4ef84227-e041-449f-ae78-83dc97f3b6c4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1376/2014Teismo proceso Nr. 2-55-3-02099-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos:126.8.;110.;(S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės- sustabdytas kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4607-577/2014, pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „EiTiNiT“ skundÄ dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ kreditorių susirinkimo nutarimų ir kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Izobara“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (toliau tekste ir administratorius). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1827/2013 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį ir BUAB „Izobara“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimo grupė“.

             Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtino UAB „EiTiNiT“ 401 346,60 Lt finansinį reikalavimÄ . Kreditorius UAB „EiTiNiT“ susipažinęs su bankroto proceso dokumentais kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti BUAB „Izobara“ 2014 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ :             1) antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita;              2) penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo iÅ¡rinkti kreditorių komiteto nariai;

             3) septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas darbuotojų sÄ raÅ¡as pagal pareigybes;              4) devintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta kreditorių susirinkimų protokolų kreditoriams pateikimo tvarka.              Kreditorius taip pat prašė panaikinti BUAB „Izobara“ 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių komiteto nutarimÄ :              1) pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas BUAB „Izobara“ kreditorių komiteto darbo reglamentas;

             2) antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita ir administratorius įpareigotas kreditorių komitetui iki 2014 m. gegužės 7 d. pateikti pasiÅ«lymus (nuomonę) dėl bendrovės bankroto procedÅ«ros krypčių (Å«kinės veiklos tęstinumo tikslingumo, bei Å¡ios veikos termino);              3) trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata;                           4) ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo administratorius įpareigotas kreiptis į teismÄ dėl likvidavimo procedÅ«rų terminų pratęsimo ir turto pardavimo;

             5) penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta bendrovės turto vertinimo tvarka.                           PareiÅ¡kėjas skundÄ grindė aplinkybe, kad 2014 m. vasario 27 d. bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitÄ , kurioje neteisingai nurodyta turimo įmonės turto vertė, neteisingai nurodytas turimo depozito dydis – suklysta net 23 000 Lt; administratoriaus ataskaita neiÅ¡sami; kreditorių susirinkimo įraÅ¡o turinys (dėl balsų skaičiaus) skiriasi nuo kreditorių susirinkimo protokolo turinio, todėl pareiÅ¡kėjo nuomone minėtas protokolas gali bÅ«ti suklastotas.

Nutarimas devintuoju darbotvarkės klausimu prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nutarta suteikti teisę su kreditorių susirinkimo protokolais susipažinti tik susirinkime dalyvavusiems kreditoriams.             Skundo dalį dėl BUAB „Izobara“ 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo grindė aplinkybe, kad buvo pažeista kreditorių komiteto iÅ¡rinkimo tvarka; kreditorių komitetas veikia tik savo interesų naudai. Nutarimų protokole užfiksuoti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių dėl balsavusių narių skaičiaus; komiteto nariai balsavo už administratoriaus veiklos ataskaitÄ , kuri neatitinka Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste ir Ä®BÄ®) nuostatų; neaiÅ¡kus patvirtintų administravimo iÅ¡laidų laikotarpis; nustatytas nepagrįstai didelis administratoriaus atlyginimas, kadangi dalį paslaugų administratorius perka iÅ¡ trečiųjų asmenų; nepagrįstai nutarta kreiptis tik į Vilniaus ir Ukmergės miestų turto vertintojus, kadangi įmonė turi turto ir kituose miestuose.

PareiÅ¡kėjo teigimu, penktojo nutarimo dalis, kuria nuspręsta kitÄ Ä¯monės turtÄ (automobilius ir kitÄ technikÄ vertinti administratoriaus sprendimu sudarytai komisijai (1 administratoriaus darbuotojas ir 2 specialių žinių turintys asmenys) prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi turtÄ vertinti turi teisę tik specialių žinių turintys asmenys, o ne bankroto administratoriaus darbuotojas.         Skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - sustabdyti minėtų kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų padaryta žala bendrovės kreditoriams.              II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė skundžiamų BUAB „Izobara“ 2014 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo ir 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių komiteto nutarimų vykdymÄ , iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Å¡ių nutarimų. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skundžiami nutarimai galėtų bÅ«ti pradėti įgyvendinti, kreditorių komitetas, kurio iÅ¡rinkimo teisėtumas yra kvestionuojamas, turėtų teisę ir toliau rinktis, posėdžiauti ir priimti nutarimus; administratoriui bÅ«tų iÅ¡mokėtas atlyginimas, kurio paskyrimo teisėtumas taip pat ginčijamas ir kt.

Teismo nuomone, skundžiamų nutarimų vykdymas iki Å¡ių nutarimų teisėtumo įvertinimo bendrovės kreditoriams galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes, kurių eliminavimas, panaikinus ginčijamus nutarimus bÅ«tų apsunkintas arba taptų nebeįmanomas. Todėl iÅ¡kilę nesutarimai dėl BUAB „Izobara“ kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų sudaro pakankamÄ pagrindÄ imtis pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padės iÅ¡vengti naujų ginčų, sutaupyti Å¡alių laikÄ ir lėšas.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskirajame skunde atsakovas BUAB „Izobara“ praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį, o netenkinus atskirojo skundo teikia alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ panaikinti nors 2014 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu ir 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių komiteto nutarimų trečiuoju, ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais vykdymo sustabdymÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

PareiÅ¡kėjas į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi, t. y. jau po skundžiamų nutarimų priėmimo. Todėl Å¡is kreditorius neturėjo teisės balsuoti minėtuose susirinkimuose ir neturi teisės jų skųsti. Tačiau toks kreditorius nepraranda teisės siÅ«lyti kitiems kreditoriams keisti atitinkamus kreditorių nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1762/2011). Taigi pareiÅ¡kėjo skundas neturėjo bÅ«ti priimtas, o jį priėmus negalėjo bÅ«ti patenkintas.

Formuojant prieÅ¡ingÄ praktikÄ , bÅ«tų pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas. Kreditorių reikalavimai bankroto bylose yra tvirtinami nuolatos. Tokiu atveju, jeigu naujai į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas kreditorius kaskart ginčytų kreditorių susirinkimo nutarimus praėjus ilgam laiko tarpui nuo jų priėmimo, kai kurie nutarimai gali bÅ«ti jau įvykdyti, asmenys pagal juos gali bÅ«ti įgiję tam tikras teises ir pareigas ar teisėtus lÅ«kesčius dėl jų įgyvendinimo.

             2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ne tik netikslingas, tačiau ir žalingas bendrovei. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos nors iš dalies - dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 ir kreditorių komiteto nutarimų Nr. 3, 4, 5 vykdymo tam, kad nestabdytų bankroto proceso, 2014/2015 m. šildymo sezono pasirengimo ir jau pasirašytų sutarčių vykdymo.              3. Skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimu penktuoju darbotvarkės klausimu buvo išrinktas kreditorių komitetas iš 6 narių.

Bendrovė Å¡iÄ dienÄ vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ ir rengiasi bÅ«simam Å¡ildymo sezonui. Praėjusiais metais bendrovė iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo apie 2,3 mln. Lt pajamų ir apie 200 000 Lt pelno. Kreditorių komitetas priima sprendimus dėl bendrovės veiklos, todėl sustabdžius skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 vykdymÄ , kreditorių komitetas neturės teisės priimti sprendimų dėl bendrovės veiklos, veikla iÅ¡ esmės bÅ«tų paralyžiuota ir bendrovė bei jos kreditoriai patirtų neigiamų padarinių.

PareiÅ¡kėjas tik formaliai nurodė, kad dėl Å¡io nutarimo vykdymo bendrovė patirtų žalÄ , o kreditorių komitetas iÅ¡rinktas neteisėtai.              4. Skundžiamu trečiuoju kreditorių komiteto nutarimu buvo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (tik vienerių metų laikotarpiui). Administravimo iÅ¡laidos yra bÅ«tinos bankroto procedÅ«ros vykdymui. Be Å¡ių iÅ¡laidų administratoriaus veikla iÅ¡ esmės bÅ«tų apsunkinta ar net sustabdyta.

Administratorius nebegalėtų tęsti pradėtų procesų, bankroto vykdymo veiksmų. Administratorius yra inicijavęs procesÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir pareiÅ¡kęs eilę reikalavimų dėl lėšų priteisimo, žalos atlyginimo. Todėl suinteresuoti asmenys siekia sustabdyti Å¡iuo procesus. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog neaiÅ¡ku už kokiÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ kreditoriai balsavo, tačiau tuo nepaneigiama aplinkybė, kad administravimo iÅ¡laidos bÅ«tinos tolimesniam bankroto procesui.

PareiÅ¡kėjas neįrodė kurios srities administravimo iÅ¡laidų naudojimas turi neigiamÄ Ä¯takÄ bendrovei ir jos kreditoriams. Pažymi, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata buvo sudaryta tik terminuotam laikui, o kreditorius neinicijavo naujos sÄ matos sudarymo. Tokiu bÅ«du kreditorius siekė paralyžiuoti bendrovės bankroto procesÄ , o tokie veiksmai pažeidžia bendrovės kreditorių interesus.              5. Skundžiamu ketvirtuoju kreditorių komiteto nutarimu administratorius įpareigotas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti terminÄ BUAB „Izobara“ likvidavimo procedÅ«rai pradėti iki 2015 m. vasario 11 d. (vieneriems metams nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimo dienos); pateikti praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo iki BUAB „Izobara“ likvidavimo pradžios parduoti BUAB „Izobara“ turtÄ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka iÅ¡davimo.

Šis klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-384-577/2013, kuria administratoriaus prašymas buvo patenkintas. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šio kreditorių komiteto nutarimo vykdymo sustabdymas neturi jokios teisinės reikšmės, o toks prašymas prieštarauja įsiteisėjusiai teismo nutarčiai. Pažymi, kad kreditorius ir teismas nenurodė, kaip šio nutarimo vykdymas keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo neįgyvenimui.

             6. Skundžiamu penktuoju kreditorių komiteto nutarimu nuspręsta dėl bendrovės turto vertinimo tvarkos. Kreditorius nenurodė, kokie įmonės kreditorių interesai bus pažeisti. Pažymi, kad Å¡iuo metu rengiamasi bendrovės verslo pardavimui. Tęsiama bendrovės Å«kinė komercinė veikla teikia naudÄ bendrovei ir jos kreditoriams. Sustabdžius Å¡io nutarimo vykdymÄ , tikėtina, kad naujo Å¡ildymo sezonui bendrovė turės teisę pradėti rengtis tik rudenį.

Tokiu atveju, bendrovė nebebus konkurencinga, o kreditoriai patirs didelę žalÄ ir negaus pajamų.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atmesti apelianto atskirÄ jį skundÄ , kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalis numato kreditoriaus teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir sieja Å¡iÄ teisę su sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie nutarimo priėmimÄ , o ne su finansinio reikalavimo patvirtinimo data.

Kreditorius vadovaujasi kasacinio teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, tačiau joje aptartas teisėtų lÅ«kesčių principo iÅ¡aiÅ¡kinimas yra siejamas su prieÅ¡ daug laiko (8 metus) patvirtinta bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, o ne su Å¡iai dienai aktualiais kreditorių nutarimais, kurie dar nėra įvykdyti. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2004 m. liepos 23 d., o skundas dėl jo paduotas 2012 m. vasario 20 d.;

AB SEB bankas kreditoriumi bankroto byloje tapo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtinus jo finansinį reikalavimÄ . Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimÄ .             2. Kreditorius UAB „EiTiNiT“ nesutinka su apelianto pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos bent dėl dalies kreditorių nutarimų vykdymo sustabdymo.

Kreditorių komitetas iÅ¡rinktas neteisėtai, veikia iÅ¡imtinai savo interesų naudai. Bendrovės kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, atitinkamai bendrovės veikla nebus paralyžiuota, kreditoriai nepatirs neigiamų pasekmių, o bankroto procedÅ«ra nebus suvaržyta.             3. Vilniaus apygardos teismui priėmus kreditoriaus UAB „EiTiNiT“ skundÄ , 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo patvirtinta bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, nėra įsiteisėjęs. Bet koks neįsiteisėjusio kreditorių komiteto nutarimo vykdymas (bankroto administratoriui iÅ¡simokant atlyginimÄ ) tampa neteisėtu ir visos bankroto administravimui panaudotos lėšos Å¡io nutarimo pagrindu yra laikytinos įmonės patiriama tiesiogine turtine žala.

Nesant įteisėjusio kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimo dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo, administratorius turi teisę tik į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1040-577/2013 patvirtintÄ 6 300 Lt + PVM administravimo iÅ¡laidų sumÄ . Tai įrodo, kad bankroto procedÅ«ros nėra stabdomos ir administratorius turi galimybę tinkamai atlikti jam priskirtas funkcijas.                           4.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-384-577/2013 yra iÅ¡spręstas likvidacijos procedÅ«rų terminų klausimas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. minėtÄ nutartį pasinaikino ir Å¡ių klausimas nagrinėjimÄ atidėjo iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4607-577/2014 (Å¡ios bylos) iÅ¡nagrinėjimo.              5. Neįsiteisėjus kreditorių komiteto nutarimui dėl bendrovės turto vertinimo ir šį nutarimÄ pradėjus vykdyti, sudarius sutartis su turto vertintojais, o vėliau šį nutarimÄ pripažinus neteisėtu bei nutraukus sutartis, bendrovės kreditoriams bÅ«tų padaryta žala.

Todėl pagrįstai sustabdytas šio nutarimo vykdymas. Be to, nesuprantama, kaip yra susijęs bankrutuojančios įmonės pardavimas, kaip veikiančio ir pelningo verslo su įmonės tęsiama ūkine - komercine veikla bei jos ruošimusi ateinančiam šildymo sezonui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados              Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pareiškėjo teisės skųsti kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus, kurie buvo priimti, kai pareiškėjo kreditinis reikalavimas BUAB „Izobara“ bankroto byloje dar nebuvo patvirtintas.

Taip pat keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė skundžiamų kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymÄ , pagrįstumo klausimas. Å ie klausimai nagrinėjami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).                           Apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl pareiÅ¡kėjo teisės skųsti kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus Atskirajame skunde administratorius teigia, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės skųsti nurodytų kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų, kadangi pareiÅ¡kėjas į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas tik 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi, t. y. jau po skundžiamų nutarimų priėmimo. Å is kreditorius neturėjo teisės balsuoti minėtuose susirinkimuose, todėl neturi teisės skųsti juose priimtų nutarimų, o priėmus šį skundÄ , neturėjo bÅ«ti tenkinamas jo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.              Kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas teismui reglamentuotas Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali bÅ«ti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimÄ .

             Kasacinis teismas yra iÅ¡akinęs, kad Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalis numato kreditoriaus teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir sieja Å¡iÄ teisę su sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie nutarimo priėmimÄ , o ne su finansinio reikalavimo patvirtinimo data. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl vėliau į bankroto bylÄ Ä¯stojusių kreditorių teisės ginčyti anksčiau patvirtintus kitų kreditorių reikalavimus, kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimus pasisakyta, kad bankroto proceso nuostatos turi užtikrinti kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo apsaugÄ , garantuoti kreditorių lygias galimybes siekti jų reikalavimų patenkinimo, įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumÄ , ginčyti kitų kreditorių reikalavimus.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant klausimÄ dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta UAB „Auto 1“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-7-328/2012).              Kaip teisingai nurodo apeliantas, kasacinis teismas be kita ko taip pat aptarė ir teisėtų lÅ«kesčių principo sÄ sajas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos, tačiau pareiÅ¡kėjas atsiliepime teisingai atkreipia dėmesį, jog minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo aptartas tesėtų lÅ«kesčių principas sprendžiant klausimÄ dėl kreditoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimÄ praėjus aÅ¡tuoneriems metams po jo priėmimo.

             Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2014 m. gegužės 15 d. pateiktu skundu skundžia BUAB „Izobara“ 2014 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir 2014 m. balandžio 3 d. kreditorių komiteto nutarimus, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi išaiškinimais dėl teisėtų lūkesčių principo minėtoje kasacinio teismo nutartyje, kadangi šioje byloje nutarimai skundžiami po keleto mėnesių po jų priėmimo, o ne po keleto metų kaip buvo anksčiau minėtoje byloje.

Taigi, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nurodytÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad kreditorius BUAB „Izobara“ neturėjo subjektinės teisės skųsti kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų bei praÅ¡yti Å¡ių nutarimų vykdymo sustabdymo.               Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo              Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį – atsakovui) įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .              Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, kiekvienu atveju, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , įvertinti, ar iÅ¡ tiesų egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiga pagrįsti Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ tenka praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kovui (CPK 178 str.).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - sustabdyti ginčijamų kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų padaryta žala bendrovės kreditoriams.              Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, ir preliminariai įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.                Apelianto teigimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra žalingos bendrovei, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos bent dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 ir kreditorių komiteto nutarimų Nr. 3, 4, 5 nutarimų vykdymo, kad nebÅ«tų stabdomas bankroto procesas, bankrutuojančios įmonės veikla ir pasirengimas 2014/2015 m.

Å¡ildymo sezonui, pasiraÅ¡ytų sutarčių vykdymas. Apelianto įsitikinimu, nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorių komitetas neturės teisės priimti sprendimų dėl bendrovės veiklos, įmonės veikla iÅ¡ esmės bus paralyžiuota ir bendrovė bei jos kreditoriai patirs neigiamų padarinių. Nutarimo sustabdymas, kuriuo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, apribos administratoriui galimybę vykdyti bankroto procedÅ«ras.             ĮBÄ® 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje.

ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma, kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas. Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla;

įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas ir kiti įstatymo priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.).              Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (kreditoriaus skundas) grindžiamas netinkamu visų esminių su bankrutuojančios įmonės veikla susijusių klausimų sprendimu (tiek kilnojamojo turto, tiek nekilnojamojo turo vertinimo subjektų ir pardavimo, administravimo išlaidų, kreditorių susipažinimo su susirinkimų protokolais tvarka, įmonės likvidavimo terminų, kreditorių komiteto neteisėtu išrinkimu bei neteisėtu jų darbo reglamentu;

Kreditorių komiteto veikimu iÅ¡imtinai tik savų narių naudai ir interesais, atkreipiant dėmesį į tai, jog bankroto administratorius paskirtas kreditorių komiteto narių daugumos siÅ«lymu. Taigi nesustabdžius skundžiamų kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymo, ir pareiÅ¡kėjui priėmus palankų sprendimÄ , t. y., pasitvirtinus pareiÅ¡kėjo nurodytoms aplinkybėms įmonė ir jos kreditoriai neabejotinai patirtų neigiamų pasekmių, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokiu atveju bÅ«tų inicijuoti nauji teisminiai procesai dėl netinkamai įvertinto ar perleisto įmonės turto, paskirstytų lėšų susigrÄ Å¾inimo ir kt.

Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas iki skundo iÅ¡nagrinėjimo ir procesinio sprendimo įsiteisėjimo taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, sustabdant skundžiamų nutarimų vykdymÄ .              Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-384-577/2013 yra iÅ¡spręstas likvidacijos procedÅ«rų terminų klausimas (dėl kreditorių nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu), kadangi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. minėtÄ nutartį pasinaikino ir Å¡ių klausimų nagrinėjimÄ atidėjo iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4607-577/2014 (Å¡ios bylos) iÅ¡nagrinėjimo.

Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad Å¡io kreditorių komiteto nutarimo vykdymo sustabdymas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės bei prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiai teismo nutarčiai.              Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentus dėl bÅ«tinybės panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones 2014 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymui penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo iÅ¡rinktas kreditorių komitetas, pripažįsta pagrįstais pareiÅ¡kėjo atsiliepimo argumentus, kad sustabdžius kreditorių komiteto narių įgaliojimus, su įmonės veikla susijusius klausimus turėtų teisę spręsti kreditorių susirinkimas.

O sustabdžius 2014 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų vykdymÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, administratorius turėtų teisę į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1040-577/2013 patvirtintÄ 6 300 Lt + PVM maksimaliÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ per mėnesį. Todėl negalima laikyti pagrįstais apelianto argumentų, jog nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių administratoriui bÅ«tų iÅ¡ esmės apribota galimybė vykdyti bankroto procedÅ«rÄ , ar bÅ«tų paralyžiuota įmonės veikla.             Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo preliminarus pareiÅ¡kėjo skundo įvertinimas sudarė pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – iki sprendimo byloje priėmimo iÅ¡laikyti byloje status quo padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nutartį paliekÄ nepakeistÄ .

             Atkreiptinas dėmesys, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nesprendžia Å¡alių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl Å¡ios priežasties ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesprendžiami klausimai, į kuriuos turi bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (Å¡iuo atveju nutartimi).             Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistÄ .

        Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė             Â