Legislator Case Law & Legislation
4eec367e-59de-4f3e-bd35-921112334c3a AI generated

4eec367e-59de-4f3e-bd35-921112334c3a · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 4eec367e-59de-4f3e-bd35-921112334c3a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-317-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40122-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nuteistojo R.

Legislator headnote

AI generated

4eec367e-59de-4f3e-bd35-921112334c3a · Å iaulių apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimÄ , praÅ¡o paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-317-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40122-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nuteistojo R.

S. gynėjui advokatui Petrui Simėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R.

S. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) paskirta bausme ir R. S. paskirta galutinė bausmė – vieni metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. R. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams ir konfiskuotas automobilis „Mazda 626“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo priemonė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 17.10 val. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (prietaisu „Alcotest 7510“ jam nustatytas 1,76 promilių girtumas), vairavo automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o skirti pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. 2.1. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas aplinkybes: gyvena pas savo garbingo amžiaus motinÄ , gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., Å iaulių apskrities vaiko teismų apsaugos specialistas 2019 m. spalio 1 d. paėmė iÅ¡ motinos jo dukrÄ Å½. S. ir perdavė jÄ jam, todėl jam atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, o vaiko motinai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu neprižiÅ«rint dukters, dukra praktiÅ¡kai liktų be priežiÅ«ros.

Be to, jis įvertino savo veiksmus, todėl pasižada ateityje nebenusikalsti, įsidarbinti ir visÄ dėmesį skirti dukters auklėjimui.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimÄ , praÅ¡o paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

6. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, pasunkės vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 6 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, 2811 straipsnio 1 dalis), į kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: tris kartus teistas (b. l. 87–91, 96–106, 107–109, 110–111), praeityje ne kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 114–115), nedirbantis (b. l. 116), neregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo (b. l. 117).

Teisėjų kolegija pažymi, kad praeityje R. S. buvo skirtos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (laisvės apribojimas, net du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto, tai reiÅ¡kia, kad Å¡velnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Pastebėtina ir tai, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ R. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai rodo, kad R. S. nepadarė tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad yra viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kad jam paskirta subendrinta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma iÅ¡vada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės jam atidėti bausmės vykdymÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ (nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes: tris karus teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turi nepilnametę dukrÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog R.

S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigÅ«nų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu buvo nuspręsta R. S. perduoti dukrÄ (b. l. 147), savaime nereiÅ¡kia, kad jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes vaikas liktų be priežiÅ«ros. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad mergaitė nuolat gyvena su motina J.

B., 2019 m. spalio 1 d. vaikas buvo perduotas R. S., nes pats nuteistasis pranešė policijai apie galbÅ«t neblaiviÄ vaiko motinÄ J. B.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas bÅ«tų paimtas iÅ¡ motinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje numatyta tvarka ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu bÅ«tų apribota motinos valdžia, todėl nėra pagrindo vertinti, kad mažamete mergaite negali pasirÅ«pinti jos motina, su kuria paprastai ji ir gyvena. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad nori auginti dukrÄ ir rÅ«pintis ja, pastebėtina, kad tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Teiginiai, kad nuteistasis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, du kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, padarydamas naujÄ tyčinį nusikaltimÄ .

9. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant R. S. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė