4ef4a79b-aa27-4cc6-b9ec-e21b0c2f7e5f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-576-1130/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00953-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.9.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.4.1.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S lietuvos respublikos vardu 2022 m. rugsėjo 2 d. Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, Rimantei Jurgienei, dalyvaujant ieškovei A. Ž., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui, atsakovui D.

Ž., jo atstovui advokatui Dariui Stalioniui, advokatui Gvidui Byčiui, psichologui Dariui Navaslauskui, vertėjai Maženai AndruÅ¡kevič, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei pagal atsakovo D.

Ž. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei turto padalinimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

A. Ž. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama santuokÄ sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo D. Ž. kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliekant pavardę – „Ž.“, o atsakovui – „Ž.“; nustatyti nepilnamečių vaikų M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaikų motina – ieÅ¡kove A.

Ž.; nustatyti atsakovo D. Ž. bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir S. Ž. pagal atsakovo D. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ tvarkÄ su Å¡iomis iÅ¡imtimis: - atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne nuo 10 val., o nuo 12 valandos; - atsakovas D. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. Ž. bei S. Ž. metu užtikrina vaikų saugumÄ bei saugiÄ aplinkÄ , bei įsipareigoja, kad bendravimo su atsakovu D. Ž. metu vaikai neturės kontakto su atsakovo D.

Ž. broliu G. B.. Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. naudai iÅ¡laikymÄ , kas mėnesį mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 365 Eur kiekvienam vaikui, nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) nepilnamečių vaikų atstovei A. Ž.; priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. 16 400 Eu iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. naudai, priteistų iÅ¡laikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę – vaikų motinÄ A.

Ž., sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; ieÅ¡kovei A. Ž. ir atsakovui D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ (automobilius) padalinti tokiu bÅ«du, o bÅ«tent: - po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. priteisti transporto priemonę Audi A-6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. priteisti transporto priemonę Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovei A.

Ž. ir atsakovui D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tokiu bÅ«du, o bÅ«tent: po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. priteisti: -pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

Ž. 4 345 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei A. Ž. natÅ«ra priteistÄ atsakovui D. Ž. priklausančiÄ Â½ nekilnojamojo turto dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovei A. Ž. ir atsakovui D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tokiu bÅ«du, o bÅ«tent: po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. priteisti: -butÄ /patalpÄ -butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal 2021 m. kovo 1 d.

Pirkimo – pardavimo sutartį yra 103 712,86 Eur; -negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ dviračių saugojimo patalpÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal 2021 m. kovo 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartį yra 3 500 eurų; -2/80 dalį kitų inžinierinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal 2021 m. kovo 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartį yra 15 000 eurų; -13148/3904800 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal 2021 m. kovo 1 d.

Pirkimo – pardavimo sutartį yra 1 euras; po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Ž. 3 101,26 Eur piniginę kompensacijÄ už iki 2021 m. spalio 15 d. sumokėto kredito įmokų su palÅ«kanomis ½ dalį bei įneÅ¡to 5 500 Eur pirmino įnaÅ¡o ½ dalį; kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ (namų apyvokos reikmenis bei buitinę technikÄ ) tarp Å¡alių padalinti tokiu bÅ«du: po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. natÅ«ra priteisti: - kaltinio metalo pintinius baldus (stalas ir 4 kėdės), 200 eurų vertės; - elektrinį pjÅ«klÄ , grÄ Å¾tÄ , 3 vnt.

Å¡lifuoklių, akumuliatorinį suktukÄ , elektrinę drėlę, aeratorių, proxon įrankių rinkinį, galÄ stuvÄ , 400 bendros vertės; - l vnt. televizorių, 200 eurų vertės; - 1 vnt. robotÄ siurblį, 150 eurų vertės; - kitus namų apyvokos daiktus (virduliai, įrankiai) bei baldus 1 000 Eur bendros vertės; po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. natÅ«ra priteisti: - Ä Å¾uolinius baldus pirtyje, 600 eurų vertės; - trimerį Husqvarna, žoliapjovę, suvirinimo aparatÄ 600 eurų bendros vertės; - benzininį pjÅ«klÄ 800 eurų vertės; - kavos aparatÄ Bosch 289,33 eurų vertės; - Å¡aldytuvÄ , indaplovę, orkaitę, gartraukį 4 200 eurų bendros vertės; - kompiuterį Apple 1 500 eurų vertės. -3 vnt. televizorių, kurių bendra vertė 800 eurų; - 1 vnt. robotÄ siurblį, 150 eurų vertės; - grynų pinigų sumÄ (800 eurų), po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A.

Ž. priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. 3 894,66 eurų piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei A. Ž. natÅ«ra priteistinos kilnojamojo turto dalies sumažėjimÄ , po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. 1 788,51 eurų piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės A. Ž. turto dalies sumažėjimÄ po dviejų Å¡eimos automobilių (Audi Q7 ir Mercedes Benz ML 320) pardavimo; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. 3 257,62 eurų piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės A.

Ž. patirtas iÅ¡laidas susijusias su buto ((duomenys neskelbtini)) remontu, jo priežiÅ«ra, dokumentų forminimu ir kredito dalies apmokėjimu; padalinti lygiomis dalimis atsakovo D. Ž. vardu atidarytoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) AB, pinigines lėšas 7 545,53 eurų sumoje, priteisiant ieÅ¡kovei A. Ž. 3 771,76 eurų, neatsižvelgiant į taupomų lėšų pokyčius po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo; po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui D.

Ž. visas atsakovo valdomas įmonės (duomenys neskelbtini) akcijas (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų vertė), o ieÅ¡kovei A. Ž. priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. 703,83 eurų piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ 14 dalį akcijų priteistÄ atsakovui D. Ž., priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. ieÅ¡kovės A. Ž. naudai 11223 eurų piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ (atsakovui D. Ž. vykdant turtinius įsipareigojimus iÅ¡ bendrų Å¡eimos pajamų sÅ«naus iÅ¡ pirmos santuokos iÅ¡laikymui), priteisti iÅ¡ atsakovo D.

Ž. ieÅ¡kovės A. Ž. naudai 3 250 eurų piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ (vykdant atsakovo D. Ž. turtinius įsipareigojimus iÅ¡ bendrų Å¡eimos pajamų buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui ir kredito padengimui), po santuokos nutraukimo turtinės prievolės atsiskaityti su kreditoriais nustatytinos tokiu bÅ«du: po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. birželio 9 d.

Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. kovo 26 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), -po santuokos nutraukimo D. Ž. nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. liepos 2 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti jo ir ieÅ¡kovės A. Ž. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir S. Ž.: 1.1. D. Ž. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais kiekvienÄ trečiadienį, paimant vaikus iÅ¡ jų mokyklos ar bÅ«relių vietos ir pristatant juos iki 19 val. 30 min. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaikų atostogų metu – vaikus pasiimti nuo 10 val. ir pristatyti į namus iki 21 val. 1.2.

D. Ž. turi teisę matytis su vaikais kas antrÄ savaitgalį, paimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir pristatant juos atgal sekmadienį iki 18 val. 1.3. D. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis neribojant trukmės ir dažnumo. 1.4. D. Ž. turi teisę matytis su vaikais visų Å¡venčių dienomis, per vaikų gimtadienius, apie savo apsilankymÄ iÅ¡ anksto informuojant ieÅ¡kovę; pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų, gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise esantį turtÄ padalinti taip: - atsakovui D.

Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti :

1. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, 2. negyvenamÄ sias patalpas – dviračių saugojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, 3. 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 4. 13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų 5.

Elektrinius įrankius (pjÅ«klÄ , grÄ Å¾tÄ , 3vnt. Å¡lifuoklius, suktuvÄ , drelę, suvirinimo aparatÄ , galÄ stuvÄ , proxon įrankius) – 500 eurų, 6. Å aldytuvÄ , indaplovę, orkaitę, gartraukį (nauji, esantys garaže) – 1 900 eurų, 7. Kriauklę, 260 eurų, 8. RobotÄ siurblį 150 eurų, Viso turto už 210 310 eurų. - IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti :

1. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų, 2. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų, 3. Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 4. pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantčiÄ adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų, 5. Kameras 8 vnt. – 2 000 eurų, 6.

Lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų, 7. Pirties Ä Å¾uolinius baldus – 800 eurų, 8. Kaltinio metalo pintus baldus – 200 eur, 9. Kavos aparatÄ â€žJÅ«ra“- 1 500 eurų, 10. kompiuterį Apple – 1 500 eurų, 11. 5vnt. televizorių – 1 500 eurų, 12. RobotÄ â€“ siurblį – 150 eurų, 13. skalbimo maÅ¡inÄ â€“ 300 eurų, 14. Baldus ir namų apyvokos daiktus – 1 000eurų, 15. Grynuosius pinigus – 6 000 eurų, 16. Roletus – 1 300 eurų, 17. Å aldiklį – 800 eurų, 18.

Benzininį pjÅ«klÄ Jhonsored 1 500eurų, viso turto už 162 050 Eur; priteisti iÅ¡ D. Ž. A. Ž. piniginę kompensacijÄ už mažiau nei priklauso tenkančiÄ turto dalį – 80 850 eurus (ieÅ¡kovei tenka turto už 162 050 Eurų, atsakovui – 210 310 eurų), įpareigoti atsakovÄ sumokėti kompensacijÄ taip: - 27 410 eurus sumokėti iki 2024 m. rugsėjo 1 d., - 53 440 eurų (atsižvelgiant pagal su banku buvusiÄ sutartį, sumokant paskolÄ iki 2034 m. sausio 15 d.) kas mėnesį periodinėmis įmokomis 147 mėnesius po 363,54eurų, mokėjimÄ pradedant 2022 m. rugsėjo 15 d. ir baigiant mokėjimus 2034 m. sausio 15 d. priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos sumokėtas įmokas bankui, kai nebuvo vedamas bendras Å«kis – 2 143,54 eurų, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui jo patirtas bylos vedimo iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuoka tarp ieÅ¡kovės A. Ž. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir atsakovo D. Ž., sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo Å¡eimyninis gyvenimas buvo įprastai normalus, santuokos metu gimė du vaikai: dukra M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dukra S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo dienai M.

Ž. ir S. Ž. yra nepilnametės. Pažymėjo, kad prieÅ¡ 4 metus tarp jų prasidėjo nesutarimai susiję su atsakovo Å¡eimos nesirÅ«pinimu, o taip pat ir atsakovo D. Ž. nuolatiniu girtavimu, nesutarimai ypač paaÅ¡trėjo prieÅ¡ trejus metus, negana to, 2021 metų birželio 26 d. atsakovas D. Ž. bÅ«damas neblaivus sukėlė konfliktÄ bei įžeidė ieÅ¡kovės A. Ž. motinÄ , tokie atsakovo veiksmai yra vertintini, kaip atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija, atsakovas nuolat pradėjo pažeidinėti bendrÄ sias sutuoktinių pareigas.

Teigia, kad atsakovas D. Ž. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, iÅ¡gėręs jis tampa neprognozuojamas, jo elgesys – nekontroliuojamas, kadangi be jokios priežasties atsiranda pykčio priepuoliai, kuriuos dažniausiai iÅ¡lieja ant jos. Pabrėžė, kad ilgÄ laikÄ kentėjo tokį atsakovo D. Ž. elgesį, kadangi bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau atsakovas ignoravo visas pastangas bei praÅ¡ymus gydytis nuo alkoholizmo ir tokiu bÅ«du parodė, kad jam yra visiÅ¡kai nesvarbios nei Å¡eimos vertybės, nei Å¡eima, todėl ji priėmė sprendimÄ , jog tolimesnis santuokos iÅ¡saugojimas yra negalimas.

Teigia, kad ieÅ¡kovei net ir dedant maksimalias pastangas, atsakovas D. Ž. iÅ¡imtinai savo veiksmais užkirto keliÄ santuokos iÅ¡saugojimui, kadangi 1) nuolatos piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, 2) nesirÅ«pino Å¡eima bei nepilnamečiais vaikais, ir 3) galiausiai nustojo vesti bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kove, dažnas atsakovo girtavimas, o taip pat agresyvus elgesys Å¡eimos narių atžvilgiu sÄ lygojo bet kokių santuokinių ryÅ¡ių su atsakovu nutrÅ«kimÄ , po atsakovo agresijos priepuolių, kas kartÄ ieÅ¡kovei sutinkant taikytis, ieÅ¡kovė dar kartÄ bÅ«davo pažeminama, nes atsakovas vėl pradėdavo piktnaudžiauti alkoholiu bei kelti barnius.

Nurodė, kad atsakovo, kaip sutuoktinio pareigų esminis pažeidimas, be kita ko, pasireiÅ¡kė tuo, jog atsakovas neteikė jokios savitarpio pagalbos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė dažnai pati turėdavo rÅ«pintis ir auginti mažamečius vaikus; atsakovas neteikė jokios moralinės paramos ieÅ¡kovei, visus iÅ¡kilusius sunkumus ieÅ¡kovė turėjo spręsti viena, vienaÅ¡aliÅ¡kai priiminėti sprendimus, susijusius su namų Å«kio tvarkymu ir vaikų auginimu; atsakovas nepaisė ieÅ¡kovės ir visos Å¡eimos interesų, kadangi sÄ moningai veikė prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės ir Å¡eimos interesams, galimai siekiant psichologiÅ¡kai sužlugdyti ieÅ¡kovę; atsakovas žemindavo ieÅ¡kovę, vieÅ¡ai ir akivaizdžiai demonstravo nepagarbÄ sutuoktiniui Å¡alių vaikų ir kitų giminių akivaizdoje.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, jog bet kokie santuokiniai ryÅ¡iai ir santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo D. Ž. kaltės. Nurodė, kad jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0.4400ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad nors teikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas praÅ¡o pripažinti aukščiau paminėtÄ turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovas savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis iÅ¡ esmės pagerino nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , analogiÅ¡kai, kaip ir nebuvo pateikta įrodymų jog atsakovas savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo darbų, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės yra akivaizdžiai melagingos, pavyzdžiui, nurodant, kad jis neva tvarkė sklypo teritorijÄ , iÅ¡kasė prÅ«dÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su Å¡iuo patikslintu ieÅ¡kiniu teikia papildomus įrodymus, kad jokio atsakovo indėlio nei prie sklypo teritorijos sutvarkymo, nei prie prÅ«do iÅ¡kÄ simo nebuvo, nes sutartis dėl prÅ«do iÅ¡kasimo darbų bei apmokėjimas buvo atliktas ieÅ¡kovės motinos N. S. vardu, todėl atsižvelgiant į tai, kad nurodytas nekilnojamasis turtas ieÅ¡kovės buvo įgytas iki santuokos sudarymo kaip asmeninė nuosavybė, todėl pastarasis nekilnojamasis turtas nėra trauktinas į dalintino turto balansÄ ir nėra jokio pagrindo pastarÄ jį pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Paaiškino, kad ieškovės A. Ž. bei atsakovo D. Ž. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas - ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); butas /patalpa – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – dviračių saugojimo patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 2/80 dalys kitų inžinierinių statinių - atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 13148/3904800 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), be to atsakovo D.

Ž. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: Audi A-6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad nors civilinėje byloje atsakovo D. Ž. prašymu buvo paskirta Turto vertės nustatymo ekspertizė, tačiau ieškovė, pasisakydama dėl turto vertės santuokos nutraukimo dienai, vadovaujasi ne Turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytomis kainomis, o valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta kaina.

IeÅ¡kovė atkreipė teismo dėmesį, kad turto vertės nustatymo ekspertizės akto patikimumÄ mažina tai, kad pastarajame nėra aiÅ¡kiai apibrėžta kokios aplinkybės sÄ lygojo nekilnojamojo turto objektų ženklų kainų pasikeitimÄ . IeÅ¡kovė įvertinusi Turto vertės nustatymo ekspertizės akte esančių duomenų nepatikimumÄ , dalintino turto vertes nustato vadovaujantis valstybės įmonės „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro pateiktomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis bei 2021 m. kovo 1 d.

Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Dalinant (duomenys neskelbtini) g-vėje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovė atkreipia teismo dėmesį į Å¡ias aplinkybes, o bÅ«tent, iÅ¡ pridedamos 2021 m. kovo 1 d. Buto pirkimo – pardavimo sutarties yra matyti, kad buto/patalpos – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, bendra vertė yra 122 213,86 eurų, tam, kad pilnai atsiskaityti su pardavėju už paminėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , 2021 m. vasario 9 d. su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 60 000 eurų sumai, tačiau galutinė gauta kredito suma buvo 56 713,86 eurai, likusiÄ sumÄ , t. y. 65 500 eurų reikėjo sumokėti iÅ¡ savo lėšų, tuo tikslu ieÅ¡kovė A.

Ž. iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo 60 000 eurų, kuriuos 2020 metų spalio 21d. ieÅ¡kovei padovanojo ieÅ¡kovės motina N. S., remiantis Pinigų dovanojimo sutartimi (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ bendrų Å¡eimos santaupų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g-vėje įsigijimui buvo panaudota 5 500 eurų suma, įvertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes bei prie ieÅ¡kinio pridedamus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės piniginis įnaÅ¡as į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimÄ sudaro 91 106,93 eurų sumÄ , kas praktiÅ¡kai sudarytų ¾ dalis Å¡iame bendrame nekilnojamajame turte, tuo tarpu atsakovo D.

Ž. piniginis įnaÅ¡as į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g-vėje įsigijimÄ sudaro 31 106,93 eurų sumÄ , kas praktiÅ¡kai sudarytų ¼ dalį Å¡iame bendrame nekilnojamajame turte. Nurodė, kad dėl atsakovo D. Ž. atliktų mokėjimų reikėtų pasakyti, kad dalis įtrauktų į dalintino turto balansÄ daiktų buvo įsigyti be atsakovo piniginio indėlio, pavyzdžiui, skalbimo maÅ¡ina (už kuriÄ mokėjo ieÅ¡kovės motina N. S.) arba vaizdo kameros, už jas ir jų montavimo darbus taip pat grynaisiais sumokėjo ieÅ¡kovės A.

Ž. motina N. S.. Pabrėžė, kad kameros (8 vnt.) negali bÅ«ti įtraukti į dalintino turto balansÄ , kadangi pastarÄ sias pirko ieÅ¡kovės motina N. S. už savo asmenines lėšas, taip pat ieÅ¡kovė nesutinka, kad lauko baldai pavėsinėje bÅ«tų įtraukti į dalintino turto balansÄ , kadangi pastarieji buvo padaryti ieÅ¡kovės tėvui (pastarojo draugo) bei atvežti ieÅ¡kovei 2011 m. balandžio mėnesį, iÅ¡ karto po tėvo mirties, tai nėra Å¡eimos įsigytas turtas ir neturi bÅ«ti traukiamas į Å¡eimos turto balansÄ .

PraÅ¡o viso atsakovui D. Ž. natÅ«ra priteisti kilnojamojo turto 9 739,33 eurų sumai, kadangi atsakovui D. Ž. natÅ«ra priteistina kilnojamojo turto dalies vertė 3 894,66 eurų suma yra didesnė už ieÅ¡kovei natÅ«ra priteistinos kilnojamojo turto dalies vertę, todėl po santuokos nutraukimo iÅ¡ atsakovo priteistina 3 894,66 eurų piniginė kompensacija už ieÅ¡kovei natÅ«ra priteistinos kilnojamojo turto dalies sumažėjimÄ . PaaiÅ¡kino, kad po santuokos sudarymo, ieÅ¡kovė bei atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo du automobilius, t. y.

Audi Q7, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), bei Mercedes Benz ML 320, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovė automobilį Audi Q7, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 9000 eurų sumÄ , gauti pinigai yra pervesti į atsakovo D. Ž. asmeninę sÄ skaitÄ . Pabrėžė, kad nors 2018 m. kovo 26 d. atsakovas D. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo bei buvo iÅ¡ savo lėšų įnešęs 4 940 eurų sumÄ , o vėliau iÅ¡ gautų 9 000 eurų sumos papildomai sumokėjo 4 521,49 eurų, tokiu bÅ«du už automobilio Audi A6 įsigijimÄ buvo sumokėta 9 461,49 eurų.

Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 4 d. atsakovas pardavė antrÄ Å¡eimos automobilį Mercedes Benz ML 320, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), už 13 500 eurų sumÄ ir pagal 2018 m. liepos 2 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyjo transporto priemonę Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už kurios įsigijimÄ sumokamas įnaÅ¡as 9 110 eurų. Pažymėjo, kad analogiÅ¡kai kaip ir pirmu atveju, už parduotÄ Å¡eimos automobilį Mercedes Benz ML 320, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovas dalies pinigų ieÅ¡kovei A.

Ž. negrÄ Å¾ino. Teigia, kad įvertinus, kad atsakovui bÅ«nant santuokoje su ieÅ¡kove bei bendrai pardavus du automobilius, tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovui bendroje jungtinėje nuosavybėje priklauso po 11 250 eurų suma (13 500 eurų + 9 000 eurų : 2 = 11 250 eurų), kadangi atsakovas už transporto priemonės Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ buvo sumokėjęs 9 461,49 eurų sumÄ , todėl ieÅ¡kovei priklausanti pinigų dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje už parduotus automobilius mažintina iki 1 788,51 eurų sumos (11 250 eurų – 9 461,49 eurų = 1 788,51 eurų), tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad atsakovas po dviejų Å¡eimos automobilių pardavimo (Audi Q7 ir Mercedes Benz ML 320) nėra grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovei 1 788,51 eurų sumos bei tokiu bÅ«du yra pagerinęs savo turtinę padėtį kito sutuoktinio sÄ skaita, todėl nurodyta suma yra priteistina iÅ¡ atsakovo.

Teigia, kad faktinės aplinkybės, kurias neginčija atsakovas, liudija tai, kad ieÅ¡kovė su atsakovu bendrÄ Å¡eimos Å«kį vedė iki 2021 metų liepos l d., teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nurodo, kad materialiai prisidėjo neva prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo, tačiau iÅ¡ atsakovo pateiktų mokėjimų yra matyti, kad pastarojo iÅ¡laidos dėl neva pagerinimo darbų yra skirtos ne namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimui, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui.

IeÅ¡kovė pažymi, kad iki 2021 m. liepos 1 d. dienos atsakovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams iÅ¡ viso yra iÅ¡leidęs 3 577,29 eurų sumÄ , o bÅ«tent: 1 323,39 eurų už plyteles, 716,66 eurų už parketlentes, 282,56 eurų už dažus, 152,40 eurų už gyvatukÄ , 994,04 eurų už balkonui terasines lentas, 108,24 eurų už spynas. Nurodė, kad atsakovas už buto Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ ir hipotekÄ (notaro paslaugos) sumokėjo - iÅ¡ viso 1 149,74 eurų (880,41 eurų + 269,33 eurų), taip pat bankui su kreditinės sutarties mokesčiu bei palÅ«kanomis iki pirmosios paskolos įmokos liepos mėnesiui sumokėjo - 408,60 eurų, iÅ¡ viso atsakovas bendrai patyrė 5 135,63 eurų iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė pažymi, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams iÅ¡ viso yra iÅ¡leidusi 8 618,02 eurų sumÄ , o bÅ«tent: 1 214,57 eurų už Å¡viestuvus, 122,46 eurų už elektros instaliacijÄ , 152,98 eurų už karnizus, 28,64 eurų už vonios kojas, 20 eurų už vonios kabliukus, 200 eurų už vonios sienelės tvirtinimÄ , 144,37 eurų už grindjuostės, už remonto darbus darbininkams yra sumokėta bendrai 6 735 eurų suma, be to, nuo buto įsigijimo dienos atsakovas nemokėjo už buto bendrojo naudojimo paslaugas bei pastarÄ sias apmokėjo ieÅ¡kovė iÅ¡ savo lėšų, už buto komunalines paslaugas yra sumokėta 558,87 eurų suma, ieÅ¡kovė valstybės įmonei „Registrų centras“ už kadastrines bylas ir jų įregistravimÄ sumokėjo 296,93 eurų, taip pat už buto pirkimo atsiskaitymÄ su valstybės įmone „Registrų centras“ sumokėjo 33,51 eurų.

Pabrėžė, kad kadangi atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. nemokėjo jam priklausančių įmokų pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto/patalpos – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kitų priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) g-vėje, todėl ieÅ¡kovė papildomai patyrė – 2 143,54 eurų iÅ¡laidų, iÅ¡ viso ieÅ¡kovės bendrai patirtos iÅ¡laidos sudaro 11 650,87 eurų sumÄ .

Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už 6 515,24 eurų suma didesnės nei atsakovo patirtos iÅ¡laidos, todėl nutraukus santuokÄ pastarasis privalo kompensuoti ½ dalį ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų susijusių su buto remontu, jo priežiÅ«ra, dokumentų forminimu ir kredito dalies apmokėjimu, t. y. 3 257,62 eurų sumÄ . Nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu, t. y. iki 2021 m. liepos 1 d., bendrai buvo sukaupę 7 545,53 eurų sumÄ . Pažymėjo ir tai, kad atsakovas patvirtina, jog į Å¡iÄ sÄ skaitÄ buvo pervedamas darbo užmokestis, joje buvusiomis lėšomis buvo atsiskaitoma už paslaugas, buvo apmokami kitos Å¡eimos poreikiams skirtos iÅ¡laidos, taip pat buvo nuolat iÅ¡imami grynieji pinigai, kas patvirtina, kad Å¡ios lėšos buvo naudojamos Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes yra teisinis bei faktinis pagrindas 7 545,53 eurų piniginių santaupų pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei pastarÄ sias padalinti tarp ginčo Å¡alių lygiomis dalimis po 3 771,76 eurų, neatsižvelgiant į taupomų lėšų pokyčius po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo.

Pažymėjo, kad bÅ«nant santuokoje su atsakovu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta akcijų, kurių vertė santuokos nutraukimo dienai yra 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų. Paskaičiuota pagal kursÄ 1 EUR = 7,4378 (duomenys neskelbtini)), todėl po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui visas atsakovo valdomas akcijas, o ieÅ¡kovei priteisti 703,83 eurų piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ Â½ dalį akcijų priteistÄ atsakovui. PaaiÅ¡kino, kad atsakovui santuoka su ieÅ¡kove buvo jau ne pirma, kadangi pastarasis jau buvo vedęs N. Ž. ir iÅ¡ pirmos santuokos turėjo sÅ«nų M.

Ž., santuokos su ieÅ¡kove sudarymo metu jis buvo nepilnametis, todėl iki (duomenys neskelbtini) atsakovas kas mėnesį mokėjo iÅ¡laikymÄ po 174 eurų sumÄ , tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų savo asmeninių įsipareigojimų, kurie nėra susiję nei su bendro turto tvarkymo iÅ¡laidomis, nei su Å¡eimos Å«kio iÅ¡laikymu, nei su kitomis iÅ¡laidomis panaudojo 22 446 eurų sumÄ bei tokiu bÅ«du sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybę, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovės naudai 11223 (vienuolika tÅ«kstančių du Å¡imtai dvideÅ¡imt trys) eurų piniginė kompensacija.

Teigia, kad neginčytinai nustatyta, kad atsakovas iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kove buvo įgijęs butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nurodytas butas buvo įsigytas paėmus paskolÄ , kuri bankui buvo grÄ Å¾inta tik 2012 m. gruodžio 19 d. Teigia, kad atsakovui sudarius santuokÄ su ieÅ¡kove nuo (duomenys neskelbtini) ne kas kitas, bet ieÅ¡kovė mokėjo visus komunalinius mokesčius už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butÄ , bei papildomai padidėjo mokamų komunalinių mokesčių dalis (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas persikėlė gyventi pas ieÅ¡kovę, taipogi iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų buvo mokamos kredito įmokos per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo dienos) iki 2012 m. gruodžio 19 d. (atsakovui priklausančio buto pardavimo dienos), preliminariais skaičiavimais panaudota suma siekė 6 500 eurų, atsižvelgiant į tai iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista pusė Å¡ių iÅ¡laidų sumos, t. y. 3 250 eurų ieÅ¡kovės naudai.

Nurodė, kad 2021 m. vasario 9 d. tarp D. Ž. ir A. Ž., iš vienos pusės ir (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto/patalpos – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kitų priklausinių esančių (duomenys neskelbtini) g-vėje daliniam atsiskaitymui su pardavėju bei buvo paimtas 56 713,86 eurų kreditas, galutinis kredito mokėjimo terminas Kredito sutartyje nustatytas iki 2034 m. sausio 15 d., šiai dienai sumokėto kredito suma (įskaitant ir palūkanas) yra 1 702,52 eurų, įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovo nekilnojamojo turto dalis buto/patalpos-buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kitų priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) g-vėje priteistina ieškovei, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. vasario 9 d.

Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp D. Ž., iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kitos pusės, buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo, pagal Lizingo sutartį galutinis mokėjimo terminas nustatytas iki 2025 m. kovo 15 d., šiai dienai atlikti mokėjimai yra 24 317,71 sumai, įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistina ieškovei, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. kovo 26 d.

Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2018 m. liepos 2 d. tarp D. Ž., iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kitos pusės, buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pagal Lizingo sutartį galutinis mokėjimo terminas nustatytas iki 2025 m. liepos 15 d., šiai dienai atlikti mokėjimai yra 26 498,63 eurų sumai, įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovui D.

Ž., todėl po santuokos nutraukimo atsakovui D. Ž. nustatytina asmeninė turtinė prievolė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2018 m. liepos 2 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad kitų kreditinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei asmeninių skolų ieškovė neturi, apie kitus atsakovo galimus kreditorius ieškovei nėra žinoma. Pažymėjo, kad atsakovo išlaikymas ieškovei asmeniškai nereikalingas, todėl jokių reikalavimų dėl išlaikymo atsakovui nereiškiama.

IeÅ¡kovė praÅ¡o, kad teismas po santuokos nutraukimo paliktų ieÅ¡kovei dabartinę pavardę- „Ž.“, o atsakovui - „Ž.“. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai sutinka su pirminiame ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo D. Ž. nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. naudai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl Å¡alyje padidėjusios infliacijos tuo pat metu padidėjo ieÅ¡kovės iÅ¡laidos vaikų iÅ¡laikymui, be to, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2022 metų sausio mėnesio l d. minimali mėnesio alga yra nustatyta 730 Eur, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas praÅ¡yti teismo priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 365 eurus kiekvienam vaikui, nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pabrėžė, kad faktinės aplinkybės liudija tai, kad atsakovas praktiÅ¡kai nuo vaikų gimimo neteikė nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo, nes faktiÅ¡kai visa iÅ¡laikymo naÅ¡ta buvo perkelta ant ieÅ¡kovės pečių, todėl iÅ¡ atsakovo yra priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už paskutinius trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is mėnesius.

IeÅ¡kovė nori paaiÅ¡kinti, jog atsakovas, kaip jau buvo nurodyta, iÅ¡laikymo neteikė nuo vaikų gimimo, tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti M. Ž., ir S. Ž. 16 000 eurų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 32 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. paskaičiuota tokių bÅ«du: 250 Eur x 32 mėnesių x 2 vaikų = 16 000 Eur. PaaiÅ¡kino, kad kadangi atsakovas nuo 2021 m. liepos mėnesio pradėjo mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 200 eurų kiekvienam vaikui, todėl už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 202l m. lapkričio l d. susidaręs 400 eurų įsiskolinimas (4 mėnesiai x 250 eurų x 2 vaikų – 1 600 eurų sumokėtas iÅ¡laikymas per keturis mėnesiu), taip pat turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo, viso iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams 16 400 eurų, priteistų iÅ¡laikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė.

Pažymėjo tai, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad tik ieÅ¡kovė rÅ«pinasi vaikų vystymusi, ugdymu, sudaro pakankamas sÄ lygas vaikams normaliai gyventi, todėl mano, kad teismas turi nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaikų motina, t. y. ieÅ¡kove A. Ž.. PaaiÅ¡kino, kad pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas praÅ¡o teismo nustatyti konkrečiÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauju atsakovo praÅ¡omai nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai su tam tikromis iÅ¡imtimis.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis gerÄ darbo užmokestį gauna jau ilgÄ laiko tarpÄ , o ieÅ¡kovė geriau pradėjo uždirbti tik prieÅ¡ 3 metus, kada pakeitė darbÄ , tai yra ieÅ¡kovei dirbant (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis nebuvo didelis, todėl atsakovas iÅ¡ savo darbo užmokesčio rÅ«pinosi tiek Å¡eima, tiek ir investicijomis į ieÅ¡kovės vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė nurodė, kad jų tarpusavio nesutarimai prasidėjo prieÅ¡ 4 metus, atsakovas galėtų sutikti su tokia nuomone, kadangi, kai ieÅ¡kovė pakeitė darbÄ ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės elgesys namuose smarkiai pasikeitė, tai yra ji pradėjo smarkiai daugiau uždirbti nuo buvusio savo darbo užmokesčio, pradėjo namuose vadovauti visiems ir nurodinėti kaip elgtis, toks ieÅ¡kovės elgesys nevedė prie bendrų kompromisų ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovė nuolat atsakovui bÅ«nant namuose priekaiÅ¡taudavo, kad „atsakovas yra niekas Å¡iuo namuose“, kas leido atsakovui suprasti, kad ieÅ¡kovė Å¡iuos namus ((duomenys neskelbtini)) laiko tik savo nuosavybe ir ji nevertina atsakovo įdėto indėlio į Å¡ių namų gerovės kÅ«rimÄ .

Atsakovas neatmeta galimybės, kad galimai jo darbo pobÅ«dis galėjo lemti, kad jie vienas nuo kito nutolo ir tokia situacija pradėjo nebetenkinti ieÅ¡kovės, tai yra jis vienam mėnesiui iÅ¡vyksta į darbÄ ir į namus grįžta tik po mėnesio, tai yra jeigu sudėti, tai ieÅ¡kovei tenka krÅ«vis vienai pačiai Å¡eÅ¡is mėnesius per metus rÅ«pintis vaikais, vežti į mokyklÄ , bÅ«relius, pas gydytojÄ ir pan., Å¡ioje vietoje nori pažymėti, kad ieÅ¡kovė viena pati rÅ«pinosi vaikais reiÅ¡kia ne finansinį rÅ«pinimÄ si, o fizinį rÅ«pinimÄ si vaikais, kadangi namuose bÅ«davo nuolat paliekama grynųjų pinigų, kad ieÅ¡kovė turėtų finansinių iÅ¡teklių aprÅ«pinti vaikus.

Pabrėžė, kad atsakovo finansinis rÅ«pinimasis Å¡eima niekada nebuvo nutrÅ«kęs, net ir po iÅ¡sikraustymo iÅ¡ namų jis perveda ieÅ¡kovei kiekvienÄ mėnesį po 400 eurų vaikų iÅ¡laikymui. Mano, kad galimai ieÅ¡kovei trÅ«ko pagalbos, bendravimo su ja pačia ir pan., netgi galimai ieÅ¡kovė atsakovui esant iÅ¡vykus į darbÄ susirado kitÄ vyrÄ , su kuriuo stengėsi slapta palaikyti santykius atsakovui iÅ¡vykus ir esant užtikrinai, kad atsakovas jos neužklups, bet jeigu Å¡ios aplinkybės įvyko, tai ieÅ¡kovė galėjo tiesiog pasakyti atsakovui, kad reikia Å¡iÄ situacijÄ spręsti ir ieÅ¡koti sprendimo variantų, tačiau ieÅ¡kovė pasirinko kitokį keliÄ â€“ ji pradėjo prie vaikų atsakovÄ niekinti, vadinti jį girtuokliu, įvairiais kitais bÅ«dais žeminti, tad Å¡ie veiksmai leidžia teigti, kad tai galimai galėjo bÅ«ti slaptas ieÅ¡kovės planas, kad ji priverstų jį palikti Å¡eimos namus ir pradėti santuokos nutraukimo procesÄ bÅ«tent dėl jo kaltės. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje labai akcentuoja atsakovo nuolatinį girtavimÄ , Å¡ioje vietoje bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovė yra dirbusi (duomenys neskelbtini), taip pat ir Å¡iuo metu užimamos pareigos leidžia teigti, kad ji yra tinkamai susipažinusi su smurto artimoje aplinkoje teisės aktų taikymo nuostatomis, todėl Å¡ioje vietoje nori pasakyti, kad jis iÅ¡gerdavo nestipraus alkoholio (alaus), tačiau iÅ¡geriamas kiekis nebÅ«davo koks nors didelis, kuris privestų prie agresyvaus elgesio Å¡eimoje, rankos pakėlimo ir pan.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad Atsakovas iÅ¡gėręs tapdavo ypatingai agresyvus, kas galėtų reikÅ¡ti, kad jis keldavo rankÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tačiau neturi jokių įrodymų, kad jis iÅ¡ tiesų tai bÅ«tų daręs, akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai jau anksčiau bÅ«tų buvę iÅ¡kviesti dėl tokio elgesio ir bÅ«tų buvęs pradėtas galimai ne vienas ikiteisminis tyrimas, tokių atvejų nėra buvę, iÅ¡skyrus vienÄ atvejį, kada ieÅ¡kovė su savo motina bÅ«tent ir bandė iÅ¡provokuoti konfliktÄ , kad atsakovas bÅ«tų iÅ¡gėręs ir taptų agresyvus, tai 2021 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė su savo motina iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus dėl neva tai jo girtavimo ir agresyvaus elgesio, tačiau atvykę policijos pareigÅ«nai nenustatė tokio girtumo, dėl kurio jau pareigÅ«nai galėtų patys iÅ¡sivežti jį.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė su savo motina buvo labai nustebusios, kaip jam yra nustatytas toks mažas girtumas. Atsakovas nori pažymėti, kad jis niekada negėrė tiek, kad bÅ«tų sukėlęs kitam asmeniui kokiÄ nors žalÄ ar tuo labiau taip elgtųsi prie vaikų, grįžtant prie minėto įvykio, atsakovas supratęs, kad ieÅ¡kovė su savo motina pradėjo atlikinėti tokius veiksmus, pats nusprendė iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų, suprato, kad toks ieÅ¡kovės elgesys sÄ lygoja tik vienÄ , jog ieÅ¡kovė tokiais netiesioginiais veiksmais siekia, kad pats jis paliktų namus ir bÅ«tų pradėta procedÅ«ra dėl santuokos nutraukimo.

Grįžtant prie girtavimo temos, atsakovas norėtų ieÅ¡kovei priminti, kad ieÅ¡kovė taip pat nevengianti alkoholio ir dažnai vartojanti alkoholinius gėrimus, pvz., granatų vynas, ieÅ¡kovė turėtų atsiminti, kad po vienų Å¡eimos atostogų Turkijoje, ieÅ¡kovė paragavo granatų vyno ir nuo to laiko pradėjo beveik tik jį gerti, kadangi prieÅ¡ kelis metus Å¡io vyno paprastuose prekybos centruose nebuvo, jis buvo pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse, todėl atsakovas iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo šį granatų vynÄ ir atveždavo ieÅ¡kovei, perkama buvo ne po vienÄ butelį.

Nurodė, kad jo pateiktuose banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose matoma, kad yra atsiskaitoma parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ioje parduotuvėje buvo perkamas granatų vynas ieÅ¡kovei, kadangi Atsakovas stiprių alkoholinių gėrimų nevartojo, todėl jis Å¡ioje parduotuvėje daugiau nieko ir nepirkdavo. Atsakovas nori pastebėti, kad pastaraisiais metais jam grįžus iÅ¡ darbo į namus buvo jaučiamas santykių atÅ¡alinimas su ieÅ¡kove, tai yra jis norėjo gyvo bendravimo su žmona ir ne tik pasikalbėti pavirÅ¡utiniÅ¡kai apie buitinius reikalus, tačiau ieÅ¡kovė grįžusi iÅ¡ darbo sakydavo, kad ji yra labai pavargusi, nenorinti kalbėtis, pati ieÅ¡kovė savo elgesiu parodydavo, kad ji nepageidaujanti kalbėtis su juo ir apskritai nenorinti su juo bendrauti.

Atsakovo nuomone, galimai visos Å¡ios nurodytos anksčiau aplinkybės ir lėmė, kad ilgainiui jų santykiai atÅ¡alo, nutolo, todėl dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi Å¡alys ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik jis, santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pasirinkta taktika dėl neva tai netrukdymo bendrauti vaikams su tėvu yra neteisinga ir vedanti į tokiÄ situacijÄ , jog Atsakovas niekada negalės praktiÅ¡kai bendrauti su vaikais.

Teigia, kad vaikai jau nemažai laiko gyvena vien tik su motina, todėl jų ryÅ¡ys su juo nėra toks artimas, koks yra vaikų ryÅ¡ys su jų motina, todėl tam tikrais atvejais motinos požiÅ«ris į tėvÄ labai svarbus formuojant vaikų pozicijÄ bei norus. Atsakovas mano, kadangi ieÅ¡kovė turi neigiamÄ požiÅ«rį į jį, todėl galimai gali bÅ«ti nuteikinėjami ir vaikai prieÅ¡ jį. Todėl, Atsakovo nuomone, toks galimas ieÅ¡kovės elgesys formuoja vaikams neigiamÄ požiÅ«rį į tėvÄ , nors ieÅ¡kovės elgesys turėtų bÅ«ti visiÅ¡kai prieÅ¡ingas.

Tokias iÅ¡vadas Atsakovui leidžia daryti ieÅ¡kovės ir dukrų atsiųstos SMS žinutės atsakovui, kada jis pageidavo susitikti su vaikais. Pirmiausia, kaip ir pridera, atsakovas kreipiasi į ieÅ¡kovę, kad bÅ«tų suorganizuojamas susitikimas su vaikais, ieÅ¡kovė nusimeta atsakomybę ir pasako, kad neva tai jis turi kreiptis tiesiogiai į vaikus, nes jie turi nuomonę dėl susitikimų su tėvu, tada jis paraÅ¡o vaikams ir gauna atsakymus, kad ir vaikai nenori matytis su juo, taigi akivaizdu, kad vaikai yra nuteikti prieÅ¡ingai atsakovo atžvilgiu, kad vaikai namuose girdi ieÅ¡kovės kalbas su kitais asmenimis apie atsakovÄ , arba tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovės kalbas apie atsakovÄ , koks jis galimai yra blogas ir pan., tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tiek Å¡ios pridedamos SMS žinutės, tiek ir vaikų pateikti paaiÅ¡kinimai vaikų teisių specialistei, kuriai turėjo kilti daugybė klausimų dėl tokio vaikų požiÅ«rio į atsakovÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Å¡ios atskleistos aplinkybės parodo, kad jis dėl vaikų bendravimo atsidÅ«rė aklavietėje, todėl turi bÅ«ti nustatoma konkreti bendravimo tvarka su vaikais, kur ieÅ¡kovė bus įpareigojama tuo metu netrukdyti bendrauti su vaikais ir vaikai turės bendrauti su tėvu, ieÅ¡kovė turės elgtis aktyviai ir atlikti tokius veiksmus, kad vaikai bendrautų su tėvu. Mano, kad pageidaujama bendravimo tvarka su vaikais tikrai nėra per intensyvi, kadangi pageidauja bendrauti su vaikais kiekvienÄ trečiadienį po vaikų mokyklos ir bÅ«relių užsiėmimų iki 19.30 valandos, pristatant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ bei kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18.00 valandos iki sekmadienio 18.00 valandos, paimant vaikus iÅ¡ su gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietai.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovės vardu yra registruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ie nekilnojamieji turto objektai ieÅ¡kovės buvo įsigyti iki santuokos, tačiau vėliau buvo daroma visa eilė remonto darbų, pertvarkymų ar rekonstrukcija, kur jis savo lėšomis prisidėjo prie ieÅ¡kovės vardu esančio turto gerinimo, todėl yra visi pagrindai šį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir Å¡ioje byloje įtraukti į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä .

Pabrėžė, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. dienÄ ieÅ¡kovė įsigyja žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ bei kitus statinius, kurie vėliau buvo nugriauti, už bendrÄ 187 000 litų / 54 158,94 eurų sumÄ , ieÅ¡kovė paėmė 140 000 litų / 40 546,80 eurų kreditÄ Å¡iam turtui įsigyti, akivaizdu, kad ilgainiui Å¡io turto vertė tik padidėjo, nėra jokių priežasčių, kad ji bÅ«tų sumažėjusi. Teigia, kad susituokus ir pradėjus kartu gyventi bei planuojant Å¡eimos pagausėjimÄ , natÅ«raliai prasidėjo kalbos dėl gyvenamojo bÅ«sto pagerinimo, kadangi esantis gyvenamasis namas reikalavo pagerinimų.

PaaiÅ¡kino, kad pateiktos fotografijos parodo, kaip atrodė gyvenamasis namas ir žemės sklypas, kada atsakovas jau buvo pradėjęs gyventi su ieÅ¡kove, taip pat iÅ¡ kadastrinių matavimų bylos matoma, kad bendras gyvenamojo namo plotas buvo 71,29 kv. m., iÅ¡ kurių gyvenamasis plotas sudarė 53,12 kv. m., akivaizdu, kad Å¡alys siekė atlikti gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimus, kad pasigerintų sau buitį, todėl buvo nuspręsta atlikinėti remonto darbus. Pabrėžė, kad kaip galima matyti iÅ¡ jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, jis 2013 m. vasario 13 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai sumoka 250 litų, jeigu ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie jai priklausančio gyvenamojo namo gerinimo darbų, tai kodėl už statybos leidimÄ yra mokama iÅ¡ jo banko sÄ skaitos, kodėl Å¡is mokestis nebuvo sumokėtas iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos. Nurodė, kad kaip galima matyti iÅ¡ pateiktos kadastrinių matavimų bylos, kuri galioja 2014 metais, kada buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties keitimÄ , jau buvo įrengtas rÅ«sys gyvenamajame name, atlikti pertvarų pertvarkymo darbai viduje, jeigu sugretinti kadastrinių matavimų bylas, kurios galioja 2009 metais ir 2014 metais, skirtumas gyvenamojo namo yra akivaizdus.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog pagal 2014 m. kovo 3 d. dienos deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties keitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, ieÅ¡kovės vardu buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, tai nebuvo paprastas einamasis remontas, o buvo gyvenamojo namo rekonstrukcija, kur buvo atlikti esminiai pakeitimai. PaaiÅ¡kino, kad kadangi atsakovas su ieÅ¡kove neplanavo skirtis, tai akivaizdu, kad jis savo lėšas naudojo ir ieÅ¡kovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto esminiam pagerinimui.

Nurodė, kad kadangi tuo metu jis buvo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį buvo gauta 145 000 litų / 41 994,90 eurų suma, Å¡ios piniginės lėšos priklausė asmenine nuosavybės teise jam ir jos buvo naudojamos Å¡iam minimam nekilnojamojo turto gerinimui. Pabrėžė, kad jis iÅ¡ savo banko sÄ skaitos atlieka Å¡iuos pavedimus: 2013 m. kovo 11 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) 49,02 litų, 2013 m. gegužės 22 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) už roletus - 380 litų, 2013 m. birželio 14 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) už statybos darbus 11 664,86 litų, 2013 m. birželio 14 d. ir 21 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) 16 541,30 litų, 2013 m. liepos 3 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) už vejų bortus 1 095,75 litų, vėliau už trinkeles - 739,09 litų ir 241,44 litų, taip pat 2013 m. rugsėjo 5 d. jis A.

T. sumoka 1 000 litų už trinkelių klojimÄ , 2014 m. vasario 14 d. dienÄ pervedama 1 165,65 litų suma UAB (duomenys neskelbtini) (katilas, siurblys), 2014 m. balandžio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidžiama 779 litų suma, 2014 m. balandžio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) už gruntÄ 272,25 litai, 2014 m. birželio 6 d. dienÄ A. K. sumokama 1 000 litų už tvirtinimo elementus, 2014 m. birželio 6 d. sumoka UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už Zanda Lux čerpes – 2 600 litų, 2014 m. rugpjūčio 27 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 901,40 litų suma už trinkeles, 2015 m. birželio 4 d. sumokama 555 eurų UAB (duomenys neskelbtini) už arkinį Å¡iltnamį Klasika, 2015 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 300 eurų, 2016 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) už čerpes sumokama 1 000 eurų, 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. spalio 20 d. L. U. sumoka 7 000 litų už ekspertizės atlikimÄ už trinkelių paklojimÄ , 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidžiama 623,73 eurų suma, 2016 m. rugpjūčio 17 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 287 eurų suma, 2014 m. gruodžio 28 d. MB (duomenys neskelbtini) už Å¡aldytuvÄ sumokama 2 249 litų suma, taip pat Atsakovas užsakinėjo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) langus, kuriems 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 2 000 eurų, 2017 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) už trinkelių klojimÄ Atsakovas sumoka 2 500 eurų avansÄ , 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra vėl sumokama 296,69 eurų, 2017 m. rugsėjo 30 d.

UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokama 3 400 eurų, 2017 m. spalio 17 d. I. D. yra sumokama 800 eurų už stoglangių montavimo darbus, 2017 m. lapkričio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 077,62 eurai, 2017 m. lapkričio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) už oro kondicionierių sumokama 1 140 eurų, 2017 m. gruodžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 312 eurų, 2018 m. sausio 10 d. dažų salonui yra sumokama 426,24 eurų suma, 2018 m. kovo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) už kiemo vartus yra sumokama 1 225 eurai, 2018 m. kovo 27 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 115 eurų, 2018 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 179,91 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 604,80 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 189,99 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 566,10 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 670 eurų suma, 2018 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) sumokama 487,92 eurų suma, 2018 m. lapkričio 12 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 660 eurų suma, 2018 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 60,48 eurų suma, 2019 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 159 eurų suma, 2019 m. birželio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 625 eurų suma, 2019 m. spalio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 967,01 eurų suma, 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 295,54 eurų suma, 2020 m. vasario 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 297,01 eurų suma, 2020 m. balandžio 27 d.

UAB (duomenys neskelbtini) 480 eurų, 2020 m. balandžio 28 d. už dažus sumokama 223,20 eurų, 2020 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 318,99 eurų, papildomai pasakytina, kad už daugelį darbų buvo atsiskaitoma grynais pinigais, už kurių atlikimÄ nebuvo gaunamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atsiskaitymÄ grynais pinigais iliustruoja atlikti pinigų gryninimai iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos. Taip pat Atsakovas pateikia jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras bei atsiųstus komercinius pasiÅ«lymus dėl atitinkamų medžiagų ir darbų atlikimo.

Pabrėžė, kad kaip matoma iš šių pateiktų įrodymų, atsakovas rūpinosi atitinkamais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbais, pirko savo vardu medžiagas, kurios buvo panaudotos būtent šiame gyvenamajame name, jeigu ieškovei būtų buvę svarbu ir esminga, tai ji pati būtų rūpinusi visais šiais statybos darbais, gerbūvio gerinimo darbais ir pan., tačiau esami įrodymai ir pateikiamos aplinkybės įrodo ir patvirtina kitas faktines aplinkybes, jog jis ženkliai prisidėjo prie ieškovės vardu registruoto gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų.

Teigia, kad pateikiamos fotografijos patvirtina, kad buvo sutvarkyta teritorija, tai yra iÅ¡kastas prÅ«das, pastatytas naujas Å«kinis pastatas bei pirtis, teritorija apsodinta tujomis, užsėta teritorija žole. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2020 metais ieÅ¡kovės vardu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas pagal 2020 metais parengtÄ projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, įgyvendinus šį statybos leidimÄ , ženkliai pasikeitė gyvenamojo namo plotas, kuris tapo 126,24 kv. m., iÅ¡ kurių vien naudingas gyvenamasis plotas sudaro 118,36 kv. m., taigi santuokos metu buvo vykdytos net dvi gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kurių atlikimui buvo naudojamos tiek asmeninės atsakovo piniginės lėšos, pastarajam pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , bei taip pat ir bendrosios sutuoktinių gaunamos pajamos.

Mano, kad Å¡ios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad remiantis Å¡iais argumentais ir motyvais, žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Pažymėjo, kad jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad iÅ¡ jo banko sÄ skaitos tam tikrÄ laikÄ buvo apmokamos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinės paslaugos, tai yra Å¡altas vanduo, Å¡iukÅ¡lės, elektra. Mano, kad ieÅ¡kovė gali teigti, kad ir jis naudojosi Å¡iomis paslaugomis, taip, neginčija Å¡io fakto, tačiau iÅ¡ jo banko sÄ skaitos buvo apmokamos visos tenkančios komunalinės paslaugos, o ne jam priklausanti proporcinga dalis.

Pažymėjo, kad dėl Å¡ių buvusių esminių gyvenamojo namo pagerinimų padidėjo Å¡io gyvenamojo namo vertė, tai yra atlikus net dvi rekonstrukcijas ir iÅ¡ esmės pagerinus gyvenamÄ jį namÄ , jo vertė galėjo tik padidėti, analogiÅ¡kos aplinkybės pasakytinos ir apie žemės sklypÄ , tai yra santuokos metu iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų žemės sklypas buvo sutvarkytas, apsėtas žole, apsodintas tujomis, kas reiÅ¡kia, kad jis tvarkomas bendru sutuoktinių darbu, kaip antai, už tujas atsakovas ir ieÅ¡kovė sumokėjo 9 000 eurų už 600 vienetų tujų, kurias atsivežė iÅ¡ Lenkijos Respublikos, taip pat padaryti įvažiavimo vartai už 2 000 eurų.

Teigia, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl bendro turto padalinimo, nurodė ne visÄ turtÄ , kuris bÅ«tų dalinamas, tai yra nebuvo įtraukti kilnojamieji daiktai, kurie turi atitinkamÄ vertę, bei grynieji pinigai, likę seife. Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad pateikė įrodymus, kad visÄ santuokos laikÄ dirbo, gavo didesnį nei vidutinį atlyginimÄ , todėl pastoviai prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo ir investicijomis į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , gi ieÅ¡kovė pradėjusi dirbti (duomenys neskelbtini) pradėjo gauti didesnį atlyginimÄ ir tuo pačiu pasikeitė jos požiÅ«ris į Å¡eimÄ , niekada neieÅ¡kojo kompromisų, o įvedė savo diktatÄ , kol atvirai pareiÅ¡kė, kad „atsakovas yra niekas Å¡iuose namuose“.

Atsakovas pripažįsta tÄ aplinkybę, kad jo darbas susijęs su pastoviai iÅ¡vykimais, nes mėnesiui iÅ¡vyksta į darbÄ , tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei teko didesnis krÅ«vis dėl Å¡eimos rÅ«pesčių, tačiau, mano, tai buvo kompensuojama didesnėmis pajamomis, didesnėmis galimybėmis gausinti Å¡eimos turtÄ ir gerinti gyvenimo sÄ lygas. Pažymėjo, kad atsakovas visada rÅ«pinosi Å¡eima, net pradėjus nebegyventi kartu, vaikams kas mėnesį buvo pervedama po 400 eurų, be to vaikai yra draudžiami Saugaus vaiko fonde, kur kaupiamos lėšos jų ateičiai bei draudžiama gyvybė bei sveikata.

Mano, kad atsakovės kaltė santuokos nutraukime pasireiÅ¡kė jo negerbimu, panieka, negero žmogaus įvaizdžio formavime vaikų akivaizdoje, tÄ aplinkybę patvirtino ir ieÅ¡kovės motina, duodama parodymus teisme, neva, jai buvo galimai gėda turėti tokį žentÄ , nes ji savo aplinkoje labai gerbiama. PaaiÅ¡kino, kad procesiniuose dokumentuose nurodo jo polinkį į girtavimÄ , agresijÄ , smurtÄ , tai netiesa, tai atsakovė bandė provokuoti jį, tačiau niekada smurto nenaudojo, alkoholiu nepiktnaudžiavo, pateikė charakteristikas iÅ¡ darbovietės, kur charakterizuojamas teigiamai, be to darbo pobÅ«dis susijęs su didesniu pavojingumu ((duomenys neskelbtini)), kur iÅ¡ vis yra nulinė alkoholio tolerancija, juo labiau, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), puikiai žino, kaip elgtis jos nurodytais atvejais, tačiau tokių kreipimosi į policijÄ nebuvo, duomenų nepateikta.

Pabrėžė, kad tai po ieÅ¡kovės su motina sukelto konflikto atsakovas suprato, kad yra nepageidaujamas namuose ir nenorėdamas sukelti nepatogumų vaikams, buvo privestas iÅ¡eiti iÅ¡ namų, apie tai, kad kaip tik ieÅ¡kovė mėgo Granatų vynÄ , jau minėjo ieÅ¡kinyje. Nurodė, kad santykiai iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės jau anksčiau buvo atÅ¡alę jo atžvilgiu, pastoviai sakydavo, kad pavargusi, nenorėdavo bendrauti, todėl akivaizdu, kad santuoka nutrÅ«ko tik dėl ieÅ¡kovės nenoro su juo gyventi be jam nežinomų, o tik spėjamų aplinkybių, todėl sutiks, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Mano, kad nėra objektyvių aplinkybių dėl ko atsakovo bendravimas su vaikais turėtų kaip nors ribojamas, kadangi atsakovo darbas susijęs su tuo, kad mėnesį laiko bÅ«na (duomenys neskelbtini), tai bendravimas su vaikais turėtų bÅ«ti intensyvesnis kitÄ mėnesį, todėl praÅ¡ymas nustatyti tvarkÄ , kai kartÄ per savaitę pasiima vaikus po pamokų ir užsiėmimų bei kas antrÄ savaitgalį, atitinka tiek tėvų, tiek vaikų interesus, taip pat mano, kad turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė su vaikais bendrauti per Å¡ventes bei atostogas.

Nurodė, kad vaikai yra nustatomi prieÅ¡ tėvÄ , galimai jiems teikiant melagingÄ ir neigiamÄ informacijÄ apie tėvÄ , akivaizdu, kad vaikai nenori su tėvu bendrauti ir tai galimai vyksta todėl, kad jie bijo mamos neigiamos reakcijos. Mano, kad vaikų teisų apsaugos tarnybos specialistams turėjo kilti tokie klausimai, susipažinus su vaikų paaiÅ¡kinimais. Pažymėjo, kad ir Å¡iuo metu vaikai bijo su juo bendrauti, vaikams buvo pakeisti telefonai, jų numerius pavyko gauti, bet vaikai neatsiliepia, neatraÅ¡o, ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis, tačiau Å¡iuo klausimus iÅ¡spręs administracine tvarka.

Pabrėžė, kad apie tai, kad turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ieÅ¡kovės iki santuokos sudarymo, o santuokos metu iÅ¡ santuokinių lėšų bei atsakovo asmeninių lėšų buvo atliekami remontai, pertvarkos, rekonstrukcijos, statomi nauji pastatai, didinama žemės sklypo vertės (trinkelės, tvora, vartai, apželdinimas ir kita), nurodyta procesiniuose dokumentuose, pateikti įrodymai, o tai pagrindas Å¡ioje byloje pripažinti tai bendra jungine nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä , atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų tai vertinti kaip turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės. PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovei įsigijus žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, kurie vėliau buvo nugriauti, turtas įsigytas už 54 158,94 eurus, ieÅ¡kovė ėmė kreditÄ â€“ 40 546,80 eurų.

Pabrėžė, kad Å¡alims susituokus ir pradėjus kartu gyventi bei planuojant Å¡eimos pagausėjimÄ , Å¡alys susitarė, kad bÅ«tina pagerinti gyvenimo sÄ lygas, t. y. rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , tvarkyti gerbuvį, statyti kitus pastatus, bÅ«tent Å¡eima siekė kurti naujai savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir į šį objektÄ buvo mestos visos Å¡eimos pastangos, piniginės lėšos, pateikti įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad gyvenamasis namas ir sklypas iki Å¡ios dienos pasikeitė neatpažįstamai, vien gyvenamojo namo plotas nuo 71,29 kv. m., iÅ¡ kurių buvo 53,12 kv. m. gyvenamojo ploto, padidėjo iki atitinkamai 126,24 kv. m. ir 73,82 kv. m., buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, kuri įvertino minimÄ turtÄ â€“ 143 000 eurų, t. y. turto vertė padidėjo tris kartus.

Teigia, kad tai, jog Å¡alys kartu vykdė remonto ir rekonstrukcijos bei statybos darbus patvirtina byloje pateikti įrodymai, 2013 m. vasario 13 d. atsakovas mokėjo 250 eurų iÅ¡ savo banko sÄ skaitos už statybos leidimÄ , be to, gyvendami kartu pastatė Å«kinį pastatÄ , pirties pastatÄ , žemės sklypas buvo aptvertas tvora, pastatyti automatiniai vartai, paklotos trinkelės 600 kv. m., pasodinti želdiniai. PaaiÅ¡kino, kad tai, jog atsakovas investavo ir savo asmenines iki santuokas turėtas lėšas, patvirtina faktas, kad pardavė butÄ (duomenys neskelbtini) ir gavo 41 994,90 eurų, nors ieÅ¡kovė nurodo, kad gauti pinigai buvo panaudoti tik paskolos grÄ Å¾inimui, tačiau paimtÄ paskolÄ padėjo grÄ Å¾inti jo tėvai, dėl to papildomai pateikė įrodymus, tÄ aplinkybę teisme patvirtino ir jo mama V.

Ž.. Atkreipė dėmesį, kad visi duomenys apie atliktus rekonstrukcijos darbus yra atvaizduoti valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro dokumentuose ir kol jie nenuginčyti – yra teisingi, ten aiÅ¡kiai fiksuoti statybos darbų baigimas ir įregistravimas, t. y. visa tai vyko santuokos metu. Sulyginus 2009 m. ir 2014 m. inventorinius duomenis, yra matomi akivaizdÅ«s skirtumai ir neginčytinai – esminiai turto pagerinimai, be to, ieÅ¡kovė visada turėjo galimybę naudoti jo pingines lėšas, esančias banko sÄ skaitoje, nes buvo iÅ¡duotos dvi banko kortelės jo sÄ skaitai, kurios vienÄ kortelę turėjo ieÅ¡kovė ir visada galėjo pasinaudoti piniginėmis lėšomis.

Nurodė, kad apie atliktus mokėjimus už darbus, medžiagas ir daiktus, buvo nurodyta ankstesniame procesiniame dokumente. Kaip ir anksčiau minėjau, kad dalis mokėjimų už darbus buvo atlieka grynais pinigais, todėl tokį atsiskaitymÄ patvirtina tik pinigų iÅ¡gryninimo operacijos. Mano, kad atsakovas įrodė visas sÄ lygas, bÅ«tinas pripažinti gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, po atliktų rekonstrukcijų namo vertė neginčijamai padidėjusi, rekonstrukcijos atliktos santuokos metu, panaudojant santuokines ir atsakovo asmenines lėšas, analogiÅ¡kai padidėjo ir žemės sklypo vertė – sutvarkytas sklypas, apželdintas tujomis, žole, iÅ¡grįstos trinkelės 600 kv. m., aptvertas tvora su automatiniais vartais, iÅ¡kastas ir sutvarkytas tvenkinys, ta aplinkybė, kad už kažkuriuos darbus mokėjusi ieÅ¡kovės mama tik patvirtina jo nurodytas aplinkybes.

Pabrėžė, kad dėl jo buvimo namuose kas mėnesį, negalėjo visko kontroliuoti statybose, todėl buvo susitarimas, kad grÄ Å¾ins visus panaudotus ieÅ¡kovės mamos pinigus, taip ir atsitiko, teismui pateikė banko iÅ¡raÅ¡us, kuriuose nurodytos pervestos piniginės lėšos N. S.. Teigia, kad nors savo procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė prašė turtÄ padalinti valstybės įmonės „Registrų centras“ nustatytomis vertėmis, tačiau ekspertizės akto neginčijo, klausimų dėl turto vertės nustatymo ekspertui nekėlė, todėl teismas turėtų vadovautis ekspertizės metu nustatomomis kainomis.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė sukÅ«rė turto yra 372 360 eurų, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės investuotas asmenines pinigines lėšas buto pirkimui – 60 000 eurų, ir padengtÄ kredito dalį 53 440 eurų, jos dalis sudaro 242 900 eurų, o atsakovo dalis 129 460 eurų, dėl turto padalijimo bÅ«do pasisakė tiek atsiliepime į pirminį ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, todėl su ieÅ¡kovės pozicija nesutinka. Papildė, kad automobiliai buvo parduoti santuokos metu ir gyvenant kartu, Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį iki 2021 m. liepos 26 d., todėl kažkokias kompensacijas mokėti nesutinka, tas pat pasakytina ir apie remontus, atliktus bute, (duomenys neskelbtini), viskas buvo atliekama bendromis abiejų sutuoktinių lėšomis.

Nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad tik ji mokėjo bÅ«sto paskolÄ , prieÅ¡ingai, įmokos buvo daromos lygiomis dalimis, tačiau kažkodėl, savivale ieÅ¡kovė grÄ Å¾indavo jo įmokos dalį, taip tarsi norėdama parodyti, kad tik ji viena atsiskaito pagal prievoles ir tuo pačiu norėdama pasididinti savo dalį bute, tačiau akivaizdu, kad įmokos buvo mokamos lygiomis dalimis, o tai, kad be jokio teisinio pagrindo jam grÄ Å¾indavo pinigines lėšas, visada sutiko jas atiduoti, tačiau ieÅ¡kovė jų nepriėmė (tai patvirtina atlikto bankinės operacijos), akivaizdu, kad ieÅ¡kovė elgėsi proceso metu nesÄ Å¾iningai, siekdama užvaldyti didesnę turto dalį ir padengdama visÄ banko paskolÄ , taip tikėdamasi prisiteisti ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad buto vertė yra ženkliai didesnė, nei padaryti mokėjimai už paskolÄ , butas priklauso lygiomis teisėmis ieÅ¡kovei ir atsakovui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi daugiau įmokų, tai už tai jai priklauso piniginė kompensacija.

Mano, kad akivaizdu, jog savavaliais ieÅ¡kovės veiksmas padengti paskolÄ anksčiau laiko, nederinant su juo, leidžia jam pagrįstai tikėtis, kad galės padengtos paskolos dalį mokėti ieÅ¡kovei dalimis ir terminais, kurie buvo suderėti su banku, piniginė kompensacija už mažesnę turto dalį taip pat gali bÅ«ti sumokėta tik per protingÄ terminÄ â€“ dvejus metus. Mano, tai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, abi Å¡alys turės bÅ«stus ir tai leis teisingai atsiskaityti pagal prievoles.

PaaiÅ¡kino, kad dėl turimų (duomenys neskelbtini) akcijų teikia įrodymus, kad jos buvo jam asmeninė darbdavio dovana jubiliejaus proga ir dovana nėra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pabrėžė, kad dėl kompensacijos už bendro nuosavybės sumažėjimÄ pasisakė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė sudarydama su juo santuokÄ Å¾inojo apie ankstesnę santuokÄ , turimus įsipareigojimus, niekas nebuvo nuslėpta, mokamos sumos sudarė menkÄ jo gaunamų pajamų dalį.

Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad siekiant pateikti teismui iÅ¡vadÄ ir nustatyti su civiline byla susijusias aplinkybes, Skyriaus specialistai 2021 m. gruodžio 2 d. apsilankė A. Ž. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), apsilankymo metu nustatyta, kad A.

Ž. su vaikais gyvena nuosavame name, namas yra vieno aukÅ¡to su mansarda, yra keturi kambariai ir virtuvė, bendras gyvenamasis plotas apie 130 kv. m. Nurodė, kad name yra įrengti visi patogumai, t. y. karÅ¡tas vanduo, tualetas, vonia, Å¡altas vanduo, namas Å¡ildomas dujomis, erdvus, tvarkingas, Å¡varus, vaikams skirti atskiri kambariai suremontuoti, tvarkingi, apstatyti bÅ«tinais baldais, Å¡varÅ«s, jaukÅ«s. Teigia, kad M. ir S. sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, kambariuose vaikai turi atskiras lovas, yra spintos daiktams sudėti, raÅ¡omasis stalas bei kiti bÅ«tini baldai.

Pažymėjo, kad M. ir S. turi po asmeninį kompiuterį bei visus reikalingus ugdymuisi, tobulinimui skirtus daiktus, namie yra visi reikiami baldai, buitinė technika, sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams gyventi, vystytis, tobulėti. Pabrėžė, kad pasak ieÅ¡kovės A. Ž., ji priėmė sprendimÄ nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės, bendro Å«kio Å¡eima neveda jau apie metus laiko. Motina praÅ¡o nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Nuo teismo sprendimo nustatymo dienos priteisti iÅ¡ vaikų tėvo D.

Ž. materialinį iÅ¡laikymÄ po 300,00 Eur kiekvienÄ mėnesį kiekvienam vaikui, iki teismo sprendimo tėvas D. Ž. mokėjo po 200 Eurų iÅ¡laikymÄ kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau jau kurį laikÄ materialiai Å¡eimai nepadeda ir iÅ¡laikymo neteikia, dėl Å¡io priežasties susidarė iÅ¡laikymo įsiskolinimas 16 400 Eurų, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Motina A. Ž. sutinka geruoju susitarti su vaiko tėvu dėl bendravimo, nenustatyti bendravimo su tėvu grafiko, kad vaikai galėtų netrukdomai bendrauti su tėvu, tačiau nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrautų tik bÅ«damas blaivus ir bendravimo metu nenaudotų prieÅ¡ vaikus jokio psichologinio smurto, pasak ieÅ¡kovės, Å¡iai dienai vaikų tėvas su vaikais visiÅ¡kai nebendrauja nei fiziÅ¡kai, nei nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Pabrėžė, kad su vaikais susitikta vaikų gyvenamojoje vietoje, M. ir S. pokalbio metu palaikė akių kontaktÄ , atsakinėdamos į klausimus buvo linksmos, gerai nusiteikusios, nesimatė, kad vaikai stresuotų ar bÅ«tų iÅ¡gÄ sdinti. Vaikai paaiÅ¡kino, jog žino, kad tėvai Å¡iuo metu skiriasi ir artimiausiu metu jie pasiliks gyventi tik su motina, vaikai sutinka gyventi su motina, teigė, kad mama jiems aiÅ¡kino dėl tėvų santuokos iÅ¡irimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. M. ir S. teigė, jog su tėvu matėsi jau labai seniai, telefonu ar kitomis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis nebendrauja, vaikams nepatinka bendrauti su tėvu, mergaitės su tėvu nepalaiko jokio ryÅ¡io.

Mergaičių teigimu, net jeigu tėvas ir norėtų su jomis bendrauti, jos pačios to nenori. Vaikams nepatiko, tai, kad tėvas dažnai vartojo alkoholį, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Vaikų teigimu, jais daugiau rūpinosi mama, tik kartais tėvas pirkdavo žaislus, saldumynus ir kitus būtinus daiktus. Nurodė, kad Skyriaus specialistai 2021 m. gruodžio 2 d. apsilankė atsakovo D. Ž. gyvenamojoje vietoje, nurodytu adresu namo durų niekas neatidarė, pasak ieškovės A. Ž., atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir galimai šiuo metu (duomenys neskelbtini), ieškovės nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyko, telefonas nuolat išjungtas, atsižvelgiant į tai, jog su atsakovu D.

Ž. susisiekti ir pabendrauti nepavyko, įvertinti pastarojo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas negali. Skyrius neturi duomenų, apie tai, kad A. Ž. netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina, ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi su mama, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), iÅ¡ SODROS duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas D.

Ž. dirba AB (duomenys neskelbtini), draudžiamos pajamos spalio mėnesi buvo 1 915,33 Eur, atsakovui Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis neįgalumas nenustatytas, Gyventojų registro duomenimis atsakovas kitų iÅ¡laikytinių neturi. Skyriaus vertinimu, nepilnamečiams M. Ž. ir S. Ž. praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas (300 Eur) atitinka vaikų poreikius ir teisėtus interesus. Skyrius, įvertinęs ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , tėvų siekį bendrauti su vaikais užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia – užtikrinant vaikų ryÅ¡io su abiem tėvais palaikymÄ ir vystymÄ , taip pat kitas aplinkybes, mano, kad siÅ«loma bendravimo tvarka neprieÅ¡taraus geriausiems vaikų interesams, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius ir saugumÄ , ir jų nepažeistų.

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais. 2022 m. sausio 4 d. pateiktoje iÅ¡vadoje institucija nurodė, kad Skyrius susipažino ir įvertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo siÅ«lomas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas ir vertina, kad jos neprieÅ¡tarautų geriausiems vaikų interesams bei jų nepažeistų. Pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ .

Trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad bankas, D. Ž. ir A. Ž. 2021 m. vasario 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamas įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymas papildomai yra užtikrintas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra gautas kreditoriaus sutikimas dėl solidarios prievolės modifikavimo, „(duomenys neskelbtini)“, AB prieÅ¡tarauja patikslinto ieÅ¡kinio 18 punkte numatytiems reikalavimams, pagal kuriuos įsipareigojimai pagal aukščiau nurodytÄ kredito sutartį po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieÅ¡kovės A.

Ž. prievole. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir D. Ž. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. liepos 2 d. lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų lizingo sutarčių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas A. Ž. laidavimu. Å iuo atveju ieÅ¡kinyje nieko neminima apie A. Ž. laidavimÄ už tinkamÄ prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog vienÄ lizingo sutartį ji vykdys asmeniÅ¡kai, kitÄ atsakovas D. Ž.. Pabrėžė, jog Å¡ios prievolės negali bÅ«ti modifikuojamos, t. y. po santuokos nutraukimo pripažintos asmeninėmis A. Ž. ar D. Ž. prievolėmis. Informuoja, jog neprieÅ¡tarauja, kad mokėjimus lizingo bendrovei pagal lizingo sutartis po santuokos nutraukimo toliau vykdytų A. Ž. ar D. Ž., tačiau D. Ž. pagal lizingo sutartis turi likti lizingo gavėju, o A. Ž. solidariai atsakinga kaip laiduotoja.

Pabrėžė, jog norėdami modifikuoti prievoles, pareiÅ¡kėjai turėtų kreiptis į lizingo bendrovę su atitinkamu praÅ¡ymu. Ä®vertinus Å¡alių mokumÄ ir jų galimybes pilnai atsiskaityti pagal sutartį vienam iÅ¡ jų, bÅ«tų priimtas atitinkamas sprendimas. Pažymėjo, jog iki Å¡ios dienos Å¡alys į lizingo bendrovę dėl sutarčių pakeitimo nesikreipė ir jų mokumas nebuvo vertintas. Taip pat pabrėžė, jog nesutinka, kad lizingo sutarčių objektai – automobilis Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei A.

Ž., o automobilis Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – atsakovui D. Ž.. Lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaiga – 2025 m. kovo 15 d., o lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 15 d. ir Å¡iai dienai atsakovas nėra įvykdęs įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, taigi turtas negali bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovui ar atsakovei, kadangi jis yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB, o ne Å¡alių nuosavybė ir tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, atsakovui bÅ«tų iÅ¡duoti pabaigos aktai, liudijantys apie nuosavybės teisės į transporto priemones perėjimÄ , o tuo atveju, jei lizingo sutartys bÅ«tų nutrauktos, turto nuosavybė atsakovui apskritai nepereitų.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta, jog turtinės teisės į „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A. Ž. ar D. Ž., kuriam (-iai), pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė.

IeÅ¡kovė A. Ž. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad santuokos iÅ¡irimo priežastis yra nuolatinis neatsakingas atsakovo požiÅ«ris į Å¡eimÄ , piktnaudžiavimas alkoholiu, nepagarba, įžeidinėjimai vaikų akivaizdoje, dėl ko gyvenimas kartu tapo neįmanomu. Sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini), į darbÄ iÅ¡vyksta 28 dienoms, darbe gerti jis negali, tačiau sugrįžęs geria. Nuo 2018 m. buvo gyventa dėl vaikų, bet vaikai patys pradėjo praÅ¡yti kÄ nors daryti, nes bÅ«davo pastoviai alkoholis – smarvė, triukÅ¡mas, bÅ«dama darbe gaudavo žinutes iÅ¡ vaikų, jog iÅ¡eis pas močiutę, nes su juo neįmanoma.

Kartu negyvena nuo 2021 m. birželio 26 d., kai buvo palydėtas policijos pareigÅ«nų, kadangi jis buvo neblaivus, dienÄ buvo atvažiavęs elektrikas, atsakovas įžeidinėjo, kažkas paskambino jos mamai, kad namuose triukÅ¡mas ir ji atvažiavo pasižiÅ«rėti, atsakovas stÅ«mė motinÄ iÅ¡ pirties, užspaudė tarp durų ir ji iÅ¡kvietė policijÄ , buvo patikrintas neblaivumas ir pareigÅ«nai pasiÅ«lė jam pernakvoti kitur, tÄ jis ir padarė ir iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų. Sutuoktinio pajamų vidurkis 2 200 Eur per mėnesį.

Dėl automobilių, tai pati naudojasi automobiliu Audi ir atsakovui pervesdavo kiekvienÄ mėnesį lizingo įmokas. ButÄ (duomenys neskelbtini) įsigijo 2021 m. jos mama anÅ«kams, tuo tikslu jai padovanojo 60 000 Eur, be to, Å¡iais metais mama pardavė kitÄ turėtÄ butÄ ir jie padengė visÄ paskolÄ tam, kad bÅ«tų galima registruoti vaikų vardu. Buvo susitarimas, kad įmokas grÄ Å¾ins jos mama, tačiau bankas nuskaitinėjo įmokas nuo atsakovo sÄ skaitos, todėl jam jos mama įmokas pervesdavo į sÄ skaitÄ , tačiau jis pirmÄ Ä¯mokÄ mamai grÄ Å¾ino, du mėnesius mokėjo pats, kitus du mėnesius įmokas mokėjo pati, paskui jis nemokėjo, o balandžio mėnesį jai pervedė pusę sumos, bet tÄ sumÄ ji jam grÄ Å¾ino.

Renovuojant namÄ viskÄ darė pati. Kavos aparatas jiems nepriklauso, jo neįsigijo. Pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), kur atsakovas dėjo pinigus, nežino. Namas buvo renovuotas – buvo pakeistas ir pakeltas stogas, Å¡iltinamas fasadas, paruoÅ¡ta įrengimui palėpė, uždėtas dekoras, kapitalinio remonto metu buvo padaryta anga patekimui į antrÄ aukÅ¡tÄ , padarytos medinės pertvaros, įstatyti trys stoglangiai, Å¡ie darbai buvo atlikti 2012 metais iki atsakovui parduodant savo butÄ , sutartis dėl rekonstrukcijos pasiraÅ¡inėjo ir mokėjo jos mama.

Rekonstrukcijos metu tÅ«ris nepasikeitė, nes pastogė nebuvo matuota, kadangi nebuvo pritaikyta gyvenimui. Atsakovas užsakė stoglangius, bet už juos mama jam pervedė apie 3 000 Eur, pats jis pirko kondicionierius, o ji pati mokėjo už montavimÄ , taip pat jis nupirko vaikams dvi lovas su čiužiniais. Atsakovas nėra skyręs lėšų buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui. Atsakovo mama niekuo nepadėjo, atvirkščiai atsakovas jÄ rėmė finansiÅ¡kai. Tvenkinį kasė jos mama, yra dokumentai.

Buvo nugriauti seni Å«kiniai pastatai, pastatyta tvora, viskas už jos mamos pinigus. Vartų automatinę sistemÄ pati rinko, užsakė, už juos taip pat mokėjo mama. Pavėsinės baldus padarė tėvo draugas, bet jam nespėjo padovanoti, skalbimo maÅ¡inÄ , vaizdo kameras apmokėjo jos mama. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus sutinka atiduoti atsakovui. Pirties pastatas buvo pastatytas 2016 metais. Kiemo danga buvo pakeista, dalį apmokėjo mama. Atsakovui netrukdo bendrauti su vaikais, nežino, ar jis turi vaikų telefonų numerius.

Vieno vaiko iÅ¡laikymui reikia 400 Eur, neskaitant maisto, kuro, vaikai turi sveikatos problemų, kas reikalauja papildomų iÅ¡laidų. Banko kortelės atsakovas jai nepalikdavo, jÄ pasiimdavo, jÄ palikdavo tik tada, kai reikėjo jam. Santuokos nutraukimo pasekmes praÅ¡o taikyti nuo 2022 m. birželio 26 d. Su atsakovo motina vaikų bendravimas nutrÅ«ko 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje, po to, kai ji (ieÅ¡kovė) kreipėsi į atsakovo tėvÄ dėl atsakovo alkoholio vartojimo, jis vienintelis jÄ palaikė, o mama iÅ¡prašė jÄ iÅ¡ namų, sakydama, jog tai yra jų tarpusavio reikalas ir paskambino sÅ«nui, tuomet jis jai pačiai paskambino ir pasakė nelandžioti pas jo tėvus, nuo tada nustojo su jo mama bendrauti. 2018 m. atsakovo motina pati pradėjo vaikščioti pas juos, tai buvo po atsakovo tėvo mirties, gal bandė ieÅ¡koti paguodos, taip pat buvo jaunesnės dukros gimtadienyje.

Seife yra 800 Eur, 6 000 Eur ten nebuvo. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovas kiekvienÄ mėnesį moka po 200 Eur iÅ¡laikymÄ vaikams. Bendravimo tvarkÄ praÅ¡o nustatyti nuo 12 val. ir nedalyvaujant kitiems asmenims. Dėl elektrinių įrankių 4.5 p. nesutinka, nes tais įrankiais naudojasi pati, 4.6 p. sutinka atiduoti, bet jų vertė yra didesnė 4 200 Eur, yra susiraÅ¡inėjimas pridėtas patvirtinantis, kriauklė yra garaže, gali pasiimti, yra tik viena kriauklė, robotas siurblys, sutinka pasidalinti po vienÄ , kameros mokėtos mamos, už jas mokėta 3 300 Lt, pavėsinėje esantys pinti baldai pirkti mamos ir jai dovanoti, pirties Ä Å¾uoliniai baldai pirkti santuokos metu, sutinka, jog atsakovas juos pasiimtų, metalo baldus praÅ¡o palikti jai, pirkti santuokos metu, kavos aparato „Jura“ nėra, yra tik Bosch, sutinka atiduoti atsakovui, kompiuteris Apple sutinka atiduoti atsakovui, yra keturi televizoriai, tris vertina 800 Eur, vienÄ nori pasilikti sau, skalbimo maÅ¡ina pirkta jos mamos, todėl yra jos asmeninė, roletus nori pasilikti, Å¡aldiklio tarp naujų daiktų nebuvo, namuose esančius pinigus pirko už mamos pinigus, kainavo 2 000 Lt.

Aparatas Jura buvo paimtas pabandymui 2019 m. kovo mėnesį ir atsakovui esant (duomenys neskelbtini) nufotografavo ir nusiuntė jam nuotraukas, neprisimena kiek laiko aparatu naudojosi. Atsakovo atstovo pateiktoje nuotraukoje matosi Bosch kavos aparatas, už kurį mokėjo 999 Lt. Benzininio pjÅ«klo vertė yra 800 Eur. 1 700 Eur sÄ skaitoje yra draudimo iÅ¡moka, nes į namo teritorijÄ buvo trenkęs žaibas ir reikėjo daug kÄ atstatyti. Atsakovas D. Ž. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad už butÄ (duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitė iki santuokos su ieÅ¡kove.

Dirba atsakingÄ darbÄ , todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie alkoholio vartojimÄ yra neteisingi. Visus pinigus investuodavo į namo gerinimÄ , aplinkÄ . Su vaikais važiuodavo ilsėtis į TurkijÄ , veždavo vaikus į mokyklÄ . IeÅ¡kovė nuteikė vaikus prieÅ¡ jį. Mano, kad ieÅ¡kovė susirado kitÄ vyrÄ dar 2018 m., 2020 m. rudenį vienas žmogus jam pasakė, jog matė kaip ji bučiavosi su kitu vyru. IÅ¡ namų iÅ¡sikraustė 2021 m. birželio 26 d. Dėl 2021 m. birželio 26 d. įvykio gali papasakoti, kad atvažiavo elektrikas, nes žaibas trenkė į namÄ ir perdegė kameros, atvažiavus elektrikui, paklausė pas vaikus, ar nori Å¡aÅ¡lyko, iÅ¡kepė, iÅ¡gėrė tris butelius alaus, su ieÅ¡kove prasidėjo konfliktas dėl kabelio, ji paskambino savo motinai, tada atvažiavo ieÅ¡kovės motina, pasakė kada čia viskas pasibaigs, nesuprato kas pasibaigs, ji pasakė, kada jis baigs Å¡aukti ant jos dukros, jis pasakė, jog neÅ¡aukia, tuomet ji paskambino į policijÄ ir pasakė, kad jis jÄ muÅ¡a, atvažiavo policijÄ , patikrino blaivumÄ , nustatė 0,8 promilių neblaivumo, pasiÅ«lė kur nors iÅ¡eiti jam, nenorėdamas ginčytis paėmė raktus ir išėjo pas mamÄ .

Po dviejų dienų grįžo, bet ieÅ¡kovė jo daiktus visus iÅ¡kraustė į garaÅ¾Ä , juos pasiėmė ir išėjo, į namus jo neįleido. Buvo kazino kartu su ieÅ¡kove, ji taip pat turi kortelę, kazino yra buvęs du ar tris kartus. IÅ¡ kortelės pinigai buvo nuimami statyboms. Pavedimai iÅ¡ uoÅ¡vienės buvo, kad ji duodavo pinigus, jog nereikėtų imti paskolos, o jis jai grÄ Å¾indavo. Namo remontui praktiÅ¡kai buvo vien jo pinigai. UoÅ¡vei skolintus pinigus yra grÄ Å¾inęs ne tik pavedimais, bet ir grynais, jokių dokumentų su ja nepasiraÅ¡ydavo. 2012-2013 m. buvo namo rekonstrukcija, 2010 m. keitė katilÄ , mokėjo grynais, keitė langus, buvo keistas stogas, namas pakeltas į viršų, kad bÅ«tų galima iÅ¡naudoti palėpę.

Iki santuokos buvo sutaupęs ne vienÄ deÅ¡imtį tÅ«kstančių litų, nes atlyginimas buvo po 12 000 Lt į mėnesį. Pardavęs butÄ investavo 145 000 Lt į namo gerbÅ«vį, buvo pastatyta pirtis, paklotos trinkelės, pasodintos tujos. Su vaikais po išėjimo nebendravo, nes norėjo, kad situacija nurimtų, vaikai jam rašė, kad jiems neraÅ¡ytų, nes jį užblokuos, yra pakeisti jų telefono numeriai, vaikai jį varė iÅ¡ namų. Vaikai po truputį buvo nuteikinėjami prieÅ¡ jį.

Butui (duomenys neskelbtini) 60 000 Eur padovanojo uoÅ¡vė, norėjo paimti paskolÄ , nes kilo kainos, buvo planuota, kad jis bus vaikams, buvo minčių jį nuomoti, nebuvo susitarimo, kad uoÅ¡vė parduos kitÄ butÄ ir apmokės likusiÄ paskolos dalį. IeÅ¡kovė apmokėjo paskolÄ jam nežinant. Å iuo metu neturi kur gyventi. Tai ieÅ¡kovė jį įžeidinėjo, maistÄ ruoÅ¡davo tik Å¡eÅ¡tadieniais vaikams, jam nedarydavo, kÄ jis bepasakytų, buvo blogai. Akcijos jam buvo padovanotos jo kompanijos, tai buvo prieÅ¡ du tris metus.

IeÅ¡kovė turėjo jo banko kortelę ir ja naudojosi jam ir nebÅ«nant namuose, iÅ¡ iÅ¡rašų matosi, kad ja buvo naudojamasi tada, kai jis buvo (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) buto komunalines paslaugas mokėjo pats, kai bÅ«davo iÅ¡plaukęs, palikdavo pinigus ieÅ¡kovei ir ji mokėdavo, Å¡io buto pirkimui buvo paėmęs 60 000 Lt paskolÄ , jÄ grÄ Å¾ino iki 2010 m. Vaikui iÅ¡ pirmos santuokos mokėjo 174 Eur per mėnesį, ieÅ¡kovė porÄ kartų darė pavedimus, bet Å¡iaip mokėdavo pats, abejoja, jog ieÅ¡kovė mokėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos.

IeÅ¡kovė perveda jam pinigus lizingui už automobilį, kuriuo ji naudojasi. Dėl rekonstrukcijos buvo žodinis susitarimas su uoÅ¡viene, kad jis jai dalimis atiduos pinigus. Trinkelės sudėtos, iÅ¡kastas prÅ«das, sulyginta žemė, buvo atvežta gal 20-30 maÅ¡inų žemės, pasodinta žolė, viskÄ apmokėjo jis, atidavė 10 000 Lt. Skalbimo maÅ¡ina yra nauja, ji stovi porÄ metų garaže. Uosiniai baldai buvo atvežti jiems ir padovanoti, ne bÅ«tent ieÅ¡kovei, nėra girdėjęs, kad jie buvo skirti jos tėvui.

Žoliapjovės jam nereikia, jam labiau reikalinga drelė. Dėl automobilių padalinimo pretenzijų neturi. Pirtį ir Å«kinį pastatÄ vertina didesne suma. Pats pervedinėjo pusę paskolos, ieÅ¡kovė atmesdavo jo mokėtus pinigus už paskolas, už paslaugas jis nemokėjo. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gamino lauko baldus ieÅ¡kovės tėvui iÅ¡ uosio, Å¡iuos baldus jam padovanojo. Yra matęs tuos baldus pas ieÅ¡kovę pavėsinėje. Ekspertas T. A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant ekspertizę atkuriamasis metodas nebuvo naudotas, kadangi jis pilnai neatspindi rinkos, jis naudojamas, kai negalima pilnai vertės nustatyti pilnai rinkÄ atspindinčiais metodais arba kai yra vertinamas specialios paskirties turtas.

Parinkti lyginamieji objektai jam leidžia nustatyti vertę, nes sandoriai yra tokie kokie yra, juos visus peržiÅ«rėjo ir atrinko panaÅ¡iausius, naudojo rinkos informacijÄ . Žemės sklypo vertė nustatoma maksimaliai kiek galima gauti. Pirties rinkos vertė yra nustatinėjama, buvo nustatoma vertė komplekso – pasato su pagalbiniais pastatais, o vėliau buvo iÅ¡skirta pirties vertė iÅ¡ bendro komplekso, nes turtas vienas su kitu susijęs, atskiromis dalimis Å¡iuo metu nėra galimybės parduoti. Rinkos vertė ne visada priklauso nuo sukÅ«rimo sÄ naudų.

Kiekvieno pastato vertės atskirai nuo komplekso nustatymas yra visai kita užduotis. Buvo atvykęs į objektÄ , stogas yra naujas, ant ko padarytas nežino. Buto sklypo vertė pirkimo sutartyje 1 Eur, bet nebuvo vertinta sklypo dalis, kuri didesnė nei pastatyto pastato plotas, buvo įvertintas turto aplinkos naudingumas. Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas neturi atsakomybės. Atsakovas dėmesio Å¡eimai tiek kiek turėjo, neskyrė. Jam grįžus iÅ¡ darbo dukra su vaikais ne kartÄ yra praleidusi savaitgalį pas jÄ , nes turėdavo iÅ¡eiti iÅ¡ namų dėl konfliktų.

Grįžęs iÅ¡ darbo atsakovas bÅ«davo ir savaitėmis nesirodydavo namuose. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir tuo neslėpė, bandė su juo kalbėti, bet jis neigdavo. Dar iki santuokos jos sutuoktinis paklausė atsakovo, ar prisidės prie ieÅ¡kovės nupirkto namo remonto, bet jis atsakė, jog neprisidės, nes turi savo butÄ . Nežino, kiek atsakovas prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Dėl auklėjimo vaikų gali pasakyti, kad grįžęs atsakovas ilgai miegodavo, paskui „baliavodavo“, nematydavo, kad jis vaikščiodavo su vaikais kaip Å¡eima, tėviÅ¡ko dėmesio nepastebėjo, Å¡iuo metu su vaikais jis nebendrauja, net atvažiavęs pasiimti daiktų jis į dukras nekreipė dėmesio, Å¡iuo metu ir vaikai nenori su juo bendrauti.

Atsakovas 2012-2013 m. nuolat iÅ¡ jos skolindavosi pinigų, 2014 m. skolino atsakovui 10 000 Lt tarpininkaujant dukrai automobiliui įsigyti, skola buvo pasiraÅ¡yta raÅ¡tu. Namui nupirkti dukra įsigijo paskolÄ , kuriÄ iÅ¡mokėjo iÅ¡ tėvo palikimo ir dalį pati davė. Namas tvarkyti pradėtas 2010 m., atlikta daug darbų, atliktas kapitalinis remontas, buvo finansuojama iÅ¡ pačios (liudytojos) sÄ skaitos. Atsakovas prie namo darbų neprisidėjo. Atsakovo tėvai taip pat neprisidėjo finansiÅ¡kai prie namo remonto.

Pati pirko vaikams supamÄ kėdę, skalbimo maÅ¡inÄ , kuro katilÄ , dujas įvedė, čiužinius, patalinę, indus, kombainus virtuvinius. Antrame aukÅ¡te buvo padarytos skliautuotos lubos, grindys, velux langai, buvo daromi baldai pagal užsakymÄ , mokėjo ji, kažkÄ pirko ir jie patys. Atsakovas prisidėjo statant Å«kinį pastatÄ ir pirtį, dedant trinkeles, visa kita jos lėšomis padaryta, yra sutartys. Nenorėtų, kad anÅ«kės bendrautų su tėvu, nes jis nieko gero nedavė. Padėjo nupirkti butÄ (duomenys neskelbtini), su tikslu, kad jis tektų anÅ«kėms, tačiau vėliau jis pasakė, kad su jais negyvens ir įsirengęs butÄ gyvens ten.

Ji sumokėjo pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä už butÄ , bet jis jai grÄ Å¾ino, neva pats mokės paskolÄ , bet jis kitos pusės paskolos grÄ Å¾inti nesugebėjo, todėl pati iÅ¡mokėjo ir kitÄ pusę paskolos. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ tris ar keturis metus sÅ«naus ir jo žmonos gyvenimas klostėsi gerai, bet kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), bendras gyvenimas pradėjo griÅ«ti. Pirmus metus po vaiko gimimo pati prašėsi į svečius, bet kai mergaitei buvo metai marti pasakė, kad kuo mažiau ateitų.

Sutuoktiniui buvo insultas, dabar jis jau miręs, bet 4 metus sirgo, tai nė karto neatėjo aplankyti. Namas (duomenys neskelbtini) buvo trobelė, o kai jis atėjo, jie padarė dvi renovacijas, paaukÅ¡tino stogÄ , pastatė garaÅ¾Ä , pirtį, tai buvo apmokėta iÅ¡ sÅ«naus algos, taip pat ir pati padėjo, ėmė kreditus, kiekvienÄ mėnesį jam duodavo grynais, duota 3 000 Eur – 5 000 Lt, vėliau duodavo eurais. Santykiai tarp sÅ«naus ir jo dukrų buvo geri, tačiau pastaruoju metu, kai tik marti grįždavo namo, vaikai su atsakovu nebendraudavo, sÅ«nus dukras vežiojo į tenisÄ , baletÄ .

SÅ«nus pardavė savo butÄ , automobilį, garaÅ¾Ä ir sudėjo visus savo pinigus į namÄ . SÅ«nus neloÅ¡ia, alkoholiu nepiktnaudžiauja. SÅ«nus pasakojo apie buto pirkimÄ (duomenys neskelbtini), sakė, kad vaikai auga. Pati su anÅ«kėmis galėjo bendrauti tik per jų gimtadienius. SÅ«nus paskambino ir paprašė ateiti, pasakė, kad išėjus iÅ¡ pirties jam kažkas pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , jis buvo gėręs tik alaus. Kada prasidėjo namo renovacijos darbai, neprisimena, vyko renovacija du kartus, antrame aukÅ¡te buvo tik vienÄ kartÄ , ten viskas buvo nauja, nes iki tol buvo tuščia palėpė.

Sutuoktinis susirgo maždaug prieÅ¡ tris metus, o sÅ«nus G. yra seniai neįgalus. Gauna 1 200 Eur pensijÄ , todėl pinigų gali sutaupyti. 2015 m. ėmė kreditus, tuos pinigus kartu su sutaupytais pinigais atiduodavo sÅ«nui statyboms, kÄ konkrečiai už tuos pinigus statė sÅ«nus, nežino, nes jai ten lankytis negalima. Teismo posėdžio metu S. Ž. paaiÅ¡kino, kad gyvena su mama ir seserimi. Su mama sutaria gerai, namuose smagu gyventi. Tėtis iÅ¡važiavęs į (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini).

Tėtis kartu nebegyvena seniai. Labiau patinka, kai tėtis gyvena atskirai, nes jis geria, nekreipia į jÄ dėmesio, iÅ¡gėrus blogai kvepia, rėkia ant mamos, mama rėkia ant jo. Su tėčiu telefonu nesusiskambina. Mama apie tėtį sako, kad jis nemalonus žmogus. Turi močiutę N., su ja sutaria gerai, dažnai pas jÄ lankosi, ji yra artimas žmogus. Su kita močiute nebendrauja, jos vardo nežino, Å¡i močiutė yra „didelė melagė ir daug meluoja“, nes tėtis jai kažkÄ pamelavo ir ji pradėjo sakyti mamai, kodėl ji skriaudžia jos sÅ«nų, Å¡i močiutė ateidavo pasveikinti per gimtadienius, pas jÄ svečiuose nebÅ«na, buvo seniai, ji jai yra svetimas žmogus.

Skrido su tėčiu į TurkijÄ . Žaidžia stalo tenisÄ ir Å¡oka baletÄ , seniau tėtis padėjo, bet vėliau nustojo, vežė jÄ Ä¯ treniruotes, baletÄ . Teismo posėdžio metu M. Ž. paaiÅ¡kino, kad gyvena su mama, namuose gera, mama rÅ«pinasi, kartu gyvena sesuo. Anksčiau kartu gyveno ir tėtis, bet santykiai su juo nebuvo labai geri, nes jis visÄ laikÄ keldavo konfliktus su mama. Tėtis iÅ¡ namų iÅ¡sikraustė liepos 26 d., atsimena, kad tÄ dienÄ tėtis su mama susipyko, mama paskambino močiutei N., atėjo močiutė, tėtis prispaudė močiutę tarp durų, močiutė iÅ¡vietė policijÄ , o policija pasakė jam iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Su Å¡ia močiute sutaria gerai. Dar turi močiutę iÅ¡ tėčio pusės, jos vardo nežino, ji gyvena tame pačiame name kaip ir kita močiutė, tik kitoje laiptinėje, Å¡i močiutė kalbėjo apie mamÄ blogus dalykus. Su tėčiu paskutinį kartÄ bendravo rugsėjo mėnesį. Tėtis moka žaisti tenisÄ , bet su juo nežaisdavo, į treniruotes nuveždavo, kai mama bÅ«davo darbe. Tokie santykiai su tėčiu buvo visÄ laikÄ , su juo bendrauti nenori. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Abi ginčo Å¡alys pripažįsta, kad jų santuoka yra iÅ¡irusi galutinai, santuokinių ryÅ¡ių atkurti nesutinka ir nemato jokių realių galimybių. Å alių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, Å¡alys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi ir jos iÅ¡saugoti neįmanoma ir netikslinga.

Santuokos nutraukimas Å¡iuo atveju nutrauktų likusius emocinius bei teisinius santykius tarp Å¡alių ir galėtų sÄ lygoti tai, kad Å¡alys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų. Konstatuotina, kad Å¡alių santuoka yra iÅ¡irusi galutinai, todėl nutrauktina. Byloje kilo ginčas dėl kurio iÅ¡ sutuoktinių kaltės iÅ¡iro santuoka. IeÅ¡kovė praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, jos negerbimo, ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pina Å¡eima, jos iÅ¡laikymu.

Atsakovas byloje įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl jo išvykstamojo darbo pobūdžio, tarpusavio lojalumo, supratingumo trūkumo. Atsakovo teigimu abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos vienas kitam pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Å eimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Å¡alys nuo 2021 m. birželio 26 d. kartu negyvena, atsakovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ Å¡eimos namų. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, negerbia jos ir neiÅ¡laiko Å¡eimos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų iÅ¡ esmės nepateikė, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuolatos piktnaudžiaja alkoholiniais gėrimais – tai yra tik ieÅ¡kovės teiginiai. Kaip paaiÅ¡kino atsakovas, jis turi dvi banko korteles, iÅ¡ kurių viena buvo paliekama ieÅ¡kovei, kuri galėjo ja naudotis, iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad jam iÅ¡vykus į darbÄ , jo kortele buvo atsiskaitoma įvairiose parduotuvėse, taigi, nėra pagrindo spręsti, kad jis neteikė iÅ¡laikymo Å¡eimai.

Be to, atsakovas po iÅ¡sikraustymo iÅ¡ namų (2021 m. birželio 26 d.) kas mėnesį perveda kiekvienam vaikui po 200 Eur, todėl teismas atmeta, kaip visiÅ¡kai nepagrįstus kaltinimus atsakovui dėl Å¡eimos neiÅ¡laikymo, nes iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta prieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas viso santuokinio gyvenimo metu iÅ¡ esmės iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu taip pat nepasitvirtino, nes atsakovas užima atsakingas (duomenys neskelbtini) pareigas, tokiems darbuotojams keliami itin aukÅ¡ti reikalavimai, taip pat iÅ¡ darbovietės gauta teigiama atsakovo charakteristika tik patvirtina faktÄ , kad atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes negalėtų eiti tokių atsakingų pareigų.

Dėl atsakovo konfliktiÅ¡ko elgesio ieÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių konkrečių įrodymų. Kaip paaiÅ¡kino proceso dalyviai teismo posėdžio metu, 2021 m. birželio 26 d. kilusio konflikto metu į ieÅ¡kovės ir atsakovo namus atvyko ieÅ¡kovės motina N. S., kuri ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus dėl neva atsakovo netinkamo elgesio. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba bent administracinės nuobaudos skyrimo atsakovui, be to ieÅ¡kovė bÅ«dama (duomenys neskelbtini) darbuotoja puikiai iÅ¡mano savo teises ir geba jas ginti, todėl akivaizdu, jog jokių netinkamų veiksmų atsakovas 2021 m. birželio 26 d. neatliko.

Teismo posėdžio metu ieškovės motina parodė, kad ji dažnai būdavo ieškovės ir atsakovo namuose, atsakovas jai priekaištaudavo, kad kai jos nebūna atsakovas ir ieškovė nesipyksta. Kaip matyti, policijos pareigūnus iškvietė būtent ieškovės motina N. S.. Po įvykusio konflikto 2021 m. birželio 26 d. atsakovas išsikraustė iš bendrų namų, tačiau materialiai rūpinosi vaikais pervesdamas kiekvienam kas mėnesį po 200 Eur. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip šeimos palikimas ir nesirūpinimas ja, o priešingai, atsakovas esant itin konfliktiškai situacijai, kai buvo įtraukti ir policijos pareigūnai, savanoriškai išsikraustė iš jo lėšomis suremontuotų namų, net neturėdamas savo būsto, kad būtų išvengta tolimesnių konfliktų.

Toks atsakovo elgesys kaip tik vertinamas kaip rūpinimasis saugia ir ramia vaikų aplinka, nors jam, kaip vaikų tėvui, tokia situacija moraliai skausminga, o ieškovė priešingai - likdama su vaikais saugioje sutvarkytoje aplinkoje buvo geresnėje padėtyje. Pažymėtina, kad iš šalių ir liudytojų apklausos matyti, jog vaikų bendravimas su atsakovo motina V. Ž. nuo pat santuokos pradžios buvo apribotas iki minimumo, o vėliau praktiškai visai nutrūko, o su ieškovės motina N. S. priešingai anūkių bendravimas dažnas ir artimas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės ir atsakovo dukros nurodė, kad močiutės, t. y. V. Ž. ir N. S. gyvena tame pačiame name, bet mergaitės į svečius vedamos tik pas ieÅ¡kovės motinÄ N. S., taip pat iÅ¡ apklausų matyti, kad atsakovo motina V. Ž. buvo kviečiama tik į mergaičių gimtadienius, į kitas Å¡eimos Å¡ventes nekvietė. Kai anÅ«kei buvo 1 metai ieÅ¡kovė pasakė, kad atsakovo motina V. Ž. neateidinėtų į jų namus, neleisdavo susitikti su vaikais. Toks ieÅ¡kovės elgesys laikytinas ne tik vaikų teisių pažeidimu ribojant jų bendravimÄ su močiute, ne tik atsakovo motinos teisių pažeidimu ribojant jos bendravimÄ su anÅ«kais, bet ir pačio atsakovo teisių pažeidimu.

NatÅ«ralu, kad toks ieÅ¡kovės giminių iÅ¡kėlimas aukščiau už atsakovo gimines pažeidė atsakovo teises, sudarė prielaidas kilti konfliktams Å¡eimoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo dukros turi itin stiprų ryšį su ieÅ¡kovės motina N. S., o pastaroji teismo posėdžio metu nurodė, jog jai gėda, kad atsakovas yra jos žentas ir nepageidautų, jog anÅ«kės bendrautų su tėvu, t. y. atsakovu. Vien toks pareiÅ¡kimas yra akivaizdus įrodymas to, kad vaikams Å¡eimoje tiesiogiai ar netiesiogiai formuojama neigiama nuomonė apie jų tėvÄ â€“ atsakovÄ , o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geranoriÅ¡kai iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendrų namų ir kartu su dukromis negyvena jau daugiau kaip metus laiko, vaikų parodymai teismo posėdžio metu vertintini kritiÅ¡kai.

Be to, psichologas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų atsakymų frazės galimai atkartoja girdėtus kitų asmenų pasisakymus. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, šalių nepilnamečių vaikų, liudytojos N. S. parodymų matyti, kad atsakovų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo neištikima, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovės neištikimybės. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Byloje atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu neįrodyta.

Aplinkybės dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės byloje taip pat neįrodytos. Teismo vertinimu, faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , į Å¡eimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ , santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas Å¡ių požiÅ«rių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas, Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovės pasirinkimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovui paliekama jo pavardė. IeÅ¡kovė sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip nutraukus santuokÄ bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys turi nepilnametes dukras M. Ž., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove nėra.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaikų teisėms ar interesams, nenustatyta. Duomenų, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms M. Ž. ir S. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove (motina) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad abi ginčo Å¡alys nori, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, tačiau praÅ¡o nustatyti vėlesnį bendravimo pradžios laikÄ ir kad bendravimas nevyktų dalyvaujant atsakovo broliui. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti bendravimo pradžios laikas iÅ¡ esmės nesiskiria nuo atsakovo praÅ¡omo (tik dviem valandomis), taip pat į tai, kad atsakovas dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs darbo reikalais, todėl jo bendravimo su vaikais galimybės yra apribotos, sprendžia nustatyti atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ pakoreguojant vaikų paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ vaikų atostogų metu, nes kaip nurodė ieÅ¡kovė atostogų metu vaikai ilgiau miega, todėl tikslinga nustatyti viena valanda vėlesnį paėmimÄ ir viena valanda vėlesnį grÄ Å¾inimÄ â€“ nuo 11:00 iki 22:00 valandos.

IeÅ¡kovė taip pat prašė nustatant bendravimo su vaikais tvarkÄ nurodyti, kad bendravimas vyksta nedalyvaujant atsakovo broliui, tačiau teismui nepateikta įrodymų, kad vaikų bendravimas su tėvu dalyvaujant dėdei apskritai vyksta ir kad Å¡is bendravimas yra kenksmingas vaikams, todėl nustatant bendravimo tvarkÄ Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taip pat netenkinamas. Teismas pažymi, kad bendravimo su vaikais tvarka taikoma atsakovui parvykus iÅ¡ komandiruotės, o tuo metu, kai atsakovas dėl darbo pareigų atlikimo bus iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, jam nebus prievolės laikytis bendravimo su vaikais tvarkos, susijusios su fiziniu vaikų paėmimui iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir dėl to jam negalės bÅ«ti taikoma atsakomybė, tačiau komandiruočių metu nebus ribojama atsakovo teisė bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis.

Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi jÄ pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat jÄ papildyti naujais punktais. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvas ar motina (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė), su kuriuo gyvena vaikai ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ribojo atsakovo bendravimÄ su dukromis nurodydama, kad atsakovas turi tiesiogiai kreiptis į dukras. IÅ¡aiÅ¡kintina ieÅ¡kovei, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, jog dukroms yra daroma ieÅ¡kovės ir jos motinos N. S. įtaka formuojant neigiamÄ nuomonę apie atsakovÄ , analogiÅ¡kas ieÅ¡kovės trukdymas atsakovui naudotis nustatyta bendravimo tvarka (nurodant, kad turi kreiptis tiesiai į vaikus dėl bendravimo) bus laikomas bendravimo tvarkos pažeidimu.

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkÄ .

Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiams vaikams sumos. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 365 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės, atsakovas teismo posėdžio metu ir atsiliepime į ieÅ¡kinį su iÅ¡laikymo suma nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovė gauna „vaiko pinigus“, todėl iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteisiamas 230 Eur iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui.

Tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikų vystymosi sÄ lygas (CK 3.192 straipsnis). Spręsdamas klausimÄ dėl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės Å¡iuos poreikius tenkinti. Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Nustatant iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiama į vaikų interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamÄ orientacinį kriterijų nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 eurų). IÅ¡laikymo dydis pirmiausia siejamas su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tačiau koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytÄ ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi.

Vaikai gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sÄ lygas. Nepilnamečiams vaikams specialiųjų poreikių nenustatyta. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė gauna apie 1 800 Eur darbo užmokestį, jos vardu įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat priteista kompensacija iÅ¡ atsakovo 89 248,88 Eur. Kredito bÅ«stui ieÅ¡kovė neturi. Atsakovas pateikė darbo užmokesčio pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad per mėnesį vidutiniÅ¡kai gauna 2 200 Eur darbo užmokestį.

Atsakovui priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), dviračių saugojimo patalpa, stovėjimo aikÅ¡telės dalis, ir dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iam bÅ«stui atsakovas turės imti kreditÄ , nes laisvų finansinių lėšų neturi, be to iÅ¡ jo priteista 89 248,88 Eur kompensacija ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ po 365 Eur, mokamÄ kiekvienÄ mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki vaikų pilnametystės. Teismo vertinimu, praÅ¡oma suma yra per didelė, nesietina su bÅ«tiniausiais vaikų poreikiais.

Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kadangi ieÅ¡kovė nepateikė tikslaus vaikų poreikių paskaičiavimo. Pažymėtina ir tai, kad mokamų bÅ«relių tikslingumÄ ir finansines galimybes juos apmokėti turi spręsti abu tėvai. Kadangi abi Å¡alys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumÄ ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas, įvertinęs ir tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį gauna „vaiko pinigus“, kurie nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaro 80,50 Eur, iÅ¡ dalies tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisia iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui 280 Eur periodines iÅ¡mokas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Kadangi ieÅ¡kovas Å¡iuo metu moka vaikų iÅ¡laikymui po 200 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos.

IeÅ¡kovė paskirtina vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiams vaikams M. Ž. ir S. Ž. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., iÅ¡ viso 16 400 Eur. IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl bÅ«tina įvertinti vaikų poreikius per tÄ laikotarpį, kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, bÅ«tinÄ iÅ¡laikymo dydį, proporcingÄ vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, taip pat kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaikų tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendro gyvenimo su ieÅ¡kove metu atsakovas vaikus materialiai iÅ¡laikė, nes dirbo, tačiau juos prižiÅ«rėjo bÅ«damas namuose, vežiojo į bÅ«relius, atostogauti. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas rÅ«pinosi vaikais, ieÅ¡kovė su atsakovu vedė bendrÄ Å«kį. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo matyti, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2021 m. birželio 26 d., nuo to laiko atsakovas padėjo iÅ¡laikyti vaikus, kiekvienÄ mėnesį pervedė ieÅ¡kovei po 200 Eur iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui, Å¡iuos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtina ir atsakovo atstovas, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neteikė vaikams materialinės paramos nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmetamas. Nuo sprendimo priėmimo priteistas iÅ¡laikymas nustatomas didesnis atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusiÄ infliacijÄ . Nutraukiant santuokÄ , turi bÅ«ti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Å alių reikalavimai dėl dalintino turto apimties ir vertės nesutampa.

IeÅ¡kovė, jos atstovas teismo posėdžio metu, taip pat procesiniuose dokumentuose reikalavo, kad visas nekilnojamasis turtas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, kad laikotarpiu iki santuokos sudarymo ir santuokos metu ieÅ¡kovės įgytas nekilnojamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuris nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti dalintinas. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir yra laikytinas jos asmenine nuosavybe. Atsakovas su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, ir teigia, jog minėtas namas buvo pagerintas santuokos metu iÅ¡ sutuoktiniams bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančių bei atsakovo asmeninių piniginių lėšų, pastatyti visiÅ¡kai nauja pirtis, Å«kinis pastatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovė įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡io turto pagerinimo iÅ¡laidos buvo apmokamos jos tėvų, o atsakovas prie namo pagerinimo neprisidėjo. Atsakovas nurodė, kad pardavęs turėtÄ butÄ gautas lėšas investavo į šį ieÅ¡kovei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , taip pat Å¡io turto pagerinimui skyrė gaunamÄ darbo užmokestį. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali bÅ«ti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas inter alia abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡ojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ voka „turto pagerinimas iÅ¡ esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 32 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Nagrinėjamu atveju namas buvo įgytas 2009 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kurioje nurodyta, kad namo su priklausiniais kaina yra 187 000 Lt, 15 000 Lt ieÅ¡kovė pardavėjui sumoka grynais, 32 000 Lt įsipareigojo pervesti per bankÄ iki 2009 m. rugsėjo 17 d., o likusiÄ sumÄ 140 000 Lt sumoka gavus kreditÄ iÅ¡ kredito įstaigos. Byloje pateikta 2009 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir AB DnB Nord Bank 40 546,80 Eur sumai. Taigi, ieÅ¡kovė namÄ Ä¯sigijo už 54 158,94 Eur.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, po Å¡alių santuokos sudarymo, namas buvo rekonstruotas du kartus. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl namo dalies pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe svarbu įvertinti, kokios piniginės lėšos buvo panaudotos namo pagerinimui. IeÅ¡kovė nurodo, kad už namo pagerinimÄ mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų bei iÅ¡ motinos jai padovanotų lėšų. Atsakovas teigia, jog namo pagerinimai buvo apmokėti iÅ¡ Å¡alims bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, taip į jį investavo pinigus, gautus iÅ¡ jam priklausančio buto pardavimo.

IÅ¡ atsakovo pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovei pervesdavo pinigus – 2016 m. birželio 12 d. – 60 Eur, 2016 m. birželio 30 d. – 200 Eur, 2016 m. liepos 12 d. – 60 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 60 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 60 Eur, 2016 m. spalio 12 d. – 60 Eur, 2016 m. gruodžio 12 d. – 60 Eur, 2017 m. spalio 12 d. – 60 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. – 60 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d.

– 60 Eur, 2018 m. sausio 12 d. – 60 Eur, 2018 m. kovo 12 d. – 60 Eur, be to, atsakovas pervedė ieÅ¡kovės motinai N. S. 2014 m. spalio 6 d. – 500 Lt, 2014 m. gruodžio 18 d. – 10 000 Lt, 2015 m. rugsėjo 30 d. 580 Eur, 2016 m. sausio 15 d. – 580 Eur. Taip pat iÅ¡ atsakovo pateiktų sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos buvo atlikti mokėjimo pavedimai: 2013 m. kovo 11 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) 49,02 litų, 2013 m. gegužės 22 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) už roletus - 380 litų, 2013 m. birželio 14 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) už statybos darbus 11 664,86 litų, 2013 m. birželio 14 d. ir 21 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) 16 541,30 litų, 2013 m. liepos 3 d. dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) už vejų bortus 1 095,75 litų, vėliau už trinkeles - 739,09 litų ir 241,44 litų, taip pat 2013 m. rugsėjo 5 d. jis A.

T. sumoka 1 000 litų už trinkelių klojimÄ , 2014 m. vasario 14 d. dienÄ pervedama 1 165,65 litų suma UAB (duomenys neskelbtini) (katilas, siurblys), 2014 m. balandžio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidžiama 779 litų suma, 2014 m. balandžio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) už gruntÄ 272,25 litai, 2014 m. birželio 6 d. dienÄ A. K. sumokama 1 000 litų už tvirtinimo elementus, 2014 m. birželio 6 d. sumoka UAB (duomenys neskelbtini) už Zanda Lux čerpes – 2 600 litų, 2014 m. rugpjūčio 27 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 901,40 litų suma už trinkeles, 2015 m. birželio 4 d. sumokama 555 eurų UAB (duomenys neskelbtini) už arkinį Å¡iltnamį Klasika, 2015 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 300 eurų, 2016 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) už čerpes sumokama 1 000 eurų, 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. spalio 20 d. L. U. sumoka 7 000 litų už ekspertizės atlikimÄ už trinkelių paklojimÄ , 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidžiama 623,73 eurų suma, 2016 m. rugpjūčio 17 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 287 eurų suma, 2014 m. gruodžio 28 d. MB (duomenys neskelbtini) už Å¡aldytuvÄ sumokama 2 249 litų suma, taip pat atsakovas užsakinėjo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) langus, kuriems 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 2 000 eurų, 2017 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) už trinkelių klojimÄ Atsakovas sumoka 2 500 eurų avansÄ , 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra vėl sumokama 296,69 eurų, 2017 m. rugsėjo 30 d.

UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokama 3 400 eurų, 2017 m. spalio 17 d. I. D. yra sumokama 800 eurų už stoglangių montavimo darbus, 2017 m. lapkričio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 077,62 eurai, 2017 m. lapkričio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) už oro kondicionierių sumokama 1 140 eurų, 2017 m. gruodžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 312 eurų, 2018 m. sausio 10 d. dažų salonui yra sumokama 426,24 eurų suma, 2018 m. kovo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) už kiemo vartus yra sumokama 1 225 eurai, 2018 m. kovo 27 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 115 eurų, 2018 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 179,91 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 604,80 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 189,99 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 566,10 eurų suma, 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 670 eurų suma, 2018 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) sumokama 487,92 eurų suma, 2018 m. lapkričio 12 d.

UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 660 eurų suma, 2018 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 60,48 eurų suma, 2019 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 159 eurų suma, 2019 m. birželio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 625 eurų suma, 2019 m. spalio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 1 967,01 eurų suma, 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiama 295,54 eurų suma, 2020 m. vasario 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 297,01 eurų suma, 2020 m. balandžio 27 d.

UAB (duomenys neskelbtini) 480 eurų, 2020 m. balandžio 28 d. už dažus sumokama 223,20 eurų, 2020 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokama 318,99 eurų. Kaip minėta, atsakovas pateikė Darbo stažo (duomenys neskelbtini) pažymėjimo formas, iÅ¡ kurių, sulyginus su atsakovo pateiktais sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, matyti, kad atsakovo banko kortele buvo naudojamasi jam esant (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paneigiami ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas neprisidėjo prie namo pagerinimo ir Å¡eimos iÅ¡laikymo.

Be to, atsakovo darbo užmokestis praktiÅ¡kai visu santuokos metu buvo ženkliai didesnis už ieÅ¡kovės (atsakovės darbo užmokestis padidėjo tik prieÅ¡ keletÄ metų jai pakeitus darbovietę), iÅ¡ atsakovo banko iÅ¡rašų matyti, kad atsakovo darbo užmokestis buvo iÅ¡leidžiamas Å¡eimos reikmėms ir kiekvieno mėnesio pabaigoje sÄ skaitoje likdavo tik nedidelė suma. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas darbo užmokestį bÅ«tų naudojęs neatsakingai ar leidęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai rÅ«pinosi Å¡eimos finansiniais interesais, bÅ«tent atsakovas iÅ¡ esmės iÅ¡laikė Å¡eimÄ , gerino, kaip jis tuo metu tikėjosi, bendrÄ Å¡eimos bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nors ir registruotÄ ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus skyrė Å¡eimos poreikių tenkinimui bei ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise registruoto turto, esančio (duomenys neskelbtini) gerinimui.

Taigi atsakovas pardavė visÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir gautus pinigus invvestavo į Å¡eimos gerbÅ«vio gerinimÄ , taip pat santuokos metu praktiÅ¡kai visus uždirbtus pinigus iÅ¡leisdavo, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė uždirbdama ženkliai mažesnes sumas gerino jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Teismas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai, jog dalį namo pagerinimo, kilnojamųjų daiktų pirkimo lėšų finansavo ieÅ¡kovės motina. Tačiau teismo vertinimu, tokie liudytojo N. S. veiksmai, kvalifikuojant juos teisiÅ¡kai, reiÅ¡kia, kad pinigai buvo dovanoti ne dukrai asmeniÅ¡kai, bet jos Å¡eimai ir skirti buities sÄ lygoms pagerinti.

Ta aplinkybė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro, nėra pagrindas spręsti dėl kitokios ieÅ¡kovės valios bÅ«tent ginčo lėšų dovanojimo metu. Dėl to pripažinti Å¡ių lėšų asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe nėra teisinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 50 punktÄ ). Be to, kaip matyti iÅ¡ atsakovo bankinių pavedimų ir paaiÅ¡kinimų duotų teismo posėdžio metu, dėl atsakovo darbo pobÅ«džio ((duomenys neskelbtini)) atsakovas praÅ¡ydavo ieÅ¡kovės motinos N. S. apmokėti tam tikras namo remonto ir kitas iÅ¡laidas, bet kai grįždavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tas sumas grÄ Å¾indavo.

IÅ¡ atsakovo banko iÅ¡rašų taip pat matyti, kad dažnai buvo nuimami grynieji pinigai, o atsižvelgiant į tai, kad pastatai buvo statomi ir gerinami Å«kio bÅ«du, todėl natÅ«ralu, kad dažnai už medžiagas ir darbus tekdavo atsiskaityti grynaisiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2013). Tai reiÅ¡kia, jog esant ginčui dėl turto pagerinimo iÅ¡ esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tÄ turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan.

Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog po atliktų pagerinimų buvo pakeistas ir pakeltas stogas, apšiltintas namas, įrengtos patalpos palėpėje, įdėti stoglangiai ir atlikti kiti darbai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog gyvenamasis namas santuokos metu buvo pagerinti iš esmės. Dėl tokio turto pagerinimo neabejotinai didėja jo vertė ir paklausa rinkoje.

Teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta bÅ«tinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sÄ lyga – turto esminis pagerinimas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, Å¡is turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė, esant tam CK 3.90 straipsnyje nustatytam pagrindui, žemės sklypÄ , asmeninės nuosavybės teise priklaususį vienam iÅ¡ sutuoktinių, pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo buvo sulygintas, sudėtos trinkelės, pasodintos tujos, pastatyta tvora, taigi, teismas sprendžia, kad žemės sklypas buvo pagerintas iÅ¡ esmės Å¡alių santuokos metu, todėl teismas pripažįsta žemės sklypÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių perėjimo po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, čia vaikai lanko ugdymo įstaigÄ , teismas tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl Å¡io turto perėjimo jos asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijÄ už atsakovui priklausančiÄ Â½ Å¡io turto dalį.

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas dalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Å alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų.

Å iam turtui įsigyti Å¡alys ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 000 Eur sumai, Å¡iuo metu kreditas yra visiÅ¡kai apmokėtas. IeÅ¡kovė nurodė, kad šį turtÄ Ä¯sigijo už jai asmeninės nuosavybės teise padovanotas lėšas ir tik dalis už turtÄ sumokėtų lėšų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl praÅ¡o priteisti šį turtÄ jos asmeninėn nuosavybėn ir atsakovui priteisti tik dalies pasato vertės kompensacijÄ , nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Atsakovas praÅ¡o priteisti šį turtÄ jam. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), taps asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, taigi, ieÅ¡kovė ir nepilnamečiai vaikai turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovas kitos gyvenamosios vietos neturi, teismas sprendžia po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui priteisti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, negyvenamÄ sias patalpas – dviračių saugojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, 2/80 dalį kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 13148/3904800 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų.

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, 13148/3904800 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų, taigi, bendra šio turto vertė yra 207 500 Eur.

Kaip matyti iš 2020 m. spalio 21 d. Dovanojimo sutarties ieškovės motina N. S. padovanojo ieškovei 60 000 Eur, o 2022 m. gegužės 3 d. padovanojo ir pervedė dar 53 440 Eur. Šiuos asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus ieškovė panaudojo buto su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)) kredito padengimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės dalis bendrame turte yra atitinkamai 113 440 Eur didesnė. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 143,54 Eur kompensacija už jos sumokėtas įmokas bankui, nuo tada, kai nebuvo vedamas bendras ūkis (2021 m. birželio 26 d.) su atsakovu.

Teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 3 257,62 eurų piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas susijusias su buto ((duomenys neskelbtini)) remontu, jo priežiÅ«ra, dokumentų forminimu ir kredito dalies apmokėjimu, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu, bÅ«stas buvo įsigytas Å¡eimos poreikių tenkinimui. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 250 eurų piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ (vykdant atsakovo D.

Ž. turtinius įsipareigojimus iÅ¡ bendrų Å¡eimos pajamų buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui ir kredito padengimui). CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensacijÄ , kuri iÅ¡mokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensacijÄ privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo. IÅ¡ AS Luminor Bank Lietuvos skyriaus raÅ¡to matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. gruodžio 19 d. atsakovas sumokėjo 18 674,36 Lt įmokų bankui ir 383,25 Lt komunalinių mokesčių (duomenys neskelbtini).

Kaip buvo minėta, atsakovas, pardavęs butÄ gautas lėšas panaudojo Å¡eimos reikmėms ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), gerinimui, taigi Å¡ios lėšos panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės gerinimui, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmetamas, o dėl komunalinių mokesčių mokėjimo teismas nustatė, kad, nors kartais komunalinius mokėjimus atlikdavo ieÅ¡kovė, tačiau tai buvo daroma iÅ¡ atsakovo lėšų, nes ieÅ¡kovė laisvai naudojosi ieÅ¡kovo banko kortele, taip pat atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dėl jo darbo pobÅ«džio – buvimo (duomenys neskelbtini) po mėnesį, jis negalėdavo pats asmeniÅ¡kai atlikti komunalinių mokėjimų, nes ankstesniais metais juos priimdavo tik grynaisiai pinigais, bet grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sumokėtas sumas grÄ Å¾indavo.

Nagrinėjamu atveju Å¡alys taip pat nurodė, kad dalintinÄ (kilnojamÄ jį) Å¡alių turtÄ sudaro transporto priemonės bei namų apyvokos daiktai, buitinė technika, akcijos. IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo jai priteisti transporto priemonę Audi A-6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovui D. Ž. priteisti transporto priemonę Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu sutinka.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2018 m. kovo 26 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir D. Ž. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. liepos 2 d. lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų lizingo sutarčių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas A. Ž. laidavimu. Lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaiga – 2025 m. kovo 15 d., o lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 15 d. ir Å¡iai dienai atsakovas nėra įvykdęs įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, taigi turtas negali bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovui ar atsakovei, kadangi jis yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB, o ne Å¡alių nuosavybė ir tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, atsakovui bÅ«tų iÅ¡duoti pabaigos aktai, liudijantys apie nuosavybės teisės į transporto priemones perėjimÄ , o tuo atveju, jei lizingo sutartys bÅ«tų nutrauktos, turto nuosavybė atsakovui apskritai nepereitų.

Tarp Å¡alių ginčo dėl automobilių padalijimo nekilo. Atsižvelgiant į nurodytÄ , prievolės pagal sutartis pripažįstamos solidariomis. Teismas sprendžia nustatyti, kad ieÅ¡kovė kompensuos atsakovui jo vykdomas įmokas už automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o sutartis įvykdžius turėtų bÅ«ti nustatyta, jog turtinės teisės į „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A.

Ž., o į automobilį Mercedes Benz C200, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka D. Ž.. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o po santuokos nutraukimo priteisti jai iÅ¡ atsakovo D. Ž. 1 788,51 eurų piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės A. Ž. turto dalies sumažėjimÄ po dviejų Å¡eimos automobilių (Audi Q7 ir Mercedes Benz ML 320) pardavimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, minėti automobiliai buvo parduoti Å¡alių santuokos metu, kaip paaiÅ¡kino teisme pati atsakovė, gautos lėšos buvo panaudotos kitų Å¡eimos automobilių pirkimui, todėl teismas atmeta šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , kadangi už automobilių pirkimÄ gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, Å¡alys nebuvo sudariusios ikivedybinės ar povedybinės sutarties, pagal kurių nuostatas bÅ«tų galima spręsti dėl gautų piniginių lėšų dalinimo.

Kadangi po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas su priklausiniais nuosavybės teise pereis ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, teismas sprendžia priteisti ieÅ¡kovei su Å¡io gyvenamojo namo naudojimu glaudžiausiai susijusius daiktus: kameras 8 vnt., nors atsakovas jas įvertino 2 000 eurų, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų įsigijimo dokumentų matyti, kad jos buvo įgytos už 3 818,99 Lt (1 106,06 Eur), todėl teismas remiasi pirkimo dokumentuose nurodyta turto verte, lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų vertės, pirties Ä Å¾uolinius baldus – 800 eurų vertės, kaltinio metalo pintus baldus – 200 eur vertės, kompiuterį Apple – 1 500 eurų vertės, robotÄ â€“ siurblį – 150 eurų vertės, skalbimo maÅ¡inÄ â€“ 300 eurų vertės, baldus ir namų apyvokos daiktus – 1 000 eurų vertės, roletus – 1 300 eurų vertės (byloje pateikti įsigijimo dokumentai, kuriuose nurodyta vertė – 1 330 Eur, tačiau atsakovas praÅ¡o priteisti mažesnę kompensacijÄ ), Å¡aldiklį – 800 eurų vertės. Tarp Å¡alių ginčo dėl Å¡ių daiktų vertės nekilo, iÅ¡skyrus kameras, todėl teismas vadovaujasi Å¡alių nurodyta daiktų verte.

IeÅ¡kovė nurodo, kad tam tikrus buities daiktus (pinti baldai, kameros, skalbimo maÅ¡ina, Å¡aldiklis) pirko ieÅ¡kovės motina, tačiau vien dėl to, kad buities daiktai buvo apmokėti ieÅ¡kovės motinos lėšomis, negali bÅ«ti laikomi asmeniniais ieÅ¡kovės daiktais, natÅ«ralu, kad skalbimo maÅ¡ina, Å¡aldiklis ir kiti buities prietaisai yra skirti visos Å¡eimos narių poreikių tenkinimui, todėl jie laikytini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turi bÅ«ti dalintini. Tai atitinka ir teismų praktikÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 50 punktÄ ). Be to, kaip minėta anksčiau, atsakovas grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atlikdavo mokėjimus ieÅ¡kovės motinai arba už jos apmokėtas sÄ skaitas perduodavo grynais pinigais. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių turto padalinimo balansÄ , į tai, kad ieÅ¡kovei priteista dalis daiktų, sprendžia priteisti atsakovui šį kilnojamÄ jį turtÄ : elektrinius įrankius (pjÅ«klÄ , grÄ Å¾tÄ , 3 vnt.

Å¡lifuoklių, suktuvÄ , drelę, suvirinimo aparatÄ , galÄ stuvÄ , proxon įrankius) – 500 eurų vertės, kriauklę 260 eurų vertės, robotÄ siurblį 150 eurų vertės. Tarp Å¡alių ginčo dėl Å¡ių daiktų vertės nekilo, todėl teismas vadovaujasi Å¡alių nurodyta daiktų verte. Atsakovas praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei kavos aparatÄ â€žJura“- 1 500 eurų vertės, ieÅ¡kovė teigia, kad Å¡io kavos aparato Å¡alys nėra įgiję, jį buvo pasiėmę pabandymui, tačiau grÄ Å¾ino, naudojasi kavos aparatu Bosch, 289,33 Eur vertės (2012 m. kovo 26 d. 999 litų pirkimo kvitas byloje).

Atsakovas jokių įrodymų, kad kavos aparatas „Jura“ Å¡alių buvo įsigytas nepateikė, iÅ¡ atsakovo pateiktų nuotraukų identifikuoti, koks bÅ«tent kavos aparatas yra nufotografuotas nėra įmanoma, papildomų nuotraukų atsakovas nepateikė, nors žadėjo iki teismo posėdžio pateikti, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog Å¡is kavos aparatas buvo įsigytas, todėl jis neįtraukiamas į dalintino turto balansÄ . Abi Å¡alys neneigė įsigijusios kavos aparatÄ â€žBosch“, todėl Å¡is kilnojamasis daiktas dalinamas priteisiant jį ieÅ¡kovei.

Atsakovas teigia, kad Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5 vienetai televizorių, kuriuos atsakovas įvertino 1 500 Eur, ieÅ¡kovė ginčija šį faktÄ , nurodė, kad Å¡alys yra įsigiję 4 vienetus televizorių, kurių bendra vertė yra 1 000 Eur. Byloje nesant įrodymų, jog santuokos pabaigos momentu Å¡alims priklausė 5 vienetai televizorių, Å¡is turtas visa apimtimi neįtrauktinas į dalintino turto balansÄ , teismas laiko, kad Å¡alims priklausė 4 vienetai televizorių, iÅ¡ kurių vieno televizoriaus įsigijimo dokumentai yra pateikti byloje, Å¡is televizorius pirktas už 626 Eur.

Penkių televizorių bendrÄ vertę ieÅ¡kovas nurodo 1 500 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus vieno televizoriaus kainÄ , kurio pirkimo įrodymai teismui yra pateikti, – 626 Eur, kitų keturių televizorių bendra vertė sudarytų 874 Eur (vidutiniÅ¡kai po 218,5 Eur už vienÄ televizorių), taigi, įvertinus, kad vienas televizorius yra iÅ¡brauktas iÅ¡ Å¡alių turto balanso, teismas vertina, kad atsakovas vertina 4 televizorius 1 281,50 Eur ((1 500- 626) :4=218.50 Eur; (218.50 Eur x 3)+626 Eur= 1 281,50 Eur), o ieÅ¡kovės paskaičiavimais 4 televizorių bendra vertė yra 1 000 Eur.

Tarp Å¡alių taip pat kilo ginčas dėl Å¡aldytuvo, indaplovės, orkaitės, gartraukio (naujų, esančių garaže), benzininio pjÅ«klo Jhonsored ir 4 televizorių kainų nustatymo. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡io turto vertę nurodo atsižvelgdama į daiktų įsigijimo kainÄ ir jų nusidėvėjimÄ , praÅ¡o padalinti turtÄ jos nurodoma tvarka priteisiant atsakovui nurodomus daiktus. Tuo tarpu atsakovas praÅ¡o padalinti nurodytus daiktus atsakovo pageidautinu bÅ«du. Å alys nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai įgytas turtas kainavo, juos įvertino labai skirtingai, tačiau neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtÄ bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė bÅ«tų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalijant sutuoktinių turtÄ , turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). AiÅ¡kindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų bÅ«ti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Teismas atsižvelgia į tai, kad benzininis pjÅ«klas Jhonsored ir 4 televizoriai įsigyti gana seniai, turtas, teismo nuomone, yra nusidėvėjęs, todėl atsakovo nurodytos kainos neatitinka realios turto kainos ir yra užaukÅ¡tintos, bet parduodant turtÄ â€“ jis dar turėtų vertę. Be to, Å¡alys pateikė skirtingus Å¡aldytuvo, indaplovės, orkaitės, gartraukio (naujų, esančių garaže) vertinimus. Kadangi Å¡alys nurodė skirtingÄ kilnojamojo turto vertę, teismas sprendžia, kad reali turto vertė nustatytina imant ieÅ¡kovo ir atsakovės verčių vidurkį, bet atsižvelgiant į turto paskirtį, daiktų įsigijimo laikÄ , kainÄ , jų panaudojimÄ pagal paskirtį ir nukrypstant nuo verčių vidurkio (CK 1.5 straipsnis).

Todėl 1) benzininis pjÅ«klas Jhonsored vertina 800 Eur 2) 4 televizorius – 1 100 Eur, 3) Å¡aldytuvÄ , indaplovę, orkaitę, gartraukį (naujų, esančius garaže) – 3 000 Eur. Kadangi atsakovui teismas priteisė butÄ , kuriame nėra bÅ«tinų namų apyvokos daiktų, teismas sprendžia Å¡aldytuvÄ , indaplovę, orkaitę, gartraukį (nauji, esantys garaže) priteisti atsakovui. Kadangi atsakovei priteistas gyvenamasis namas, teismo vertinimu benzininis pjÅ«klas jai bus naudingesnis nei atsakovui, todėl priteisiamas ieÅ¡kovei, be to, teismas sprendžia priteisti ieÅ¡kovei ir keturis televizorius, kadangi su ieÅ¡kove lieka gyventi vaikai, atsakovas dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs, todėl televizoriai reikalingesni ieÅ¡kovei.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas.

Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo bÅ«do nesiskiria arba kai vienam iÅ¡ sutuoktinių pareiÅ¡kus savo pageidavimÄ dėl turto padalijimo bÅ«do antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiÅ¡kia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtÄ tuo bÅ«du, dėl kurio tarp Å¡alių nėra ginčo, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokio bÅ«do taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iÅ¡ jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieÅ¡tarauja.

Å alys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nesutarė dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo, t. y. abu sutuoktiniai pageidavo, kad Å¡is turtas bÅ«tų priteistas vienas kitam, atitinkamai iÅ¡mokant kompensacijÄ . Byloje nėra nurodyta aplinkybių, dėl kurių Å¡is turtas neturėtų bÅ«ti priteisiamas kuriam nors iÅ¡ sutuoktinių, todėl sprendžiant dėl Å¡io turto priteisimo, teismas atsižvelgia į asmens galimybes mokėti kompensacija, t. y. kuriam iÅ¡ sutuoktinių kiltų didesnė naÅ¡ta mokėti kompensacijÄ už santuokos metu įgytÄ turtÄ .

Teismui pagal Å¡alių valiÄ priteisus atsakovui nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai jam nustačius pareigÄ kompensuoti ieÅ¡kovei už šį turtÄ , siekiant Å¡alių interesų balanso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui. Civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrÄ jÄ Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

PraÅ¡ymÄ taikyti Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (iÅ¡vengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). IeÅ¡kovė ir atsakovas nurodo, jog Å¡alys kartu negyvena ir bendro Å«kio nebeveda nuo 2021 m. birželio 26 d. ir siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, todėl laikytina, kad Å¡alys faktiÅ¡kai kartu nebegyvena nuo 2021 m. birželio 26 d.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. 2021 m. birželio 26 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, 2021 m. birželio 26 dienai atsakovo sÄ skaitoje buvo 8 078,59 Eur, Å¡ios lėšos laikomos bendrÄ ja jungtine nuosavybe, todėl trauktinos į bendro dalintino turto sumÄ . IeÅ¡kovės sÄ skaitoje 2021 m. birželio 26 d. buvo likusi 2 193,11 Eur suma (teismas įskaito į dalintino turto balansÄ ir 2021 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovės gautÄ 1 700 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi ji buvo skirta kompensuoti dėl žaibo sugadintus Å¡eimos daiktus, kurie priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise), kuri taip pat dalinama tarp Å¡alių lygiomis dalimis.

Byloje Å¡alys reiÅ¡kė reikalavimus dėl akcijų ir kompensavimo už jas priteisimo. Teismas nurodo, kad pagal CK 1.102 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, kitas įstatymų nustatytas teises. Akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis turtines ir neturtines akcijos turėtojo teises.

Nominali akcijos vertė yra Å¡iame vertybiniame popieriuje nurodyta vertė. Nominalioji vertė suteikiama vertybiniam popieriui, kai jis pirmÄ sykį iÅ¡leidžiamas. Pagal nominaliÄ jÄ akcijų vertę skaičiuojamas balsų skaičius akcinėje bendrovėje. Nominalioji vertė skiriasi nuo vertybinio popieriaus rinkos kainos, kuri gali bÅ«ti ir didesnė, ir mažesnė už nominaliÄ jÄ vertę. Teismas nurodo, kad CK 3.119 straipsnis reikalaujama dalijamÄ bendrÄ turtÄ Ä¯vertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Tai reiÅ¡kia, kad turėtų bÅ«ti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1/2 dalį įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų vertė) vertės – 703,83 Eur, o akcijas priteisti natÅ«ra atsakovui, teismas pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog akcijos yra padovanotos, todėl negali bÅ«t dalijamos nėra pagrįsti, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir pačio atsakovo paaiÅ¡kinimo, ginčo akcijos buvo gautos iÅ¡ darbovietės, taigi akcijos atsakovui buvo suteiktos už darbinius santykius, kaip skatinamoji priemonė, todėl Å¡ių akcijų gavimas yra tiesiogiai susijęs su pajamomis iÅ¡ darbinių santykių ir turi bÅ«ti pripažįstamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Atsakovas nepateikė jokių akcijų vertę pagrindžinačių dokumentų, ieÅ¡kovė rėmėsi jos turimais dokumentais, kuriuos gavo namų adresu. Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpcijÄ , kuri reiÅ¡kia, kad, Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Atsakovas nepateikė Å¡iuo metu esančios akcijų vertės įrodymų, ieÅ¡kovės nurodytos akcijų vertės neginčijo, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkinamas, minėtos akcijos asmeninės nuosavybės teise priteisiamos atsakovui, o ieÅ¡kovei kompensuojama pusė akcijų vertės. Teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl dalies atsakovo sÅ«nui iÅ¡ pirmosios santuokos mokėto iÅ¡laikymo priteisimo (11 223 Eur), kadangi sudarydama santuokÄ ieÅ¡kovė žinojo, kad atsakovas turi vaikÄ iÅ¡ kitos santuokos, kuriam privalo mokėti iÅ¡laikymÄ , be to, mokamas iÅ¡laikymas, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, buvo nedidelis.

Atsakovas teigia, kad jam išsikrausčius iš bendrų šeimos namų, seife liko 6 000 Eur, kuriuos prašo priteisti ieškovei. Atsakovė nurodė, kad seife buvusi pinigų suma – 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad seife buvo jo nurodoma pinigų suma, atsakovė neneigia, kad pinigai seife buvo, tik gerokai mažesnė suma, todėl teismas vertina, kad seife buvo 800 Eur suma, kuri priteisiama ieškovei, o atsakovui kompensuojama pusė pinigų vertės. Taigi, atsakovui D.

Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina: - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, - negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, - 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, - 13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų - elektriniai įrankiai (pjÅ«klas, grÄ Å¾tas, 3vnt.

Å¡lifuoklių, suktuvas, drelė, suvirinimo aparatas, galÄ stuvas, proxon įrankiai) – 500 eurų, - Å¡aldytuvas, indaplovė, orkaitė, gartraukis (nauji, esantys garaže) – 3 000 eurų, - kriauklė, 260 eurų, - robotas siurblys 150 eurų vertės, - (duomenys neskelbtini) akcijas 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų) vertės, - banko sÄ skaitoje esančios lėšos 8078,59 eurai, viso turto už 220 896,26 eurų. IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina: - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų vertės, - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų, - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų, - kameros 8 vnt.

– 1 106,06 eurų, - lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų vertės, - pirties Ä Å¾uoliniai baldai – 800 eurų vertės, - kaltinio metalo pinti baldai – 200 eurų vertės, - kavos aparatas Bosch, 289,33 Eur vertės, - kompiuteris Apple – 1 500 eurų vertės, - 4 vnt. televizorių – 1 100 eurų vertės, - robotas – siurblys – 150 eurų vertės, - skalbimo maÅ¡ina – 300 eurų vertės, - baldai ir namų apyvokos daiktai – 1 000 eurų vertės, - grynieji pinigai – 800 eurų, - roletai – 1 300 eurų vertės, - Å¡aldiklis – 800 eurų vertės, - benzininis pjÅ«klas Jhonsored 800 eurų vertės, - banko sÄ skaitoje esančios lėšos 2193,11 eurai viso turto už 155 838,50 Eur;

Taigi ieškovė ir atsakovas turi 376 734,76 Eur (220 896,26+155 838,50) vertės turto. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 21 d. Dovanojimo sutarties ieškovės motina N. S. padovanojo ieškovei 60 000 Eur, o 2022 m. gegužės 3 d. padovanojo ir pervedė dar 53 440 Eur. Šiuos asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus ieškovė panaudojo buto su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)) kredito padengimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės dalis bendrame turte yra atitinkamai 113 440 Eur (60 000 + 53 440) didesnė, todėl dalinamo turto vertė - 263 294,76 Eur (376 734,76 – 60 000 – 53 440).

Kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 131 647,38 Eur (263 294,76 / 2) vertės turtas. IeÅ¡kovės dalis bendrame turte 245 087,38 Eur (131 647,38 + 60 000 + 53 440). Kadangi atsakovui tenka daugiau turto (220 896,26 Eur), nei jam priklausanti dalis (131 647,38 Eur), atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovei 89 248,88 Eur (220 896,26 - 131 647,38) kompensacijÄ . Kompensacijai sumokėti nustatomas 3 (trejų) metų apmokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad kompensacijos mokėjimo termino atidėjimas nustatomas atsižvelgiant į priteisiamos sumos dydį, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra gera, ji turi nuosavÄ bÅ«stÄ , neturi bÅ«sto kredito, vaikų iÅ¡laikymui priteista pakankama suma, gauna pastovias apie 1 800 Eur mėnesines pajamas.

Pažymėtina, kad termino atidėjimas nustatomas ir dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovės veiksmų, kai ji neatsiklaususi atsakovo jau vykstant skyrybų procesui savavaliÅ¡kai (gavusi iÅ¡ savo motinos 53 440 Eur dovanÄ ) pervedė bankui viso bÅ«sto kredito likutį, tokiu veiksmu siekdama sumenkinti atsakovo indėlį į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei reikalaudama teismo bÅ«tent jai priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad bÅ«sto kredito sutarties terminas buvo nustatytas iki 2034 m. sausio 15 d., o atsakovei savavaliÅ¡kai padengus visÄ kreditÄ ir butÄ priteisus atsakovui, atsakovui teks iÅ¡ naujo sudarinėti bÅ«sto kredito sutartį, derėtis dėl kredito sÄ lygų, kurios atsižvelgiant į dabartinę situacijÄ kredito rinkoje tikėtina, kad bus blogesnės, todėl nustatytinas ilgesnis kompensacijos mokėjimo terminas.

Tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl termino kompensacijai mokėti teismas nemato pagrindo, nes atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja nustatyti 53 440 Eur mokėjimo terminÄ iki 2034 m. sausio 15 d. be jokių palÅ«kanų, o likusios kompensacijos dalies mokėjimÄ praÅ¡o atidėti iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Tenkinus tokį atsakovo reikalavimÄ bÅ«tų pažeidžiami ieÅ¡kovės interesai, nes ji nepagrįstai ilgÄ laikÄ negalėtų naudotis savo piniginėmis lėšomis už tai negaudama jokių palÅ«kanų.

Teismo vertinimu, nustatytas 3 metų terminas visos kompensacijos sumokėjimui užtikrins ieÅ¡kovės ir atskakovo interesų pusiausvyrÄ , leis atsakovui susirasti kredito įstaigÄ ir sudaryti kredito sutartį. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – 55 proc. Atsižvelgiant į tai, kad teismas gali virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas iÅ¡ dalies su minimaliais pakoregavimais, tačiau atsakovo turtiniai reikalavimai įvertinus praÅ¡ytÄ priteisti turto vertę ir kompensacijos ieÅ¡kovei dydį buvo patenkinti virÅ¡ 100 procentų, todėl skaičiuojant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ laikytina, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas – 100 proc. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, taip pat sumokėjo 1 949,25 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (55 proc.), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 450 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 877 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 1 327 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieÅ¡kinio sumos: iki trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvideÅ¡imt eurų; nuo didesnės kaip trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų sumos iki vieno Å¡imto tÅ«kstančių eurų – devyni Å¡imtai eurų plius 2 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno Å¡imto tÅ«kstančių eurų sumos – du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai eurų plius 1 procentas nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių eurų. Atsakovas yra sumokėjęs 2 042 Eur žyminio mokesčio, už atsakovo patikslintÄ ieÅ¡kinį mokėtinas 2 652 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis), todėl atsakovas įpareigojamas primokėti 610 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 2 700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, taip pat sumokėjo 2 042 Eur žyminio mokesčio, bei iÅ¡ jo priteista likusi nesumokėta 610 Eur žyminio mokesčio dalis, taip pat atsakovas apmokėjo ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas – 2 000 Eur, iÅ¡ viso 7 352 Eur. PrieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas visiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 7 352 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumų įskaitymÄ , atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 6 025 Eur (7 352 Eur – 1327 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 151 Eur (2 x (280 Eur x 12 : 3 procentų) x 0,75) žyminio mokesčio. Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 16,91 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, tuo tarpu iÅ¡laidos susidarė dėl abiejų Å¡alių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas iÅ¡laidų sumÄ padalina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisia 7,61 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo – 9,30 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi - 2021 m. birželio 26 d. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. Ž. palikti pavardę „Ž.“, atsakovui D.

Ž. – „Ž.“. Nustatyti nepilnamečių vaikų M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, motina A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti tokiÄ nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž. bei jų tėvo D. Ž. bendravimo tvarkÄ : 1.1. D. Ž. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais kiekvienÄ trečiadienį, paimant vaikus iÅ¡ jų mokyklos ar bÅ«relių vietos ir pristatant juos iki 19 val. 30 min. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaikų atostogų metu – vaikus pasiimti nuo 11 val. ir pristatyti į namus iki 22 val. 1.2.

D. Ž. turi teisę matytis su vaikais kas antrÄ savaitgalį, paimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir pristatant juos atgal sekmadienį iki 18 val. 1.3. D. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis neribojant trukmės ir dažnumo. 1.4. D. Ž. turi teisę matytis su vaikais visų Å¡venčių dienomis, per vaikų gimtadienius, apie savo apsilankymÄ iÅ¡ anksto informuojant ieÅ¡kovę. Nustatyti, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarka taikoma atsakovui parvykus iÅ¡ komandiruočių, iÅ¡skyrus sÄ lygÄ dėl bendravimo telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis.

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž., nepilnamečių vaikų M. Ž. ir S. Ž., naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kas mėnesį po 280 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteistomis iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieÅ¡kovė A. Ž.. Nustatyti, kad atsakomybė pagal 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. liepos 2 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir D.

Ž. sudarytas lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieÅ¡kovės A. Ž. ir atsakovo D. Ž. prievolė. Nustatyti, kad D. Ž. asmeniÅ¡kai mokės įmokas už automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat D. Ž. mokės įmokas už automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau ieÅ¡kovė A. Ž. kompensuos atsakovui D. Ž. jo vykdomas kreditoriui įmokas už automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o sutartis įvykdžius turtinės teisės į „(duomenys neskelbtini)“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A.

Ž., o turtinės teisės į automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka D. Ž.. Atsakovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisiama: - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 eurų, - negyvenamosios patalpos – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 eurų, - 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, - 13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 eurų - elektriniai įrankiai (pjÅ«klas, grÄ Å¾tas, 3vnt.

Å¡lifuoklių, suktuvas, drelė, suvirinimo aparatas, galÄ stuvas, proxon įrankiai) – 500 eurų, - Å¡aldytuvas, indaplovė, orkaitė, gartraukis (nauji, esantys garaže) – 3 000 eurų, - kriauklė, 260 eurų, - robotas siurblys 150 eurų vertės, - (duomenys neskelbtini) akcijas 10470 (duomenys neskelbtini) (1 407,67 eurų) vertės, - D. Ž. banko sÄ skaitoje esančios lėšos 8078,59 eurai, viso turto už 220 896,26 eurų. IeÅ¡kovei A. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina: - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų vertės, - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų, - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų, - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų, - kameros 8 vnt.

– 1 106,06 eurų, - lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų vertės, - pirties Ä Å¾uoliniai baldai – 800 eurų vertės, - kaltinio metalo pinti baldai – 200 eurų vertės, - kavos aparatas Bosch, 289,33 Eur vertės, - kompiuteris Apple – 1 500 eurų vertės, - 4 vnt. televizorių – 1 100 eurų vertės, - robotas – siurblys – 150 eurų vertės, - skalbimo maÅ¡ina – 300 eurų vertės, - baldai ir namų apyvokos daiktai – 1 000 eurų vertės, - grynieji pinigai – 800 eurų, - roletai – 1 300 eurų vertės, - Å¡aldiklis – 800 eurų vertės, - benzininis pjÅ«klas Jhonsored 800 eurų vertės, - A.

Ž. banko sÄ skaitoje esančios lėšos 2193,11 eurai, viso turto už 155 838,50 Eur; Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. ieÅ¡kovei A. Ž., 89 248,88 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni tÅ«kstančiai du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir 88 ct) kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį nustatant 3 (trejų) metų apmokėjimo terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 2 143,54 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt trijų eurų ir 54 ct) kompensacija už jos sumokėtas įmokas bankui, nuo tada, kai nebuvo vedamas bendras Å«kis su atsakovu, Å¡i kompensacija turi bÅ«ti sumokėta įsiteisėjus teismo sprendimui.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Ž. atsakovui D. Ž. 6 025 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių dvideÅ¡imt penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 761 Eur (septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno euro) žyminį mokestį, 9,30 Eur (devynis eurus ir 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,61 Eur (septynis eurus ir 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos privalo šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Teisėjas Erlandas Stanislovaitis