4ee8ca16-fd5d-46a8-bf41-0696793f0c4e · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-139-1069/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01936-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 2.5.7.; 3.4.5.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 9 d. Šilutė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, Rasai Vindžigelskytei dalyvaujant ieškovui M. P. ir jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, atsakovei I. P. ir jos atstovams advokatui Vaclovui Šerlinskui bei advokatei Dženetai Terespolskienei, tretiesiems asmenims A.

P. ir Ž. R. (P.) ir I. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovei I. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalies nuginčijimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. P., A. P., Ž. P., L. P., R. P., Z. J. ir Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. ir I. P., n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentai 1. ieÅ¡kovas M.

P. 2018-10-31 kreipėsi į teismÄ ir, patikslinęs savo reikalavimus, prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas M. P. po A. P. (savo senelio) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti;

2) pripažinti negaliojančiu Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2017-08-16 paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriuo atsakovė I. P. paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad M. P. ir I. P. liudijime nurodytÄ turtÄ po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo lygiomis dalimis;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1-2, 154-157).

2. Nurodė, kad ieškovas gimė Z. P. ir I. P. šeimoje. Jo tėvas – Z. P. gimė A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir I. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), šeimoje. A. P. (ieškovo senelis) be sūnaus Z. P. turėjo ir kitus vaikus (atsakovę I. P., o taip pat S. P., R. P. ir Z. J.). A. P., A. P., Ž. P. ir L. P. yra ieškovo broliai ir seserys bei – Z. P. vaikai. Tėvas Z. P. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno savo močiutės Z. P. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o po tėvo mirties šiame name liko gyventi ieškovas kartu su minėtais broliais ir seserimis bei mama.

Gyvenamojo namo savininkė Z. P. mirė (duomenys neskelbtini). Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012 patenkino I. P. pareiÅ¡kimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė ir valdė jos sÅ«nus A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimÄ priėmė ir jį valdo I. P.. Ir nors teismas 2012-04-26 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (dėl palikimo priėmimo), tačiau nebuvo nustatytos priimto palikimo dalys.

Be to, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-279-204/2012 I. P. patvirtino, kad po jos tėvo A. P. mirties liko gyventi minėto gyvenamojo namo dalyje, o kitoje namo dalyje liko gyventi mirusio Z. P. vaikai tarp kurių ir ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas M. P. po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) per trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis senelio paliktÄ palikimÄ priėmė aktyviais veiksmais pradėjęs šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti: liko gyventi savo dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi ja kaip savo turtu, Å¡iÄ namo dalį iÅ¡laikė, mokėjo už jÄ privalomus mokesčius, taip patvirtindamas savo kaip įpėdinio interesus įgyvendinti teises į palikimÄ .

Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovas akivaizdžiai parodė, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Taigi tiek ieÅ¡kovas M. P., tiek atsakovė I. P. priėmė palikimÄ po A. P. mirties lygiomis dalimis (po 1/2 dalį). Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas atsakovei buvo iÅ¡duotas 2017-08-16, tačiau ieÅ¡kovas apie tai sužinojo tik 2018 m. balandžio mėnesį, kai po namo gaisro nusprendė atlikti namo remonto darbus, tačiau I. P. pranešė, kad Å¡is gali nieko neberemontuoti, nes visas namas atiteko jai.

Nustačius faktÄ , kad ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė, ginčas tarp Å¡alių kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas.

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nuo pat gimimo gyveno dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jo tėvai atsakovę augino kaip savo dukterį, kuri vėliau iÅ¡vyko gyventi į KretingÄ . Po senelio A. P. mirties (t. y., 2005 m.) name gyveno ieÅ¡kovas gyveno su broliais ir seserimis, su mama ir su vėliau iÅ¡ kito miesto grįžusia tėvo seserimi I. P.. IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo, kad I. P. po senelio A. P. mirties paveldėtų savo dalį namo. Apie tai, kad I. P. nuosavybės teise valdo visÄ namÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik po 2018 m. buvusio gaisro, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl stogo remonto.

Tuomet I. P. pareiÅ¡kė, kad ji viena remontuosis namÄ , kadangi ji yra vienintelė jo savininkė. Nors ieÅ¡kovas žinojo, kad pastaroji tvarkėsi nuosavybės teise, tačiau buvo įsitikinęs, kad ji, kaip ir žadėjo, tvarkėsi tik savo namo dalį. Apie tai, kad I. P. yra iÅ¡duotas oficialus paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ gyvenamÄ jį namÄ jis sužinojo tik Å¡io teisminio proceso metu. IÅ¡ namų jis išėjo 2018 m. pradžioje kai susirado draugę, vėliau buvo grįžęs, bet dėl nuolatinio I.

P. dukters girtavimo ir jo sutuoktinės bei vaiko užgauliojimo, teko išsikelti. II. Atsakovės ir trečiųjų asmenų procesinė pozicija 4. Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose (t. 1, el. b. l. 50, 77-78, 171-174) prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti arba ieškinį palikti nenagrinėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-26 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012) jau buvo patenkintas I. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, (duomenys neskelbtini) mirus Z.

P., jos palikimÄ priėmė ir valdė jos sÅ«nus A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimÄ priėmė ir jį valdo atsakovė – I. P.. Dėl tokio teismo sprendimo neprieÅ¡taravo ir teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuotas asmuo M. P.. I. P. gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , pagal kurį iÅ¡duotas iÅ¡raÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, jog namas (duomenys neskelbtini). bei visi kiti nekilnojamieji daiktai ir jų priklausiniai nuosavybės teise priklauso I.

P.. Duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ , pripažįstami teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti. Po 2018-04-20 vykusio gaisro ji savo lėšomis atstatė namÄ ir tik tuomet ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas į jį. IeÅ¡kovo reikalavimams turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, nes jis turėjo pats pasirÅ«pinti turto paveldėjimu. Po A. P. mirties praėjo daugiau nei 10 metų, M. P. niekur nesikreipė, jokio turto valdyti nepriėmė ir nevaldė, nedeklaravo gyvenamosios vietos, neprižiÅ«rėjo namo, nemokėjo jokių mokesčių.

Žinių apie įmokamus mokesčius, teismui taip pat nepateikė. IeÅ¡kovas neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡ ypatingosios teisenos perėjo į ginčo teisenÄ toje pačioje byloje pateikdamas ieÅ¡kinį. Å iuo atveju jis turėjo praÅ¡yti teismo atnaujinti procesÄ , kadangi teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindų, kuriais jis galėtų teismo praÅ¡yti atnaujinti procesÄ . Todėl ieÅ¡kovas netinkamai inicijavo ginčo procesÄ , netinkamai taiko savo ieÅ¡kinyje materialines ir procesines teisės normas, dėl ko teismas turėtu palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, kitu atveju - taikyti ieÅ¡kinio senatį.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė I. P. paaiÅ¡kino, kad nuo vaikystės gyveno močiutei priklausančiame name ((duomenys neskelbtini)), kartu su broliais ir seserimis, kurių vieni ilgiau kiti trumpiau ten gyveno. Tame name gyveno ir jos brolio žmona I. P. su vaikais ir savo mama. Visi ten gyveno be patogumų, vanduo buvo iÅ¡ Å¡ulinio. Kiekvienas Å¡ildėsi savo namo dalis. Už elektrÄ mokėdavo dažniausiai atsakovės dukrÄ , o už ieÅ¡kovo Å¡eimos naudojamÄ namo dalį, pagal atskiro skaitiklio parodymus, ieÅ¡kovas sumokėdavo grynais pinigais atsakovei ar jos dukrai. Vėliau siekiant atstatyti namus po gaisro, kilusio 2018 m. balandžio mėnesį, reikėjo susitvarkyti namo nuosavybės dokumentus. Dėl Å¡ios priežasties ji pradėjo tvarkytis turto paveldėjimo reikalus. Niekas iÅ¡ Å¡iame name gyvenančių asmenų, tame tarpe ir ieÅ¡kovas, neprisidėjo finansiÅ¡kai remontuojant namÄ . Å iuo metu vienoje namo dalyje gyvena jos dukra su Å¡eima, kitoje namo dalyje gyvena ieÅ¡kovo motina.

6. Notarė A. R. atsiliepime (t .2, el. b. l. 1-2) nurodė, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tik asmeniÅ¡kai arba per įgaliotÄ atstovÄ . Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Lietuvos Respublikos teisę palikimas savaime nepereina įpėdiniui, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Palikimas priimamas laisva valia, aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimų įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikėjo palikimÄ sudarantį turtÄ .

Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aktyviais veiksmais. Tuo atveju, kada asmuo nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012, nustatė juridinius faktus: (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., palikimÄ priėmė jos sÅ«nui – A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus – palikimÄ priėmė I.

P.. Å is teismo sprendimas nebuvo apskųstas, teismo sprendimas privalomas ir vykdytinas, todėl 2017-07-14 atsakovei pateikus praÅ¡ymÄ , buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ mirus Z. P. (notarinio registre Nr.4990), ir 2017-08-16 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , mirus A. P. (notarinio registro Nr. 6072).

7. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime nesutiko su ieškovo reikalavimais, kadangi name (duomenys neskelbtini), gyvena jo sesuo – atsakovė I. P. su šeima (t. 1, el. b. l. 41).

8. Trečiais asmuo Z. P. (D.) pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad name (duomenys neskelbtini), gyvena jos sesuo I. P., kuri laikytina vienintelė šio namo valdytoja ir paveldėtoja (t. 1, el. b. l. 71).

9. Trečiasis asmuo Ž. P. (R.) teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė sutinkanti su ieÅ¡kovo reikalavimais. PaaiÅ¡kino, kad M. P. iki Å¡iol gyvena tėvų / senelių namuose (duomenys neskelbtini), ji pati ten gyveno iki kokių 2007 m.. Å iuo metu brolis ten gyvena kartu su mama, tvarkosi ir prižiÅ«ri jų valdomÄ namo dalį. Vykstant teismo procesui 2012 m., neprieÅ¡taravo, kad I. P. paveldėtų savo valdomÄ namo dalį.

10. Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu taip pat pareiÅ¡kė sutinkantis su M. P. reikalavimais. Nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyveno nuo gimimo, vienoje namo pusėje, o kitoje namo pusėje kažkur nuo 2009 m. gyvena I. P.. M. P. Å¡iuo metu gyvena nuomojamame bute Å ilutės mieste. IÅ¡ namų (duomenys neskelbtini) jis turėjo iÅ¡eiti dėl nesutarimų su I. P., ten liko gyventi jų mama I. P.. Nagrinėjant civilinę bylÄ 2012 m. jis reiÅ¡kė sutinkantis su I. P. reikalavimais iÅ¡ dalies, t. y., sutiko su juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu, kad I. P. po savo tėvo mirties valdė tik dalį gyvenamojo namo.

11. Teismo posėdžio trečiasis asmuo I. P. nurodė, kad ieÅ¡kovas yra jos sÅ«nus, o atsakovė (I. P.) – vyro sesuo, kuriÄ ji nuo pat jos vaikystės augino ir globojo. Kiti teismo posėdžio metu dalyvaujantys suinteresuoti asmenys yra jos vaikai. PaaiÅ¡kino, kad susituokusi su vyru Z. P. 1983 m., apsigyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvendama susilaukė vaikų: M. P., A. P., Ž. P., L. P. ir A. P.. Visi vaikai ten užaugo. Po uoÅ¡vio mirties ji su vaikais liko gyventi tuose namuose, niekada niekur nebuvo iÅ¡sikėlusi. Ji Å¡iuo metu gyvena dalyje to namo. Po 2018 m. balandžio mėnesį vykusio gaisro paaiÅ¡kėjo, kad ji ir jos vaikai buvo iÅ¡registruoti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir kad nuosavybė viso namo priklauso atsakovei I. P..

12. Ä® teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys A. P., L. P., R. P., Z. J., Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R.. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, negauta praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ . Gautas trečiųjų asmenų Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (t. 2, el. b. l. 1-2) ir R. P. praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (t .2, el. b. l. 106). Byla nagrinėtina, nedalyvaujant minėtiems tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

III. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinį patenkinti. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo A. P. vaikaitis (el. b. t. 1, l. 3, 11, 13). Byloje esantis 2005-05-09 išduotas mirties liudijimas Nr. 134, patvirtina, kad ieškovo senelis – A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 10), o ieškovo tėvas – Z.

P., kaip liudija (duomenys neskelbtini) išduotas mirties įrašas Nr. 7, mirė kur kas anksčiau – (duomenys neskelbtini) (el. b. t.

1. l. 9). Tuo tarpu atsakovė I. P. yra A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė bei Z. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo (el. b. t.

1. l. 16).

14. Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad visa P. šeima gyveno (duomenys neskelbtini). esančiame name, kuriam vėliau suteiktas konkretus adresas – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 20, 146, 149, 166, t. 2, l. 12).

15. Kaip matyti, Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė ir valdė jos sÅ«nus – A. P., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimÄ priėmė ir jį valdo pareiÅ¡kėja – I. P. (el. b. t. 1, l. 6-8, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėto sprendimo tyrinys liudija, kad Å¡ioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir ieÅ¡kovas M.

P., kuris tuomet neginčijo paties I. P. palikimo priėmimo fakto, tačiau nesutiko, kad pareiÅ¡kėja I. P. priimtų palikimu visÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (sprendimo 2 psl. 4 pastraipa ir 3 psl. 1 pastraipa), taip pat aptariamame sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio / jo dalių, o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (sprendimo 3 psl. 2 pastraipa). (el. b. t. 1, l. 6-8).

16. Taip pat nustatyta, kad atsakovė I. P. minėtÄ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-26 sprendimÄ kartu su palikimo priėmimo pareiÅ¡kimu pateikė Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei, kuri 2017-08-16 iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimÄ Nr. 6072, pagal kurį visÄ A. P. turtÄ paveldėjo vienintelis asmuo, jo dukra – I. P. (el. b. t.

1. l. 131-145). Minėto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu I. P. 2017-08-28 įregistravo savo nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius (Å«kinį pastatÄ bei daržinę), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. t.

1. l. 89-90).

17. IeÅ¡kovas M. P. nurodė, kad tiek po tėvo (Z. P.) mirties (duomenys neskelbtini), tiek po senelio (A. P.) mirties (duomenys neskelbtini), su savo mama (I. P.) visada gyveno tame pačiame name esančiame (duomenys neskelbtini), (t. y., vienoje to namo dalyje), Å¡iuo turtu visada rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, kartu su I. P. (kuri gyveno kitoje to paties namo dalyje) mokėjo mokesčius už suteiktas bÅ«stui elektros paslaugas, todėl mirus jo tėvui (pirmosios eilės įpėdiniui) laikytina, kad yra jis priėmė senelio palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ .

Å iuo tikslu praÅ¡o nustatyti palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu faktÄ bei ginčija paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagal kurį atsakovė I. P. viena pati paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ . Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ 18. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o Å¡io straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

19. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012 ir kt.). Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiÅ¡kai neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirÅ«pino turtu ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. mirties momentu pats ieÅ¡kovas M. P. buvo nepilnametis, tuo metu jam buvo keturiolika metų, taigi jis negalėjo žinoti / suvokti jokių palikimo, atsiradusio po senelio A. P. mirties, priėmimo aplinkybių, taip pat dėl savo amžiaus Å¡ios teisės savarankiÅ¡kai įgyvendinti taip pat negalėjo. Vadinasi, pareiga pasirÅ«pinti jo teisių įgyvendinimu į palikimÄ , atsiradusį po A. P. mirties, teko jo įstatyminei atstovei motinai, I. P. (CK 2.8 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Pastaroji teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad žinodama, jog ji pati asmeniÅ¡kai į uoÅ¡vio, A. P., palikimÄ nepretenduoja apie savo sÅ«naus M. P. teisių įgyvendinimÄ tuomet nepagalvojo, kadangi jai vienai teko rÅ«pintis buitimi bei auginti vaikus., tačiau patvirtino, kad ji pati su savo vaikais nepertraukiamai visÄ laikÄ gyveno vienoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, ir liko gyventi tiek (duomenys neskelbtini)mirus jos sutuoktiniui Z. P., tiek (duomenys neskelbtini) mirus uoÅ¡viui A. P., mokėjo mokesčius už elektrÄ , taip pat savo gyvenamojo namo dalį Å¡ildydavo kietu kuru.

AnalogiÅ¡kas aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų, apkalustų teismo posėdyje parodymai. Atsakovė I. P. teismo posėdžio metu Å¡ių aplinkybių neginčijo, prieÅ¡ingai, pati atsakovė paaiÅ¡kino teismui, kad ginčo name gyveno ir jos brolio žmona – I. P. su vaikais ir savo mama, visi ten gyveno be patogumų, vanduo buvo iÅ¡ Å¡ulinio, kiekviena namo pusė Å¡ildėsi savo namo dalis malkomis, o už elektrÄ už ieÅ¡kovo Å¡eimos naudojamÄ namo dalį, pagal atskiro skaitiklio parodymus, ieÅ¡kovas sumokėdavo grynais pinigais atsakovei ar jos dukrai (posėdžių garso įraÅ¡ai).

22. Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimÄ sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju Å¡iam sutinkant ilgÄ laikÄ kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Aplinkybę apie ieÅ¡kovo M.

P. gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tent (duomenys neskelbtini) (kuriai vėliau suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)) leidžia spręsti ir teismui pateikta Gyventojų registro 2019-02-27 pažyma Nr. GR. 4A-401 (el. b. t. 1, b. l. 146). Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įpėdinis M. P., palikimo atsiradimo metu atstovaujamas savo mamos I. P., su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiÅ«rėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, kad po A. P. mirties jo palikimÄ faktiniu valdymu priėmė ir jo anÅ«kas M.

P..

23. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto ieÅ¡kovas M. P. negali patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

24. CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylÄ bÅ«tina pateikti raÅ¡ytinius įrodymus ar, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai bÅ«tų nustatyti tik vadovaujantis raÅ¡ytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo nenustatytas raÅ¡ytinių įrodymų prioritetas prieÅ¡ kitus įrodymus. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje laikomasi nuomonių, kad raÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti patikimesni dėl jų didesnio objektyvumo. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, neturi įtakos jo paaiÅ¡kinimų patikimumui, bet gali turėti įtakos bendrai iÅ¡vadai, ar iÅ¡ viso pakako pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų. Spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertina visus tuos įrodymus, kurie yra pateikti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 31 punktÄ ).

25. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, ieÅ¡kovo ir atsakovės, jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymui, Å¡is reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas – kad ieÅ¡kovas M. P. senelio A. P., mirties (2005-05-09), priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Å io juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Dėl reikalavimo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ 26. Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

27. Asmenų, galinčių bÅ«ti įpėdiniais, sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog ieÅ¡kovas M. P. priėmė faktiniu valdymu palikimÄ , jis laikomas antros eilės įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turinčiu teisę lygiomis dalimis paveldėti su atsakove (pirmos eilės įpėdine), kadangi palikimo atsiradimo metu jau nebuvo gyvo jo tėvo, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis (CK 5.12 straipsnis), taigi ieÅ¡kovas yra asmuo, turintis teisę ginčyti Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2017-08-16 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

28. Kaip jau minėta CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas vienerių metų senaties terminas, kuris prasideda nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

29. Atsakovės atstovai laikėsi pozicijos, kad dar 2012-04-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-279-204/2012, teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P. palikimÄ faktiniu valdymu priėmė atsakovė I. P. ir ieÅ¡kovui minėtoje byloje dalyvavus suinteresuotu asmeniu, nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ sužinojo tik 2018-04-20 (t. y. bandant paÅ¡alinti kilusio gaisro name padarinius). Tačiau teismas su tokiu atsakovės atstovų vertinimu nesutinka.

30. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.). Taikant šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ paveldėjimo teisiniams santykiams, ieÅ¡kinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimÄ , kartu dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimÄ momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista.

31. Kaip minėta civilinės bylos Nr. 2-279-204/2012 nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nors ir neginčijo paties I. P. palikimo priėmimo fakto, tačiau nesutiko, kad pareiÅ¡kėja I. P. priimtų palikimu visÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (sprendimo 2 psl. 4 pastraipa ir 3 psl. 1 pastraipa), be to, sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio / jo dalių, o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (sprendimo 3 psl. 2 pastraipa). (el. b. t. 1, l. 6-8).

Taigi nors pats ieÅ¡kovas tuo metu savo paveldėjimo teisės nerealizavo (tai padaryta Å¡ioje byloje konstatavusi, kad palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu), tačiau tikėtina nesuvokė, kad tokiu bÅ«du jo paveldėjimo teisė bus pažeista (visiÅ¡kai eliminuota). Byloje nustatyta, kad pačiai ieÅ¡kovei 2012-04-26 sprendimo pagrindu paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas kur kas vėliau, t. y., 2017-08-16, o jos nuosavybės teisė į visÄ gyvenamÄ jį namÄ buvo įregistruota (iÅ¡vieÅ¡inta) 2017-08-28.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo metu jokios informacijos apie galimas teisės iÅ¡ notaro negavo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių prieÅ¡ingas aplinkybes. Aplinkybę, kad 2018-04-20 gyvenamajame name kilo gaisras, po kurio teko investuoti į Å¡io nekilnojamojo turto atstatymÄ patvirtina byloje pateikta 2018-04-24 pažyma Nr. 1-21-34 (el. b. t.

2. b. l. 20). Taigi, byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, teismas daro tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie savo galimai pažeistÄ teisę sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį, todėl 2018-10-25 teisme inicijavęs civilinį procesÄ nepraleido CK 5.8 straipsnyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

32. Konstatavus, kad ieÅ¡kovas M. P. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo A. P. palikimÄ per savo tuometinę įstatyminę atstovę (mama) pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), nepagrįstai visas palikėjo turtas perėjo vienintelei įpėdinei jo dukteriai I. P., todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2017-08-16 iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ dalyje dėl ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.12 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 33. Priimdamas sprendimÄ teismas turi iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

34. Šioje byloje atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-12-12 sprendimu 100 procentų apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. t. 1, b. l. 69-70). Todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos apmokėtinos iš biudžeto lėšų, taip pat dėl šios priežasties iš atsakovės nepriteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis.).

35. Kita vertus, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors pastaroji ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

36. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas už pradinį reikalavimÄ sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio sumÄ (el. b. t.

1. b. l. 4), kuriuo vėliau patikslinęs sumokėjo dar 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, b. l. 158), taip pat 2018-10-23 atstovavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatas, kuriam už atstovavimo teisme paslaugas sumokėta 600 Eur suma (el. b. t. 1, b. l. 148).

37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, neatstatantis, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis) turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdų, spręsti ginčus taikiai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38. Å ioje byloje ieÅ¡kovo reikalavimai, adresuoti atsakovei, buvo patenkinti visa apimtimi, sprendimas priimtas iÅ¡imtinai jo naudai, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis ne tik bendruoju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o įvertinti ir „priežasties teorija“, pagal kuriÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas (ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas), o bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežasčių įvertinimas, Å¡alių apdairumas bei rÅ«pestingumas, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ nulėmusių priežasčių identifikavimas.

39. Byloje nustatyta, kad civilinį ginÄÄ ieÅ¡kovas inicijavo, siekdamas realizuoti savo paveldėjimo teisę, atsiradusiÄ dar 2005-05-09, jam bÅ«nat nepilnamečiu. Taigi didele apimtimi ieÅ¡kovo poreikį ginti tiek savo pažeistas teisės ir ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tiek bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ , lėmė ieÅ¡kovo įstatyminės atstovės (mamos), tiek vėliau ir jo paties neapdairumas ir pasyvumas, ilgÄ laikÄ nors ir pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , tačiau nesiėmus jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo fakto įforminimo įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, Å¡iuo aspektu aktualÅ«s ir atsakovės elgesio motyvai, atsisakant pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir (ar)sudaryti su juo taikos sutartį. Nėra pagrindo atsakovės pastangų priimti palikimÄ ir atlikti teisinius veiksmus tam, kad jos atžvilgiu notarine tvarka bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, vertinti, kaip nesÄ Å¾iningų. Be to, atsakovės subjektyvų suvokiamÄ , atitinkamÄ aplinkybių vertinimÄ ir gynybinę pozicijÄ iÅ¡ esmės nulėmė ir Å¡ioje byloje jai teikiamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos.

Taigi ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovė gali bÅ«ti įvardyta pralaimėjusia tik formaliai, todėl, teismo vertinimu, atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieÅ¡kovams turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas M.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo senelio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. 6072, iÅ¡duotÄ mirusio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukteriai I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėja Lina Nainienė