nebuvo (liudytojo A. A. paaiÅ¡kinimai). Taigi ir apelianto iÅ¡sivežti sliekų kiekiai iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių kontekste neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad apeliantas 2012 metais rugsėjo mėnesį disponavo ieÅ¡kinyje nurodytu turtu ar jį prarado dėl kitų asmenų veiksmų. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog biohumuso kiekis tiesiogiai priklauso nuo esamų sliekų kiekio, tad konstatavus neįrodytÄ faktÄ dėl 2012 m. rugsėjo mėnesį buvusio 8 tonų sliekų R.

B. įsigytose patalpose RokiÅ¡kyje, konstatuotina, kad ir faktas buvus ginčo patalpose 93 418 litrams biohumuso neįrodytas.Remiantis iÅ¡dėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių procesinių normų, įvertinęs duomenų visumÄ , o ne tik atsakovų teiktus įrodymus, kaip yra nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Tiek apelianto pateiktas atsargų netekties nuraÅ¡ymo aktas (t. 1, b. l. 45, 60) suraÅ¡ytas vienasmeniÅ¡kai įmonės vadovės, nesudarius komisijos, tiek duomenys apie pradėtÄ ir nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl R.

B. veiksmų, ar apelianto kviestų liudytojų paaiÅ¡kinimai, kad atsakovas R. B. neįsileido į įsigytas patalpas, neleido apelianto iÅ¡kviestam ekspertui apskaičiuoti sliekų masės, neįrodo fakto, kad apeliantas 2012 metų rugsėjo mėnesį realiai disponavo ieÅ¡kinyje nurodytu turtu (8 054,78 kg sliekų ir 93 418 ltr biohumuso). Dar daugiau, tai, kad apeliaciniame skunde, kvestionuodamas atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , apeliantas nurodo pirmosios instancijos teismo neįvertintinus įrodymus – prieauglio pajamavimo aktus, kurie į bylÄ iÅ¡ viso nepateikti, tik patvirtintina aptariamų skundo argumentų nepagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija, vertindama kilusios žalos dėl konteinerio – šaldytuvo neatgavimo galimybę, ir Å¡ioje ginčo dalyje visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas neįrodė minėto turto sunaikinimo ar sugadinimo, dėl kurio galėtų atsirasti solidari abiejų atsakovų atsakomybė. Liudytoja L. G., geriausiai žinojusi įmonės valdytÄ ir naudotÄ turtÄ , teismo posėdžio metu nepatvirtino fakto, kad byloje esančiose R. B. padarytose konteinerio – Å¡aldytuvo fotonuotraukose bÅ«tų užfiksuotas ne ieÅ¡kovui priklausantis konteineris – Å¡aldytuvas (t. 2, b. l. 115-123).

Esant objektyviai galimybei atsiimti šį turtÄ iÅ¡ R. B. valdomo pastato (t. 2, b. l. 112), nuostolių priteisimas neatitiktų žalos atlyginimo instituto paskirties. Dėl dar vienos sudėtino ieÅ¡kinio reikalavimo dalies - nuostolių už atliktus nuomotose patalpose pagerinimus kompensavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai – statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai – byloje nepateikti. Viena vertus, apeliantas (ieÅ¡kovas) grįsdamas šį savo reikalavimÄ , yra pateikęs tik ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktÄ (t. 1, b. l. 61-62), taigi nesant byloje pateiktų atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, konkretizuojančių atliktų darbų mastÄ , vietÄ ir laikÄ , konstatuoti atliktų pastato pagerinimų vertę vien remiantis tokio turto nuraÅ¡ymo aktu objektyviai neįmanoma.

Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai:

1) realumas;

2) būtinumas;

3) protingumas. Realumo požymis reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidomis pripažįstamos iÅ¡ tikrųjų iÅ¡leistos lėšos. ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sÄ naudas ar kaÅ¡tus, o iÅ¡ tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2008). Kita vertus, tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu, tiek iÅ¡ jau minėto ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo akto matyti, kad apeliantas nuomoto pastato pagerinimo darbus teigia atlikęs dar iki atsakovui R.

B. įgyjant patalpas 2012-09-11. Kadangi atsakovas R. B., pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydamas pastatÄ , jokių iÅ¡lygų dėl papildomos kainos už nekilnojamojo turto pagerinimus sumokėjimo nepasirašė, prieÅ¡ingai, remiantis pirkimo – pardavimo sutartimi, įsigijo pastatÄ su žinomais daikto trÅ«kumais (stogo, sienų, grindų bei inžinerinių tinklų defektai, sutarties 6.2.1 p.), todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad tenkinti tokį apelianto reikalavimÄ Â nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, t. y. nenustačius jokių neteisėtų tokio pobÅ«džio apelianto iÅ¡laidas (jo interpretuojamas kaip žalÄ ) lemiančių abiejų atsakovų veiksmų ir kaltės, taip pat nekildinant tokio reikalavimo buvusiam patalpų nuomotojui iÅ¡ nuomos teisinių santykių (CPK13 str., 265 str. 2 d.).

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto bei BUAB „Ekokompostas“ sutartiniai santykiai nebesiejo nuo 2012-01-16, kai Å¡alys 2012-01-15 nuomos sutarties Nr. 2009-11-16/01 nutraukimo aktu nutraukė 2009-11-16 nuomos sutartį Nr. 2009-11-16/01 (t. 1, b. l. 8-10). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pasibaigus nuomos santykiams, Å¡alys viena kitai pretenzijų neturėjo (2012-01-15 nuomos sutarties nutraukimo aktas, t. 1, b. l. 10). Be to, byloje dalyvavusių liudytojų R. T., R. M., M. B. paaiÅ¡kinimais bei 2012-09-26 antstolio konstatavimo protokolo duomenimis nustatyta, kad apelianto įmonei kraustantis iÅ¡ subnuomotų patalpų RokiÅ¡kyje į Klaipėdos rajonÄ , tiek pats apelianto įmonės direktoriaus pavaduotojas R.

T., tiek įmonės darbuotojai atliko dailylenčių, elektros instaliacijos, vamzdynų ir pan. ardymo darbus. Vadinasi, patenkinus reikalavimÄ atlyginti už suniokotus pagerinimus, reikÅ¡tų vieno iÅ¡ pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua unjuria propria), pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-379/2008). Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsakomybės solidarumo Apeliantas savo skunde tvirtina pateikęs pirmosios instancijos teismui visus įrodymus dėl atsakovo V.

B. tyčinių veiksmų, sukliudžiusių pasiimti turtÄ . Nekonstatavus apeliantui padarytos žalos, apeliacinio skundo argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų buvimo / nebuvimo nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s. Tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pareigÄ pasisakyti dėl svarbiausių argumentų, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teisėjų kolegija aptaria ir šį aspektÄ .       Vertinant neteisėtų veiksmų buvimÄ ar nebuvimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tina įvertinti, kokias pareigas turėjo ir ar tinkamai įvykdė abi ginčo santykio Å¡alys.

IÅ¡ liudytojų R. M., R. T., M. B. paaiÅ¡kinimų bei 2012-09-26 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų, kaip minėta, nustatyta, kad apelianto BUAB „Vermikompostas“ darbuotojai, įmonei 2012 m. rugsėjo mėnesį iÅ¡sikeliant į Klaipėdos rajonÄ , ardė pastate esančiÄ elektros instaliacijÄ , vamzdynus, apdailÄ ir kt. Faktas, nuo kada ir kiek laiko R. B. neįsileido BUAB „Vermikompostas“ darbuotojų, tiksliai nebuvo nustatytas, kadangi tiek Å¡alių, tiek liudytojų paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi (vieni teigia, kad į pastatÄ buvo galima įeiti be apribojimų, kitų teigimu, R.

B. ribojo patekimÄ Ä¯ pastatÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas R. B., bÅ«damas įsigytų patalpų savininkas, turėjo teisę uždrausti apelianto darbuotojams pateikti į patalpas, paaiÅ¡kėjus, kad įsigytos patalpos yra niokojamos ir gadinamos. Tai, kad tarp apelianto įmonės buvusios vadovės L. G. ir R. B. buvo kilę nesutarimai iÅ¡sikraustant, o atsakovas R. B. registruotais raÅ¡tais keletÄ kartų informavo apeliantÄ apie likusio dirvožemio, Å¡aldytuvo-konteinerio ir kitų daiktų atsiėmimÄ , suderinus su R.

B. laikÄ (t. 2, b. l. 103-104, 107-109), nesuponuoja iÅ¡vados, kad R. B., kaip patalpų savininkas, elgėsi kaip nesÄ Å¾iningas ar nerÅ«pestingas asmuo, numatęs veikti apelianto nenaudai bei pažeidžiant jo teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis bylos aplinkybių visuma, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo R. B. veiksmus reikėtų vertinti kaip neteisėtus bei sukėlusius galimÄ Å¾alÄ . Å iame kontekste aktualu pažymėti ir tokiÄ aplinkybę, kad apeliantas, keldamas solidariosios atsakomybės klausimÄ , visiÅ¡kai nepagrindė solidariosios atsakomybės taikymo sÄ lygų Vien tai, kad atsakovas BUAB „Ekokompostas“, parduodamas apelianto subnuomotas patalpas, sutartyje neatskleidė pirkėjui R.

B., kad Å¡ios patalpos yra iÅ¡nuomotos ir iÅ¡ jų privalės iÅ¡sikelti subnuomininkas, nesuponuoja iÅ¡vados, kad bÅ«tent tokių aplinkybių įtakojamas atsakovas R. B. neatidavė apeliantui likusio turto, kad tokių veiksmų visuma lėmė apelianto įvardijamos žalos atsiradimÄ . Nei bylos nagrinėjimo metu, nei procesiniuose dokumentuose apeliantas neįrodinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovų atliktais veiksmais, patvirtinančiais jų veiksmų bendrumÄ , lėmusį žalos atsiradimÄ .

Pats pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas taip pat nelaikytinas neteisėtu atsakovo BUAB „Ekokompostas“ veikimu, sÄ lygojusių nuostolių atsiradimÄ .Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas ar įrodinėjimo institutÄ , ir Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovams UAB „Ekokompostas“ ir R.

B. laikinÄ sias apsaugos priemones ir 2013-07-11 nutartimi (t. 1, b. l. 72-73) areÅ¡tavo jų turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių už 609 526 Lt sumÄ . Kadangi teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, galioja tik iki tokio sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d., 331 str. 6 d.), o pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neiÅ¡sprendė, bet kokie atsakovams Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo BUAB „Vermikompostas“ reikalavimams užtikrinti taikyti disponavimo turtu ar piniginėmis lėšomis apribojimai panaikintini Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekokompostas“, įm. kodas 140085778, atžvilgiu taikytÄ kilnojamojo ir nekilnojamojo, piniginių lėšų, turtinių teisių areÅ¡tÄ .Apie turto areÅ¡to panaikinimÄ praneÅ¡ti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Teisėjos             Dalia Kačinskienė                          Danguolė Martinavičienė                          Nijolė PiÅ¡kinaitė