4eed84ea-3dfb-4774-9a9a-75f0bd29d54d · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2-1646- 752/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21519-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsÄjo 16 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Vida AgurkienÄ, sekretoriaujant Laurai Jeselskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. B., ieÅ¡kovo atstovui advokatui LaimuÄiui Jankauskui, atsakovÄs R. L. atstovei advokatei Editai Marijai Å lapikienei, treÄiajam asmeniui R. B., nedalyvaujant atsakovei R.
Legislator headnote
AI generated4eed84ea-3dfb-4774-9a9a-75f0bd29d54d · Kauno apylinkÄs teismas: RÅ«tai pardavus namÄ , jis glaudžiasi pas gimines, draugus, vasarÄ Å¾vejodamas gyveno palapinÄje. GaraÅ¾Ä nuomojasi daiktams. Pardavus namÄ sÅ«nus RamÅ«nas gyvena atskirai, ruoÅ¡iasi į armijÄ . Dukters RÅ«tos (atsakovÄs) jis niekada neskriaudÄ, jokio fizinio ar psichologinio smurto nevartojo, pykdavo tik dÄl netvarkos â paklupdydavo atsakovÄ Ä¯ kampÄ , atimdavo kompiuterį. Visomis dukromis iÅ¡ antros santuokos rÅ«pinosi, samdÄ joms korepetitorių. Paramos praÅ¡o tik iÅ¡ RÅ«tos, nes jai padovanojo visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , ji buvo pažadÄjusi jį iÅ¡laikyti.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2-1646- 752/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21519-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsÄjo 16 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Vida AgurkienÄ, sekretoriaujant Laurai Jeselskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. B., ieÅ¡kovo atstovui advokatui LaimuÄiui Jankauskui, atsakovÄs R. L. atstovei advokatei Editai Marijai Å lapikienei, treÄiajam asmeniui R. B., nedalyvaujant atsakovei R.
L. ir tretiesiems asmenims R. B., I. B. â A, L. B. â S, R. B., R. B., uždarame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. L. ir tretiesiems asmeims R. B., I. B.â A, L. B. â S, R. B., R. B. ir R. B., dÄl iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : I. IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentai 1. 2017-10-30 pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs R. L. po 450 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kiekvienÄ mÄnesį, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliacijÄ VyriausybÄs nustatyta tvarka; nustatyti ieÅ¡kovui uzufruktÄ iki gyvos galvos naudotis patalpomis plane pažymÄtomis 1 aukÅ¡to â 1-2/32.58, 1-6/15.75 ir 2 aukÅ¡to 1-8/3.75, 1-9/16.29, 1-10/6.33 ir 1-12/22.89 atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2019-05-14 pareiÅ¡kimu dÄl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, ieÅ¡kovas padidino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 550 Eur iÅ¡laikymÄ ; taip pat atsisakÄ reikalavimo nustatyti uzufruktÄ , kadangi bylos nagrinÄjimo eigoje atsakovÄ pardavÄ jai priklausiusį namÄ , kuriame ieÅ¡kovas praÅ¡Ä nustatyti uzufruktÄ . 2019-05-28 nutartimi priimtas ieÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti uzufruktÄ , byla Å¡io reikalavimo dalyje nutraukta, nutartis įsiteisÄjusi. 1.1.
IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nurodÄ, kad yra neįgalus ir nedirbantis pensininkas. Kas mÄnesį gauna senatvÄs pensijÄ , kuriÄ sudaro 197,62 Eur. Serga lÄtine iÅ¡emine Å¡irdies ir kraujagyslių liga, persirgo miokardo infarktu, turi tris implantuotus stentus, Å¡irdies nepakankamumÄ , antro tipo cukrinį diabetÄ , diabetinÄ polineuropatijÄ , nutukimÄ , padidintÄ kraujo spaudimÄ , akių kraujagyslių hipertenzinį pažeidimÄ , gÄrybinÄ prostatos hipertenzijÄ , stuburo osteochondrozÄ, stuburo slankstelių iÅ¡varÅ¾Ä ir kitas ligas.
Bylos nagrinÄjimo eigoje jo sveikata pablogÄjo, gydymo iÅ¡laidos padidÄjo, kadangi jam reikalingos deÅ¡inio kelio sÄ nario keitimo ir prostatos operacijos. Kas mÄnesį ligų profilaktikai ir gydymui iÅ¡leidžia apie 157 Eur t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams). Taip pat kas mÄnesį apmoka 5,50 Eur sÄ skaitÄ už telefonÄ ir 10 Eur sÄ skaitÄ už naudojimÄ si televizijos paslaugomis, apie 50 Eur per mÄnesį reikalinga apmokÄti iÅ¡laidoms susijusiomis su gyvenamojo namo eksploatacija, maistui iÅ¡leidžia apie 180 Eur.
Nuosavo automobilio neturi, todÄl nuvykti iki gydytojo ar iki kitų valstybinių institucijų naudojasi vieÅ¡uoju transportu, bilietÄ perka autobuse su 50 % nuolaida, todÄl kas mÄnesį iÅ¡laidos vieÅ¡ajam transportui sudaro apie 14 Eur. 1.2. Be to, antstolio Sauliaus UžkuraiÄio kontoroje yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo piniginių lÄšų. 2017 m. rugpjÅ«Äio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos buvo nuskaiÄiuota 100 Eur. Taip pat, 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-0756-375/2013 iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista kreditoriams E. Å ., L.
Å . (25 000 Lt + % 7240,50 Eur), D. P. (11 500 litų + % 3330,63 Eur), taip pat priteista 11 584,8 Eur (40 000 Lt) skolos, bei prievoles tretiesiems asmenims - V K. G. 1900 Eur, G. Å . 1200 Eur ir R. B. 3700 Eur pripažintos asmeninÄmis ieÅ¡kovo prievolÄmis. 1.3. IÅ¡laidos patenkinti bÅ«tinuosius poreikius kas mÄnesį siekia 546,5 Eur. GalimybÄs užsidirbti pinigų ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai neturi. Silpna sveikata užkerta keliÄ dirbti bet kokį net ir nekvalifikuotÄ darbÄ . Neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galÄtų realizuoti ar iÅ¡ kurio galÄtų gauti pajamų. 1.4.
AtsakovÄ â jo dukra R. L. visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina bei neteikia jokios pagalbos. Jos turtinÄ padÄtis yra ženkliai geresnÄ nei ieÅ¡kovo (ji gyvena ir dirba Norvegijoje), todÄl ji turi prisidÄti prie tÄvo iÅ¡laikymo ir orios senatvÄs užtikrinimo. AtsakovÄs pajamos per mÄnesį net keliasdeÅ¡imt kartų didesnÄs nei vidutinÄ pensija Lietuvoje. Be to, atsakovei dovanojimo sutarÄių pagrindu perleido jam anksÄiau nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemÄs sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ bei sandÄlį ir kitus inžinerinius statinius, esanÄius adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, bei namÄ , esantis (duomenys neskelbtini), Kaliningrado srityje ant Baltijos jÅ«ros kranto.
Taigi, atsakovei padovanojo visÄ jam su sutuoktine priklausiusį nekilnojamÄ turtÄ . 1.5. 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-62-264/2015 Kauno apygardos teismas patvirtino 2016 m. vasario 10 d. taikos sutartį dÄl teisÄs naudotis gyvenamuoju namu (uzufrukto) nustatymo iki nepilnameÄio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystÄs joje nurodytomis sÄ lygomis. Å ios nutarties pagrindu ieÅ¡kovas turÄjo teisÄ kartu su nepilnameÄiu sÅ«numi R. B. gyventi bei naudotis gyvenamuoju namu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2018 m. sausio 18 d. 1.6.
Pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas, taip pat nurodÄ, kad gyvendamas name, (duomenys neskelbtini), Kaune, jis gaudavo pajamų nuomodamas namÄ , taÄiau tokios galimybÄs neteko 2018 m. sausio 18 d. pasibaigus uzufrukto galiojimui ir atsakovei iÅ¡krausÄius jį iÅ¡ jai padovanoto namo, o namÄ pardavus. TodÄl jis apsistojo pas geros valios žmones garaže. Tokios gyvenimo sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos kaip atitinkanÄios bÅ«tiniausius poreikius. 1.7. PažymÄjo, kad jo santykiai su atsakove konfliktiÅ¡ki ir ginÄai netgi buvo sprendžiami teisme, taÄiau tai niekaip nepakeiÄia fakto, jog atsakovÄ tapo viso jam priklausanÄio nekilnojamojo turto, t.y. dviejų namų su žemÄs sklypais savininkÄ.
Kadangi jis neturi kitos gyvenamosios vietos, bei pinigų jai įsigyti, norÄtų nuomotis bent minimalų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . TaÄiau net bendrabuÄio kambario nuomos kainos Kaune prasideda nuo 150 Eur/mÄn., komunaliniai mokesÄiai sudarytų dar apie 70 Eur. /mÄn. Atsižvelgiant į tai, kreipiasi į teismÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo.
2. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaikÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytais argumentais. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad dukrai RÅ«tai padovanojo visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , ji buvo pažadÄjusi jį iÅ¡laikyti. IÅ¡ kitų vaikų iÅ¡laikymo nereikalauja, nes jie iÅ¡ jo nieko negavo. Žino, kad dukra iÅ¡ pirmos santuokos Lolita turi daug skolų, su ja nesutaria, ne kartÄ buvo jÄ iÅ¡varÄs iÅ¡ namų. Dukros Ingridos turtinÄs padÄties nežino, ji gyvena Vokietijoje, susituokusi su vokieÄiu.
Bet ji apie jo padÄtį žino, yra sakiusi, kad nereikÄjo viskÄ padovanoti. RamunÄ ir Rasa taip pat gyvena Vokietijoje, adresÄ slepia, iÅ¡ jų nieko nepraÅ¡o, nors RÅ«tai pardavus namÄ jos gavo piniginÄ kompensacijÄ . SÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos Rolandas ir sÅ«nus RamÅ«nas jį paremia gera valia. Rolandas atveža maisto, bet jis atvažiuoja retai. Kitokios paramos iÅ¡ jo nepraÅ¡o. Žino, kad RamÅ«nas turi didelį gyvenamÄ jį namÄ , bet praÅ¡ytis pas jį gyventi nenori, nesutaria su jo žmona.
RÅ«tai pardavus namÄ , jis glaudžiasi pas gimines, draugus, vasarÄ Å¾vejodamas gyveno palapinÄje. GaraÅ¾Ä nuomojasi daiktams. Pardavus namÄ sÅ«nus RamÅ«nas gyvena atskirai, ruoÅ¡iasi į armijÄ . Dukters RÅ«tos (atsakovÄs) jis niekada neskriaudÄ, jokio fizinio ar psichologinio smurto nevartojo, pykdavo tik dÄl netvarkos â paklupdydavo atsakovÄ Ä¯ kampÄ , atimdavo kompiuterį. Visomis dukromis iÅ¡ antros santuokos rÅ«pinosi, samdÄ joms korepetitorių. Paramos praÅ¡o tik iÅ¡ RÅ«tos, nes jai padovanojo visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , ji buvo pažadÄjusi jį iÅ¡laikyti.
Pripažįsta, kad dabar jam nereikia mokÄti už televizijÄ , už namo eksploatacijÄ . TaÄiau jam reikia iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ , paramos reikia ir vaistams, kelio ir klubo sÄ nario operacijoms. Vien buto nuoma kainuotų mažiausia 150 Eur. Å iuo metu gauna apie 260 Eur senatvÄs pensijÄ , jokių papildomų pajamų neturi. AnksÄiau, kai gyveno name ir turÄjo nuomininkų, iÅ¡ nuomos gaudavo apie 200-300 eurų, dar eidavo žvejoti, kartais parduodavo žuvį, taÄiau dabar sveikata neleidžia, sunku vaikÅ¡Äioti.
Santaupų neturi, tik skolų, apie 15 - 20 tÅ«kstanÄių eurų, nes ne visiems kreditoriams atidavÄ pardavÄs po sesers mirties paveldÄtÄ turtÄ . Kas mÄnesį antstoliams gera valia moka po 50 Eur. DÄl socialinÄs paÅ¡alpos ir socialinio bÅ«sto nesikreipÄ. II. AtsakovÄs atsikirtimai ir argumentai 3. AtsakovÄ su pradiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovÄs naudai patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodÄ, kad ieÅ¡kovas ne tik nevykdÄ savo kaip tÄvo pareigų, bet ir manipuliavo atsakove bei prieÅ¡ jÄ smurtavo kai dar buvo nepilnametÄ, todÄl mano, kad turÄtų bÅ«ti atleista nuo pareigos iÅ¡laikyti tÄvÄ R.
B.. Aplinkybes, kad tÄvas ja nesirÅ«pino, ja manipuliavo ir naudojo psichologinį smurtÄ grindžia 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkÄs teismo sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-753-375/2013, kuriame teismas, nutraukdamas tÄvų santuokÄ , nustatÄ, kad R. B. smurtavo prieÅ¡ sutuoktinÄ (atsakovÄs motinÄ ), atsakovÄ ir jos seseris. 3.2. VisÄ vaikystÄ tÄvas vertÄ vaikus dirbti įvairius suaugusiųjų darbus, o kai tÄvai turÄjo siuvyklÄ , tÄvas versdavo vaikus daryti etiketes ir maiÅ¡elius.
Kol nepadarydavo ieÅ¡kovo nustatyto skaiÄiaus, jis neleisdavo eiti miegoti, nors kitÄ dienÄ reikÄdavo eiti į mokyklÄ . VÄliau ieÅ¡kovas buvo užsiÄmÄs papÅ«gÄlių veisimu, kurias su seserimis atsakovÄ turÄjo prižiÅ«rÄti, o jeigu pamirÅ¡davo pakeisti joms vandenį, tÄvas muÅ¡davo, menkindavo žodžiais. Taipogi tÄvas neleisdavo bendrauti su kitais vaikais, visÄ vaikystÄ atsakovÄ Å¾aisdavo su kaimyne lÄlÄmis per tvoros plyÅ¡ius. Kai pradÄjo lankyti mokyklÄ , tÄvas neleisdavo važiuoti į jokias iÅ¡vykas ar ekskursijas su klase, ko pasÄkoje kildavo ginÄai, kurių metu tÄvas naudodavo psichologinį smurtÄ .
TÄvas atimdavo visas dovanas, kurias atsakovÄ gaudavo iÅ¡ moÄiutÄs ir promoÄiutÄs, įvairius senovinius auksinius papuoÅ¡alus, kuriuos kaip vÄliau sužinojo, parduodavo. Jeigu pavykdavo pasitaupyti pinigų, tÄvas apie tai sužinojÄs iÅ¡kart juos pasiimdavo sau, savo santaupų turÄti negalÄjo nei ji, nei jos seserys. Psichologinis smurtas, atsakovÄs, seserų ir mamos menkinimas bÅ«davo namuose įprastas dalykas, lygiai taip pat įprasta buvo atsikelti rytais su baime, kad tÄvas užsipuls dÄl menkaverÄių ar nebÅ«tų dalykų.
Net ir vakarais su tÄvo leidimu nuÄjÄ miegoti, negalÄdavo bÅ«ti tikri, kad tÄvas naktį neprikels ir nelieps eiti kažko atlikti, ko anot jo neatliko ar atliko netinkamai dienos metu. Ne vienÄ kartÄ yra buvÄ, jog buvo su mama prikelta naktį, kad eitų pamaitinti Å¡unis. Tuo metu, kai atsakovÄ buvo vaikas, visa Å¡i situacija atrodÄ Ä¯prasta ir normali, taÄiau dabar prisiminus savo vaikystÄ suvokia, kad visa vaikystÄ buvo pagrįsta tÄvo psichologiniu spaudimu, fizinÄmis bausmÄmis ir nuolatiniu menkinimu.
Toks tÄvo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas ir laikomas kaip tinkama vaiko priežiÅ«ra. TÄvas nevykdÄ savo pareigos tinkamai auklÄti, trukdÄ mokytis, bendrauti ir susipažinti su bendraamžiais, integruotis į visuomenÄ. TÄvas visada iÅ¡ vaikų iÅ¡skirdavo brolį, gal dÄl to, kad jis vyras, o mergaites laikÄ nieko vertomis, net nelaikÄ savo dukromis, kÄ primindavo itin dažnai. 3.3. Mamai iÅ¡vykus gyventi į VokietijÄ , brolis ir atsakovÄs seserys liko gyventi su tÄvu, kuris namie atjungÄ Å¡ildymÄ , užrakino Å¡aldytuvÄ .
Visos Å¡ios aplinkybÄs buvo konstatuotos minÄtame sprendime, taipogi užfiksuota ir tai, kad 2011-05-09 Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovÄ lankÄsi tÄvo namuose ir nustatÄ, jog ânamuose esantis Å¡aldytuvas su maistu buvo užrakintas su grandine, vaikai stresavoâ (15 sprendimo lapas). Taipogi teismas Å¡ioje byloje nustatÄ, kad atsakovas neneigÄ užrakinto Å¡aldytuvo fakto, bet jį ir patvirtino, jam antrino ir brolis R. B., kuris duodamas paaiÅ¡kinimus nurodÄ, kad raktus nuo Å¡aldytuvo turÄjo tik jis pats ir tÄvas.
Be to, atsakovei gyvenant name su tÄvu, tÄvas jai ir dabartiniam jos sutuoktiniui atjunginÄdavo elektrÄ . O kai tÄvas sužinojo, kad ji kreipÄsi į teismÄ dÄl dovanojimo sandorio panaikinimo, grasino užmuÅ¡ti, ko pasekoje iÅ¡kart po grasinimų atsakovÄ ir jos vyras, susidÄjÄ rÅ«bus ir kitus bÅ«tiniausius daiktus, iÅ¡Äjo iÅ¡ namų, palikÄ daugumÄ savo daiktų name. VÄliau sužinojus, jog tÄvas seserims neduoda valgyti, apsiÄmÄ globoti vienÄ iÅ¡ seserų, taigi už tÄvÄ vykdÄ pareigÄ ja rÅ«pintis ir saugoti, sudaryti tinkamas buitines sÄ lygas gyventi, ir užtikrinti tokius elementarius poreikius kaip maistas, rÅ«bai. 3.4.
TÄvas atsakovei ir jos sesÄms bei broliui du kartus yra atlikÄs DNR ekspertizÄ, tikslu nustatyti tÄvystÄ, kadangi manÄ, jog jie nÄra jo vaikai. Å iÄ aplinkybÄ jis patvirtinto ir jau minÄtoje santuokos nutraukimo byloje, dar papildomai nurodydamas, kad ketina atlikti ekspertizÄ ir 3 kartÄ , taÄiau kitoje valstybÄje, nes netiki Lietuvoje atliktų DNR ekspertizių rezultatais. Visgi įsitikinimas, kad atsakovÄ nÄra jo duktÄ, ieÅ¡kovui nesukelia jokių moralinių nepatogumų reiÅ¡kiant šį ieÅ¡kinį. 3.5.
BÅ«tent ieÅ¡kovo tyÄinis veikimas prieÅ¡ atsakovÄ ir jos interesus, sÄ lygojo visus Å¡eimyninius nesutarimus tarp Å¡alių, ko pasekoje Å¡eiminiai - tÄvo ir dukros - ryÅ¡iai nutrÅ«ko. IeÅ¡kovas yra pagiežingas ir piktavalis, įvairiausiais apgaulÄs bÅ«dais sau naudos siekiantis asmuo. 3.6. PažymÄjo, kad prieÅ¡ nutraukiant santuokÄ , R. B. įkalbÄjo sutuoktinÄ A. B. perleisti visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovei. To pasekoje, 2009 m. vasario 24 d. buvo atliktas dovanojimo sandoris ir tÄvai jai padovanojo savo turtÄ , tame tarpe ir namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.
Tuo metu atsakovÄs santykiai su tÄvu dar buvo pakankamai normalÅ«s, nes atsakovÄ nežinojo, kad jis nori jÄ apgauti, juo pasitikÄjo. 2009 m. gegužÄs 25 d. ieÅ¡kovas pasiÄmÄs atsakovÄ iÅ¡ mokyklos po pamokų paaiÅ¡kino, jog reikia pabaigti sutvarkyti dovanojimo dokumentus ir jai yra bÅ«tina pasiraÅ¡yti dar keletÄ dokumentų. Tuo metu bÅ«dama nepilnametÄ ir teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi bei pasitikÄdama tÄvu, kartu su juo nuvyko į notarų biurÄ ir pasiraÅ¡Ä ant dovanojimo sutarties, kuria, kaip vÄliau sužinojo, atidovanojo tÄvui visÄ turtÄ , kurį jis ir mama jai buvo padovanojÄ.
Å i dovanojimo sutartis buvo nuginÄyta ir 2011 m. lapkriÄio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta negaliojanÄia, teismui nustaÄius, jog atsakovÄ buvo apgauta. Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovas siekÄ apgauti mamÄ ir tikÄjosi, kad visÄ santuokoje su mama įgytÄ turtÄ sugebÄs apgaulÄs bÅ«du pasilikti sau. Å ioje ieÅ¡kovo aferoje atsakovÄ tapo įrankiu, dÄl ko iki Å¡iol jauÄia didelÄ nuoskaudÄ . 3.7. IeÅ¡kovas visiems teigdavo, jog atsakovÄ, jos seserys ir mama nori jį nunuodyti.
Å iÄ aplinkybÄ jis minÄjo ir teisme nagrinÄjant tÄvų skyrybų bylÄ , ir VTAS atstovei, kuri apsilankiusi jų namuose rado užrakintÄ Å¡aldytuvÄ . Pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas dÄl jo nuodijimo fakto, taÄiau atlikus ikiteisminį tyrimÄ jis buvo nutrauktas neradus jokių įrodymų. IeÅ¡kovas tiesiog mÄgavosi visais tarp Å¡eimos narių vykusiais teisminiais procesais ir jų metu siekÄ Å¡eimÄ suardyti ir suskaldyti. 3.8. IeÅ¡kovas dÄjo daugybÄ pastangų siekdamas, kad atsakovÄ nesudarytų santuokos su savo vyru.
Už tai, kad siekdamas apgauti mamÄ , padovanojo atsakovei turtÄ , teigÄ, jog ji su savo vyru yra skolinga jam pinigų. PrieÅ¡ santuokos sudarymÄ reikalavo, kad pasiraÅ¡ytų, jog yra iÅ¡ jo pasiskolinusi 150 000 litų. Nors jai sakÄ, kad Å¡is raÅ¡telis tik dÄl akių, kad skyrybų atveju ji galÄtų apsaugoti turtÄ skyrybų atveju, taÄiau vÄliau skolos raÅ¡telį panaudojo prieÅ¡ jÄ . TodÄl atsakovÄ buvo privesta kreiptis į teismÄ dÄl jo nuginÄijimo. 3.9. DÄl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas tÄvu, kuris tinkamai rÅ«pinosi atsakove.
IeÅ¡kovas savo elgesiu žlugdÄ atsakovÄ ir jos seseris moraliÅ¡kai ir ne tik nesudarÄ palankių sÄ lygų visapusiÅ¡kai vystytis, bet ir jas ribojo, sudarydamas neįmanomas gyventi sÄ lygas. Visa Å¡eima dÄl tÄvo buvo priversta emigruoti iÅ¡ Lietuvos. Mama iÅ¡vyko į VokietijÄ , atsakovÄ su vyru - į NorvegijÄ . Sesuo R. B. studijuodama Kaune nuomojasi bÅ«stÄ , nes atsakovei priklausanÄiame name bijojo gyventi dÄl to, kad ten gyvena tÄvas, nuo kurio ji ne kartÄ nukentÄjo. 3.10. DÄl ieÅ¡kovo pradiniame ieÅ¡kinyje praÅ¡omo 450 Eur iÅ¡laikymo atsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovas mano, kad atsakovÄ gali teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ remdamasis savo įsivaizdavimu, kad jos pajamos yra keliasdeÅ¡imt kartų didesnÄs už jo.
Visgi, Å¡iuo metu ji nedirba, nes yra motinystÄs atostogose. Be to, laukiasi antro vaiko, todÄl vÄl dirbti pradÄs negreitai. Å iuo metu atsakovÄ iÅ¡laiko sutuoktinis. Taip pat, atsakovÄs Å¡eima yra pasiÄmusi bÅ«sto paskolÄ ir du lizingus maÅ¡inoms, už namÄ bei automobilius moka draudimÄ , nes kitu atveju netektų turimų paskolų. TodÄl visi ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad ji gauna dideles pajamas yra klaidingi. Be to, jeigu ieÅ¡kovui stinga pinigų pragyvenimui, mano, jog jis turi pilnÄ teisÄ iÅ¡laikymo praÅ¡yti ir iÅ¡ kitų pilnameÄių vaikų. 3.11.
AtsakovÄs vertinimu, ieÅ¡kovas siekdamas prisiteisti iÅ¡laikymÄ , jai tiesiog kerÅ¡tauja. Jam yra žinoma, kad Lietuvoje esanÄio turto - namo - parduoti atsakovÄ negali iki 2017 m. sausio 18 d., kadangi jame pagal taikos sutartį gyvena ieÅ¡kovas su atsakovÄs broliu RamÅ«nu, kol jam sueis 18 metų. Nors po teismų, kurie baigÄsi 2015 m., ketino tÄvÄ ir brolį iÅ¡keldinti, taÄiau atsižvelgdama, jog brolis RamÅ«nas nÄra kaltas dÄl tÄvo elgesio atžvilgiu ir negali atsakyti už neprognozuojamÄ tÄvo elgesį, byloje dÄl iÅ¡keldinimo sudarÄ taikos sutartį su sÄ lyga, kad brolis name uzufrukto teise, kartu su tÄvu gali gyventi iki pilnametystÄs t.y. iki 2018 m. sausio 17 dienos.
Kadangi Å¡is terminas tuoj baigsis, ieÅ¡kovas vÄl sugalvojo kitÄ bÅ«dÄ , kuris apribotų atsakovÄs disponavimÄ jos asmenine nuosavybe ir suteiktų jam teisÄ naudotis jai priklausanÄiu turtu ir netgi gauti iÅ¡ jo pajamas. 3.12. Be to, iÅ¡ brolio RamÅ«no atsakovei yra žinoma, kad tÄvas name gyvena su savo sugyventine A. B., kuri turi pareigÄ prisidÄti prie mokesÄių mokÄjimo. Visgi pateikdamas poreikių lentelÄ ieÅ¡kovas nedalina mokesÄiams reikiamos sumos visiems name gyvenantiems asmenims, o siekia, kad atsakovÄ iÅ¡laikytų ne tik jį, bet ir jo sugyventinÄ bei savo brolį. 3.13.
Be to, ieÅ¡kovas po K. B. mirties įgijo paveldÄjimo teisÄ pagal įstatymÄ Ä¯ didelÄs vertÄs turtÄ : žemÄ ir namo dalį su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), su statiniais ir du žemÄs sklypus VilkaviÅ¡kio rajone. TaÄiau norÄdamas nuslÄpti paveldÄtÄ turtÄ , savo paveldÄjimo teises neatlygintinai perleido savo sugyventinei A. B.. Å io turto vertÄ buvo tikrai nemaža ir ieÅ¡kovas galÄjo įsigyti net ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ .
Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tyÄia bandÄ pabloginti savo turtinÄ padÄtį. Jis ne tik galÄjo gyventi paveldÄtam turte, bet ir dalį jo nuomoti ar jį parduoti. Kadangi tÄvas viskÄ perleido savo sugyventinei, jis turi prisiimti visas iÅ¡ to kylanÄias teisines pasekmes. 3.14. Be to, ieÅ¡kovas pateikÄ tik vieno mÄnesio iÅ¡laidų kvitus už vaistus, o iÅ¡ to negalima daryti iÅ¡vados, jog kiekvienÄ mÄnesį vaistams ir maisto papildams jis iÅ¡leidžia 157 Eur, kadangi vaistai gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi ir dviems ar net trims mÄnesiams, o maisto papildai yra vartojami su tam tikromis pertraukomis, gydytojų nustatytais kursais.
Taip pat ieÅ¡kovas pateikÄ ir maisto Äekius, taÄiau jis gyvena kartu su sÅ«numi, atsakovÄs broliu, kurį iÅ¡laikyti yra ieÅ¡kovo asmeninÄ pareiga, todÄl mokÄti tÄvui iÅ¡laikymÄ , kad jis iÅ¡laikytų sÅ«nų, nÄra atsakovÄs pareiga. Be to, prie brolio iÅ¡laikymo atsakovÄ ir taip yra prisidÄjusi, kadangi leido jam ir tÄvui gyventi jai nuosavybÄs teise priklausanÄiame turte, iÅ¡ kurio nuomos tÄvas dar ir gavo papildomų pajamų. IeÅ¡kovui labai gerai buvo žinomos taikos sutarties sÄ lygos, jis žinojo iki kurio laiko galÄs gyventi name ir nuomoti namo patalpas, todÄl galÄjo ieÅ¡kotis kito gyvenamojo bÅ«sto ar (ir) papildomo pajamų Å¡altinio, taÄiau pasirinko to nedaryti. 3.15.
Be to, pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad per mÄnesį jam reikia 50 Eur apmokÄti iÅ¡laidoms, susijusioms su gyvenamojo namo eksploatacija, o prie ieÅ¡kinio pateiktoje poreikių lentelÄje Å¡i suma iÅ¡auga iki 120 Eur. TodÄl mano, kad ieÅ¡kovas bando apgauti jÄ ir teismÄ , pateikdamas klaidinanÄias aplinkybes ir iÅ¡galvotus faktus. 3.16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovÄ mano, kad 450 Eur dydžio iÅ¡laikymas yra per didelis ir nÄra nei proporcingas, nei sÄ Å¾iningas ar teisingas, kaip nurodo ieÅ¡kovas.
Tokio dydžio iÅ¡laikymo teikti atsakovÄ neturi finansinių galimybių, be to pats iÅ¡laikymo dydis nÄra pagrįstas. 3.17. Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį atsakovÄ taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti jam uzufruktÄ iki gyvos galvos naudotis atsakovei priklausanÄio gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodytomis patalpomis, nurodydama, kad ieÅ¡kovas pagal Civilinio kodekso 3.205 str., kuriame reglamentuojama vaikų pareiga iÅ¡laikyti tÄvus, turi teisÄ kelti reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo, taÄiau neturi teisÄs kelti reikalavimÄ dÄl uzufrukto nustatymo.
AtsakovÄ nesutinka nustatyti uzufruktÄ sudarant sandorį, o tokios teisÄs normos, pagal kuriÄ teismas galÄtų nustatyti uzufruktÄ ieÅ¡kovui naudotis jos turtu ir kuri tiesiogiai įpareigotų jÄ pagal įstatymÄ nustatyti uzufruktÄ tÄvui naudotis jos turtu, nÄra. TodÄl nÄra jokio teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimÄ . 4. 2019-05-14 ieÅ¡kovui patikslinus reikalavimÄ dÄl praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžio ir atsisakius reikalavimo nustatyti uzufruktÄ , atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovÄ nurodÄ, kad atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį iÅ¡samiai pasisakÄ dÄl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovui priteisimo, visus argumentus palaiko.
Papildomai pažymÄjo, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodÄ savo faktinÄs gyvenamosios vietos ir vis dar nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nors iÅ¡ Å¡io bÅ«sto jis buvo teismine tvarka iÅ¡keldintas, namas parduotas 2019 m. kovo 28 d. 4.1. AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teismui nurodo melagingus duomenis, kad jis âapsistojo pas geros valios žmones, garaže.â Atsakovei yra žinoma, jog ieÅ¡kovas gyvena pas savo sugyventinÄ A. B., kuriai dar 2016 metais perleido visÄ savo paveldÄtÄ turtÄ (tris nekilnojamojo turto objektus), ir taip siekdamas asmeninÄs naudos sau, tapo âbenamisâ.
Tokie ieÅ¡kovo teiginiai ir procesinis elgesys tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas R. B. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinÄmis teisÄmis. 4.2. Patikslintame ieÅ¡kinyje R. B. nenurodo pasikeitusių faktinių aplinkybių, vis dar nurodo, jog kas mÄnesį apmoka sÄ skaitÄ už naudojimÄ si televizijos paslaugomis, nurodo, kad per mÄnesį skiria 50 Eur apmokÄti iÅ¡laidoms, susijusioms su namo eksploatacija, nors namas parduotas jau prieÅ¡ tris mÄnesius iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo. 4.3. Taipogi nuo pirminio ieÅ¡kinio padavimo, t.y. nuo 2017-10-30, praÄjo nemažas laiko tarpas, neaiÅ¡kÅ«s lieka ir ieÅ¡kovo kreditoriniai įsipareigojimai.
Mano, jog ieÅ¡kovas, įrodinÄdamas savo turtinÄ padÄtį, turÄtų pateikti pažymÄ apie iÅ¡ jo vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus, kadangi 7 punkte nurodo, kad Antstolio S. UžkuraiÄio kontoroje yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, taÄiau nepateikia duomenų apie vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo dydį, iÅ¡ieÅ¡kojimo eigÄ . Taip pat neaiÅ¡ki padÄtis ir dÄl kitų ieÅ¡kovo nurodomų kreditorinių įsipareigojimų (9 punktas), kadangi Å¡ios nurodomos faktinÄs aplinkybÄs nepagrindžiamos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. 4.4.
IeÅ¡kovas nurodo, jog âgalimybÄs užsidirbti pinigų praktiÅ¡kai neturiuâ, taÄiau nepateikia jokių duomenų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, kad jis deda pastangas susirasti pajamų Å¡altinį. PažymÄtina ir tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinÄje byloje, kuri yra nagrinÄjama jau ilgÄ laiko tarpÄ , nesinaudoja valstybÄs teikiama nemokama garantuojama teisine pagalba. 4.5. LR CK 3.205 str. 1 d. yra reglamentuota, kad pilnameÄiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tÄvus ir jais rÅ«pintis.
Å ia teisÄs norma ieÅ¡kovas grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl 550 Eur dydžio iÅ¡laikymo priteisimo. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje praÅ¡o iÅ¡laikymÄ priteisti tik iÅ¡ atsakovÄs R. L., taÄiau jis be atsakovÄs turi dar 6 pilnameÄius vaikus. Atkreiptinas dÄmesys, kad teismui įpareigojus ieÅ¡kovÄ Ä¯ bylÄ Ä¯traukti ir kitus vaikus bei nurodyti jų asmeninius duomenis ir gyv. vietas, ieÅ¡kovas net negalÄjo to padaryti. Å i aplinkybÄ tik įrodo kaip ieÅ¡kovas, bÅ«damas tÄvas, domisi vaikų gyvenimais, net negalÄdamas nurodyti savo dukros I.
B.-A gimimo datos, dukrų R. B. ir R. B. gyvenamųjų vietų. 4.6. Vadovaujantis LR CK 3.206 str. 1 d. teismas gali atleisti pilnameÄius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus tÄvus, jeigu nustato, kad tÄvai vengÄ atlikti savo pareigas nepilnameÄiams vaikams. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas ne tik nevykdÄ savo kaip tÄvo pareigų, bet ir manipuliavo atsakove, bei prieÅ¡ jÄ smurtavo, kai dar ji buvo nepilnametÄ. Å ias aplinkybes papildomai patvirtino ir nurodÄ kitos ieÅ¡kovo dukros - RamunÄ ir Rasa, taipogi byloje yra pateikti ir raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausta liudytoja A.
B.. TodÄl mano, kad turÄtų bÅ«ti atleista nuo pareigos iÅ¡laikyti tÄvÄ R. B. 4.7. AtsakovÄ taip pat pažymÄjo, kad kalbant apie jos turtinÄ padÄtį, vien tik faktas, kad ji gyvena Norvegijoje, tikrai nesudaro pagrindo teigti, jog ji gauna âkeliasdeÅ¡imt kartų didesnes pajamasâ nei ieÅ¡kovas. Ji turi du mažameÄisu vaikus, iÅ¡ kurių vienas - duktÄ I M, serga reta nepagydoma liga - recesyvine distrofine pÅ«sline epidermolize. DÄl dukros nuolatinÄs priežiÅ«ros ir slaugos atsakovÄ net neturi galimybių dirbti ir yra iÅ¡laikoma savo vyro T.
L.. 4.8. Kalbant apie jos gautas lÄÅ¡as už asmeninio turto pardavimÄ , pažymÄjo, kad bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir žinodama, kad jos seserys dÄl patiriamo nuolatinio psichologinio smurto iÅ¡ ieÅ¡kovo, paliko namus ir emigravo iÅ¡ Lietuvos ir siekdama nors kiek joms materialai padÄti, ji padalino už namÄ gautas lÄÅ¡as kiekvienai iÅ¡ seserų R. B. bei R. B., po 32 000 eurų. Brolis R. B. pagal taikos sutartį už namo dalį gavo 17 000 eurų dydžio piniginÄ kompesacijÄ . 4.9. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas ir toliau piktybiÅ¡kai elgiasi ir kenkia jos turtiniams inrteresams.
Pardavus namÄ paaiÅ¡kÄjo, kad ieÅ¡kovas gyvendamas nemokÄjo namo iÅ¡laikymo mokesÄių ir paliko virÅ¡ 10 000 eurų skolos už dujas, elektrÄ ir vandenį, nors taikos sutartimi, kuria buvo nustatytas uzufruktas iki brolio R. B. pilnametystÄs, jis buvo įsipareigojÄs mokÄti Å¡iuos mokesÄius. Å iuo metu yra gavusi duomenis tik iÅ¡ Lietuvos energijos, kitų skolų dydžius pateiks iki teismo posÄdžio, nes dar nÄra gavusi. Mano, kad tokie ieÅ¡kovo, jos tÄvo R. B. veiksmai jos atžvilgiu - paliktos asmeninÄs skolos, Å¡meižimas per visuomenÄs informavimo priemones, aiÅ¡kiai melagingos ieÅ¡kinio aplinkybÄs, prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, geros moralÄs normoms, todÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dÄl 550 eurų iÅ¡laikymo jam priteisimo iÅ¡ atsakovÄs R.
L. turi būti atmestas.
5. AtsakovÄ ir jos atstovÄ teismo posÄdžių metu palaikÄ procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytus argumentus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. AtsakovÄ R. L., apklausta 2018-11-26 teismo posÄdyje nuotoliniu bÅ«du per âSkypeâ programÄ , be procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytų aplinkybių ir argumentų, papildomai paaiÅ¡kino, kad teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui nenori ir negali. Nenori, nes tÄvas naudojo prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ tiek vaikystÄje, tiek vÄliau, tapus pilnamete ir iÅ¡tekÄjus â atjungdavo Å¡ildymÄ , vertÄ mokÄti už nuomÄ , buvo užrakinÄs Å¡aldytuvÄ .
Å aldytuvas namuose buvo tik vienas, dar buvo du Å¡aldikliai, kuriuose bÅ«davo laikomas Å¡unų maistas. Kai dar buvo moksleivÄ, tÄvas muÅ¡davo už Å¡eÅ¡etus, liepdavo klÅ«poti, neleisdavo ruoÅ¡ti pamokų ir versdavo dirbti, o pats žiÅ«rÄjo televizorių. Dažnai bÅ«davo iÅ¡gÄrÄs. Du kartus vertÄ daryti DNR ekspertizÄ, iki Å¡iol netiki, kad ji jo dukra. Fizinis smurtas liovÄsi gal penktoje klasÄje, kai pasiskundÄ mokytojai. Nuo tada naudojo tik psichologinį smurtÄ , toks tÄvo elgesys buvo ir su kitais vaikais, gal tik labiau mylÄjo brolį.
Vertina, kad jos turtinÄ padÄtis prasta. DÄl vaiko ligos negali dirbti, gauna iÅ¡mokÄ už du vaikus â apie 199 Eur ir iki 2019 m. liepos motinystÄs iÅ¡mokÄ â apie 1465 Eur. Nuo liepos mÄnesio motinystÄs iÅ¡mokos negaus, į darbÄ taip pat negalÄs grįžti, nes dukra serga nepagydoma liga ir turÄs jÄ slaugyti. Kainuoja vaistai, kelionÄs iÅ¡laidos pas specialistus į OslÄ (600 km.), valstybÄ sumoka tik už bintavimo priemones. Sutuoktinis uždirba 2000-2300 Eur. KiekvienÄ mÄnesį turi mokÄti už namo kreditÄ 1041 Eur, už automobilių lizingÄ â 447 Eurus.
NamÄ Norvegijoje jie pirko senÄ , remontavo, skolinosi pinigų pradiniam įnaÅ¡ui ir remontui. Turi automobilius KIA SOUL ir BMW X5, kuriuos pirko už lizingÄ , kai ji dar dirbo, turÄjo pajamas. Norvegijoje lizinguoja tik iki 10 m. senumo automobilius. Kadangi Å¡eimai reikia didesnio, keturiais ratais varomo automobilio, pirko BMW X5. Pasikeitus aplinkybÄms, kai ji iÅ¡Äjo motinystÄs atostogų, kreditams ir lizingams sumokÄti atiduoda visas savo paÅ¡alpas, o Å¡eimÄ iÅ¡laiko sutuoktinis. Namo Pionerskaja mieste jau nebeturi, jis parduotas, tik teisiÅ¡kai nesutvarkyti dokumentai, nes ji negali nuvykti pasiraÅ¡yti notarinÄs sutarties.
Pardavimo metu tas namas buvo tik plytos ir langai, o žemÄs sklypas nebuvo jos. Dabar tas namas daugiau įrengtas, jį įsirenginÄja žmonÄs, kurie jį įsigijo. NamÄ ji pardavÄ už 6000 Eur, bet sutvarkius pardavimo dokumentus, iÅ¡ tos sumos dar turÄs sumokÄti mokesÄius â 35 proc. nuo pardavimo sumos. RuoÅ¡iasi parduoti ir namÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, turi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dÄl ieÅ¡kovo iÅ¡kraustymo. Mano, jog pardavus namÄ ieÅ¡kovas galÄs iÅ¡sikraustyti pas sugyventinÄ B ar kur kitur, nes be jos ieÅ¡kovas turi dar Å¡eÅ¡is vaikus.
IeÅ¡kovo vaikai iÅ¡ pirmos santuokos yra vyresni, jie neturi nepilnameÄių vaikų. IeÅ¡kovo sÅ«nus Rolandas turi nuosavÄ namÄ , dukra Ingrida taip pat turi nuosavÄ namÄ , Lolita turi du namus. Nežino, ar kiti vaikai ieÅ¡kovui padeda, nes jis su visais susipykÄs, bendrauja tik su Rolandu. Pardavus namÄ , ji turÄs atiduoti kitoms seserims po ¼ dalį ir broliui RamÅ«nui 17000 Eur pagal taikos sutartį, nes ta dovana buvo visiems vaikams. Dovanojimo metu jos santykiai su tÄvu buvo geri, ji pasitikÄjo tÄvu.
6. TreÄiasis asmuo R. B. teismo posÄdžiuose paaiÅ¡kino, kad jo tÄÄiui reikalinga parama. Mano, kad visi vaikai turÄtų jam padÄti geranoriÅ¡kai. TaÄiau neatsisako padÄti tik jis ir Rolandas. Po mokyklos baigimo jis mokytis nestojo, ruoÅ¡iasi eiti į armijÄ . IÅ¡ atsakovÄs gautÄ 17 000 Eur sumÄ taupo mokslams. Å iuo metu jis dirba âpavežÄjimuoseâ, pragyvenimui užtenka. Su tÄÄiu po namo pardavimo kartu nebegyvena, nuomojasi kambarį, moka 70 Eur ir komunalinius 10-15 Eur. TÄtis neturi galimybÄs iÅ¡sinuomoti.
Mano, kad RÅ«ta turÄtų remti tÄvÄ , nes ji gavo daugiausia turto. RÅ«ta turi didelį namÄ Norvegijoje, du automobilius. Žino, kad ji turi du vaikus, kad viena dukra serga. Nepaisant to, mano, kad jos turtinÄ padÄtis gera. Netiesa, kad tÄtis skriausdavo vaikus â jis niekados nemuÅ¡davo, tik prasikaltus atimdavo tefefonÄ , kompiuterį. Žino, kad RÅ«tai ir Ramunei tÄtis samdÄ korepetitorių, o Rasai jau nebeturÄjo pinigų, praÅ¡Ä, kad jai padÄtų seserys. Buvo samdomas žmogus, kuris pjovÄ Å¾olÄ, genÄjo medžius.
Vaikams to daryti nereikÄjo. Taip pat buvo samdoma Å¡eimininkÄ. Po tÄvų skyrybų jis liko gyventi su tÄÄiu, nenorÄjo su mama bendrauti, nes ji Å¡meiždavo tÄtį, buvo, kad muÅ¡davo diržu su sagtimi. Kai mama iÅ¡važiavo ir jis su seserimis liko gyventi su tÄÄiu, namuose buvo 2 ar trys Å¡aldytuvai. Vienas buvo RÅ«tos, o kitas tÄÄio, kuris buvo užrakintas, nes ten buvo tÄÄio vaistai. Kiek prisimena, seserys turÄjo atskirÄ Å¡aldytuvÄ .
7. Tretieji asmenys - R. B., I. B. â A, L. B. â S, R. B., R. B. atsiliepimų į ieÅ¡kinį ir jo patikslinimÄ nepateikÄ, teismo posÄdžiuose nedalyvavo. PažymÄtina, kad procesiniai dokumentai ir praneÅ¡imai apie teismo posÄdžius jiems įteikti 7.1. PažymÄtina, kad R. B. buvo apklausta liudytoja 2018-05-28 teismo posÄdyje (iki jos įtraukimo dalyvauti byloje treÄiuoju asmeniu). Ji paaiÅ¡kino, kad tÄvas negražiai elgÄsi su savo vaikais â juos vertÄ daug dirbti, ne pagal jÄgas, muÅ¡davo, tampydavo ausis.
Mamai iÅ¡vykus į VokietijÄ , tÄvas labai greitai iÅ¡leisdavo jos atsiųstus pinigus, jiems mažai kÄ nupirkdavo, atimdavo moÄiutÄs jiems padovanotus pinigus ir auksÄ . Kai tÄvai nusprendÄ skirtis ir tÄvas sužinojo, kad ji lieka gyventi su mama, pradÄjo atjunginÄti vandenį, elektrÄ , kur gyveno RÅ«ta, uždÄjo ant Å¡aldytuvo spynÄ . MaistÄ ji laikydavo pas sesÄ Å¡aldytuve, pirko iÅ¡ mamos atsiųstų pinigų. DÄl neįmanomų sÄ lygų gyventi RÅ«ta turÄjo iÅ¡sikraustyti.
Ji taip pat iÅ¡Äjo gyventi pas RÅ«tÄ , nuo 15 m. su tÄÄiu negyvena. Jai padÄjo Vaiko teisÄs, buvo nustatyta laikina globa. TÄvas du kartus darÄ vaikams DNR tyrimus. Žino, kad kai tÄvai skyrÄsi, visÄ turtÄ jie dovanojo RÅ«tai, kad ji padalintų visiems vaikams. Bet po to tÄvas RÅ«tÄ apgavo, ji turÄjo atidovanoti jam. PrieÅ¡ keturis metus tÄvas dirbo taksistu, paskui nuomojo kambarius name, taip pat jis yra gavÄs palikimÄ , taÄiau viskÄ perraÅ¡Ä B. Su ieÅ¡kovu nebendrauja, tÄvas nebendrauja ir su kitais vaikais, taipogi ir iÅ¡ pirmos santuokos.
Jos santykiai su atsakove geri, žino, kad RÅ«ta namÄ Rusijoje pardavÄ, mažai gavo. O kai parduos namÄ Kaune, atiduos dalį RamÅ«nui ir kitiems vaikams. 7.2. 2019-02-25 ir 2019-04-18 elektroniniuose laiÅ¡kuose R. B. iÅ¡dÄstÄ savo pozicijÄ dÄl ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo â nurodÄ, kad ji kategoriÅ¡kai nesutinka padÄti tÄvui, nes pati neturi jokio turto, reikia mokÄti už mokslus, gyvena pas mamÄ , jai paÄiai reikalinga pagalba. Be to, su tÄvu 9 m. neturi jokio kontakto, jis ja nesidomi, ja nesirÅ«pino, ji buvo terorizuojama, iÅ¡naudojama.
Buvo sudarytos neįmanomos sÄ lygos gyventi â ant Å¡aldytuvo buvo uždÄta spyna, atjungta elektra ir Å¡ildymas, neleido naudotis namų telefonu, kompiuteriu, televizoriumi, taip pat neleido bendrauti su mama, nuo mažumÄs versdavo dirbti, menkindavo ir įžeidinÄdavo įvairiais žodžiais. Savo kaip tÄvo pareigas ieÅ¡kovas atliko aplaidžiai. Apie visa tai jau yra papasakojusi teismui. 7.3. R. B. 2019-02-22 elektroniniu laiÅ¡ku taip pat iÅ¡dÄstÄ savo pozicijÄ ânurodÄ, kad ji nesutinka iÅ¡laikyti tÄvo, pati neturi jokio turto, tÄvas jai nepadÄjo, nuolatos skriaudÄ, terorizavo, sudarÄ neįmanomas sÄ lygas gyventi ir jų iÅ¡sižadÄjo, tai patvirtina kelis kartus daryta ekspertizÄ, todÄl ji su sese emigravo į VokietijÄ , gyvena pas mamÄ .
Su ieÅ¡kovu nenori turÄti jokių kontaktų. 7.4. Liudytoja A. B., apklausta 2018-05-28 teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinÄ. RÅ«ta Å¡eimoje buvo vyriausia. Vaikai turÄjo dirbti siuvykoje, pjauti žolÄ sode, prižiÅ«rÄti papÅ«gas, o ieÅ¡kovas jiems tik nurodinÄdavo ir atiminÄjo jų pinigus. Kai RÅ«ta susipažino su dabartiniu savo sutuoktiniu, ieÅ¡kovas jį žemino. Ji dirbo slaugos ligoninÄje, o 2010 m. iÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ , siųsdavo vaikams pinigus.
Tuo metu vaikai liko su tÄvu. IeÅ¡kovas vaikams neleisdavo laisvai su ja bendrauti telefonu, praleisdavo vaikams skirtus pinigus, 2010 m. jÄ iÅ¡registravo iÅ¡ namų, iÅ¡skyrus RasÄ , kuri dar buvo nepilnametÄ. Vaikai skųsdavosi, kad tÄvas iÅ¡ jų reikalauja už vandenį, elektrÄ . RÅ«ta gavo pinigų iÅ¡ moÄiutÄs, įsirengÄ rÅ«sį, bet R. B. atjungÄ elektrÄ . Kai Rasa susižalojo kojÄ , buvo iÅ¡kviesta VTAS, užfiksuota, kad užrakintas Å¡aldytuvas. Vaikais rÅ«pinosi tik RÅ«ta, o tÄvas juos laikÄ kaip Å¡uniukus.
Už nelaiku atliktus darbus ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ydavo vaikams baudas, atimdavo telefonus, neleisdavo naudotis telefonu, neleisdavo iÅ¡eiti. IeÅ¡kovas vis sakydavo, kad vaikai ne jo, du kartus atliko jiems DNR ekspertizÄ. Be to, ieÅ¡kovas apgavo RÅ«tÄ su dovanojimu. Kadangi RÅ«ta buvo vyriausia, buvo atsakinga, ieÅ¡kovas iÅ¡ jos daugiausia reikalavo ir daugiausia su ja bendravo. Kai statÄ namÄ Kalinigrade, RÅ«ta turÄjo darbininkams gaminti valgyti. Ten dar gyveno jos mama, kuri perduodavo vaikams auksinių papuoÅ¡alų, bet juos paimdavo B.
Kai RÅ«ta iÅ¡Äjo iÅ¡ namų, iÅ¡sinuomojo butÄ , iÅ¡Äjo ir kitos dukros. Ji padÄjo kiek galÄjo. TodÄl mano, kad ieÅ¡kovas neturi moralinÄs teisÄs reikalauti iÅ¡ jų iÅ¡laikymo. Be to, RÅ«ta neturi galimybÄs iÅ¡laikyti ieÅ¡kovÄ . 7.5. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad A. B. â ieÅ¡kovo sugyventinÄ, ieÅ¡kovas jai perraÅ¡Ä gautÄ palikimÄ . Jis turi automobilį, bet ne savo vardu, juo naudojasi. IeÅ¡kovas taip pat turi tris vaikus iÅ¡ pirmos santuokos, kurių turtinÄ padÄtis gera:
Rolandas turi savo įmonÄ, namÄ Kaune. Lolita taip pat turi savo verslÄ ir namÄ A. Ingrida gyvena Vokietijoje, iÅ¡tekÄjusi už vokieÄio. IeÅ¡kovo vaikai iÅ¡ pirmos santuokos taip pat yra gavÄ iÅ¡ jo turto â butÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. B. turi septynis vaikus: atsakovÄ R. L. ir treÄiuosius asmeims R. B., I. B. -A, L. B. â S, R. B., R. B. ir R. B.. Visi vaikai yra pilnameÄiai.
IeÅ¡kovas iÅ¡situokÄs, jo santuoka su A. B. nutraukta 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkÄs teismo sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-0756-375/2013. DÄl santuokos nutraukimo kaltu pripažintas ieÅ¡kovas. 8.1. IeÅ¡kovas 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi jam ir buvusiai sutuoktiniai A. B. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2009 m. rugsÄjo 29 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, padovanojo atsakovei R.
L. (e. b. l. 1 t., 39-54). Kito registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieÅ¡kovas nuosavybÄs teise neturi. (e. b. 1 t., l. 66, 67). 8.2. IeÅ¡kovui yra nustatytas neįgalumas bei vidutinių specialiųjų poreikių lygis (e. b. 1 t., l. 6-7). Iki ieÅ¡kinio pateikimo jo gaunamas pajamas sudarÄ 197,62 Eur senatvÄs pensija (e. b. 1 t., b. 70). IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, Å¡iuo metu jo gaunamos pensijos dydis sudaro 260 Eur, jokių kitų papildomų pajamų jis neturi. 8.3. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi sveikatos problemų: jam yra diagnozuota iÅ¡emine Å¡irdies ir kraujagyslių liga, ieÅ¡kovas persirgo miokardo infarktu, turi tris implantuotus stentus, Å¡irdies nepakankamumÄ , antro tipo cukrinį diabetÄ , diabetinÄ polineuropatijÄ , nutukimÄ , padidintÄ kraujo spaudimÄ , akių kraujagyslių hipertenzinį pažeidimÄ , gÄrybinÄ prostatos hipertenzijÄ , stuburo osteochondrozÄ, stuburo slankstelių iÅ¡varÅ¾Ä .
Bylos nagrinÄjimo eigoje nurodÄ, kad jo sveikata dar labiau pablogÄjo, kadangi jam reikalingos deÅ¡inio kelio sÄ nario keitimo ir prostatos operacijos. Å ias jo nurodytas aplinkybes patvirtina medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai/siuntimai (pop. b. 3 t. b.l. 8-10). DÄl vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo tÄvus.
9. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo tÄvus klausimu yra pasisakÄs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tÄvus, globoti juos senatvÄje ir tausoti jų palikimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tÄvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o Civilinio kodekso 3.205 - 3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo tÄvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnameÄių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tÄvus ir jais rÅ«pintis;
Å¡ios straipsnio 4 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tÄvų Å¡eiminÄ bei turtinÄ padÄtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismÄ atsižvelgti į visų pilnameÄių to tÄvo (motinos) vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti tÄvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieÅ¡kinys dÄl iÅ¡laikymo priteisimo pareikÅ¡tas visiems vaikams ar tik vienam iÅ¡ jų. TÄvų teisÄ Ä¯ iÅ¡laikymÄ siejama su dviem sÄ lygomis. Pirma, tÄvai turi bÅ«ti nedarbingi, t. y. arba senatvÄs pensininkai, arba invalidai.
Antra, nedarbingiems tÄvams turi bÅ«ti reikalingas materialinis iÅ¡laikymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003-03-12 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tÄvai, turintys pakankamai lÄšų gyventi (gaunantys pakankamÄ pensijÄ , turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisÄs į iÅ¡laikymÄ neturi.
10. Sutinkamai su aukÅ¡Äiau nurodytomis įstatymo normomis, sprendžiant ginÄus dÄl iÅ¡laikymo tÄvams pirmiausia bÅ«tina nustatyti faktines aplinkybes, ar iÅ¡laikymo reikalaujantis tÄvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, taip pat ar tÄvas tinkamai atliko, nevengÄ tÄvo pareigų vaikų atžvilgiu, be to, privalu įvertinti tiek tÄvų, tiek vaikų Å¡eiminÄ ir turtinÄ padÄtį ir kitas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. Ir galiausiai bÅ«tina nustatyti ar nÄra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolÄs iÅ¡laikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tÄvus dÄl to, kad pastarieji vengÄ atlikti savo pareigas vaikams.
11. KonstitucinÄs pareigos turinį sudaranti prigimtinÄ vaikų prievolÄ pasirÅ«pinti savo tÄvais, savo veiksmais jiems visapusiÅ¡kai padÄti, juos paremti, taip pat teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ apima iÅ¡laikymo teikimÄ maistui, vaistams įsigyti, bei kitų bÅ«tinų poreikių tenkinimui. Taigi konkreÄioje byloje, sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybÄs jų gauti, turimas turtas ir turtinÄs teisÄs, taip pat konkretÅ«s tokio asmens poreikiai, sudarantys bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ .
12. NagrinÄjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra nedarbingas, senatvÄs pensininkas, gaunantis apie 260 Eur pensijos, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. GalimybÄs užsidirbti pinigų jis praktiÅ¡kai neturi dÄl silpnos sveikatos, taip pat jis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galÄtų realizuoti ar iÅ¡ kurio galÄtų gauti pajamų. Santaupų ieÅ¡kovas taip pat neturi, tai patvirtina byloje pateiktas ieÅ¡kovo sÄ skaitos âSwedbankâ banke iÅ¡raÅ¡as.
IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovas jam ir buvusiai sutuoktiniai A. B. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2009 m. rugsÄjo 29 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija padovanojo atsakovei R. L. (e. b. l. 1 t., 39-54). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas po sesers K. B. mirties paveldÄjo nemaÅ¾Ä nekilnojamÄ jį turtÄ â (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio raj.
TaÄiau 2014-03-20 sutartimi savo paveldÄjimo teises perleido A. B., kuri šį turtÄ pardavÄ (e. b. 2 t., l. 44-78). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo paveldÄtas turtas buvo su didÄlÄmis skolomis, kurių iÅ¡mokÄti jis nebuvo pajÄgus, (e. b. 2 t. 154-164, 182-189), namas buvo apleistas, paverstas landyne ir Å¡iukÅ¡lynu (e. b. 2 t., l. 165-175). TodÄl tai, kad paveldÄjimo teises ieÅ¡kovas pardavÄ A. B., o už gautus pinigus atsiskaitÄ su palikÄjos ir savo kreditoriais (e. b. 2 t., l. 176-181), teismas nevertina kaip tyÄinio ieÅ¡kovo turtinÄs padÄties pabloginimo ar jo nerÅ«pestingo elgesio.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas nustatytas aplinkybes,teismas vertina, kad ieÅ¡kovas atitinka įstatymo leidÄjo suformuotÄ sÄ vokÄ ânedarbingi tÄvaiâ (CK 3.205 straipsnio 1 dalis).
13. SprÄsdamas dÄl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas turi vertinti ir asmens, iÅ¡ kurio praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas, turtinÄ padÄtį. 13.1. Byloje nustatyta, kad atsakovÄ gyvena Norvegijoje, yra susituokusi, turinti du nepilnameÄius vaikus. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu atsakovÄ nedirbo, buvo motinystÄs atostogose. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2018 m. ji gavo 32 365 kronų motinystÄs iÅ¡mokÄ bei 1940 kronų iÅ¡mokÄ kas mÄnesį už du vaikus. AtsakovÄs sutuoktinis T. L. dirbantis, pagal byloje pateiktus duomenis jo darbo užmokestis 2018 m. sudarÄ 171 709 kronų, o atskaitymai iÅ¡ darbo užmokesÄio sudarÄ 8074 kronų.
Taigi, atsakovÄs sutuoktinio gautos pajamos po atskaitymų sudarÄ apie 163 635 kronas. Vertintina, kad jo darbo užmokesÄio vidurkis sudarÄ apie 13 636,25 kronas (163 635 : 12). SudÄjus atsakovÄs gautas iÅ¡mokas ir jos sutuoktinio pajamas, nustatyta, kad atsakovÄs Å¡eima 2018 m. kas mÄnesį disponavo apie 47 941,25 kronų (4794 eurų) pajamomis. AtsakovÄs Å¡eima, kuriÄ sudaro keturi asmenys, yra paÄmÄ bÅ«sto paskolÄ , už kuriÄ moka kas mÄnesį įmokas, draudimÄ , du automobilius, už kuriuos moka lizingo įmokas ir draudimÄ ( 2018 m. iÅ¡ viso mokÄjo apie 11 377 kronas (1 137 Eur), taigi, minÄto turto įsigijimo atsakovÄs Å¡eima kas mÄnesį turÄjo apie 1137 Eur iÅ¡laidų.
Kitiems Å¡eimos poreikiams liekanti suma sudarÄ apie 3657 Eur. 13.2. AtsakovÄ nepateikÄ duomenų, kokios yra Å¡eimos bÅ«tinosios iÅ¡laidos, taÄiau visuotinai žinoma, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje yra aukÅ¡tesnis nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡eima augina du mažameÄius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra su negalia - 2018-06-03 gimusi dukra serga sunkia nepagydoma nuolat progresuojanÄia genetine liga, mergaitÄ dÄl sveikatos bÅ«klÄs turi specialių poreikių, jai reikalinga nuolatinÄ medikų priežiÅ«ra, ypatinga slauga, teismas sprendžia, kad atsakovÄs Å¡eimos turtinÄ padÄtis, vertinant tik Å¡eimos gaunamas pajamas, nÄra itin gera.
Be to, teismas atsižvelgia ir į atsakovÄs argumentus, kad dÄl dukros slaugos ir dukrai paaugus, atsakovÄs galimybÄs dirbti bus labai ribotos, jeigu iÅ¡vis įmanomos. 13.3. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovÄ 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi buvo įgijusi nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o 2009 m. rugsÄjo 29 d. dovanojimo sutartimi nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2019-03-28 nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovÄ pardavÄ, už jį gavo 129 500 Eur.
Taip pat, atsakovÄs ir liudytojos teigimu, ji nebeturi ir namo Kalinigrado srityje, kadangi jį yra pardavusi dar 2013-11-25 pirkimo pardavimo sutartimi už 30000 rublių (apie 6000 Eur). 13.4. AtsakovÄ savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodÄ, jog iÅ¡ gautų lÄšų ji sumokÄjo broliui RamÅ«nui 17 000 Eur piniginÄ kompensacijÄ pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį, taip pat iÅ¡ Å¡ių lÄšų Ramunei ir Rasai teks po 32 000 Eur. AtsakovÄs pateikti įrodymai patvirtina, kad ji jau yra sumokÄjusi 17 000 Eur piniginÄ kompensacijÄ RamÅ«nui, o taip pat pervedusi mamai A.
B. bei seserims Ramunei ir Rasai po 20 000 Eur.
14. PažymÄtina, kad atsakovÄ nebuvo įpareigota teismo sprendimu iÅ¡mokÄti pinigines kompensacijas seserims, pardavusi namÄ , tik broliui RamÅ«nui. TodÄl minÄtas atsakovÄs poelgis vertintinas kaip sÄ Å¾iningas elgesys, iÅ¡pildant dovanojimo metu tÄvų iÅ¡sakytus lÅ«kesÄius, kad kitų vaikų interesai taip pat nebus pažeisti, kad atsakovÄ brolio ir seserų nenuskriaus. Kita vertus, tai parodo ir jos finansines galimybes â abejotina, ar esant itin sunkiai turtinei padÄÄiai ji bÅ«tų galÄjusi tesÄti kažkada duotÄ pažadÄ . Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad ir iÅ¡mokÄjus pinigines kompensacijas broliui ir seserims, atsakovei lieka ne mažiau kaip ¼ gautų lÄšų dalis, teismas turi pagrindÄ vertinti, kad pagal dabartinÄ turtinÄ padÄtį atsakovÄ turi laisvų lÄšų, taigi, ji turÄtų galimybÄ teikti paramÄ ieÅ¡kovui.
15. Vertinant ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie jo patiriamas iÅ¡laidas ir poreikius ir kad jam reikalinga parama, pažymÄtina, kad ieÅ¡kovas nurodÄ, kad jo poreikių patenkinimui â maistui, mokesÄiams, vaistams, priteistų skolų mokÄjimui (e. b. 1 t., b. 8-37, 77-161), yra bÅ«tina 546,50 Eur per mÄnesį (e. b. 1 t., l. 38). IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, ligų profilaktikai ir gydymui iÅ¡leidžia apie 157 Eur, t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams. Taip pat, kas mÄnesį maistui iÅ¡leidžia apie 180 Eur, higienos priemonÄms 15 Eur, drabužiams ir avalynei 45 Eur, transportui 14 Eur, telefonui 5,50 Eur.
Poreikių lentelÄje nurodytų 10 Eur iÅ¡laidų už naudojimÄ si televizijos paslaugomis ir 50 Eur gyvenamojo namo eksploatacijai atsakovei jį iÅ¡krausÄius iÅ¡ namo nepatiria, taÄiau jo poreikiai nesumažÄjo, nes reikia nuomotis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , papildomų lÄšų reikia kelio sÄ nario ir prostatos operacijos. Be to, iÅ¡ jo piniginių lÄšų antstolio Sauliaus UžkuraiÄio kontoroje yra tebevykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas â kas mÄnesį antstoliui sumoka ne mažiau kaip 50 eurų, taip pat turi likusių skolų kitiems kreditoriams â apie 15 000 Eur. 15.1.
Antstolio Sauliaus UžkuraiÄio pateikta 2019-06-17 pažyma patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo 2014 m. vasario mÄnesio yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ieÅ¡kotojos ValstybÄs, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai (bylinÄjimosi iÅ¡laidos). IÅ¡ ieÅ¡kovo jau iÅ¡ieÅ¡kota 2110,82 Eur, likusi skola 939,02 Eur ir 560,28 Eur vykdymo iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo kas mÄnesį iÅ¡ieÅ¡koma 50 Eur ( 3 t. b.l. 45-55). TaÄiau apie kitų skolų likutį ir jų dydį įrodymai byloje nepateikti. Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-0756-375/2013, iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista kreditoriams E. Å ., L.
Å . 25 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo priteistos 25 000 Lt sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos 2012-12-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 750 Lt žyminio mokesÄio, kreditorÄs D. P. naudai 15 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo priteistos 15 000 Lt sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos 2012-12- 18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 450 Lt žyminio mokesÄio, bei prievolÄs tretiesiems asmenims V K. G., G. Å ., R. B. pripažintos asmeninÄmis ieÅ¡kovo R.
B. prievolÄmis. TaÄiau iÅ¡ ieÅ¡kovo 2018-04-03 teismui pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir kartu pateiktų įrodymų nustatyta, kad paveldÄjÄs sesers K. B. turtÄ ir jį pardavÄs A. B., ieÅ¡kovas atidavÄ skolas D. P., V K. G., G. Å .. Atsižvelgiant į tai, bei ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie dar esamas skolas kitiems kreditoriams ir jų dydį, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas turi likusių skolų (be paminÄtos skolos Valstybei). 15.2. Taip pat teismas vertina, kad ieÅ¡kovas tik iÅ¡ dalies pagrindÄ savo turimas iÅ¡laidas vaistams.
Teigdamas, kad ligų profilaktikai ir gydymui iÅ¡leidžia apie 157 Eur, t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams, ieÅ¡kovas pateikÄ tik du vaistų pirkimo Äekius 2017-09-07 ir 2017-09-11, kurių bendra suma 127 Eur, bei 2018-11-08 pinigų priÄmimo kvitÄ už dantų protezavimÄ , 160 Eur sumai. IÅ¡ tokių duomenų teismas negali daryti iÅ¡vados, jog analogiÅ¡ko dydžio iÅ¡laidas vaistams ar protezavimui ieÅ¡kovas patiria kiekvienÄ mÄnesį. Taip pat, ieÅ¡kovas pateikÄ kompensuojamųjų vaistų pasÄ už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2017-11-25.
Apie nekompensuojamų vaistų pirkimÄ duomenys iÅ¡ viso nepateikti. TodÄl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas įrodÄ, jog ligų profilaktikai ir gydymui jam kas mÄnesį reikalinga apie 157 Eur suma. 15.3. IeÅ¡kovas taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, iÅ¡ kurių teismas turÄtų pagrindÄ sprÄsti, kad maistui ieÅ¡kovas kas mÄnesį iÅ¡leidžia apie 180 Eur, higienos priemonÄms 15 Eur, drabužiams ir avalynei 45 Eur, transportui 14 Eur. Pateikti tik keli maisto produktų pirkimo kvitai 2017 m. rugsÄjo mÄnesį nepagrindža ieÅ¡kovo nurodytų iÅ¡laidų maistui dydžio.
Nors iÅ¡laidos maistui yra savaime suprantamas dalykas, taÄiau jų dydis kiekvienu individualiu atveju gali skirtis. NagrinÄjamu atveju teismas atkreipia dÄmesį į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad maisto produktais jį remia sÅ«nus Rolandas. TodÄl nepateikus įrodymų apie visas patiriamas iÅ¡laidas, manytina, kad 180 Eur maistui ieÅ¡kovas iÅ¡leidžia ne kiekvienÄ mÄnesį. Taip pat nepateikti įrodymai apie iÅ¡laidas higienai, drabužiams ir avalynei. Nors ieÅ¡kovo pateikÄ Ä¯rodymus apie jo iÅ¡laidas už elektrÄ , vandenį, dujas, taÄiau teismas atkreipia dÄmesį, kad Å¡iuo metu, negyvendamas name, ieÅ¡kovas tokių iÅ¡laidų nepatiria. 15.4.
Kaip svarbiausiÄ poreikį ieÅ¡kovas akcentavo lÄÅ¡as, reikalingas kelio sÄ nario ir prostatos operacijoms. TaÄiau kokios sumos jam bus reikalingos, kam konkreÄiai jos bus naudojamos įrodymai nepateikti. TodÄl teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovui reikalingos papildomos lÄÅ¡os operacijoms atlikti, tuo labiau, kad ieÅ¡kovas yra senatvÄs pensininkas, neįgalus asmuo, todÄl operacinis gydymas jam neturÄtų bÅ«ti mokamas. 15.5. Teismas taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovÄs priteisti jam 550 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , t.y. visÄ poreikių lentelÄje nurodytÄ sumÄ , neįvertindamas savo gaunamų pajamų (pensijos), kurios Å¡iuo metu sudaro didesnÄ dalį jo nurodytiems poreikiams reikalingos sumos.
16. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisÄ (kartu â procesinÄ pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinÄti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigianÄius kitos Å¡alies įrodinÄjamas aplinkybes. Ä®statymų leidÄjas nustatÄ ne tik įrodinÄjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinÄjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia â ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovei atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nurodÄs konkreÄias aplinkybes dÄl jam reikalingo iÅ¡laikymo, paramos, turÄjo pareigÄ Å¡ias aplinkybes įrodyti ( CPK 178 straipsnis). DÄl aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo vertinti, jog ieÅ¡kovas įrodÄ, kad bÅ«tiniesiems jo poreikiams tenkinti jam yra reikalinga 550 Eur dydžio parama.
17. Kaip minÄta, sprendžiant dÄl vaikų pareigos iÅ¡laikyti nedarbingus tÄvus, svarbu nustatyti ir tai, ar tÄvai nevengÄ atlikti savo pareigas nepilnameÄiams atsakovams. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystÄs ar emancipacijos yra tÄvų prižiÅ«rimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis); tÄvai turi teisÄ ir pareigÄ dorai auklÄti ir prižiÅ«rÄti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinÄ ir protinÄ bÅ«klÄ sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenÄje.
TÄvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tÄvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovo, kaip tÄvo, pareigos neapsiriboja vien iÅ¡laikymo teikimu, ieÅ¡kovas turÄjo pareigÄ tinkamai auklÄti, prižiÅ«rÄti bei rÅ«pintis savo vaikais, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai vystytis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tÄvui gauti iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymÄ yra nusipelnoma pirmiausia dÄl to, kad sulaukÄs pilnametystÄs vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenÄje.
Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnameÄiais visuomenÄs narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinÄsi savo nepilnameÄiais vaikais. DÄl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tÄvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. Civilinio kodekso 3.206 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atleisti pilnameÄius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus tÄvus, jeigu nustato, kad tÄvai vengÄ atlikti savo pareigas nepilnameÄiams vaikams.
18. PažymÄtina, kad atsakovÄ su ieÅ¡kovo reikalavimais dÄl iÅ¡laikymo priteisimo nesutiko ir tuo pagrindu, kad pats ieÅ¡kovas netinkamai vykdÄ savo, kaip tÄvo pareigas, atsakovÄs ir kitų seserų atžvilgiu, naudojo prieÅ¡ atsakovÄ tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , dÄl tokio elgesio visiÅ¡kai nutrÅ«ko jų santykiai ir jie visiÅ¡kai nebendrauja. Savo teiginiams pagrįsti atsakovÄ pateikÄ 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkÄs teismo sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-756-375/2013, kuriame teismas sprendÄ atsakovÄs tÄvų santuokos nutraukimo klausimus (e. b. 1 t., l. 18-37).
19. IÅ¡ 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkÄs teismo sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-0756-375/2013 nustatyta, kad dÄl R. B. ir A. B. santuokos nutraukimo kaltu pripažintas ieÅ¡kovas. PažymÄtina, kad minÄtas teismo sprendimas peržiÅ«rÄtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. MinÄtame teismo sprendime teismas konstatavo, kad R. B. negerbÄ, žemino ne tik savo sutuoktinÄ, bet ir savo vaikus, smurtavo prieÅ¡ juos tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai. Tokios iÅ¡vados teismas priÄjo įvertinÄs ieÅ¡kovÄs A.
B. paaiÅ¡kinimus apie patirtÄ fizinį bei psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir vaikus, taip pat tai patvirtino byloje apklaustos Å¡alių dukros R. L., R. B. bei R. B.. IÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovas ne kartÄ yra sumuÅ¡Äs ieÅ¡kovÄ, buvo iÅ¡muÅ¡Äs jai dantį, grasindavo jÄ užmuÅ¡ti jei ji skųsis. SmurtÄ tekdavo patirti ir dukroms iki jos paaugo ir pasakÄ, kad skųsis. Tada fizinis smurtas prieÅ¡ jas liovÄsi. Visi atsakovo bijojo, negalÄjo be jo leidimo iÅ¡eiti iÅ¡ namų.
Visiems keturiems Å¡alių vaikams atsakovo iniciatyva 2 kartus buvo atliktas DNR tyrimas tÄvystei nustatyti, nes atsakovui atrodÄ, kad jis nÄra biologinių vaikų tÄvu. Kaip paaiÅ¡kino byloje apklausta liudytoja Å¡alių dukra R. B., dÄl tokių tyrimų vaikai patyrÄ Å¡okÄ . Å alių dukros tvirtino, kad ieÅ¡kovei iÅ¡vykus gyventi į VokietijÄ atsakovas sudarÄ neįmanomas gyventi sÄ lygas: atjungÄ name Å¡ildymÄ , užrakino Å¡aldytuvÄ . Kauno m. savivaldybÄs administracijos VTAS atstovÄ patvirtino, jog Å¡ioje Å¡eimoje situacija buvo įtempta. 2011- 05- 09 VTAS atstovÄ J.
G. lankÄsi B namuose ir tai, kÄ ji pamatÄ jÄ Å¡okiravo: namuose esantis Å¡aldytuvas su maistu buvo užrakintas grandine, vaikai stresavo. BylÄ nagrinÄjÄs teismas atkreipÄ dÄmesį ir į tai, jog atsakovas neneigÄ fakto dÄl užrakinto Å¡aldytuvo ir patvirtino, kad: â užrakintame Å¡aldytuve laikiau sÅ«naus maistÄ , vaistus, buvo alkoholio, Bijojau, kad ko nors neįbertųâ. Bylos nagrinÄjimo metu apklausto Å¡alių sÅ«naus R. B. paaiÅ¡kinimai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesirÅ«pino kasdieninių dukrų poreikių maistui tenkinimu, nes iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog raktai nuo Å¡aldytuvo grandinÄs buvo tik pas jį ir pas atsakovÄ :
âtÄtis atrakindavo Å¡aldytuvÄ sesÄms. AÅ¡ turÄjau raktÄ â. Vaikas negalÄjo paaiÅ¡kinti kodÄl seserys neturÄjo rakto. Atsakovas patvirtino ir faktÄ , jog tikrai darÄ DNR tyrimus, taip pat patvirtino, jog nori tyrimus atlikti dar ir treÄiÄ kartÄ , taÄiau kitoje valstybÄje. MinÄtoje byloje atsakovas R. B. nepateikÄ jokių įrodymų apie sutuoktinÄs neiÅ¡tikimybÄ, kad ji supykdÄ jį su dukromis ar kad ieÅ¡kovÄ kÄsinosi į jo sveikatÄ ar net gyvybÄ jį nuodydama.
Atsakovas pats pripažino, kad įrodymų dÄl ieÅ¡kovÄs neiÅ¡tikimybÄs jis neturi. Teismas sprendÄ, kad nesantaikos su dukterimis priežastis yra ne ieÅ¡kovÄ, o atsakovo įtarinÄjimai, netinkamas elgesys su sutuoktine ir dukterimis. Policijos pareigÅ«nai nenustatÄ ir atsakovo nuodijimo fakto, nors pagal atsakovo skundÄ buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Teismas sprendÄ, kad dÄl santuokos nutrÅ«kimo yra kaltas atsakovas ir atmetÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs iÅ¡laikymÄ .
20. Å ios įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje, sprendžiant apie ieÅ¡kovo R. B. santykius ir elgesį su atsakove ir kitais vaikais, jiems bÅ«nant nepilnameÄiais, o taip pat ir vÄliau. NagrinÄjant Å¡iÄ civilinÄ bylÄ dÄl ieÅ¡kovo praÅ¡omos paramos (iÅ¡laikymo) iÅ¡ atsakovÄs priteisimo, įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs negali bÅ«ti vertinamos kitaip, tuo labiau, kad minÄtas teismo sprendimas peržiÅ«rÄtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas.
Be to, nagrinÄjamoje byloje tiek atsakovÄ, tiek ir kitos ieÅ¡kovo dukros Rasa ir RamunÄ teikÄ analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie ieÅ¡kovo smurtinį ir vaikus žeminantį elgesį Å¡eimoje, ypaÄ ieÅ¡kovei iÅ¡vykus gyventi į VokietijÄ , kuomet ieÅ¡kovas sudarÄ vaikams neįmanomas gyventi sÄ lygas: atjungÄ name Å¡ildymÄ , užrakino Å¡aldytuvÄ , nesirÅ«pino savo nepilnametÄmis dukromis Ramune ir Rasa, jų nemaitino, namuose užrakino Å¡aldytuvÄ . Dukros RÅ«tos atžvilgiu ieÅ¡kovo elgesys nebuvo geresnis: iki Å¡iol ji jauÄia didžiulÄ nuoskaudÄ dÄl vaikystÄje prieÅ¡ jÄ naudoto fizinio ir psichologinio smurto, prisimena, kaip tÄvas jÄ muÅ¡davo už blogesnį pažymį, liepdavo klÅ«pÄti, neleisdavo ruoÅ¡ti pamokų ir versdavo dirbti, dÄl ko nukentÄdavo mokslai, eidavo į mokyklÄ neiÅ¡simiegojusi.
AtsakovÄ taip pat prisimena ir jai skaudu dÄl to, kad tÄvas paimdavo iÅ¡ jos visas iÅ¡ moÄiutÄs gautas dovanas, auksinius papuoÅ¡alus, kuriuos vÄliau parduodavo. Taip pat paimdavo iÅ¡ atsakovÄs ir kitų seserų jų santaupas. IeÅ¡kovo elgesys nepasikeitÄ ir vÄliau, jai jau tapus pilnamete ir iÅ¡tekÄjus â gyvenant kartu su ieÅ¡kovu abiejų tÄvų jai padovanotame name, ieÅ¡kovas atjungdavo Å¡ildymÄ , vertÄ mokÄti už nuomÄ , buvo užrakinÄs Å¡aldytuvÄ . Neapsikentus tokių gyvenimo sÄ lygų, ji iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ namų į nuomojamÄ butÄ , kur priglaudÄ ir kitas dvi seseris, netgi tapo nepilnametÄs sesers laikina globÄja.
VÄliau emigravo į NorvegijÄ , kitos seserys emigravo į VokietijÄ .
21. Nors atsakovÄ pripažįsta, kad ankstyvoje vaikystÄje ir jaunystÄje ji kitaip vertino tÄvo elgesį, juo pasitikÄjo, nes situacija Å¡eimoje jai buvo įprasta ir atrodÄ normali, tai nesudaro pagrindo pateisinti ieÅ¡kovo elgesį. Vartodamas fizines bausmes ir psichologinį spaudimÄ , ieÅ¡kovas neabejotinai elgÄsi netinkamai . Nors tÄvo valdžia jam nebuvo apribota, nustatytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovas nevykdÄ savo pareigos tinkamai auklÄti ir prižiÅ«rÄti savo vaikus atsakovÄs ir treÄiųjų asmenų R. B. bei R. B. atžvilgiu.
22. Be to, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, atsakovÄs bei liudytojos A. B. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas manipuliavo atsakovÄs pasitikÄjimu juo ir naudojosi savo dukra kaip įrankiu siekdamas iÅ¡vengti turto pasidalijimo skyrybų byloje. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkÄs teismo sprendime civilinÄje byloje Nr. 2-0756-375/2013 nustatytos aplinkybÄs sprendžiant dÄl R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 2009-02-24 dovanojimo sandorį negaliojanÄiu (e. b. 1 t., l. 18-37), taip pat tai, kad ieÅ¡kovas bylinÄjosi ir dÄl gyvenamojo namo Rusijos Federacijoje dovanojimo Kaliningrado srities teisme (e. b. 3 t., 2-20).
23. Nors ieÅ¡kovas nurodÄ, kad visÄ savo turÄtÄ turtÄ padovanojo atsakovei, ir dÄl nurodytos priežasties jai kyla pareiga ieÅ¡kovÄ iÅ¡laikyti, teismas negali sutikti su nurodytu ieÅ¡kovo argumentu. Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, dovanodamas atsakovei nekilnojamÄ jį turtÄ , tik norÄjo pasinaudodamas atsakove iÅ¡vengti minÄto turto dalybų santuokos nutraukimo byloje.
24. IÅ¡tyrus visus byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus ir teismo posÄdyje iÅ¡dÄstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovas ir atitinka įstatymo numatytÄ kriterijų iÅ¡laikymui iÅ¡ pilnameÄių vaikų gauti (yra nedarbingas ir reikalingas paramos), taÄiau jis neįrodÄ praÅ¡omos priteisti paramos dydžio. Be to, nustaÄius, kad ieÅ¡kovas pats netinkamai vykdÄ savo, kaip tÄvo pareigas, atsakovÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti tÄvÄ atleistina (CK 3.206 str. 1 d.). DÄl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra atmestinas.
25. PažymÄtina, kad Å¡iuo teismo sprendimu ieÅ¡kovui neužkertamas kelias kreiptis pakartotinai dÄl jam reikalingo iÅ¡laikymo ir paramos iÅ¡ kitų vaikų, kurių atžvilgiu tÄvo pareigų nevykdymas nÄra nustatytas, be to neatmestina galimybÄ Å¡iuos klausimus sprÄsti gera valia bendraujant tarpusavyje. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 26. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ir priÄmÄs sprendimÄ dÄl ginÄo esmÄs, tuo paÄiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . 26.1.
Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovÄs naudai priteistinos jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 d.). 26.2. AtsakovÄs byloje turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro 650 Eur už teisinÄ pagalbÄ ir 196 Eur vertimo iÅ¡laidos, viso 846 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. 26.3.
Teismas Å¡ioje byloje turÄjo 23,07 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, valstybei Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡ias iÅ¡laidas jis turi sumokÄti Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :
IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur už teisinÄ pagalbÄ ir 196 Eur vertimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 846 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. 23,07 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus 07 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mus.
TeisÄja Vida AgurkienÄ