4eec9d48-4c16-4af9-a35f-d6b5f9f01650 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-928-622/2010 pagal ieÅ¡kovÄs J. S. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei âÅ vyturys â Utenos alusâ dÄl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu, vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Ä® KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ kreipÄsi ieÅ¡kovÄ J.
Legislator headnote
AI generated4eec9d48-4c16-4af9-a35f-d6b5f9f01650 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iki teisÄs gauti visÄ senatvÄs pensijÄ buvo likÄ ne daugiau kaip penkeri metai. Darbo sutartis su tokiu darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta tik esant svarbiai priežasÄiai ir ypatingam atvejui, kai jo sutikimu jis negalÄjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ (LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44). Teismo iÅ¡vada, kad visi cecho darbuotojai turÄjo pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja DK nuostatoms bei LAT praktikai.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-240/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5, 11.9.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužÄs 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: AlÄs BukavinienÄs, Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, sekretoriaujant Galinai LavrinoviÄ,dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Ingai Visockytei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J.
S. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-928-622/2010 pagal ieÅ¡kovÄs J. S. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei âÅ vyturys â Utenos alusâ dÄl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu, vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Ä® KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ kreipÄsi ieÅ¡kovÄ J.
S. ir, patikslinusi ieÅ¡kinį, praÅ¡Ä:1) pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisÄtu, 2) pripažinti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisÄjimo dienos 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
4. priteisti iÅ¡ atsakovo 95 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.IeÅ¡kinyje nurodÄ, jog 1998 m. liepos 1 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2008 m. liepos 31 d. ji gavo atsakovo įspÄjimÄ dÄl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs bei pasiÅ«lymÄ dÄl kito darbo. 2008 m. gruodžio    12 d. atskovas darbo sutartį nutraukÄ. IeÅ¡kovÄs teigimu, darbo sutartį su ja atsakovas nutraukÄ neteisÄtai. Ji UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ dirbo daugiau nei 10 metų, iki teisÄs gauti visÄ senatvÄs pensijÄ jai liko ne daugiau kaip penkeri metai, ji yra profsÄ jungos narÄ ir UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ moterų komiteto pirmininkÄ.
Darbdaviui raÅ¡tu buvo nurodžiusi, jog negavo motyvuoto darbdavio paaiÅ¡kinimo, kuris patvirtintų, kad jos palikimas dirbti iÅ¡ esmÄs galÄtų pažeisti darbdavio interesus. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to aiÅ¡kiai matosi jos sutikimas bÅ«ti perkeltai į kitÄ darbÄ . TeigÄ, kad atsakovo administracija nuolat sudarydavo darbui nepalankias sÄ lygas, atleidimÄ vertina kaip susidorojimÄ su nepalankiu darbuotoju, kovojanÄiu už darbuotojų teises. Pasak ieÅ¡kovÄs, atleidimas iÅ¡ darbo likus 4 metams iki pensijos sukÄlÄ didelį nerimÄ dÄl ateities.
DÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų ji liko be pajamų. DÄl Å¡ių priežasÄių atsakovas privalo atlyginti padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ .KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi nagrinÄti pagal teismingumÄ KlaipÄdos apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ KlaipÄdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodÄ, kad byloje nÄra ginÄo dÄl to, jog UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ vykdÄ struktÅ«rinius pertvarkymus, dÄl kurių sumažÄjo darbuotojų skaiÄius.
UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ valdyba 2007 m. lapkriÄio 27 d. svarstÄ organizacijos struktÅ«ros pasikeitimus distribucijos ir gamybos padaliniuose ir priÄmÄ sprendimÄ sujungti fermentavimo cechÄ su virimo cechu âÅ vyturioâ alaus darykloje. Teismo teigimu, UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ darbdavio atstovų ir jungtinÄs profsÄ jungų atstovybÄs konsultacijų dÄl reorganizacijos alaus virimo ir fermentacijos cechuose protokolas patvirtina, jog 2008 m. birželio 6 d. darbdavio ir jungtinÄs profsÄ jungų atstovybÄs atstovai svarstÄ klausimÄ dÄl darbuotojų skaiÄiaus mažinimo.
Alaus daryklos vadovas informavo, jog visi darbuotojai turi pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti darbe pagal DK 135 straipsnį, kiekvienas darbuotojas atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Buvo nutarta, jog darbdavys įteiks visiems virimo ir fermentavimo cecho darbuotojams informacinius lapelius apie darbo sÄ lygų pasikeitimus, kuriuose bus įraÅ¡yta, kad liks 10 darbuotojų, o 3 darbuotojams bus siÅ«lomos kitos laisvos darbo vietos. Darbuotojai per 1 mÄnesį turÄs raÅ¡tiÅ¡kai atsakyti, ar jie sutiks dirbti pasikeitus darbo sÄ lygoms.
Nesutikus, darbo sutartis bus nutraukta pagal DK 129 straipsnį. Pasak teismo, ieÅ¡kovÄ yra profsÄ jungos narÄ, todÄl turÄjo žinoti apie tokį darbdavio atstovų ir jungtinÄs profsÄ jungų atstovybÄs sprendimÄ . Teismas nustatÄ, kad 2008 m. liepos 31 d. atsakovas ieÅ¡kovei įteikÄ Ä¯spÄjimÄ dÄl darbo sutarties nutraukimo ir siÅ«lÄ darbÄ pilstymo ceche operatore, o 2008 m. rugpjÅ«Äio 8 d. ieÅ¡kovÄ pateikÄ atsakymÄ Ä¯ minÄtÄ siÅ«lymÄ . Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ tikslaus ir aiÅ¡kaus sutikimo nedavÄ: atsakyme raÅ¡oma, kad ieÅ¡kovÄ sutiks (tik ateityje, bet ne atsakymo pateikimu momentu) bÅ«ti perkelta į darbo vietÄ , kai gaus atsakymÄ Ä¯ jos praÅ¡ymÄ dÄl įrodymų pateikimo.
Toks atsakymas, teismo teigimu, negali bÅ«ti vertinamas kaip sutikimas dirbti kitÄ darbdavio siÅ«lomÄ darbÄ . Darbdavys dar kartÄ pateikÄ pasiÅ«lymÄ dirbti pilstymo cecho operatore, paliekant tokį patį darbo užmokestį. IeÅ¡kovei neatsakius, dar vienas analogiÅ¡kas darbo siÅ«lymas buvo teikiamas 2008 m. rugsÄjo 10 d., bet ir dÄl Å¡io pasiÅ«lymo ieÅ¡kovÄs sutikimas nebuvo gautas. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ, įstatymų pažeidimo nepadarÄ. Ä®rodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovÄs teiginius dÄl jos diskriminavimo už dalyvavimÄ profesinÄs sÄ jungos veikloje, nÄra.
Darbdavys, rinkdamasis darbuotojus, kurie turÄjo bÅ«ti atleisti (visi cecho darbuotojai turÄjo pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche), turÄjo teisÄ atsižvelgti į tai, jog ieÅ¡kovei už netinkamai atliktas darbo pareigas buvo taikyta drausminÄ atsakomybÄ, į tai, kad ieÅ¡kovÄs žinių patikrinimo metu jos gautas balas buvo mažiausias. Teismo teigimu, ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo buvo atleista teisÄtai, tad neturtinÄs žalos dÄl teisÄto atleidimo atsakovas ieÅ¡kovei nepadarÄ (DK 250 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ J. S. praÅ¡o KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1. Teismas, vertindamas darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisÄtumÄ , nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo faktinių aplinkybių, bÅ«tinų nutraukiant sutartį su darbuotoja, kuriai taikomos DK 129 str. 4 d. nustatytos garantijos, sudÄtį.
IeÅ¡kovei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iki teisÄs gauti visÄ senatvÄs pensijÄ buvo likÄ ne daugiau kaip penkeri metai. Darbo sutartis su tokiu darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta tik esant svarbiai priežasÄiai ir ypatingam atvejui, kai jo sutikimu jis negalÄjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ (LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44). Teismo iÅ¡vada, kad visi cecho darbuotojai turÄjo pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja DK nuostatoms bei LAT praktikai.
2. DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmÄs pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifikÄ , veiklos aplinkybes, konkreÄias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžianÄias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dÄl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiÅ¡kai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, Å¡is darbuotojas yra ilgalaikÄje prastovoje ir nÄra galimybÄs jį perkelti į kitÄ darbÄ .
NagrinÄjamu atveju atsakovas neatsisakÄ ieÅ¡kovÄs vykdytų darbo funkcijų - operatorÄs darbo, o tik sumažino darbuotojų, vykdžiusių Å¡ias funkcijas â operatorių, skaiÄių. Atsakovas, atleisdamas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ DK 129 straipsnio pagrindu, privalÄjo turÄti ir nurodyti priežastį, kuri bÅ«tų svaresnÄ nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkanÄius į asmenų kategorijas, nurodytas DK 129 str. 4 d. Darbdavys neįvertino atskiroms darbuotojų kategorijoms taikomų garantijų.
Teismas šių aplinkybių nepagrįstai neanalizavo ir nevertino.
3. Teismas nepagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ tikslaus ir aiÅ¡kaus sutikimo atsakovui dÄl perkÄlimo į kitÄ darbÄ nedavÄ. 2008 m. rugpjÅ«Äio 8 d. ieÅ¡kovÄ pateikÄ atsakovo administracijai raÅ¡tÄ , kuriuo praÅ¡Ä pateikti papildomÄ informacijÄ apie darbuotojus, kurie liks dirbti ceche. IeÅ¡kovÄ raÅ¡te pagrįstai nurodÄ, kad savo sutikimo iÅ¡reikÅ¡ti negalÄs tol, kol jai nebus žinoma visa faktinių aplinkybių, suteikianÄių teisÄ darbdaviui nutraukti su ja darbo sutartį (DK 129 str. 4 d.), sudÄtis.
Teigia, kad toks ieÅ¡kovÄs raÅ¡tas atsakovui negali bÅ«ti vertinamas kaip atsisakymas bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbo vietÄ . PrieÅ¡ingai, raÅ¡to turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ sutiko bÅ«ti perkelta į kitÄ darbÄ .4. IeÅ¡kovÄs atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisÄtas. Teismas nepagrįstai atmetÄ reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atsakovas UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepime teigia, kad atsakovas 2009 m. sausio 14 d. raÅ¡te Jungtinei profesinių sÄ jungų atstovybei pateikÄ faktus ir praneÅ¡Ä pertvarkymo įmonÄje priežastis: nÄra pakankamai darbo virimo ir fermentavimo cechuose, darbdavys priverstas ieÅ¡koti darbuotojams laikino darbo kituose padaliniuose, kad nereiktų jų iÅ¡leisti į prastovÄ . DÄl Å¡ios priežasties dalis darbuotojų laikinai perkeliami dirbti žemesnÄs kvalifikacijos darbÄ , paliekant jiems tÄ patį atlyginimÄ , nors įmonÄ kitiems darbuotojams už darbÄ distribucijos padalinyje moka žymiai mažiau ir reali atliekamo darbo vertÄ/savikaina neatitinka apmokÄjimo už darbÄ dydžio.
Kai mažinant darbuotojų skaiÄių, turinÄių pirmenybÄs teisÄ pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir ( ar) 5 punktus, konkuruoja du ar daugiau darbuotoju, pirmenybÄ taikoma tiems, kurių kvalifikacija aukÅ¡tesnÄ. Kadangi ieÅ¡kovÄ mokymuose nedalyvavo, už žinių patikrinimÄ gavo žemiausiÄ balÄ , ieÅ¡kovÄ darbe darÄ klaidų, jai buvo paskirta drausminÄ nuobauda, dÄl ligos ji negalÄtų dirbti virimo-fermentavimo cecho operatore, nesutiko pereiti į kitÄ darbÄ , Å¡ios aplinkybÄs suteikÄ atsakovui teisÄ darbe palikti labiau kvalifikuotÄ darbuotojÄ .
Teigia, kad darbuotojas savo sutikimÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti realiai, darbdaviui suprantamu bÅ«du - žodžiu, raÅ¡tu ar bent jau konkliudentiniais veiksmais, jei tokia galimybÄ yra. Atsakymas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, vienareikÅ¡miÅ¡kas, nesukeliantis abejonių. IeÅ¡kovÄ nedavÄ sutikimo bÅ«ti perkelta į kitÄ darbÄ . Pasak atsakovo, ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog jai padaryta neturtinÄ Å¾ala, nepateikÄ jokių tai įrodanÄių faktų ar dokumentų. Sveikata ieÅ¡kovÄ skundÄsi dar iki reorganizacijos, o naujų duomenų dÄl sveikatos pablogÄjimo ar sutrikdymo, kurį galÄjo įtakoti atsakovo veiksmai, pateikta nebuvo.
Duomenų, įrodanÄių depresijos požymius, reputacijos pablogÄjimÄ , taip pat nÄra. Teigia, kad jis visomis įmanomomis priemonÄmis siekÄ sumažinti dÄl įspÄjimo dÄl atleidimo iÅ¡ darbo atsiradusiÄ stresinÄ situacijÄ , bent tris kartus siÅ«lÄ ieÅ¡kovei ne žemesnÄs kvalifikacijos darbÄ , atitinkantį jos kvalifikacijÄ , mokant tokį patį darbo užmokestį, toje paÄioje âÅ vyturioâ alaus darykloje. TeisÄjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas atmestinas, KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir motyvai Å ioje byloje kilo klausimas dÄl Darbo kodekso 129 ir 135 straipsnių nuostatų taikymo ir darbo sutarties tarp J. S. ir UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ nutraukimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ, įstatymų pažeidimų nepadarÄ, nurodÄs, jog visi darbuotojai turÄjo pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti darbe pagal DK 135 straipsnį, kiekvienas darbuotojas atitiko minimalius kvalifikacijos reikalavimus, taÄiau ieÅ¡kovÄs žinių patikrinimo metu jos gautas balas buvo mažiausias, jai už netinkamai atliktas darbo pareigas buvo taikyta drausminÄ atsakomybÄ ir kad ji nepateikÄ sutikimo bÅ«ti perkelta į kitÄ darbo vietÄ .
Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovÄ J. S. teigia, kad darbdavys ir teismas neįvertino atskiroms darbuotojų kategorijoms taikomų garantijų (DK 129 str. 4 d., 135 str.), kad nebuvo ypatingo atvejo, kuriam esant atsakovas turÄtų pagrindÄ jÄ atleisti iÅ¡ darbo. Pagal DK 129 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatÄ , darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisÄs gauti visÄ senatvÄs pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aÅ¡tuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginanÄiais vaikų iki keturiolikos metų, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmÄs pažeistų darbdavio interesus.DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmÄs pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifikÄ , veiklos aplinkybes, konkreÄias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžianÄias priežastis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog UAB âÅ vyturys â Utenos alusâ vykdÄ struktÅ«rinius pertvarkymus, buvo nusprÄsta sujungti fermentavimo cechÄ su virimo cechu âÅ vyturioâ alaus darykloje, dÄl ko turÄjo sumažÄti darbuotojų skaiÄius. Kaip patvirtina 2008 m. birželio 6 d. konsultacijų dÄl reorganizacijos âÅ vyturioâ A. D. virimo ir fermentavimo cechuose protokolas (t. 1, b.l. 55-56), dÄl atliktų darbo organizavimo pertvarkymų darbuotojų skaiÄius turÄjo sumažÄti 3 etatais, naujame ceche turÄjo likti dirbti 10 darbuotojų.
Taigi, sujungus cechus, ieÅ¡kovÄs, kaip virimo cecho operatorÄs, darbo funkcijų atlikimas tapo nereikalingas, dÄl to tolesnis darbuotojo palikimas darbe reikÅ¡tų tokio darbuotojo faktinÄ prastovÄ , o tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius. Å ios aplinkybÄs pripažintinos galinÄiomis iÅ¡ esmÄs pažeisti darbdavio turtinius interesus, todÄl, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, darbdavys gali inicijuoti tokio darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ DK 129 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindais.
Darbdaviui ekonominÄ bÅ«tinybÄ ir jo tiesioginis interesas yra siekis iÅ¡vengti nepagrįstų darbo užmokesÄio iÅ¡laidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybÄms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnaÅ¡u neprisideda prie darbdavio (įmonÄs) veiklos rezultatų, blogina darbdavio finansinÄ padÄtį, yra tas ypatingas atvejis, dÄl kurio darbdavys turi teisÄ pagal DK 129 straipsnio 2, 4 dalis atleisti darbuotojÄ laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nÄra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ, nepadarÄ Ä¯statymų pažeidimų.IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jos 2008 m. rugpjÅ«Äio 8 d. raÅ¡tas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsisakymas bÅ«ti perkeltai į kitÄ darbo vietÄ , kad raÅ¡to turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji sutiko bÅ«ti perkelta į kitÄ darbÄ .IeÅ¡kovÄ 2008 m. rugpjÅ«Äio 8 d. raÅ¡to (t. 1, b.l. 17, 54) 2 punkte nurodÄ, kad atsakovas nepateikÄ priežasÄių, dÄl kurių administracija ignoruoja lengvatas, kurios apsaugo jÄ nuo darbo sutarties nutraukimo pagal DK, tad ji Å¡iuo momentu negali pateikti atsakymo į atsakovo kito darbo pasiÅ«lymÄ , taip pat kad po atsakymo dÄl jai priklausanÄių lengvatų gavimo ji sutiks bÅ«ti perkelta į kitÄ darbo vietÄ be darbo sutarties nutraukimo.
Å io raÅ¡to turinys patvirtina, kad vienareikÅ¡mio ir nedviprasmiÅ¡ko atsakymo dÄl sutikimo bÅ«ti perkeltai į kitÄ ieÅ¡kovei pasiÅ«lytÄ darbÄ ji nepateikÄ, t.y. atsakymo pateikimÄ ji susiejo su informacijos iÅ¡ darbdavio gavimu. Be to, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovÄ teigia, kad ji raÅ¡te pagrįstai nurodÄ, jog savo sutikimo iÅ¡reikÅ¡ti negalÄs tol, kol jai nebus žinoma visa faktinių aplinkybių, suteikianÄių teisÄ darbdaviui nutraukti su ja darbo sutartį, sudÄtis. Taigi, pati ieÅ¡kovÄ minÄtu raÅ¡tu patvirtino, kad savo sutikimo ji neiÅ¡reiÅ¡kia, ir tai iÅ¡ esmÄs pripažįsta savo apeliaciniame skunde.Nors 2008 m. rugpjÅ«Äio 8 d. raÅ¡te ieÅ¡kovÄ ir praÅ¡Ä pateikti informacijÄ apie jos pirmumo teisÄ, taÄiau atsižvelgiant į tai, jog Å¡iame raÅ¡te (jo 1 p.) ji pati nurodÄ, jog atsakovo įmonÄje ji dirba nuo 1998 m., o iki pensijos jai liko mažiau nei 5 metai, įvardino savo pirmenybÄs teises likti darbe, nÄra pagrindo sprÄsti apie bÅ«tinumÄ pateikti jai praÅ¡omÄ informacijÄ , kuri ir taip nurodyta jos raÅ¡te, nurodant ir atitinkamus Darbo kodekso straipsnius.Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. rugpjÅ«Äio 8 d. raÅ¡to pirmojo punkto dÄl įspÄjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä darbdavio pateikti ir įrodymus, kad darbuotojai, kurie liks dirbti ceche, turi daugiau lengvatų nei ji.
TaÄiau nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia informacija negalÄjo bÅ«ti ar nebuvo ieÅ¡kovei žinoma nei iki įspÄjimo gavimo, nei po jo gavimo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio 2008 m. birželio 6 d. konsultacijų dÄl reorganizacijos âÅ vyturioâ A. D. virimo ir fermentavimo cechuose protokolo (t. 1, b.l. 55-56), jame nurodyta, kad visi darbuotojai turi pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti darbe pagal DK 135 straipsnį, kad kiekvienas darbuotojas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kad po asmeninių pokalbių apsisprÄsta pasiÅ«lymus (dÄl atleidimo) teikti ir                 J.
S. . Å iose konsultacijose, įvykusiose 2008 m. birželio 6 d., t.y. iki ieÅ¡kovÄ gavo 2008 m. liepos 31 d. įspÄjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, dalyvavo ir profsÄ jungos atstovas. ProfsÄ jungos atstovas konsultacijų metu nekÄlÄ klausimo dÄl darbuotojų pirmenybÄs teisÄs nustatymo pagrįstumo, tad laikytina, kad jam buvo žinoma visa su tuo susijusi informacija. Tuo labiau, kad byloje yra pateikta atsakovo ŽmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių vadovÄs 2008 m. sausio 11 d. pasiraÅ¡yta lentelÄ â duomenys apie Å vyturio alaus daryklos virimo ir fermentavimo cechų operatorių pirmenybe teises bÅ«ti paliktiems darbe (t. 1, b.l. 116).
Taigi, nÄra pagrindo abejoti, kad jau 2008 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovei buvo žinomas faktas apie darbuotojų pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti paliktiems darbe, ketinimÄ Ä¯spÄti ieÅ¡kovÄ apie atleidimÄ , tad ieÅ¡kovÄ, kaip profsÄ jungos narÄ, turÄjo visas galimybes sužinoti jai rÅ«pimÄ informacijÄ . Tad tiek informacija apie ketinimÄ jÄ atleisti, tiek apie kitų darbuotojų pirmenybÄs teises bÅ«ti paliktiems darbe ieÅ¡kovei negalÄjo bÅ«ti nežinoma. Remiantis nurodytomis aplinkybÄmis, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovÄ nepateikÄ sutikimo bÅ«ti perkelta į kitÄ darbo vietÄ , o 2008 m. rugpjÅ«Äio 8 d. atsakymas negali bÅ«ti vertinamas kaip sutikimas dirbti kitÄ darbdavio siÅ«lomÄ darbÄ , yra pagrįsta.Pasak apeliantÄs, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visi cecho darbuotojai turÄjo pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja DK nuostatoms bei LAT praktikai.
Teismas neįvertinÄs aplinkybÄs, jog atsakovas nenurodÄ priežasties, kuri bÅ«tų svaresnÄ, nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkanÄius į asmenų kategorijas, nurodytas DK 129 straipsnio 4 dalyje.Kaip jau minÄta, 2008 m. birželio 6 d. konsultacijų dÄl reorganizacijos âÅ vyturioâ A. D. virimo ir fermentavimo cechuose protokole buvo nurodyta, kad visi darbuotojai turÄjo pirmenybÄs teisÄ bÅ«ti palikti dirbti fermentavimo-virimo ceche, o byloje esanti atsakovo 2008 m. sausio 11 d. lentelÄ (t. 1, b.l. 116) patvirtina Å vyturio alaus daryklos virimo ir fermentavimo cechų operatorių pirmenybÄs teises bÅ«ti paliktiems darbe.
Nors ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde ir nesutinka su darbuotojų pirmenybÄs teisÄmis, taÄiau ji neteigia, kad į bylÄ pateikti duomenys apie darbuotojus yra neteisingi ar netikslÅ«s, taip pat nenurodo, kad teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl konkreÄių darbuotojų pirmenybÄs teisių. Taigi, apeliantÄ nepagrindÄ teismo sprendimo neteisÄtumo ir nepagrįstumo. Tad apeliacinio skundo argumentų pagrindu negalima sprÄsti, kad teismas neteisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, dÄl ko buvo galimai neteisingai iÅ¡sprÄsta byla.
Be to, nors ieÅ¡kovÄ akcentuoja savo pirmenybÄs teisÄ likti darbe, taÄiau pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybÄs teisÄs taikymas priklauso nuo pirmenybÄs teisÄ turinÄių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos paÄios specialybÄs darbuotojų, dirbanÄių toje darbovietÄje, kvalifikacija. PirmenybÄ jÄ turintiems darbuotojams prieÅ¡ atitinkamus darbuotojus, neturinÄius pirmenybÄs teisÄs bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybÄs teisÄ turinÄių darbuotojų kvalifikacija nÄra žemesnÄ (yra lygi ar aukÅ¡tesnÄ) už pirmenybÄs teisÄs neturinÄių atitinkamų toje darbovietÄje dirbanÄių darbuotojų kvalifikacijÄ .
Darbuotojo kvalifikacija, reikÅ¡minga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrÄ darbÄ laipsnis. Darbuotojo kvalifikacijÄ apibÅ«dina jo turimos teorinÄs žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrÄ darbÄ . Kadangi apeliantÄ neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog jos žinių patikrinimo metu jos gautas balas buvo mažiausias, jog ieÅ¡kovei už netinkamai atliktas darbo pareigas buvo taikyta drausminÄ atsakomybÄ, kas patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovÄs kvalifikacija buvo žemiausia, nÄra pagrindo sprÄsti, kad teismas Å¡ioje byloje netinkamai pritaikÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias asmens atleidimÄ ir jo pirmenybÄs teises bÅ«ti paliktam dirbti.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dÄstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ iÅ¡ esmÄs, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, tinkamai nustatÄ ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias atleidimÄ iÅ¡ darbo, ir padarÄ bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas, taigi bylÄ iÅ¡ esmÄs iÅ¡sprendÄ teisingai.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
KlaipÄdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                              AlÄ BukavinienÄ Donatas Å ernas Vigintas ViÅ¡inskis