2019-06-05 Nr. AB-12397-3-61-3-03162-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1108-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03162-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. A., G. A., A. A., V. B., S. B., M. B., A. B., A. B., G. G., S. G., V. G., D. J., E. J., I. M., T. M., V. M., A. S., E. S., J. S., Š. V., M. V., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. V., V. V., A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, dėl žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, kurią atstovauja uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai E. A., G. A., A. A., V. B., S. B., M. B., A. B., A. B., G. G., S. G., V. G., D. J., E. J., I. M., T. M., V. M., A. S., E. S., J. S., Š. V., M. V., V. V., A. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) (toliau – ir Ministerija, atsakovas): 1) G. G., V. G., S. G., A. V. – kiekvienam po 577,78 Eur; 2) D. J., E. J., M. B., A. B., E. S., J. S. – kiekvienam po 274,99 Eur; 3) T. M., G. A., E. A., A. A., I. M., V. M. – kiekvienam po 522,71 Eur; 4) A. S. – 824,97 Eur; 5) Š. V. – 986,68 Eur; 6) V. V., A. B. – kiekvienam po 355,85 Eur; 7) M. V., atstovaujamam įstatyminio atstovo V. V., – 266,72 Eur.; 8) S. B., V. B. –kiekvienam po 301,37 Eur, turtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartis ir pagal jas kelionės organizatoriui sumokėjo už kelionę mokėtiną sumą. Tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai, siekdami pagal kelionės sutartį sumokėtos pinigų sumos kompensavimo, pateikė prašymus Valstybinio turizmo departamentui dėl kompensacijos už neįvykusią kelionę išmokėjimo. Nors Valstybinis turizmo departamentas dėl UAB „Freshtravel“ bankroto nesuteiktų paslaugų kompensavo pareiškėjams 4,96 proc. už kelionę sumokėtos vertės, jie su kompensuotos sumos dydžiu nesutinka.

3. Pareiškėjai teigė, kad jiems išmokėta kompensacijos suma neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų numatytos kompensuojamos sumos. Pagal direktyvos nuostatas, kelionių organizatorius turi patekti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti, tuo tarpu Turizmo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kelionių organizatoriaus prievolių jo nemokumo ar bankroto atveju įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 7 proc. Nurodytų aplinkybių kontekste pareiškėjai teigia, kad Lietuvos valstybė atliko neteisėtus veiksmus, į Turizmo įstatymą netinkamai perkeldama Direktyvos 90/314 7 straipsnio nuostatas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjų teigimu, jei Direktyvos 90/314 7 str. būtų tinkamai įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėje, kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) atveju asmeniui būtų kompensuota visa už neįvykusią kelionę sumokėta suma. Kadangi Direktyvos 90/314 7 str. nebuvo tinkamai įgyvendintas, nagrinėjamu atveju asmenims už neįvykusią kelionę buvo kompensuota tik 4,96 proc. jo sumokėtos sumos.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjai prašo įvertinti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus priimant Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtą vertinimą teismui draudžiama atlikti. Atkreipė dėmesį, kad teismas negali kvestionuoti Lietuvos valstybės įsipareigojimų pagal ES teisę, be to, byloje nėra kompetentingų ES institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad Lietuvos valstybė būtų padariusi ES teisės pažeidimų, kurių pagrindu Lietuvos valstybei galėtų kilti atsakomybė. Atsakovės atstovo teigimu, nėra pagrindo iš Lietuvos valstybės pareiškėjai priteisti turtinę žalą, kadangi nėra deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos. Pabrėžia, kad pareiškėjai žalą galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimą, laidavimo draudimą ar garantiją, kurie, paaiškėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei sumokėtų pinigų grąžinimą turistui. Todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp Lietuvos valstybės veiksmų perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę bei pareiškėjos patirtos žalos.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad visos pareiškėjų pateiktos turizmo paslaugų sutartys yra nepasirašytos, todėl vertintina, jog tokios sutartys apskritai nebuvo sudarytos. Be to, pareiškėjai pinigus mokėjo arba pervedė ne UAB „Freshtravel“, o tiesiogiai Cherry Media LT, UAB bei beta.lt, UAB banko sąskaitas. Kadangi šie asmenys pagal turizmo paslaugų sutartis nėra šių sutarčių šalimis, mokėjimo nurodymai nepagrindžia pinigų sumokėjimo būtent sudarytų sutarčių pagrindu. Pažymėjo, kad asmens, kaip turisto, nurodymo sutartyje aplinkybė nepatvirtina fakto, kad toks asmuo pagal sutartis realiai sumokėjo už kelionę. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Freshtravel“ bankroto byloje finansinius reikalavimus pareiškę asmenys įgis teisę iš UAB „Freshtravel“ ir valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašė skundą atmesti.

8. Departamentas paaiškino, kad ginčo teisiniam santykiui yra taikomos Turizmo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. lapkričio 1 d. nuostatos, t. y. tos materialiosios teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus. Teigė, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjų reikalavimai (nesumažinus reikalavimų draudimo išmokoms, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB „Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Departamentas vertino, kad pirmiausia patirtos žalos atlyginimo turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ar civilinius ieškinius baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, nes žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priteisė: pareiškėjui G. G. – 1 155,56 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjai A. V. – 577,78 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjai V.

G. – 577,78 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjai E. J. – 1 099,96 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjai J. S. – 549,98 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjui T.

M. – 1 045,42 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjai G. A. – 2 090,84 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjai A. S. – 824,97 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjui Š.

V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 1 056,19 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjui V. V. – 978,42 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjai V. B. – 602,73 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Pareiškėjų A. A., M. B., D. J., A. B., E. A., A. B., S. G., E. S., I. M., V. M., M. V., atstovaujamo V. V., S. B. skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjai patirtą turtinę žalą iš atsakovo prašo priteisti lygiomis dalimis, t. y. vieną bendrą kelionę pirkę asmenys prašo priteisti vienam žmogui tenkančią kelionės kainą, atskaičiavę vizos mokesčius. Tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo 28 punkto nuostata, pažymėjo, kad žalą patyrė tie asmenys, kurie faktiškai mokėjo už kelionę ir kuriems buvo grąžinta dalis kompensacijos. Todėl nagrinėjamoje byloje galima situacija, kai už kelionę faktiškai mokėjusiems asmenims būtų galima priteisti visą kelionės sumą, kuri viršija konkretaus pareiškėjo skundo reikalavimo ribas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 str. 2 d.).

11. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą žalą teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), todėl šiuo atveju atsakovui Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjams jų patirtą žalą.

12. Dėl iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjos naudai priteistinos materialinės žalos dydžio teismas pažymėjo, kad iš viešai prieinamų Valstybės įmonės Registrų centras teikiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog juridinis asmuo UAB „Beta Media“ (juridinio asmens kodas 302527342) UAB „Beta.lt“ pavadinimu buvo įregistruotas 2010 m. liepos 9 d., o 2013 m. rugsėjo 6 d. UAB „Beta.lt“ pavadinimas pakeistas į UAB „Chery Media LT“. 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „Chery Media LT“ pavadinimas pakeistas į UAB „Beta Media“. Taigi UAB „Beta.lt“ ir UAB „Chery Media LT“ istoriškai veikė kaip tas pats juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas, Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį Paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjų turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebūdamas Paslaugų sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai. Todėl teismui nekila abejonių, jog pareiškėjai pervedė sumas už užsakytas keliones į UAB „Chery Media LT“ banko sąskaitą kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale www.beta.lt užsakytas keliones.

13. Teismas vertino, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjams turtinę žalą ir tai patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y. pareiškėjai, paslaugų sutarties neįvykdymo iš UAB „Freshtravel“ pusės pagrindu, kompetentingo teismo buvo įtraukti į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą; ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas už kelionę mokėjusiems pareiškėjams išmokėjo draudimo išmokas dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Taigi ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėjus draudimo išmoką pareiškėjams dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų taip pat buvo pripažinta, kad Paslaugų sutartis tarp pareiškėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta, o draudimo išmoka pervesta į už kelionę mokėjusių pareiškėjų banko sąskaitas dėl to, jog pareiškėjai už kelionę laikomi sumokėję tinkamu būdu bei tinkamam asmeniui.

14. Teismas pagal byloje esančią medžiagą nustatė, kad pareiškėja V. G. 2014 m. rugsėjo 17 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, visa kelionės kaina: 2 431 Eur, kelionė skirta keturiems asmenims: A. V., S. G., G. G. ir V. G.. Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. 2014 m. rugsėjo 19 d. pervedė Beta.lt, UAB 4 198 Lt (1 215,82 Eur), pareiškėja V. G. 2014 m. rugsėjo 15 d. pervedė Beta.lt, UAB 2 099 Lt (607,91 Eur), pareiškėja A. V. 2014 m. rugsėjo 17 d. pervedė Cherry Media LT, UAB 2 099 Lt (607,91 Eur).

ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. į A. V. banko sąskaitą pervedė 30,13 Eur, į V. G. banko sąskaitą 2015 m. rugpjūčio 22 d. pervedė 30,13 Eur, į G. G. banko sąskaitą 2015 m. spalio 30 d. pervedė 60,26 Eur. Teismas pažymėjo, kad žalą patyrė tie asmenys, kurie pervedė pinigus už kelionę iš savo banko sąskaitos, todėl, atskaičius ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo grąžintą kompensaciją, G. G., priteistina 1 155,56 Eur, A. V. priteistina 577,78 Eur, V. G. priteistina 577,78. Pareiškėja E. J. 2014 m. lapkričio 11 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, sutarties vertė: 1 735,98 Eur, kelionė skirta šešiems asmenims;

D. J., E. J., M. B., A. B., E. S., J. S.. E. J. 2014 m. spalio 30 d. perdavė Cherry Media LT, UAB 3 996 Lt (1 157, 32 Eur) už keturis kelionės kuponus, pareiškėja J. S. 2014 m. lapkričio 10 d. pervedė Cherry Media LT, UAB 1 998 Lt (578,66 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. spalio 9 d. į E. J. banko sąskaitą pervedė 57,36 Eur, į J. S. banko sąskaitą 2015 m. rugsėjo 9 d. pervedė 28,68 Eur. Kadangi žala priteistina asmenims, pervedusiems turizmo sutartimi sulygtą sumą kelionių organizatoriaus tarpininkui, atskaičius ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo grąžintą kompensaciją, E. J. priteistina 1 099,96 Eur, o J.

S. priteistina 549,98 Eur. Pareiškėjas T. M. 2014 m. rugsėjo 22 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, sutarties vertė: 3 299,93 Eur, kelionė užsakyta šešiems asmenims: T. M., G. A., E. A., A. A., I. M., V. M.. Pareiškėjas T. M. 2014 m. rugsėjo 20 d. perdavė Cherry Media LT, UAB 3 798 Lt (1 099, 98 Eur), pareiškėja G. A. 2014 m. rugsėjo 20 d. pervedė Cherry Media LT, UAB 3 798 Lt (1 099, 98 Eur), taip pat G. A. 2014 m. rugsėjo 20 d. pervedė Cherry Media LT, UAB dar 3 798 Lt (1 099, 98 Eur).

ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. į T. M. banko sąskaitą pervedė 163,57 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kompensacija už visus šešis asmenims, kuriems buvo užsakinėjama kelionė grąžinta į T. M. banko sąskaitą. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad bankinius pavedimus kelionių organizatoriaus tarpininkui atliko T. M. ir G. A. bei atskaičius ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo grąžintą kompensaciją, T. M. priteistina 1 045,42 Eur, o G. A. priteistina 2 090,84 Eur. Pareiškėja A. S. 2014 m. lapkričio 10 d. perdavė Cherry Media LT, UAB 2 997 Lt (867,99 Eur), šias aplinkybes patvirtina 2014 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvitas Serija BPP Nr. 415552047-414694121 (KAVC-607).

Valstybinis turizmo departamentas 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. SD-856 informavo pareiškėją A. S., kad į jos banko sąskaitą ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas perves 43,02 Eur. Nepaisant to, kad į bylą nėra pateikta tarp pareiškėjos A. S. ir UAB „Freshtravel“ pasirašyta turizmo paslaugų sutartis, kaip minėta aukščiau, patirtos žalos faktas patvirtintas kitų byloje esančių įrodymų visuma. Taigi, atskaičius ERGO Insuranse SE Lietuvos filialą kompensaciją, pareiškėjai A. S. priteistina 824,97 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Š.

V. 2014 m. lapkričio 11 d. į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą pervedė 2 598 Lt (752,43 Eur), o 2014 m. lapkričio 12 d. į UAB „Frreshtravel“ banko sąskaitą pervedė 1 239 Lt (358,84 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. į Š. V. banko sąskaitą pervedė 55,08 Eur. Atsižvelgiant į teismo konstatuotą patirtos žalos faktą bei į ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo pervestą kompensaciją, pareiškėjui Š. V. priteistina 1 056,19 Eur. Pareiškėjas V. V. 2014 m. rugpjūčio 7 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, sutarties vertė: 3 807 Lt (1 102,58), kelionė užsakyta trims asmenims:

V. V., A. B., M. V.. Pareiškėjas V. V. 2014 m. liepos 23 d. į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą pervedė 2 598 Lt (752,43 Eur), o 2014 m. liepos 25 d. į UAB „Freshtravel“ banko sąskaitą pervedė 1 209 Lt (350,15 Eur), nurodydamas, kad 1 209 Eur mokama už kelionę vaikui ir vizas. ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. į V. V. banko sąskaitą pervedė 54,65 Eur. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad bankinius pavedimus kelionių organizatoriaus tarpininkui atliko tik V. V., nors bei atskaičius ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo grąžintą kompensaciją, V.

V. priteistina 978,42 Eur (po 355,85 Eur už kelionę dviem suaugusiems asmenims ir 266,72 Eur vaikui). Pareiškėja V. B. 2014 m. lapkričio 3 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, sutarties vertė: 2 358 Lt (682,92 Eur), kelionė užsakyta dviem asmenims: V. B. ir S. B.. Pareiškėja V. B. 2014 m. lapkričio 3 d. į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą pervedė 2 198 Lt (636,58 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 14 d. į pareiškėjos V. B. banko sąskaitą pervedė 33,85 Eur.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad bankinius pavedimus kelionių organizatoriaus tarpininkui atliko V. B. bei atskaičius ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo grąžintą kompensaciją, V. B. priteistina 602,73 Eur.

15. Dėl pareiškėjų prašomų priteisti 5 procentų dydžio procesinių palūkanų teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, kuomet priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, vadovaudamasis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, minėtiems pareiškėjams, kuriems teismas priteisė žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, taip pat priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (pareiškėjų skundas priimtas 2017 m. spalio 9 d.).

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų G. G., V. G., S. G., A. V., D. J., E. J., M. B., A. B., E. S., J. S., T. M., G. A., E. A., A. A., I. M., V. M., A. S., Š. V., V. V., A. B., M. V., S. B., V. B. skundą atmesti.

17. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą, kadangi iš sprendimo turinio neaišku, kodėl teismas sprendė, jog egzistuoja valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų visuma (CK 6.246, 6.247, 6.249 ir 6.271 str.). Nemotyvuotas teismo sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

18. Atsakovas vertina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės, kylančios dėl nepasiektų Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę tikslų, pažeidė ABTĮ nustatytą imperatyvų draudimą vertinti ginčijamą administracinį aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu bei Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir Sutartis) nustatytą išimtinę Europos Komisijos (toliau – ir Komisija) ir ESTT spręsti klausimus dėl ES teisės aktų pažeidimų. Be to, teismas, atlikdamas minėtus veiksmus, taip pat pažeidė ABTĮ nustatytą imperatyvų draudimą vertinti Lietuvos Respublikos Seimo veiklą. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje bei 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino Įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu bei Lietuvos Respublikos Seimo (kaip valstybės įstatymų leidžiamosios institucijos) veiklą priimant šį įstatymą, nes teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Seimas dėl savo netinkamos veiklos priėmė politiniu ir ekonominiu požiūriu netikslingą Įstatymą, nes šis įstatymas neužtikrino tinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.

19. Atsakovo įsitikinimu, teismas nėra kompetentingas spręsti klausimų dėl valstybės civilinės atsakomybės, kylančios dėl nepasiektų Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę tikslų, taip pat konstatuoti, kad valstybė yra padariusi ES teisės pažeidimų. Nei ABTĮ, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia apygardos administraciniam teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip ES narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal ES sutartis, t. y. nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, atlyginimo.

20. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CK įtvirtintų sąlygų (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) visuma valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir ES teisę, o priimant naujos redakcijos Įstatymą nebuvo padaryta jokių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi kaip valstybės neteisėti veiksmai. Todėl nagrinėjant pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai, o nesant neteisėtų veiksmų, negali egzistuoti ir kitos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

21. Ministerija atkreipia dėmesį, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie turtinės žalos patyrimo faktą. Byloje pateiktos tarp pareiškėjų ir kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys nėra pasirašytos, todėl, Ministerijos nuomone, šalys nebuvo išreiškusios bendros valios ir suderintų ketinimų, bei tarp šalių nesusiklostė turizmo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Be to, pareiškėjai pinigus mokėjo ne UAB „Freshtravel“, o Cherry Media LT, UAB, kuris pagal Paslaugų sutartį nėra šios sutarties šalis. Ministerija pažymi, kad iš esmės visi mokėjimai (išskyrus A. V. ir V. B. atliktus mokėjimus) buvo atlikti anksčiau, nei Paslaugų sutartyse nurodytos Paslaugų sutarčių sudarymo datos.

22. Ministerija teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundų reikalavimų ribas, kadangi pareiškėjai G. G., E. J., J. S., T. M., G. A., Š. V., V. V. ir V. B. prašė priteisti mažesnio dydžio žalos atlyginimą, negu teismas jiems priteisė skundžiamu sprendimu. Teismas nepagrįstai tai motyvavo visišku nuostolių atlyginimo principu.

23. Ministerijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjai įgis teisę iš UAB „Freshtravel“ ir valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo – pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus ir pagal šioje byloje priimtą teismo sprendimą.

24. Pareiškėjai E. A., G. A., A. A., V. B., S. B., M. B., A. B., A. B., G. G., S. G., V. G., D. J., E. J., I. M., T. M., V. M., A. S., E. S., J. S., Š. V., M. V., V. V., A. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo pareiškėjams priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjai nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė ir motyvavo valstybės atsakomybės kilimo sąlygas. Atsakovo teiginiai, kad žalos atlyginimas pareiškėjams priteistas nesant tinkamų įrodymų, yra nepagrįsti. Priešingai, siekiant nustatyti Paslaugų sutarčių sudarymo faktą, negalima ignoruoti ir šalių suderintų tarpusavio ketinimų, valios tokią sutartį sudaryti, negalima neatsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti Paslaugų sutartį, nesuteikia pagrindo abejoti, jog tarp šios sutarties šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai. Pareiškėjų vertinimu, teismas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecija ir, nustatęs pagrindą, modifikavo pareiškėjų reikalavimą, priteisdamas kelionių išlaidas tik tiems asmenims, kurie faktiškai mokėjo už keliones, o ne proporcingai visiems į keliones turėjusiems vykti asmenims. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, o atsakovo teiginiai, jog teismas nepagrįstai peržengė skundo reikalavimų ribas, yra nepagrįsti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išsamiai išdėstė bylos faktines aplinkybes ir nurodė ginčui aktualias kelionių organizatorių prievolių užtikrinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, bei visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, galimai atsiradusios dėl netinkamo Europos Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.

29. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjams E. A., G. A., A. A., V. B., S. B., M. B., A. B., A. B., G. G., S. G., V. G., D. J., E. J., I. M., T. M., V. M., A. S., E. S., J. S., Š. V., M. V., V. V., A. V. (pareiškėjai prašė priteisti žalos atlyginimą lygiomis dalimis, t. y. vieną bendrą kelionę pirkę asmenys (asmenų grupė) prašė priteisti vienam žmogui tenkančią kelionės kainą, atskaičiavę vizos mokesčius) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pagal CK 6.271 straipsnį dėl to, kad Europos Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatos, susijusios su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, buvo netinkamai perkeltos į nacionalinius teisės aktus.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad žalą patyrė tie asmenys, kurie pervedė pinigus už kelionę iš savo banko sąskaitos, todėl, atskaičius ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo grąžintą kompensaciją, atitinkamiems pareiškėjams priteisė žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjams priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjams buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas, nes šiuo atveju neegzistuoja deliktinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti, kad Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos apsaugoti turistų teises, teismas peržengė pareiškėjų skundų ribas, be to, pareiškėjams suteikta teisė gauti dvigubą žalos atlyginimą.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja V. G. 2014 m. rugsėjo 17 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu už 2 431 Eur sumą užsisakė kelionę į Madeirą keturiems asmenims: A. V., S. G., G. G. ir V. G.. G. G. 2014 m. rugsėjo 19 d. pervedė Beta.lt, UAB 4 198 Lt (1 215,82 Eur), pareiškėja V. G. 2014 m. rugsėjo 15 d. pervedė Beta.lt, UAB 2 099 Lt (607,91 Eur), pareiškėja A. V. 2014 m. rugsėjo 17 d. pervedė Cherry Media LT, UAB 2 099 Lt (607,91 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d.

į A. V. banko sąskaitą pervedė 30,13 Eur, į V. G. banko sąskaitą 2015 m. rugpjūčio 22 d. pervedė 30,13 Eur, į G. G. banko sąskaitą 2015 m. spalio 30 d. pervedė 60,26 Eur. Pareiškėja E. J. 2014 m. lapkričio 11 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu už 1 735,98 Eur sumą užsisakė kelionę į Alaniją šešiems asmenims; D. J., E. J., M. B., A. B., E. S., J. S.. E. J. 2014 m. spalio 30 d. perdavė Cherry Media LT, UAB 3 996 Lt (1 157, 32 Eur) už keturis kelionės kuponus, pareiškėja J.

S. 2014 m. lapkričio 10 d. pervedė Cherry Media LT, UAB 1 998 Lt (578,66 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. spalio 9 d. į E. J. banko sąskaitą pervedė 57,36 Eur, į J. S. banko sąskaitą 2015 m. rugsėjo 10 d. pervedė 28,68 Eur.Pareiškėjas T. M. 2014 m. rugsėjo 22 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu už 3 299,93 Eur sumą užsisakė kelionę į Fuerteventurą šešiems asmenims: T. M., G. A., E. A., A. A., I. M., V. M.. Pareiškėjas T. M. 2014 m. rugsėjo 20 d. perdavė Cherry Media LT, UAB 3 798 Lt (1 099, 98 Eur), pareiškėja G.

A. 2014 m. rugsėjo 20 d. pervedė Cherry Media LT, UAB 3 798 Lt (1 099, 98 Eur), taip pat G. A. 2014 m. rugsėjo 20 d. pervedė Cherry Media LT, UAB dar 3 798 Lt (1 099, 98 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo į T. M. banko sąskaitą pervedė 163,57 Eur. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėja A. S. 2014 m. lapkričio 10 d. perdavė Cherry Media LT, UAB 2 997 Lt (867,99 Eur). Valstybinis turizmo departamentas 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. SD-856 informavo pareiškėją A. S., kad į jos banko sąskaitą ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas perves 40,02 Eur.

Pareiškėjas Š. V. 2014 m. lapkričio 11 d. į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą pervedė 2 598 Lt (752, 43 Eur), o 2014 m. lapkričio 12 d. į UAB „Frreshtravel“ banko sąskaitą pervedė 1 239 Lt (358,84 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. į Š. V. banko sąskaitą pervedė 55,08 Eur. Pareiškėjas V. V. 2014 m. rugpjūčio 7 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu už 3 807 Lt (1 102,58) sumą užsisakė kelionę į Hurgadą trims asmenims:

V. V., A. B., M. V.. V. V. 2014 m. liepos 23 d. į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą pervedė 2 598 Lt (752,43 Eur), o 2014 m. liepos 25 d. į UAB „Freshtravel“ banko sąskaitą pervedė 1 209 Lt (350,15 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. į V. V. banko sąskaitą pervedė 54,65 Eur. Pareiškėja V. B. 2014 m. lapkričio 3 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu už 2 358 Lt (682,92 Eur) sumą užsisakė kelionę į Hurgadą dviems asmenims:

V. B. ir S. B.. Pareiškėja V. B. 2014 m. lapkričio 3 d. į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą pervedė 2 198 Lt (636,58 Eur). ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 14 d. į pareiškėjos V. B. banko sąskaitą pervedė 33,85 Eur.

33. Byloje nėra ginčo, kad kelionės nebuvo suorganizuotos, nes turizmo paslaugų teikėjas UAB „Freshtravel“ tapo nemokus. Byloje nustatyta, kad ERGO Insuranse SE Lietuvos filialui pervedus atitinkamas sumas, pareiškėjams liko negrąžinta: G. G. – 1 155,56 Eur, A. V. – 577,78 Eur, V. G. – 577,78 Eur, E. J. – 1 099,96 Eur, J. S. – 549,98 Eur, T. M. – 1 045,42 Eur, G. A. – 2 090,84 Eur, A. S. – 824,97 Eur, Š. V. – 1 056,19 Eur, V. V. – 978,42 Eur, V. B. – 602,73 Eur.

34. Duomenų, kad šiems pareiškėjams ar kitiems pareiškėjams būtų išmokėta visa už kelionę sumokėta pinigų suma, nepateikta.

35. Išnagrinėjus ir įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, pripažintina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teisėjų kolegija, nagrinėdama analogišką administracinę bylą dėl žalos, patirtos dėl kelionių organizatoriaus (UAB „Freshtravel“) nemokumo, atlyginimo, konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčas privalo būti sprendžiamas, atsižvelgiant į Direktyvos 7 straipsnio nuostatas bei tikslus, o tai, kad atsakovo atstovas nėra gavęs jokių kompetentingų Europos Sąjungos institucijų ar ESTT sprendimų, kurie konstatuotų, jog Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę perkėlė Direktyvą, negali būti laikoma tinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę patvirtinimo pagrindu (2017 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017).

37. Šioje nurodytoje nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi ES ir nacionalinius teisės aktus; ESTT teismo praktiką, kurią analizavo ir pirmosios instancijos teismas ir šioje byloje; susidariusią faktinę situaciją, kai kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos, konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Įvertinusi Įstatymo 8 straipsnio (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-873 redakcija) 1, 3 ir 4 dalyse įtvirtintą reguliavimą, teisėjų kolegija nustatė, kad nei Įstatyme, nei Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos apraše, išdėstytame nauja redakcija 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas. Jei Direktyvos 7 straipsnis būtų tinkamai įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėje, kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) atveju asmeniui būtų kompensuota visa už neįvykusią kelionę sumokėta suma.

38. Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017, nustačiusi, kad Direktyvos 7 straipsnis nebuvo tinkamai įgyvendintas, t. y. nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, o asmeniui už neįvykusią kelionę buvo kompensuota tik dalis jo sumokėtos sumos, padarė išvadą, kad tarp minėto ES teisės pažeidimo ir asmens patirtos turtinės žalos ES teisės taikymo prasme yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl valstybė privalo atlyginti asmens patirtą žalą.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pozicija tenkinti pareiškėjų skundą iš dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017. Administraciniai teismai, nagrinėdami analogiškus ginčus, nuosekliai laikosi minėtoje nutartyje suformuotos praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-756/2018; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2691-602/2018; 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1841-629/2018 ir kt. ).

40. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....>. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko) žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.

42. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

43. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 ir kitose analogiškose bylose suformuota praktika. Atsakovo apeliaciniame skunde išsakyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 ir kitose analogiškose bylose suformuota praktika.

44. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu dėl netinkamai įvykdytos pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, teisingai išnagrinėjo tarp bylos šalių kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

45. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas yra be motyvų, nes teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v Finland (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. v Spain (pareiškimo Nr. 30544/96)).

46. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių iš esmės patenkintas pareiškėjų skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

47. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

49. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus skundo pagrindą ir dalyką (reikalavimą), teikdamas skundą administraciniam teismui suformuluoja pareiškėjas, t. y. nustato administracinio ginčo ribas. Draudimas peržengti pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribas nereiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į pareikštą reikalavimą, negali tenkinti reikalavimo iš dalies ar išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį ne taip, kaip pažodžiui nurodo pareiškėjas, ar niekada negali taikyti kito pareiškėjo teisių gynybos būdo, nei prašomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė priteisti jiems iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – lygiomis dalimis. Pareiškėjams G. G., A. V., V. G., E. J., J. S., T. M., G. A., A. S., Š. V., V. V., V. B., sumokėjusiems pinigus pagal Paslaugų sutartį už visus šeimos narius ar kitus asmenis (t. y. asmenų grupę), iš atsakovo pirmosios instancijos teismas nepriteisė didesnės sumos turtinės žalos atlyginimo, nei visi pareiškėjai prašė bendrai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė skundo reikalavimų ribas.

50. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

51. Pareiškėjai 2019 m. balandžio 24 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (II t., e. b. l. 119–137).

52. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), ABTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

53. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir galutinis procesinis sprendimas byloje priimamas iš esmės pareiškėjų naudai. Kartu su 2019 m. balandžio 24 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje pridėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai V. G., A. B., T. M., A. S., Š. V., A. B. ir V. B. yra sumokėję nurodytas bylinėjimosi išlaidas, todėl vertinant, jog pareiškėjų reikalavimai buvo iš esmės patenkinti priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, šiems pareiškėjams, kurie atliko pavedimus už atstovavimo išlaidas, priteistinos jų patirtos išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nes sumokėjimą pagrindžiantys įrodymai (t. y. sąskaitos už suteiktas advokato teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai) yra pateikti laiku, šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, taip pat nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, yra priteistina pareiškėjams: V. G. – 242 Eur, A. B. – 302,50 Eur, T. M. – 302,50 Eur, A. S. – 181,50 Eur, Š. V. – 181,50 Eur, A. B. – 181,50 Eur, V. B. – 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pareiškėjams: V. G. – 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus), A. B. – 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir 50 ct), T. M. – 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir 50 ct), A. S. – 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 ct), Š. V. – 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 ct), A. B. – 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 ct), V. B. – 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius

Veslava Ruskan