Legislator Case Law & Legislation
4efe3d08-2707-4545-a204-46fb077efd43 AI generated

4efe3d08-2707-4545-a204-46fb077efd43 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4efe3d08-2707-4545-a204-46fb077efd43
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-209/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19338-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui G.

Legislator headnote

AI generated

4efe3d08-2707-4545-a204-46fb077efd43 · Vilniaus apygardos teismas: Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , nuteistasis, iÅ¡teisintasis ir jų gynėjai prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-209/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19338-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui G.

J., nuteistajam D. P., jo gynėjai D. D., iÅ¡teisintajam A. B., jo gynėjui R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal prokuroro G. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų areÅ¡to bausme ir su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų areÅ¡to bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. B. iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiosios A. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl 737 eurų turtinės žalos padarymo tenkintas visiÅ¡kai ir A.

L. iÅ¡ D. P. priteista 737 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. B. ir D. P. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpas, o bÅ«tent: jie, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2018-04-25, apie 12.00 val., iÅ¡laužė buto (duomenys neskelbtini), durų spynÄ , padarydami 24 eurų turtinę žalÄ , įsibrovė į buto vidų ir kartu pagrobė A.

L. priklausantį turtÄ : televizorių „Samsung“, 300 eurų vertės, neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „Asus“, 299 eurų vertės, sulčiaspaudę „Bomann“, 40 eurų vertės, 74 eurus grynųjų pinigų, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , A. L. priklausantį 713 eurų vertės turtÄ , A. B. ir D. P. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. P. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpÄ â€“ butÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2018-04-25, apie 12.00 val., iÅ¡laužė (duomenys neskelbtini), durų spynÄ , padarydamas 24 eurų turtinę žalÄ , įsibrovė į buto vidų ir pagrobė A.

L. priklausantį turtÄ : televizorių „Samsung“, 300 eurų vertės, neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „Asus“, 299 eurai vertės, sulčiaspaudę „Bomann“, 40 eurų vertės, 74 eurus grynųjų pinigų, tokiu bÅ«du pagrobė A. L. priklausantį 713 eurų vertės turtÄ .

2. A. B. pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus apylinkės teisme buvo iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį apylinkės teismas nurodė, kad nesant pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų bei kylant abejonių dėl to, kad kaltinamasis įsibrovęs į butÄ pagrobė iÅ¡ ten kaltinime nurodytus daiktus, teismas visas abejones vertino kaltinamojo naudai ir konstatavo, kad nėra įrodyta, jog A. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu prokuroras G. J. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį iÅ¡teisintojo A. B. atžvilgiu ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. B. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Taip pat praÅ¡o pakeisti D. P. atžvilgiu priimtÄ nuosprendį pripažįstant, kad kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A.

B.. Taip pat tenkinti nukentėjusiosios A. L. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti 737 Eur žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ A. B. ir D. P..

4. Apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytoja V. M. aiÅ¡kiai nurodė, kad matė abu kaltinamuosius įeinant į butÄ , vienÄ iÅ¡ kaltinamųjų – iÅ¡teisintÄ jį ji pažinojo, o kito – nuteistojo – ne. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo nesiremti liudytojos iÅ¡samiais ir nuosekliais parodymais. Be to, apylinkės teismas Å¡ios liudytojos parodymais rėmėsi konstatuodamas, kad D. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl neaiÅ¡ku, kodėl parodymai dėl A. B. dalyvavimo buvo vertinami skirtingai. Apylinkės teismo iÅ¡vada, kad A. B. nepadarė nusikalstamos veikos veikdamas kartu su nuteistuoju, yra neobjektyvÅ«s, nes tiek iÅ¡teisintasis, tiek nuteistasis kartu girtavo, kartu įėjo į butÄ , taigi, kartu turi atsakyti už kilusius padarinius. Prokuroras pažymi, jog bendrininkų grupės atveju nėra bÅ«tina nustatyti, kuris iÅ¡ bendrininkų atliko konkrečius veiksmus.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , nuteistasis, iÅ¡teisintasis ir jų gynėjai prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla klausimo dėl D. P. padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltės. Todėl, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas pasisako tik dėl tų aspektų, dėl kurių keliami klausimai apeliaciniame skunde – A. B. kaltės, A. B. ir D. P. veikimo bendrininkų grupėje bei civilinio ieškinio atlyginimo.

7. IÅ¡teisindamas A. B. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, jog vien tai, kad liudytoja matė A. B. įeinant į apvogtÄ butÄ kartu su nuteistuoju, savaime nepatvirtina jo kaltės. Su Å¡ia apylinkės teismo iÅ¡vada apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka. IÅ¡ policijos pareigÅ«no R. S. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atvykus į įvykio vieta liudytoja V. M. nurodė, kad asmenys iÅ¡ 402 buto įvykdė nusikaltimÄ . Vėliau patekus į minėtÄ bÅ«stÄ buvo rasti iÅ¡teisintasis ir nuteistasis (t. 1, b. l. 7).

IÅ¡kart po įvykio apklausiama liudytoja V. M. parodė, kad į kaimynės butÄ Ä¯silaužė bÅ«tent A. B. (jį nurodė tiesiogiai), bei jo draugas, kurį ji galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 39). Vėliau liudytoja atpažino D. P. (t. 1, b. l. 46). Nukentėjusioji A. L. apylinkės teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad kaimynė V. M. jai pasakė, kad per akutę žiÅ«rėjo ir matė, kad Å¡is pilietis ir laužė buto duris, ir nešė turtÄ (t. 1, b. l. 189).

8. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad tikrai nieko nevogė ir girtas miegojo, jis nebÅ«tų sugebėjęs nei užeiti į aptariamÄ butÄ , nei juo labiau kÄ nors iÅ¡neÅ¡ti (t. 1, b. l. 69). Å ios apklausos metu iÅ¡teisintasis teigė, kad tÄ dienÄ nuo 12 iki 16 ar 17 valandos buvo teismo posėdyje dėl jo sÅ«nėno. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad tÄ dienÄ iÅ¡teisintasis iÅ¡ tiesų dalyvavo teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-9992-466/2018, tačiau toje byloje posėdis prasidėjo tik 15 val., o nusikalstama veika padaryta apie 12 val. Taigi, A. B. parodymai Å¡ioje dalyje yra paneigiami ne tik liudytojos parodymų, kuriuose ji patvirtino, kad A. B. tikrai buvo vienas asmenų, įėjusių į apvogtÄ butÄ , tačiau ir objektyviai nustatytų aplinkybių, nes matyti, jog A. B. nebuvo tikslo nuo 12 val. bÅ«ti Vilniaus miesto apylinkės teisme, kas sudaro pagrindÄ jo parodymus vertinti kaip neteisingus.

9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡ esmės esminis ir vienintelis apylinkės teismo argumentas iÅ¡teisinant A. B. – jog nebuvo rasta jo pirÅ¡tų atspaudų. Toks argumentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netikslus ir prieÅ¡tarauja sprendimo logikai. Nuteistojo D. P. pirÅ¡tų atspaudai buvo surasti ir užfiksuoti, todėl jo kaltės klausimas abejonių nekelia. Vis dėlto, liudytoja aiÅ¡kiai nurodė, kad įtarimÄ jai sukėlė ir į nukentėjusiajai priklausantį butÄ Ä¯Ä—jo du asmenys – nuteistasis ir iÅ¡teisintasis.

Akivaizdu, kad jie veikė kartu – kartu ilgÄ laikÄ vartojo alkoholį, miegojo A. B. bute, į nukentėjusiosios butÄ taip pat įėjo kartu. Tokiu atveju, jeigu remtumėmės apylinkės teismo sprendimo logika, A. B. kartu su D. P. pateko į butÄ , tačiau tuo jo veiksmai tarytum pasibaigė. Pats iÅ¡teisintasis teigė, kad buvo neblaivus ir nebÅ«tų galėjęs nei įsilaužti į butÄ , nei juo labiau iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ jo daiktų, tačiau, kaip minėta, tÄ pačiÄ dienÄ jis dalyvavo teismo posėdyje (maždaug nuo 15 val.), taigi, apie 12 valandÄ jo bÅ«klė negalėjo bÅ«ti tokia, kuri neleistų jam orientuotis ir neÅ¡ti daiktus, tačiau vėliau teismo posėdyje duoti parodymus.

Ä®vykio dienÄ vykusio teismo posėdžio metu A. B. nuo 15 val. 24 min. iki 15 val. 27 min. davė parodymus ir tai darė pakankamai nuosekliai bei gerai orientavosi aplinkoje. Be to, iÅ¡teisintojo parodymai Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nenuoseklÅ«s, kÄ patvirtina aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės. Skundžiamo nuosprendžio teiginiai dėl abejonių aiÅ¡kinimo A. B. naudai, viena vertus, yra atitinkantys teismų praktikÄ bei teisės mokslo nuostatas, kita vertus, yra nutolę nuo bylos esmės. Neturėtų kilti ginčo dėl to, kad abu asmenys, iÅ¡teisintasis ir nuteistasis kartu įsilaužė į nukentėjusiosios butÄ .

Tolesnė judviejų veiksmų seka nėra aiÅ¡ki, nes nė vienas jų nedavė parodymų apie tai, kas ir kÄ veikė tame bute. Tokiu atveju abiejų bendrininkų veiksmai vertintini kaip vykdytojų ir abu jie atsako pagal kilusius padarinius.

10. Apygardos teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad du vienas kito atžvilgiu lygiaverčiai asmenys, kurie kartu įsilaužė į jiems nepriklausantį butÄ , toliau dėl nežinomų priežasčių bÅ«tų veikę atskirai. Susidarytų situacija, kad abu minimi asmenys kartu įsilaužė į butÄ ir vienam jų darant vagystę ir grobiant svetimÄ turtÄ , kitas (A. B.) ne tik kad nebÅ«tų stebėjęs ir nesulaikęs kito, tačiau ir apskritai nežinotų, kas ten vyksta. Kadangi byloje yra nustatyta, kad abu asmenys – iÅ¡teisintasis ir nuteistasis pateko į apvogtÄ butÄ , buvo rasti vieno iÅ¡ jų pirÅ¡tų atspaudai (atspaudai rasti ant televizoriaus priedėlio, o vienas iÅ¡ pagrobtų daiktų – televizorius), darytina logiÅ¡ka ir nuosekli iÅ¡vada, kad abu jie turi atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už vagystės padarymÄ .

11. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-895/2017).

Å ioje byloje nėra aiÅ¡ku, kaip tarp iÅ¡teisintojo ir nuteistojo įvyko susitarimas, kÄ konkrečiai jie buvo susitarę, neaiÅ¡ku, kada suformavo jų tyčia daryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau iÅ¡ visumos aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad A. B. bei D. P. veikė kartu, pasikliovė vienas kitu, į apvagiamÄ butÄ Ä¯silaužė bendromis pastangomis, todėl nėra tikslo nustatyti, kuris iÅ¡ jų pagrobė kurį daiktÄ . Abu asmenys veikė kartu, pasitikėdami vienas kitu ir abiejų jų naudai.

Pabrėžtina, kad abu asmenis pripažįstant vykdytojais nėra bÅ«tina, kad abu jie fiziÅ¡kai neÅ¡tų (paimtų) grobiamus daiktus. A. B. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip bendravykdytojo kartu su D. P. ir baudžiamojon atsakomybėn jis patrauktinas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl Å¡ios priežasties tenkintinas prokuroro skundas dalyje dėl A. B. nuteisimo bei pripažinimo, kad D. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

12. Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, į tai, kad jis praeityje ne kartÄ teistas, baustas administracine tvarka, kas neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ įstatymo leidėjo numatytų bausmės rūšių tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins, kad bÅ«tų pasiekti kriminalinei bausmei keliami tikslai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į sankcijos vidurkį, kuris yra 3 metai, todėl A. B. skiriama už sankcijos vidurkį Å¡velnesnė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

13. Kadangi byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje, civilinio ieÅ¡kinio atlyginimas turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ jų abiejų. Å ioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas taip pat tenkinamas.

14. Remiantis visuma aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų darytina iÅ¡vada, kad byloje esantys duomenys yra pakankami ir įrodantys, kad D. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė kartu su A. B.. Tokiu atveju apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje dalyje. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, Nu s p r e n d ž i a:

Prokuroro G. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dalyje dėl A. B. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje. Pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. balandžio 25 iki 2018 m. balandžio 27 dienos (2 paras).

A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, pripažįstant, kad D. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo, nurodant, kad nukentėjusiosios A. L. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir jai priteistina 737 Eur žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ A.

B. ir D. P.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Daiva Kazlauskienė (paraÅ¡ai) Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis NuoraÅ¡as tikras Teisėjas Stasys Lemežis