4eff4429-ceaf-46bb-9279-32c56f8fbf18 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-453-569/2015Teismo procesinis Nr. 2-07-3-07631-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. rugsėjo 10d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo PoÅ¡kaus ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-797-291/2014 pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Fisanta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.           Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ ,          n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. J. pateiktu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ priteisti 9030,34Lt turtinės žalos; 35 000Lt neturtinės žalos; 80,56 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012-12-01 iki jo pasveikimo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog nuo 2007-03-09 iki 2010-06-14 jis dirbo pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini). 2010-01-04 įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ieÅ¡kovas patyrė sunkius, gyvybei pavojingus sužalojimus, dėl to tapo tik iÅ¡ dalies darbingu. Atsakovas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1dalies 4punktÄ , kaip negalintį toliau dirbti dėl sveikatos. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad atsakovas, t.y. darbdavys neužtikrino tinkamų darbo sÄ lygų, nebuvo atliktas instruktavimas, nepasirÅ«pino tinkamomis darbų saugos priemonėmis.

IeÅ¡kovas buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydėsi, jautė didžiulius skausmus, nepatogumus, patyrė materialinius nuostolius. Ir šiuo metu jo sveikatos bÅ«klė prasta, tačiau yra įsidarbinęs Raseinių žemės Å«kio bendrovėje (toliau – ŽŪB).Atsakovas UAB „Fisanta“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi nelaimingas atsitikimas darbo vietoje įvyko dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, kuris, bÅ«damas patyręs ir kvalifikuotas darbuotojas, žinodamas visus reikalavimus, neatsisakė vykdyti darbo, kol nebus paÅ¡alinti trÅ«kumai, pats pažeidė saugiam darbui keliamus reikalavimus, t.y. atsisegė saugos lynÄ , neturėdamas antrojo saugos lyno, kurį turėjo pasiimti pieÅ¡ lipdamas į elektros stulpÄ .

Pažymėjo, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovas stengėsi ieÅ¡kovui atlyginti patirtus nuostolius, siÅ«lė apmokėti už reabilitacinį gydymÄ , tačiau ieÅ¡kovas atsisakė. Darbdavys ieÅ¡kovui yra sumokėjęs 1975 Lt gydymo iÅ¡laidų, visas iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui sumokėta 12657Lt. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė ieÅ¡kovui V.

J. iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ 2260,54 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2898,55 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 5159,09 Eur sumos; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ po 23,35 Eur ieÅ¡kovui V. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieÅ¡kovas taps darbingu ar pradės gauti senatvės pensijÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“175,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui V.

J.; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. 260,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui UAB „Fisanta“; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“163,19 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas ne tik atsakovas. Vertino, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas apmokytas, patyręs darbuotojas, atestuotas (duomenys neskelbtini) , buvo neatidus ir nerÅ«pestingas, nepasirÅ«pino savo saugumu. Sprendė, kad darbdavys, t.y. atsakovas pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir jai atsiranda prievolė atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad iÅ¡ dalies dėl atsiradusių pasekmių yra kaltas ir pats darbuotojas, jo veiksmai netinkamai naudojant asmenines apsaugos priemones, kas taip pat yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis bei žala. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas pagrindė praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , todėl priteisė 7798,88 Lt turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui, tačiau manė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje– 1231,46 Lt - negali bÅ«ti tenkinamas, nes baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudėties.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo gautas atlyginimas iki nelaimingo atsitikimo buvo 1300 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius), o nustačius nedarbingumÄ , ieÅ¡kovas gauna 416,64 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ kas mėnesį. 2012 m. ieÅ¡kovo pajamos buvo 1219,44Lt per mėnesį, t.y. 80,56 Lt mažiau, nei buvo iki sužalojimo, 2013m. jo pajamos buvo – 847,93Lt, t.y. 452,17 Lt mažiau, nei iki sužalojimo, todėl tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovui po 80,56 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieÅ¡kovas taps darbingu arba pradės gauti senatvės pensijÄ .Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į atsiradusias pasekmes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, į paties ieÅ¡kovo kaltės laipsnį, į atlygintinos turtinės žalos dydį, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisė ieÅ¡kovui 10000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .

Kadangi ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Fisanta“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti V. J. iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ 5159,09 Eur, kuriÄ sudaro Å¡ios sumos: 2260,54 Eur turtinės žalos atlyginimui, 2898,55 Eur neturtinės žalos atlyginimui, po 23,35 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieÅ¡kovas taps darbingu ar pradės gauti senatvės pensijÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas apeliantės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismas netinkamai vertino apelianto kaltės nebuvimo klausimÄ . Pažymėjo, kad su tomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovas dirbo ilgai ir be jokių incidentų. Incidentas įvyko tada, kai jis pats atsisegė saugos lynÄ , o teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad ieÅ¡kovas be jokių kliūčių dirbo su tomis darbo saugos priemonėmis. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavime teisiniu pagrindu įvardija ir vadovaujasi inter alia CK 6.263 straipsniu.

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami. Byloje privalo bÅ«ti patiekti įrodymai ir jie įvertinti, kaip pagrindžiantys kaltę kaip „neiÅ¡skiriamÄ â€œ nuo neteisėtų veiksmų. Teismas spręsdamas kaltės klausimÄ rėmėsi CK 6.246 str. nuostatomis, t.y. bendrosiomis civilinės atsakomybės sÄ lygomis. Tuo tarpu, nors ir turėjo vadovautis sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, visiÅ¡kai ignoravo kitÄ teisiÅ¡kai Å¡iai bylai reikÅ¡mingÄ teisinį reguliavimÄ , t.y. darbuotojų saugos bendruosius imperatyvus, kurie yra taikomi analogiÅ¡kose bylose.

Teismas konstatuoja, jog įsitinkinti dėl apsaugos priemonių tinkamumo darbo atlikimui yra ieÅ¡kovo V. J. atsakomybė. Tačiau šį konstatavimÄ teismas pamirÅ¡o sprendžiant atsakomybės klausimÄ . Apeliantui neaiÅ¡ku, kaip sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , teismas nustatė darbdavio pareigos elgtis atidžiai pažeidimÄ , kai pats ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti apsaugos priemonių tinkamumu. Teismas neteisėtai neįvertino liudytojo K. T. liudijimo, kad maÅ¡inoje buvo pagalbinis lynas.

Teismas neįvertino liudytojo A. N. liudijimo, kad darbÄ buvo galima atlikti taip, kaip pavaizduota nuotraukoje pateiktoje į bylÄ . Nėra aiÅ¡ku, pagal kokius teisės aktus teismas formulavo rÅ«pestingumo pareigÄ , jei pats ieÅ¡kovas privalėjo paruoÅ¡ti darbo vietÄ ir parinkti asmens apsaugos priemones. Teismas netinkamai sprendė dėl kitų taikytinų teisės aktų,nors ir pripažino, kad ieÅ¡kovas pats buvo darbų vykdytojas. Netinkamai teismas vertino 2004 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr.4-432 patvirtintų „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“ 29 p.,ieÅ¡kovas, kaip darbų vykdytojas, pastebėjęs darbo saugos problemÄ , neinformavo darbų vadovo.

Tokiu būdu, ieškovas pažeidė minėtos tvarkos nuostatus. Teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino ieškovo kvalifikacijos, patirties apimtis. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl kaltę apibrėžiančių kriterijų. Pažymi, kad vienas iš kaltę apibrėžiančių kriterijų yra aplinkybė, ar pats darbdavys valdo didesnio pavojaus šaltinį, o šioje byloje, elektros stulpas (atrama), nėra paties darbdavio nuosavybė ar kitokiu pagrindu tiesiogiai valdomas padidinto pavojaus šaltinis.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimuose tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek pačiam teismui nuolat keitė parodymus, nebuvo nuoseklus. Teismas visiÅ¡kai nevertino teisinio reguliavimo taikytino Å¡ioje byloje: nebuvo įvertinta LR Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Ä®statymo 46 str. 2 d., neatsižvelgta ir visiÅ¡kai nepagrįstai nepritaikyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. nuostata. Teismas neatmetė ir neįvertino teisiÅ¡kai ieÅ¡kovo pateiktų nepagrįstų teiginių, jog darbuotojas privalėjo naudoti dirÅ¾Ä su dviem stabilizavimo lynais (...) bei konkrečiai kokias.

2. Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo kaltės klausimÄ . Teismas lyg ir aiÅ¡kiai, ir nedviprasmiÅ¡kai atsakė ir iÅ¡sprendė priežastinio ryÅ¡io klausimÄ Å¡ioje byloje, tačiau nepakankamai aiÅ¡kiai suformulavo, kaip to reikalauja kasacinio teismo formuojama teismų praktika. Teismas nepagristai nepasisakė dėl pernelyg teisiÅ¡kai nutolusių padarinių nuo neteisėto veiksmo.3. Teismas neįvertino įrodymų viseto sprendžiant žalos nepagrįstumÄ . Visai nesiėmė bent iÅ¡ dalies kritiÅ¡kai vertinti žalos gydymo metu pateikiamas diagnozes.

Neįvertino, kad ieÅ¡kovui apeliantė siÅ«lė reabilitacinį gydymÄ , tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės atsisakė, sprendžiant turtinės žalos dydį minėta aplinkybė turi bÅ«ti įvertinta apelianto naudai, nes ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė pagalbos iÅ¡ apelianto. Pažymi, kad iÅ¡laidų įrodymai dėl patirto gydymo yra pateikti čekiais, kurių pagrindu nėra įmanoma nustatyti, kas buvo paslaugų beneficiarijus. Teismas, pripažindamas nuostoliais iÅ¡laidas, patvirtintas tik minėtais dokumentais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė neturtinės žalos teisinį įvertinimÄ . Jokių įrodymų dėl neturtinės žalos pobÅ«džio, intensyvumo ar dydžio ieÅ¡kovas nėra pateikęs. Teismas visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad ieÅ¡kovo atveju nedarbingumas nustatytas labai trumpam laikui t.y. tik iki 2013 m. spalio 24 d.4. Teismas netinkamai kvalifikavo priežastinio ryÅ¡io aspektÄ byloje. Teismas konstatavo, kad tiesioginiame faktiniame priežastiniame ryÅ¡yje yra paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai.

Neatlikus vienintelio stabilizavimo lyno atsegimo veiksmo, nelaimė nebÅ«tų įvykusi. PastarÄ jį faktÄ teismas savo sprendime įvertino per menkai. Teismas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo 2013-12-19 nutartyje, priimtoje byloje Nr.2A-741-210/2013 aiÅ¡kaus įpareigojimo nurodyti konkrečias priežastis, kurios lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ darbe. Teismo pozicija dėl netinkamo darbo organizavimo kaip sudedamosios priežastinio ryÅ¡io dalies nėra pagrįsta ir neatitinka byloje pateiktų įrodymų.

Tuo bÅ«du teismas neįvykdė reikalavimo, kurį iÅ¡kėlė Å iaulių apygardos teismas apeliacine tvarka spręsdamas ginÄÄ . Teismas visiÅ¡kai ignoravo imperatyvÄ atsakyti į priežastinio ryÅ¡io klausimÄ , ar jeigu nebÅ«tų „organizaciniu aspektu instruktavimas“ atliktas, bet jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų atsisegęs asmens apsaugos priemonių, ar įvykis bÅ«tų įvykęs. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad apeliantės teiginiai, jog ieÅ¡kovas galėjo naudotis automobilyje buvusiu „diržu ir pagalbiniu diržu“ yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes ne diržas ar papildomas diržas, o du stabilizavimo lynai buvo reikalingi ieÅ¡kovui saugiam darbo atlikimui, o tokia saugos priemonė ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡duota ir tokios saugos priemonės jokiame automobilyje nebuvo. Tokios saugos priemonės, kaip papildomas ar pagalbinis diržas, kokias mini apeliantas, nėra. Jokie norminiai aktai, reglamentuojantys darbų saugÄ ir saugos priemonių naudojimÄ , nenumato galimybės dėtis du saugos diržus, turinčiam po viena saugos lynÄ , nėra tokios saugos diržų naudojimo technologijos ir metodikos.

UAB „Fisanta“ atsakingas už darbų vykdymÄ ir darbų saugÄ buvo darbų vadovas D. J., tačiau apeliantė prievoles dėl darbų saugos užtikrinimo siekia perkelti pačiam darbuotojui V. J.. Pažymi, kad vėliau atsirado 2009 m. sausio 5 d. UAB „Fisanta“ direktoriaus įsakymas, kuriame V. J. įvardijamas darbų vykdytoju, tačiau duomenų, kad V. J. (taip pat ir kiti darbų vykdytojai) bÅ«tų supažindintas su Å¡iuo įsakymu, atsakovas nepateikė. Todėl nepaneigtos ieÅ¡kovo ir anksčiau iÅ¡sakytos abejonės, kad Å¡is įsakymas galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas po V.

J. įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teigia, kad tarp atsakovo –darbdavio - padarytų saugos darbe norminių aktų pažeidimų ir ieÅ¡kovo patirto sveikatos sutrikdymo, darbingumo netekimo bei dėl to atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastims ryÅ¡ys.V. J. dirbo su tokiomis saugos priemonėmis, kokias jam davė darbdavys, todėl nėra pagrindo jį kaltinti neatidumu ir nerÅ«pestingumu. Nurodo, kad ieÅ¡kovas teismui pateikė visus jo turtinę žalÄ patvirtinančius dokumentus, kurie yra raÅ¡ytiniai įrodymai CPK 197 str. prasme, apeliantas nepaneigė jų tikrumo ir nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kodėl teismas negalėjo jais remtis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, be to, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet bÅ«tina nustatyti ir kitas bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieÅ¡kovas patyrė sužalojimus, yra kaltas tiek darbdavys, tiek ieÅ¡kovas. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, įrodinėja, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, jo, kaip darbdavio, neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra, taip pat nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ 2012-08-16 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (I t. b.l. 38-40), iÅ¡tyrus su nelaimingu atsitikimu surinktÄ medžiagÄ buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius BK 176str. 1d. požymių, nutarimu iÅ¡ esmės konstatuota, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas pats ieÅ¡kovas. Tačiau pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ visos nelaimingo atsitikimo aplinkybės yra tiriamos ir vertinamos baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.

Baudžiamojoje byloje galioja nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu civilinės atsakomybės atveju galioja kaltės prezumpcija (CK 6.248 str. 1 d.). Todėl ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog tarp ieÅ¡kovo patirtos žalos ir darbdavio neveikimo (neatitinkančio įstatymų reikalavimų instruktavimo) nėra priežastinio ryÅ¡io, nėra reikÅ¡minga Å¡ioje byloje. Be to, pažymėtina, kad prokuratÅ«ros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nustatyti faktai nagrinėjant civilinę bylÄ neturi prejuducinės reikÅ¡mės. Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra akivaizdus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas pats ieškovas. Jo kaltė nustatyta 2010-02-09 nelaimingo atsitikimo darbe aktu (I t. b.l. 9-13), 2012-01-03 specialisto išvada (I t. b.l. 26-31), 2012-06-29 ekspertizės aktu baudžiamojoje byloje (I t. b.l. 32-37). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra netinkamas asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, naudojimas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas, užlipęs nagėmis į EOL gelžbetoninę atramÄ , atsegė vienÄ saugos lyno karabinÄ nuo Å¡oninės saugos diržo kilpos, neteko pusiausvyros ir krito maždaug iÅ¡ 6 metrų aukščio ant žemės. IeÅ¡kovas, turėdamas (duomenys neskelbtini) licenzijÄ , didelę darbinę patirtį, matydamas, kad darbo priemonės yra netinkamos darbui atlikti, privalėjo atsisakyti dirbti su tokiomis darbo priemonėmis (Instrukcijos Nr. 23 47 p.). Tokias iÅ¡vadas teismo posėdyje patvirtino ir ekspertė J.

R.. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu objektyvių priežasčių, kodėl neatsisakė dirbti su darbdavio jam suteiktomis apsaugos priemonėmis, nenurodė. Todėl neabejotinai nustatytina, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo didelio neatsargumo ir atsiradusių pasekmių. IeÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, teigė, kad jam buvo suteiktos netinkamos saugos priemonės – diržas ne su dviem, o su vienu stabilizavimo lynu, tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas, ar pagal darbo pobÅ«dį ieÅ¡kovui buvo bÅ«tina pakilti aukščiau ir atsisegti vienintelį stabilizavimo lynÄ .

Tačiau tiek iš ekspertizės išvadų, tiek iš ekspertės paaiškinimų matyti, kad ieškovui buvo suteiktos tinkamos saugos priemonės – diržas su vienu stabilizavimo lynu - tuo atveju, jei jam nebuvo būtina persikelti aukščiau paramsčio. Kaip jau buvo minėta, jei ieškovui buvo būtina persikelti per stulpo paramstį, jis turėjo visai nutraukti darbus, vadovaudamasis Instrukcijos Nr. 23 47 punktu. Todėl šiuo atveju aplinkybė, kokiu tikslu ieškovui buvo būtina persikelti per paramstį, darbuotojo saugos požiūriu neturi teisinės reikšmės. Ieškovo argumentai, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo atsakovo išduota netinkama darbo saugos priemonė, yra nepagrįsti.  Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus, kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra, su jais nesutinka.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io apibrėžtį ir formuojamÄ teismų praktikÄ skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu laikomas toks priežastinis ryÅ¡ys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sÄ lygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procese sÄ lygiÅ¡kai iÅ¡skiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar konkretÅ«s neigiami padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

BÅ«tent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryÅ¡io buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytÄ netiesioginio priežastinio ryÅ¡io taisyklę, kad, norint konstatuoti priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo (kaip nagrinėjamu atveju) ir padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.Byloje esančiose eksperto iÅ¡vadose nurodyta, jog tikėtina, kad organizaciniu požiÅ«riu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad darbuotojų, tame tarpe ir ieÅ¡kovo, instruktavimas apie darbų aukÅ¡tyje saugų atlikimÄ neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada sutinka. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundÄ , įrodinėjo, jog ieÅ¡kovas nelaimingo atsitikimo metu atliko ne statybos, o elektros montavimo darbus, todėl Å¡iuo atveju negalima vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais darbų saugÄ statybos srityje. Tačiau iÅ¡ STR ,,Statybos darbai‘‘ (STR 1.08.02:2002, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211), galiojusio nelaimingo atsitikimo metu, 1 priedo 1.2.2 p. matyti, kad elektrotechnikos darbai priskiriami prie specialiųjų statybos darbų.

Be to, Å¡iuo atveju yra svarbi ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas sužalojimus patyrė ne dėl elektros iÅ¡krovos, o dėl kritimo iÅ¡ aukščio. Saugų darbÄ statybvietėje reglamentuoja Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346. Taisyklių, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe metu, 16 punktas reikalavo, jog rangovas statybos darbus gali pradėti tik turėdamas darbų technologijos projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai.

VisapusiÅ¡kas ir pilnavertis instruktavimas darbo vietoje galimas pagal tokį konkrečiai statybvietei tinkamai parengtÄ statybos darbų projektÄ (arba jo dalį – technologinę kortelę). Darbuotojas paprastai pasiraÅ¡o technologinėje kortelėje, kad yra supažindintas su darbo saugos reikalavimais, papildomai instruktuotas, technologinės kortelės turinį reglamentuoja taisyklių 5 priedas, pagal priedo 6 punkto reikalavimus kortelėje turi bÅ«ti nurodytos priemonės, siekiant iÅ¡vengti darbuotojo kritimo iÅ¡ aukščio.

Å iuo atveju nurodymų registravimo ir pavedimo įforminimo žurnale yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as apie jo, kaip darbų vykdytojo, instruktavimÄ . Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad žurnale pasirašė po jau po traumos, tokie jo paaiÅ¡kinimai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo paraÅ¡o žurnale negalima spręsti, kokio pobÅ«džio instruktavimas jam buvo pravestas. Pažymėtina, kad atsakovas nevykdė ir savo vidaus norminių aktų reikalavimų, susijusių su darbų sauga. Atsakovo Saugos ir sveikatos instrukcijos, atliekant elektros perdavimo oro linijų montavimo darbus, Nr. 23 18 punktas numato, kad elektros perdavimo oro linijų montavimo darbai turi bÅ«ti atliekami pagal darbų vadovo raÅ¡tiÅ¡kÄ nurodymÄ , kurio Å¡iuo atveju, kaip jau buvo minėta, nebuvo.

Atsakovo priimtoje Darbuotojo, dirbančio aukÅ¡tyje, darbo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 07 58 punktas numato, kad kiekvienas dirÅ¾Ä naudojantis darbuotojas prieÅ¡ darbo pradžiÄ privalo iÅ¡klausyti darbo vadovo instruktavimÄ apie tai, kaip saugiai naudoti atitinkamos modifikacijos dirÅ¾Ä , kuriose vietose ir kaip jis turi bÅ«ti tvirtinamas prie konstrukcijų ir tvirtinimo priemonių. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti (duomenys neskelbtini) ir jo instruktavimas prieÅ¡ atliekant kiekvienÄ darbÄ nebuvo bÅ«tinas, tačiau iÅ¡ minėtos instrukcijos 1 punkto matyti, kad Å¡i instrukcija skirta bÅ«tent aukÅ¡talipio darbus atliekantiems darbuotojams, kai pagrindinė saugos priemonė nuo kritimo yra saugos diržas.

IeÅ¡kovui prieÅ¡ pradedant darbus turėjo bÅ«ti pravestas tikslinis instruktavimas darbo vietoje, tačiau Å¡iuo atveju toks raÅ¡ytinis dokumentas įformintas nebuvo, nes į darbų vietÄ ieÅ¡kovas su kitais darbuotojais nuvyko be darbų vadovo. Kaip jau buvo minėta, nesant raÅ¡ytinių įrodymų apie pavestÄ darbÄ , numatytas saugos priemones, negalima daryti iÅ¡vadų, kad atsakovas savo pareigÄ tinkamai instruktuoti ieÅ¡kovÄ apie darbų saugÄ nelaimingo atsitikimo darbe atveju įvykdė tinkamai.

 Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nors nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo ieÅ¡kovo didelis neatsargumas, tačiau organizaciniu požiÅ«riu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo atsakovo neveikimas – teisės aktų reikalavimų, reguliuojančių darbų saugÄ , nevykdymas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovo neveikimas nelaikytinas nelaimingo atsitikimo priežastimi, tačiau jis tik padidino nelaimingo atsitikimo rizikÄ , t.y. minimaliai lėmė žalos atsiradimÄ .

Dėl turtinės žalos         Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė negautas pajamas, nes Å¡uo atveju yra skaičiuotini tik tiesioginiai nuostoliai, įrodymai dėl patirto gydymo yra pateikti čekiais, kurių pagrindu neįmanoma nustatyti, kas juos apmokėjo. Be to, atsakovas mano, kad įvertinant žalos dydį pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į ieÅ¡kovo amžių, kuris galėjo įtakoti ieÅ¡kovo darbingumo netekimÄ .

         Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalÄ atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iÅ¡ dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį bei į laikotarpį, kuriam Å¡is nedarbingumas buvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Pažymėtina, kad į žalos sÄ vokÄ Ä¯eina negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.) ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 str. 2 d.).

Patirta žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ .              Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę), neįvertino ieÅ¡kovo amžiaus, kuris turi įtakos jo darbingumui.

Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog ieÅ¡kovo darbingumo lygis yra sumažėjęs dėl amžiaus. Byloje nėra jokių duomenų, kad dar iki nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovo darbingumo lygis buvo sumažėjęs. Todėl tokie atsakovo argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais, atsakovas nepateikia teismui jokių duomenų, kokiu procentu ieÅ¡kovo netektÄ darbingumÄ gali įtakoti jo amžius. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis buvo draustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tačiau praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti negautų pajamų tiek, kiek jų nepadengė socialinis draudimas ir pajamos kitoje darbovietėje.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pateikė negautų pajamų paskaičiavimÄ už 2010-2012 metus, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino (III t. b.l. 43-45) ir nurodė, kad jo negautas pajamas sudaro 8805,96 Lt. IeÅ¡kovas įvertino darbo užmokestį, kurį bÅ«tų gavęs dirbdamas, ir gautas iÅ¡mokas, susijusias su socialiniu draudimu bei pajamas, gautas kitoje darbovietėje. Atsakovas negautų pajamų paskaičiavimo neginčijo. Taip pat ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas, susijusias su gydymu ir reabilitacija: už reabilitacinį gydymÄ UAB „ Atgaiva tau“ už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2010-04-03, kurį prasitęsė už savo lėšas, - 805 Lt, už kuro iÅ¡laidas - 757,75Lt, už slaugos priemones- vyriÅ¡kÄ Å¡lapinimosi indÄ - 6,27 Lt, grikių lukÅ¡tų pagalvę – 35,90 Lt, ramentus -86 Lt, stuburo įtvarÄ -102 Lt.

Teisėjų kolegija Å¡ias iÅ¡laidas laiko pagrįstomis ir įrodytomis iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas mokėjo už reabilitacinį gydymÄ 805 Lt (I t. b.l. 55). Pinigų paėmimo kvitai patvirtina (I t. b.l. 54), kad ieÅ¡kovas mokėjo už ramentus (86 Lt) ir stuburo įtvarÄ (102 Lt). IÅ¡ kvitų taip pat matyti (I t. b.l. 56), kad ieÅ¡kovas pirko Å¡lapinimosi indÄ â€“ 6,27 Lt, grikių lukÅ¡tų pagalvę – 35,90 Lt. Nors atsakovas teigė, kad siÅ«lė ieÅ¡kovui apmokėti reabilitacijos iÅ¡laidas, o jis atsisakė, Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alina atsakovo atsakomybės dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡vardintos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos yra susijusios su patirtais sužalojimais nelaimingo atsitikimo metu. Tačiau atsakovas pagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo pateikti kvitai 757,75 Lt sumai neįrodo Å¡ių iÅ¡laidų ryÅ¡io su patirtais sužalojimais, todėl Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos įrodytomis ir pagrįstomis. Ä®vertinus ieÅ¡kovo negautas pajamas ir tiesioginius nuostolius, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 9841,13 Lt turtinę žalÄ .

Kaip jau buvo minėta, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, o atsakovo veiksmai minimaliai lėmė žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovui. Ä®vertinus jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 70 procentų, o atsakovo – 30 procentų. Atsižvelgiant į kaltės procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , atsakovas privalo atlyginti 2952,34 Lt. Kadangi atsakovas jau yra atlyginęs ieÅ¡kovui 2800 Lt, jis iÅ¡ esmės atlygino ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Atmetus reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.Atmestinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo periodines iÅ¡mokas, kurios turėtų padengti ieÅ¡kovui bÅ«simÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma. IÅ¡ darbingumo lygio pažymos matyti (IV t. b.l.

46) matyti, kad ieÅ¡kovo netektas darbingumas Å¡iuo metu sudaro 45 procentai, toks darbingumo netekimas jam nustatytas iki 2016-11-27. Tačiau darbingumo lygis ateityje gali kisti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bÅ«simÄ Â Å¾alÄ , nes ji nėra žinoma. Tenkinti tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ bÅ«tų galima tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovui netektas darbingumas bÅ«tų nustatytas neterminuotai. IeÅ¡kovas, patyręs žalÄ negautų pajamų forma po 2012-12-01, nurodęs konkretų jos dydį, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo su nauju ieÅ¡kiniu už kitÄ laikotarpį. Dėl neturtinės žalos Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai.

Darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (DK 250 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantui teko patirti ir fizinio skausmo, ir dvasinių iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų dėl prarasto dalies darbingumo ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančių pasekmių, ateities perspektyvų ir pan. (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje iÅ¡vardintas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato iÅ¡samaus jų sÄ raÅ¡o, taigi, ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , t. y. teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007).Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Medikai apelianto nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtÄ traumÄ Ä¯vertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iuo metu ieÅ¡kovas yra netekęs 45 proc. darbingumo. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad sužalojimų pobÅ«dis ir pasekmės yra pakankamai reikÅ¡mingos. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens neatsargumas (kuris konstatuojamas Å¡ioje byloje) teisminėje praktikoje yra pripažįstamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Kaip jau buvo minėta, darbdavio neteisėti veiksmai (neveikimas) Å¡iuo atveju tik įtakojo, minimaliai lėmė žalos atsiradimÄ .

Todėl, atsižvelgus į įvykio pasekmes, darbdavio kaltės laipsnį, padarytos turtinės žalos dydį, ieÅ¡kovo neatsargumÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ atsakovo priteistina 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas, yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. J. pirmosios instancijos teisme patyrė 700,88 Eur (2420 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 tomas, 72 b. l.; 4 tomas 10 b. l.). Atsakovas UAB „Fisanta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 521,32 Eur (1800 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 tomas 20–21 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinus 22 procentais, bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstytinos taip: iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ ieÅ¡kovui V.

J. priteistina 154,19 Eur (532,40 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ priteisti 406,63 Eur (1404 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ priteistinas 60 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas UAB „Fisanta“ apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas – sumokėtas 155Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimÄ ir 1300 Eur iÅ¡laidos, advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, 81, 113 b. l.).IeÅ¡kovas V. J. apeliacinėje instancijoje patyrė 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, apeliantei UAB „Fisanta“ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. priteistina 727,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovui V. J. iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ priteistina 175 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija pažymi, kad Å iaulių apygardos teismo 2015-06-03 nutartimi atsakovas UAB „Fisanta“ buvo įpareigotas sumokėti 35 Eur avansÄ , kuris bus panaudotas ekspertės kelionės iÅ¡laidoms padengti. 2015-06-18 atsakovas pervedė 35 Eur avansÄ Ä¯ Å iaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sÄ skaitÄ . Ekspertė J. R. 2015-08-11 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo, pateiktas keleivio bilietas 13,90 Eur sumai.

Atsižvelgiant į tai, Å iaulių apygardos teismo finansininkė įpareigotina iÅ¡ teismo pavedimų lėšų sÄ skaitos pervesti 13,90Eur sumÄ Ä¯ J. R. sÄ skaitÄ . Taip pat iÅ¡ teismo pavedimų lėšų sÄ skaitos pervesti 21,10 Eur sumÄ Ä¯ atsakovo UAB „Fisanta“ sÄ skaitÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2014m. gruodžio 29d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:,,IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui V.

J. iÅ¡ atsakovo UAB ,,Fisanta‘‘ 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ 406,63 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 63 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ ieÅ¡kovui V. J. 154,19 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 19 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) Eur žyminį mokestį valstybei’’.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Fisanta“ ieÅ¡kovui V.

J. 175 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ 727,50 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Ä®pareigoti Å iaulių apygardos teismo finansininkę iÅ¡ teismo pavedimų lėšų sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 13,90Eur (trylika eurų 90 centų) sumÄ Ä¯ J. R. sÄ skaitÄ asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbanke.Ä®pareigoti Å iaulių apygardos teismo finansininkę iÅ¡ teismo pavedimų lėšų sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 21,10Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 10 centų) sumÄ Ä¯ atsakovo UAB „Fisanta“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbanke.

TeisėjaiLina Muchtarovienė Gražvydas Poškus Birutė Simonaitienė