Legislator Case Law & Legislation
4ee38114-e5d5-4318-ae58-7e2355d4ad95 AI generated

4ee38114-e5d5-4318-ae58-7e2355d4ad95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 4ee38114-e5d5-4318-ae58-7e2355d4ad95
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas R. B. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–16), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų, atlyginti.

Legislator headnote

AI generated

4ee38114-e5d5-4318-ae58-7e2355d4ad95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-1835-331/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-00107-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas R. B. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–16), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų, atlyginti.

2. PaaiÅ¡kino, kad buvo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Nurodytu laikotarpiu buvo pažeistas vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimas. DidžiÄ jÄ gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad jam nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti socialinių reabilitacijų programose, neturėjo dienotvarkės, kuri bÅ«tų subalansavusi pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę, nebuvo galimybės užsiimti leistina veikla, dėl per didelio kalinių skaičiaus tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ .

LukiÅ¡kių TI-K korpuso gyvenamosiose kameros nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Nėra užtikrinamas saugumas. LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui buvo leidžiama tik 1 val. per parÄ pasivaikščioti gryname ore, nors tokia tvarka prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf(92)3 nurodytai rekomendacijai. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nuolat buvo Å¡iukÅ¡lių, suoliukai sulūžę, sienos pažaliavusios, įsiveisęs pelėsi ir grybelis, yra Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto.

Kamerose neveikia ventiliacija, tokios visai nėra, vėdinama tik per langus, yra drėgna ir tamsu. Å varaus oro kiekis neatitinka norminio oro Å¡varumo. Langus uždengia grotos. Kamerose vidutinis drėgnumas virÅ¡ija 70 proc. Netinkama apÅ¡vieta, natÅ«rali Å¡viesa per silpna, o dirbtinė– per stipri. Kamerose nebuvo užtikrinta pakankamai tinkama temperatÅ«ra (žiemÄ buvo nuo - 10 °C iki -14 °C, o vasarÄ net iki 35 °C). PareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, nebuvo iÅ¡duotas užvalkalas užklotui, rankÅ¡luosčiai, čiužiniai nedezinfekuoti, nėra sudarytos galimybės iÅ¡siskalbti apatinį trikotaÅ¾Ä , jei nėra pinigų sÄ skaitoje rÅ«bai plaunami tik vienÄ kartÄ per du mėnesius.

Nebuvo iÅ¡duota pakankamai tualetinio popieriaus. Nemalonus kvapas sklisdavo iÅ¡ Å¡iukÅ¡lių konteinerių, kurie buvo netoli gyvenamųjų kamerų langų. Nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Kamerose sklisdavo nemalonus kvapas. LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebuvo Å¡ilto vandens ir galimybės nusprausti kÅ«nÄ po Å¡iltu vandeniu ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Nėra patenkintas, kad nusiprausti yra skiriama tik 15 min. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių.

Nebuvo vykdoma dezinfekcija. Kai kameros buvo dezinfekuojamos, asmenys po jos turėjo uostyti nuodus, skirtus buitiniams parazitams naikinti. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir kaloringas bei skanus, maisto davinio maistinė vertė nepritaikyta prie pareiÅ¡kėjo masės. Nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, nes maistÄ atneÅ¡davo tiesiai į kamerÄ , jis buvo atÅ¡alęs, dalinamas maistas nesilaikant higienos reikalavimų (be pirÅ¡tinių). Visos Å¡ios kalinimo sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, kuriuos praÅ¡oma kompensuoti, priteisiant 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 21–29) paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, siekdama užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę, stebi nuteistuosius ir suimtuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K suteikiama asmenims teisė iki 15 min. nusiprausti visÄ kÅ«nÄ vienÄ kartÄ per savaitę.

Tai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kiekvienais metais pratęsiama sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo LukiÅ¡kių TI-K. Kamerose baldų yra tiek, kiek numatyta teisės aktuose. Kamerose yra įrengti signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos pareigÅ«nÄ . Suimtieji ir nuteistieji neretai patys gadina Å¡iuos mygtukus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du, kaip numatyta teisės aktuose.

Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, juose nėra panaudoto asbesto. PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 47 punkte kalbama ne apie pasivaikščiojimui skirtÄ laikÄ , o apie laikÄ , skiriamÄ Ä¯vairiai kalinimo mety vykdomai veiklai. PareiÅ¡kėjas asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jo asmeninėje sÄ skaitoje yra pakankamas pinigų likutis.

Neturintys pinigų, gali iÅ¡siskalbti vienÄ komplektÄ nemokamai, bet ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striuke ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . Maistas, patiekiamas LukiÅ¡kių TI-K, atitinka patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka minėtas fiziologines mitybos normas. Maistas yra prižiÅ«rimas ir tikrinamas juslinio patikrinimo bÅ«du. Maisto svoris ir kokybė yra patikrinami taip pat. Pagamintas maistas dalinamas pagal atitinkamÄ svorį.

Termosas, kur yra laikomas paruoÅ¡tas maistas, yra atidaromas tik tada, kai yra dalinamas, todėl paduodamas Å¡iltas. Maisto dalintojams iÅ¡duodamos baltos kepurės, striukės, ir jų apranga griežtai kontroliuojama. Maisto dalintojai yra sveiki, pastoviai rÅ«pinasi savo higiena, rankos jų Å¡varios, iÅ¡plautos. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė visų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti jo skundÄ .

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K.

5. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

6. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).

7. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 21 – 22) patikslino laikotarpį, per kurį pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Todėl būtent šis laikotarpis buvo vertinamas CK 6.271 straipsnio prasme. Pagrindų abejoti šių duomenų teisingumu teismas nenustatė.

9. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. 9.1. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . 9.2. Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ (3,6 kv.

m) neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. 9.3. Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m spalio 20 d. sprendime MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas pažymi, kad, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neįskaičiuotini į bendrÄ kameros plotÄ . IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima 0,56 kv. m. (b. l. 25).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, t. y. 0,56 kv. m. 9.4.

Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose buvo užtikrintas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų. 9.5. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).

Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Be to, nekonstatavus minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto pažeidimo atmestini kaip nebeturintys teisinės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kildinami iÅ¡ Å¡io pažeidimo.

10. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas. 10.1. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) (redakcija, galiojanti iki 2018 m. lapkričio 1 d.), sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja. Tačiau, tai neatleidžia LukiÅ¡kių TI-K nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . Teismas yra pasisakęs, kad sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo, kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr. 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)).

Teismas taip pat ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktÄ , 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 punktÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktÄ ; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 punktÄ ), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktÄ ).

Ä® Å¡iÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.). 10.2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K neneigia aplinkybės, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas ne tik 1,5 m aukščio sienele, kuri buvo atitverta užuolaida, bet ir atskira kabina su durimis.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis byloje pateiktu LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imu (b. l. 31–35) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 255, kurioje nuo 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa yra įrengta kaip atskira kabina su durimis. Vadinasi, Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo pažeista. Visgi, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. (viso 190 parų) buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusio kameros gyvenamojo ploto tik užuolaida.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Å iuo atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nemalonaus kvapo, teismo vertinimu tik sustiprina jo ginamÄ pozicijÄ , jog Å¡iuo aspektu jis patyrė diskonfortÄ ir nepatogumus, kurie bÅ«tų galėję bÅ«ti mažesni, jeigu sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas kaip atskira kabina su durimis.

Vadovaujantis minėta teismų praktika bei atsakovės atstovo pateikta informacija, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas iÅ¡ dalies neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų privatumÄ , naudojantis tualetu, ir pažeidė jo orumÄ . Visgi tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose dažnai buvo laikomas vienas. Ä® tai bus atsižvelgta, vertinant neturtinės žalos dydį ir priežastinį ryšį dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo.

11. PareiÅ¡kėjas taip pat nepatenkintas pasivaikščiojimų kiemelyje tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Ä®vertinus teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam buvo leidžiama tik 1 val. pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus turi veikti. PareiÅ¡kėjo teigimu, 1 val. per parÄ , skiriama pasivaikščiojimui ir mankÅ¡tinimuisi gryname ore, prieÅ¡tarauja Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ bendrajame praneÅ¡ime [CPT/Inf (92)3] nurodytai rekomendacijai.

Teismas tokį pareiÅ¡kėjo argumentÄ vertina kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėjo skunde nurodytame Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ bendrajame praneÅ¡ime [CPT/Inf (92)3] minimas 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui tam tikromis veiklomis už kameros ribų. PareiÅ¡kėjas nesiskundžia užimtumu LukiÅ¡kių TI-K kitomis veiklomis.

Be to, pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad jis yra iÅ¡vedamas į laukÄ kiekvienÄ dienÄ 1 val. trukmės pasivaikščiojimui tik patvirtina, kad jam tokia teisė yra suteikiama, kaip nustatyta teisės aktuose, ir nevaržoma, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi sveikatos žalojimu, kilo ir dėl asbesto naudojimo pasivaikščiojimo kiemelio konstrukcijose. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas turėjo kokių nors sveikatos sutrikimų, susijusių su asbesto poveikiu. Be to, LukiÅ¡kių TI-K neigia, jog naudoja gaminius su asbestu, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asbesto iÅ¡ tiesų yra LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelio patalpose, nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė Å¡iÄ nurodomÄ aplinkybę, todėl pažeidimas Å¡iuo atveju nenustatytas.

13. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose neveikia ventiliacija ir yra vėdinama tik per langus. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kaip patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir paties pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengti langai, todėl, pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , mechaninė vėdinimo sistema yra neprivaloma. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡sivėdinti kamerÄ , taigi HN 134:2015 17 punkto reikalavimas Å¡iuo atveju pažeistas nebuvo, nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus.

14. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose prie langų buvo įrengtos grotos, todėl į kameras negalėjo patekti pakankamai dienos Å¡viesos. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Todėl Å¡iuo atžvilgių LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

15. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo tarakonų, vorų, utelių, blakių, tačiau jis nepateikė jokių šį teiginį detalizuojančių aplinkybių, apsiribodamas tik deklaratyvaus teiginio išdėstymu. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys, jo neindividualizavus ir nepagrindus konkrečiais duomenimis, yra tiek abstraktus, kad taip pat negali sudaryti pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K nagrinėjamu atveju pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Tai, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma pareiÅ¡kėjo skunde LukiÅ¡kių TI-K yra vykdoma dezinfekcija patvirtina LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, nurodęs, kad kiekvienais metais yra pratęsiamos sutartys dėl vabzdžių naikinimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , o argumentai, kad turėjo kvėpuoti nuodais, skirtais naikinamiems vabzdžiam, nėra patvirtinti jokiomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis – nėra aiÅ¡ku, kada taip įvyko, ar buvo kreiptasi į medicinos specialistus, kam tai įvyko (ar pačiam pareiÅ¡kėjui ar kitam nuteistajam (suimtajam)), kaip dažnai tai kartojosi.

Nesant tokiai reikšmingai informacijai, teismas negali patikrinti pareiškėjo argumentų teisingumo. Todėl, atsižvelgus į tai, šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip neįrodyti.

16. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti, be kita ko, aliarminis iškvietimas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad ginčo laikotarpiu aliarminio iškvietimo sistema kamerose galėjo būti neveikianti, nes suimtieji ir nuteistieji tuos įrenginius patys gadina. Kadangi Lukiškių TI-K pripažįsta, kad kamerose nors ir buvo įrengta minėta sistema, tačiau ji galėjo neveikti, yra pagrindas pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, pasireiškusius tuo, jog pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu buvo pažeistas kamerų įrengimo reikalavimas.

Tačiau, vertinant dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kokių nors nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam kilusias reikÅ¡mingas pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukų bÅ«tų kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , duomenų.

Teismo vertinimu, valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos negali grindžiamos hipotetinio pobÅ«džio aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuku ir dėl to nebuvo užtikrintas saugumas, vertintini nepagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos, todėl jos faktas nenustatytas.

17. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Ginčo laikotarpiu galiojančiose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡u patvirtintose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose nustatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam iÅ¡duodamas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) (1 metams), antklodė (3 metams), čiužinys (4 metams), 3 tualetinio popieriaus ritinėliai (1 mėnesiui). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l.

33) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas užvalkalas antklodei, kad vėliau jam buvo iÅ¡duotas ir rankÅ¡luostis nurodoma pačiame pareiÅ¡kėjo skunde. Taip pat nurodoma, kad minkÅ¡tas inventorius yra iÅ¡duodamas tvarkingas ir Å¡varus, čiužiniai dezinfekuojami atskiroje patalpoje. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu teiginio, kad jam pateiktas čiužinys nebuvo dezinfekuotas nepagrindė jokiomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis – nėra aiÅ¡ku, kada pareiÅ¡kėjas tokį čiužinį gavo, ar kreipėsi dėl jo pakeitimo į LukiÅ¡kių TI-K, ar jam buvo atsisakyta iÅ¡duoti tinkamÄ Äiužinį.

Nesant tokių aplinkybių, teismas negali patikrinti pareiÅ¡kėjo argumentų teisingumo, todėl jie atmestini kaip neįrodyti. Abstraktus ir deklaratyvus laikytinas ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl nepakankamo tualetinio popieriaus iÅ¡davimo. KritiÅ¡kai vertintini ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kuriais jis iÅ¡reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ LukiÅ¡kių TI-K nustatyta skalbimo tvarka, pareiÅ¡kėjas niekaip nepagrindė, kad jam nebuvo suteikta pagal teisės aktus jam priklausanti skalbimosi paslauga, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė realius nuostolius, teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ .

Todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrindžiantys Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų fakto.

18. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o patalpas, taip pat 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad duÅ¡uose karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas nuolat, todėl yra sudaryta galimybė visada prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo karÅ¡to vandens, nepateikė reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindžiančių šį teiginį, pavyzdžiui, kada konkrečiai pareiÅ¡kėjui buvo neleidžiama pasinaudoti galimybe nusiprausti visÄ kÅ«nÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisės veiksmus Å¡iuo aspektu. Taip pat pareiÅ¡kėjas nėra patenkintas, kad jam skiriama tik 15 min. nusiprausti po duÅ¡u kartÄ per savaitę. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų pažeidimo fakto nėra.

Iš pareiškėjo argumento, kad jam buvo leidžiama praustis duše tik 15 min. matyti, kad pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė iki 15 min. pasinaudoti dušu, tiesiog jis mano, jog tam skirtas laikas buvo per trumpas. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų argumentų, pagrindžiančių jo teiginius, kad dėl tokios tvarkos buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, todėl tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, neturintys teisinės reikšmės sprendžiant dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

19. PareiÅ¡kėjas nėra patenkintas pasivaikščiojimo kiemelių kokybe, teigia, kad jų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 33), kaip ir LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime yra tvirtinama, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jų reikalavimams atitinka. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl konkrečių jo skunde nurodytų aplinkybių.

Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas neindividualizavo kokiais laikotarpiais jis naudojosi pasivaikščiojimo teise ir ar iÅ¡ vis ja naudojosi, kada pastebėjo apraÅ¡omas aplinkybes ir pan., vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, neturintys teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl LukiÅ¡kių TI-K galimai neteisėtų veiksmų. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose pasivaikščiojimo kiemelių įrengimÄ , nėra nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi bÅ«ti peleninės ir Å¡iukÅ¡lių dėžės. TÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3028-525/2017 ir kt.).

Todėl pareiškėjo teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra šiukšlių dėžių ir peleninių atmestini kaip nepagrįsti.

20. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam patiekiamas maistas buvo nepakankamos energetinės vertės, neatitiko fiziologinių mitybos normų, jis buvo patiekiamas į kamerÄ jau atÅ¡alęs, maistas dalinamas nesilaikant higienos normų. Pirmiausia, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 28 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trÅ«kstant maisto pareiÅ¡kėjas galėjo Å¡ia teise pasinaudoti.

Vadovaujantis SVÄ® 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trÅ«ko. Pats dėl maisto netinkamos kokybės ir kiekio nėra kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojÄ . Teisės aktai nenumato LukiÅ¡kių TI-K pareigos įvertinti kiekvieno nuteistojo ar suimtojo individualias fiziologines savybes pateikiant atitinkamai kaloringÄ maistÄ .

Todėl pareiškėjo teiginys, kad maisto davinio praktinė energetinė vertė neatitiko nustatyto kiekio reikalavimo nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, neturintys teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Pareiškėjo teiginys, kad į kameras atneštas maistas būdavo atšalęs taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l.

35) nurodyta, kad į kameras pagamintas maistas buvo iÅ¡duodamas Å¡iltas, kadangi buvo laikomas termosuose. Tai atitinka nurodytų taisyklių 24 punkto reikalavimus. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡alto maisto atmestini kaip nepagrįsti. Nepagrįsti ir neįrodyti laikytini ir pareiÅ¡kėjo argumentai, kad maisto dalintojas, dalindamas maistÄ , nesilaikė higienos reikalavimų. Kaip nurodyta LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l.

35) nurodyta, kad dalinant maistas rankomis neliečiamas, nes naudojami kalibruoti specialūs įrankiai. Todėl aptariamas pareiškėjo argumentas laikytinas neatitinkantis tikrovės ir atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė kokias nors higienos normas, susijusias su maisto kokybe ar kiekiu, dalinimo tvarka.

21. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo drėgna (virÅ¡ 70 proc.), Å¡varaus oro kiekis neatitiko norminio oro Å¡varumo, natÅ«ralus apÅ¡vietimas per silpnas, o dirbtinis – per stiprus, neužtikrinama tinkama temperatÅ«ra. 21.1. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad: kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ ; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai.

Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). 21.2.

Kadangi natūralaus apšvietimo normos teisės aktai nenustato, todėl teismas nevertins pareiškėjo argumentų, susijusių su natūralaus apšvietimo stoka. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad HN 134:2015 neįtvirtina higienos normų, taikytinų švaraus oro kiekiui, kiti teisės aktai nenumato jokių normatyvių reikalavimų šiuo aspektu, todėl teismas šio pareiškėjo argumento nevertina. 21.3. Teismo vertinimu, likę pareiškėjo skundo argumentai, susiję su drėgme, apšvietimu ir temperatūra yra abstraktūs ir bendro pobūdžio.

Nors byloje yra pateikti kamerų patikrinimo aktai (b. l. 36–115), tačiau jie yra neaktualūs nagrinėjamu atveju (neatitinka tikrintos kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su higienos normų reikalavimų pažeidimais. Teismo vertinimu, tai, kad institucija negali objektyviai paneigti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, negali bloginti pareiškėjo padėties.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atitinkamais laikotarpiais atitinkamai dėl drėgmės, apÅ¡vietimo ir temperatÅ«ros reikalavimų galimo nesilaikymo pareiÅ¡kėjo padėtis galėjo bÅ«ti bloginama. Tačiau vertinant dėl to galimai patirtÄ neturtinę žalÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę.

Savo ruožtu pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų ar reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios leistų daryti nekvestionuojamÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius iÅ¡gyvenimus dėl temperatÅ«ros, drėgmės, ir apÅ¡vietimo neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kada nėra aiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėjas apskaičiavimo skunde nurodomÄ temperatÅ«rÄ , kai iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos matyti, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, higienos patikrinimai aktų nėra pateikta.

Taip pat pareiÅ¡kėjo argumentas dėl žiemÄ kamerose buvusios temperatÅ«ros vertintini neatitinkantys tikrovės, kadangi pagal vieÅ¡ai skelbiamus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, 2017 m. gruodžio mėn. vidutinė žemiausia oro temperatÅ«ra buvo nuo -1 iki -6 °C. Atsižvelgus į Å¡ias aptartas aplinkybes ir įvertinus tokio pobÅ«džio bylose nustatytÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę nustatytų aplinkybių kontekste, daryti iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl patirtos žalos, kilusios dėl drėgmės, temperatÅ«ros ir apÅ¡vietimo neatitiko higienos normų reikalavimams pripažintini abstrakčiais ir deklaratyviais.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir į galimo pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl temperatūros, drėgmės ir apšvietimo vertintini kaip nepagrindžiantys patirtos neturtinės žalos, todėl šiuo atveju jos faktas nėra konstatuotinas.

22. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog jas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo žeminamas, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kėjas tose pačiose kamerose buvo laikomas arba vienas, arba su dar kitu asmeniu, o taip pat į tai, kad dalį kalinimo laiko, kaip buvo nustatyta, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas patalpoje, kurioje sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira patalpa su durimis.

Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-85/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018) teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 600 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 15 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjui R. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas