Legislator Case Law & Legislation
4eed84ea-3dfb-4774-9a9a-75f0bd29d54d AI generated

4eed84ea-3dfb-4774-9a9a-75f0bd29d54d · Kauno apylinkės teismas

Case Number 4eed84ea-3dfb-4774-9a9a-75f0bd29d54d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-1646- 752/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21519-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Laurai Jeselskytei, dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovės R. L. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, trečiajam asmeniui R. B., nedalyvaujant atsakovei R.

Legislator headnote

AI generated

4eed84ea-3dfb-4774-9a9a-75f0bd29d54d · Kauno apylinkės teismas: RÅ«tai pardavus namÄ , jis glaudžiasi pas gimines, draugus, vasarÄ Å¾vejodamas gyveno palapinėje. GaraÅ¾Ä nuomojasi daiktams. Pardavus namÄ sÅ«nus RamÅ«nas gyvena atskirai, ruoÅ¡iasi į armijÄ . Dukters RÅ«tos (atsakovės) jis niekada neskriaudė, jokio fizinio ar psichologinio smurto nevartojo, pykdavo tik dėl netvarkos – paklupdydavo atsakovę į kampÄ , atimdavo kompiuterį. Visomis dukromis iÅ¡ antros santuokos rÅ«pinosi, samdė joms korepetitorių. Paramos praÅ¡o tik iÅ¡ RÅ«tos, nes jai padovanojo visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , ji buvo pažadėjusi jį iÅ¡laikyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-1646- 752/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21519-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Laurai Jeselskytei, dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovės R. L. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, trečiajam asmeniui R. B., nedalyvaujant atsakovei R.

L. ir tretiesiems asmenims R. B., I. B. – A, L. B. – S, R. B., R. B., uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. L. ir tretiesiems asmeims R. B., I. B.– A, L. B. – S, R. B., R. B. ir R. B., dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentai 1. 2017-10-30 pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R. L. po 450 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kiekvienÄ mėnesį, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliacijÄ Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti ieÅ¡kovui uzufruktÄ iki gyvos galvos naudotis patalpomis plane pažymėtomis 1 aukÅ¡to – 1-2/32.58, 1-6/15.75 ir 2 aukÅ¡to 1-8/3.75, 1-9/16.29, 1-10/6.33 ir 1-12/22.89 atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2019-05-14 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, ieÅ¡kovas padidino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 550 Eur iÅ¡laikymÄ ; taip pat atsisakė reikalavimo nustatyti uzufruktÄ , kadangi bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė pardavė jai priklausiusį namÄ , kuriame ieÅ¡kovas prašė nustatyti uzufruktÄ . 2019-05-28 nutartimi priimtas ieÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti uzufruktÄ , byla Å¡io reikalavimo dalyje nutraukta, nutartis įsiteisėjusi. 1.1.

IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra neįgalus ir nedirbantis pensininkas. Kas mėnesį gauna senatvės pensijÄ , kuriÄ sudaro 197,62 Eur. Serga lėtine iÅ¡emine Å¡irdies ir kraujagyslių liga, persirgo miokardo infarktu, turi tris implantuotus stentus, Å¡irdies nepakankamumÄ , antro tipo cukrinį diabetÄ , diabetinę polineuropatijÄ , nutukimÄ , padidintÄ kraujo spaudimÄ , akių kraujagyslių hipertenzinį pažeidimÄ , gėrybinę prostatos hipertenzijÄ , stuburo osteochondrozę, stuburo slankstelių iÅ¡varÅ¾Ä ir kitas ligas.

Bylos nagrinėjimo eigoje jo sveikata pablogėjo, gydymo iÅ¡laidos padidėjo, kadangi jam reikalingos deÅ¡inio kelio sÄ nario keitimo ir prostatos operacijos. Kas mėnesį ligų profilaktikai ir gydymui iÅ¡leidžia apie 157 Eur t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams). Taip pat kas mėnesį apmoka 5,50 Eur sÄ skaitÄ už telefonÄ ir 10 Eur sÄ skaitÄ už naudojimÄ si televizijos paslaugomis, apie 50 Eur per mėnesį reikalinga apmokėti iÅ¡laidoms susijusiomis su gyvenamojo namo eksploatacija, maistui iÅ¡leidžia apie 180 Eur.

Nuosavo automobilio neturi, todėl nuvykti iki gydytojo ar iki kitų valstybinių institucijų naudojasi vieÅ¡uoju transportu, bilietÄ perka autobuse su 50 % nuolaida, todėl kas mėnesį iÅ¡laidos vieÅ¡ajam transportui sudaro apie 14 Eur. 1.2. Be to, antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo piniginių lėšų. 2017 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos buvo nuskaičiuota 100 Eur. Taip pat, 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013 iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista kreditoriams E. Å ., L.

Å . (25 000 Lt + % 7240,50 Eur), D. P. (11 500 litų + % 3330,63 Eur), taip pat priteista 11 584,8 Eur (40 000 Lt) skolos, bei prievoles tretiesiems asmenims - V K. G. 1900 Eur, G. Å . 1200 Eur ir R. B. 3700 Eur pripažintos asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis. 1.3. IÅ¡laidos patenkinti bÅ«tinuosius poreikius kas mėnesį siekia 546,5 Eur. Galimybės užsidirbti pinigų ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai neturi. Silpna sveikata užkerta keliÄ dirbti bet kokį net ir nekvalifikuotÄ darbÄ . Neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti ar iÅ¡ kurio galėtų gauti pajamų. 1.4.

Atsakovė – jo dukra R. L. visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina bei neteikia jokios pagalbos. Jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieÅ¡kovo (ji gyvena ir dirba Norvegijoje), todėl ji turi prisidėti prie tėvo iÅ¡laikymo ir orios senatvės užtikrinimo. Atsakovės pajamos per mėnesį net keliasdeÅ¡imt kartų didesnės nei vidutinė pensija Lietuvoje. Be to, atsakovei dovanojimo sutarčių pagrindu perleido jam anksčiau nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ bei sandėlį ir kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, bei namÄ , esantis (duomenys neskelbtini), Kaliningrado srityje ant Baltijos jÅ«ros kranto.

Taigi, atsakovei padovanojo visÄ jam su sutuoktine priklausiusį nekilnojamÄ turtÄ . 1.5. 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-62-264/2015 Kauno apygardos teismas patvirtino 2016 m. vasario 10 d. taikos sutartį dėl teisės naudotis gyvenamuoju namu (uzufrukto) nustatymo iki nepilnamečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės joje nurodytomis sÄ lygomis. Å ios nutarties pagrindu ieÅ¡kovas turėjo teisę kartu su nepilnamečiu sÅ«numi R. B. gyventi bei naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2018 m. sausio 18 d. 1.6.

Pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas, taip pat nurodė, kad gyvendamas name, (duomenys neskelbtini), Kaune, jis gaudavo pajamų nuomodamas namÄ , tačiau tokios galimybės neteko 2018 m. sausio 18 d. pasibaigus uzufrukto galiojimui ir atsakovei iÅ¡krausčius jį iÅ¡ jai padovanoto namo, o namÄ pardavus. Todėl jis apsistojo pas geros valios žmones garaže. Tokios gyvenimo sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos kaip atitinkančios bÅ«tiniausius poreikius. 1.7. Pažymėjo, kad jo santykiai su atsakove konfliktiÅ¡ki ir ginčai netgi buvo sprendžiami teisme, tačiau tai niekaip nepakeičia fakto, jog atsakovė tapo viso jam priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. dviejų namų su žemės sklypais savininkė.

Kadangi jis neturi kitos gyvenamosios vietos, bei pinigų jai įsigyti, norėtų nuomotis bent minimalų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Tačiau net bendrabučio kambario nuomos kainos Kaune prasideda nuo 150 Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai sudarytų dar apie 70 Eur. /mėn. Atsižvelgiant į tai, kreipiasi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad dukrai RÅ«tai padovanojo visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , ji buvo pažadėjusi jį iÅ¡laikyti. IÅ¡ kitų vaikų iÅ¡laikymo nereikalauja, nes jie iÅ¡ jo nieko negavo. Žino, kad dukra iÅ¡ pirmos santuokos Lolita turi daug skolų, su ja nesutaria, ne kartÄ buvo jÄ iÅ¡varęs iÅ¡ namų. Dukros Ingridos turtinės padėties nežino, ji gyvena Vokietijoje, susituokusi su vokiečiu.

Bet ji apie jo padėtį žino, yra sakiusi, kad nereikėjo viskÄ padovanoti. Ramunė ir Rasa taip pat gyvena Vokietijoje, adresÄ slepia, iÅ¡ jų nieko nepraÅ¡o, nors RÅ«tai pardavus namÄ jos gavo piniginę kompensacijÄ . SÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos Rolandas ir sÅ«nus RamÅ«nas jį paremia gera valia. Rolandas atveža maisto, bet jis atvažiuoja retai. Kitokios paramos iÅ¡ jo nepraÅ¡o. Žino, kad RamÅ«nas turi didelį gyvenamÄ jį namÄ , bet praÅ¡ytis pas jį gyventi nenori, nesutaria su jo žmona.

RÅ«tai pardavus namÄ , jis glaudžiasi pas gimines, draugus, vasarÄ Å¾vejodamas gyveno palapinėje. GaraÅ¾Ä nuomojasi daiktams. Pardavus namÄ sÅ«nus RamÅ«nas gyvena atskirai, ruoÅ¡iasi į armijÄ . Dukters RÅ«tos (atsakovės) jis niekada neskriaudė, jokio fizinio ar psichologinio smurto nevartojo, pykdavo tik dėl netvarkos – paklupdydavo atsakovę į kampÄ , atimdavo kompiuterį. Visomis dukromis iÅ¡ antros santuokos rÅ«pinosi, samdė joms korepetitorių. Paramos praÅ¡o tik iÅ¡ RÅ«tos, nes jai padovanojo visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , ji buvo pažadėjusi jį iÅ¡laikyti.

Pripažįsta, kad dabar jam nereikia mokėti už televizijÄ , už namo eksploatacijÄ . Tačiau jam reikia iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ , paramos reikia ir vaistams, kelio ir klubo sÄ nario operacijoms. Vien buto nuoma kainuotų mažiausia 150 Eur. Å iuo metu gauna apie 260 Eur senatvės pensijÄ , jokių papildomų pajamų neturi. Anksčiau, kai gyveno name ir turėjo nuomininkų, iÅ¡ nuomos gaudavo apie 200-300 eurų, dar eidavo žvejoti, kartais parduodavo žuvį, tačiau dabar sveikata neleidžia, sunku vaikščioti.

Santaupų neturi, tik skolų, apie 15 - 20 tÅ«kstančių eurų, nes ne visiems kreditoriams atidavė pardavęs po sesers mirties paveldėtÄ turtÄ . Kas mėnesį antstoliams gera valia moka po 50 Eur. Dėl socialinės paÅ¡alpos ir socialinio bÅ«sto nesikreipė. II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai 3. Atsakovė su pradiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas ne tik nevykdė savo kaip tėvo pareigų, bet ir manipuliavo atsakove bei prieÅ¡ jÄ smurtavo kai dar buvo nepilnametė, todėl mano, kad turėtų bÅ«ti atleista nuo pareigos iÅ¡laikyti tėvÄ R.

B.. Aplinkybes, kad tėvas ja nesirÅ«pino, ja manipuliavo ir naudojo psichologinį smurtÄ grindžia 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-753-375/2013, kuriame teismas, nutraukdamas tėvų santuokÄ , nustatė, kad R. B. smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę (atsakovės motinÄ ), atsakovę ir jos seseris. 3.2. VisÄ vaikystę tėvas vertė vaikus dirbti įvairius suaugusiųjų darbus, o kai tėvai turėjo siuvyklÄ , tėvas versdavo vaikus daryti etiketes ir maiÅ¡elius.

Kol nepadarydavo ieÅ¡kovo nustatyto skaičiaus, jis neleisdavo eiti miegoti, nors kitÄ dienÄ reikėdavo eiti į mokyklÄ . Vėliau ieÅ¡kovas buvo užsiėmęs papÅ«gėlių veisimu, kurias su seserimis atsakovė turėjo prižiÅ«rėti, o jeigu pamirÅ¡davo pakeisti joms vandenį, tėvas muÅ¡davo, menkindavo žodžiais. Taipogi tėvas neleisdavo bendrauti su kitais vaikais, visÄ vaikystę atsakovė žaisdavo su kaimyne lėlėmis per tvoros plyÅ¡ius. Kai pradėjo lankyti mokyklÄ , tėvas neleisdavo važiuoti į jokias iÅ¡vykas ar ekskursijas su klase, ko pasėkoje kildavo ginčai, kurių metu tėvas naudodavo psichologinį smurtÄ .

Tėvas atimdavo visas dovanas, kurias atsakovė gaudavo iš močiutės ir promočiutės, įvairius senovinius auksinius papuošalus, kuriuos kaip vėliau sužinojo, parduodavo. Jeigu pavykdavo pasitaupyti pinigų, tėvas apie tai sužinojęs iškart juos pasiimdavo sau, savo santaupų turėti negalėjo nei ji, nei jos seserys. Psichologinis smurtas, atsakovės, seserų ir mamos menkinimas būdavo namuose įprastas dalykas, lygiai taip pat įprasta buvo atsikelti rytais su baime, kad tėvas užsipuls dėl menkaverčių ar nebūtų dalykų.

Net ir vakarais su tėvo leidimu nuėję miegoti, negalėdavo bÅ«ti tikri, kad tėvas naktį neprikels ir nelieps eiti kažko atlikti, ko anot jo neatliko ar atliko netinkamai dienos metu. Ne vienÄ kartÄ yra buvę, jog buvo su mama prikelta naktį, kad eitų pamaitinti Å¡unis. Tuo metu, kai atsakovė buvo vaikas, visa Å¡i situacija atrodė įprasta ir normali, tačiau dabar prisiminus savo vaikystę suvokia, kad visa vaikystė buvo pagrįsta tėvo psichologiniu spaudimu, fizinėmis bausmėmis ir nuolatiniu menkinimu.

Toks tėvo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas ir laikomas kaip tinkama vaiko priežiÅ«ra. Tėvas nevykdė savo pareigos tinkamai auklėti, trukdė mokytis, bendrauti ir susipažinti su bendraamžiais, integruotis į visuomenę. Tėvas visada iÅ¡ vaikų iÅ¡skirdavo brolį, gal dėl to, kad jis vyras, o mergaites laikė nieko vertomis, net nelaikė savo dukromis, kÄ primindavo itin dažnai. 3.3. Mamai iÅ¡vykus gyventi į VokietijÄ , brolis ir atsakovės seserys liko gyventi su tėvu, kuris namie atjungė Å¡ildymÄ , užrakino Å¡aldytuvÄ .

Visos šios aplinkybės buvo konstatuotos minėtame sprendime, taipogi užfiksuota ir tai, kad 2011-05-09 Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė lankėsi tėvo namuose ir nustatė, jog „namuose esantis šaldytuvas su maistu buvo užrakintas su grandine, vaikai stresavo“ (15 sprendimo lapas). Taipogi teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas neneigė užrakinto šaldytuvo fakto, bet jį ir patvirtino, jam antrino ir brolis R. B., kuris duodamas paaiškinimus nurodė, kad raktus nuo šaldytuvo turėjo tik jis pats ir tėvas.

Be to, atsakovei gyvenant name su tėvu, tėvas jai ir dabartiniam jos sutuoktiniui atjunginėdavo elektrÄ . O kai tėvas sužinojo, kad ji kreipėsi į teismÄ dėl dovanojimo sandorio panaikinimo, grasino užmuÅ¡ti, ko pasekoje iÅ¡kart po grasinimų atsakovė ir jos vyras, susidėję rÅ«bus ir kitus bÅ«tiniausius daiktus, išėjo iÅ¡ namų, palikę daugumÄ savo daiktų name. Vėliau sužinojus, jog tėvas seserims neduoda valgyti, apsiėmė globoti vienÄ iÅ¡ seserų, taigi už tėvÄ vykdė pareigÄ ja rÅ«pintis ir saugoti, sudaryti tinkamas buitines sÄ lygas gyventi, ir užtikrinti tokius elementarius poreikius kaip maistas, rÅ«bai. 3.4.

Tėvas atsakovei ir jos sesėms bei broliui du kartus yra atlikęs DNR ekspertizę, tikslu nustatyti tėvystę, kadangi manė, jog jie nėra jo vaikai. Å iÄ aplinkybę jis patvirtinto ir jau minėtoje santuokos nutraukimo byloje, dar papildomai nurodydamas, kad ketina atlikti ekspertizę ir 3 kartÄ , tačiau kitoje valstybėje, nes netiki Lietuvoje atliktų DNR ekspertizių rezultatais. Visgi įsitikinimas, kad atsakovė nėra jo duktė, ieÅ¡kovui nesukelia jokių moralinių nepatogumų reiÅ¡kiant šį ieÅ¡kinį. 3.5.

BÅ«tent ieÅ¡kovo tyčinis veikimas prieÅ¡ atsakovę ir jos interesus, sÄ lygojo visus Å¡eimyninius nesutarimus tarp Å¡alių, ko pasekoje Å¡eiminiai - tėvo ir dukros - ryÅ¡iai nutrÅ«ko. IeÅ¡kovas yra pagiežingas ir piktavalis, įvairiausiais apgaulės bÅ«dais sau naudos siekiantis asmuo. 3.6. Pažymėjo, kad prieÅ¡ nutraukiant santuokÄ , R. B. įkalbėjo sutuoktinę A. B. perleisti visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovei. To pasekoje, 2009 m. vasario 24 d. buvo atliktas dovanojimo sandoris ir tėvai jai padovanojo savo turtÄ , tame tarpe ir namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Tuo metu atsakovės santykiai su tėvu dar buvo pakankamai normalÅ«s, nes atsakovė nežinojo, kad jis nori jÄ apgauti, juo pasitikėjo. 2009 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovas pasiėmęs atsakovę iÅ¡ mokyklos po pamokų paaiÅ¡kino, jog reikia pabaigti sutvarkyti dovanojimo dokumentus ir jai yra bÅ«tina pasiraÅ¡yti dar keletÄ dokumentų. Tuo metu bÅ«dama nepilnametė ir teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi bei pasitikėdama tėvu, kartu su juo nuvyko į notarų biurÄ ir pasirašė ant dovanojimo sutarties, kuria, kaip vėliau sužinojo, atidovanojo tėvui visÄ turtÄ , kurį jis ir mama jai buvo padovanoję.

Å i dovanojimo sutartis buvo nuginčyta ir 2011 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta negaliojančia, teismui nustačius, jog atsakovė buvo apgauta. Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovas siekė apgauti mamÄ ir tikėjosi, kad visÄ santuokoje su mama įgytÄ turtÄ sugebės apgaulės bÅ«du pasilikti sau. Å ioje ieÅ¡kovo aferoje atsakovė tapo įrankiu, dėl ko iki Å¡iol jaučia didelę nuoskaudÄ . 3.7. IeÅ¡kovas visiems teigdavo, jog atsakovė, jos seserys ir mama nori jį nunuodyti.

Å iÄ aplinkybę jis minėjo ir teisme nagrinėjant tėvų skyrybų bylÄ , ir VTAS atstovei, kuri apsilankiusi jų namuose rado užrakintÄ Å¡aldytuvÄ . Pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo nuodijimo fakto, tačiau atlikus ikiteisminį tyrimÄ jis buvo nutrauktas neradus jokių įrodymų. IeÅ¡kovas tiesiog mėgavosi visais tarp Å¡eimos narių vykusiais teisminiais procesais ir jų metu siekė Å¡eimÄ suardyti ir suskaldyti. 3.8. IeÅ¡kovas dėjo daugybę pastangų siekdamas, kad atsakovė nesudarytų santuokos su savo vyru.

Už tai, kad siekdamas apgauti mamÄ , padovanojo atsakovei turtÄ , teigė, jog ji su savo vyru yra skolinga jam pinigų. PrieÅ¡ santuokos sudarymÄ reikalavo, kad pasiraÅ¡ytų, jog yra iÅ¡ jo pasiskolinusi 150 000 litų. Nors jai sakė, kad Å¡is raÅ¡telis tik dėl akių, kad skyrybų atveju ji galėtų apsaugoti turtÄ skyrybų atveju, tačiau vėliau skolos raÅ¡telį panaudojo prieÅ¡ jÄ . Todėl atsakovė buvo privesta kreiptis į teismÄ dėl jo nuginčijimo. 3.9. Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas tėvu, kuris tinkamai rÅ«pinosi atsakove.

IeÅ¡kovas savo elgesiu žlugdė atsakovę ir jos seseris moraliÅ¡kai ir ne tik nesudarė palankių sÄ lygų visapusiÅ¡kai vystytis, bet ir jas ribojo, sudarydamas neįmanomas gyventi sÄ lygas. Visa Å¡eima dėl tėvo buvo priversta emigruoti iÅ¡ Lietuvos. Mama iÅ¡vyko į VokietijÄ , atsakovė su vyru - į NorvegijÄ . Sesuo R. B. studijuodama Kaune nuomojasi bÅ«stÄ , nes atsakovei priklausančiame name bijojo gyventi dėl to, kad ten gyvena tėvas, nuo kurio ji ne kartÄ nukentėjo. 3.10. Dėl ieÅ¡kovo pradiniame ieÅ¡kinyje praÅ¡omo 450 Eur iÅ¡laikymo atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas mano, kad atsakovė gali teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ remdamasis savo įsivaizdavimu, kad jos pajamos yra keliasdeÅ¡imt kartų didesnės už jo.

Visgi, Å¡iuo metu ji nedirba, nes yra motinystės atostogose. Be to, laukiasi antro vaiko, todėl vėl dirbti pradės negreitai. Å iuo metu atsakovę iÅ¡laiko sutuoktinis. Taip pat, atsakovės Å¡eima yra pasiėmusi bÅ«sto paskolÄ ir du lizingus maÅ¡inoms, už namÄ bei automobilius moka draudimÄ , nes kitu atveju netektų turimų paskolų. Todėl visi ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad ji gauna dideles pajamas yra klaidingi. Be to, jeigu ieÅ¡kovui stinga pinigų pragyvenimui, mano, jog jis turi pilnÄ teisę iÅ¡laikymo praÅ¡yti ir iÅ¡ kitų pilnamečių vaikų. 3.11.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas siekdamas prisiteisti iÅ¡laikymÄ , jai tiesiog kerÅ¡tauja. Jam yra žinoma, kad Lietuvoje esančio turto - namo - parduoti atsakovė negali iki 2017 m. sausio 18 d., kadangi jame pagal taikos sutartį gyvena ieÅ¡kovas su atsakovės broliu RamÅ«nu, kol jam sueis 18 metų. Nors po teismų, kurie baigėsi 2015 m., ketino tėvÄ ir brolį iÅ¡keldinti, tačiau atsižvelgdama, jog brolis RamÅ«nas nėra kaltas dėl tėvo elgesio atžvilgiu ir negali atsakyti už neprognozuojamÄ tėvo elgesį, byloje dėl iÅ¡keldinimo sudarė taikos sutartį su sÄ lyga, kad brolis name uzufrukto teise, kartu su tėvu gali gyventi iki pilnametystės t.y. iki 2018 m. sausio 17 dienos.

Kadangi Å¡is terminas tuoj baigsis, ieÅ¡kovas vėl sugalvojo kitÄ bÅ«dÄ , kuris apribotų atsakovės disponavimÄ jos asmenine nuosavybe ir suteiktų jam teisę naudotis jai priklausančiu turtu ir netgi gauti iÅ¡ jo pajamas. 3.12. Be to, iÅ¡ brolio RamÅ«no atsakovei yra žinoma, kad tėvas name gyvena su savo sugyventine A. B., kuri turi pareigÄ prisidėti prie mokesčių mokėjimo. Visgi pateikdamas poreikių lentelę ieÅ¡kovas nedalina mokesčiams reikiamos sumos visiems name gyvenantiems asmenims, o siekia, kad atsakovė iÅ¡laikytų ne tik jį, bet ir jo sugyventinę bei savo brolį. 3.13.

Be to, ieÅ¡kovas po K. B. mirties įgijo paveldėjimo teisę pagal įstatymÄ Ä¯ didelės vertės turtÄ : žemę ir namo dalį su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), su statiniais ir du žemės sklypus VilkaviÅ¡kio rajone. Tačiau norėdamas nuslėpti paveldėtÄ turtÄ , savo paveldėjimo teises neatlygintinai perleido savo sugyventinei A. B.. Å io turto vertė buvo tikrai nemaža ir ieÅ¡kovas galėjo įsigyti net ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ .

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tyčia bandė pabloginti savo turtinę padėtį. Jis ne tik galėjo gyventi paveldėtam turte, bet ir dalį jo nuomoti ar jį parduoti. Kadangi tėvas viskÄ perleido savo sugyventinei, jis turi prisiimti visas iÅ¡ to kylančias teisines pasekmes. 3.14. Be to, ieÅ¡kovas pateikė tik vieno mėnesio iÅ¡laidų kvitus už vaistus, o iÅ¡ to negalima daryti iÅ¡vados, jog kiekvienÄ mėnesį vaistams ir maisto papildams jis iÅ¡leidžia 157 Eur, kadangi vaistai gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi ir dviems ar net trims mėnesiams, o maisto papildai yra vartojami su tam tikromis pertraukomis, gydytojų nustatytais kursais.

Taip pat ieÅ¡kovas pateikė ir maisto čekius, tačiau jis gyvena kartu su sÅ«numi, atsakovės broliu, kurį iÅ¡laikyti yra ieÅ¡kovo asmeninė pareiga, todėl mokėti tėvui iÅ¡laikymÄ , kad jis iÅ¡laikytų sÅ«nų, nėra atsakovės pareiga. Be to, prie brolio iÅ¡laikymo atsakovė ir taip yra prisidėjusi, kadangi leido jam ir tėvui gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame turte, iÅ¡ kurio nuomos tėvas dar ir gavo papildomų pajamų. IeÅ¡kovui labai gerai buvo žinomos taikos sutarties sÄ lygos, jis žinojo iki kurio laiko galės gyventi name ir nuomoti namo patalpas, todėl galėjo ieÅ¡kotis kito gyvenamojo bÅ«sto ar (ir) papildomo pajamų Å¡altinio, tačiau pasirinko to nedaryti. 3.15.

Be to, pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad per mėnesį jam reikia 50 Eur apmokėti iÅ¡laidoms, susijusioms su gyvenamojo namo eksploatacija, o prie ieÅ¡kinio pateiktoje poreikių lentelėje Å¡i suma iÅ¡auga iki 120 Eur. Todėl mano, kad ieÅ¡kovas bando apgauti jÄ ir teismÄ , pateikdamas klaidinančias aplinkybes ir iÅ¡galvotus faktus. 3.16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, kad 450 Eur dydžio iÅ¡laikymas yra per didelis ir nėra nei proporcingas, nei sÄ Å¾iningas ar teisingas, kaip nurodo ieÅ¡kovas.

Tokio dydžio iÅ¡laikymo teikti atsakovė neturi finansinių galimybių, be to pats iÅ¡laikymo dydis nėra pagrįstas. 3.17. Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį atsakovė taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti jam uzufruktÄ iki gyvos galvos naudotis atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodytomis patalpomis, nurodydama, kad ieÅ¡kovas pagal Civilinio kodekso 3.205 str., kuriame reglamentuojama vaikų pareiga iÅ¡laikyti tėvus, turi teisę kelti reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, tačiau neturi teisės kelti reikalavimÄ dėl uzufrukto nustatymo.

Atsakovė nesutinka nustatyti uzufruktÄ sudarant sandorį, o tokios teisės normos, pagal kuriÄ teismas galėtų nustatyti uzufruktÄ ieÅ¡kovui naudotis jos turtu ir kuri tiesiogiai įpareigotų jÄ pagal įstatymÄ nustatyti uzufruktÄ tėvui naudotis jos turtu, nėra. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimÄ . 4. 2019-05-14 ieÅ¡kovui patikslinus reikalavimÄ dėl praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžio ir atsisakius reikalavimo nustatyti uzufruktÄ , atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį iÅ¡samiai pasisakė dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovui priteisimo, visus argumentus palaiko.

Papildomai pažymėjo, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodė savo faktinės gyvenamosios vietos ir vis dar nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nors iÅ¡ Å¡io bÅ«sto jis buvo teismine tvarka iÅ¡keldintas, namas parduotas 2019 m. kovo 28 d. 4.1. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teismui nurodo melagingus duomenis, kad jis „apsistojo pas geros valios žmones, garaže.“ Atsakovei yra žinoma, jog ieÅ¡kovas gyvena pas savo sugyventinę A. B., kuriai dar 2016 metais perleido visÄ savo paveldėtÄ turtÄ (tris nekilnojamojo turto objektus), ir taip siekdamas asmeninės naudos sau, tapo „benamis“.

Tokie ieÅ¡kovo teiginiai ir procesinis elgesys tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas R. B. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. 4.2. Patikslintame ieÅ¡kinyje R. B. nenurodo pasikeitusių faktinių aplinkybių, vis dar nurodo, jog kas mėnesį apmoka sÄ skaitÄ už naudojimÄ si televizijos paslaugomis, nurodo, kad per mėnesį skiria 50 Eur apmokėti iÅ¡laidoms, susijusioms su namo eksploatacija, nors namas parduotas jau prieÅ¡ tris mėnesius iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo. 4.3. Taipogi nuo pirminio ieÅ¡kinio padavimo, t.y. nuo 2017-10-30, praėjo nemažas laiko tarpas, neaiÅ¡kÅ«s lieka ir ieÅ¡kovo kreditoriniai įsipareigojimai.

Mano, jog ieÅ¡kovas, įrodinėdamas savo turtinę padėtį, turėtų pateikti pažymÄ apie iÅ¡ jo vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus, kadangi 7 punkte nurodo, kad Antstolio S. Užkuraičio kontoroje yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau nepateikia duomenų apie vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo dydį, iÅ¡ieÅ¡kojimo eigÄ . Taip pat neaiÅ¡ki padėtis ir dėl kitų ieÅ¡kovo nurodomų kreditorinių įsipareigojimų (9 punktas), kadangi Å¡ios nurodomos faktinės aplinkybės nepagrindžiamos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. 4.4.

IeÅ¡kovas nurodo, jog „galimybės užsidirbti pinigų praktiÅ¡kai neturiu“, tačiau nepateikia jokių duomenų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad jis deda pastangas susirasti pajamų Å¡altinį. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje, kuri yra nagrinėjama jau ilgÄ laiko tarpÄ , nesinaudoja valstybės teikiama nemokama garantuojama teisine pagalba. 4.5. LR CK 3.205 str. 1 d. yra reglamentuota, kad pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis.

Å ia teisės norma ieÅ¡kovas grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 550 Eur dydžio iÅ¡laikymo priteisimo. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje praÅ¡o iÅ¡laikymÄ priteisti tik iÅ¡ atsakovės R. L., tačiau jis be atsakovės turi dar 6 pilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui įpareigojus ieÅ¡kovÄ Ä¯ bylÄ Ä¯traukti ir kitus vaikus bei nurodyti jų asmeninius duomenis ir gyv. vietas, ieÅ¡kovas net negalėjo to padaryti. Å i aplinkybė tik įrodo kaip ieÅ¡kovas, bÅ«damas tėvas, domisi vaikų gyvenimais, net negalėdamas nurodyti savo dukros I.

B.-A gimimo datos, dukrų R. B. ir R. B. gyvenamųjų vietų. 4.6. Vadovaujantis LR CK 3.206 str. 1 d. teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas ne tik nevykdė savo kaip tėvo pareigų, bet ir manipuliavo atsakove, bei prieÅ¡ jÄ smurtavo, kai dar ji buvo nepilnametė. Å ias aplinkybes papildomai patvirtino ir nurodė kitos ieÅ¡kovo dukros - Ramunė ir Rasa, taipogi byloje yra pateikti ir raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausta liudytoja A.

B.. Todėl mano, kad turėtų bÅ«ti atleista nuo pareigos iÅ¡laikyti tėvÄ R. B. 4.7. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad kalbant apie jos turtinę padėtį, vien tik faktas, kad ji gyvena Norvegijoje, tikrai nesudaro pagrindo teigti, jog ji gauna „keliasdeÅ¡imt kartų didesnes pajamas“ nei ieÅ¡kovas. Ji turi du mažamečisu vaikus, iÅ¡ kurių vienas - duktė I M, serga reta nepagydoma liga - recesyvine distrofine pÅ«sline epidermolize. Dėl dukros nuolatinės priežiÅ«ros ir slaugos atsakovė net neturi galimybių dirbti ir yra iÅ¡laikoma savo vyro T.

L.. 4.8. Kalbant apie jos gautas lėšas už asmeninio turto pardavimÄ , pažymėjo, kad bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir žinodama, kad jos seserys dėl patiriamo nuolatinio psichologinio smurto iÅ¡ ieÅ¡kovo, paliko namus ir emigravo iÅ¡ Lietuvos ir siekdama nors kiek joms materialai padėti, ji padalino už namÄ gautas lėšas kiekvienai iÅ¡ seserų R. B. bei R. B., po 32 000 eurų. Brolis R. B. pagal taikos sutartį už namo dalį gavo 17 000 eurų dydžio piniginę kompesacijÄ . 4.9. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ir toliau piktybiÅ¡kai elgiasi ir kenkia jos turtiniams inrteresams.

Pardavus namÄ paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas gyvendamas nemokėjo namo iÅ¡laikymo mokesčių ir paliko virÅ¡ 10 000 eurų skolos už dujas, elektrÄ ir vandenį, nors taikos sutartimi, kuria buvo nustatytas uzufruktas iki brolio R. B. pilnametystės, jis buvo įsipareigojęs mokėti Å¡iuos mokesčius. Å iuo metu yra gavusi duomenis tik iÅ¡ Lietuvos energijos, kitų skolų dydžius pateiks iki teismo posėdžio, nes dar nėra gavusi. Mano, kad tokie ieÅ¡kovo, jos tėvo R. B. veiksmai jos atžvilgiu - paliktos asmeninės skolos, Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemones, aiÅ¡kiai melagingos ieÅ¡kinio aplinkybės, prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, geros moralės normoms, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl 550 eurų iÅ¡laikymo jam priteisimo iÅ¡ atsakovės R.

L. turi būti atmestas.

5. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė R. L., apklausta 2018-11-26 teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du per „Skype“ programÄ , be procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų, papildomai paaiÅ¡kino, kad teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui nenori ir negali. Nenori, nes tėvas naudojo prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ tiek vaikystėje, tiek vėliau, tapus pilnamete ir iÅ¡tekėjus – atjungdavo Å¡ildymÄ , vertė mokėti už nuomÄ , buvo užrakinęs Å¡aldytuvÄ .

Å aldytuvas namuose buvo tik vienas, dar buvo du Å¡aldikliai, kuriuose bÅ«davo laikomas Å¡unų maistas. Kai dar buvo moksleivė, tėvas muÅ¡davo už Å¡eÅ¡etus, liepdavo klÅ«poti, neleisdavo ruoÅ¡ti pamokų ir versdavo dirbti, o pats žiÅ«rėjo televizorių. Dažnai bÅ«davo iÅ¡gėręs. Du kartus vertė daryti DNR ekspertizę, iki Å¡iol netiki, kad ji jo dukra. Fizinis smurtas liovėsi gal penktoje klasėje, kai pasiskundė mokytojai. Nuo tada naudojo tik psichologinį smurtÄ , toks tėvo elgesys buvo ir su kitais vaikais, gal tik labiau mylėjo brolį.

Vertina, kad jos turtinė padėtis prasta. Dėl vaiko ligos negali dirbti, gauna iÅ¡mokÄ už du vaikus – apie 199 Eur ir iki 2019 m. liepos motinystės iÅ¡mokÄ â€“ apie 1465 Eur. Nuo liepos mėnesio motinystės iÅ¡mokos negaus, į darbÄ taip pat negalės grįžti, nes dukra serga nepagydoma liga ir turės jÄ slaugyti. Kainuoja vaistai, kelionės iÅ¡laidos pas specialistus į OslÄ (600 km.), valstybė sumoka tik už bintavimo priemones. Sutuoktinis uždirba 2000-2300 Eur. KiekvienÄ mėnesį turi mokėti už namo kreditÄ 1041 Eur, už automobilių lizingÄ â€“ 447 Eurus.

NamÄ Norvegijoje jie pirko senÄ , remontavo, skolinosi pinigų pradiniam įnaÅ¡ui ir remontui. Turi automobilius KIA SOUL ir BMW X5, kuriuos pirko už lizingÄ , kai ji dar dirbo, turėjo pajamas. Norvegijoje lizinguoja tik iki 10 m. senumo automobilius. Kadangi Å¡eimai reikia didesnio, keturiais ratais varomo automobilio, pirko BMW X5. Pasikeitus aplinkybėms, kai ji išėjo motinystės atostogų, kreditams ir lizingams sumokėti atiduoda visas savo paÅ¡alpas, o Å¡eimÄ iÅ¡laiko sutuoktinis. Namo Pionerskaja mieste jau nebeturi, jis parduotas, tik teisiÅ¡kai nesutvarkyti dokumentai, nes ji negali nuvykti pasiraÅ¡yti notarinės sutarties.

Pardavimo metu tas namas buvo tik plytos ir langai, o žemės sklypas nebuvo jos. Dabar tas namas daugiau įrengtas, jį įsirenginėja žmonės, kurie jį įsigijo. NamÄ ji pardavė už 6000 Eur, bet sutvarkius pardavimo dokumentus, iÅ¡ tos sumos dar turės sumokėti mokesčius – 35 proc. nuo pardavimo sumos. RuoÅ¡iasi parduoti ir namÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, turi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl ieÅ¡kovo iÅ¡kraustymo. Mano, jog pardavus namÄ ieÅ¡kovas galės iÅ¡sikraustyti pas sugyventinę B ar kur kitur, nes be jos ieÅ¡kovas turi dar Å¡eÅ¡is vaikus.

IeÅ¡kovo vaikai iÅ¡ pirmos santuokos yra vyresni, jie neturi nepilnamečių vaikų. IeÅ¡kovo sÅ«nus Rolandas turi nuosavÄ namÄ , dukra Ingrida taip pat turi nuosavÄ namÄ , Lolita turi du namus. Nežino, ar kiti vaikai ieÅ¡kovui padeda, nes jis su visais susipykęs, bendrauja tik su Rolandu. Pardavus namÄ , ji turės atiduoti kitoms seserims po ¼ dalį ir broliui RamÅ«nui 17000 Eur pagal taikos sutartį, nes ta dovana buvo visiems vaikams. Dovanojimo metu jos santykiai su tėvu buvo geri, ji pasitikėjo tėvu.

6. Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad jo tėčiui reikalinga parama. Mano, kad visi vaikai turėtų jam padėti geranoriÅ¡kai. Tačiau neatsisako padėti tik jis ir Rolandas. Po mokyklos baigimo jis mokytis nestojo, ruoÅ¡iasi eiti į armijÄ . IÅ¡ atsakovės gautÄ 17 000 Eur sumÄ taupo mokslams. Å iuo metu jis dirba „pavežėjimuose“, pragyvenimui užtenka. Su tėčiu po namo pardavimo kartu nebegyvena, nuomojasi kambarį, moka 70 Eur ir komunalinius 10-15 Eur. Tėtis neturi galimybės iÅ¡sinuomoti.

Mano, kad RÅ«ta turėtų remti tėvÄ , nes ji gavo daugiausia turto. RÅ«ta turi didelį namÄ Norvegijoje, du automobilius. Žino, kad ji turi du vaikus, kad viena dukra serga. Nepaisant to, mano, kad jos turtinė padėtis gera. Netiesa, kad tėtis skriausdavo vaikus – jis niekados nemuÅ¡davo, tik prasikaltus atimdavo tefefonÄ , kompiuterį. Žino, kad RÅ«tai ir Ramunei tėtis samdė korepetitorių, o Rasai jau nebeturėjo pinigų, prašė, kad jai padėtų seserys. Buvo samdomas žmogus, kuris pjovė žolę, genėjo medžius.

Vaikams to daryti nereikėjo. Taip pat buvo samdoma Å¡eimininkė. Po tėvų skyrybų jis liko gyventi su tėčiu, nenorėjo su mama bendrauti, nes ji Å¡meiždavo tėtį, buvo, kad muÅ¡davo diržu su sagtimi. Kai mama iÅ¡važiavo ir jis su seserimis liko gyventi su tėčiu, namuose buvo 2 ar trys Å¡aldytuvai. Vienas buvo RÅ«tos, o kitas tėčio, kuris buvo užrakintas, nes ten buvo tėčio vaistai. Kiek prisimena, seserys turėjo atskirÄ Å¡aldytuvÄ .

7. Tretieji asmenys - R. B., I. B. – A, L. B. – S, R. B., R. B. atsiliepimų į ieÅ¡kinį ir jo patikslinimÄ nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai ir praneÅ¡imai apie teismo posėdžius jiems įteikti 7.1. Pažymėtina, kad R. B. buvo apklausta liudytoja 2018-05-28 teismo posėdyje (iki jos įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu). Ji paaiÅ¡kino, kad tėvas negražiai elgėsi su savo vaikais – juos vertė daug dirbti, ne pagal jėgas, muÅ¡davo, tampydavo ausis.

Mamai iÅ¡vykus į VokietijÄ , tėvas labai greitai iÅ¡leisdavo jos atsiųstus pinigus, jiems mažai kÄ nupirkdavo, atimdavo močiutės jiems padovanotus pinigus ir auksÄ . Kai tėvai nusprendė skirtis ir tėvas sužinojo, kad ji lieka gyventi su mama, pradėjo atjunginėti vandenį, elektrÄ , kur gyveno RÅ«ta, uždėjo ant Å¡aldytuvo spynÄ . MaistÄ ji laikydavo pas sesę Å¡aldytuve, pirko iÅ¡ mamos atsiųstų pinigų. Dėl neįmanomų sÄ lygų gyventi RÅ«ta turėjo iÅ¡sikraustyti.

Ji taip pat išėjo gyventi pas RÅ«tÄ , nuo 15 m. su tėčiu negyvena. Jai padėjo Vaiko teisės, buvo nustatyta laikina globa. Tėvas du kartus darė vaikams DNR tyrimus. Žino, kad kai tėvai skyrėsi, visÄ turtÄ jie dovanojo RÅ«tai, kad ji padalintų visiems vaikams. Bet po to tėvas RÅ«tÄ apgavo, ji turėjo atidovanoti jam. PrieÅ¡ keturis metus tėvas dirbo taksistu, paskui nuomojo kambarius name, taip pat jis yra gavęs palikimÄ , tačiau viskÄ perrašė B. Su ieÅ¡kovu nebendrauja, tėvas nebendrauja ir su kitais vaikais, taipogi ir iÅ¡ pirmos santuokos.

Jos santykiai su atsakove geri, žino, kad RÅ«ta namÄ Rusijoje pardavė, mažai gavo. O kai parduos namÄ Kaune, atiduos dalį RamÅ«nui ir kitiems vaikams. 7.2. 2019-02-25 ir 2019-04-18 elektroniniuose laiÅ¡kuose R. B. iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo – nurodė, kad ji kategoriÅ¡kai nesutinka padėti tėvui, nes pati neturi jokio turto, reikia mokėti už mokslus, gyvena pas mamÄ , jai pačiai reikalinga pagalba. Be to, su tėvu 9 m. neturi jokio kontakto, jis ja nesidomi, ja nesirÅ«pino, ji buvo terorizuojama, iÅ¡naudojama.

Buvo sudarytos neįmanomos sÄ lygos gyventi – ant Å¡aldytuvo buvo uždėta spyna, atjungta elektra ir Å¡ildymas, neleido naudotis namų telefonu, kompiuteriu, televizoriumi, taip pat neleido bendrauti su mama, nuo mažumės versdavo dirbti, menkindavo ir įžeidinėdavo įvairiais žodžiais. Savo kaip tėvo pareigas ieÅ¡kovas atliko aplaidžiai. Apie visa tai jau yra papasakojusi teismui. 7.3. R. B. 2019-02-22 elektroniniu laiÅ¡ku taip pat iÅ¡dėstė savo pozicijÄ â€“nurodė, kad ji nesutinka iÅ¡laikyti tėvo, pati neturi jokio turto, tėvas jai nepadėjo, nuolatos skriaudė, terorizavo, sudarė neįmanomas sÄ lygas gyventi ir jų iÅ¡sižadėjo, tai patvirtina kelis kartus daryta ekspertizė, todėl ji su sese emigravo į VokietijÄ , gyvena pas mamÄ .

Su ieÅ¡kovu nenori turėti jokių kontaktų. 7.4. Liudytoja A. B., apklausta 2018-05-28 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinė. RÅ«ta Å¡eimoje buvo vyriausia. Vaikai turėjo dirbti siuvykoje, pjauti žolę sode, prižiÅ«rėti papÅ«gas, o ieÅ¡kovas jiems tik nurodinėdavo ir atiminėjo jų pinigus. Kai RÅ«ta susipažino su dabartiniu savo sutuoktiniu, ieÅ¡kovas jį žemino. Ji dirbo slaugos ligoninėje, o 2010 m. iÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ , siųsdavo vaikams pinigus.

Tuo metu vaikai liko su tėvu. IeÅ¡kovas vaikams neleisdavo laisvai su ja bendrauti telefonu, praleisdavo vaikams skirtus pinigus, 2010 m. jÄ iÅ¡registravo iÅ¡ namų, iÅ¡skyrus RasÄ , kuri dar buvo nepilnametė. Vaikai skųsdavosi, kad tėvas iÅ¡ jų reikalauja už vandenį, elektrÄ . RÅ«ta gavo pinigų iÅ¡ močiutės, įsirengė rÅ«sį, bet R. B. atjungė elektrÄ . Kai Rasa susižalojo kojÄ , buvo iÅ¡kviesta VTAS, užfiksuota, kad užrakintas Å¡aldytuvas. Vaikais rÅ«pinosi tik RÅ«ta, o tėvas juos laikė kaip Å¡uniukus.

Už nelaiku atliktus darbus ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ydavo vaikams baudas, atimdavo telefonus, neleisdavo naudotis telefonu, neleisdavo iÅ¡eiti. IeÅ¡kovas vis sakydavo, kad vaikai ne jo, du kartus atliko jiems DNR ekspertizę. Be to, ieÅ¡kovas apgavo RÅ«tÄ su dovanojimu. Kadangi RÅ«ta buvo vyriausia, buvo atsakinga, ieÅ¡kovas iÅ¡ jos daugiausia reikalavo ir daugiausia su ja bendravo. Kai statė namÄ Kalinigrade, RÅ«ta turėjo darbininkams gaminti valgyti. Ten dar gyveno jos mama, kuri perduodavo vaikams auksinių papuoÅ¡alų, bet juos paimdavo B.

Kai RÅ«ta išėjo iÅ¡ namų, iÅ¡sinuomojo butÄ , išėjo ir kitos dukros. Ji padėjo kiek galėjo. Todėl mano, kad ieÅ¡kovas neturi moralinės teisės reikalauti iÅ¡ jų iÅ¡laikymo. Be to, RÅ«ta neturi galimybės iÅ¡laikyti ieÅ¡kovÄ . 7.5. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad A. B. – ieÅ¡kovo sugyventinė, ieÅ¡kovas jai perrašė gautÄ palikimÄ . Jis turi automobilį, bet ne savo vardu, juo naudojasi. IeÅ¡kovas taip pat turi tris vaikus iÅ¡ pirmos santuokos, kurių turtinė padėtis gera:

Rolandas turi savo įmonę, namÄ Kaune. Lolita taip pat turi savo verslÄ ir namÄ A. Ingrida gyvena Vokietijoje, iÅ¡tekėjusi už vokiečio. IeÅ¡kovo vaikai iÅ¡ pirmos santuokos taip pat yra gavę iÅ¡ jo turto – butÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. B. turi septynis vaikus: atsakovę R. L. ir trečiuosius asmeims R. B., I. B. -A, L. B. – S, R. B., R. B. ir R. B.. Visi vaikai yra pilnamečiai.

IeÅ¡kovas iÅ¡situokęs, jo santuoka su A. B. nutraukta 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013. Dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažintas ieÅ¡kovas. 8.1. IeÅ¡kovas 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi jam ir buvusiai sutuoktiniai A. B. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2009 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, padovanojo atsakovei R.

L. (e. b. l. 1 t., 39-54). Kito registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieÅ¡kovas nuosavybės teise neturi. (e. b. 1 t., l. 66, 67). 8.2. IeÅ¡kovui yra nustatytas neįgalumas bei vidutinių specialiųjų poreikių lygis (e. b. 1 t., l. 6-7). Iki ieÅ¡kinio pateikimo jo gaunamas pajamas sudarė 197,62 Eur senatvės pensija (e. b. 1 t., b. 70). IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, Å¡iuo metu jo gaunamos pensijos dydis sudaro 260 Eur, jokių kitų papildomų pajamų jis neturi. 8.3. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi sveikatos problemų: jam yra diagnozuota iÅ¡emine Å¡irdies ir kraujagyslių liga, ieÅ¡kovas persirgo miokardo infarktu, turi tris implantuotus stentus, Å¡irdies nepakankamumÄ , antro tipo cukrinį diabetÄ , diabetinę polineuropatijÄ , nutukimÄ , padidintÄ kraujo spaudimÄ , akių kraujagyslių hipertenzinį pažeidimÄ , gėrybinę prostatos hipertenzijÄ , stuburo osteochondrozę, stuburo slankstelių iÅ¡varÅ¾Ä .

Bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad jo sveikata dar labiau pablogėjo, kadangi jam reikalingos deÅ¡inio kelio sÄ nario keitimo ir prostatos operacijos. Å ias jo nurodytas aplinkybes patvirtina medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai/siuntimai (pop. b. 3 t. b.l. 8-10). Dėl vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo tėvus.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o Civilinio kodekso 3.205 - 3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis;

Å¡ios straipsnio 4 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismÄ atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo pareikÅ¡tas visiems vaikams ar tik vienam iÅ¡ jų. Tėvų teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su dviem sÄ lygomis. Pirma, tėvai turi bÅ«ti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai.

Antra, nedarbingiems tėvams turi bÅ«ti reikalingas materialinis iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamÄ pensijÄ , turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į iÅ¡laikymÄ neturi.

10. Sutinkamai su aukščiau nurodytomis įstatymo normomis, sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, taip pat ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, be to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

11. Konstitucinės pareigos turinį sudaranti prigimtinė vaikų prievolė pasirÅ«pinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiÅ¡kai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ apima iÅ¡laikymo teikimÄ maistui, vaistams įsigyti, bei kitų bÅ«tinų poreikių tenkinimui. Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretÅ«s tokio asmens poreikiai, sudarantys bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ .

12. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra nedarbingas, senatvės pensininkas, gaunantis apie 260 Eur pensijos, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Galimybės užsidirbti pinigų jis praktiÅ¡kai neturi dėl silpnos sveikatos, taip pat jis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti ar iÅ¡ kurio galėtų gauti pajamų. Santaupų ieÅ¡kovas taip pat neturi, tai patvirtina byloje pateiktas ieÅ¡kovo sÄ skaitos „Swedbank“ banke iÅ¡raÅ¡as.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovas jam ir buvusiai sutuoktiniai A. B. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2009 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija padovanojo atsakovei R. L. (e. b. l. 1 t., 39-54). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas po sesers K. B. mirties paveldėjo nemaÅ¾Ä nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio raj.

Tačiau 2014-03-20 sutartimi savo paveldėjimo teises perleido A. B., kuri šį turtÄ pardavė (e. b. 2 t., l. 44-78). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo paveldėtas turtas buvo su didėlėmis skolomis, kurių iÅ¡mokėti jis nebuvo pajėgus, (e. b. 2 t. 154-164, 182-189), namas buvo apleistas, paverstas landyne ir Å¡iukÅ¡lynu (e. b. 2 t., l. 165-175). Todėl tai, kad paveldėjimo teises ieÅ¡kovas pardavė A. B., o už gautus pinigus atsiskaitė su palikėjos ir savo kreditoriais (e. b. 2 t., l. 176-181), teismas nevertina kaip tyčinio ieÅ¡kovo turtinės padėties pabloginimo ar jo nerÅ«pestingo elgesio.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas nustatytas aplinkybes,teismas vertina, kad ieÅ¡kovas atitinka įstatymo leidėjo suformuotÄ sÄ vokÄ â€žnedarbingi tėvai“ (CK 3.205 straipsnio 1 dalis).

13. Spręsdamas dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas turi vertinti ir asmens, iÅ¡ kurio praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas, turtinę padėtį. 13.1. Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena Norvegijoje, yra susituokusi, turinti du nepilnamečius vaikus. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu atsakovė nedirbo, buvo motinystės atostogose. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2018 m. ji gavo 32 365 kronų motinystės iÅ¡mokÄ bei 1940 kronų iÅ¡mokÄ kas mėnesį už du vaikus. Atsakovės sutuoktinis T. L. dirbantis, pagal byloje pateiktus duomenis jo darbo užmokestis 2018 m. sudarė 171 709 kronų, o atskaitymai iÅ¡ darbo užmokesčio sudarė 8074 kronų.

Taigi, atsakovės sutuoktinio gautos pajamos po atskaitymų sudarė apie 163 635 kronas. Vertintina, kad jo darbo užmokesčio vidurkis sudarė apie 13 636,25 kronas (163 635 : 12). Sudėjus atsakovės gautas iÅ¡mokas ir jos sutuoktinio pajamas, nustatyta, kad atsakovės Å¡eima 2018 m. kas mėnesį disponavo apie 47 941,25 kronų (4794 eurų) pajamomis. Atsakovės Å¡eima, kuriÄ sudaro keturi asmenys, yra paėmę bÅ«sto paskolÄ , už kuriÄ moka kas mėnesį įmokas, draudimÄ , du automobilius, už kuriuos moka lizingo įmokas ir draudimÄ ( 2018 m. iÅ¡ viso mokėjo apie 11 377 kronas (1 137 Eur), taigi, minėto turto įsigijimo atsakovės Å¡eima kas mėnesį turėjo apie 1137 Eur iÅ¡laidų.

Kitiems šeimos poreikiams liekanti suma sudarė apie 3657 Eur. 13.2. Atsakovė nepateikė duomenų, kokios yra šeimos būtinosios išlaidos, tačiau visuotinai žinoma, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad šeima augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra su negalia - 2018-06-03 gimusi dukra serga sunkia nepagydoma nuolat progresuojančia genetine liga, mergaitė dėl sveikatos būklės turi specialių poreikių, jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, ypatinga slauga, teismas sprendžia, kad atsakovės šeimos turtinė padėtis, vertinant tik šeimos gaunamas pajamas, nėra itin gera.

Be to, teismas atsižvelgia ir į atsakovės argumentus, kad dėl dukros slaugos ir dukrai paaugus, atsakovės galimybės dirbti bus labai ribotos, jeigu iÅ¡vis įmanomos. 13.3. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovė 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi buvo įgijusi nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o 2009 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartimi nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2019-03-28 nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovė pardavė, už jį gavo 129 500 Eur.

Taip pat, atsakovės ir liudytojos teigimu, ji nebeturi ir namo Kalinigrado srityje, kadangi jį yra pardavusi dar 2013-11-25 pirkimo pardavimo sutartimi už 30000 rublių (apie 6000 Eur). 13.4. Atsakovė savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog iÅ¡ gautų lėšų ji sumokėjo broliui RamÅ«nui 17 000 Eur piniginę kompensacijÄ pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį, taip pat iÅ¡ Å¡ių lėšų Ramunei ir Rasai teks po 32 000 Eur. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji jau yra sumokėjusi 17 000 Eur piniginę kompensacijÄ RamÅ«nui, o taip pat pervedusi mamai A.

B. bei seserims Ramunei ir Rasai po 20 000 Eur.

14. Pažymėtina, kad atsakovė nebuvo įpareigota teismo sprendimu iÅ¡mokėti pinigines kompensacijas seserims, pardavusi namÄ , tik broliui RamÅ«nui. Todėl minėtas atsakovės poelgis vertintinas kaip sÄ Å¾iningas elgesys, iÅ¡pildant dovanojimo metu tėvų iÅ¡sakytus lÅ«kesčius, kad kitų vaikų interesai taip pat nebus pažeisti, kad atsakovė brolio ir seserų nenuskriaus. Kita vertus, tai parodo ir jos finansines galimybes – abejotina, ar esant itin sunkiai turtinei padėčiai ji bÅ«tų galėjusi tesėti kažkada duotÄ pažadÄ . Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad ir iÅ¡mokėjus pinigines kompensacijas broliui ir seserims, atsakovei lieka ne mažiau kaip ¼ gautų lėšų dalis, teismas turi pagrindÄ vertinti, kad pagal dabartinę turtinę padėtį atsakovė turi laisvų lėšų, taigi, ji turėtų galimybę teikti paramÄ ieÅ¡kovui.

15. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo patiriamas išlaidas ir poreikius ir kad jam reikalinga parama, pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad jo poreikių patenkinimui – maistui, mokesčiams, vaistams, priteistų skolų mokėjimui (e. b. 1 t., b. 8-37, 77-161), yra būtina 546,50 Eur per mėnesį (e. b. 1 t., l. 38). Ieškovo paaiškinimu, ligų profilaktikai ir gydymui išleidžia apie 157 Eur, t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams. Taip pat, kas mėnesį maistui išleidžia apie 180 Eur, higienos priemonėms 15 Eur, drabužiams ir avalynei 45 Eur, transportui 14 Eur, telefonui 5,50 Eur.

Poreikių lentelėje nurodytų 10 Eur iÅ¡laidų už naudojimÄ si televizijos paslaugomis ir 50 Eur gyvenamojo namo eksploatacijai atsakovei jį iÅ¡krausčius iÅ¡ namo nepatiria, tačiau jo poreikiai nesumažėjo, nes reikia nuomotis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , papildomų lėšų reikia kelio sÄ nario ir prostatos operacijos. Be to, iÅ¡ jo piniginių lėšų antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra tebevykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas – kas mėnesį antstoliui sumoka ne mažiau kaip 50 eurų, taip pat turi likusių skolų kitiems kreditoriams – apie 15 000 Eur. 15.1.

Antstolio Sauliaus Užkuraičio pateikta 2019-06-17 pažyma patvirtina, kad iš ieškovo nuo 2014 m. vasario mėnesio yra vykdomas išieškojimas išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai (bylinėjimosi išlaidos). Iš ieškovo jau išieškota 2110,82 Eur, likusi skola 939,02 Eur ir 560,28 Eur vykdymo išlaidų. Iš ieškovo kas mėnesį išieškoma 50 Eur ( 3 t. b.l. 45-55). Tačiau apie kitų skolų likutį ir jų dydį įrodymai byloje nepateikti. Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013, iš ieškovo buvo priteista kreditoriams E. Š., L.

Å . 25 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 25 000 Lt sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos 2012-12-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 750 Lt žyminio mokesčio, kreditorės D. P. naudai 15 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 15 000 Lt sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos 2012-12- 18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 450 Lt žyminio mokesčio, bei prievolės tretiesiems asmenims V K. G., G. Å ., R. B. pripažintos asmeninėmis ieÅ¡kovo R.

B. prievolėmis. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo 2018-04-03 teismui pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir kartu pateiktų įrodymų nustatyta, kad paveldėjęs sesers K. B. turtÄ ir jį pardavęs A. B., ieÅ¡kovas atidavė skolas D. P., V K. G., G. Å .. Atsižvelgiant į tai, bei ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie dar esamas skolas kitiems kreditoriams ir jų dydį, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas turi likusių skolų (be paminėtos skolos Valstybei). 15.2. Taip pat teismas vertina, kad ieÅ¡kovas tik iÅ¡ dalies pagrindė savo turimas iÅ¡laidas vaistams.

Teigdamas, kad ligų profilaktikai ir gydymui iÅ¡leidžia apie 157 Eur, t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams, ieÅ¡kovas pateikė tik du vaistų pirkimo čekius 2017-09-07 ir 2017-09-11, kurių bendra suma 127 Eur, bei 2018-11-08 pinigų priėmimo kvitÄ už dantų protezavimÄ , 160 Eur sumai. IÅ¡ tokių duomenų teismas negali daryti iÅ¡vados, jog analogiÅ¡ko dydžio iÅ¡laidas vaistams ar protezavimui ieÅ¡kovas patiria kiekvienÄ mėnesį. Taip pat, ieÅ¡kovas pateikė kompensuojamųjų vaistų pasÄ už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2017-11-25.

Apie nekompensuojamų vaistų pirkimÄ duomenys iÅ¡ viso nepateikti. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog ligų profilaktikai ir gydymui jam kas mėnesį reikalinga apie 157 Eur suma. 15.3. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių teismas turėtų pagrindÄ spręsti, kad maistui ieÅ¡kovas kas mėnesį iÅ¡leidžia apie 180 Eur, higienos priemonėms 15 Eur, drabužiams ir avalynei 45 Eur, transportui 14 Eur. Pateikti tik keli maisto produktų pirkimo kvitai 2017 m. rugsėjo mėnesį nepagrindža ieÅ¡kovo nurodytų iÅ¡laidų maistui dydžio.

Nors iÅ¡laidos maistui yra savaime suprantamas dalykas, tačiau jų dydis kiekvienu individualiu atveju gali skirtis. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad maisto produktais jį remia sÅ«nus Rolandas. Todėl nepateikus įrodymų apie visas patiriamas iÅ¡laidas, manytina, kad 180 Eur maistui ieÅ¡kovas iÅ¡leidžia ne kiekvienÄ mėnesį. Taip pat nepateikti įrodymai apie iÅ¡laidas higienai, drabužiams ir avalynei. Nors ieÅ¡kovo pateikė įrodymus apie jo iÅ¡laidas už elektrÄ , vandenį, dujas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu, negyvendamas name, ieÅ¡kovas tokių iÅ¡laidų nepatiria. 15.4.

Kaip svarbiausiÄ poreikį ieÅ¡kovas akcentavo lėšas, reikalingas kelio sÄ nario ir prostatos operacijoms. Tačiau kokios sumos jam bus reikalingos, kam konkrečiai jos bus naudojamos įrodymai nepateikti. Todėl teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovui reikalingos papildomos lėšos operacijoms atlikti, tuo labiau, kad ieÅ¡kovas yra senatvės pensininkas, neįgalus asmuo, todėl operacinis gydymas jam neturėtų bÅ«ti mokamas. 15.5. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti jam 550 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , t.y. visÄ poreikių lentelėje nurodytÄ sumÄ , neįvertindamas savo gaunamų pajamų (pensijos), kurios Å¡iuo metu sudaro didesnę dalį jo nurodytiems poreikiams reikalingos sumos.

16. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovei atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nurodęs konkrečias aplinkybes dėl jam reikalingo iÅ¡laikymo, paramos, turėjo pareigÄ Å¡ias aplinkybes įrodyti ( CPK 178 straipsnis). Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo vertinti, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad bÅ«tiniesiems jo poreikiams tenkinti jam yra reikalinga 550 Eur dydžio parama.

17. Kaip minėta, sprendžiant dėl vaikų pareigos iÅ¡laikyti nedarbingus tėvus, svarbu nustatyti ir tai, ar tėvai nevengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams atsakovams. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis); tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien iÅ¡laikymo teikimu, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ tinkamai auklėti, prižiÅ«rėti bei rÅ«pintis savo vaikais, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai vystytis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvui gauti iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymÄ yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. Civilinio kodekso 3.206 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

18. Pažymėtina, kad atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimais dėl iÅ¡laikymo priteisimo nesutiko ir tuo pagrindu, kad pats ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas, atsakovės ir kitų seserų atžvilgiu, naudojo prieÅ¡ atsakovę tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , dėl tokio elgesio visiÅ¡kai nutrÅ«ko jų santykiai ir jie visiÅ¡kai nebendrauja. Savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-756-375/2013, kuriame teismas sprendė atsakovės tėvų santuokos nutraukimo klausimus (e. b. 1 t., l. 18-37).

19. Iš 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013 nustatyta, kad dėl R. B. ir A. B. santuokos nutraukimo kaltu pripažintas ieškovas. Pažymėtina, kad minėtas teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Minėtame teismo sprendime teismas konstatavo, kad R. B. negerbė, žemino ne tik savo sutuoktinę, bet ir savo vaikus, smurtavo prieš juos tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs ieškovės A.

B. paaiÅ¡kinimus apie patirtÄ fizinį bei psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir vaikus, taip pat tai patvirtino byloje apklaustos Å¡alių dukros R. L., R. B. bei R. B.. IÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovas ne kartÄ yra sumušęs ieÅ¡kovę, buvo iÅ¡mušęs jai dantį, grasindavo jÄ užmuÅ¡ti jei ji skųsis. SmurtÄ tekdavo patirti ir dukroms iki jos paaugo ir pasakė, kad skųsis. Tada fizinis smurtas prieÅ¡ jas liovėsi. Visi atsakovo bijojo, negalėjo be jo leidimo iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Visiems keturiems Å¡alių vaikams atsakovo iniciatyva 2 kartus buvo atliktas DNR tyrimas tėvystei nustatyti, nes atsakovui atrodė, kad jis nėra biologinių vaikų tėvu. Kaip paaiÅ¡kino byloje apklausta liudytoja Å¡alių dukra R. B., dėl tokių tyrimų vaikai patyrė Å¡okÄ . Å alių dukros tvirtino, kad ieÅ¡kovei iÅ¡vykus gyventi į VokietijÄ atsakovas sudarė neįmanomas gyventi sÄ lygas: atjungė name Å¡ildymÄ , užrakino Å¡aldytuvÄ . Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS atstovė patvirtino, jog Å¡ioje Å¡eimoje situacija buvo įtempta. 2011- 05- 09 VTAS atstovė J.

G. lankėsi B namuose ir tai, kÄ ji pamatė jÄ Å¡okiravo: namuose esantis Å¡aldytuvas su maistu buvo užrakintas grandine, vaikai stresavo. BylÄ nagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovas neneigė fakto dėl užrakinto Å¡aldytuvo ir patvirtino, kad: „ užrakintame Å¡aldytuve laikiau sÅ«naus maistÄ , vaistus, buvo alkoholio, Bijojau, kad ko nors neįbertų“. Bylos nagrinėjimo metu apklausto Å¡alių sÅ«naus R. B. paaiÅ¡kinimai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesirÅ«pino kasdieninių dukrų poreikių maistui tenkinimu, nes iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog raktai nuo Å¡aldytuvo grandinės buvo tik pas jį ir pas atsakovÄ :

„tėtis atrakindavo Å¡aldytuvÄ sesėms. AÅ¡ turėjau raktÄ â€œ. Vaikas negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl seserys neturėjo rakto. Atsakovas patvirtino ir faktÄ , jog tikrai darė DNR tyrimus, taip pat patvirtino, jog nori tyrimus atlikti dar ir trečiÄ kartÄ , tačiau kitoje valstybėje. Minėtoje byloje atsakovas R. B. nepateikė jokių įrodymų apie sutuoktinės neiÅ¡tikimybę, kad ji supykdė jį su dukromis ar kad ieÅ¡kovė kėsinosi į jo sveikatÄ ar net gyvybę jį nuodydama.

Atsakovas pats pripažino, kad įrodymų dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės jis neturi. Teismas sprendė, kad nesantaikos su dukterimis priežastis yra ne ieÅ¡kovė, o atsakovo įtarinėjimai, netinkamas elgesys su sutuoktine ir dukterimis. Policijos pareigÅ«nai nenustatė ir atsakovo nuodijimo fakto, nors pagal atsakovo skundÄ buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo yra kaltas atsakovas ir atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ .

20. Å ios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, sprendžiant apie ieÅ¡kovo R. B. santykius ir elgesį su atsakove ir kitais vaikais, jiems bÅ«nant nepilnamečiais, o taip pat ir vėliau. Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos paramos (iÅ¡laikymo) iÅ¡ atsakovės priteisimo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kitaip, tuo labiau, kad minėtas teismo sprendimas peržiÅ«rėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas.

Be to, nagrinėjamoje byloje tiek atsakovė, tiek ir kitos ieÅ¡kovo dukros Rasa ir Ramunė teikė analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie ieÅ¡kovo smurtinį ir vaikus žeminantį elgesį Å¡eimoje, ypač ieÅ¡kovei iÅ¡vykus gyventi į VokietijÄ , kuomet ieÅ¡kovas sudarė vaikams neįmanomas gyventi sÄ lygas: atjungė name Å¡ildymÄ , užrakino Å¡aldytuvÄ , nesirÅ«pino savo nepilnametėmis dukromis Ramune ir Rasa, jų nemaitino, namuose užrakino Å¡aldytuvÄ . Dukros RÅ«tos atžvilgiu ieÅ¡kovo elgesys nebuvo geresnis: iki Å¡iol ji jaučia didžiulę nuoskaudÄ dėl vaikystėje prieÅ¡ jÄ naudoto fizinio ir psichologinio smurto, prisimena, kaip tėvas jÄ muÅ¡davo už blogesnį pažymį, liepdavo klÅ«pėti, neleisdavo ruoÅ¡ti pamokų ir versdavo dirbti, dėl ko nukentėdavo mokslai, eidavo į mokyklÄ neiÅ¡simiegojusi.

Atsakovė taip pat prisimena ir jai skaudu dėl to, kad tėvas paimdavo iÅ¡ jos visas iÅ¡ močiutės gautas dovanas, auksinius papuoÅ¡alus, kuriuos vėliau parduodavo. Taip pat paimdavo iÅ¡ atsakovės ir kitų seserų jų santaupas. IeÅ¡kovo elgesys nepasikeitė ir vėliau, jai jau tapus pilnamete ir iÅ¡tekėjus – gyvenant kartu su ieÅ¡kovu abiejų tėvų jai padovanotame name, ieÅ¡kovas atjungdavo Å¡ildymÄ , vertė mokėti už nuomÄ , buvo užrakinęs Å¡aldytuvÄ . Neapsikentus tokių gyvenimo sÄ lygų, ji iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų į nuomojamÄ butÄ , kur priglaudė ir kitas dvi seseris, netgi tapo nepilnametės sesers laikina globėja.

Vėliau emigravo į NorvegijÄ , kitos seserys emigravo į VokietijÄ .

21. Nors atsakovė pripažįsta, kad ankstyvoje vaikystėje ir jaunystėje ji kitaip vertino tėvo elgesį, juo pasitikėjo, nes situacija Å¡eimoje jai buvo įprasta ir atrodė normali, tai nesudaro pagrindo pateisinti ieÅ¡kovo elgesį. Vartodamas fizines bausmes ir psichologinį spaudimÄ , ieÅ¡kovas neabejotinai elgėsi netinkamai . Nors tėvo valdžia jam nebuvo apribota, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovas nevykdė savo pareigos tinkamai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus atsakovės ir trečiųjų asmenų R. B. bei R. B. atžvilgiu.

22. Be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, atsakovės bei liudytojos A. B. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas manipuliavo atsakovės pasitikėjimu juo ir naudojosi savo dukra kaip įrankiu siekdamas išvengti turto pasidalijimo skyrybų byloje. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013 nustatytos aplinkybės sprendžiant dėl R. B. priešieškinio reikalavimo pripažinti 2009-02-24 dovanojimo sandorį negaliojančiu (e. b. 1 t., l. 18-37), taip pat tai, kad ieškovas bylinėjosi ir dėl gyvenamojo namo Rusijos Federacijoje dovanojimo Kaliningrado srities teisme (e. b. 3 t., 2-20).

23. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad visÄ savo turėtÄ turtÄ padovanojo atsakovei, ir dėl nurodytos priežasties jai kyla pareiga ieÅ¡kovÄ iÅ¡laikyti, teismas negali sutikti su nurodytu ieÅ¡kovo argumentu. Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, dovanodamas atsakovei nekilnojamÄ jį turtÄ , tik norėjo pasinaudodamas atsakove iÅ¡vengti minėto turto dalybų santuokos nutraukimo byloje.

24. IÅ¡tyrus visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir teismo posėdyje iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovas ir atitinka įstatymo numatytÄ kriterijų iÅ¡laikymui iÅ¡ pilnamečių vaikų gauti (yra nedarbingas ir reikalingas paramos), tačiau jis neįrodė praÅ¡omos priteisti paramos dydžio. Be to, nustačius, kad ieÅ¡kovas pats netinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas, atsakovė nuo pareigos iÅ¡laikyti tėvÄ atleistina (CK 3.206 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra atmestinas.

25. Pažymėtina, kad Å¡iuo teismo sprendimu ieÅ¡kovui neužkertamas kelias kreiptis pakartotinai dėl jam reikalingo iÅ¡laikymo ir paramos iÅ¡ kitų vaikų, kurių atžvilgiu tėvo pareigų nevykdymas nėra nustatytas, be to neatmestina galimybė Å¡iuos klausimus spręsti gera valia bendraujant tarpusavyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . 26.1.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 d.). 26.2. Atsakovės byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 650 Eur už teisinę pagalbÄ ir 196 Eur vertimo iÅ¡laidos, viso 846 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. 26.3.

Teismas Å¡ioje byloje turėjo 23,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, valstybei Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡ias iÅ¡laidas jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur už teisinę pagalbÄ ir 196 Eur vertimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 846 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. 23,07 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus 07 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Vida Agurkienė