4ef70a0b-c045-4dc0-b8b3-69eabe157b1e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-202/2018Proceso Nr. 1-01-1-35590-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.2.3.1.2.3; 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, nukentėjusiajam A.

K., nuteistajam A. K.,nuteistojo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

IÅ¡ A. K. priteista nukentėjusiajam A. K. 676 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. K. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo artimÄ giminaitį ir Å¡eimos narį – tėvÄ V. K.. BÅ«tent, 2016 m. liepos 28 d. laiko tarpe nuo 00.00 val. iki 3.00 val., S. K. sodybos Å«kiniame pastate bei gyvenamajame name, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. K. konflikto su tėvu V. K. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. K. apie 25 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir tuo jam padarė odos nubrozdinimÄ krÅ«tinės kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodinėje krÅ«tinės lÄ stos abiejose pusėse, kairės pusės VII-VIII šonkaulių tiesioginius lūžimus ir kraujosruvas tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, deÅ¡inės kepenų skilties priekinio kraÅ¡to kapsulės ir pavirÅ¡inio audinio plyÅ¡imÄ , blužnies kapsulės ir pavirÅ¡inio audinio plyÅ¡imÄ blužnies vartų srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ kairio antakio iÅ¡orinio galo srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairėje smilkininėje srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žaste, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaÅ¡takoje, kairiame sėdmenyje, abiejose Å¡launyse ir kairėje blauzdoje, ko pasekmėje dėl stipraus kÅ«no, ypač pilvo ir krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio Å¡onkaulių lūžimu, pilvo ertmės organų plyÅ¡imu, nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, V.

K. 2016 m. liepos 28 d. įvykio vietoje mirė.2. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡samesniam tyrimui. 2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo atliktas iÅ¡samus įrodymų tyrimas, o bÅ«tent, nebuvo atlikta jo akistata su liudytojais, nepilnai buvo apklausti liudytojai, kurie liudijo jo naudai, ir kurių parodymai patvirtina, kad jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, taip pat nebuvo paskirta ir atlikta ekspertizė, t. y. nebuvo paimti ir iÅ¡tirti jo drabužiai, kÅ«no dalys, ant kurių galėjo bÅ«ti likę nukentėjusiojo DNR pėdsakai.3.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.4. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodo, jog byloje buvo atliktas neiÅ¡samus tyrimas, t. y. nebuvo atlikti bÅ«tini procesiniai veiksmai – jo akistata su liudytojais, ekspertizė, nepaimti ir neiÅ¡tirti jo drabužiai, nepilnai apklausti liudytojai, kurie liudijo jo naudai, taip pat nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiÅ¡kia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais bÅ«dais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo A. K., tiek byloje apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, minėtų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. A. K. kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. nužudžius savo tėvÄ V.

K., įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.8. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti procesiniai veiksmai – A. K. akistata su liudytojais, jo drabužių paėmimas bei iÅ¡tyrimas (DNR tyrimas) – ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti, tačiau, Å¡ios aplinkybės, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , nėra pagrindas grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

9. Pagal BPK 190 straipsnio nuostatas į akistatÄ gali bÅ«ti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieÅ¡taravimų priežastis ir juos paÅ¡alinti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡iuo atveju iÅ¡ tiesų yra prieÅ¡taravimų tarp nuteistojo A. K. ir byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų, tačiau, įvertinus paties nuteistojo pozicijÄ , t. y. tai, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. K. neigė vartojęs smurtÄ prieÅ¡ savo tėvÄ bei tokiu bÅ«du jį nužudęs, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, byloje nėra, tokie prieÅ¡taravimai tarp nuteistojo ir liudytojų parodymų yra savaime suprantami ir paaiÅ¡kinami.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybės, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atlikti akistatÄ tarp nuteistojo A. K. ir liudytojų, siekiant sužinoti prieÅ¡taravimų Å¡ių asmenų parodymuose priežastis ir jas paÅ¡alinti, bÅ«tinybės nebuvo. Akistatos tarp nuteistojo A. K. ir liudytojų, apie kurios reikalingumÄ sprendžia ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas, neatlikimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai.

10. Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog byloje nepilnai buvo apklausti liudytojai, kurie liudijo jo naudai, konkrečių liudytojų nenurodo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme apklausiant liudytojus, nuteistasis A. K. teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo, todėl turėjo visas galimybes užduoti liudytojams jį dominančius klausimus ir tokiu būdu užtikrinti, kad būtų atlikta išsami liudytojų apklausa ir išaiškintos visos jam svarbios aplinkybės.

11. Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad iš karto po įvykio nebuvo paimti ir ištirti jo drabužiai, neatliktas DNR tyrimas. Tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis A. K. gyveno tame pačiame name, kur buvo nužudytas V. K. ir surastas jo lavonas, be to, buvo nustatytas ir galimas nuteistojo bei nukentėjusiojo kontaktas po mirties, DNR pėdsakų paieška ant nuteistojo drabužių ir DNR tyrimas šiuo atveju būtų pertekliniai procesiniai veiksmai, kurių rezultatai iš esmės niekaip neįtakotų A. K. kaltės klausimo.

12. Pažymėtina, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi bÅ«ti optimalus, t. y. jo trukmė yra sÄ lygojama visų bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu bei, įvertinus įrodymais pripažintų faktinių duomenų visetÄ , tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti iÅ¡vadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, nebuvimu. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti visi bÅ«tini ir reikalingi procesiniai veiksmai, o jų metu gauti faktiniai duomenys tinkamai įvertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.13.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme apraÅ¡yta veika buvo bÅ«tina padarinių (mirties) kilimo sÄ lyga. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­Å¾as­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės atėmi­mÄ at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar praėjus ku­riam lai­kui, taip pat ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis bu­vo ne­tin­ka­mai gy­do­mas, ar netinkamai diagno­zuo­ti jo su­Å¾a­lo­ji­mai, ir kad, ne­sant Å¡ių ap­lin­ky­bių, mir­ties gal­bÅ«t bu­vo ga­li­ma iÅ¡veng­ti.

14. Å ioje byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. konflikto metu A. K. tyčia rankomis ir kojomis sudavė savo tėvui V. K. apie 25 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas padarydamas V. K. daugybę sužalojimų. Nuo A. K. smurto V. K. įvykio vietoje mirė. Nuteistasis A. K. viso bylos proceso metu, taip pat savo apeliaciniame skunde neigia tiek 2016 m. liepos 28 d., tiek anksčiau vartojęs smurtÄ prieÅ¡ savo tėvÄ , tvirtina, kad įvykio naktį tėvÄ matė sveikÄ gulintį lovoje, nurodo, kad jo tėvas galėjo pats susižaloti bÅ«damas girtas ir griuvinėdamas.

Tačiau Å¡iuos nuteistojo teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Nuteistojo brolis nukentėjusysis A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog nuteistasis A. K. iÅ¡gėręs bÅ«na labai agresyvus, ne kartÄ vartojo smurtÄ tiek prieÅ¡ jį, tiek prieÅ¡ tėvus. Ä®vykio naktį jis miegojo lauko virtuvėje, o namuose vyko brolio ir jo draugų iÅ¡gertuvės. Tėvų namuose tuo metu nebuvo. Naktį jis girdėjo, kaip namo sugrįžęs tėvas V. K. beldė į duris ir prašė ArtÅ«ro, kad Å¡is įleistų į vidų, ArtÅ«ras tėvÄ Ä¯leido į namus, tačiau garsiai bardamasis ir keikdamasis.

Nukentėjusiojo teigimu, kas vyko toliau, jis negirdėjo ir nematė, kadangi užmigo. Apie 6 valandÄ ryto jį pažadino ArtÅ«ras, sakydamas, jog eitų pažiÅ«rėti tėvÄ , kuris gulėjo ant grindų. Nuėjęs su ArtÅ«ru į namÄ , pamatė kambaryje ant grindų gulintį tėvÄ , jis buvo atÅ¡alęs, be gyvybės ženklų. TÄ dienÄ jis kalbėjo apie įvykį su broliu ArtÅ«ru, brolis apie tėvÄ sakė: ,,kam tu padvėsei, asile, kam tu padvėsei“, o jam pasakius, kad tai tėvas, ArtÅ«ras atsakė: ,,atsipraÅ¡au, nesusitvardžiau“.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. V. K. buvo stipriai iÅ¡gėręs, atsinešė dar vyno butelį, kurį jie abu prie upelio iÅ¡gėrė. Namo su V. K. jie sugrįžo apie 10 valandÄ vakaro, V. K. buvo labai girtas, ji paguldė jį į lovÄ , o pati atsigulė į kitÄ lovÄ . V. K. sumuÅ¡tas nebuvo, niekuo nesiskundė, mėlynių ant jo kÅ«no nesimatė. Nukentėjusiosios teigimu, netrukus į kambarį įėjo ArtÅ«ras, jis buvo pabalusiomis akimis, trenkė jai į antakį, ji visa kraujuota pabėgo iÅ¡ namo ir tÄ naktį miegojo ant Å¡ieno.

Ryte atsikėlusi namuose rado ant grindų gulintį negyvÄ V. K.. 2016 m. liepos 27 d. kartu su A. K. alkoholį vartojęs ir A. K. namuose miegojęs V. T., apklaustas liudytoju, nurodė, jog įvykio metu buvo girtas ir miegojo, jokių muÅ¡tynių tÄ naktį jis nematė ir negirdėjo. Liudytojas V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. vakare jį pas save į namus iÅ¡gerti alaus pakvietė A. K.. Alų jie gėrė ir kieme, ir gyvenamojo namo viduje. Prisimena, kad naktį jie su A.

K. buvo nuėję pas kaimynus, bet ten ilgai nebuvo, o grįžęs, jis atsigulė į lovÄ Å¡alia V. T. ir užmigo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje BPK 276 straipsnio tvarka buvo perskaityti V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos liudytojas patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas V. R. parodė, kad įvykio naktį su A. K. grįždami iÅ¡ kaimynų, buvo užėję į daržinę, kurioje buvo ArtÅ«ro tėvas V. K.. Daržinėje A. K. koja stipriai spyrė V.

K. į pilvo - krÅ«tinės sritį, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ant daržinėje sukrautų senų baldų. Liudytojas V. R. taip pat nurodė, jog po smurto prieÅ¡ tėvÄ daržinėje, A. K., sugrįžęs į gyvenamÄ jį namÄ , smurtavo ir prieÅ¡ savo motinÄ , jÄ už plaukų iÅ¡tempė į verandÄ (1 t., 93 – 96 b. l.). Å iuos parodymus liudytojas V. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 99 – 105 b. l.). IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos iÅ¡vados Nr. M 247/2016 (06) matyti, kad V.

K. mirtis įvyko dėl stipraus kÅ«no, ypač pilvo ir krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio Å¡onkaulių lūžimu, pilvo ertmės organų plyÅ¡imu, nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. V. K. mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 6 – 12 valandų iki jo lavono autopsijos momento 2016 m. liepos 28 d., 12.45 val. V. K. lavone rasta odos nubrozdinimas krÅ«tinės kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodinėje krÅ«tinės lÄ stos abiejose pusėse, kairės pusės VII-VIII šonkaulių tiesioginiai lūžimai ir kraujosruvos tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, deÅ¡inės kepenų skilties priekinio kraÅ¡to kapsulės ir pavirÅ¡inio audinio plyÅ¡imas, blužnies kapsulės ir pavirÅ¡inio audinio plyÅ¡imas blužnies vartų srityje padaryta trumpame laiko tarpe (valandų laikotarpyje) iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai septynių trauminių poveikių pasėkoje.

Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. V. K. lavone taip pat rasta muštinė žaizda kairio antakio išorinio galo srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje smilkininėje srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir kairėje blauzdoje padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai aštuoniolikos trauminių poveikių pasėkoje.

Tarp Å¡ių sužalojimų ir mirties priežastinio ryÅ¡io nėra (1 t., 141 – 154 b. l.). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti faktiniai duomenys iÅ¡ esmės atitinka liudytojo V. R. parodymus apie tai, kad A. K. koja sudavė labai stiprų smÅ«gį savo tėvui V. K. į pilvo – krÅ«tinės sritį, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant daržinėje buvusių sukrautų senų baldų, bei paneigia nuteistojo A. K. aiÅ¡kinimus, kad smurto 2016 m. liepos 27 - 28 d. jis prieÅ¡ tėvÄ nevartojo, V.

K. galėjo susižaloti griÅ«damas. Teismo medicinos specialistas savo iÅ¡vadoje neatmetė galimybės, jog po sužalojimų padarymo nukentėjusysis trumpÄ laiko trapÄ (valandų laikotarpyje) iki įvyko nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę, galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus. Å i teismo medicinos specialisto nustatyta faktinė aplinkybė atitinka nukentėjusiojo A. K. aiÅ¡kinimus, jog nukentėjusysis V. K. naktį grįžo į namus ir beldėsi į duris, kurias atidarė agresyviai nusiteikęs nuteistasis A.

K.. Nors teismo medicinos specialistas konkretaus sužalojimų nukentėjusiajam padarymo bÅ«do (trauminis poveikis smÅ«giuojant, ar trauminis poveikis atsitrenkiant) nenustatė, tačiau liudytojo V. R. bei nukentėjusiojo A. K. parodymais nustatyta įvykių seka, taip pat liudytojos L. D. parodymai apie tai, kad nei 2016 m. liepos 27 d., kuomet ji su V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, nei liepos 28 d. naktį iki jai iÅ¡einant miegoti į kluonÄ , V. K. sumuÅ¡tas nebuvo, jokiais skausmais nesiskundė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne kas kitas, o bÅ«tent, A.

K., pradėjęs vartoti smurtÄ prieÅ¡ tėvÄ dar Å¡iam esant daržinėje, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir vėliau namuose. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad nukentėjusysis V. K. mirė, bÅ«tent, dėl A. K. prieÅ¡ jį pavartoto smurto, byloje nėra duomenų, kad smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį iki įvykio ar po jo bÅ«tų vartoję kiti asmenys, prieÅ¡ingai – iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti, kad nuteistasis A. K. iÅ¡gėręs bÅ«davo labai agresyvus, prieÅ¡ savo tėvÄ smurtavo ne pirmÄ kartÄ .

IÅ¡ byloje esančios 2017 m. vasario 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 90TPK-6, matyti, kad A. K. nuo paauglystės konstatuotas socializuoto elgesio sutrikimas (mokėsi blogai, pabėgdavo iÅ¡ internato, buvo agresyvus kitų vaikų atžvilgiu, anksti pradėjo vartoti alkoholį, gydytas ligoninėje dėl sunkios alkoholinės intoksikacijos) (2 t., 114 – 115 b. l.). Aplinkybę, kad atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji L. D. pasakė, jog V. K. nužudė jos sÅ«nus A. K. nurodė ir liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai G.

S. bei M. K..  15. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad, bÅ«tent, A. K. 2016 m. liepos 28 d. tyčia sudavė savo tėvui V. K. daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas V. K. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį. A. K. veika buvo bÅ«tinoji padarinių – V. K. mirties – kilimo sÄ lyga. A. K., suduodamas daugybinius smÅ«gius savo tėvui V. K. į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į gyvybei pavojingas, suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį arba atimti jam gyvybę ir nors ir nenorėjo nužudyti savo tėvo V.

K., tačiau sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti, t. y. nužudė V. K. veikdamas netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl A. K. kaltės bei teisingai nuteistojo veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (A.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nužudė savo tėvÄ ), į kaltės formÄ ir rūšį (A. K. nužudė savo tėvÄ V. K. veikdamas netiesiogine tyčia), į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, į A. K. asmenybę iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , nuteistajam paskyrė bausmę, didesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, A. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.17. Pirmosios instancijos teismas, iš A. K. priteisdamas nukentėjusiajam A. K. 676 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų nepažeidė.

Å i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka taip pat nėra skundžiama.  18. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                         Valdimaras Bavėjanas                                                                                                       Viktoras Kažys                                                                                                                                                                                                                         Aloyzas Kruopys