2023-05-24 Nr. AB-10916-3-63-3-02065-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-502-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02065-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ovirama“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1V(19.3)-2772 „Dėl Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V1(19.3)-2376 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei įvertinusi tai, kad Bendrovė pavėluotai informavo Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją (toliau – ir VDI) apie prastovos paskelbimą, priėmė Įsakymą, kuriuo nutarė sustabdyti subsidijos darbo užmokesčiui skyrimą Bendrovės darbuotojams – A. V., O. V. ir L. J. (toliau – ir Darbuotojai) nuo Įsakymo priėmimo dienos.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, iš Įsakymo turinio nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu Tarnyba konstatavo, jog pranešimai apie darbuotojų prastovos paskelbimą VDI buvo pateikti pavėluotai, t. y. 2021 m. liepos 8 d., nors privalėjo būti pateikti 2021 m. liepos 2 d.

4. Pareiškėjas teigė, kad, net ir tuo atveju, jeigu ir yra pagrindas teigti, jog VDI dokumentai buvo pateikti pavėluotai, tokio pobūdžio pažeidimas yra mažareikšmis ir galėjo būti ištaisytas atsakovui paprašius pateikti papildomus dokumentus ar atlikus kitus veiksmus. Sprendimas panaikinti subsidiją darbo užmokesčiui yra neteisinga ir padarytam pažeidimui neproporcinga priemonė, todėl Įsakymas privalo būti panaikintas.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Užimtumo įstatyme atsirado papildomas reikalavimas darbdaviui apie prastovos paskelbimą informuoti Valstybinę darbo inspekciją Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Tarnybai pateikė prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova. Kartu su minėtu prašymu pareiškėjas pateikė darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėn. kiekvienam darbuotojui patvirtinančius dokumentus, 2021 m. liepos 1 d. Bendrovės direktoriaus įsakymą Nr. 1-14 „Dėl prastovos paskelbimo“, kuriuo prastova darbuotojams pratęsiama nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir 2021 m. liepos 8 d. pranešimą dėl paskelbtos prastovos, gautos iš VDI, kopiją. Išnagrinėjus minėtą pareiškėjo prašymą Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V1(19.3)-2376 1.1 punktu (1 priedo 14, 15 ir 16 eilutės) buvo priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėn. prastovoje buvusius darbuotojus.

8. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas apie prastovos paskelbimą darbuotojams VDI informavo tik 2021 m. liepos 8 d., nors remiantis DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, jis privalėjo tai padaryti per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. liepos 2 d. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjui subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta nepagrįstai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies nuostatas, todėl buvo priimtas Įsakymas ir Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 2-asis skyrius 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu kreipėsi į Bendrovę dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo.

9. Atsakovas pabrėžė, kad pagal DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Informavimas VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka yra viena iš sąlygų subsidijai gauti, t. y. darbdaviui šios sąlygos neįvykdžius, jis negali būti laikomas atitinkančiu reikalavimus subsidijai gauti, atitinkamai dėl ko subsidija jam negali būti skirta. Nei DK, nei Užimtumo įstatyme nėra įtvirtina galimybė pratęsti ar atnaujinti terminą pateikti pranešimą VDI. Nagrinėjamu atveju Bendrovės darbuotojų 2021 m. liepos mėn. prastova įforminta tik 2021 m. liepos 8 d., nors VDI turėjo būti informuota ne vėliau kaip 2021 m. liepos 2 d.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Įsakymas panaikinti subsidiją darbo užmokesčiui yra neteisėtas ir padarytam pažeidimui neproporcinga priemonė yra teisiškai nereikšmingi. Užimtumo įstatyme esant įtvirtintai nuostatai dėl darbdavio atitikimo Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje įtvirtintai nuostatai, Tarnyba, priimdama pareiškėjo pageidaujamą sprendimą panaikinti Įsakymą, veiktų neteisėtai.

11. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentui pateikė prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. Minėtame prašyme nurodoma, jog prašomos suteikti subsidijos darbo užmokesčiui laikotarpis – 2021 m. liepos mėn. Subsidija buvo prašoma suteikti Darbuotojų darbo užmokesčiui. Kartu su prašymu Bendrovė pateikė darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų kopijas, Bendrovės direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymo „Dėl prastovos pratęsimo“ Nr. 1-14 kopiją ir pranešimo dėl paskelbtos prastovos prašyme nurodytiems darbuotojams kopiją.

13.2. Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė įsakymą Nr. V1(19.3)-2376 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kurio 1.1 punktu patvirtino darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašą. Minėto sąrašo 14–16 eilutėse buvo nurodyti Bendrovės darbuotojai, kuriems buvo skirta 100 proc. subsidija darbo užmokesčiui. Teismui pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog Tarnyba į pareiškėjo banko sąskaitą pervedė 749,07 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.

13.3. Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021 m. rugsėjo 21 d. priėmė Įsakymą, kurio 1 punktu nusprendė pripažinti netekusiomis galios minėto 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo 1 priedo 14, 15 ir 16 eilutes, kuriuo buvo skiriama subsidija darbo užmokesčiui Bendrovės darbuotojams. Įsakyme jo priėmimo teisiniais pagrindais yra nurodomi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalis ir VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei minėto straipsnio 2 dalis. Įsakymo priėmimo faktiniu pagrindu nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas pavėluotai informavo VDI apie DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju darbuotojams paskelbtą prastovą.

13.4. Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 2-asis skyrius 2021 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. SD(19.3)-10512 „Pretenzija dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos gražinimo“. Nurodytu raštu pareiškėjas buvo supažindintas su Įsakymu, jo priėmimo teisiniais bei faktiniais pagrindais ir jai pasiūlyta iki 2021 m. spalio 14 d. gražinti nepagrįstai pervestą 749,07 Eur dydžio subsidiją į Tarnybos banko sąskaitą.

14. Teismas, apžvelgęs Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.) nuostatas (25 str. 14 p.), DK (redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) nuostatas (47 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 1.1 punktą, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esant galiojančiam karantino režimui ir / ar paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, darbdaviai turi teisę skelbti darbuotojų grupės prastovas, jeigu nėra galimybės organizuoti darbuotojų darbo nuotolinio ryšio priemonėmis. Paskelbus prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu darbdavio darbuotojai įgyja papildomai remiamų asmenų statusą.

15. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymo pateikimo metu Darbuotojai atitiko Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkto kriterijus, kadangi tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo ekstremalioji padėtis ir jiems buvo paskelbta prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

16. Įvertinęs Užimtumo įstatymo nuostatas (41 str. 21 d.), Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkas aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d.) nuostatas (201 p., 203 p., 205 p., 206 p., 207 p., 208 p.), teismas padarė išvadą, kad darbdavys, siekiantis gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui, privalo Tarnybai pateikti užpildytą pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę ir prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui. Tarnyba gavusi minėtus dokumentus, privalo patikrinti ar darbdavys, siekiantis gauti subsidiją darbo užmokesčiui, atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu nustatoma, kad darbdavys neatitinka minėtų teisės nuostatų reikalavimų, Tarnyba turi prievolę apie priimtą nepalankų sprendimą informuoti darbdavį raštu, jame nurodant subsidijos neskyrimo teisinius bei faktinius pagrindus ir sprendimo apskundimo tvarką.

17. Teismas padarė išvadą, kad priimant Įsakymą laikytasi teisinio reglamentavimo, o būtent – Įsakymas bei kartu su juo pateiktas aiškinamasis raštas yra motyvuotas, pagristas prašymų nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, apskundimo tvarka. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje darbdaviams, siekiantiems gauti subsidiją darbo užmokesčiui, yra nustatyta imperatyvi pareiga apie prastovos paskelbimą informuoti DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Darbdaviai pažeidę šią nuostatą, nebeatitinka Užimtumo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimų ir praranda teisę į darbo užmokesčio subsidiją.

18. Vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio nuostatomis, teismas nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorius priimdamas 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. V1(19.3)-2376 neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė, prieš pateikdama prašymą skirti subsidiją darbo užmokesčiui neįvykdė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos pareigos ne vėliau kaip per vieną darbo dieną informuoti VDI apie darbuotojams paskelbtas prastovas ir iš esmės priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, todėl Tarnyba turėjo teisę savarankiškai pripažinti netekusiomis galios minėto Tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorius įsakymo 1 priedo 14-16 eilutes.

19. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba, nustačiusi duomenų pateikimo trūkumus turėjo pareigą ją informuoti apie prašymo trūkumus, o ne priimti įsakymą dėl Bendrovės įpareigojimo grąžinti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui, nurodė, kad pareiškėjas atsakovui prašymą skirti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėn. pateikė 2021 m. rugpjūčio 4 d., o, remiantis DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pareiškėja turėjo pareiga iki 2021 m. liepos 2 d. informuoti VDI apie darbuotojams paskelbtas prastovas, todėl Tarnyba neturėjo nei pareigos, nei galimybės pareiškėjos prašymo pagrįstumo nagrinėjimo metu informuoti Bendrovę apie jos padarytą teisės aktų pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas nepranešant apie prastovą VDI yra baigtinė veika, taigi jis negalėjo būti pašalintas.

III. 20. Pareiškėjas UAB „OVIRAMA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismo posėdyje nebuvo užtikrinta, kad atsakovas atsakytų į pareiškėjo užduodamus klausimus, todėl nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į teisingą procesą.

21.2. Bendrovės paraiška neatitiko reikalavimų tik už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d., tačiau ji visiškai atitinka reikalavimus už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d., todėl šis paraiškos trūkumas galėjo būti pašalintas šalims bendradarbiaujant ir taikant trūkumų šalinimo institutą, t. y. pakeičiant įsakymą dėl prastovos ir nustatant prastovos pagrindą, pagal kurį į subsidiją būtų pretenduojama tik už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Atsakovas nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto ir pripažino neteisėtai gauta visą subsidiją, net ir tą dalį dėl kurios kreiptasi nepraleidus termino, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d.

21.3. Teisės aktai nereglamentuoja situacijos, kai su paraiškomis teikiamuose darbdavių įsakymuose dėl prastovų yra nustatomi netikslumai ar trūkumai dėl datų. Teisės aktai taip pat nedraudžia darbdaviui priimti įsakymo pakeitimus, kuriais ištaisomi formalūs trūkumai tokiu būdu suderinant įsakymo turinį su valstybės nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl atsakovas, nustatęs prastovos datą, kuri nesuderinama su teisiniu reguliavimu, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo pasiūlyti pareiškėjui ištaisyti šį trūkumą kaip tai ir vykdavo anksčiau.

21.4. Valstybė verslui teikė tikslinę paramą, padedančią išsaugoti darbo vietas ir ta pareiškėjas atitiko visas būtinas sąlygas subsidijai gauti, išsaugojo darbo vietas, išskyrus tai, kad padarė formalų pažeidimą, paraiškoje nurodė prastovos terminą subsidijai gauti ne 2021 m. liepos 7 d., bet 2021 m. liepos 1 d. Šis pažeidimas laikytinas nekritiniu mažareikšmiu trūkumu, todėl galėjo būti pašalintas. Šiuo atveju, pritaikyta neproporcinga, todėl neteisinga priemonė, nes subsidija panaikinta net ir už tą laikotarpį, kur terminas nebuvo praleistas, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d.

21.5. Teismas, vykdydamas teisingumą, netinkamai įvertino aplinkybes dėl teisinio aiškumo stokos, Aprašo keitimo dažnumo, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad nuo Aprašo pakeitimo paskelbimo 2021 m. birželio 9 d. iki jo įsigaliojimo 2021 m. liepos 1 d. buvo pakankamas laiko tarpas buhalteriams ir verslininkams, kurie nėra neprofesionalūs teisininkai, įsivertinti naujų reikalavimų turinį ir adaptuoti tam verslą.

22. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas papildomai pažymi, kad Aprašo 205 1 punkte atsakovui suteikiama galimybė tik dviem atvejais siūlyti darbdaviui patikslinti: 1) kai netinkamai užpildytas Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir / ar Prašymas išmokėti subsidiją, 2) kai pateikiami ne visi Aprašo 208 punkte nurodyti dokumentai. Atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos darbdaviui pateikti pastabas ar reikalavimus dėl pateikto dokumentų turinio ir juose išdėstytų aplinkybių, reikalauti taisyti iš esmės dokumentų turinį, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus, sąlygas subsidijai gauti; ji turi vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus tokius, kokius jis pateikė, nes tai yra paties darbdavio teisė ir pareiga, numatyta Užimtumo įstatyme ir Apraše.

24. Atsakovas taip pat nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė pratęsti ar atnaujinti terminą dėl pranešimo VDI pateikimo. Už duomenų VDI teikimą laiku atsako prastovas skelbiantis subjektas, šiuo atveju UAB „Ovirama“, o ne Tarnyba. Teisės aktai, reglamentuojantys prastovų subsidijos skyrimą ir mokėjimą nenumato išimčių, kurioms esant subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama tais atvejais, kai darbdaviai vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoja VDI apie užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, bet ir tai, jog subsidija mokama nuo pranešimo VDI apie prastovos paskelbimą pateikimo dienos, taigi, Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma teisės aktų reikalavimų, todėl ir negali pasielgti kitaip nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

25. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas yra verslo subjektas, kuriam taikomi papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o kaip subjektui, siekiančiam gauti subsidiją darbo užmokesčiui, teisės aktuose įtvirtinta imperatyvi pareiga apie prastovos paskelbimą informuoti VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu terminu, t. y. per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo, todėl pasikeitęs teisinis reguliavimas ir pareiškėjo darbuotojų nežinojimas apie jo pasikeitimą (nepatyrimas, nespėta įsigilinti į pakeitimus, praktinių žinių stoka) negali nulemti Tarnybos priimto sprendimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas subsidijos darbo užmokesčiui dėl paskelbtos/pratęstos prastovos skyrimas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog pareiškėjas neįvykdė Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos pareigos informuoti VDI apie paskelbtą prastovą, todėl prarado teisę į subsidiją darbo užmokesčiui.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisingo materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektais bei nurodo, kad jam pritaikyta priemonė buvo neproporcinga, atsakovas nesilaikė gero administravimo principo.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir dėl jų tarp šalių iš esmės nėra ginčo – pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. prątęsė anksčiau paskelbtą prastovą savo trims darbuotojams ir apie tai 2021 m. liepos 8 d. pranešė VDI. Vėliau, 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas skirti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje numatytą subsidiją darbo užmokesčiui. 2021 m. rugpjūčio 13 d. Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu Nr.V1(19.3)-2376 tokia 749,07 Eur subsidija buvo skirta. Papildomai patikrinus aplinkybes Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr.V1(19.3)-2772 ankstesnio įsakymo dalis dėl subsidijos skyrimo pareiškėjo darbuotojams buvo pripažinta netekusi galios.

31. Ginčui spręsti aktualios teisės normos yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.) bei Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. vasario 1 d.

32. Vadovaujantis DK 47 straipsnio 2 dalimi, darbdavys gali paskelbti pastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Darbdavys, paskelbęs prastovą minėtu pagrindu, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui (DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). DK 47 straipsnio 2 dalies pagrindu prastovą paskelbęs darbdavys prastovos laikotarpiu darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

33. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje buov nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, siekdamas įgyti teisę į subsidiją, privalo įvykdyti dvi sąlygas, t. y. išlaikyti darbo vietas ir apie prastovos paskelbimą informuoti VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

34. Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Aprašo V1 skyrius. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, galutinį sprendimą dėl subsidijos, darbdaviui pateikus pasiūlymą ir prašymą bei patikrinus ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas, priima UŽT Klientų aptarnavimo departamento direktorius (Aprašo 201,207punktai, 205.1, 205.2 papunkčiai). Aprašo 2011 punkte nustatyta, kad subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas atsiradus bent vienam iš Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 51 dalyje nustatytų pagrindų apie tai raštu informuojant darbdavį. Nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, išmokėta subsidija darbo užmokesčiui išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 2012 punktas).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-798-502/2021).

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko)) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

37. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, formalus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies taikymas, neįvertinus susiklosčiusios pareiškėjo individualios situacijos, prieštarautų teisingumo principui.

38. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas pranešimus apie 2021 m. liepos mėnesį darbuotojams paskelbtas prastovas VDI pranešė pavėluotai, nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir pavėluotai (pavėluota kelias darbo dienas), tačiau VDI pranešimus apie 2021 m. liepos mėnesį paskelbtas prastovas pateikė (2021 m. liepos 8 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. prastovos minėtiems darbuotojams buvo pratęstos, o ne paskelbtos ( prastovos paskelbtos 2020 m. gruodžio mėnesį), tačiau, atsakovas nagrinėdamas prašymus į tai neatsižvelgė. Kolegijos vertinimu, teisės aktų pakeitimai dėl prastovos išviešinimo VDI turi aiškų tikslą: siekiama išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, siekiant gauti subsidijas, pvz., formaliai surašant įsakymą dėl prastovos, tačiau faktiškai jos neskelbiant, darbuotojams dirbant, o darbdaviui papildomai gaunant ir subsidijas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui išviešinus duomenis apie darbuotojams 2021 m. liepos mėnesį paskelbtas ar pratęstas prastovas buvo pasiektas Užimtumo įstatymo pakeitimų tikslas – sudaryti galimybes VDI tikrinti situaciją dėl pareiškėjo paskelbtų prastovų. Byloje nėra duomenų, kad paskelbtos prastovos buvo fiktyvios ar darbuotojai nebuvo prastovose. Duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs suklaidinti atsakovą ar teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje taip pat nepateikta.

39. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas teikdamas pasiūlymą skirti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovose buvusius darbuotojus kartu pateikė ir duomenis, iš kurių buvo aiškiai matyti, kad VDI pranešimas dėl prastovos pateiktas 2021 m. liepos 8 d., tačiau atsakovas šios aplinkybės nelaikė kliūtimi ir priėmė Įsakymą skirti subsidiją. Iš nors minėtą įsakymą vėliau (2021 m. rugsėjo 21 d.) pripažino netekusiu galios, tačiau pareiškėjui galėjo susidaryti įspūdis, jog pavėluotas pranešimo VDI pateikimas nelaikytinas teisės gauti subsidiją praradimu.

40. Pažymėtina ir tai, kad sistemiškai vertinant aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis (DK 16 straipsnio 3 dalis). Šį terminą praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti VDI. Praleidus procedūrinio pobūdžio terminą, ištaisius neišviešinimo klaidą, nuo išviešinimo momento pareiškėjas atitiko teisės aktų reikalavimus (pratęsė prastovą ir apie tai nustatyta tvarka pranešė VDI). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėjas nuo pranešimų pateikimo VDI atitiko sąlygas subsidijai gauti. Kitoks vertinimas (subsidijos už liepos mėnesį neskyrimas apskritai) šiuo atveju prieštarautų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies paskirčiai bei protingumo ir proporcingumo principams, nepagrįstai paneigtų darbo rinkoje užimtų asmenų papildomo rėmimo garantijas. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų formalų požiūrį į viešąjį administravimą ir pažeistų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus).

41. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.

42. Pareiškėjas prašė priteisti patirtas teismo išlaidas. Iš byloje pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad jis sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio paduodamas skundą ir 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas pareiškėjas nepateikė.

43. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjui atlygintinos jo patirtos išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ skundą patenkinti.

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1V(19.3)-2772 „Dėl Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V1(19.3)-2376 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 38 (trisdešimt aštuonis) Eur teismo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instacijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė