4ef16c5f-2743-4926-be24-99787df3dc4e · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja J Civilinė byla Nr. e2S-1282-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00876-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės I. I. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

I. ieÅ¡kinį atsakovui C. P. (C. P.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. vasario 21 d. iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės I. I. ieÅ¡kinį atsakovui C.

P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. IeÅ¡kovė byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė: 1.1. nustatyti Å¡alių nepilnametės dukros N. I. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; 1.2. priteisti iÅ¡ atsakovo po 562 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nepilnametei dukrai N. I. P. iÅ¡laikyti nuo 2019 m. vasario 1 d. iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; 1.3. priteisti Å¡alių nepilnametei dukrai N. I.

P. iÅ¡ atsakovo 1 750 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; 1.4. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo nutarta ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui 2012 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. I. P., kuri iki 2019 m. sausio 23 d. gyveno (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su dukra į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2019 m. sausio 23 d., ieÅ¡kinys Klaipėdos apylinkės teismui dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo buvo pateiktas 2019 m. vasario 4 d.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Å¡alių nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi vaiko gyvenamoji vieta yra kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, teismas konstatavo, jog pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, 8 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismingas (duomenys neskelbtini) teismams, o Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimų.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra iÅ¡kėlęs civilinę bylÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (duomenys neskelbtini) iki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimo ir ieÅ¡kovė, galiojant teismo draudimui, neteisėtai iÅ¡vežė nepilnametę dukrÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas nutarė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė I.

I. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir civilinę bylÄ sustabdyti iki kol Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi bus nustatyta, ar Å¡alių dukra turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į (duomenys neskelbtini) pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ arba per protingumo kriterijus atitinkantį terminÄ Vilniaus apygardos teismui nebus pateiktas paÅ¡ymas dėl leidimo iÅ¡davimo dėl vaiko grÄ Å¾inimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Å¡alių nepilnametė dukra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡vežta neteisėtai ir dėl to byla yra teisminga (duomenys neskelbtini) teismui.

Apeliantės teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ visus klausimus, susijusius su vaiko iÅ¡vežimo teisėtumu, sprendžia Vilniaus apygardos teismas, todėl skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas Å¡io klausimo negalėjo spręsti. Atsakovas iki Å¡iol nesikreipė į Vilniaus apygardos teismÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo, todėl tai reiÅ¡kia atsakovo pritarimÄ dukros iÅ¡vežimui pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 10 straipsnio 1 dalies a punktÄ . 3.2.

Spręsdamas klausimÄ dėl vaiko iÅ¡vežimo teisėtumo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas nevertino vaiko iÅ¡vežimo aplinkybių, neatsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog ieÅ¡kovė buvo priversta iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nes ten nebeturėjo nei darbo, nei bÅ«sto. 3.3. Teismas netinkamai iÅ¡sprendė Å¡alių nepilnametės dukros nuolatinės gyvenamosios vietos klausimÄ bei neatsižvelgė į Å¡iuo klausimu teismų formuojamÄ praktikÄ .

Apeliantės teigimu, mergaitė yra Lietuvos Respublikos pilietė, čia ji lanko mokyklÄ , meninio ugdymo bÅ«relius, susirado draugų ir ketina likti ilgam, todėl Lietuva yra vaiko socialinių interesų centras ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta. 3.4. Spręsdamas klausimÄ dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡klausė vaiko nuomonės, nors mergaitė jau yra brandi ir gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Dėl to priimant skundžiamÄ nutartį buvo pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas. 3.5.

Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį yra nurodomos klaidingos faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovė paliko atsakovÄ , nors pats atsakovas jÄ iÅ¡varė iÅ¡ namų. Be to, atsakovas nurodo klaidingas faktines aplinkybes apie teiktÄ iÅ¡laikymÄ dukrai. 3.6. Teismas nevertino, jog (duomenys neskelbtini) atsakovas kreipėsi į teismÄ ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl procesinių dokumentų vertimai yra netikslÅ«s. IeÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų sprendžiamas dukros bendravimo su atsakovu klausimas. 3.7.

Atsakovo inicijuotas teisminis procesas (duomenys neskelbtini) turėtų bÅ«ti įvertintas teisės į teisingÄ teismÄ aspektu. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei nebuvo suteikta teisinė pagalba, bylos nagrinėjime ieÅ¡kovė nesuprato specifinių procedÅ«rų, dokumentų, greitai vykstančio proceso eigos. 3.8. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos bÅ«klę neatitinka tikrovės, todėl tai paneigia atsakovo nurodomus argumentus, jog atsakovas gali savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti Å¡alių dukra.

4. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nesprendė klausimo dėl vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) teisėtumo 1980 m. Hagos konvencijos taikymo aspektu, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. 4.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuolatinė Å¡alių dukros gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 4.3.

Å alių nepilnametė dukra į LietuvÄ buvo iÅ¡vežta neteisėtai, be atsakovo sutikimo ir galiojant Å eimos bylų teismo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei nustatytam draudimui su dukra iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pagal galiojančius Europos SÄ jungos teisės aktus, Lietuvos teismas neturi jurisdikcijos spręsti Å¡alių ginčo. 4.4. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas nesikreipė į Vilniaus apygardos teismÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini), nors Vilniaus apygardos teisme jau yra iÅ¡kelta byla dėl vaiko grÄ Å¾inimo.

Be to, dar iki bylos iÅ¡kėlimo atsakovas ėmėsi veiksmų, jog dukra bÅ«tų grÄ Å¾inta į (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nepritaria vaiko buvimui Lietuvos Respublikoje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl naujų įrodymų priėmimo 6. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – mokyklos pažymÄ , meninio ugdymo bÅ«relio pažymÄ , 9 vnt. fotonuotraukų, garso įraÅ¡Ä , pareiÅ¡kimÄ policijai.

7. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad naujai pateikti įrodymai, t. y. mokyklos pažyma, meninio ugdymo bÅ«relio pažyma ir fotonuotraukos yra susijusios su apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis apie vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėtina, kad atsakovas (jo atstovė) turėjo galimybę susipažinti su pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neturėtų užvilkinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus – mokyklos pažymÄ , meninio ugdymo bÅ«relio pažymÄ , 9 vnt. fotonuotraukų, prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė garso įraÅ¡Ä ir pareiÅ¡kimÄ policijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kimas policijai yra suraÅ¡ytas anglų kalba, tačiau kartu su juo nėra pateiktas Å¡io dokumento vertimas į lietuvių kalbÄ . Susipažinus su pateiktu garso įraÅ¡u nustatyta, kad jame yra užfiksuotas pokalbis, vykstantis anglų kalba, tačiau nėra pateiktas Å¡io pokalbio vertimas į lietuvių kalbÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktÄ garso įraÅ¡Ä ir pareiÅ¡kimÄ (duomenys neskelbtini) policijai (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos sustabdymo 9. Apeliantė atskirajame skundė pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki kol Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi bus nustatyta, ar Å¡alių dukra turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į (duomenys neskelbtini) pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ arba per protingumo kriterijus atitinkantį terminÄ Vilniaus apygardos teismui nebus pateiktas paÅ¡ymas dėl leidimo iÅ¡davimo dėl vaiko grÄ Å¾inimo. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3129-912/2019 buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę.

Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Dėl atskirojo skundo argumentų 10. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Å¡alių nepilnametė dukra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡vežta neteisėtai ir dėl to byla yra teisminga (duomenys neskelbtini) teismui. Apeliantės teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ visus klausimus, susijusius su vaiko iÅ¡vežimo teisėtumu, sprendžia Vilniaus apygardos teismas, todėl skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas Å¡io klausimo negalėjo spręsti.

Atsakovas iki Å¡iol nesikreipė į Vilniaus apygardos teismÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo, todėl tai reiÅ¡kia atsakovo pritarimÄ dukros iÅ¡vežimui pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 10 straipsnio 1 dalies a punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais skundo argumentais.

11. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iÅ¡ esminių sÄ lygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas yra susijęs su kita Europos SÄ jungos valstybe nare, t. y. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio teismingumo ir Lietuvos teismų jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/ 2000 (toliau – Briuselis II bis) nuostatas bei 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas) nuostatas.

12. Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos. Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnyje nustatyta, kad vaikÄ neteisėtai iÅ¡vežus ar negrÄ Å¾inus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismai iÅ¡laiko savo jurisdikcijÄ iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje valstybėje narėje ir:

a) iÅ¡vežimui ar negrÄ Å¾inimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija, arba b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietÄ , ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iÅ¡ sÄ lygų:

i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietÄ , valstybės narės, kurioje vaikas buvo iÅ¡vežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas praÅ¡ymas jį grÄ Å¾inti; ii) globos teisių turėtojo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytÄ laikotarpį nebuvo pateiktas naujas praÅ¡ymas; iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį; iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismai priėmė sprendimÄ dėl globos, nereikalaujantį vaikÄ grÄ Å¾inti.

13. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui 2012 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. I. P.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2019 m. sausio 23 d. vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė su dukra į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2019 m. sausio 23 d. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Å¡eimos teisme buvo iÅ¡kelta byla dėl vaiko globos teisių. Å ioje byloje (duomenys neskelbtini) teismas 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. sausio 22 d. nutartimis nustatė draudimÄ ieÅ¡kovei I.

I. iÅ¡vežti mažametę dukrÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė vaiko motinai perduoti teismui lietuviÅ¡kÄ vaiko pasÄ ir nesiekti be atskiro teismo arba vaiko tėvo leidimo gauti naujo kelionės dokumento vaikui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2019 m. vasario 13 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos persiųstas C. P. praÅ¡ymas pagal Hagos konvencijÄ dėl galbÅ«t neteisėtai į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡vežtos mažametės dukros N. I.

P. grÄ Å¾inimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡reikalautų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3129-912/2019 buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo C. P. pareiÅ¡kimas dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi buvo nutarta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių nepilnametė dukra N. I. P. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ buvo iÅ¡vežta neteisėtai.

14. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei neteisėtai iÅ¡vežus dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnio pagrindu (duomenys neskelbtini) teismai iÅ¡laiko savo jurisdikcijÄ iki tol, kol Å¡alių nepilnametė dukra nėra įgijusi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir:

a) iÅ¡vežimui ar negrÄ Å¾inimui tylėjimu pritarė atsakovas, arba b) vaikas Lietuvos Respublikoje pragyveno bent vienerius metus nuo to, kai atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietÄ , ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iÅ¡ Å¡iame straipsnyje numatytų sÄ lygų.

15. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo sutikimo dėl vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ ir jos negrÄ Å¾inimo. Tai patvirtina atsakovo atlikti veiksmai, t. y. (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos persiųstas C. P. praÅ¡ymas pagal Hagos konvencijÄ dėl galbÅ«t neteisėtai į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡vežtos mažametės dukters N. I. P. grÄ Å¾inimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (duomenys neskelbtini), taip pat Å¡iuo klausimu priimti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinama Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnio a) punkte nurodyta sÄ lyga, kuriai esant (duomenys neskelbtini) teismų jurisdikcija bÅ«tų laikoma pasibaigusia. Kadangi Å¡alių nepilnametė dukra į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2019 m. sausio 23 d., t. y. vaikas Lietuvos Respublikoje yra pragyvenęs mažiau nei vienerius metus, darytina iÅ¡vada, kad nėra tenkinama ir Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnio b) punkte nurodyta sÄ lyga, kuriai esant (duomenys neskelbtini) teismų jurisdikcija bÅ«tų laikoma pasibaigusia.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nes pagal Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnyje įtvirtintÄ jurisdikcijos taisyklę ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teismingas (duomenys neskelbtini) teismams.

16. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai iÅ¡sprendė Å¡alių nepilnametės dukros nuolatinės gyvenamosios vietos klausimÄ bei neatsižvelgė į Å¡iuo klausimu teismų formuojamÄ praktikÄ . Apeliantės teigimu, mergaitė yra Lietuvos Respublikos pilietė, čia ji lanko mokyklÄ , meninio ugdymo bÅ«relius, susirado draugų ir ketina likti ilgam, todėl Lietuva yra vaiko socialinių interesų centras ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir Reglamente Briuselis II bis naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiÅ¡kinimo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). AiÅ¡kindamas CK 2.12 straipsnio normÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru.

Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti. Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ .

Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡alių nepilnametė dukra nuo gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio 23 d. nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alių nepilnametė dukra buvo iÅ¡vežta neteisėtai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje eN2-3129-912/2019 buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo C. P. pareiÅ¡kimas dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo nuolatinės gyvenamos vietos valstybę.

Nors ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡iuo metu jau yra Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų nepatvirtina. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad prieÅ¡mokyklinę grupę Å¡alių nepilnametė dukra pradėjo lankyti 2019 m. vasario 4 d., nuo 2019 m. kovo 1 d. vaikas lanko dailės bÅ«relį. Taigi ugdymo įstaigÄ vaikas lanko tik pusę metų. IÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) tarptautinės mokyklos pažymos matyti, kad vaikas dar tik mokosi lietuvių kalbos.

Akivaizdu, jog didžiÄ jÄ dalį savo gyvenimo vaikas gyveno (duomenys neskelbtini), o byloje esantys įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡alių nepilnametė dukra jau yra integruota į Lietuvos socialinę aplinkÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Lietuvos Respublikoje yra susiformavęs vaiko asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų centras. Atsižvelgiant į tai, vaiko grįžimas į LietuvÄ su ieÅ¡kove pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas byloje pateiktuose dokumentuose prieÅ¡tarauja Lietuvos teismų jurisdikcijai nagrinėti ieÅ¡kovės inicijuojamÄ civilinį ginÄÄ , darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju netenkinama reglamento Briuselis II bis 12 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinta privaloma sÄ lyga, bÅ«tina jurisdikcijos prorogacijai taikyti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ir šiuo aspektu Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštų reikalavimų.

19. Sprendžiant klausimÄ dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ Å¡alių nepilnametei dukrai, taikytinos IÅ¡laikymo reglamento nuostatos. IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, jog jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesant Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikos, aiÅ¡kinančios IÅ¡laikymo reglamente naudojamÄ Ä¯prastinės gyvenamosios vietos sampratÄ , nėra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad ji turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama kitaip, nei reglamente Briuselis II bis naudojama nuolatinės gyvenamosios vietos samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymo prievolės kreditorės, t. y. šalių nepilnametės dukros N. I. P., nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), išlaikymo prievolės skolininko, t. y. atsakovo C. P., nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio nuostatas neturi jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nes šis reikalavimas taip pat yra teismingas (duomenys neskelbtini) teismams.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatęs, jog pagal taikytinas Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Ä®vertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl Å¡alių nepilnametės dukros neteisėto iÅ¡vežimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bei tinkamai aiÅ¡kino ir taikė jurisdikcijai nustatyti aktualius Europos SÄ jungos teisės aktus, todėl pagrįstai nutarė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

22. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su tarp Å¡alių kilusio ginčo esme ir dėl to neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 23. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė Žvinklytė