4eed366d-bcdf-44ca-8900-c3c11d5319bd · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asAdm. byla Nr. ATP-468-200/2014             Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00244-2014-8                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.;45.4.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03nutarimo, kuriuo R. S. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., ir jai paskirta 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,n u s t a t ė : R. S. nubausta už tai, kad ji 2013-12-21 apie 01.27 val. Vilniuje, T. V. g. vairavusi automobilį „Renault Twingo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyta policijos pareigÅ«nų J. J. ir R. D., įtarusių, kad ji yra neblaivi, vengė neblaivumo patikrinimo.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodo, kad bylÄ teismas iÅ¡nagrinėjo formaliai, neatskleidė bylos esmės, neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus. Skunde nurodoma, kad pareigÅ«nams pasiÅ«lius pasitikrinti neblaivumÄ R.

S. sutiko, pripažino, kad tÄ dienÄ vartojo alkoholį, tačiau labai nedaug, t. y. 2 taures po 40 g viskio. Alkoholį ji vartojo likus 6 valandoms iki to, kai jÄ sulaikė policijos pareigÅ«nai, todėl alkoholio koncentracija kraujyje neturėjo virÅ¡yti leistinos 0,4 promilės ribos. Atsisakyti tikrintis neblaivumÄ nebuvo jokių motyvų ir priežasčių. PareigÅ«nai neatliko jokių testų neblaivumo patikrinimui, o iÅ¡ karto pasiÅ«lė tikrintis neblaivumÄ alkotesteriu, kurio antgalis jau buvo iÅ¡ karto paruoÅ¡tas.

PareigÅ«nai nesuteikė galimybės R. S. pačiai iÅ¡pakuoti alkotesterio antgalį, jos akivaizdoje antgalis taip pat nebuvo iÅ¡pakuotas. Ä® alkotesterį ji pÅ«tė taip, kaip nurodė pareigÅ«nai, bet iÅ¡ jų reakcijos ji suprato, kad nepavyko į alkotesterį papÅ«sti reikiamÄ kiekį oro. Anot apeliantės, pareigÅ«nai elgėsi Å¡iurkščiai, nieko nesiaiÅ¡kino ir nepateikė jokių dokumentų pasiraÅ¡yti, o jÄ nugabeno į nakvynės namus, nepaaiÅ¡kinę, kur jÄ veža. Apie tai, kuo ji yra kaltinama, sužinojo tik gavusi Å¡aukimÄ ir atvykusi į teismÄ .

Ji net nebuvo supažindinta su administracinio teisės pažeidimo protokolu.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, nors teismo posėdžio metu buvo apklausta apeliantė, taip pat liudytojai. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl nutarimas laikytinas neteisėtu. Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas ir remiantis ATPK 285, 300 str., darytina išvada, kad protokolas visuomet turi būti rašomas, kai byloje apklausiami liudytojai ir (ar) nukentėjusieji.Spręsdamas R.

S. administracinės atsakomybės klausimÄ teismas konstatavo, kad pažeidimo faktÄ Ä¯rodo policijos pareigÅ«nų J. J. ir R. D. parodymai, tačiau teismas, pažeisdamas ATPK 284 str. 1 d., nesiėmė priemonių visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nematyti, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes bÅ«tų buvę praneÅ¡ta kitiems asmenims, kurie bÅ«tų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas neÅ¡aukė į bylÄ liudytojais policijos pareigÅ«nų A.

T., P. R. ir E. A., kurie bÅ«tų galėję paliudyti apie bylai reikÅ¡mingus 2013-12-21 įvykius, nes bÅ«tent Å¡ie asmenys sulaikė R. S., įtarę, kad ji gali vairuoti automobilį neblaivi. Nors byloje yra Å¡ių asmenų tarnybiniai praneÅ¡imai, tačiau raÅ¡ytinių asmenų paaiÅ¡kinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiÅ¡kos įrodinėjimo priemonės. Svarbu nustatyti, kodėl Å¡ių policijos pareigÅ«nų ekipažas nenustatinėjo jos neblaivumo, o kvietė kitÄ ekipaÅ¾Ä .

Tikėtina, kad Å¡ie pareigÅ«nai neturėjo reikiamų priemonių (alkotesterio) tÄ padaryti. Tokiu atveju teisės aktai reikalauja įtariamÄ neblaivų asmenį vežti į medicinos įstaigÄ ir ten nustatyti neblaivumÄ .R. S. neigiant atsisakymo tikrintis neblaivumo faktÄ , o policijos pareigÅ«nams teismo posėdžio metu nurodžius, kad ji iÅ¡ tiesų bandė pÅ«sti į alkotesterį, svarbu nustatyti priežastį, kodėl neblaivumas nebuvo nustatytas – ar dėl R. S. sÄ moningų veiksmų, ar dėl objektyvių aplinkybių.

Teismas, nustatinėdamas minėtas aplinkybes, privalėjo bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos iÅ¡reikalauti alkotesterio vidinės atminties duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti visi užfiksuoti bandymai. Teismas taip pat nesiaiÅ¡kino ir neiÅ¡reikalavo, kokiu konkrečiai alkotesteriu buvo tikrinamas R. S. neblaivumas, neiÅ¡reikalavo metrologinės patikros, ar jis tinkamas naudoti, ar nepavykęs bandymas buvo nulemtas pačios R. S. sÄ moningų veiksmų, ar alkotesterio techninių trÅ«kumų.Apeliaciniame skunde pastebima, kad teismo posėdyje apklaustas pareigÅ«nas J.

J. nurodė papildomas įvykio aplinkybes, kurios nėra nuodytos jo tarnybiniame praneÅ¡ime. Byloje nėra kito policijos pareigÅ«no pateikto tarnybinio praneÅ¡imo. Å ių aplinkybių teismas nesiaiÅ¡kino.Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinė byla Nr. N575-179/2012).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje pripažino, kad R. S. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ â€“ vairavusi automobilį vengė neblaivumo patikrinimo – minėtų ATPK normų nepažeidė.Apeliantė savo skundÄ grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nebuvo raÅ¡omas posėdžio protokolas, tuo, jos manymu, padarytas esminis procesinis pažeidimas.IÅ¡ tikrųjų pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ kolegialus organas raÅ¡o protokolÄ , tai nereiÅ¡kia, jog bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniÅ¡kai) teismo posėdžio protokolas neturi bÅ«ti raÅ¡omas (LVAT 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007).

Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimÄ grįs tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje. Apylinkės teismo posėdžio protokolas svarbus ir apeliacinio proceso metu, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju, nors byloje nebuvo raÅ¡omas teismo posėdžio protokolas nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, vienok, Å¡i aplinkybė netrukdo apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal R. S. paduotÄ skundÄ , kadangi visos esminės aplinkybės, tame tarpe apklaustų asmenų parodymai, užfiksuoti teismo nutarime.Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta R.

S. buvo išklausyta. Nutarime pažymėta, kad R. S. kalta dėl pažeidimo neprisipažino, paaiškino, kad ji tikrai vairavo automobilį išgėrusi, tačiau, sustabdyta policijos pareigūnų, neblaivumo patikrinimo nevengė, tiesiog jai nepavyko papūsti į alkotesterio vamzdį. Tai įvyko dėl to, kad ji po koncerto buvo labai pavargusi, o policijos pareigūnai į tai dėmesio nekreipė ir elgėsi su ja labai šiurkščiai, atėmė raktelius nuo automobilio variklio paleidimo sistemos. Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai J.

J. ir R. D. paneigė tokius pažeidėjos paaiškinimus, nurodė, kad sustabdytai neblaivumo patikrinimui vairuotojai R. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti panaudojant alkotesterį. Ji iš pradžių neprieštaravo patikrinimui, tačiau, prisilietus lūpomis prie alkotesterio vamzdžio, į jį nepūtė (S. J. parodė, kad pažeidėja bučiavo vamzdį, R. D. – kad pažeidėja jį laižė), kol galiausiai kategoriškai atsisakė tikrintis. Iš R. S. buvo paimti automobilio raktai, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį ji atsisakė pasirašyti, ir pažeidėja buvo nuvežta į nakvynės namus.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismo posėdžio protokolo nesuraÅ¡ymas, negali bÅ«ti pagrindu naikinti priimtÄ nutarimÄ , kadangi tai netrukdo apeliacinės instancijos teismui nustatyti, kokius įrodymus pirmos instancijos teismas rinko ir vertino.ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip matyti, viena iÅ¡ alternatyvių ATPK 126 str. 4 d. numatytų veikų yra neblaivumo patikrinimo vengimas. KET 18 p. nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p. numatyta, kad policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog R. S. 2013-12-21 apie 01.27 val. Vilniuje, T. V. g. vairavusi automobilį „Renault Twingo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyta policijos pareigÅ«nų J. J. ir R. D., įtarusių, kad ji yra neblaivi, vengė neblaivumo patikrinimo, taip padarydama administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.Apeliantės argumentai, kad teismas neÅ¡aukė į teismÄ kitų policijos pareigÅ«nų, tai - A. T., P. R. ir E. A., kurie jos teigimu bÅ«tų galėję paliudyti bylai reikÅ¡mingus 2013-12-21 įvykius, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Jei Å¡ie pareigÅ«nai, kaip teigiama skunde, bÅ«tų paliudiję, kad jie galimai neturėjo alkotesterio, dar nereiÅ¡kia, kad apeliantė turėjo bÅ«ti gabenama į medicinos įstaigÄ .

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti kelių policijos pareigÅ«nai.Administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. po administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo galėjo pati kreiptis į medicinos įstaigÄ dėl neblaivumo patikrinimo, jei nesutiko su policijos pareigÅ«nų užfiksuotu pažeidimu. R. S., kaip turinčiai transporto priemonės vairuotojo pažymėjimÄ , turi bÅ«ti žinomos vairuotojo pareigos ir teisės, nurodytos Kelių eismo taisyklėse, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

Policijos pareigÅ«nai nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str., užtikrindami eismo saugumÄ , pagrįstai neleido R. S. toliau vairuoti automobilio, apie tai 2013-12-21 suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l.6), kurį apeliantė, kaip ir protokolÄ , atsisakė pasiraÅ¡yti. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo bÅ«tinybės tikrinti, kokiu alkotesteriu buvo bandoma patikrinti R. S. blaivumÄ , kadangi pagal pareigÅ«nų parodymus ji nepÅ«tė į alkotesterį, bet jo antgalį bučiavo, laižė, po ko kategoriÅ¡kai atsisakė tikrintis.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad R. S. neblaivumas buvo nepatikrintas dėl kokių nors objektyvių priežasčių, dėl ko bÅ«tų reikėję tikrinamÄ asmenį vežti patikrinimui į medicinos įstaigÄ .Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas buvo pasyvus įrodymų tyrimo aspektu, nepagrįstas. PrieÅ¡ingai, teismas ėmėsi aktyvių veiksmų iÅ¡tirti bylÄ , iÅ¡kvietė į teismo posėdį ir apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, bei liudytojus policijos pareigÅ«nus, betarpiÅ¡kai fiksavusius pažeidimÄ .Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis.

Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų iÅ¡vadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju patikrinus byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantės kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d., numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, yra visiÅ¡kai įrodyta. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodo kaip kitų liudytojų parodymai galėtų paneigti aptartus minėtų pareigÅ«nų parodymus. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , konstatuojama, kad nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigÅ«nų – J.

J. ir R. D. parodymais.Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,                                                              n u t a r ė:Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                               Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja                                                                               Angelė Ikasalienė