4eef74cc-a9c5-4603-9f2e-a83d60125a6f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-2852-779/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00043-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Inga Staknienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo UAB „Res NT“ praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Italian design home“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir apribojimo įmonės vadovei L. M. eiti įmonės vadovės pareigas, suinteresuoti asmenys L. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „BnP Finance“, n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas UAB „Res NT“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti BUAB „Italian design home“ bankrotÄ tyčiniu dėl vadovės ir vienintelės akcininkės L. M. veiksmų;

2) priimti sprendimÄ apriboti L. M. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

2. Nurodė, kad pareiškėjas (kreditorius) UAB „Res NT“ kaip pardavėjas ir UAB „Italian design home“ kaip pirkėjas 2019-06-13 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK 5808 (toliau – Sutartis).

3. Sutartyje buvo numatyta, kad pardavėjas UAB „Res NT“ (toliau – kreditorius) parduoda UAB „Italian design home“ (toliau – atsakovas arba skolininkas) patalpas už 810 700 eurų (įkaitant PVM), o atsakovas už jas atsiskaito Sutartyje numatyta tvarka. Kreditoriaus patalpos buvo hipoteka įkeistos bankui Luminor, todėl prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, kreditorius ėmėsi veiksmų, kad gautų banko sutikimÄ patalpų pardavimui, atliko kitus reikalingus veiksmus Sutarties pasiraÅ¡ymui ir didelės vertės nekilnojamojo turto pardavimui. Sutarties vykdymo laikotarpiu, kuris tęsėsi apie pusę metų, kreditorius buvo įšaldęs didelės vertės patalpas, negalėjo jų pasiÅ«lyti pardavimui kitam potencialiam pirkėjui, taip pat plėsti nuomos veiklÄ jose, kadangi buvo pasiraÅ¡yta notarinė sutartis dėl Å¡ių vertingų patalpų pardavimo. Nekilnojamojo turto kainÄ buvo žadama sumokėti, nes tariamai susidurta su laikinais nesklandumais.

4. Sutartyje nurodytos patalpos pagal atsakovo prievoles kitiems kreditoriams taip pat buvo antstolio kurį laikÄ areÅ¡tuotos, kreditoriui teko dėti nemažai pastangų ir laiko, kol areÅ¡tas buvo panaikintas. Kreditorius turėjo įrodinėti, kad patalpos priklauso jam, kaina nėra sumokėta. Pasekmės tokio nepagrįsto areÅ¡to dėl atsakovo veiksmų jaučiamos iki Å¡iol, nes pablogėjo kreditoriaus reputacija – bankai nenori suteikti paskolų, nes istoriÅ¡kai matomas areÅ¡tas ir situacijos paaiÅ¡kinimas bankams nėra paprastas.

5. UAB „Italian design home“ pagal Sutartį iÅ¡ viso nesumokėjo nekilnojamojo turto pirkimo kainos. Ginčo aplinkybėmis yra pagrindo teigti, kad skolininkas ir neketino, nesiruošė Å¡ios kainos mokėti, sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ metu tikėjosi, kad bus perleista nuosavybės teisė į didelės vertės patalpas be jokio pradinio (avansinio) mokėjimo. Piniginių lėšų sumokėjimui skolininko direktorė teigė lėšų turėsianti, kadangi be įmonės lėšų pažįstanti turtingus ir įtakingus verslo partnerius, su kuriais vykdo pelningÄ baldų prekybÄ ir su kuriais susitarta dėl verslo vystymo įsigyjant Å¡ias patalpas iÅ¡ kreditoriaus.

6. Atsakovas (ir jos vadovė) apskritai neturėjo jokių lėšų, reikalingų tokių ar bent panaÅ¡ių patalpų įsigijimui ar deklaruotai Å«kiniai-komercinei veiklai vykdyti. Apskritai, kiek žinoma, jos vykdyta baldų pardavimo veikla taip pat buvo daugiau fiktyvi – kiti potencialÅ«s pirkėjai (vartotojai) buvo apgaudinėjami (paimamas avansas, baldai nepristatomi), dėl ko pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus. Taigi, skolininkas (įmonė) įsteigtas tik tam, kad vykdytų galimai nusikalstamas veiklas, tikintis apgaule, pasitikėjimu užvaldyti turtÄ (lėšas), tame tarpe ir kreditoriaus turėtÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ .

7. Atsakovo ir už jos veiklÄ tiesiogiai atsakingos vadovės bei vienintelės akcininkės veiksmai neturi nieko bendra su tikslais, kuriais steigiama bendrovė ir pradedamas, vykdomas verslas. Tikslai buvo galimai nesÄ Å¾iningai pasipelnyti, nes pagal sudarytus komercinius sandorius siekta tik apgauti savo kreditorius, pažeisti jų teises, o ne realiai, sÄ Å¾iningai įvykdyti sudarytus sandorius, vykdyti sÄ Å¾iningÄ Å«kinę komercinę veiklÄ . Jei asmuo (įmonės vadovas) veikia tik tam, kad sudarinėtų sandorius su sÄ Å¾iningais kreditoriais, juos klaidinant ir siekiant įgyti naudos (lėšų), realiai nesuteikiant jokio prieÅ¡prieÅ¡inio vykdymo savo kontrahentams (kreditoriams) ir net neturint tokių tikslų, tokie nuolatiniai veiksmai lemia tyčinio bankroto situacijÄ . Ginčo atveju juridinio asmens (atsakovo) nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo.

8. Paminėtas išvadas patvirtina ir tos aplinkybės, kad neturėta jokių resursų sandorių įvykdymui.

9. Skolininko vadovė taip pat laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko nuostoliai kreditoriams tik didėjo. LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 str. numato, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

10. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotÄ ;

3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti juridiniam asmeniui bankroto bylÄ neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

11. Visos aukščiau paminėtos L. M. pareigos, kaip juridinio asmens vadovės, buvo pažeistos, todėl yra pagrindas praÅ¡yti teismo priimti sprendimÄ apriboti jai teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu (LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 str. 3 d.).

12. Finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo sudaromi, jie įmonės vadovės apskritai nebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui, kai to reikalauja teisė aktai ir kas taip pat preziumuoja tyčinio bankroto situacijÄ . Å iÄ prezumpcijÄ dar labiau sustiprina ir tai, kad atsakovo vadovė nėra perdavusi jokių įmonės dokumentų bankroto administratoriui, kaip to reikalauja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Tai rodytų, kaip ir teigta, ne vienkartinius jos veiksmus, o tyčinę veiklÄ , naudojantis įmone pažeisti savo kreditorių teises ir interesus, kas lemia tyčinį bankrotÄ dėl įmonės vadovės (ir vienintelės akcininkės) veiksmų. Kiek žinoma, dėl tokių atsakovo vadovės veiksmų taip pat nėra galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Tai taip pat tyčinio bankroto požymis.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriuo su praÅ¡ymu sutiko. Nurodė, kad bendrovės vadovė L. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1452-827/2021 pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubausta 1 450 Eur bauda. Atsižvelgiant į kreditoriaus UAB „ResNT“ pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kreditoriaus praÅ¡ymas pripažinti UAB „Italian design home“ bankrotÄ tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti tenkintas.

14. Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡ymÄ palaikė. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nemokumo administratorius susisiekė su L. M. telefonu, vėliau susiraÅ¡inėjo el. paÅ¡tu. L. M. iÅ¡ pradžių deklaravo bendradarbiausianti su nemokumo administratoriumi, tačiau savo pažadų netesėjo, su administratoriumi susitikusi nebuvo, jokių įmonės dokumentų ar turto neperdavė.

15. Dėl pareiškėjo pareiškime nurodomų aplinkybių nemokumo administratorius pasisakyti negali, nes nėra perėmęs jokių tai galinčių patvirtinti ar paneigti įmonės dokumentų. Kai kuriuos įmonės buhalterinės apskaitos duomenis administratorius yra gavęs iš juos išsaugojusios buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios įmonės, tačiau jie nepilni, nes sutartis su ta įmone buvo nutraukta dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui.

16. Suinteresuotas asmuo UAB „BnP Finance“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriuo su praÅ¡ymu sutiko. Nurodė, kad atsakovas UAB „Italian design home“ 2019-08-07 pateiktojepaskolos paraiÅ¡koje nurodė, jog kredito suma reikalinga įmonės plėtrai. Suinteresuotas asmuo, kaip sÄ Å¾ininga sutartinio santykio Å¡alis, įvertinęs atsakovo tikslÄ gauti papildomų apyvartinių lėšų įmonės veiklai plėtoti, sudarė su atsakovu sutartį ir pervedė sutartas lėšas į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ .

Paskolos sutartį, atstovaudama atsakovÄ , sudarė ir paraÅ¡u patvirtinimo jo vadovė L. M.. Atsakovas nėra atlikęs nei vienos įmokos pagal sutartį, o atsakovo vadovė sudarant sutartį žinojo, kad atsakovas turėjo skolų kitiems kreditoriams, kurių taip pat nedengė. Todėl galima teigti, kad sutartis su suinteresuotu asmeniu buvo sudaryta siekiant pabloginti atsakovo turtinę padėtį bei iÅ¡ anksto žinant, kad prievolė pagal sutartį nebus vykdoma.

17. Suinteresuotas asmuo L. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriuo su praÅ¡ymu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atsakovo kreditoriumi tapo tik dėl tarp Å¡alių neįvykusio nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sandorio ir dėl to iÅ¡ atsakovės pradėtų iÅ¡ieÅ¡koti sutartinių netesybų pareiÅ¡kėjo naudai, t. y. jokios realios žalos pareiÅ¡kėjas dėl atsakovo ar dėl jos vadovės kokių nors neteisėtų veiksmų nepatyrė. Nors netesybos ir iÅ¡ atsakovo buvo pradėtos iÅ¡ieÅ¡koti vykdomojo įraÅ¡o pagrindu, tačiau pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime aptarimas nekilnojamo turto pardavimo sandoris pilnai nebuvo baigtas ir neįvyko iÅ¡ dalies ir dėl paties pareiÅ¡kėjo veiksmų.

Atsakovo bankrotÄ iÅ¡ esmės nulėmė nesėkmingai sudarytas turto prikimo pardavimo sandoris su pareiÅ¡kėju, kurio pagrindu atsakovei kilo pareiga mokėti didelę sumÄ netesybų, o ne kokie nors neteisėti ir sÄ moningi veiksmai, kuriais bÅ«tų siekta sukelti atsakovo bankrotÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad neva atsakovo vadovė siekė apgaulės bÅ«du įgyti pareiÅ¡kėjo nekilnojamÄ turtÄ ir už jį niekada neplanavo atsiskaityti, tėra deklaratyvÅ«s ir jokiais byloje esančiais įrodymais niekuo nepagrįsti teiginiai, kuriais negali bÅ«ti vadovaujamasi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .

18. Pagrindinės problemos dėl atsiskaitymo už perkamÄ turtÄ kilo dėl to, kad pats pareiÅ¡kėjas neiÅ¡davė sutikimo dėl jam dar nuosavybės teise priklausančio, tačiau atsakovui parduoto turto įkeitimo, tuo tarpu be įkeitimo sandorio sudarymo, jokia kredito įstaiga nesutiko iÅ¡duoti kredito atsakovui dėl perkamo turto kainos sumokėjimo. Atsakovo bankrotÄ iÅ¡ esmės nulėmė nesėkmingai sudarytas turto prikimo pardavimo sandoris su pareiÅ¡kėju, kurio pagrindu atsakovei kilo pareiga mokėti didelę sumÄ netesybų, o ne kokie nors neteisėti ir sÄ moningi veiksmai, kuriais bÅ«tų siekta sukelti atsakovo bankrotÄ .

19. Jokių konkrečių buvusios vadovės neteisėtų veiksmų ar sandorių, kuriais sÄ moningai ir kryptingai buvo siekiama sukelti atsakovės bankrotÄ , pareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime nenurodė, o viskÄ dėstė tiesiog abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog minėtu laikotarpiu atsakovo veikla bÅ«tų netinkamai organizuojama, kad buvo sudarinėjami nuostolingi atsakovui sandoriai, kad įmonės turtas ar veikla bÅ«tų nukreipiami į kitas susijusias įmones, kad atsakovo turtas bÅ«tų Å¡vaistomas, sunaikinamas ar gadinamas ir pan. Atsižvelgiant į tai, nesant įrodymų, patvirtinančių buvusios vadovės tyčinius veiksmus (neveikimÄ ), nulėmusius atsakovo bankrotÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvusios vadovės veiksmuose egzistuoja tyčinio bankroto požymių, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti.

20. Atsakovo nemokumo administratorius buvo informavęs buvusiÄ vadovę, kad jis perėmė apskaitos dokumentus iÅ¡ apskaitÄ tvarkiusios įmonės, tačiau iki pat 2021 m. rugpjūčio mėnesio niekada neminėjo, kad jam trÅ«ksta kokių nors atsakovo finansinės apskaitos dokumentų, o tuo iÅ¡ esmės susirÅ«pino tik pareiÅ¡kėjui inicijavus tyčinio bankroto bylÄ . Dėl Å¡ios priežasties buvusi vadovė net nežinojo, kad nemokumo administratoriui kokių nors dokumentų trÅ«ksta, todėl natÅ«raliai jų negalėjo ir perduoti.

Buvusiame atsakovo biure galėjo likti vienas segtuvas su kokiais nors atsakovo dokumentais, tačiau nemokumo administratoriui buvusios vadovės laiku neinformavus, kad jam kažkokių dokumentų trÅ«ksta, buvusi vadovė jų tikriausiai dėl Å¡ios priežasties ir neperdavė. Å iuo metu buvusi vadovė deda visas pastangas, kad bÅ«tų rastas ir perduotas trÅ«kstamas dokumentų segtuvas nemokumo administratoriui 21. Sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turi bÅ«ti įvertintos ir faktinės aplinkybės, kad nemokumo administratoriaus žinioje yra bendrovės apskaitos dokumentai, o neperduotų dokumentų dalis yra labai maža.

Taip pat reikia įvertinti ir prie Å¡io atsiliepimo pridedamo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame yra užfiksuotos aplinkybės apie bendrovės vykdytÄ veiklÄ , jos veikloje gautų lėšų panaudojimÄ bendrovės veiklos tikslais, o ne neteisėtu bÅ«du. O taip pat bÅ«tina įvertinti ir įsigilinti į priežastis, kurios nulėmė nepilnÄ bendrovės dokumentų neperdavimÄ nemokumo administratoriui, t. y. į tai, kad pats nemokumo administratorius neinformavo buvusios vadovės, kad jam trÅ«ksta kokių nors dokumentų, nustačius, kad bendrovės dokumentai pilnai nėra perduoti vien dėl to, kad buvusi vadovė nesuprato, kad kažkas yra neperduota (t. y. nenustačius tyčinio siekio neperduoti dokumentų), bendrovės bankrotas neturėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu Å¡iuo pagrindu.

22. Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreditorius BnP Finance teigia, kad jam buvo padaryta žala, kadangi nei viena įmoka jam sumokėta nebuvo. Å ių aplinkybių kontekste pažymėjo, kad Å¡is kreditorius, priimdamas sprendimÄ iÅ¡duoti kreditÄ atsakovo apyvartinėms lėšoms, žinojo ir vertino atsakovo turtinę padėtį ir prisėmė visÄ verslo rizikÄ Ä¯prastÄ jo veikloje, kad bendrovė, kuriai suteikiamas kreditas, savo įsipareigojimų įvykdyti gali ir negalėti, todėl kreditoriaus verslo sprendimas iÅ¡duoti kreditÄ , kai jis jokiu bÅ«du nebuvo klaidinamas dėl atsakovo turtinės padėties, taip pat negali bÅ«ti pagrindu atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu ar spręsti, kad buvusi vadovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

23. Siekiant sumažinti bet kokias galimas kreditoriaus rizikas dėl galimo kredito negražinimo, kreditas buvo suteiktas su papildoma užtikrinimo priemone, t. y. buvusios atsakovo vadovės mamos V. K. laidavimu, kuri net ir šiuo metu vykdo savo kaip laiduotojos prievolę.

24. Neidentifikavus visiÅ¡kai akivaizdaus sÄ moningo blogo valdymo, siekiant privesti bendrovę prie bankroto, nėra pagrindo atsakovo bankrotÄ kvalifikuoti kaip tyčinį bankrotÄ . O nenustačius aktyvių buvusios įmonės vadovės veiksmų siekiant tyčia sukelti įmonei bankrotÄ , nėra pagrindo ir apriboti jos teises bÅ«ti juridinio asmens vadovu ar valdymo organų nariu. k o n s t a t u o j a: PraÅ¡ymas tenkintinas 25. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis).

JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

26. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad UAB „Italian design home“ vadovės veiksmai, lėmę įmonės privedimÄ prie bankroto tyčia, buvo atlikti laikotarpiu nuo 2019-06-13 iki 2019-12-31, kuomet įmonės vadovė, atstovaudama UAB „Italian design home“, sudarė su pareiÅ¡kėju Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK 5808, kuriÄ turėjo įvykdyti iki 2019-12-31.

27. Kadangi pareiškėjas įrodinėja, jog prie bankroto UAB „Italian design home“ buvo privesta tyčia vadovės L. M. veiksmais, atliktais iki įsigaliojanti JANĮ, šiems veiksmams vertinti tyčinio bankroto kontekste taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021).

28. Vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

29. Ä®BÄ® 20 straipsnyje įstatymų leidėjas yra suformulavęs požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti esant bankrotÄ tyčiniu. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį, bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių tyčinio bankroto požymių:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta / aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio / struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

30. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

32. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

34. Ä®monei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikÅ¡ti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais Ä®BÄ® numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedÅ«roje numatytÄ tvarkÄ , įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

35. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

36. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti UAB „Italian design home“ bankrotÄ tyčiniu trimis Ä®BÄ® 20 straipsnyje įtvirtintais pagrindais:

1) įmonės vadovė nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta / aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio / struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Dėl įmonės vadovės pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo tinkamumo 37. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Pagal to paties straipsnio 12 dalies 1-2, 16 punktus, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ , įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .

Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

38. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklÄ , bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iÅ¡ esmės apibÅ«dinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų.

VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ä®monei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Å iuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė.

Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

40. Pasak pareiškėjo, L. M. netinkamas įmonės valdymas pasireiškė tuo, kad su pareiškėju buvo sudaryta 2019-06-13 Pirkimo-pardavimo sutartis, kurios L. M., kaip atsakovo vadovė, nesiruošė vykdyti.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-06-13 tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiÅ¡kėjas įsipareigojo perleisti, o atsakovas – už 810 700 Eur kainÄ nupirkti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patalpas (duomenys neskelbtini).

42. PareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjas nurodė, jog UAB „Italian design home“ nesumokėjus turto kainos, Pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta. Nustatyta, kad sutartį nutraukus, atsakovas nesumokėjo pareiÅ¡kėjui 810 700 Eur turto kainos, o pareiÅ¡kėjas neperdavė atsakovui 810 700 Eur kaina įvertinto turto. Taigi, atsakovui dėl 2019-06-13 sudaryto ir vėliau neįvykdyto sandorio atsakovo turtiniai įsipareigojimai (kurie bÅ«tų atsiradę atsakovui gavus turtÄ , tačiau nesumokėjus už jį 810 700 Eur kainos) nepadidėjo 810 700 Eur suma. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad aptartas turtas nebuvo perleistas atsakovui, iÅ¡liko pareiÅ¡kėjo nuosavybėje. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad L. M., kaip atsakovo vadovės, veiksmai sudarant 2019-06-13 Pirkimo-pardavimo sutartį, nelėmė atsakovo turtinių įsipareigojimų padidėjimo 810 700 Eur suma.

43. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad L. M. bÅ«tų turėjusi ketinimų nevykdyti 2019-06-13 Pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų dėl turto kainos sumokėjimo. Vien pareiÅ¡kėjo subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai apie tokius L. M. ketinimus, nesant juos patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindu pripažinti egzistavus tokias aplinkybes (CPK 178 str.).

44. Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė, kad dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal Pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas taikė atsakovui sutartines 50 000 Eur netesybas. Nustatyta, kad būtent tokio dydžio pareiškėjo kreditorinis reikalavimas (neskaitant palūkanų ir vykdymo išlaidų) buvo patvirtintas atsakovo bankroto byloje teismo 2021-06-15 nutartimi. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovui nevykdant iš 2019-06-13 Pirkimo-pardavimo sutarties kilusių įsipareigojimų, atsakovo piniginiai įsipareigojimai padidėjo 50 000 Eur suma.

45. Vis dėlto, kaip minėta, tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia ar, kad faktinėje nemokumo padėtyje buvusios įmonės turtinė padėtis dar labiau esmingai pabloginta, turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokį įmonės vadovės veikimÄ tyčia. Tokių įrodymų pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė (CPK 178 str.).

46. Nesutiktina su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad jo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas, atstovaujamas įmonės vadovės, sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, neketindamas jos vykdyti, kol Å¡ios aplinkybės nėra aiÅ¡kiai ir patikimais įrodymais paneigtos, sudaro pagrindÄ teigti, kad atsakovas bankrutavo dėl tyčinių įmonės vadovės veiksmų.

47. Teismas pažymi, kad byloje dėl tyčinio bankroto galioja bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 178 str.).

48. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad įrodinėjimo standartas bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra aukÅ¡tesnis ir teismo iÅ¡vados Å¡ios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Ä®monės bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslÄ bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotÄ reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos tokiu bÅ«du, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų nevirÅ¡ijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklÄ ir iÅ¡vengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020).

49. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas be savo subjektyvios nuomonės apie numanomus įmonės vadovės ketinimus, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog įmonės vadovė iš anksto, prieš sudarydama Pirkimo-pardavimo sutartį, tyčia neketino jos vykdyti, siekdama vien turtinių atsakovo įsipareigojimų padidėjimo, kurie reikšmingai prisidėtų prie įmonės nemokumo (CPK 178 str.). Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokie įrodymai, jo manymu, tokias aplinkybes pagrįstų, neprašė tokių įrodymų išreikalauti iš atsakovo, buvusios įmonės vadovės ar kitų asmenų.

50. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, taigi, neįrodė, kad buvusi įmonės vadovė sÄ moningai tyčia sumažino UAB „Italian design home“ turto masę, siekdama Å¡ios įmonės nemokumo ar esmingo nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimo, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad įmonės vadovė atliko Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus tyčinio bankroto pagrindu esančius veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sandorio sudarymo nuostolingumo įmonei 51. PareiÅ¡kėjo manymu, yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu ir dėl, kad buvo sudarytas įmonei nenaudingas sandoris – 2019-06-13 Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiÅ¡kėjas įsipareigojo perleisti, o atsakovas – už 810 700 Eur kainÄ nupirkti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patalpas (duomenys neskelbtini).

52. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal Pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas taikė atsakovui sutartines 50 000 Eur netesybas, kurių dydžio pareiškėjo kreditorinis reikalavimas (neskaitant palūkanų ir vykdymo išlaidų) buvo patvirtintas atsakovo bankroto byloje teismo 2021-06-15 nutartimi.

53. Kaip minėta, asmeniui, siekiančiam tyčinio bankroto taikymo, tenka procesinė pareiga įrodyti praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, pagrįsti įmonės vadovo tyčiÄ , siekiant konkrečiu sandoriu sukurti įmonei nemokumo bÅ«senÄ ar esmingai pabloginti nemokios įmonės finansinę bÅ«klę bei priežastinį ryšį tarp tokių tyčinių veiksmų ir įmonės nemokumo ar esmingo faktiÅ¡kai nemokios įmonės finansinės bÅ«klės pablogėjimo (CPK 178 str.).

54. PareiÅ¡kėjas deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad 2019-06-13 Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo akivaizdu, jog UAB „Italian design home“ neturi/neturės finansinių galimybių įvykdyti iÅ¡ sutarties kilusias pingines prievoles ir tokios aplinkybės lems įmonės bankrotÄ .

55. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad 2019-06-13 Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo akivaizdu, kad toks sandoris virÅ¡ija įprastÄ verslo rizikÄ , yra neabejotinai nuostolingas UAB „Italian design home“ ir sandorio sudarymu įmonės vadovė siekė sukurti įmonės nemokumo bÅ«senÄ ar esmingai paboginti faktiÅ¡kai nemokios įmonės finansinę bÅ«klę (CPK 178 str.). Nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjui nepagrindus, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė įmonės privedimo prie bankroto tyčia Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (t. y. buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai).

Dėl įmonės apskaitos netinkamo tvarkymo, įmonės dokumentų neperdavimo, lemiančio negalimumÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, jų struktÅ«ros 56. PareiÅ¡kėjo teigimu, įmonės vadovė pripažintina privedusi įmonę prie bankroto tyčia taip pat ir dėl to, kad įmonėje nebuvo sudarinėjami apskaitos dokumentai, neteikiami registro tvarkytojui, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monės vadovė neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų.

57. Vadovaujantis Ä®monių finansinės atskaitomybės 28 straipsnio nuostatomis, už įmonės finansinių ataskaitų parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas.

58. Viena iÅ¡ bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

59. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

60. Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir bÅ«tina įvertinti, ar dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį, nurodyta, kad Å¡io požymio specifika pasireiÅ¡kia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neiÅ¡saugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Kai nėra galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar Å¡is nemokumas buvo sukeltas sÄ moningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sÄ moningai buvo dar esmingai pabloginta.

Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryÅ¡iui su nemokumu nustatyti bÅ«tina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau Å¡ių aplinkybių neįmanoma iÅ¡tirti, kai trÅ«ksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl Å¡ios priežasties, esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

62. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). PareigÄ pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

63. Bylos duomenys patvirtinta, kad nuo pat įmonės įsteigimo įmonė nė karto neteikė finansinės atsakomybės dokumentų registro tvarkytojui. Nemokumo administratorius nurodė, kad įmonės vadovė administratoriui neperdavė jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ar kitų dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti įmonės finansinius rodiklius, turto sudėtį, turto ir įsipareigojimų santykį ir struktÅ«rÄ , įmonės nemokumo priežastis, sudarytus sandorius, kitas su įmonės finansine padėtimi susijusias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

64. Vadovės teigimu, ji yra neperdavusi administratoriui tik nedidelės dalies atsakovo dokumentų, duomenys apie atsakovo finansinę bÅ«klę gali bÅ«ti nustatyti iÅ¡ bankroto byloje teiktų kreditorių finansinių reikalavimų, vadovės į bylÄ pateikto Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2020-12-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-2-00009-2, pradėtÄ vadovės atžvilgiu.

65. Kaip minėta, pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, Å¡alis turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų/atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, vadovė vien deklaratyviai nurodė, kad aplinkybes apie įmonės finansinę padėtį leidžia nustatyti byloje esantys kreditorių praÅ¡ymai dėl jų finansinių reikalavimų patvirtinimo, tačiau nedetalizavo jokių dokumentų ir nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes apie atsakovo finansinę padėtį jie įrodo, nepateikė jokių duomenų ir apskaičiavimų apie atsakovo turto sudėtį, turto ir įsipareigojimų santykį ir struktÅ«rÄ , sudarytus sandorius bei nepaneigė aplinkybių, kad finansinės atsakomybės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti.

Nors vadovė nurodė, kad administratoriui buvo perduota didžioji dalis įmonės apskaitos dokumentų, tačiau nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz. įmonės dokumentų perdavimo-priėmimo aktų, administratoriaus patvirtinimo apie dokumentų gavimÄ ) (CPK 178 str.).

66. Vadovės manymu, aplinkybes, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų galima nustatyti atsakovo turto sudėtį, turto ir įsipareigojimų santykį ir struktÅ«rÄ patvirtina Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2020-12-13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-2-00009-2, kuriame nurodytos aplinkybės apie bendrovės vykdytÄ veiklÄ , jos veikloje gautų lėšų panaudojimÄ bendrovės veiklos tikslais, o ne neteisėtu bÅ«du.

67. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2020-12-13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-2-00009-2 pateiktos aplinkybės apie nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių nebuvimÄ vadovės veiksmuose teisiniuose santykiuose su K. P. (kuri net nėra kreditore atsakovo bankroto byloje), tačiau neanalizuotos ir nenustatytos aplinkybės apie atsakovo turto sudėtį, turto ir įsipareigojimų santykį ir struktÅ«rÄ , sudarytus sandorius, nepadarytos iÅ¡vados apie Å¡iuos atsakovo finansinius duomenis. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia vadovė, aptartas dokumentas nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių apie atsakovo finansinę padėtį.

68. Remiantis iÅ¡dėstytu, vadovei nepateikus ir nepagrindus duomenų ir apskaičiavimų apie atsakovo turto sudėtį, turto ir įsipareigojimų santykį ir struktÅ«rÄ , sudarytus sandorius, darytina iÅ¡vada, kad įmonės vadovei nesudarinėjant finansinės atskaitomybės dokumentų, neperduodant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų administratoriui dėl Å¡ių įmonės vadovės veiksmų (neveikimo) iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

69. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiÅ¡kia, kad nereikalaujama, kad visiÅ¡ko teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

70. Ä®vertinus nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principÄ , teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad byloje nustatytu įmonės finansinės atsakomybės dokumentų administratoriui neperdavimu siekiama užkirsti keliÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias UAB „Italian design home“ nemokumo priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes, nei tai, kad nurodytos pareigos nevykdymas nulemtas kitų priežasčių. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , yra pagrindas konstatuoti ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytÄ tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantį kriterijų. PanaÅ¡iose faktinėse situacijose teismų praktikoje laikomasi tokios pat pozicijos dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

71. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno įstatyme nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniam bankrotui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021) pripažintina, kad įmonės vadovė UAB „Italian design home“ prie bankroto privedė tyčia. Dėl asmens teisių eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo 72. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priimti sprendimÄ apriboti L. M. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. PareiÅ¡kėjo manymu, tokios teisės pasekmės taikytinos įmonės vadovės atžvilgiu dėl to, kad įmonės vadovė:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotÄ ;

3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti juridiniam asmeniui bankroto bylÄ neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

73. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įrodinėja, jog įmonės vadovė iki įsigaliojanti JANĮ atliko neteisėtus veiksmus, šiems veiksmams vertinti taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

74. Vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalimi teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

75. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalies taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį teismui teikiamas praÅ¡ymas taikyti įmonės vadovui atitinkamų teisių apribojimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas teismo įmonės vadovui taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ teisių apribojimÄ , turi nurodyti ne tik tai, kad vadovas nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar neatliko kitų įstatymo nustatytų veiksmų, bet ir Å¡iuos teiginius, dėstomus faktus argumentuoti ir pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Savo ruožtu teismas įstatymo įgaliotų asmenų praÅ¡ymo pagrindu arba savo iniciatyva klausimÄ dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo įmonės vadovui taikymo nagrinėja ir sprendžia bet kurioje bankroto bylos stadijoje (pvz., iÅ¡keldamas bankroto bylÄ ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

76. Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, spręsdamas tiek dėl suinteresuotų asmenų pateikto praÅ¡ymo taikyti įmonės vadovui teisių apribojimÄ , tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti įstatymo nustatytÄ apribojimÄ Å¡iam asmeniui dirbti tam tikrÄ darbÄ , ir savo iÅ¡vadas priimtoje nutartyje motyvuoti, t. y. teismas negali taikyti įmonės vadovui Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo remdamasis vien įstatymo nustatytu formaliu pagrindu, kad įmonės vadovas neatliko įstatymo nustatytų veiksmų.

77. PareiÅ¡kėjas vien deklaratyviai nurodė, kad įmonės vadovė nevykdė pareigos laiku pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų (neprašė teismo jų iÅ¡reikalauti) apie tai, kada tokia pareiga įmonės vadovei atsirado, kada įmonė tapo faktiÅ¡kai nemokia, taigi nepagrindė tokios aplinkybės egzistavimo (CPK 178 str.).

78. Pasisakant dėl kito pagrindo taikyti atsakovui veiklos apribojimÄ (po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo vadovas neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms) pažymėtina, jog pareiga po bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ Ä¯tvirtinta Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pagal nurodytÄ teisės normÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

79. Aukščiau nutartyje konstatuota, kad įmonės vadovė neperdavė administratoriui įmonės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti aplinkybes, susijusias su įmonės finansine padėtimi, sudarytais sandoriais; dėl nurodytų duomenų nepateikimo iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

80. Kaip minėta, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareigÄ pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovė į bylÄ nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad įmonės dokumentų neperdavė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (CPK 178 str.).

81. Remiantis teisės doktrinoje ir teismų praktikoje taikoma contra spoliatorem taisykle, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymus, kuriuos ji turi, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1499-585/2020).

82. Kadangi L. M., kaip buvusi įmonės vadovė, turėjo pareigÄ pateikti administratoriui ir bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui įmonės apskaitos dokumentus, tačiau to neatliko ir neįrodė, kad to neatliko ne dėl savo kaltės, teismas taiko contra spoliatorem taisyklę ir sprendžia, kad vadovė įmonės dokumentų neperdavė dėl priežasčių, kurios nėra svarbios, objektyviai sutrukdžiusios vadovei tokiÄ pareigÄ atlikti.

83. Teismas pažymi, kad aukščiau aptartos taisyklės netaikius, susidarytų ydinga situacija, kai bankroto procese savo pareigų (pvz. perduoti įmonės dokumentus) nevykdanti šalis dėl tokio neveikimo gautų naudos. Tai neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų), pažeistų bendruosius teisės principus.

84. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad įmonės vadovė bankroto proceso metu neteisėtai neveikė neperduodama įmonės dokumentų administratoriui ir teismui. Nurodyti faktai sudaro pagrindÄ pripažinti egzistuojant Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ pagrindÄ Ä¯monės vadovei taikyti įstatyme nustatytÄ atsakomybę – teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

85. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad nėra duomenų apie tai, kad įmonės vadovės atžvilgiu iki Å¡iol bÅ«tų taikyta Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta atsakomybės forma, teismas sprendžia, kad teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu L. M. apribojama minimaliam įstatyme įtvirtintam terminui – 3 metams. Teismas, vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalini, 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r i a : tenkinti pareiÅ¡kėjo UAB „Res NT“ praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Italian design home“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti BUAB „Italian design home“ bankrotÄ tyčiniu. Tenkinti pareiÅ¡kėjo UAB „Res NT“ praÅ¡ymÄ dėl atsakomybės buvusiai BUAB „Italian design home“ vadovei L. M. taikymo. Apriboti buvusiai BUAB „Italian design home“ vadovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę 3 (tris) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Inga Staknienė