2019-10-02 Nr. AB-18584-3-62-3-02337-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1862-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02337-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 metų iki 2016 metų periodiškai buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate (toliau – ir Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK) antisanitarinėmis sąlygomis. Kameroje grindys buvo nelygios, sienos nešvarios, kameroje esantis tualetas buvo atitvertas sienele, kuri nebuvo net metro aukščio, ir tualetas buvo prie durų matomas pareigūnų bei filmuojančiai kamerai, kuri yra įrengta ir filmuoja 24 valandas per parą. Čiužinys, pagalvė bei antklodė būdavo purvini, dvokdavo, netiko naudojimui, visiškai neskalbiami bei nedezinfekuojami, nebuvo duodama patalynė ir kameros apšvietimas neatitiko higienos normų. Klozetai surūdiję, purvini, netvarkingi, kriauklės purvinos, techniškai netvarkingos, nebuvo šilto vandens, kamerose nebuvo ventiliacijos, o langų nebuvo galima atidaryti dėl įmontuotų grotų. Vandens čiaupas techniškai netvarkingas, pareiškėjas dažnai prausdavosi šaltu vandeniu. Iš krano bėgantis vanduo buvo prastas, nuo jo sklido smarvė ir jis nebuvo tinkamas gerti. Jurbarko rajono policijos komisariate nebuvo pasivaikščiojimo kiemelio, nebuvo dušo, kuriuo būtų galima naudotis. Pusryčiams gaudavo 2 sumuštinius su dešra ir puodelį arbatos, per pietus duodavo tik vieną patiekalą ir pareiškėjas gavo tik plovą bei bulves su silke, vakarienei taip pat duodavo mažą kiekį maisto, kartais mažą dubenėlį sriubos, nors pagal įstatymus per pusryčius priklauso košė, balta duona, arbata, per pietus priklauso sriuba, antras patiekalas, salotos, duona ir kompotas, vakarienei taip pat košė, duona, arbata, išskirtiniais atvejais ir salotos. Jurbarko rajono policijos komisariate buvo laikomas badaujant, nebuvo sudaromos sąlygos pasivaikščioti gryname ore. Dėl to patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, depresiją, orumo pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo pristatytas į Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ir ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 25 d. 16.40 val. iki gegužės 27 d. 9.50 val. su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,04 kv. m, procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje; nuo 2015 m. birželio 1 d. 13.15 val. iki birželio 3 d. 10.20 val. su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,04 kv. m, procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje; nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. 18.00 val. iki rugsėjo 17 d. 11.30 val. vienas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,06 kv. m, procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje. Duomenų, jog pareiškėjas 2016 m. buvo laikomas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, nėra.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2014 m. rugsėjo 18 d. sudaryta ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 64-98-IL-2134 tarp Marijampolės AVPK ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geliuksus“ (toliau – ir Sutartis). Atkreipė dėmesį, kad už parduodamų paslaugų kokybės atitikimą Lietuvos Respublikos standartams atsakomybė buvo nustatyta UAB „Geliuksus“. Maistas telefonu užsakomas iš UAB „Geliuksus“ kiekvienu konkrečiu atveju, kaip tai numato Sutarties 4.4 punktas – t. y. maistas užsakomas pagal tuo metu esančių ilgalaikio sulaikymo patalpose sulaikytų asmenų skaičių. Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK sulaikyti asmenys, tarp jų ir pareiškėjas, buvo maitinami pagal UAB „Geliuksus“ maitinimo valgiaraštį. Bendrovė sutartimi yra įsipareigojusi, kad tiekiamas maistas turi atitikti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2055 „Maisto higiena“ ir kitų teisės aktų reikalavimus (Sutarties 3.7 punktas), todėl laikytina, kad jos tiekiamas maistas ginčo laikotarpiu turėjo atitikti nustatytas mitybos normas. Be to, skundų ar pretenzijų dėl šios bendrovės tiekiamo maisto nebuvo gauta. Duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų ar Maisto higienos normų reikalavimų dėl maisto kokybės ir kiekio, nėra. Taip pat duomenų, kad pareiškėjas būtų negavęs tinkamo maitinimo nustatytu laiku, nėra. Pareiškėjo teiginys, kad maitinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės. Visų išvardytų reikalavimų dėl sulaikytų asmenų maitinimo pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpiais, kaip ir šiuo metu, buvo laikomasi. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo nusiskundimų dėl sveikatos neužfiksuota. Taip pat nėra užfiksuota duomenų, kad galbūt netinkamos sąlygos sulaikymo patalpose ar netinkamas maitinimas būtų turėję poveikį fizinei ar psichinei pareiškėjo sveikatai. Be to, pats pareiškėjas tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarka reglamentuota Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintoje Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija), kurioje nenustatyta, kad asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, privalo būti organizuojami pasivaikščiojimai ar nustatyti pasivaikščiojimų kiemelių ir jų įrengimo reikalavimai. Pažymėjo, kad nei Instrukcija, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja ventiliacijos, dušų įrengimo, sanitarinio mazgo reikalavimų ilgalaikio sulaikymo patalpose, tačiau asmenys šiose patalpose neturi būti laikomi ilgiau kaip 48 valandas. Tuo pačiu Instrukcijoje nenumatyta, jog asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi būti suteikta galimybė nusimaudyti duše. Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengtas mechaninis vėdinimas bei atsidarantys langai, todėl pareiškėjo teiginys dėl nemalonaus kvapo yra deklaratyvaus pobūdžio. Visiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginiais laikytina ir tai, kad Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo nešvaru bei lovų čiužiniai nešvarūs, nedezinfekuoti ir tvyrojo nemalonus kvapas. Marijampolės AVPK ir jo padaliniams skalbimo paslaugas, įskaitant patalynės, rankšluosčius skalbimą, nuolat teikė UAB „Aktaja“. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamos patalynės Jurbarko r. PK pareigūnams. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2014 m. lapkričio 7 d. sudaryta Vidaus patalpų ir teritorijų valymo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 64-ST2-113 tarp Marijampolės AVPK ir UAB „eKopija“. Šia sutartimi nustatoma tvarka ir sąlygos, pagal kurias paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti Marijampolės AVPK, įskaitant Jurbarko r. PK, valdomų ir naudojamų patalpų, priskirtų lauko teritorijų valymo paslaugas. Duomenų, kad būtų nesilaikoma nurodytų sutarčių sutartinių įsipareigojimų, nėra. Patalpose įrengti dienos ir nakties apšvietimai, kurie keičiami rankiniu būdu nustatytu laiku arba asmeniui paprašius.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad abstrakčiais ir deklaratyviais laikytini pareiškėjo teiginiai apie tai, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose pareiškėjas, atliekant jam gamtinius reikalus, buvo stebimas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 33.15 punkte numatyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį, kurios neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Šio Reikalavimų punkto nuostatų laikomasi, t. y. sulaikymo patalpa yra stebima vaizdo stebėjimo įrenginiu arba pareigūnų, tačiau sanitarinis mazgas yra atskirtas pertvara bei įrengtas patalpos kampe, todėl sanitarinio mazgo ir praustuvo buvimo vieta į stebėjimo zoną nepatenka. Taigi atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Duomenų, kas atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra. Užfiksuotų duomenų (tarnybinių patikrinimų ar pan.), kad pareiškėjas Jurbarko r. PK patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį, nėra. Būdamas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nei karto nesikreipė su skundais ar prašymais į pareigūnus dėl jo manymu netinkamų laikymo sąlygų ir maitinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas atskirais, neilgais periodais, t. y. 2015 metų ginčo laikotarpį 3 kartus iki 48 valandų.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad 2015 m. gegužės 25–27 d., 2015 m. birželio 1–3 d., 2015 m. rugsėjo 15–17 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisė į tinkamą maitinimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate, o pareiškėjo reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, 2015–2016 metais periodiškai laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

11. Teismas, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tokio pobūdžio bylose taikytinų aktų (2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1563-492/2018), šioje byloje vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintais Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 redakcija, toliau – ir Reikalavimai).

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpas buvo pristatytas iš Kauno AVPK areštinės procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje ir buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 25 d. 16.40 val. iki gegužės 27 d. 9.50 val., nuo 2015 m. birželio 1 d. 13.15 val. iki birželio 3 d. 10.20 val., nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. 18.00 val. iki rugsėjo 17 d. 11.30 val.

13. Teismas vadovavosi Reikalavimų 33, 33.6, 33.9, 33.15, 33.12 punktais, Instrukcijos 40 punktu (nuo 2015 m. birželio 12 d. galiojančios Instrukcijos redakcijos 46 punktu).

14. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktame 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64PR2-13579 nurodoma, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengti tualetai bei praustuvai, kurie nuo patalpų atskirti betonine pertvara, kurios aukštis 120 cm. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016; 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016). Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad sanitariniai mazgai ilgalaikio sulaikymo patalpose atskirti pertvaromis, įėjimai į sanitarinį mazgą neuždengti, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas. Teismas konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą ginčo laikotarpiu.

15. Teismas pareiškėjo teiginius dėl nelygių grindų, nešvarių sienų, nešvarios ir neišduodamos patalynės, netinkamo apšvietimo, netvarkingo tualeto, nešvarių kriauklių, nekokybiško vandens atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų sąlygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Teismo teigimu, šiuo metu patikrinti buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus 2 metams nuo paskutinio jo patalpinimo Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus, jog Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose nebuvo ventiliacijos, langai neatsidarė, paneigia atsakovo pateiktas 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR2-13579, kuriame nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengti langai į lauką, langus atsidaro patys patalpinti asmenys, norėdami ventiliuoti patalpas.

17. Dėl pareiškėjo nusiskundimo, kad kamerose nebuvo karšto vandens, teismas pažeidimo nenustatė, kadangi teisės aktai nenumato, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema.

18. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato dušų įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, taip pat nenustatė, jog asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, privalo būti organizuojami pasivaikščiojimai. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgtina į ilgalaikio sulaikymo patalpų specifiką ir tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau nei 48 valandas. Pareiškėjas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas tris kartus po maždaug 2 paras. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas, pakankamai trumpą laikotarpį neturėjęs galimybės išeiti į lauką pasivaikščioti ir neturėdamas galimybės nusprausti duše, patyrė neturtinę žalą.

19. Teismas, pasisakydamas dėl maitinimo, vadovavosi Instrukcijos (akto redakcija, galiojusi iki 2015 m. birželio 12 d.) 42.1, 42.2, 42.3, nuo 2015 m. birželio 12 d. galiojančios Instrukcijos redakcijos 48.1– 48.3 punktais.

20. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad asmenų laikomų Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK maitinimą organizuoja UAB „Geliuksus“ pagal 2014 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. 64-98-IL-2134, kurios objektas – maitinimo paslaugos. Instrukcija nereglamentuoja, kokie patiekalai turi būti įtraukti į valgiaraštį, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad pagal įstatymus per pusryčius priklauso košė, balta duona, arbata, per pietus priklauso sriuba, antras patiekalas, salotos, duona ir kompotas, vakarienei taip pat košė, duona, arbata, išskirtiniais atvejais ir salotos, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas iš pateiktų UAB „Geliuksus“ ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. valgiaraščių nustatė, kad maitinimas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK organizuojamas 3 kartus per dieną, dienos maisto kaloringumas svyruoja nuo 2 254 iki 2 265 kalorijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 yra patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Šiuo nutarimu nustatytos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, kur nurodyta, kad fiziologinė norma laikomam kardomojo kalinimo ar ir laisvės atėmimo vietose nedirbančiam vyrui yra 2 298 kcal. Taigi, maisto kaloringumas nevisiškai atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą fiziologinę mitybos normą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad laikant pareiškėją Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą fiziologinę mitybos normą.

21. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų sąlygų Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir neužtikrinant tinkamo maitinimo gyveno neilgą laikotarpį (apie 6 paras), pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais teiginiais: pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo buvo pažeistas jo privatumas, tačiau konkrečių duomenų apie tai, jog Jurbarko r. PK pareigūnai ar kiti kamerose buvę asmenys stebėjo pareiškėją jam naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas nepateikė, tokių duomenų byloje taip pat nenustatyta, pareiškėjui teikiamo maisto kaloringumas nuo nustatytos fiziologinės mitybos normos skyrėsi nežymiai, be to, pareiškėjas šiais aspektais atsakovui nesiskundė. Byloje nėra duomenų, kad Jurbarko r. PK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų suimtųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį sąlygomis.

23. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, tinkamo maitinimo neužtikrinimo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

24. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Teismas pripažino, kad pareiškėjui būnant Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisė į tinkamą maitinimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

25. Teismas nurodė, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė pažeidimus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, tinkamo maitinimo neužtikrinimo, bet kitų nusiskundimų neįvertino.

26.2. Teismo pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisė į tinkamą maitinimą, neatlygina padarytos žalos.

26.3. Pareiškėjui būnant Jurbarko r. PK nebuvo sudarytos sąlygos išsimaudyti po šiltu vandeniu, taip pat negalėjo pasivaikščioti kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemelis ir dušas kitose areštinėse buvo. Pareiškėjui teko nuolat būti kameroje, kurioje langas prasidaro tik 2 cm, kitokios ventiliacijos nebuvo, pareiškėjas nuolat buvo stebimas.

26.4. Jurbarko r. PK minkšto miego inventorius skleisdavo netinkamą specifinį kvapą, o patalynės neišduodavo.

26.5. Atsakovas nuslėpė apie padarytus pažeidimus neužtikrinant tinkamo maitinimo. Atsakovas pateikė melagingą valgiaraštį.

27. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikta jokių papildomų duomenų ir argumentų, kurie nebūtų žinomi ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Marijampolės AVPK teigimu, Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos tinkamų sąlygų Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose 2015–2016 metais neužtikrinimu, atlyginimo priteisimo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad 2015 m. gegužės 25–27 d., 2015 m. birželio 1–3 d., 2015 m. rugsėjo 15–17 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisė į tinkamą maitinimą Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, o pareiškėjo reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų sulaikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kaip minėta, kad Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei teisė į tinkamą maitinimą, o kitos pareiškėjo pretenzijos dėl nelygių grindų, nešvarių sienų, nešvarios ir neišduodamos patalynės, netinkamo apšvietimo, netvarkingo tualeto, nešvarių kriauklių, nekokybiško vandens, pasivaikščiojimo kiemelio ir dušo, karšto vandens nebuvimo, netinkamai įrengtos ventiliacijos, nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, tačiau pareiškėjas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir neužtikrinant tinkamo maitinimo gyveno neilgą laikotarpį (apie 6 paras), pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, o pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, susijusias su kitais pareiškėjo nusiskundimais, akcentuoja, jog jam turi būti priteista piniginė kompensacija.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, ištyrusi administracinio ginčo šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo laikomas trimis atskirais periodais: nuo 2015 m. gegužės 25 d. 16.40 val. iki gegužės 27 d. 9.50 val. su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,04 kv. m, procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje; nuo 2015 m. birželio 1 d. 13.15 val. iki birželio 3 d. 10.20 val. su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,04 kv. m, procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje; nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. 18.00 val. iki rugsėjo 17 d. 11.30 val. vienas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,06 kv. m, procesinių veiksmų atlikimui baudžiamojoje byloje. Duomenų, jog pareiškėjas 2016 m. buvo laikomas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, nėra. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir atsakė į pagrindinius skundo argumentus dėl pareiškėjo laikymo sąlygų ilgalaikio sulaikymo patalpose. Šiuo atveju atsižvelgtina į ilgalaikio sulaikymo patalpų specifiką ir tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau nei 48 valandas. Pareiškėjas Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas apie 6 paras.

36. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai ir detaliai įvertinus aktualų teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes dėl laikymo sąlygų, susijusių su privatumo užtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu, galimybe gauti tinkamą maitinimą, pasivaikščiojimo kiemeliu ir dušu, ventiliacija, dėl ilgalaikio sulaikymo patalpose kitų sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams, ir iš naujo šiais aspektais išdėstytų argumentų nekartoja, tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, tinkamo maitinimo neužtikrinimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. neturtinę žalą.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1563-492/2018).

40. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

41. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, tinkamo maitinimo neužtikrinimo buvo pažeista labai trumpą laikotarpį (apie šešias paras), visos kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, byloje nėra aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjas iš karto skundėsi buvusia padėtimi, ar kad dėl pažeidimų pablogėjo jo psichinė ar fizinė sveikata, todėl nurodytų pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad ir pats pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nedetalizuoja, kaip pasireiškė jo patirta neturtinė žala būtent dėl konstatuotų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius