4ee43343-3df7-4e50-88a2-bd9519d7a9f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-197/2014Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00003-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.19.3.; 1.2.19.4.; 2.1.7.3. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, gynėjams advokatams Sauliui Zakarevičiui, Ramūnui Gudašiui, Aidui Mažeikai,išteisintiesiems G.

B. , J. B. , V. K. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. , J. B. ir V. K. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. B. , J. B. ir V. K. buvo kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdami bendrininkų grupe ir bÅ«dami valstybės tarnautojais pasikėsino papirkti valstybės tarnautojÄ bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, G. B. siekdamas asmeninės naudos sau ir kitiems asmenims, J. B. ir V. K. siekdami asmeninės naudos kitiems asmenims, dėl ko didelės žalos patyrė policija ir valstybė, o bÅ«tent:G.

B. ir J. B. , bÅ«dami valstybės tarnautojais ir dirbdami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patruliais, turėdami bendrÄ tikslÄ kartu su kitais tyrimo nenustatytais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patruliais iÅ¡vengti baudžiamosios ar drausminės atsakomybės už padarytas neteisėtas veikas tarnybos metu neleistinai naudojantis asmeniniu neÅ¡iojamu kompiuteriu „Acer” su įdiegta ir tik tarnybos reikalams transporto priemonių greičiui fiksuoti skirta programine įranga „VisaB”, tam, kad iÅ¡ greičio matuokliu „Berkut“ užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusių asmenų bÅ«tų galima gauti asmeninės naudos už tokio pažeidimo įstatymų nustatyta tvarka neįforminimÄ , o V.

K. , bÅ«dama valstybės tarnautoja ir dirbdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, turėdama tikslÄ padėti G. B. , J. B. bei kitiems tyrimo nenustatytiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patruliams iÅ¡vengti minėtos atsakomybės, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. spalio 3 d., (duomenys neskelbtini), G.

B. , J. B. ir V. K. sukÅ«rė nusikaltimo padarymo planÄ Å¡iam tikslui įgyvendinti, tai yra, panaudoti savo, kaip policijos pareigÅ«nų, vardus ir tikėtinÄ Ä¯takÄ kitiems policijos pareigÅ«nams bei V. K. , kaip policijos tyrėjos, pareigas ir pažintis bei tarnybinius ryÅ¡ius su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nais, ir taip surasti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nÄ , galintį papirkti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistÄ , atliekantį tarnybiniame automobilyje paimtų tarnybinio ir asmeninio neÅ¡iojamų kompiuterių „Acer“ tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00526-11, tam, kad pastarasis neatkurtų iÅ¡trintų failų su informacija apie greičio matuokliu „Berkut” užfiksuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos padariusių pažeidėjų duomenis arba praneÅ¡tų apie galimas tyrimo iÅ¡vadas anksčiau nei suraÅ¡ytų dėl jų specialisto iÅ¡vadÄ .

Vykdydami nusikalstamÄ sumanymÄ ir ieÅ¡kodami asmens, galinčio susitarti su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistu dėl neteisėtų veiksmų atlikimo už kyšį, 2011 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 17 val. 59 min. iki 18 val. 43 min., V. K. ir G. B. atvyko prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, kur susitiko su V. K. pažįstamu Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyresniuoju tyrėju V. G. , neprisidėjusiu prie nusikalstamos veikos, ir sutarė, kad pastarasis suras Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nÄ , galintį padėti įgyvendinti jų nusikalstamÄ tikslÄ . 2011 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 16 val. 7 min. iki 16 val. 25 min., V.

K. ir J. B. atvyko prie pastato, esančio SaltoniÅ¡kių g. 12, Vilniuje, kur susitiko su V. G. nurodytu Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiuoju tyrėju S. B. , veikusiu su Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pareigÅ«nų žinia, ir sutarė, kad pastarasis už didesnį negu 1 MGL ir nedidesnį negu 250 MGL vertės kyšį įtakos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistÄ , vykdantį įgaliojimus – atliekantį tarnybiniame automobilyje paimtų tarnybinio ir asmeninio neÅ¡iojamų kompiuterių „Acer“ tyrimÄ pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. užduotį Nr. 20-1-526-11 baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00526-11, atlikti neteisėtÄ veikimÄ â€“ neatkurti neteisėtai tarnybos metu naudotame asmeniniame neÅ¡iojamame kompiuteryje „Acer“ esančių iÅ¡trintų failų su informacija apie greičio matuokliu „Berkut“ užfiksuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos padariusių pažeidėjų duomenis ir pateikti melagingÄ iÅ¡vadÄ , tuo padarant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, arba praneÅ¡ti apie galimas tyrimo iÅ¡vadas anksčiau nei suraÅ¡ytų dėl jų specialisto iÅ¡vadÄ , taip be leidimo atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis ir padarant baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 247 straipsnyje.

Tokiu bÅ«du, G. B. , J. B. ir V. K. , veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami: Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, kuriuose numatytos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kuriame numatyta pareiga gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pačiam bÅ«nant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui;

Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį, 9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrÄ sias pareigÅ«nų pareigas užkirsti keliÄ rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra, sulaužydami duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdami pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iÅ¡kraipydami tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindami valstybės institucijos – policijos autoritetÄ , griaudami pasitikėjimÄ Å¡ia institucija, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė policija ir valstybė, ir pasikėsino papirkti valstybės tarnautojÄ , bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tai tapo žinoma Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pareigÅ«nams.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu G.

B. , J. B. ir V. K. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių duomenų dėl kyÅ¡io dydžio, nenustatytas galimai paperkamas asmuo, nėra duomenų, kad kaltinamieji tarėsi papirkti pareigÅ«nÄ . Dėl atsilyginimo už paslaugÄ buvo pažadėta ne pareigÅ«nui, kuris sutiktų kaltinamiesiems padėti, bet pagal operatyvinę užduotį veikusiam pareigÅ«nui S. B. , kuris pats, o ne kaltinamieji pasiÅ«lė papirkti galimÄ pareigÅ«nÄ , kuris sutiktų įvykdyti jų praÅ¡ymÄ .

Å io sutikimo įgyvendinimui nesiimta jokių priemonių ir net atsisakyta vykdyti tokį pasiÅ«lymÄ . Be to, pareiÅ¡kiant įtarimus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį bei suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , nebuvo atsižvelgta į tas aplinkybes, kad Å¡ioje byloje buvo priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorės 2012 m. vasario 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-1-00003-11, nes nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamųjų G.

B. , V. K. ir J. B. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje. Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu tyrimas atnaujintas tik dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje. Atliekant papildomÄ tyrimÄ jokių papildomų faktinių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnyje, nenustatyta, todėl nebuvo jokio pagrindo įtariamiesiems pakartotinai pareikÅ¡ti įtarimus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kaltinamųjų veiksmų kam nors bÅ«tų padaryta didelė žala. Byloje nustatyta tik tai, kad pastarieji ieÅ¡kojo per pažįstamÄ policijos pareigÅ«nÄ asmens, kuris galėtų surasti priėjimÄ prie specialisto, atliekančio kompiuterio įrašų tyrimÄ , sužinoti ar panaudotomis priemonėmis neatstatomai panaikinti įraÅ¡ai, apie tai jiems praneÅ¡ti, o reikalui esant iÅ¡trinti. Tas sumanymas net nebuvo įvykdytas, į specialistÄ A. D. niekas nesikreipė, o V.

K. atsisakė savo praÅ¡ymo V. G. . Neteisėta veika nebuvo ilgai trunkanti, jokių fizinių ir juridinių asmenų teisės ir interesai kaltinamųjų veiksmais pažeisti nebuvo, jokio rezonanso Å¡ie veiksmai visuomenėje nesukėlė ir nelėmė neteisingų sprendimų baudžiamojoje byloje priėmimo ar kitokių neigiamų padarinių.Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes apimti ir nuteisti G. B. 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – trims metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G.

B. sulaikymo laikÄ .J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes apimti ir nuteisti J. B. 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – trims metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.V.

K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes apimti ir nuteisti V. K. 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – trims metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V.

K. sulaikymo laikÄ .Prokuroras teigia, kad apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas, savo iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisinimo grįsdamas ikiteisminio tyrimo metu priimtais procesiniais sprendimais, t.y. prokurorų 2012 m. vasario 8 d., 2012 m. balandžio 3 d., 2012 m. gegužės 9 d. nutarimais ir 2012 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta jokių papildomų faktinių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnyje.

Teismas visiÅ¡kai nevertino naujai ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų aplinkybių, kad pirmÄ kartÄ apie atlygį buvo kalbama ne vėlesnio 2011 m. spalio 3 d. susitikimo metu, o pirmojo 2011 m. rugsėjo 19 d. susitikimo metu, kas nebuvo aptarta pirmiau minėtuose procesiniuose sprendimuose ir kas iÅ¡ esmės keičia kaltinamųjų veiksmų įvertinimÄ . Be to, aukÅ¡tesniojo prokuroro 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas nenustatant jokių tyrimo krypčių ar apribojimų, todėl teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pagrindo įtariamiesiems pareikÅ¡ti įtarimus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nepagrįsta.Pasak apelianto, teismo iÅ¡vados, kad nenustatytas pareigÅ«nas, kurį bÅ«tų ruoÅ¡iamasi papirkti, ir kyÅ¡io dydis, ir kad yra tik įraÅ¡ytas pokalbis dėl sutikimo su pasiÅ«lymu papirkti pareigÅ«nÄ , kurio įgyvendinimui nesiimta jokių priemonių ir net atsisakyta vykdyti tokį pasiÅ«lymÄ , yra nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios bylos aplinkybėms.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad iÅ¡teisintieji norėjo papirkti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistÄ , atliekantį tarnybiniame automobilyje paimtų tarnybinio ir asmeninio neÅ¡iojamų kompiuterių „Acer“ tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00526-11. Tai, kad pokalbių metu nebuvo įvardinti Å¡io specialisto vardas ir pavardė, nereiÅ¡kia, kad nenustatytas pareigÅ«nas, kurį norima papirkti.

Nors teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pasisakė, kad kyÅ¡io siÅ«lymas gali bÅ«ti konkretus – nurodant jo dydį, perdavimo laikÄ , vietÄ , ir kitas aplinkybes, arba abstraktus – nekonkretizuojant aplinkybių, tačiau vėliau aplinkybę, kad nebuvo įvardintas konkretus kyÅ¡io dydis, įvertino kaip iÅ¡teisinimo pagrindÄ , ir neatsižvelgė į tai, kad byloje yra objektyvÅ«s duomenys, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad siÅ«lomas kyÅ¡is buvo didesnis negu 1 MGL ir nedidesnis negu 250 MGL vertės. Tai, apelianto manymu, patvirtina liudytojų V.

G. ir S. B. parodymai, padarytas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota kaip kalbant apie kyÅ¡io dydį J. B. pasako: „Nu tai gerai, klausimas, gali. Jeigu gali ir viskas. Ir kiek, ir <...> Paprasčiausi klausimai.“, o V. K. papildo: „Nu, iÅ¡ esmės. AÅ¡ įsivaizduoju taip, kad jeigu pasakys, kad gali, tai ir pasakys kiek, ir tiek ir bus.<...> Nu, nes čia. Keli žmonės suinteresuoti ir supranti, čia. Tai tikrai. Svarbu, kad tik padarytų.“ Å io pokalbio turinys patvirtina, kad J. B. ir V. K. mano, jog bÅ«tent specialistas turi įvardinti kyÅ¡io dydį, kÄ patvirtina po S. B. pasakymo:

„Nes ten žinai, ten. Jie kiekvienÄ dienÄ to nedaro, kažkokių ten stavkės nėra, žinai. Už tÄ . Ten taip nevyksta.“ pasakyti J. B. žodžiai: „Ne, bet vis tiek. Kodėl?“. Liudytojo S. B. bandymas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokį konkrečiai atlygį siÅ«lo kaltinamieji, negali bÅ«ti vertinamas kaip provokacija, kadangi apie atlygį už praÅ¡omus veiksmus, jo nekonkretizuodami, G. B. ir V. K. užsiminė dar 2011 m. rugsėjo 19 d. pokalbio su V. G. metu. 2011 m. spalio 3 d. susitikimo su S. B. metu V.

K. jau pokalbio pradžioje pasitikslina: „Tu su V. kalbėjai?“, kas parodo, jog kaltinamieji V. K. ir J. B. su S. B. kalba kaip su asmeniu, kuris viskÄ apie jų pasiÅ«lymÄ Å¾ino. IÅ¡ garso įraÅ¡o matyti, jog visa pokalbio iniciatyva eina iÅ¡ kaltinamųjų pusės. Å ios aplinkybės, prokuroro nuomone, paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog nesurinkta jokių įrodymų, kad kaltinamieji tarėsi papirkti pareigÅ«nÄ , ir tokia idėja iÅ¡kilo tik S. B. davus mintį, kad reikės atsilyginti. Liudytojas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pareigÅ«nas G.

K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad S. B. buvo nurodyta susitikimo metu iÅ¡siaiÅ¡kinti kyÅ¡io dydį, todėl natÅ«ralu, kad liudytojas S. B. , matydamas, jog iÅ¡teisintieji patys to neįvardina, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ aplinkybę ir jo žodžiai negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, kuriÄ padarė teismas, kad Å¡io susitikimo metu V. K. suprato, jog S. B. jiems siÅ«lo padaryti nusikaltimÄ â€“ pareigÅ«no papirkimÄ , nors ji tik tikėjosi draugiÅ¡kos pagalbos. Prokuroras nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad V.

K. , perduodama popieriaus lapÄ , kuriame iÅ¡ iÅ¡karpytų spausdintinių raidžių sudėtas ir nukopijuotas Å¡vietimo aparatu tekstas: „ačiÅ« už pastangas bet gali savo draugui pasakyti kad aÅ¡ jokiu padangų nebepirksiu ir tegul nieko neieÅ¡ko gedimas rimtas“, savanoriÅ¡kai atsisakė daryti S. B. pasiÅ«lytÄ nusikaltimÄ . Pažymi, kad V. K. taip ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent tokiu bÅ«du pateikė V. G. raÅ¡telį ir kodėl parinko bÅ«tent tokį raÅ¡telio turinį.

Apelianto teigimu, įvykis su raÅ¡teliu, iÅ¡teisintųjų elgesys susitikimo su S. B. metu ir vėliau, parodo, kad jie buvo atsargÅ«s, nes gerai suprato, kokį nusikaltimÄ daro, todėl kilus mažiausiam įtarimui, jog apie jų ketinimus galėjo ar gali sužinoti specialiosios tarnybos, sustabdė savo nusikalstamus veiksmus.Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pagrįstai konstatavo, jog papirkimas, pasiÅ«lant ar pažadant duoti kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiÅ«lymas, pažadėjimas dėl kyÅ¡io davimo, bei pripažino, kad yra nustatyta, jog buvo vykdomas operatyvinis sekimas dėl galimai korumpuotų V.

K. veiksmų, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintieji negali bÅ«ti nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, kadangi pasikėsinimo papirkti pareigÅ«nÄ nebuvo, nes pagal teismų praktikÄ baigtas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas tais atvejais, kai nusikalstama veika daroma kontroliuojant teisėsaugos pareigÅ«nams.Prokuroras teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigtos iÅ¡teisintųjų gynybinės versijos, kad G.

B. nedalyvavo su V. K. 2011 m. rugsėjo 19 d. susitikime su V. G. (kÄ patvirtino liudytojas V. G. , tarnybiniai praneÅ¡imai ir G. B. naudoto mobilaus ryÅ¡io telefono prisiriÅ¡imo prie operatoriaus bazinių stočių duomenys), kad V. K. kreipėsi į V. G. tiesiog norėdama daugiau sužinoti apie kompiuterinius tyrimus (kÄ paneigė perklausytas 2011-10-03 susitikimo garso įraÅ¡as), o, paneigus Å¡iÄ versijÄ , kad kreipėsi į V. G. , kadangi tuo kompiuterių tyrimu domėjosi visas jos komisariatas (to nepatvirtino liudytoja A.

G. ), taip pat G. B. , J. B. ir gynybos liudytojo A. J. gynybinė versija, jog tik tarnybos reikalams skirta programinė įranga „VisaB“ bei jos panaudojimo fiksavimai asmeniniame kompiuteryje atsirado atsitiktinai, jog jie nieko nežinojo apie asmeninio kompiuterio naudojimÄ tam, kad iÅ¡ greičio matuokliu „Berkut“ užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusių asmenų bÅ«tų galima gauti asmeninės naudos už tokio pažeidimo įstatymų nustatyta tvarka neįforminimÄ (liudytojų V.

G. , S. B. parodymai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-12-01 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(05932)-ISl-7077 ir specialisto A. D. parodymai).Be to, teismas padarė bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatyta, jog siÅ«lant turtines vertybes valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) buvo siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas, nes byloje nustatyta, kad G. B. , J. B. ir V. K. siekė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00526-11 paimtų kompiuterių „Acer“ tyrimÄ atliekantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistas neatkurtų iÅ¡trintų failų su informacija apie greičio matuokliu „Berkut“ užfiksuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos padariusių pažeidėjų duomenis arba praneÅ¡tų apie galimas tyrimo iÅ¡vadas anksčiau nei suraÅ¡ytų dėl jų specialisto iÅ¡vadÄ .

Tai, kad iÅ¡teisintieji, neturėdami tiesioginio priėjimo prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistų, bandė savo tikslus pasiekti per Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nus, turi bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kojimas bendrininkų nusikaltimui daryti. Be to, teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamuosius, neatsižvelgė į tai, kad pastarųjų veiksmų nevertinant kaip papirkimÄ , jų neteisėtuose veiksmuose iÅ¡lieka kito nusikaltimo, t.y. pasikėsinimo sukurstyti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistÄ piktnaudžiauti tarnyba, požymiai.Apeliantas nurodo, kad iÅ¡teisintieji, prieÅ¡ingai nei konstatavo apygardos teismas, savo veiksmais padarė didelę žalÄ policijai ir valstybei, nes, privalėdami laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų su jų teisiniu statusu ir atliekamomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimų, užtikrinti teisingÄ teisės pažeidimų iÅ¡tyrimÄ , padarė tyčinius, aiÅ¡kiai neteisėtus veiksmus, siekiant suklastoti baudžiamosios bylos įrodymus.

Jų suplanuotų nusikalstamų veiksmų sėkmės atveju bÅ«tų padarytas BK 247 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas, be leidimo atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, arba BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, pateikiant melagingÄ iÅ¡vadÄ , ir tuo pačiu dar dokumento suklastojimas. Tokiais savo neteisėtais veiksmais jie sulaužė duotas priesaikas ir pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus, kurių privalo laikytis valstybės tarnautojai, atlikdami konkrečias funkcijas.

Teismas, konstatuodamas, kad iÅ¡teisintųjų veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, neatsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimo tikslai nebuvo pasiekti dėl to, kad apie Å¡io nusikaltimo darymÄ sužinojo specializuoti policijos padaliniai, kurie ėmėsi veiksmų, kad užkardyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Prokuroras mano, kad iÅ¡teisintųjų veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir dėl to, kad pagal teismų praktikÄ turtinės ar asmeninės naudos siekimas aiÅ¡kinamas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, Å¡eimos nariams ir kitiems asmenims.

Å ioje byloje bendrininkus vienijo vienas tikslas - siekimas padėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patruliams iÅ¡vengti baudžiamosios ar drausminės atsakomybės už padarytas neteisėtas veikas tarnybos metu, kurias patvirtina pokalbis tarp V. K. , J. B. ir S. B. , specialisto iÅ¡vada ir specialisto A. D. parodymai. Visi bendrininkai atlikdami savo tyčinius veiksmus suprato, kad tuo padeda įgyvendinti tÄ tikslÄ .Apeliantas nurodo, kad sprendžiant klausimus dėl bausmių atsižvelgtina į tai, kad iÅ¡teisintieji padarė apysunkį ir sunkų tyčinį nusikaltimus, kad yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe, lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų asmenines charakteristikas, užimtas pareigas, vaidmenį nusikaltimų padaryme ir nenuoÅ¡irdumÄ bei nenorÄ padėti tyrimui ir teismui nustatyti tiesÄ byloje. Taip pat į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, papirkimas užkardytas pasikėsinimo stadijoje.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintieji G. B. , J. B. , V. K. ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pagrįstai G.

B. , J. B. ir V. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, iÅ¡teisintieji G.

B. , J. B. ir V. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltais dėl jiems reiÅ¡kiamų kaltinimų veikiant bendrininkų grupe pasikėsinus papirkti valstybės tarnautojÄ ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi neprisipažino. G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad su V. G. susitikęs nebuvo, jokių ryÅ¡ių su Kriminalistinių tyrimų centro darbuotoju neieÅ¡kojo, su J. B. ir V. K. dėl specialisto, tiriančio paimtus kompiuterius, papirkimo nesitarė. Jam buvo žinoma, kad 2011-09-19 V.

K. važiavo į Vilnių, bet jis nežinojo jos kelionės tikslo, ar pats buvo tÄ dienÄ iÅ¡vykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), neprisimena. Ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo iÅ¡imti tarnybinis ir asmeninis kompiuteriai, jo atžvilgiu yra nutrauktas. IÅ¡imtas asmeninis kompiuteris priklauso jo kolegai A. J. . Pastarasis kartais jam duodavo šį kompiuterį pasinaudoti internetu, kokia informacija buvo tame kompiuteryje, jis nežino, prijungti greičio matuoklį „Berkut“ prie asmeninio kompiuterio nėra galimybės (t. 3, b.l. 95-99, t. 4, b.l. 178-179).

V. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad G. B. yra jos draugas, o J. B. – kolega. 2011 m. rudenį jai paskambino G. B. ir pranešė, kad jis ir jo porininkas sulaikyti. Kadangi buvo paskirtas kompiuterių tyrimas, ji iÅ¡ smalsumo sumanė juo pasidomėti ir paskambino V. G. , kurį pažinojo apie porÄ metų, susitarė susitikti Vilniuje. Ä® susitikimÄ su V. G. važiavo ne su G. B. , o su kitu asmeniu, kurio nenori įvardinti, o pokalbyje su V.

G. ji dalyvavo viena, norėjo sužinoti apie tyrimÄ , G. B. apie šį susitikimÄ nepasakojo. Susitikimo metu paprašė V. G. informacijos apie tai, kaip atliekami kompiuterių tyrimai, kokie konkrečiai kompiuteriai jÄ domina, nesakė. V. G. pasakė, kad pasidomės, o vėliau paskambino ir nurodė savo draugÄ , kuris galėtų papasakoti apie tai, kaip vyksta kompiuterių tyrimai. Ä® susitikimÄ su V. G. draugu ji vyko su J. B. , nes dėl sudėtingo eismo Vilniuje pati bijojo vairuoti. Apie kelionės tikslÄ J.

B. nieko nesakė. Ä® susitikimÄ atvykęs vyriÅ¡kis prisistatė V. G. draugu vardu S.. Jam ji trumpai iÅ¡dėstė, kokie kompiuteriai jÄ domina, taip pat informacija, kada bus atlikta ekspertizė ir kokie dažniausiai bÅ«na rezultatai. Jokio atlygio S. B. ji nesiÅ«lė. Pastarasis jai pasakė, kad turi pažinčių ir jeigu reikia, pasidomės tais kompiuteriais, o po to netiesiogiai pareikalavo pinigų. Ji suprato, kad S. B. nori už konsultacijÄ pinigų. Supratusi, kad jai siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ , nusprendė daugiau su S. B. nekontaktuoti ir per L.

S. perdavė V. G. laiÅ¡kÄ , kad viskas, ačiÅ«, man nieko nereikia iÅ¡ jÅ«sų (t. 4, b.l. 179-181, 197-198). J. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su G. B. viename bÅ«ryje dirbo apie penkerius metus, su V. K. jį sieja draugiÅ¡ki darbiniai santykiai. 2011 m. spalio 3 d. vežė V. K. į Vilnių, nes pats turėjo ten reikalų, o V. K. važiavo darbo reikalais. Vilniuje prie jų privažiavo automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipęs S. B. kalbėjosi su V.

K. , klausė apie „VizaB“ programÄ , o jis paaiÅ¡kino, kaip ji veikia, kokiÄ informacijÄ fiksuoja. Kai S. B. pradėjo kalbėti, kad reikės duoti pinigų, jis nuėjo į automobilį. Už kÄ buvo reikalaujama atlygio, nežino, taip pat nežinojo ir apie specialisto iÅ¡vadas. Kalbas apie kompiuterius girdėjo iÅ¡ kolegų, kad vienas kompiuteris buvo asmeninis, nežinojo (t. 4, b.l. 179, 197-198). Kaltinimas G. B. , J. B. ir V. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės buvo grindžiamas: liudytojais apklaustų Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nų V.

G. ir S. B. parodymais, taip pat liudytojų L. S. , E. G. , liudytojo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų skyriaus specialisto A. D. parodymais, Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00526-11 medžiagos apžiūros protokolu, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, V. G. perduoto baltos spalvos voko su jame esančiu baltos spalvos popieriaus lapu pateikimo bei apžiūros protokolais, iš G.

B. , V. K. paimtų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolais bei mobiliojo ryšio operatorių pateiktais duomenimis apie G. B. , V. K. ir J. B. naudojamų abonentinių numerių užfiksuotus įvykius ir kitais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2011-09-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) PK) pareigūnų A. J. ir G. B. atžvilgiu.

Å iame ikiteisminiame tyrime buvo iÅ¡imti du kompiuteriai, t.y. įvykio vietoje rasti tarnybinis neÅ¡iojamas kompiuteris „Acer“ (sidabrinės spalvos) ir asmeninis neÅ¡iojamas kompiuteris „Acer“ raudonu korpusu. Atlikus asmeninio kompiuterio apžiÅ«rÄ buvo nustatyta, kad jame yra įdiegta programa „VisaB“, kuri naudojama su greičio fiksavimo prietaisu „Berkut“. Rasti videofiksacijos failai yra tuÅ¡ti, nustatyta, kad buvę 33 failai paÅ¡alinti 2011-09-06 17:27 val. Dėl to 2011 m. rugsėjo 15 d.

Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir veÅ¡iesiems interesams tyrimo grupės vyr. tyrėjas A. A. surašė užduotį atlikti objektų, t.y. minėtų dviejų kompiuterių „Acer“, informacijų technologijų techninį tyrimÄ ir Å¡iuos du kompiuterius kartu su užduotimi perdavė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (t. 2, b.l. 2-17, 23-36). Po Å¡ių veiksmų atlikimo G. B. draugė, Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja V.

K. telefonu susisiekė su savo pažįstamu Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nu V. G. ir paaiÅ¡kino pastarajam, jog turi problemų ir reikalinga jo pagalba. V. K. praÅ¡ymu 2011 m. rugsėjo 19 d. įvyko jos ir V. G. susitikimas, į kurį V. K. atvyko kartu su G. B. . Kaip matyti iÅ¡ liudytoju apklausto minėto Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«no V. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, Å¡io susitikimo metu V. K. ir G. B. papasakojo jam apie G. B. sulaikymo metu iÅ¡imtÄ ir vėliau tyrimui į Kriminalistinių tyrimų centrÄ tirti iÅ¡siųstÄ asmeninį kompiuterį, kuriame yra informacija apie greičio matuoklio duomenis, ir pasiteiravo, ar V.

G. turi pažinčių Kriminalistinių tyrimų centre, ar gali rasti žmonių, kurie galėtų iÅ¡ minėto kompiuterio paÅ¡alinti jame esančiÄ informacijÄ arba praneÅ¡ti apie atlikto tyrimo rezultatus anksčiau, nei juos sužinos kompiuterių tyrimÄ paskyrę pareigÅ«nai. Taip pat paaiÅ¡kino, kad naudojantis specialia programa kompiuteryje buvusi informacija buvo iÅ¡trinta, tačiau jie nežino, ar yra galimybė Å¡iÄ informacijÄ atstatyti, ar ne. V. G. pažadėjo V. K. ir G. B. apie visa tai pasidomėti, o iÅ¡siskyręs su pastaraisiais apie įvykį pranešė savo vadovybei (t. 1, b.l. 137-139, 140-143, t. 4, b.l. 182-183).

Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis iÅ¡slaptintas 2011-09-20 tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis tyrėjas V. G. Lietuvos kriminalinės policijos biuro virÅ¡ininkui pranešė apie tai, kad 2011-09-19 į jo tarnybinį telefonÄ paskambino (duomenys neskelbtini) PK Kriminalinės policijos tyrėja V. K. , kuri pasakė, kad turi problemų ir nori susitikti. 2011-09-19 jis susitarė su V. K. susitikti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro „Akropolis“.

V. K. atvyko tamsios spalvos automobiliu Opel Vectra, kurį vairavo jam nepažįstamas 30-33 metų amžiaus vaikinas. Jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie jo. V. K. pristatė jam kartu atvažiavusį vaikinÄ kaip (duomenys neskelbtini) PK Kelių policijos pareigÅ«nÄ . Pakalbėjus bendromis frazėmis, V. K. papasakojo, kad jos vaikinas neseniai buvo sulaikytas Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nų, iÅ¡ jo buvo paimtas kompiuteris, kuris dabar yra iÅ¡siųstas ekspertizei. Ikiteisminis tyrimas atliekamas Kauno AVPK Vidaus tyrimų padalinyje.

V. K. ir jos vaikinas papasakojo, kad ieÅ¡ko žmonių, kurie gali įtakoti ikiteisminį tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ . Taip pat, kad Kaune yra žmonių, kurie gali jiems padėti. V. K. vaikinas pasakė, kad jis daugiausiai nerimauja dėl iÅ¡imto kompiuterio, taip pat, kad visa jį kompromituojanti informacija yra iÅ¡trinta, tačiau bijo, kad ekspertizės metu ji gali bÅ«ti atstatyta. Jis pasakė, kad tokia informacija – tai greičio matuoklio duomenų klastojimas. V. K. ir jos vaikinas paprašė jo padėti surasti asmenį, kuris paveiktų kompiuterinę ekspertizę atliekantį pareigÅ«nÄ .

Kitas variantas – padaryti taip, kad atlikus ekspertizę V. K. ir jos vaikinas pirmi sužinotų apie jos rezultatus. V. K. vaikinas pasakė, kad pergyvena dėl kompiuteryje buvusios informacijos, dėl kitų dalykų jam niekas nieko neįrodys. Tuomet V. G. pasakė, kad pats neturi pažinčių tame skyriuje, kur yra atliekama ekspertizė, tačiau jam reikia paÅ¡nekėti su vienu žmogumi. V. K. paprašė jai paskambinti kuo greičiau, jei kas nors paaiÅ¡kės (t. 4, b.l. 159). Gavus tokį V. G. tarnybinį praneÅ¡imÄ , buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, o netrukus V.

G. gavo Imuniteto valdybos pareigÅ«nų nurodymÄ V. K. Å¡iuo klausimu nukreipti į S. B. , kuris, kaip Lietuvos kriminalinės policijos biuro (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas, veikdamas pagal paskirtÄ užduotį susitikti su V. K. pastarosios iniciatyva ir patikrinti gautÄ pirminę informacijÄ , 2011-10-03 susitiko su V. K. bei kartu su ja atvykusiu J. B. ir, atlikdamas operatyvinį veiksmÄ â€“ techninių priemonių naudojimÄ bendra tvarka, užfiksavo savo pokalbį su V. K. ir J. B. . IÅ¡ byloje esančio 2012-05-21 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog minėto pokalbio, įvykusio tarp S. B. , V.

K. ir J. B. , metu V. K. pasiteiravo S. B. , ar Å¡is kalbėjosi su V.. S. B. atsakius, kad kalbėjosi, tačiau apie situacijÄ V. papasakojo nedaug ir abstrakčiai („<...> labai mažai. Mažai, mažiukas gabaliukas. Labai abstrakčiai“), V. K. paaiÅ¡kino S. B. apie iÅ¡imtÄ asmeninį kompiuterį, kuris iÅ¡siųstas tyrimui, kad tame kompiuteryje buvę duomenys, susiję su greičio matuokliu „Berkut“, buvo iÅ¡trinti specialia programa, tačiau nėra žinoma, ar yra galimybė iÅ¡trintus duomenis atstatyti, ar ne, ir kad gerai bÅ«tų, jog ta informacija nebÅ«tų atkurta.

S. B. pradėjus smulkiau klausinėti apie kompiuteryje buvusius duomenis, V. K. pasikvietė kartu su ja atvykusį J. B. , kuris paaiÅ¡kino S. B. apie kompiuteryje buvusius duomenis bei jų iÅ¡trynimui naudotÄ programÄ . Vėliau S. B. aiÅ¡kinosi su V. K. apie tai, kada ir kas inicijavo kompiuterių tyrimÄ , per kiek laiko tyrimas gali bÅ«ti atliktas, kas tuos tyrimus atlieka, po ko S. B. pradėjo pokalbį apie tai, kÄ jis Å¡iuo klausimu gali padaryti: „AÅ¡ ten visai kitÄ Å¾mogų pažįstu, kuris skirsto viskÄ , žinai.

Tai va. Tai gerai, paklaust tai paklausiu. Žinai, bet esmė tame, kad, e, žinai. Atvirai sakau, žinai, kad ne, aÅ¡ ten negaliu nieko įtakot, žinai. Nu, ta prasme, kaip įtakot, žinai. AÅ¡ ne neprieinu prie to kompo, kad nepaspaust, ten „delet“ ar dar kažkÄ tai. Nueisiu aÅ¡ ten kalbėt su tuo žmogum, žinai. Bus konkreti kalba, žinai. Apie kÄ kalbam. Nes nu, tu pati supranti, ir pats supranti, kad nu, suinteresuoti žmogų kažkaip. Nu. Už ačiÅ« ar dar kažkÄ , ten žinai, nu“, į kÄ V.

K. atsako: „Ne, ne ne. Tai ten“. Tuomet S. B. sako: Reikia apie kažkÄ konkrečiai kalbėti“, o V. K. jam atsako „Ne, ne ne“. S. B. sako: „O aÅ¡ konkrečius klausimus pasakysiu, iÅ¡kart man bus konkretus klausimas. KÄ aÅ¡ galiu jam pasakyt. Realiai kalbant“, į kÄ J. B. sako: „Nu tai vis tiek. Jie patys taigi žino“. Tuomet S. B. sako: „Ne, tai žinai, čia“, o J. B. sako: „Nu tai gerai, klausimas, gali. Jeigu gali ir viskas. Ir kiek, ir. <...> paprasčiausi klausimai“.

Tuomet S. B. jam atsako: „Supratau. <....> Nes ten žinai, ten. Jie kiekvienÄ dienÄ to nedaro, kažkokių ten stavkės nėra, žinai. Už tÄ . Ten taip nevyksta“. Tuomet J. B. sako: „Ne, bet vis tiek. Kodėl?“, o V. K. sako: „<...> AÅ¡ įsivaizduoju taip, kad jeigu pasakys, kad gali, tai ir pasakys kiek, ir tiek ir bus. <...> Nu, nes čia. Keli žmonės suinteresuoti ir supranti, čia. Tai tikrai. Svarbu, kad tik padarytų“. Vėliau Å¡io pokalbio metu S. B. dar aiÅ¡kinosi su V.

K. ir J. B. , ar tikrai tas kompiuteris nesusijęs su jau atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl papirkimo, vėl kalbėjosi apie kompiuteriuose buvusiÄ informacijÄ . Bekalbant apie Å¡ias aplinkybes S. B. pažadėjo paklausinėti ir pakalbėti bei susitarė, kad po dviejų dienų paskambins V. K. , po ko pastaroji pasakė: „Tu supranti, kad jeigu jis pasakys, kad tikrai ne. <...>, tai tada žinom, kitaip bus. Kita situacija. Ir viskas.“ Po to S. B. dar aiÅ¡kinosi su J. B. , kokios informacijos kompiuteryje reikėtų ieÅ¡koti, kokie failų pavadinimai ir t.t., po ko V.

K. pasakė: „Tai supranti, ne iÅ¡ karto. Nu, aÅ¡ įsivaizduoju, tie, kas dirba su tuo, tai pasakys. Ar su, ar kaip Å¡ita pati programa“, o S. B. atsakė, kad viskÄ suprato ir nurodė, jog po dviejų dienų, t.y. trečiadienį, jis jau galės kažkÄ pasakyti (t. 1, b.l. 62-70). IÅ¡ liudytojo S. B. parodymų bei V. K. telefoninių skambučių iÅ¡klotinės matyti, jog praėjus kelioms dienoms po Å¡io pokalbio, t.y. 2011-10-05, S. B. paskambino V. K. ir pasakė, kad viskas bus gerai, bei susitarė, kad paskambins jai vėliau, tačiau daugiau jokių kontaktų su V.

K. nebuvo (t. 1, b.l. 120, 159-160), o 2011-10-13 V. K. , tarpininkaujant jos kolegei L. S. (Å¡iuo metu T.), per pareigÅ«nÄ E. G. , kuris tÄ dienÄ vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Vilnių, perdavė V. G. vokÄ su baltu popieriaus lapu, kuriame iÅ¡ spausdintinių įvairių dydžių raidžių buvo sudėtas ir Å¡vietimo aparatu nukopijuotas tekstas: „ačiu už pastangas bet gali savo draugui pasakyti kad aÅ¡ jokiu padangu nebepirksiu ir tegul nieko neieÅ¡ko gedimas rimtas“ (t. 1, b.l. 147-152), daugiau nei su V.

G. , nei su S. B. nei vienas iÅ¡ iÅ¡teisintųjų nekontaktavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi pirmiau aptartus bei kitus pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina G. B. , J. B. ir V. K. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje bei BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

Bylos duomenimis nenustatyti jokie Å¡ių iÅ¡teisintųjų atlikti veiksmai, kurie galėtų bÅ«ti vertinami baudžiamojo įstatymo prasme. Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patikimai spręsti apie iÅ¡teisintųjų G. B. , J. B. ir V. K. iÅ¡ankstinį, dar iki jų pokalbio su pagal užduotį veikiančiu policijos pareigÅ«nu S. B. susiformavusį bendrÄ ketinimÄ papirkti sulaikymo metu paimtų kompiuterių tyrimÄ atliekantį specialistÄ . Kaip jau minėta, patys iÅ¡teisintieji tokias aplinkybes neigia.

Nors bylÄ nagrinėjant teisme liudytojas V. G. parodė, kad jau 2011-09-19 susitikimo metu su juo bendravę V. K. ir G. B. žadėjo už paslaugÄ atsilyginti (t. 4, b.l. 182-183), tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Å¡is liudytojas nei iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ vadovybei, kuriame pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė 2011-09-19 susitikimo su V. K. aplinkybes ir kurio pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas bei duota užduotis S. B. , nei duodamas parodymus 2011-10-12, 2011-10-13 vykusių apklausų metu jokių aplinkybių, kad iÅ¡teisintieji siÅ«lė ar žadėjo atlyginimÄ už praÅ¡omÄ paslaugÄ nenurodė.

Tik 2012-01-31, t.y. praėjus keturiems mėnesiams po įvykio, vykusios akistatos tarp jo ir G. B. metu V. G. pirmÄ kartÄ nurodė, jog susitikimo metu G. B. pasakė, kad dėl atsiskaitymo problemų nebus (t. 3, b.l. 120-121). Å iuo atveju pažymėtina tai, jog liudytojas V. G. yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjas, taigi turi pakankamai teisinių žinių, kad suprastų tokių veiksmų, kaip atlygio pareigÅ«nui už paslaugÄ siÅ«lymas/pažadas, neteisėtumÄ ir pavojingumÄ , todėl nenuosekli liudytojo V.

G. pozicija, tokias reikÅ¡mingas aplinkybes kaip pažadÄ atsilyginti nurodant tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykio, kelia pagrįstų abejonių dėl Å¡ių liudytojo parodymų patikimumo, o jokių kitų juos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje buvo gauta duomenų, patvirtinančių, jog apie atlygį už G. B. , J. B. ir V. K. pageidaujamus neteisėtus veiksmus buvo kalbama jau 2011-09-19 vykusio susitikimo su V.

G. metu, tačiau toks prokuroro teiginys neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, kurių metu bÅ«tų gauti kokie nors nauji duomenys apie 2011-09-19 įvykusio pokalbio tarp V. G. ir V. K. bei G. B. aplinkybes, juo labiau apie pastarųjų pažadÄ /siÅ«lymÄ atsiskaityti už praÅ¡omÄ paslaugÄ . Pažymėtina, jog ir pats apeliantas savo skunde jokių konkrečių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų, pasak jo, gautų atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , nenurodė.

Tuo tarpu techninėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio, vykusio 2011-10-03 tarp V. K. , J. B. ir S. B. , turinys kaip tik ir patvirtina apygardos teismo nustatytas aplinkybes, jog ne V. K. ar J. B. , o bÅ«tent pagal operatyvinę užduotį patikrinti turimÄ informacijÄ veikęs policijos pareigÅ«nas S. B. pasiÅ«lė papirkti kompiuterių tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ , ko iÅ¡ esmės teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats S. B. , parodęs, kad apie atsiskaitymus pradėjo kalbėti jis pats, kad už dykÄ niekas nieko neatliks, po ko kaltinamieji nurodė, kad bus atsiskaityta (t. 4, b.l. 184-185).

Kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad 2011-09-19 pokalbio, vykusio su V. G. , metu G. B. ar V. K. bÅ«tų kalbėję apie atlygį už praÅ¡omÄ paslaugÄ , tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir V. G. tarnybiniame praneÅ¡ime, kuris buvo vada operatyviniam tyrimui pradėti ir atlikti atitinkamus operatyvinius veiksmus, todėl, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde teigia prokuroras, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog 2011-10-03 su S. B. iÅ¡teisintieji kalbėjo kaip su asmeniu, jau žinančiu apie jų pasiÅ«lymÄ papirkti kompiuterių tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ , o pastarasis tik bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡teisintųjų siÅ«lomo kyÅ¡io dydį, juolab, kad tai prieÅ¡tarauja ir tai aplinkybei, jog pokalbio pradžioje V.

K. paklausus S. B. , kÄ V. G. jam pasakojo, S. B. atsakė, kad Å¡is jam pasakojo tik labai mažai ir abstrakčiai. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog visa 2011-10-03 vykusio pokalbio iniciatyva buvo iÅ¡ iÅ¡teisintųjų pusės, tačiau kaip matyti iÅ¡ Å¡io pokalbio turinio, iÅ¡teisintieji V. K. ir J. B. S. B. pasakojo tik apie tai, kokia paslauga jiems reikalinga, tačiau jokio atlygio už tai jie nesiÅ«lė ir nežadėjo, nenurodė nei paperkamo asmens, nei kyÅ¡io dydžio, o pokalbį apie atsilyginimÄ , kaip jau minėta, pradėjo bÅ«tent S. B. .

Taigi, apygardos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus faktinius duomenis, visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, kad idėja dėl pareigÅ«no papirkimo kilo tik S. B. davus mintį, kad reikės atsilyginti. Nors iÅ¡ užfiksuoto pokalbio tarp S. B. bei V. K. ir J. B. turinio galima spręsti, jog iÅ¡teisintieji, S. B. pasiÅ«lius papirkti galimÄ pareigÅ«nÄ , kuris sutiktų įvykdyti jų praÅ¡ymÄ , su tokiu pagal užduotį veikiančio policijos pareigÅ«no siÅ«lymu sutiko, tačiau tai, esant nustatytoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta bent viena iÅ¡ BK 227 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų alternatyvių veikų, t.y. pasiÅ«lymas, pažadas ar susitarimas duoti kyšį, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, juolab, kad, pokalbio metu sutikę su S. B. pasiÅ«lymu dėl kompiuterių tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no papirkimo, po šio susitikimo nei vienas iÅ¡ iÅ¡teisintųjų neatliko jo veiksmų minėtam S. B. pasiÅ«lymui įgyvendinti, o prieÅ¡ingai – nuo tokio pasiÅ«lymo atsisakė, V.

K. perduodant laiÅ¡kÄ V. G. , kuriame nurodoma, kad jokių paslaugų jai nebereikia. Nors apeliantas nesutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, jog V. K. , perduodama popieriaus lapÄ su tekstu „ačiu už pastangas bet gali savo draugui pasakyti, kad aÅ¡ jokiu padangu nebepirksiu ir tegul nieko neieÅ¡ko gedimas rimtas“, savanoriÅ¡kai atsisakė daryti S. B. pasiÅ«lytÄ nusikaltimÄ , tačiau prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad V. K. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent tokiu bÅ«du pateikė V.

G. raÅ¡telį, ir kad, pasak apelianto, iÅ¡teisintieji veikė labai atsargiai, nors teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyto pokalbio su S. B. turinys to visiÅ¡kai nepatvirtina, tokios teismo iÅ¡vados niekaip nepaneigia. Kaip jau minėta, patys iÅ¡teisintieji savo iniciatyva jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų realizuota BK 227 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtina nusikaltimo sudėtis, faktiÅ¡kai neatliko, o tokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima patikimai spręsti, jog pastarieji, atsisakydami daryti S. B. pasiÅ«lytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. papirkti kompiuterių tyrimÄ atliekantį ekspertÄ , bÅ«tų supratę, kad susidÅ«rė su aplinkybėmis, neleidžiančiomis jiems Å¡ios nusikalstamos veikos realizuoti, t.y., kad apie jų veiksmus yra informuotos atitinkamos tarnybos, byloje taip pat nėra.

Nors liudytojas V. G. , duodamas parodymus apie voko su V. K. laiÅ¡ku perdavimo aplinkybes, nurodė, kad vokÄ jam perdavęs pareigÅ«nas E. G. paaiÅ¡kino, kad jam prašė perduoti, kad tai ko prašė daugiau nereikia, nes užsisuko kiti reikalai ir gali bÅ«ti blogai, tačiau tokie Å¡io liudytojo parodymai teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, kadangi minėtas aplinkybes Å¡is liudytojas nurodė tik tuomet, kai jau buvo žinomas laiÅ¡ko turinys, tuo tarpu iki voko atplėšimo tarnybiniu praneÅ¡imu praneÅ¡damas vadovybei apie gautÄ laiÅ¡kÄ , V.

G. nurodė tik tiek, kad E. G. , paduodamas vokÄ jam pasakė, kad „tau prašė perduoti“, ir jokių aplinkybių apie „užsisukusius kitus reikalus“ nenurodė. Be to, pirmiau aptarti liudytojo V. G. parodymai prieÅ¡tarauja nuosekliems liudytojų L. S. (T.) bei E. G. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad nei voko turinys, nei jokios kitos su perduodamu laiÅ¡ku susijusios aplinkybės, jiems nebuvo žinomos, bei E. G. parodymams, kad perduodamas vokÄ V. G. , jis tik paklausė, ar pastarajam skambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) PK ir ar jis žino, dėl ko jam perduoda vokÄ , į kÄ V.

G. atsakė teigiamai ir daugiau jie apie tai nesikalbėjo (t. 1, b.l. 184-185, 196-197, t. 4, b.l. 185). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡teisintieji dėl paslaugos kreipėsi ne į kompiuterių tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ , bet į V. K. pažįstamÄ V. G. , o vėliau – į pastarojo nurodytÄ policijos pareigÅ«nÄ S. B. , kad kreipdamiesi į Å¡iuos asmenis net nežinojo, kokio konkretaus asmens paslaugos jiems reikalingos, o jų praÅ¡ymas jiems aktualių kompiuterių tyrimÄ atliekančio specialisto A.

D. nepasiekė, Å¡iuo konkrečiu atveju galima kalbėti tik apie rengimosi sukurstyti valstybės tarnautojÄ piktnaudžiauti tarnyba stadijÄ , kurioje, kaip jau minėta, iÅ¡teisintieji savo veiksmus savanoriÅ¡kai nutraukė, faktiÅ¡kai tuoj po kreipimosi į S. B. dėl galimybės gauti jiems reikÅ¡mingÄ informacijÄ ar paveikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre atliekamo kompiuterių tyrimo rezultatus jiems naudinga linkme, pastarajam pasiÅ«lius tokiÄ paslaugÄ gauti už atlygį, atsisakydami savo ketinimų, todėl nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad G.

B. , J. B. ir V. K. veiksmuose yra pasikėsinimo sukurstyti valstybės tarnautojÄ piktnaudžiauti tarnybine padėti sudėtis.Prokuroras savo apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija ir apygardos teismo iÅ¡vadÄ , jog bylos duomenimis nebuvo nustatytas kyÅ¡io dydis. Apeliantas teigia, jog byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, t.y. liudytojų V. G. ir S. B. parodymai bei užfiksuotas V. K. ir J. B. pokalbis su S. B. , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad siÅ«lomas kyÅ¡is buvo didesnės negu 1 MGL ir ne didesnės negu 250 MGL vertės, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, prokuroro nurodyti liudytojai V.

G. ir S. B. jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie kyÅ¡io dydį, niekuomet nenurodė. Prokuroras taip pat cituoja susitikimo su S. B. metu užfiksuotus J. B. ir V. K. žodžius, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pats specialistas turėtų įvardinti atlygio sumÄ , tačiau tai, kaip ir V. K. žodžiai, jog tuo yra suinteresuoti keli žmonės, nepatvirtina, jog buvo kalbama bÅ«tent apie didesnės negu 1 MGL ir ne didesnės negu 250 MGL dydžio, o ne kitokios vertės atlygį.

Apeliaciniame skunde prokuroras akcentuoja tÄ aplinkybę, jog iÅ¡teisintųjų parodymai apie tai, kad G. B. nevyko į susitikimÄ su V. G. , kad V. K. į V. G. kreipėsi tik norėdama daugiau sužinoti apie kompiuterinius tyrimus bei kad tuo tyrimu domėjosi visas komisariatas, kad G. B. nieko nežinojo apie kompiuteryje esančiÄ programinę įrangÄ â€žVisaB“ bei jos panaudojimÄ ir t. t., yra paneigti faktiniais bylos duomenimis, tačiau nekonkretizuoja, kÄ konkrečiai Å¡i aplinkybė patvirtina ar paneigia.

Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, kad vien tai, kad nusikaltimų padarymu kaltinami asmenys, duodami parodymus, nėra nuoÅ¡irdÅ«s, negali bÅ«ti pagrindu neabejotinai iÅ¡vadai, jog pastarieji padarė jiems inkriminuojamas veikas. Kiekvienas nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę į gynybÄ , ir tai, kad jis kelia versijas, neatitinkančias faktinių bylos duomenų, neatleidžia teismo nuo pareigos įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, bei apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nepagrįstai prokuroras savo apeliaciniame skunde ginčija ir apygardos teismo nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo pareikÅ¡ti įtarimus G. B. , J. B. ir V. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nebuvimo atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu. Nors Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2012-04-03 nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ rezoliucinėje dalyje nebuvo iÅ¡dėstyti kokie nors konkretÅ«s nurodymai dėl tyrimo atlikimo, tačiau iÅ¡ Å¡io nutarimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog tyrimas turėjo bÅ«ti tęsiamas tik pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (t. 1, b.l. 15-19), kÄ patvirtina ir vėliau įtariamosios V.

K. gynėjo skundus nagrinėjusių Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo bei Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtų procesinių sprendimų turinys (t. 1, b.l. 30-31, 40-41). Be to, kaip jau minėta, atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos jokios naujos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant G. B. , J. B. ir V. K. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį klausimÄ , ir kurios nebuvo įvertintos tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2012-02-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį G.

B. , J. B. ir V. K. atžvilgiu (t. 1, b.l. 5-10), tiek jau minėtame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2012-04-03 nutarime atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ . Teisėjų kolegija sutinka, kad nustatyti iÅ¡teisintųjų V. K. , G. B. ir J. B. veiksmai, ieÅ¡kant pažinčių su tikslu rasti priėjimÄ prie specialisto, atliekančio G. B. ir jo kolegos sulaikymo metu iÅ¡imtų kompiuterių tyrimÄ , ir sužinoti apie atliekamo tyrimo eigÄ ar net įtakoti Å¡io tyrimo rezultatus, nesiderino su kaltinime Å¡iems iÅ¡teisintiesiems iÅ¡dėstytų teisės aktų, reglamentuojančių jų, kaip valstybės tarnautojų, policijos pareigÅ«nų, veiklÄ , reikalavimais, tačiau tuo pačiu pažymi, jog ne kiekvienas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis valstybės tarnautojo elgesys turi bÅ«ti pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

Kasacinėje teismų praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija, taip pat ne kartÄ pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamojo atsakomybė turi bÅ«ti taikoma kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-573/2012).

Kaip žinia, esminis kriterijus atribojant piktnaudžiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo yra didelė žala valstybei, Europos sÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo.

Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju byloje esančiais faktiniais duomenimis, prieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, didelės žalos požymis, kuris bÅ«tų vada konstatuoti nusikalstamÄ G.

B. , J. B. ir V. K. veiksmų pobÅ«dį, nenustatytas. Visų pirma, kaip jau minėta, iÅ¡teisintųjų siekis už atlygį paveikti kompiuterių tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ faktiniais bylos duomenimis nepasitvirtino, jų veiksmai, prieÅ¡taraujantys teisės aktų reikalavimams, t. y. ieÅ¡kant pažinčių, galinčių padėti gauti informacijÄ apie atliekamÄ kompiuterių tyrimÄ ar įtakoti jį, truko trumpÄ laikÄ , jų tikslas nebuvo įgyvendintas, į kompiuterių tyrimÄ atliekantį specialistÄ A.

D. niekas nesikreipė ir jo iÅ¡vados neįtakojo. Duomenų, kad iÅ¡teisintųjų veiksmais bÅ«tų pažeistos kitų fizinių ar juridinių asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra, jokio rezonanso visuomenėje jie taip pat nesukėlė. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog iÅ¡teisintųjų suplanuotų nusikalstamų veiksmų sėkmės atveju bÅ«tų padarytas BK 247 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas be leidimo atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, arba BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, pateikiant melagingÄ iÅ¡vadÄ bei dokumento suklastojimas, tačiau tokie nusikaltimai, kaip jau minėta, nebuvo padaryti, ir tai, visų pirma, lėmė ne prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų policijos pareigÅ«nų veiksmai, o pačių iÅ¡teisintųjų savanoriÅ¡kas atsisakymas realizuoti savo sumanymÄ .

Atsižvelgiant į padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl piktnaudžiavimÄ kvalifikuojančių požymių buvimo iÅ¡teisintųjų veiksmuose bei bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Svajūnas Knizleris Teisėjai                                                                 Albinas Bielskis                                                                  Regina Gaudutienė