4eef4434-3bb5-4b93-9fdd-9b7d276c7aef · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1604-264-2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.15; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovės V. S. atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, atsakovo  V. S. atstovams D. L., Gintarui Dabkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės

V. S. ieškinį ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, n u s t a t ė:

Ieškovė V. S. patikslintu ieškiniu (1t., b. l. 106-109) prašė: nustatyti naudojimosi bei disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė V. S. naudojasi, valdo bei disponuoja patalpomis, pažymėtomis

namo plane: II-3, plotas 2,7 kv.m.; patalpa II-1, plotas 10,56 kv.m., ptalpa II-2, plotas 14,78 kv.m., patalpa 1-2, plotas 14,62 kv.m. - viso 42,66 kv. m. namo ploto; atsakovas V. S. naudojasi, valdo bei disponuoja, pažymėtomis namo plane patalpomis 1-3, plotas 3,02 kv. m., 1-1, plotas 10,70 kv.m., patalpa III-3, plotas 10,43 kv. m., kambariu III-2, plotas 9,13 kv.m. bei kambariu III-I, plotas 5,54kv.m. - viso 38,82 kv. m. namo ploto;

taip pat priteisti atsakovui V. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. 4 000 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę

turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas kilęs tarp dviejų bendraturčių dėl naudojimosi jiems priklausančiu

gyvenamuoju namu. Atsakovas iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dėl esamo bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo

ir priklausinių naudojimosi tvarkos nustatymo, naudojosi didesne namo dalimi 2/3 nei jam priklausė pagal įregistruotÄ nuosavybės

teisę, tuo pažeisdamas ieškovės nuosavybės teisę ir interesus, kadangi

patalpas tinkamai neprižiūrėjo ir dėl šios priežasties jų būklė ženkliai pablogėjo. Atsakovas teismo proceso metu 2009-03-18

savo nuožiūra atlaisvino dalį patalpų: patalpa III-I, III-2. Šiuo metu atsakovas naudojasi patalpomis: III - 3 (10,43 kv. m.), 1-1 (10,70kv. m.); 1-2 (14,68 kv. m.); 1-3 (3,02 kv. m.). Ieškovė naudojasi patalpa 11-1(10,56 kv. m.); II-2 (14,78 kv. m.); II-3 (2,70 kv. m.); patalpomis III-I (5.54 kv.m. ) ir III -2 (9,13 kv. m. ) nėra naudojamasi, kadangi atsakovui jas atlaisvinus, šių patalpų

stovis blogas, reikalingas kapitalinis remontas, patalpoje III-I atsakovas išgriovė pečių, todėl ji neapkūrenama ir dėl šios

priežasties negali būti naudojama kaip gyvenamoji patalpa. Be to, atsakovas po patalpa III-I iškasė

ir įrengė rūsį, kuris nėra įteisintas ir šiuo rūsiu naudojasi. Atsakovo įrengtas rūsys padidina virš jo

esančios patalpos III-I drėgmę, todėl prie atsakovo Å¡iuo laiku aukščiau nurodomų naudojamų patalpų turi bÅ«ti prijungtos atsakovo nuo 1994 m. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme naudojamos patalpos: III-2 (9,13 kv. m.); III-I (5,54 kv.m.), o ieÅ¡kovei priskiriant naudojimui patalpÄ 1-2 (14,68 kv. m.), tokiu bÅ«du atsakovui atitenka namo dalis tendro ploto 38,82 kv.m., o ieÅ¡kovei

namo dalis bendro ploto 42,66 kv.m. IeÅ¡kovė už jai atitenkančiÄ 3,84 kv.m didesnę namo dalį sutinka

atsakovui iÅ¡mokėti 4000 Lt piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovė savo lėšomis apÅ¡iltino pastogę virÅ¡ patalpų 1-2, II-2,  apÅ¡iltinimo vertė 19500 Lt. IeÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas atitinka racionaliam patalpų apÅ¡iltinimui, kadangi ieÅ¡kovė jai priskiriamas patalpas II-1, II-2 apkÅ«rena viena krosnimi, kuri kÅ«renama patalpoje II-1, o atsakovui atitenka krosnys patalpoje 1-1, III-2. Pagal ieÅ¡kovės

siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ atsakovui priskiriamos patalpos I-1,1-3, III-1, III-2, III-3 gali bÅ«ti naudojamos - apÅ¡ildomos autonomiÅ¡kai pagal

esamÄ name apkÅ«renimo sistemÄ , nepriklausomai nuo ieÅ¡kovei priskirtinų patalpų II-I, II-2, II-3, 1-2 eksploatacijos. Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ variantÄ , atsakovas neturės iÅ¡laidų susijusių su apÅ¡ildymo sistemos įrengimu ir jam neatsiranda pareigos mokėti ieÅ¡kovei kompensacijos: už III-2 patalpoje Å¡ildymo įrengimÄ 13357 Lt ir patalpų III-I, III-2 remontÄ sumoje 9000 Lt; už ieÅ¡kovei

atitenkančios 1-2 patalpos apÅ¡ildymo įrengimÄ 7452 Lt; už patalpos 1-2 pastogės apÅ¡iltinimÄ - 8000Lt. Nustatant naudojimosi tvarkÄ

pagal atsakovo variantÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovei kompensacijos dydis sudaro: 30357 Lt (13 357 Lt + 9000 Lt + 8000 Lt) prieÅ¡ingu atveju atsakovas praturtės ieÅ¡kovės sÄ skaita, gaudamas didesnės vertės turtÄ .

Atsakovas V. S. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (1t.b.l.23-25) prašė nustatyti tokiÄ namo naudojimosi, tvarkymo ir disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : atsakovas naudojasi, valdo bei disponuoja kambariu, pažymėtu plane III-3, kurio plotas 10,43 kv.m, kambariu - I-l, kurio plotas 10,70 kv.m, kambariu - 1-2, kurio plotas 14,62 kv.m. bei koridoriumi

- 1-3, kurio plotas 3,02 kv.m; ieškovė

naudojasi, valdo bei disponuoja koridoriumi, plane pažymėtu III-I, kurios plotas 5,54 kv.m., kambariu - III-2, kurio plotas

9,13 kv.m, kambariu - II-l, kurio plotas 10,56 kv.m, kambariu - II-2, kurio plotas 14,78 kv.m. bei koridoriumi - II-3, kurio plotas 2,7 kv.m.; nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å«kiniu pastatu (35 kv.m.): paskiriant atsakovui naudotis 21,44 kv.m., ieÅ¡kovei paliekant naudotis 13,56 kv.m., kadangi jai tenka didesnė dalis gyvenamojo namo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno miesto

apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė; nustatė naudojimosi bei

disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : ieÅ¡kovė V. S. naudojasi, valdo bei disponuoja patalpomis, pažymėtomis namo plane: II-3, plotas 2,7 kv.m.; patalpa II-1, plotas 10,56 kv.m.; patalpa II-2, plotas 14,78 kv.m.; patalpa 1-2, plotas 14,62kv.m.; viso 42,66 kv. m. namo ploto; atsakovas V. S. naudojasi, valdo bei disponuoja, pažymėtomis namo plane patalpomis 1-3, plotas 3,02 kv.m.; 1-1, plotas 10,70 kv.m.; patalpa III-3, plotas 10,43 kv. m.; kambariu III-2, plotas 9,13 kv.m. bei kambariu III-I, plotas 5,54 kv.m; viso 38,82 kv.

m. namo ploto; priteisė atsakovui V. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. 4000 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę

turto dalį; priteisė iÅ¡Â atsakovo V. S. 2276,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 4700 Lt už advokato teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei V. S. bei 28 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių

dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismas nurodė, kad bylos Å¡alys nesutaria, kuriai Å¡aliai naudotis turi bÅ«ti paskirtos gyvenamojo namo patalpos III-1 ir III-2. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ

gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo variantÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma namo naudojimosi tvarka

atitinka faktinei susiklosčiusiai tarp šalių naudojimosi tvarkai; ieškovės lėšomis atliktam namo būklės pagerinimo naudojimui; šalims priklausančių dalių dydžiui;

padalijimo bÅ«do racionalumui. Pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteista

22 357 Lt kompensacija, kÄ patvirtina turto vertės pažymos iÅ¡vados. Kaip

priešieškinėje nurodo pats atsakovas, jis ir  jo sutuoktinė pensininkai, todėl neturi finansinių

galimybių iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė

savo lėšomis apšiltino pastogę virš patalpų 1-2, II-2, o atsakovas ieškovei siūlė jo 15 metų naudotas ir

apleistas patalpas III-I, III-2, kurių dabartinė būklė neatitinka gyvenamųjų patalpų reikalavimams,

kÄ patvirtina turto vertės pažyma 08-K-043. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės lėšomis atliktų pastogės virÅ¡ patalpų 1-2, II-2

apÅ¡iltinimo darbų vertė 19500 Lt, tame tarpe atsakovo praÅ¡omų jam priskirti naudojimui patalpos-I- 2 (14,62 kv.m.) apÅ¡iltinimo vertė sudaro 8000 Lt (tai patvirtina turto vertės pažyma N08-K-043, raÅ¡ytiniai įrodymai 1t., b.l.31-48, 113-128). Atsakovas praÅ¡ydamas teismÄ priskirti naudotis patalpa 1-2, turėtų sumokėti ieÅ¡kovei 8000 Lt kompensacijÄ už pastogės virÅ¡ Å¡ios patalpos apÅ¡iltinimÄ , kurios iÅ¡mokėti neturi galimybių. Teismas sprendė, kad tokiu bÅ«du atsakovas siekia praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita, praÅ¡ydamas priskirti jam patalpÄ 1-2, kurios bÅ«klė yra aukÅ¡tesnės kokybės, todėl yra didesnės vertės nei siÅ«lomų ieÅ¡kovei patalpų III-I, III-2 vertė, kurias bÅ«tina remontuoti, kad galima

būtų naudoti kaip gyvenamas patalpas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos

nustatymo variantas atitinka racionaliam patalpų apÅ¡iltinimui, kadangi ieÅ¡kovė jai priskiriamas patalpas II-1, II-2 apkÅ«rena viena krosnimi, kuri kÅ«renama patalpoje II-1, o atsakovui atitenka krosnys patalpoje 1-1, III-2. Atsakovui priskiriamos patalpos I-1,1-3, III-1, III-2, III-3 gali bÅ«ti apÅ¡ildomos autonomiÅ¡kai pagal esamÄ name apkÅ«renimo sistemÄ , nepriklausomai nuo ieÅ¡kovei

priskirtinų patalpų II-I, II-2, II-3, 1-2 eksploatacijos. Šias aplinkybes patvirtina turto vertės ataskaitos

Nr. 08-K-43 išvados punktas (d). Atsakovo siūlomo naudojimosi tvarkos varianto

įgyvendinimui - patalpų III-I, III-2 apšildymo sistemos pastatymui ieškovei būtinos piniginės lėšos

sumoje 13357 Lt (pagal pridedamÄ sÄ matÄ ) ir 9000 Lt Å¡ių patalpų remontui, kad jas bÅ«tų galima bÅ«tų

naudoti pagal paskirtį kaip gyvenamÄ sias patalpas, todėl ieÅ¡kovės siÅ«lomas variantas palankesnis abiems Å¡alims. Gyvenamose patalpose (II-1) 10,56 kv.m., (II-2) 14,78 kv. m. ir

(1-2) 14,62 kv.m., kurias ieškovė prašo jai paskirti naudotis, yra tik viena krosnis. Dėl patalpos (1-2)14,62 kv.m., kuri šiuo atveju lieka be krosninio apšildymo, kadangi

krosnis kūrenama iš patalpos I-I, kuri atitenka atsakovui, ieškovė įsipareigoja pasirūpinti pati savo

lėšomis, nepraÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo kompensacijos. Židinio pastatymo vertė pagal pateiktÄ sÄ matÄ sudaro

7452 Lt . Teismas atmetė

atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentÄ , kad pagal jo siÅ«lomÄ tvarkÄ ieÅ¡kovei atitektų 3,94 kv.m didesnė dalis

namo, ir būtent dėl to jis pageidauja didesnės ūkinio pastato dalies. Teismas nustatė, kad Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis šalims nuosavybės teise priklauso 1/2 pastato- ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad atsakovo siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu

tvarka pažeidžia šalių turimas nuosavybės dalis - kiekvienai šaliai priklauso po 1/2 dalį ūkinio

pastato 21 lp, kurio bendras plotas 35 kv.m.( 1t, b.l. 9), kiekvienai šaliai po 17,5 kv.m., o atsakovas nepagrįstai prašo priteisti jam didesnę ūkinio pastato dalį - 21,44 kv.m., o ieškovei tiktai 13,65 kv.m., be to, atsakovas nepateikė konkrečios naudojimosi nurodytu pastatu – ūkio pastato tvarkos nustatymo būdo.

Atsakovo V. S. atstovė D.L. apeliaciniu skundu (b. l. ) praÅ¡o panaikinti 2010 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo, kad toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant ir iÅ¡aiÅ¡kinant materialinės teisės normas, ginant tik ieÅ¡kovės teises, netinkamai vertinant byloje esančių įrodymų visetÄ , neatsižvelgiant į teismo posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus, todėl yra naikintinas. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į nuo seno nusistovėjusiÄ naudojimosi namu tvarkÄ , o nepagrįstai pasisakė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka atitinka faktinei susiklosčiusiai tarp Å¡alių naudojimosi tvarkai. Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai. Tiek

V. S., tiek V. S. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, po ½ dalį Å«kinio pastato, ½ dalį kitų statinių. Pagal nuo seno nusistovėjusiÄ tvarkÄ V. S. naudojosi patalpomis plane pažymėtomis III-I, III-2, III-3, 1-1,1-2, bei 1-3. Dėl tokios naudojimosi tvarkos (pagal kuriÄ atsakovas naudojosi didesne namo dalimi) niekuomet jokių ginčų nekilo. Po V. S. tėvo P. R. S. mirties ieÅ¡kovei paveldėjus ½ dalį namo, ji ėmė reikalauti pasidalinti namÄ per pusę. Atsakovas iÅ¡ esmės tam neprieÅ¡taravo, tačiau negalėjo sutikti su ieÅ¡kovės siÅ«lomomis namo padalinimo sÄ lygomis. Dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Apie nuo seno nusistovėjusiÄ tvarkÄ pagal kuriÄ ginčo Å¡alys naudojosi namu teisme paliudijo ir liudytoja D. K. (2009-11-11 teismo posėdžio protokolas b.l. 158), tačiau teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ jos parodymų nevertino. Be to, atsakovas nuo 2009 metų pradžios visiÅ¡kai nesinaudoja ginčo patalpomis III-I, III-2. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2009 m. kovo 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

2. Teismas pakeitė nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nepaisydamas LR CK 4.77 straipsnyje nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų, kad norint, padidinus daiktÄ ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarkÄ - kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams bÅ«tinas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė atliko ginčo namo pagerinimus. IeÅ¡kovė tik 2008 m. paveldėjo ½ dalį ginčo namo, tokio, koks jis buvo paveldėjimo dienai. Paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta kokias patalpas paveldi ieÅ¡kovė. Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovės tėvas įsirengė namo palėpę, t.y. ne apÅ¡ildė pastogę, o pastogėje neteisėtai įsirengė gyvenamas patalpas. Ä®sivedė elektrÄ , apsikalė stogÄ iÅ¡ vidaus, įsidėjo du stoglangius ir vienÄ langÄ (yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2008-10-30, b.l. 50). Todėl Å¡iuo atveju iÅ¡ neteisės teisė nekyla, tai kad bendrasavininkai savo nuožiÅ«ra atlieka veiksmus be projektų, jų nederindami su kitais bendrasavininkais, tai nesuteikia teisių vėliau pretenduoti į jos pasirinktas patalpas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad palėpės įrengimo darbai bÅ«tų atlikti laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Palikus galioti šį sprendimÄ bus suformuota ydinga teismų praktika leidžianti bendraturčiams piktnaudžiauti teise, t.y. naudotis bendru turtu neatsižvelgiant į kitų bendraturčių teises.

3. Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovei tenka 52/100 idealinės dalys, o atsakovui 48/100 idealinės dalys pagal atsakovo pateiktÄ pastato dalių paskaičiavimo projektÄ iÅ¡lieka toksai pats idealinių dalių pasiskirstymas, tačiau skiriasi patalpos sudarančios idealines dalis.

4. Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į faktÄ , kad ieÅ¡kovė ginčo name negyvena (ji gyvena ir dirba užsienyje), realiai ginčo namu nesinaudoja. Tuo tarpu atsakovui tai yra vienintelis turtas, kuriame jis be pertraukų pragyveno visÄ savo gyvenimÄ ir gyvena Å¡iandien. Nors motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis žada įsirengti atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ jai praÅ¡omoje paskirti patalpoje savo lėšomis, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas Å¡iuo klausimu nieko nenusprendė. Tokiu bÅ«du paliko ieÅ¡kovei teisę gauti jos reikalaujamÄ kambarį ir nekeisti apÅ¡ildymo sistemos, o naudotis atsakovo kÅ«renama krosnimi, kuri Å¡ildo ieÅ¡kovei paskirtÄ patalpÄ . Atsakovas gyvena ginčo name, yra pensininkas, neturi finansinių galimybių pasikeisti Å¡ildymo sistemos, todėl naudosis esama krosnimi tokiu bÅ«du Å¡ildys ir ieÅ¡kovei tenkančiÄ patalpÄ , o tai visiÅ¡kai nesÄ Å¾ininga atsakovo atžvilgiu. Pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ padalinimo tvarkÄ atsakovui realiai atitenka rastinės apÅ¡ildomos (gyvenamosios) namo dalies tik 30,26 kv. metrų ir du lentiniai koridoriai sudarantys 8,56 kv. metrus ploto, be to visos patalpos butu pereinamos (neliktu nei vieno nepereinamo kambario), o ieÅ¡kovei teiktų nepereinamas kambarys, taip pat ieÅ¡kovei atitektų 39,96 kv. metrai rastinės apÅ¡ildomos (gyvenamosios) namo dalies ir vienas 2,7 kv. metrų lentinis koridorius. Toks padalinimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principui (LR CK 1.5 str.).

5. Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino tik ieÅ¡kovės niekuo nepagrįstus įrodymus (turto vertinimo ataskaitÄ , kuri užsakyta ir atlikta pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, pastogės įrengimo paskaičiavimai padaryti remiantis prielaidomis, o ne konkrečiai kvitais ar sÄ skaitomis - faktÅ«romis patvirtinančiomis supirktas medžiagas, ar atliktus darbus). Apklaustas byloje ekspertas patvirtino, kad Å¡iai dienai tiek darbų tiek medžiagų kainos yra mažesnės, taip pat, kad jis vertino darbų kaÅ¡tus pagal sudarytas sÄ matas, bet ne konkrečiai iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

6. Skundžiamame sprendime visiÅ¡kai neiÅ¡spręstas klausimas dėl Å«kinio pastato, unikalus Nr. 1992-8005-5021 naudojimosi tvarkos nustatymo, nors tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ ir Å«kiniu pastatu, kadangi dabar jis naudojamas ne pagal Å¡alims priklausančias dalis.

7. Skundžiamame sprendime ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos. Jos siekia net 6976,30 Lt. Atsakovui priskaičiuotos iÅ¡laidos ir už turto vertinimo ataskaitos parengimÄ (1300Lt), kuri buvo parengta ieÅ¡kovės užsakymu pagal jos pateiktus duomenis ir kuri neturėjo jokios įrodomosios reikÅ¡mės byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

IeÅ¡kovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2t.b.l. 61-67) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ o atsakovo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas  tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį   gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad V. S. naudojosi patalpomis plane pažymėtomis III-I, III-2, III-3, 1-1,1-2, bei 1-3, t. y. didesne namo dalimi. Mirus kitam bendrasavininkiui P. R. S., jam priklausančiÄ Â½ dalį namų valdos paveldėjo ieÅ¡kovė V. S.. Tarp Å¡alių kilo ginčas.  Dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė; nustatė naudojimosi bei

disponavimo gyvenamuoju namu tvarkÄ , paskirdamas ieÅ¡kovei ir atsakovui naudotis gyvenamojo namo patalpas, priteisdamas atsakovui V. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. 4000 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.

IÅ¡ byloje pateikto patikslinto ieÅ¡kinio turinio (1 t. b. l. 106-107) matyti, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovė grindė savo reikalavimus (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) nesutampa su ieÅ¡kinio dalyku. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme iÅ¡klausius ieÅ¡kovės atstovės pozicijÄ , matyti, kad ieÅ¡kovė siekia atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant jai didesnę turto dalį nei jai priklauso, o ne naudojimosi tvarkos nustatymo. IeÅ¡kinio reikalavimas nustatyti naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ Â yra neaiÅ¡kus, nenurodoma kaip turėtų pasikeisti ieÅ¡kovei ir atsakovui nuosavybės teisės idealios dalys, neaiÅ¡ku kaip bus iÅ¡spręstas gyvenamojo namo pastogės, kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo klausimas, namo įrenginių (krosnių, vandentiekio, elektros ir kt.), naudojimo, jų atskyrimo klausimai.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir

Å«kio pastatu tvarkÄ , tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavime nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å«kiniu pastatu (35 kv.m.): paskiriant

atsakovui naudotis 21,44 kv.m., ieškovei paliekant naudotis 13,56 kv. m., nenurodė konkrečių ūkinio pastato patalpų, nepateikė šio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo projekto.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio

13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; Å¡iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai Å¡alinti; kai praÅ¡oma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galimas Å¡alių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais bÅ«dais: iÅ¡skiriant bendraturčiams tenkančias dalis natÅ«ra, parduodant bendrÄ daiktÄ ir pasidalijant už daiktÄ gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. AiÅ¡kinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normÄ , teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima iÅ¡imtiniais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natÅ«ra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensacijÄ atidalijamam bendraturčiui be Å¡io sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį neišsprendė ieškovei paskirtų patalpų šildymo sistemos, pastogės patalpų atidalijimo pagal bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, gyvenamojo namo priklausimų atidalijimo ir kitų  klausimų. Iš bylos aplinkybių, turto vertinimo ataskaitos matyti, kad namo pastogėje įrengti

2 kambariai, kurie neinventorizuoti. Bendraturčio teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ , byloje nėra pateikta įrodymų, jog palėpės įrengimo darbai bÅ«tų atlikti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl byloje bÅ«tina Å¡ias aplinkybes iÅ¡tirti.

Sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Z. Č. v. G. P., byla Nr. 3K-3-476/2009).

Teisėjų kolegijos pripažįsta, jog Å¡alių pateikti procesiniai dokumentais (ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys)  turi aiÅ¡kių ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų trÅ«kumų (CPK 135 str.), dėl ko  nėra galimybės visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Tai gali bÅ«ti padaryta Å¡alims tinkamai suformulavus savo reikalavimus, o teismui iÅ¡tyrus ir įvertinus visas byloje turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, kurios yra neatskiriama ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio

ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių dalis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kinio

ir priešieškinio priėmimo klausimus, nenustatė šalims termino procesinių dokumentų trūkumų pašalinimui, tuo nesilaikydamas CPK 115, 138 str. nuostatų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bei įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmos dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.       Â

Kolegijos pirmininkė

                                                            AuÅ¡ra BaubienėÂ

Kolegijos teisėjos                                                                   Dalė

Burdulienė               Â

                                                                               Â

   Â

                                                                                                           Â

Neringa Venckienė