2022-04-27 Nr. AB-10433-3-62-3-03334-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2135-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03334-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. M. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 15 d. (skunde nurodyta data – 2021 m. lapkričio 15 d., laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 21S31851, Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1991 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo išvykimas iš kilmės šalies buvo nulemtas (duomenys neskelbtini) priežasčių ir patirto persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini). Pagal kilmę jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), dėl to jam grasino (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), o tai įrodo individualios ir realios grėsmės faktą, todėl, bijodamas (duomenys neskelbtini), išvyko iš kilmės šalies.

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai priimti neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes. Departamentas neatliko išsamaus tyrimo ir pareiškėjo liudijimo patikros, nepaneigė pareiškėjo duotų parodymų tikrumo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis detaliai nurodė faktines aplinkybes, išvykimo iš kilmės šalies motyvus, aiškiai nurodė, kokių pasekmių bandė išvengti bėgdamas nuo (duomenys neskelbtini) persekiojimo. Todėl pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas nuoširdžiai stengėsi padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko, siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, jis laikėsi nustatytos tvarkos, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas suprantamo tikslo – (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė, kad, nagrinėjant jo skundą ikiteismine tvarka, buvo būtinas žodinis skundo nagrinėjimas, tačiau Komisijos sprendime nepateikta pagrįstų argumentų, kodėl neturėtų būti skirtas žodinis nagrinėjimas. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo ir būtinybės. Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įvardijamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjo pasakojimas buvo neinformatyvus, neišsamus, nenuoseklus ir prieštaringas. Pareiškėjas apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įtikinamai nepaaiškino motyvų, kodėl (duomenys neskelbtini), jo nurodyta priežastis, dėl kurios (duomenys neskelbtini), nėra įtikinama. Be to, pareiškėjas nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), tačiau, bandant išsiaiškinti daugiau detalių, užduodant patikslinančius klausimus, pareiškėjas teikė abstrakčius paaiškinimus, vengė detalumo, nuolat kalbėjo bendromis frazėmis, baimė būti (duomenys neskelbtini) buvo pagrįsta tik (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

8. Atsakovas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę ir nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

9. Atsakovas akcentavo, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo M. J. M. S. skundą patenkintio iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi asmeniui 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

11. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini). Departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat Departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, tačiau Komisija jo skundą atmetė.

12. Teismas akcentavo, kad pirmiausiai pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo kilmės valstybė negali ar nenori užtikrinti ilgalaikės apsaugos. Atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, nuolat pasikartojantis, tam tikros pasakojimo aplinkybės kėlė abejonių dėl nurodytų aplinkybių tikrumo, kadangi paklaustas pareiškėjas įtikinamai nepaaiškino motyvų, kodėl (duomenys neskelbtini), jo nurodyta priežastis teismo neįtikino, kadangi (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė patyręs kokių nors gyvybiškai svarbių diskriminacinių apraiškų iš visuomenės dėl (duomenys neskelbtini), tiesiog (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, t. y. įrodymų, kad jis patyrė fizinį ar psichologinį smurtą dėl (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su Departamento padaryta išvada, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

13. Teismas pažymėjo, kad papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjui taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas.

14. Įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, todėl yra tikėtina, kad, atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui taikytina priemonė dėl išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

15. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį terminą iki 2 metų.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl žodinio skundo nagrinėjimo. Remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), todėl pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta, o jis ja pasinaudojo.

17. Netenkinęs skundo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 18. Pareiškėjas M. J. M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečio M. J. M. S. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjo persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini) yra labai realus ir pavojingas. Nors (duomenys neskelbtini) įstatymai oficialiai nedraudžia (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau praktikoje (duomenys neskelbtini) yra netoleruojamas visais lygiais, valstybės, visuomenės ir šeimos. (duomenys neskelbtini) asmeniui kyla individuali persekiojimo grėsme. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, tačiau ji yra rekomendacinio pobūdžio, o apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

22. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad Departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos bei pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog, remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (ESPA) (ankstesnis pavadinimas – Europos prieglobsčio paramos biuras) 2021 m. gairėmis, nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) (taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje) beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad galėtų lemti realios rimtos žalos pareiškėjui atsiradimą. Šios ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (žr. nutarties 18 p.) netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

27. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų būtina pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Dėl to bus pasisakoma tik ta apimtimi, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo, šiuo atveju, papildymu, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra tos nuomonės, jog administracinėje byloje buvo priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas.

28. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių.

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

30. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, grįsdamas būtinybę suteikti prieglobstį, tai siejo su (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 2, 20 p.), tačiau, pirma, nepagrindė (duomenys neskelbtini) faktinės aplinkybės, antra, jei jau būtų remtasi pareiškėjo pasakojimu, ir nuoseklių bei išsamių aplinkybių, patvirtinančių persekiojimą ir kylančią grėsmę dėl aptariamos aplinkybės. Jo teikiami paaiškinimai nebuvo pakankamai nuoseklūs, detalūs bei leidžiantys manyti, kad persekiojimas buvo. Nėra pateikta argumentų, jei buvo siekta išvengti kylančios grėsmės sveikatai ir gyvybei, kodėl pareiškėjas jau atvykęs į kitą bet kokią ne savo kilmės šalį, iš karto nebandė pasinaudoti teisine apsauga toje pirminėje valstybėje, į kurią atvyko iš kilmės šalies.

32. Teisėjų kolegija, atlikusi pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrą, patvirtina, jog Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą. Įvertinus pareiškėjo nurodytus motyvus, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

33. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

34. Papildomai, dėl pareiškėjo įvardintos prieglobsčio suteikimo aplinkybės, teisėjų kolegija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) labiau išplitęs (duomenys neskelbtini) kultūros aplinkoje ir retai pasitaiko (duomenys neskelbtini) kultūros šalyse. (duomenys neskelbtini) lemią (kaip galimos priežastys) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (apeliantas) nepaaiškino, kas vis dėlto nulėmė tokį kardinalų (duomenys neskelbtini), o tai tik įtvirtina poziciją, kad nurodoma aplinkybe dėl (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo tikėti bei ją vertinti prieglobsčio suteikimo kontekste. Spręstina, kad išvykimas iš kilmės šalies buvo nulemtas dėl ekonominių priežasčių, nepatenkančių į Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reguliuojamas sritis (ABTĮ 56 str.).

35. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, o, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

36. Nenurodžius savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimas bei Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pakako pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė