2025-12-10 Nr. AB-22291-3-61-3-04884-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1285-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04884-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. G. ir I. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai D. G. ir I. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29656 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei (nuasmeninta)“ dalį, kuria numatyta, kad pareiškėjo žemės sklypui kad. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis) yra nustatomas kelio servitutas žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudai (viešpataujantis); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)2095 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ dalį, kuria numatyta, kad „žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išlieka galioti Apskrities viršininko 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 2.5-41-29656 nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas)“; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 2.3-4585-(41) dalį, kuria patekimas prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra numatytas per 6 metrų pločio projektinį privažiavimo kelią nuo (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 11 d. (adresuota D. G.) gavo advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ kliento S. R. vardu surašytą prašymą dėl servituto įregistravimo (toliau – ir Pretenzija) pareiškėjų Žemės sklype. Konkrečiai Pretenzijoje pareiškėjų reikalaujama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Pretenzijos gavimo dienos atlikti pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti kelio servitutą. Tik iš gautos Pretenzijos pareiškėjai sužinojo, kad yra priimti administraciniai aktai dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo suvaržymo nustatytu kelio servitutu viešpataujančio žemės sklypo naudai. Iš su Pretenzija pateiktų dokumentų pareiškėjams paaiškėjo, kad yra priimti skundžiami administraciniai aktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti ginčijamus sprendimus, kreipėsi į teismą praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį dešimties metų terminą, t. y. praėjus daugiau nei 10 metų po šių sprendimų priėmimo. Pareiškėjai taip pat neprašo šio termino atnaujinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų pozicija, jog termino eigos pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo to momento, kai faktiškai sužinojo apie priimtus ginčijamus sprendimus, prieštarauja įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai. LVAT praktikoje yra nurodyta, jog naikinamojo termino, įtvirtinto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu. Taigi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir LVAT praktika suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Be kita ko, LVAT, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas.

Teismas pažymėjo, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Kadangi pareiškėjai neprašo šio termino atnaujinti, egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, nepraleisdami nustatyto vieno mėnesio termino, kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

2. Pareiškėjai skunde aiškiai nurodė (pateikė tai įrodančius dokumentus), kad apie skundžiamus aktus, kuriais pažeistos pareiškėjų teisės, sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., t. y. gavę Pretenziją. Skundas teismui pateiktas 2025 m. rugsėjo 5 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino skundo padavimui.

3. Teismas nevertino pareiškėjų su skundu pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių, susijusių su sužinojimo apie skundžiamus aktus momento. Pareiškėjams nepraleidus termino skundui paduoti, nebuvo pagrindo vadovaujantis ABTĮ 30 straipsniu prašyti šį terminą atnaujinti.

4. Teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą, nes jis taikomas tik sprendžiant dėl praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo termino atnaujinimo. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų naikinamasis terminas neturi jokios reikšmės taikant ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, numatančią skundo padavimo teismui terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, padaręs išvadą, jog pareiškėjai, prašydami panaikinti ginčijamus sprendimus, kreipėsi į teismą praleidę ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, kadangi pareiškėjai neprašo šio termino atnaujinti.

Pareiškėjai, nesutikdami su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės teigia, jog apie skundžiamus aktus, kuriais pažeistos jų teisės, sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., gavę Pretenziją, todėl jie nepraleido skundo padavimo termino. Pareiškėjų įsitikinimu, teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą, nes jis taikomas tik sprendžiant dėl praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo termino atnaujinimo. Pareiškėjams nepraleidus termino skundui paduoti, nebuvo pagrindo vadovaujantis ABTĮ 30 straipsniu prašyti šį terminą atnaujinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017; 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-115-822/2025 ir kt.).

Pažymėtina, jog nors pareiškėjai teigia, kad jie apie skundžiamus aktus, kuriais pažeistos pareiškėjų teisės, sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., gavę Pretenziją, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suponuoja, jog nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Todėl, priešingai nei teigė pareiškėjai, šiuo atveju yra suėjęs naikinamasis terminas skundui paduoti. Naikinamasis 10 metų terminas gali būti netaikomas byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-61-556/2025).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai neprašė teismo atnaujinti jų praleisto termino ir nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti pirmiau minėto ABTĮ nustatyto naikinamojo termino. Byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl reikalavimų panaikinti skundžiamus administracinius aktus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos iš esmės panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. G. ir I. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius