4ee40e8a-4062-43ba-96ad-331e9476bbb8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-4846-983/2023Administracinė byla Nr. eI2-5834-535/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02503-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Â

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2023-01-31 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimÄ Nr. 23S10962 bei priteisti jam patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis. 2022-12-27 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie LR VRM su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi darbo pagrindu bei kreipėsi dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo, pateikus praÅ¡ymÄ kartu užpildė jam pateiktÄ klausimynÄ .

2023-01-30 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. 23S10481 atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimÄ grindžiant tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-675, užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023-02-06 Atsakovas priėmė sprendimÄ Nr. 23SD2854, kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , motyvuojant iÅ¡ esmės tapačiais pagrindais kaip ir pirminį SprendimÄ . 2023-01-31 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. 23S10962, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus, grindžiant asmens keliama grėsme Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjas skundu teismui praÅ¡o nurodytÄ SprendimÄ panaikinti.

Sprendime nurodoma, kad: „2023-01-18 Migracijos departamentas gavo VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-675, kurioje nurodyta, jog D. K. kelia grėsmę valstybės saugumui. D. K., deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.“ Toliau Sprendime nurodoma, kad „Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir į Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , VSD vertina, kad D. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 2 p., 133 str. 5 d. bei SIS reglamento 24 str., praÅ¡o Å¡iam užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metus ir įvesti į C SIS II perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams. „Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas D. K. atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.“

PareiÅ¡kėjo nuomone, nurodyti atsakovo argumentai, kuriais pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikytinas priimtu formaliai, neįvertinus individualios pareiÅ¡kėjo situacijos, taip pat individualiai nepagrindus jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl turi bÅ«ti panaikintas kaip priimtas neteisėtai ir nepagrįstai.

Ginčijame Sprendime konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, grindžiant tuo, kad jis deklaruoja, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Nurodyti argumentai nepagrįsti, priimti vien tik formaliais pagrindais.

Klausimyne PareiÅ¡kėjui buvo užduoti du klausimai, susiję su Rusijos Federacijos vykdomais veiksmais Ukrainos Respublikoje, t. y. : „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymÄ :“ – pareiÅ¡kėjas pažymėjo atsakymÄ â€žNE“ ; „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymÄ :“ – pareiÅ¡kėjas pažymėjo atsakymÄ â€žRusijos Federacijai“. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos Respublikoje. Pasisakant dėl antrojo atsakymo apie Krymo priklausomumÄ nurodo, kad, pirmiausia, klausimas formuluojamas ydingai. Nėra klausiama: „Kaip jÅ«s manote, kam Krymas turėtų priklausyti? Arba , pavyzdžiui, “Ar jÅ«s pritariate Rusijos veiksmams aneksuojant KrymÄ ? IÅ¡ klausimo konstrukcijos suprantama, kad klausiama, kieno valdžioje Krymas yra Å¡iuo metu. Kaip žinia, Krymas de facto valdomas Rusijos Federacijos, o Ukrainos Respublikos pajėgos siekia jį atkovoti/ grÄ Å¾inti Ukrainai. Å iuo atveju, atsakovui tinkamai nesuformulavus klausimo, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjo nuomonę dėl Krymo okupacijos, Å¡iam aiÅ¡kiai nurodžius nepritarimÄ dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje bei nurodžius Krymo faktinį valdymÄ (bÅ«tent Rusijos), - laikomos nepagrįstomis atsakovo padarytos iÅ¡vados dėl neva tai prorusiÅ¡kų pareiÅ¡kėjo pažiÅ«rų, ir, juo labiau, dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Atsakovas nurodo, kad „Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas D. K. atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos“. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡skyrus atsakovo interpretacijas, ginčijame Sprendime nepateikiama jokių objektyviai egzistuojančių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas savo aktyviai vykdytais veiksmais bÅ«tų skleidęs informacijÄ , kuri skatintų nesantaikÄ ar pateisintų vykdomus karo nusikaltimus, primenant, kad pareiÅ¡kėjas Klausimyne aiÅ¡kiai nurodė, kad nepritaria Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje, kas rodo prieÅ¡ingas pareiÅ¡kėjo pažiÅ«ras nei interpretuoja atsakovas. PareiÅ¡kėjo grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui konstatuota remiantis iÅ¡imtinai VSD ir Migracijos departamento padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais faktais.

Ginčijamas Sprendimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad „2023-01-30 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. 23S10481 atsisakyti iÅ¡duoti D. K. leidimÄ laikinai gyventi UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, nes buvo nustatyta, kad D. K. gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.“ Bei tuo, kad „2023-01-18 Migracijos departamentas gavo VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-675, kurioje nurodyta, jog D. K. kelia grėsmę valstybės saugumui. D. K., deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.“

UTPÄ® 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtinta, iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Å iame kontekste pažymėtina, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamas Sprendimas grindžiamas vien spėjimais ir įtarimais, o ne nustatytais faktais, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamÄ realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Atsakovo bei VSD prielaidos tiek dėl sÄ moningos pareiÅ¡kėjo paramos Rusijos vykdomai agresyviai politikai, tiek iÅ¡vada, kad nurodytas Sprendimas priimtas tikslu užkirsti keliÄ informacijos, kuri skatina nesantaikÄ , pateisina vykdomus karo nusikaltimus, sklaidÄ , - nepagrįstos objektyviai nustatytais faktais.

Pareiškėjas nei žodžiu, nei socialinėje medijoje niekada nėra reiškęs pritarimo Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje, tokių įrodymų nepateikia ir atsakovas, todėl prielaidos dėl agresijos sklaidos laikomos nepagrįstomis. Taip pat pareiškėjas Klausimyne aiškiai nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Iš nurodyto seka, kad šiuo atveju atsakovas nepagrindė, kaip konkrečiai pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , rėmėsi iÅ¡imtinai VSD raÅ¡tu Nr. 18-675, kurio turinys ir jame nurodyti VSD iÅ¡vados pagrindimÄ sudarantys argumentai/dokumentai pareiÅ¡kėjui nežinomi. VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiÅ¡kia, jog sprendime turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022 m. liepos 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). PareiÅ¡kėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų, nes netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, atsakovas nevertino individualios pareiÅ¡kėjo situacijos bei nepagrindė realios ir akivaizdžios pareiÅ¡kėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamÄ SprendimÄ .

Nepagrįstai konstatavus pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, - nepagrįstai bei neteisėtai priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), grindžiant bÅ«tent pareiÅ¡kėjo neva tai keliama grėsme Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad 2023-01-19 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadÄ Nr. 18-675, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiÅ¡kėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Ä®vertinus Valstybės saugumo departamento pateiktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę ir atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas priėmė 2023-01-30 sprendimÄ Nr. 23S10481 atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), nes pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo nesutinkantis su ginčijamu sprendimu, nes jis priimtas atsižvelgiant tik į Valstybės saugumo departamento iÅ¡vadÄ ir vienÄ klausimyno atsakymÄ , o ne nustatytus faktus. Anot jo, klausimyne jis nurodė, kad nepritaria Rusijos karinei agresijai, todėl nesupranta kaip jis iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijai, kaip jis gali bÅ«ti laikomas grėsme nacionaliniam saugumui. Be to, nurodo, kad Krymas de facto valdomas Rusijos Federacijos, todėl Migracijos departamentui tinkamai nesuformulavus klausimo, iÅ¡vados dėl grėsmės pareiÅ¡kėjo vertinimu laikomos nepagrįstomis.

Atsakovas pažymi, kad, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 4 straipsnio 3 dalį, iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia bÅ«tent Valstybės saugumo departamentas. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumÄ , jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetÄ ir konstitucinę santvarkÄ . Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti keliÄ Å¡ioms veikoms ir jas Å¡alinti įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovÄ su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitÄ nacionaliniam saugumui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , iÅ¡vadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Å ios nuostatos, taip pat Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

2023-01-19 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento raÅ¡tÄ Nr. 18- 675, kuriame nurodyta, kad, Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiÅ¡kėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 p. teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iÅ¡ augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.

Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje yra pažymėta, jog 2022-02-24 Rusija pradėjo vykdyti atvirÄ karinę agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iÅ¡ Ukrainos krizę.

Rusijos Federacijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sÄ lygas įvairaus pobÅ«džio provokacijoms prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai iÅ¡lieka ir nemažėja.

VSD vertinimu, atsižvelgiant į Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022-02-24 pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieÅ¡ UkrainÄ ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iÅ¡ Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sÄ lygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobÅ«džio provokacijas prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ .

Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų UkrainÄ remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ , puoselėjamas vertybes, istorijÄ ar netgi neigdama jų egzistavimÄ , intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieÅ¡ Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktÅ«rÄ , Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Europos Parlamentas 2022-11-23 savo rezoliucija pripažino Rusijos FederacijÄ terorizmÄ remiančia valstybe. Nesutinka su skundo argumentais, kad pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nurodė nepritarimÄ dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, bÅ«tent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrÄ sias leidimo gyventi Lietuvoje praÅ¡ančio asmens pažiÅ«ras. Klausimas suformuluotas taip, t. y.

„JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“ kaip tik rodo, kad klausimas ne geografinis, ne apie tai, kas dabar okupavęs, faktiÅ¡kai dabar valdo ir pan. KrymÄ , o bÅ«tent – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiÅ¡kas, o atsakymas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžiÄ pozicijÄ . Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksijÄ pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus.

Taigi, nei geografiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai Krymas Rusijai nepriklauso, nes Rusijos armija neteisėtai yra įžengusi į tÄ teritorijÄ ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiÅ¡ka, nedviprasmiÅ¡ka, atsakymas į jÄ leidžia identifikuoti asmens pažiÅ«ras, vertybes. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, nes Valstybės saugumo departamentas vertino pareiÅ¡kėjo nurodytus atsakymus, t. y., jo nuomonę kaip palaikančiÄ RusijÄ karo su Ukraina rėmuose, nesutampančiÄ su Lietuvos pozicija bei keliančiÄ grėsmę nacionaliniam saugumui.

Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Nesutinka, kad ginčijamas Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo. Pažymi, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiÅ¡kėjo vertinimÄ (pvz., įvertino pareiÅ¡kėjo Å¡eiminę padėtį, atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvoje trukmę).

Pažymi, kad Å¡iuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sÄ lygas įvairaus pobÅ«džio provokacijoms prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik iÅ¡lieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet Å¡i grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Nurodo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjo pozicija, lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimÄ .

Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Å engeno valstybėse. Mano, kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

VSD nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais. VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetencijÄ , vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie PareiÅ¡kėjÄ , yra proporcingas ir atitinkantis Å¡alies nacionalinio saugumo interesus.

Å iuo atveju, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPÄ®) 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ , VSD 2023 m. sausio 18 d. raÅ¡tu Nr. 18-675 MD pateikė vertinimÄ , kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

PareiÅ¡kėjas, pildydamas atsakovo pateiktÄ klausimynÄ , kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas (nėra klausiama apie faktinę situacijÄ ), nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD vieÅ¡ai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose - 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.

Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“

Rusijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimas) priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieÅ¡ UkrainÄ , plataus masto ir neiÅ¡provokuotas karas Europoje, įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamÄ Europos saugumo architektÅ«rÄ ir kaip brutalus iÅ¡puolis prieÅ¡ laisvę, demokratijÄ ir Vakarų civilizacijÄ , pagrįstÄ pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1416 „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“, Seimas primena, kad 2014 m. Rusijos Federacija įvykdė Krymo aneksijÄ , organizuodama neteisėtÄ referendumÄ , ir tvirtai remia Ukrainos teritorijos vientisumÄ ir Ukrainos Konstitucijoje nustatytÄ ir tarptautiniu mastu pripažintÄ jos sienų neliečiamybę.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka UTPÄ® reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Ūner prieÅ¡ Nyderlandus) praktikoje. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjo pažiÅ«ros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 23S10962, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. gruodžio 9 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi darbo pagrindu. PareiÅ¡kėjas 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , pagal Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as) 70.11 papunktį, kuris numato, jog nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui, pateikusiam praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje arba SÄ jungos piliečio Å¡eimos nario leidimo gyventi Å¡alyje kortelę. Taip pat pareiÅ¡kėjas 2022 m. gruodžio 27 d. kartu užpildė jam pateiktÄ klausimynÄ . Atsakydamas į klausimyno 10 klausimÄ â€žAr pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiÅ¡kėjas atsakė „Ne“. Ä® klausimyno 11 klausimÄ â€žJÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiÅ¡kėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.

Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi bei vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 76 punktu, 2022 m. gruodžio 30 d. VSD buvo iÅ¡siųstas paklausimas Nr. 3184998 ar pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Migracijos departamentas 2023 m. sausio 19 d. gavo VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-675, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Migracijos departamentas, VSD iÅ¡vados pagrindu, 2023 m. sausio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. 23S10481, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje ir 2023 m. vasario 6 d. priėmė sprendimÄ Nr. 23SD2854, kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ .

Migracijos departamentas 2023 m. sausio 31 d. priėmė ginčijamÄ SprendimÄ Nr.23S10962, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ( 5 metus) , nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su ginčijamu 2023-01-31 Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismÄ .

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®statymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ .

Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota viza, leidimas gyventi ar kitas Å¡iame Ä®statyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ vizÄ , leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

IÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Asmens keliama grėsmė turi bÅ«ti reali ir akivaizdi. Å i grėsmė turi bÅ«ti grindžiama individualiomis su pareiÅ¡kėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobÅ«džio informacija. LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui Negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali bÅ«ti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimÄ gyventi bÅ«tų galima neiÅ¡duoti dėl iÅ¡ esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu bÅ«du sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Tokiose bylose bÅ«tina įvertint individualiÄ užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog nesutinka su ginčijamu Sprendimu, nes jis priimtas, atsižvelgiant tik į VSD iÅ¡vadÄ ir vienÄ klausimyno atsakymÄ , o ne nustatytus faktus.

Kaip seka iÅ¡ bylos medžiagos, VSD savo iÅ¡vadoje nurodė, kad vadovaudamasis Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . VSD nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pildydamas Migracijos departamento klausimynÄ , pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai, o tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimyne pareiÅ¡kėjui buvo pateikti du klausimai (10 ir 11). Laikytina, jog Å¡ie klausimai pagal jų pobÅ«dį gali bÅ«ti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymÄ â€œ (galimi atsakymai į 10-tÄ klausimyno klausimÄ buvo pateikti du: „Taip“ arba „Ne“). Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymÄ ( galimi atsakymai į 11-tÄ klausimÄ buvo du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“). Asmuo, pildydamas klausimynÄ , turi pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų pateiktų atsakymų variantų; klausimyne nenumatyta galimybė asmenims, pildantiems klausimynÄ , įraÅ¡yti kokį nors papildomÄ tekstÄ , pastabÄ , komentarÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas į klausimyno 10-tÄ klausimÄ atsakė „Ne“, į 11-tÄ klausimÄ atsakė „Rusijos Federacijai“. Taigi, pareiÅ¡kėjas, pildydamas klausimynÄ , atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau mano, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o ne Ukrainai.

Migracijos departamentas , spręsdamas asmenų praÅ¡ymus ar iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje ir/ar iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ bei priimdamas sprendimÄ uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ , turi nurodyti priežastis bei argumentus, paskatinusius priimti tokio pobÅ«džio sprendimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas negali apsiriboti vien kitos institucijos priimto sprendimo turiniu (VSD iÅ¡vada) ir vien Å¡iuo pagrindu priimti neigiamÄ sprendimÄ . Migracijos departamentas turi vertinti visumÄ duomenų, bet ne atskirus duomenis, kaip Å¡iuo atveju padaryta ginčijamame Sprendime.

Migracijos departamentas kaip kompetentinga vieÅ¡ojo administravimo institucija privalo sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus esančius įrodymus, jei reikia papildomai iÅ¡sireikalauti, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas turi savarankiÅ¡kai įvertinti Å¡ios informacijos apimtį ir jos svarbÄ priimtinam sprendimui. LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) vieÅ¡ajai tvarkai, valstybės saugumui turi bÅ«ti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei laikantis proporcingumo principo.

Å iuo atveju tiek atsakovas, tiek VSD , pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiÅ¡kėjo atsakymu į vienÄ iÅ¡ klausimyne pateiktų klausimų, t. y. kam priklauso Krymas. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumÄ , tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų bÅ«ti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiÅ¡kai egzistuojančias galimybes bei ryÅ¡ius su kitais asmenimis, darbinę veiklÄ ir kt. aplinkybes. Ginčo Sprendime toks vertinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo atliktas, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobÅ«dį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų grėsmės valstybės saugumui buvimÄ , nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiÅ¡kėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti, priimant ginčijamÄ SprendimÄ .

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD iÅ¡vados tiesiog perkelti į ginčijamus sprendimus, o, bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , tarp kurių yra ne tik VSD iÅ¡vada, bet ir su pareiÅ¡kėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimÄ ir padaryti savarankiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ . Teismo nuomone, klausimyne suformuluotas ginčo klausimas jÄ pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio aiÅ¡kumo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ klausimo konstrukcijos jis suprato, kad yra klausiama apie Krymo faktinį valdymÄ Å¡iuo metu (kieno valdžioje yra Krymas ), klausimas suformuluotas neaiÅ¡kiai, todėl jį pildantiems asmenims galėjo kilti neaiÅ¡kumų, ar klausiama dėl Krymo valdymo „de jure“ ar „de facto“. Ginčijamame 2023 m. sausio 31 d. sprendime atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo atsakymas į klausimyno 11-tÄ klausimÄ parodo, kad pareiÅ¡kėjas palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus, tačiau nepaaiÅ¡kina, kaip tokia iÅ¡vada koreliuoja su situacija, kad pareiÅ¡kėjas pildydamas klausimynÄ ir atsakydamas į 10-tÄ klausimÄ aiÅ¡kiai nurodė savo pozicijÄ , kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Pažymėtina, kad nenustačius konkrečių veiksmų praeityje, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ Lietuvos valstybės interesus, iÅ¡vada apie pareiÅ¡kėjo tariamai keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik institucijų interpretacija dėl pareiÅ¡kėjo atsakymo į klausimyno 11-tÄ klausimÄ , laikytina akivaizdžiai formalia.

Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. kovo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). IndividualÅ«s administraciniai sprendimai negali bÅ«ti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis , o turi bÅ«ti pagrįsti teisės normomis. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamÄ teisinio pagrindo nurodymÄ ir taikymÄ , bet ir reikalavimÄ priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus.

Priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , atsakovas neatliko individualaus vertinimo, nes į sprendimÄ buvo tik perkelta VSD iÅ¡vada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ , neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Ginčijamas Sprendimas yra formalus, nepakankamai motyvuotas, todėl neatitinka Ä®statymo, VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte bei 9 punkte įtvirtintų vieÅ¡ojo administravimo principų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamento 2023 m. sausio 31 d. Sprendimas , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) naikintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Migracijos departamento pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, patenkinus skundÄ , Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimÄ Nr. 23S10962.

Priteisti pareiškėjo D. K. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Balčytienė

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė