Legislator Case Law & Legislation
4eec9d48-4c16-4af9-a35f-d6b5f9f01650 AI generated

4eec9d48-4c16-4af9-a35f-d6b5f9f01650 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4eec9d48-4c16-4af9-a35f-d6b5f9f01650
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-928-622/2010 pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys – Utenos alus“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ä® Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Švyturys – Utenos alus“ kreipėsi ieÅ¡kovė J.

Legislator headnote

AI generated

4eec9d48-4c16-4af9-a35f-d6b5f9f01650 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai. Darbo sutartis su tokiu darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta tik esant svarbiai priežasčiai ir ypatingam atvejui, kai jo sutikimu jis negalėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ (LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44). Teismo iÅ¡vada, kad visi cecho darbuotojai turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja DK nuostatoms bei LAT praktikai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-240/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5, 11.9.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Ingai Visockytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-928-622/2010 pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys – Utenos alus“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ä® Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Švyturys – Utenos alus“ kreipėsi ieÅ¡kovė J.

S. ir, patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė:1) pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, 2) pripažinti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. priteisti iÅ¡ atsakovo 95 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kinyje nurodė, jog 1998 m. liepos 1 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2008 m. liepos 31 d. ji gavo atsakovo įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės bei pasiÅ«lymÄ dėl kito darbo. 2008 m. gruodžio    12 d. atskovas darbo sutartį nutraukė. IeÅ¡kovės teigimu, darbo sutartį su ja atsakovas nutraukė neteisėtai. Ji UAB „Švyturys – Utenos alus“ dirbo daugiau nei 10 metų, iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ jai liko ne daugiau kaip penkeri metai, ji yra profsÄ jungos narė ir UAB „Švyturys – Utenos alus“ moterų komiteto pirmininkė.

Darbdaviui raÅ¡tu buvo nurodžiusi, jog negavo motyvuoto darbdavio paaiÅ¡kinimo, kuris patvirtintų, kad jos palikimas dirbti iÅ¡ esmės galėtų pažeisti darbdavio interesus. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to aiÅ¡kiai matosi jos sutikimas bÅ«ti perkeltai į kitÄ darbÄ . Teigė, kad atsakovo administracija nuolat sudarydavo darbui nepalankias sÄ lygas, atleidimÄ vertina kaip susidorojimÄ su nepalankiu darbuotoju, kovojančiu už darbuotojų teises. Pasak ieÅ¡kovės, atleidimas iÅ¡ darbo likus 4 metams iki pensijos sukėlė didelį nerimÄ dėl ateities.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji liko be pajamų. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas privalo atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi nagrinėti pagal teismingumÄ Klaipėdos apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Švyturys – Utenos alus“ vykdė struktÅ«rinius pertvarkymus, dėl kurių sumažėjo darbuotojų skaičius.

UAB „Švyturys – Utenos alus“ valdyba 2007 m. lapkričio 27 d. svarstė organizacijos struktÅ«ros pasikeitimus distribucijos ir gamybos padaliniuose ir priėmė sprendimÄ sujungti fermentavimo cechÄ su virimo cechu „Švyturio“ alaus darykloje. Teismo teigimu, UAB „Švyturys – Utenos alus“ darbdavio atstovų ir jungtinės profsÄ jungų atstovybės konsultacijų dėl reorganizacijos alaus virimo ir fermentacijos cechuose protokolas patvirtina, jog 2008 m. birželio 6 d. darbdavio ir jungtinės profsÄ jungų atstovybės atstovai svarstė klausimÄ dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo.

Alaus daryklos vadovas informavo, jog visi darbuotojai turi pirmenybės teisę bÅ«ti palikti darbe pagal DK 135 straipsnį, kiekvienas darbuotojas atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Buvo nutarta, jog darbdavys įteiks visiems virimo ir fermentavimo cecho darbuotojams informacinius lapelius apie darbo sÄ lygų pasikeitimus, kuriuose bus įraÅ¡yta, kad liks 10 darbuotojų, o 3 darbuotojams bus siÅ«lomos kitos laisvos darbo vietos. Darbuotojai per 1 mėnesį turės raÅ¡tiÅ¡kai atsakyti, ar jie sutiks dirbti pasikeitus darbo sÄ lygoms.

Nesutikus, darbo sutartis bus nutraukta pagal DK 129 straipsnį. Pasak teismo, ieÅ¡kovė yra profsÄ jungos narė, todėl turėjo žinoti apie tokį darbdavio atstovų ir jungtinės profsÄ jungų atstovybės sprendimÄ . Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 31 d. atsakovas ieÅ¡kovei įteikė įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir siÅ«lė darbÄ pilstymo ceche operatore, o 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakymÄ Ä¯ minėtÄ siÅ«lymÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė tikslaus ir aiÅ¡kaus sutikimo nedavė: atsakyme raÅ¡oma, kad ieÅ¡kovė sutiks (tik ateityje, bet ne atsakymo pateikimu momentu) bÅ«ti perkelta į darbo vietÄ , kai gaus atsakymÄ Ä¯ jos praÅ¡ymÄ dėl įrodymų pateikimo.

Toks atsakymas, teismo teigimu, negali bÅ«ti vertinamas kaip sutikimas dirbti kitÄ darbdavio siÅ«lomÄ darbÄ . Darbdavys dar kartÄ pateikė pasiÅ«lymÄ dirbti pilstymo cecho operatore, paliekant tokį patį darbo užmokestį. IeÅ¡kovei neatsakius, dar vienas analogiÅ¡kas darbo siÅ«lymas buvo teikiamas 2008 m. rugsėjo 10 d., bet ir dėl Å¡io pasiÅ«lymo ieÅ¡kovės sutikimas nebuvo gautas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę, įstatymų pažeidimo nepadarė. Ä®rodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės teiginius dėl jos diskriminavimo už dalyvavimÄ profesinės sÄ jungos veikloje, nėra.

Darbdavys, rinkdamasis darbuotojus, kurie turėjo būti atleisti (visi cecho darbuotojai turėjo pirmenybės teisę būti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche), turėjo teisę atsižvelgti į tai, jog ieškovei už netinkamai atliktas darbo pareigas buvo taikyta drausminė atsakomybė, į tai, kad ieškovės žinių patikrinimo metu jos gautas balas buvo mažiausias. Teismo teigimu, ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai, tad neturtinės žalos dėl teisėto atleidimo atsakovas ieškovei nepadarė (DK 250 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. S. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1. Teismas, vertindamas darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumÄ , nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo faktinių aplinkybių, bÅ«tinų nutraukiant sutartį su darbuotoja, kuriai taikomos DK 129 str. 4 d. nustatytos garantijos, sudėtį.

IeÅ¡kovei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai. Darbo sutartis su tokiu darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta tik esant svarbiai priežasčiai ir ypatingam atvejui, kai jo sutikimu jis negalėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ (LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44). Teismo iÅ¡vada, kad visi cecho darbuotojai turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja DK nuostatoms bei LAT praktikai.

2. DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifikÄ , veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiÅ¡kai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, Å¡is darbuotojas yra ilgalaikėje prastovoje ir nėra galimybės jį perkelti į kitÄ darbÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovas neatsisakė ieškovės vykdytų darbo funkcijų - operatorės darbo, o tik sumažino darbuotojų, vykdžiusių šias funkcijas – operatorių, skaičių. Atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovę DK 129 straipsnio pagrindu, privalėjo turėti ir nurodyti priežastį, kuri būtų svaresnė nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkančius į asmenų kategorijas, nurodytas DK 129 str. 4 d. Darbdavys neįvertino atskiroms darbuotojų kategorijoms taikomų garantijų.

Teismas šių aplinkybių nepagrįstai neanalizavo ir nevertino.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė tikslaus ir aiÅ¡kaus sutikimo atsakovui dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ nedavė. 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovo administracijai raÅ¡tÄ , kuriuo prašė pateikti papildomÄ informacijÄ apie darbuotojus, kurie liks dirbti ceche. IeÅ¡kovė raÅ¡te pagrįstai nurodė, kad savo sutikimo iÅ¡reikÅ¡ti negalės tol, kol jai nebus žinoma visa faktinių aplinkybių, suteikiančių teisę darbdaviui nutraukti su ja darbo sutartį (DK 129 str. 4 d.), sudėtis.

Teigia, kad toks ieÅ¡kovės raÅ¡tas atsakovui negali bÅ«ti vertinamas kaip atsisakymas bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbo vietÄ . PrieÅ¡ingai, raÅ¡to turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė sutiko bÅ«ti perkelta į kitÄ darbÄ .4. IeÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtÄ neturtinę žalÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Švyturys – Utenos alus“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime teigia, kad atsakovas 2009 m. sausio 14 d. raÅ¡te Jungtinei profesinių sÄ jungų atstovybei pateikė faktus ir pranešė pertvarkymo įmonėje priežastis: nėra pakankamai darbo virimo ir fermentavimo cechuose, darbdavys priverstas ieÅ¡koti darbuotojams laikino darbo kituose padaliniuose, kad nereiktų jų iÅ¡leisti į prastovÄ . Dėl Å¡ios priežasties dalis darbuotojų laikinai perkeliami dirbti žemesnės kvalifikacijos darbÄ , paliekant jiems tÄ patį atlyginimÄ , nors įmonė kitiems darbuotojams už darbÄ distribucijos padalinyje moka žymiai mažiau ir reali atliekamo darbo vertė/savikaina neatitinka apmokėjimo už darbÄ dydžio.

Kai mažinant darbuotojų skaičių, turinčių pirmenybės teisę pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir ( ar) 5 punktus, konkuruoja du ar daugiau darbuotoju, pirmenybė taikoma tiems, kurių kvalifikacija aukÅ¡tesnė. Kadangi ieÅ¡kovė mokymuose nedalyvavo, už žinių patikrinimÄ gavo žemiausiÄ balÄ , ieÅ¡kovė darbe darė klaidų, jai buvo paskirta drausminė nuobauda, dėl ligos ji negalėtų dirbti virimo-fermentavimo cecho operatore, nesutiko pereiti į kitÄ darbÄ , Å¡ios aplinkybės suteikė atsakovui teisę darbe palikti labiau kvalifikuotÄ darbuotojÄ .

Teigia, kad darbuotojas savo sutikimÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti realiai, darbdaviui suprantamu bÅ«du - žodžiu, raÅ¡tu ar bent jau konkliudentiniais veiksmais, jei tokia galimybė yra. Atsakymas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, vienareikÅ¡miÅ¡kas, nesukeliantis abejonių. IeÅ¡kovė nedavė sutikimo bÅ«ti perkelta į kitÄ darbÄ . Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė neįrodė, jog jai padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių tai įrodančių faktų ar dokumentų. Sveikata ieÅ¡kovė skundėsi dar iki reorganizacijos, o naujų duomenų dėl sveikatos pablogėjimo ar sutrikdymo, kurį galėjo įtakoti atsakovo veiksmai, pateikta nebuvo.

Duomenų, įrodančių depresijos požymius, reputacijos pablogėjimÄ , taip pat nėra. Teigia, kad jis visomis įmanomomis priemonėmis siekė sumažinti dėl įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo atsiradusiÄ stresinę situacijÄ , bent tris kartus siÅ«lė ieÅ¡kovei ne žemesnės kvalifikacijos darbÄ , atitinkantį jos kvalifikacijÄ , mokant tokį patį darbo užmokestį, toje pačioje „Švyturio“ alaus darykloje. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Å ioje byloje kilo klausimas dėl Darbo kodekso 129 ir 135 straipsnių nuostatų taikymo ir darbo sutarties tarp J. S. ir UAB „Švyturys – Utenos alus“ nutraukimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę, įstatymų pažeidimų nepadarė, nurodęs, jog visi darbuotojai turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti palikti darbe pagal DK 135 straipsnį, kiekvienas darbuotojas atitiko minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tačiau ieÅ¡kovės žinių patikrinimo metu jos gautas balas buvo mažiausias, jai už netinkamai atliktas darbo pareigas buvo taikyta drausminė atsakomybė ir kad ji nepateikė sutikimo bÅ«ti perkelta į kitÄ darbo vietÄ .

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė J. S. teigia, kad darbdavys ir teismas neįvertino atskiroms darbuotojų kategorijoms taikomų garantijų (DK 129 str. 4 d., 135 str.), kad nebuvo ypatingo atvejo, kuriam esant atsakovas turėtų pagrindÄ jÄ atleisti iÅ¡ darbo. Pagal DK 129 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatÄ , darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aÅ¡tuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus.DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifikÄ , veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog UAB „Švyturys – Utenos alus“ vykdė struktÅ«rinius pertvarkymus, buvo nuspręsta sujungti fermentavimo cechÄ su virimo cechu „Švyturio“ alaus darykloje, dėl ko turėjo sumažėti darbuotojų skaičius. Kaip patvirtina 2008 m. birželio 6 d. konsultacijų dėl reorganizacijos „Švyturio“ A. D. virimo ir fermentavimo cechuose protokolas (t. 1, b.l. 55-56), dėl atliktų darbo organizavimo pertvarkymų darbuotojų skaičius turėjo sumažėti 3 etatais, naujame ceche turėjo likti dirbti 10 darbuotojų.

Taigi, sujungus cechus, ieÅ¡kovės, kaip virimo cecho operatorės, darbo funkcijų atlikimas tapo nereikalingas, dėl to tolesnis darbuotojo palikimas darbe reikÅ¡tų tokio darbuotojo faktinę prastovÄ , o tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius. Å ios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, darbdavys gali inicijuoti tokio darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ DK 129 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindais.

Darbdaviui ekonominė bÅ«tinybė ir jo tiesioginis interesas yra siekis iÅ¡vengti nepagrįstų darbo užmokesčio iÅ¡laidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnaÅ¡u neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 straipsnio 2, 4 dalis atleisti darbuotojÄ laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę, nepadarė įstatymų pažeidimų.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jos 2008 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsisakymas bÅ«ti perkeltai į kitÄ darbo vietÄ , kad raÅ¡to turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji sutiko bÅ«ti perkelta į kitÄ darbÄ .IeÅ¡kovė 2008 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to (t. 1, b.l. 17, 54) 2 punkte nurodė, kad atsakovas nepateikė priežasčių, dėl kurių administracija ignoruoja lengvatas, kurios apsaugo jÄ nuo darbo sutarties nutraukimo pagal DK, tad ji Å¡iuo momentu negali pateikti atsakymo į atsakovo kito darbo pasiÅ«lymÄ , taip pat kad po atsakymo dėl jai priklausančių lengvatų gavimo ji sutiks bÅ«ti perkelta į kitÄ darbo vietÄ be darbo sutarties nutraukimo.

Å io raÅ¡to turinys patvirtina, kad vienareikÅ¡mio ir nedviprasmiÅ¡ko atsakymo dėl sutikimo bÅ«ti perkeltai į kitÄ ieÅ¡kovei pasiÅ«lytÄ darbÄ ji nepateikė, t.y. atsakymo pateikimÄ ji susiejo su informacijos iÅ¡ darbdavio gavimu. Be to, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad ji raÅ¡te pagrįstai nurodė, jog savo sutikimo iÅ¡reikÅ¡ti negalės tol, kol jai nebus žinoma visa faktinių aplinkybių, suteikiančių teisę darbdaviui nutraukti su ja darbo sutartį, sudėtis. Taigi, pati ieÅ¡kovė minėtu raÅ¡tu patvirtino, kad savo sutikimo ji neiÅ¡reiÅ¡kia, ir tai iÅ¡ esmės pripažįsta savo apeliaciniame skunde.Nors 2008 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡te ieÅ¡kovė ir prašė pateikti informacijÄ apie jos pirmumo teisę, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Å¡iame raÅ¡te (jo 1 p.) ji pati nurodė, jog atsakovo įmonėje ji dirba nuo 1998 m., o iki pensijos jai liko mažiau nei 5 metai, įvardino savo pirmenybės teises likti darbe, nėra pagrindo spręsti apie bÅ«tinumÄ pateikti jai praÅ¡omÄ informacijÄ , kuri ir taip nurodyta jos raÅ¡te, nurodant ir atitinkamus Darbo kodekso straipsnius.Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to pirmojo punkto dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovė prašė darbdavio pateikti ir įrodymus, kad darbuotojai, kurie liks dirbti ceche, turi daugiau lengvatų nei ji.

Tačiau nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia informacija negalėjo bÅ«ti ar nebuvo ieÅ¡kovei žinoma nei iki įspėjimo gavimo, nei po jo gavimo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2008 m. birželio 6 d. konsultacijų dėl reorganizacijos „Švyturio“ A. D. virimo ir fermentavimo cechuose protokolo (t. 1, b.l. 55-56), jame nurodyta, kad visi darbuotojai turi pirmenybės teisę bÅ«ti palikti darbe pagal DK 135 straipsnį, kad kiekvienas darbuotojas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kad po asmeninių pokalbių apsispręsta pasiÅ«lymus (dėl atleidimo) teikti ir                 J.

S. . Å iose konsultacijose, įvykusiose 2008 m. birželio 6 d., t.y. iki ieÅ¡kovė gavo 2008 m. liepos 31 d. įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, dalyvavo ir profsÄ jungos atstovas. ProfsÄ jungos atstovas konsultacijų metu nekėlė klausimo dėl darbuotojų pirmenybės teisės nustatymo pagrįstumo, tad laikytina, kad jam buvo žinoma visa su tuo susijusi informacija. Tuo labiau, kad byloje yra pateikta atsakovo ŽmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių vadovės 2008 m. sausio 11 d. pasiraÅ¡yta lentelė – duomenys apie Å vyturio alaus daryklos virimo ir fermentavimo cechų operatorių pirmenybe teises bÅ«ti paliktiems darbe (t. 1, b.l. 116).

Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad jau 2008 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovei buvo žinomas faktas apie darbuotojų pirmenybės teisę bÅ«ti paliktiems darbe, ketinimÄ Ä¯spėti ieÅ¡kovę apie atleidimÄ , tad ieÅ¡kovė, kaip profsÄ jungos narė, turėjo visas galimybes sužinoti jai rÅ«pimÄ informacijÄ . Tad tiek informacija apie ketinimÄ jÄ atleisti, tiek apie kitų darbuotojų pirmenybės teises bÅ«ti paliktiems darbe ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti nežinoma. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nepateikė sutikimo bÅ«ti perkelta į kitÄ darbo vietÄ , o 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsakymas negali bÅ«ti vertinamas kaip sutikimas dirbti kitÄ darbdavio siÅ«lomÄ darbÄ , yra pagrįsta.Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visi cecho darbuotojai turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja DK nuostatoms bei LAT praktikai.

Teismas neįvertinęs aplinkybės, jog atsakovas nenurodė priežasties, kuri būtų svaresnė, nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkančius į asmenų kategorijas, nurodytas DK 129 straipsnio 4 dalyje.Kaip jau minėta, 2008 m. birželio 6 d. konsultacijų dėl reorganizacijos „Švyturio“ A. D. virimo ir fermentavimo cechuose protokole buvo nurodyta, kad visi darbuotojai turėjo pirmenybės teisę būti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, o byloje esanti atsakovo 2008 m. sausio 11 d. lentelė (t. 1, b.l. 116) patvirtina Švyturio alaus daryklos virimo ir fermentavimo cechų operatorių pirmenybės teises būti paliktiems darbe.

Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde ir nesutinka su darbuotojų pirmenybės teisėmis, tačiau ji neteigia, kad į bylÄ pateikti duomenys apie darbuotojus yra neteisingi ar netikslÅ«s, taip pat nenurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl konkrečių darbuotojų pirmenybės teisių. Taigi, apeliantė nepagrindė teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Tad apeliacinio skundo argumentų pagrindu negalima spręsti, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo galimai neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Be to, nors ieÅ¡kovė akcentuoja savo pirmenybės teisę likti darbe, tačiau pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pirmenybė jÄ turintiems darbuotojams prieÅ¡ atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukÅ¡tesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikacijÄ .

Darbuotojo kvalifikacija, reikÅ¡minga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrÄ darbÄ laipsnis. Darbuotojo kvalifikacijÄ apibÅ«dina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrÄ darbÄ . Kadangi apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog jos žinių patikrinimo metu jos gautas balas buvo mažiausias, jog ieÅ¡kovei už netinkamai atliktas darbo pareigas buvo taikyta drausminė atsakomybė, kas patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovės kvalifikacija buvo žemiausia, nėra pagrindo spręsti, kad teismas Å¡ioje byloje netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias asmens atleidimÄ ir jo pirmenybės teises bÅ«ti paliktam dirbti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ iÅ¡ darbo, ir padarė bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas, taigi bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė Donatas Å ernas Vigintas ViÅ¡inskis