4efce21d-10d5-43e3-aefb-fe208fa1b3bd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2068-405/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28074-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2.; 121.14.;121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. Z. (P. Z.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“ ieÅ¡kinį atsakovui P. Z. dėl skolos priteisimo, ir              n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Tikritus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo P. Z. 25 000 Lt įsiskolinimÄ .Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Tikritus“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“. Administratorius, patikrinęs ieÅ¡kovo buhalterinę dokumentacijÄ , nustatė, jog atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui 25 000 Lt. Å is įsiskolinimas susidarė iÅ¡mokėjus pagal 2010 m. kovo 17 d.

čekį Nr. 146387 (14 000 Lt) ir 2010 m. kovo 22 d. čekį Nr. 146389 (11 000 Lt). Atsakovo įsiskolinimas yra įtrauktas į ieÅ¡kovo debitorių sÄ raÅ¡Ä . Kitų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių paminėtos pinigų sumos iÅ¡mokėjimo atsakovui pagrįstumÄ , taip pat dokumentų, patvirtinančių, jog skola įmonei buvo grÄ Å¾inta, bankroto administratoriui nepateikta. IeÅ¡kovo atstovas ne kartÄ ragino atsakovÄ grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau skola negrÄ Å¾inta iki Å¡iol. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovo P. Z. ieÅ¡kovo BUAB „Tikritus“ naudai 25 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų bei 10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 772,62 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovui 2010 m. kovo 17 d. pagal bankui pateiktÄ Äekį Nr. 146387 buvo iÅ¡mokėta 11 000 Lt, o 2010 m. kovo 22 d. pagal bankui pateiktÄ Äekį Nr. 146389 buvo iÅ¡mokėta dar 14 000 Lt (CPK 185 str.), todėl nusprendė, kad 25 000 Lt iÅ¡mokėjimas atsakovui yra įrodytas.Juridinių asmenų, Å«kininkų ar gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, atliekamų Å«kinių operacijų įforminimÄ ir apskaitÄ reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAÄ®) bei kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Remiantis BAÄ® 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, atsakovui gavus ginčo pinigus iÅ¡ banko ir pastarajam perdavus Å¡iÄ sumÄ Ä¯monei, Å¡i pinigų sumÄ turėjo bÅ«ti užpajamuota įmonės kasoje, suraÅ¡ant atitinkamos formos dokumentÄ arba atsakovui turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas kitas dokumentas, patvirtinantis pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ . Aplinkybes, kad gautus pinigus atsakovas perdavė įmonės vadovui, įrodinėjo liudytojo E. G. parodymais. Ä®vertinęs aplinkybes, jog pinigų gavimo metu atsakovas įmonėje nedirbo, į tai, jog liudytojas negalėjo nurodyti jokių kitų faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų grÄ Å¾inimu (laiko, vietos, pokalbių turinio, trukmės bei aplinkybių ir t. t.), ir, pasak liudytojo, tarp jo ir tuometinės įmonės administracijos buvo konfliktas, liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams, todėl teismas liudytojo parodymus vertino kritiÅ¡kai ir kaip įrodymÄ atmetė.

Esant įstatyme numatytam bÅ«tinumui turėti raÅ¡ytini dokumentÄ , patvirtinanti pinigų grÄ Å¾inimÄ (atidavimÄ ), liudytojo parodymai atmestini ir kaip pažeidžiantys įrodymų leistinumo taisyklę. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo teiginiai dėl pinigų grÄ Å¾inimo laikyti neįrodytais (CPK 178 str.).Nustatytų aplinkybių pagrindu bei remdamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 25 000 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. Z. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad pinigų gavimo metu atsakovas nedirbo ir jÄ aiÅ¡kino jo (atsakovo) nenaudai.

Darbo santykiai nebuvo nutrÅ«kę, o tai patvirtina liudytojo E. G. ir buvusio darbuotojo M. M. paaiÅ¡kinimai, taip pat ir ta aplinkybė, jog vėliau vėl buvo sudaryta darbo sutartis. 2010 m. sausio 4 d. praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo faktiÅ¡kai nenutraukė tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių, nes atsakovas ir toliau dirbo ir atliko savo funkcijas pagal darbo sutartį. Kadangi 2010 m. sausio 4 d. įmonės vadovas atleido atsakovÄ , tačiau faktiÅ¡kai darbo santykiai tęsėsi ir po jų nutraukimo, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vadovas netinkamai sudarė ir įformino darbo sutartį (DK 99 str. 3 d.).

Net ir sprendžiant, kad darbo santykiai buvo nutrÅ«kę, negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovas pinigų negrÄ Å¾ino.2) Teismas netinkamai įvertino atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus bei netinkamai nustatė atsakovui tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ . Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra iÅ¡imtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui, kaip silpnesnei Å¡aliai. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbÄ , gali nereikÅ¡ti darbdaviui jokių pretenzijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005).

Nors Å¡i byla nėra darbo byla, aukščiau nurodyta nuostata turėtų bÅ«ti taikoma, nes atsakovo atliekami veiksmai buvo atliekami darbo santykių pagrindu. Kadangi teismas tiek vertinant įrodymus, tiek sprendžiant jų pakankamumÄ bei paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims neatsižvelgė į Å¡ių santykių specifikÄ , manytina, kad teismas nepagrįstai perkėlė visÄ pinigų grÄ Å¾inimo įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui ir priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovas neturi teisinio, ekonominio ar finansinio iÅ¡silavinimo, todėl jis neturėjo pareigos rÅ«pintis įrodymų apie jo darbo funkcijų įvykdymÄ surinkimu.

Tokia pareiga tenka ieÅ¡kovui. Visgi teismas nepagrįstai perkėlė visÄ pinigų grÄ Å¾inimo fakto įrodinėjimÄ atsakovui. Vadovas netinkamai atliko pareigas, nes neinformavo, kad trÅ«ksta tam tikrų lėšų ir dokumentų, įrodančių pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ . Vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad apskaita bÅ«tų vedama teisingai ir nebÅ«tų jokių netikslumų (BAÄ® 21 str. 1 ir 2 d.), todėl manytina, kad vienaÅ¡aliai įraÅ¡ai neleidžia neabejotinai teigti, kad pinigai nebuvo grÄ Å¾inti.

Apelianto žiniomis, vadovui yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo, o tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas galimai aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pažymėjo, kad jis neprašė iÅ¡ įmonės vadovo jokių dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimo - priėmimo faktÄ , nes nemanė, kad tai yra bÅ«tina.

3) Teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, jog įmonėje nebuvo nuolatos dirbančio buhalterio, o Å«kio subjekto apskaitÄ tvarkė pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Å i aplinkybė yra labai svarbi vertinant realias atsakovo galimybes pinigus grÄ Å¾inti buhalteriui. Kadangi įmonėje nebuvo nuolatos dirbančio buhalterio, atsakovas grįžęs iÅ¡ banko pinigus grÄ Å¾ino tiesiogiai vadovui, o ne buhalteriui. Taigi vadovas buvo atsakingas už tinkamÄ pinigų grÄ Å¾inimo įforminimÄ .

Teismas nevertino ir kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog po 2 metų (2012 m. gegužės 28 d.) (tuo metu tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo darbo santykiai buvo nutrÅ«kę) į atsakovÄ kreipėsi ieÅ¡kovo buhalteris su vadovo praÅ¡ymu pasiraÅ¡yti paskolos sutartį atgaline data (data sutartyje nurodyta 2010 m. kovo 10 d.). Tokie veiksmai įrodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir patvirtina, jog vadovas neatliko jam pagal įstatymus tenkančių pareigų, todėl, siÅ«lydamas pasiraÅ¡yti tokiÄ sutartį, siekė panaikinti aplaidžių veiksmų pasekmes (pinigų neapskaitymÄ ).

Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog ieÅ¡kovas, po, jo manymu, atsakovo padarytos žalos įmonei vėl teisiÅ¡kai įformino atsakovo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Tokie ieÅ¡kovo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami prieÅ¡taringai, kadangi kiekvienas protingas, rÅ«pestingas ir atidus asmuo nepriimtų į darbÄ asmens, kuris vengia sumokėti skolÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas tuo laiku neturėjo jokių priekaiÅ¡tų atsakovui, o jis tinkamai atliko vadovo pavedimÄ , t. y. pasiėmė iÅ¡ banko pinigus ir juos grÄ Å¾ino vadovui.

Atsakovas per visÄ tÄ laikotarpį, kai nebuvo buhalterinėje apskaitoje įformintas pinigų grÄ Å¾inimas, iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo nei vieno raginimo laiku sugrÄ Å¾inti mokėjimų. Jokių praneÅ¡imų apie neteisėtÄ pinigų negrÄ Å¾inimÄ nebuvo teikta nei pačiam atsakovui, nei policijai (Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 21 d.). Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo atstovo pateiktÄ aplinkybę, jog atsakovas buvo atvykęs į įmonę ir pasirašė, kad skolÄ pripažįsta bei įsipareigojo mokėti skolÄ dalimis, tačiau skolos nesumokėjo.

Atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti teisminių nagrinėjimų ginčų ir paveiktas bankroto administratoriaus įtikinėjimų, pasirašė dokumentÄ , kuriuo prašė sumažinti skolÄ iki 8 000 Lt. Tokio raÅ¡to pasiraÅ¡ymo negalima vertinti kaip skolos pripažinimo, nes atsakovas manė, kad tokiu bÅ«du galės iÅ¡vengti teismo proceso jo atžvilgiu ir tai neturės įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams ateityje.

4) Teismas netinkamai įvertino liudytojo E. G. parodymus dėl to, jog rėmėsi aplinkybe, jog pinigų gavimo metu atsakovas įmonėje nedirbo. Be to, natÅ«ralu, jog liudytojas neatsiminė visų faktinių aplinkybių, vykusių prieÅ¡ trejus metus. Å ioje byloje svarbiausia aplinkybė yra pinigų perdavimo faktas, kurį liudytojas patvirtino. Kitos aplinkybės, kaip pinigų grÄ Å¾inimo vieta, laikas, pokalbio trukmė, neturėtų bÅ«ti įrodinėjamos, nes įprasta, kad asmenys labiau akcentuoja piniginius santykius ir juos prisimena net ir po trejų metų.

Siekti, kad bÅ«tų paliudytos kiekvienos pinigų grÄ Å¾inimo detalės, yra neprotinga ir nepagrįsta, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ liudytojo parodymus atmesti, užkirto keliÄ atsakovui į tinkamÄ Ä¯rodinėjimÄ procese. Pažymėjo, kad liudytojo ir paties atsakovo paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kritiÅ¡kai. Liudijimas yra vienintelė atsakovo teisių gynimo galimybė, nes natÅ«ralu, kad apeliantas neturi kitų raÅ¡ytinių įrodymų.

5) Teismas rėmėsi vieninteliu ieÅ¡kovo reikalavimÄ pagrindžiančiu raÅ¡ytiniu įrodymu - įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, tačiau tai savaime neįrodo, kad atsakovas negrÄ Å¾ino 25 000 Lt pinigų sumos. Teismas turėjo atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes. Teismo sprendimas atmesti liudytojo parodymus, kaip pažeidžiančius įrodinėjimo leistinumo taisyklę, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl yra neteisėtas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Tikritus“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais teismas nustatė, kada atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ , o jokie kiti įrodymai, leidžiantys abejoti pateiktais įrodymais, pateikti nebuvo. Be to, aplinkybės, ar atsakovas pinigų perdavimo metu dirbo pas ieÅ¡kovÄ , nėra susijusios su bylos dalyku.2) Apeliantas neįrodė, kad grÄ Å¾ino paimtus pinigus.

Pagrįsdamas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas rėmėsi objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių apeliantas neginčijo ir netgi pripažino. Apelianto teiginiai apie bankroto administratoriaus paveikimÄ , įtikinėjimÄ pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl skolos sumažinimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti.

3) PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Pareiga įrodyti pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai priklausė apeliantui (CPK 178 str.). Vadovaujantis vidutiniÅ¡kai apdairaus asmens taisykle, kiekvienas asmuo, paėmęs pinigus, ypač tokiÄ didelę sumÄ , kaip fiziniam asmeniui, suvokia, kad reikia užsitikrinti tokių pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ Ä¯rodančius įrodymus. Apelianto pavyzdys apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡yti paskolos sutartį atgaline data įrodo, kad jis suvokia jam pateikiamų dokumentų turinį bei jų pasekmes.

Be to, apeliantas pas ieÅ¡kovÄ dirbo kvalifikuotÄ darbÄ - pardavimų vadovo pareigose.             4) Teismas pagrįstai atmetė liudytojo parodymus, nes jis negalėjo nurodyti jokių kitų faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų grÄ Å¾inimu. Be to, tarp liudytojo ir tuometinės įmonės administracijos buvo konfliktas ir liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliantas subjektyviai nurodo, kad neva natÅ«ralu, kad asmenys labiau akcentuoja piniginius santykius, o ne kitas aplinkybes.

Netgi remiantis paties apelianto logika, vargu, ar liudytojas po tiek laiko prisimintų tik vokų su pinigais perdavimÄ ieÅ¡kovo vadovui, jei jo jokie piniginiai santykiai toje situacijoje nesiejo. Liudytojo parodymais galima abejoti ir dėl to, kad jis tikrai negali užtikrinti voko turinio, net jei kartais tuo metu kažkas ir buvo perduodama ieÅ¡kovo vadovui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas bylai turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, o dėl to galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas BUAB „Tikritus“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo P. Z. 25 000 Lt kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies XX skyriaus normų (CK 6.237 – 6.242 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra ir kt.) arba jos Å¡iais bÅ«dais apginamos nevisiÅ¡kai.

Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, jis negali bÅ«ti laikomas gavusiu turtÄ be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas (atsakovas) P. Z. ginčo pinigus (25 000 Lt) gavo pagal bankui pateiktus 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. kovo 22 d. čekius Nr. 146387 ir Nr. 146389, t. y. atsakovas pinigus gavo ne sutarties pagrindu. Esminė Å¡ioje byloje nustatinėja aplinkybė yra ta, ar Å¡iuos (25 000 Lt) pinigus apeliantas (atsakovas) perdavė BUAB „Tikritus“ ar jo įgaliotam atstovui.

Aplinkybes, kad pagal nurodytus čekius gauti pinigai buvo perduoti (grÄ Å¾inti) UAB „Tikritus“ vadovui V. V., apeliantas įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais bei liudytojo E. G. parodymais, tačiau teismas nusprendė, kad pinigų grÄ Å¾inimas BUAB „Tikritus“ neįrodytas, nes byloje nebuvo pateikta Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡ tiesų byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, jog 25 000 Lt perdavimas iÅ¡ atsakovo bendrovei buvo užfiksuotas UAB „Tikritus“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau, viena vertus, atsakovo, kaip buvusio bendrovės darbuotojo, galimybės disponuoti tam tikrais bendrovės dokumentais gali bÅ«ti ribotos, todėl vien tai, kad atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimÄ bendrovei, savaime neįrodo, kad tokie pinigai nebuvo perduoti (grÄ Å¾inti).

Kita vertus, ieÅ¡kovo administratorius neslepė to, kad jam iki Å¡iol nėra perduoti visi bankrutavusios UAB „Tikritus“ dokumentai. Be to, jei BUAB „Tikritus“ apskaitoje ir nebuvo užfiksuotas ginčo pinigų perdavimas bendrovei, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad tokie pinigai nebuvo perduoti. Byloje esantys duomenys apie tai, kad 2012 m. balanse (ieÅ¡kovas jį įvardino kaip debitorių sÄ raÅ¡Ä ) atsakovo skola bendrovei buvo apskaityta kaip paskola 27 539,44 Lt (89 b. l.), o po dviejų metų (2012 m.) nuo ginčo čekių iÅ¡gryninimo ieÅ¡kovas teikė atsakovui 2010 m. kovo 10 d. data pasiraÅ¡yti paskolos sutartį 25 000 Lt, leidžia pagrįsti abejoti, jog BUAB „Tikritus“ buhalterinė apskaita buvo tinkamai ir teisingai tvarkoma (BAÄ® 14 str. 2 d.).Anot apelianto (atsakovo) P. Z., jis gautus pinigus perdavo BUAB „Tikritus“ vadovui, o Å¡ias aplinkybes įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais bei liudytojo E. G. parodymais.

Be to, Å¡ioms aplinkybėms įrodyti atsakovas prašė papilomai liudytoju Å¡aukti buvusį BUAB „Tikritus“ vadovÄ V. V., tačiau Å¡is praÅ¡ymas, posėdžio metu nenurodžius liudytojo gyvenamosios vietos arba darbo vietos adreso ir siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo, teismo buvo atmestas (98 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai (CPK 177 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės formaliais pagrindais atmesdamas praÅ¡ymÄ liudytoju byloje Å¡aukti buvusį bendrovės vadovÄ , apribojo apelianto teises imtis kitų jam prieinamų ir įstatymo leidžiamų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), kuriomis gali bÅ«ti nustatytos bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvęs bendrovės vadovas galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto (atsakovo) ir liudytojo nurodytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, susijusias su bendrovėje buvusia tvarka dėl pinigų iÅ¡gryninimo pagal pateiktus čekius ir tai, ar pagal čekius Nr. 146387 ir Nr. 146389 gauti pinigai buvo grÄ Å¾inti bendrovei.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pinigų gavimo metu atsakovas nedirbo pas ieÅ¡kovÄ , todėl lieka neaiÅ¡ku, o ir teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui buvo perduoti čekiai. Kadangi byloje nėra pateikti ir patys čekiai, administratoriui nurodžius, kad jie nėra perduoti bendrovės vadovo, todėl nėra atskleistas ir teismas nesiaiÅ¡kino tokių čekių turinio (kieno vardu iÅ¡raÅ¡yti, kam skirti ir pan.).

Kadangi už visÄ bendrovės dokumentų teisingÄ apskaitÄ atsakingas bendrovės vadovas (BAÄ® 14 str. 2 d.), todėl spręstina dėl galimybės Å¡iuos dokumentus (čekius) gauti iÅ¡ buvusio BUAB „Tikritus“ vadovo V. V.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu pasitvirtintų aplinkybės, jog pagal čekius Nr. 146387 ir Nr. 146389 pinigai BUAB „Tikritus“ buvo perduoti, gali kilti buvusio vadovo V. V. atsakomybės klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti klausimÄ dėl Å¡io asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ .

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neįvertintas bei neiÅ¡tirtas aplinkybes bei jų mastÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ , todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, naujų įrodymų gavimo ir liudytojo apklausos bÅ«tinybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamÄ beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl mano, jog yra tikslinga bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Zita Smirnovienė