4ee2eb72-e2bc-4038-881d-0258de62cff6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-87-932/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06168-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.19.4.1.; 2.1.15.1.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Aistei Bareikei, Erikai Bernotaitei, Vaidai Jankūnienei, Kristinai Juodelytei, Živilei Kalasauskaitei, Olgai Saveljevai ir Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, kaltinamajam M.

P. ir jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovskij), kaltinamajam T. V. ir jo gynėjui advokatui Giedriui Bučinskui, kaltinamajam V. Å . (V. Å .) ir jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Fomkin), nukentėjusiajam R. R. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Palamarčuk), vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. Å . (V. Å .), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) – 228 straipsnio 1 dalį, T.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. Å . ir T. V., bÅ«dami valstybės tarnautojai - dirbdami (duomenys neskelbtini), veikdami kartu tarpusavyje bei su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nais, 2015 m. sausio 2 d., apie 08.31 val., (duomenys neskelbtini), po to, kai kameroje nukentėjusysis R. R. įvykdė drausmės pažeidimÄ , V. Å . kartu su T. V. vedant R. R. į laikino laikymo kamerÄ , priėjus prie laiptų, V. Å . iÅ¡ nugaros pastÅ«mė R. R. nuo laiptų, po ko Å¡is atsitrenkė į prieÅ¡ais buvusį T.

V. bei klupdamas kabinosi rankomis į T. V. rÅ«bus, bandydamas nepargriÅ«ti, tokiu bÅ«du V. Å . imitavo R. R. pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nams, po ko, atremdami tariamus R. R. pasiprieÅ¡inimo veiksmus, T. V. panaudojant spec. priemonę – kovinius imtynių veiksmus, o, V. Å . kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pareigÅ«nais, panaudojant spec. priemonę - lazdÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. R., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad, smÅ«giuodami klumpančiam ant laiptų bei pargriuvusiam ant laiptinės aikÅ¡telės R.

R. į įvairias kÅ«no vietas, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias kÅ«no vietas, apimant ne mažiau kaip 9 kÅ«no dalis, padarydami R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį pavirÅ¡utine muÅ¡tine virÅ¡ugalvio žaizda ir poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, sėdmenyse ir Å¡launyse, blauzdose ir ribotais nugaros ir riešų paraudimais, galimai trauminės kilmės, bei nugaros ir deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimais (pagal 2015-01-28 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G272/15(01)), Å¡iais savo veiksmais, tyčia, virÅ¡ydami suteiktus įgaliojimus bei pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktuose numatytas pareigas – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 47 punkto reikalavimus – „Pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieÅ¡ nuteistuosius jėgÄ , iÅ¡skyrus savigynos ar nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasiprieÅ¡inimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais“, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 89.6 punkto nuostatÄ â€“ „tarnybos metu apsaugos ir priežiÅ«ros budinčios pamainos pareigÅ«nams draudžiama neleistinai elgtis su nuteistaisiais, žeminti jų orumÄ â€œ, demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkindami valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) autoritetÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Å iais savo veiksmais V. Å . ir T. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje. M. P. buvo kaltinamas tuo, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su budinčiosios pamainos Nr. 1 vyresniuoju prižiÅ«rėtoju T. V., budinčiosios pamainos Nr. 3 prižiÅ«rėtoju V. Å . bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nais, 2015 m. sausio 2 d., apie 08.31 val., (duomenys neskelbtini), po to, kai kameroje nukentėjusysis R.

R. įvykdė drausmės pažeidimÄ , V. Å . kartu su T. V. vedant R. R. į laikino laikymo kamerÄ , priėjus prie laiptų, V. Å . iÅ¡ nugaros pastÅ«mė R. R. nuo laiptų, po ko Å¡is atsitrenkė į prieÅ¡ais buvusį T. V. bei klupdamas kabinosi rankomis į T. V. rÅ«bus, bandydamas nepargriÅ«ti, tokiu bÅ«du V. Å . imitavus R. R. pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nams, jis (M. P.), atremdamas tariamus R. R. pasiprieÅ¡inimo veiksmus kartu su V. Å ., T. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pareigÅ«nais, panaudojo spec. priemonę – lazdÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

R., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad smÅ«giuodamas pargriuvusiam ant laiptinės aikÅ¡telės R. R. į įvairias kÅ«no vietas, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 9 smÅ«gius, padarydamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį pavirÅ¡utine muÅ¡tine virÅ¡ugalvio žaizda ir poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, sėdmenyse ir Å¡launyse, blauzdose ir ribotais nugaros bei riešų paraudimais, galimai trauminės kilmės, bei nugaros ir deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimais (pagal 2015-01-28 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G272/15(01)), Å¡iais savo veiksmais, tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, virÅ¡ydamas suteiktus įgaliojimus bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktuose numatytas pareigas – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 47 punkto reikalavimus – „Pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieÅ¡ nuteistuosius jėgÄ , iÅ¡skyrus savigynos ar nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasiprieÅ¡inimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais“, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 89.6 punkto nuostatÄ â€“ „tarnybos metu apsaugos ir priežiÅ«ros budinčios pamainos pareigÅ«nams draudžiama neleistinai elgtis su nuteistaisiais, žeminti jų orumÄ â€œ, demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkinant valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) autoritetÄ .

Å iais veiksmais M. P. buvo kaltinamas padaręs BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisme apklaustas kaltinamasis V. Å . kaltu neprisipažino. Parodė 2015-01-02 (ryte) kartu su priimančios pamainos prižiÅ«rėtoju T. V. tikrinę kameras (jis pridavinėjo pamainÄ , T. V. – priiminėjo). Priėjus prie kameros Nr. 14, kurioje bausmę atliko nuteistasis R. R., per stebėjimo langelį pažiÅ«rėjo į vidų, matė, jog nuteistasis ramiai sėdi ant lovos. Atrakino bei atidarė duris, po ko R.

R. atsikėlė, pradėjo eiti link durų, beeidamas nuo skiriamosios sienelės pasiėmė kibirėlį nuo majonezo ir apipylė fekalijomis jį ir T. V. IÅ¡ karto uždarė duris, jis ar tai kolega T. V. suÅ¡uko, kad juos apipylė. Tuomet su T. V. nuėjo į korpuso vyresniojo R. V. kabinetÄ ir nusirengė apipiltus drabužius. Netrukus į kabinetÄ atėjo R. V., pastarajam papasakojo, kas atsitiko, po ko R. V. apie incidentÄ pranešė budėtojų daliai. Koridoriuje (prie korpuso vyresniojo kabineto bei Å¡alia nuteistojo kameros) pradėjo rinktis pareigÅ«nai, jų buvo apie 10, tačiau konkrečių pavardžių nurodyti negali (iÅ¡ esmės tie, kurie buvo apklausti bylos nagrinėjimo metu).

Prie R. R. kameros atėjo pamainos vyresnysis Z. K.-P. (K.-P.), kuris kažkÄ su pastaruoju kalbėjosi. Buvo priimtas sprendimas iÅ¡vesti R. R. iÅ¡ kameros ir patalpinti į laikino sulaikymo kamerÄ , kadangi reikėjo apžiÅ«rėti kamerÄ Nr. 14, siekiant įsitikinti, ar nuteistasis neturi daugiau talpų, ar kameroje viskas tvarkinga. Pamainos vyresnysis Z. K.-P. nurodė jiems (V. Å . ir T. V.) nuvesti nuteistÄ jį į laikino sulaikymo kamerÄ , kas buvo suprantama, nes bÅ«tent jie buvo atsakingi už pamainos pridavimÄ ir priėmimÄ .

R. R. buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros, jam uždėti antrankiai (rankomis iÅ¡ priekio), vedant nuteistÄ jį T. V. ėjo priekyje, o jis (V. Å .) – iÅ¡ galo. Pasukus link laikino sulaikymo kamerų, jis sustojo prie laikino sulaikymo kameros (antros, esančios už grotų), įdėjo raktÄ ir jau norėjo atrakinti duris, tačiau pasisukęs pamatė, jog R. R. pradėjo kažkaip judėti, įsikabino T. V. į drabužius iÅ¡ priekio ir ėmė stumti. T. V. bandė atsilaikyti, jie abu (T. V. ir R. R.) stumdėsi.

IÅ¡vydęs, kaip Å¡ie stumdosi, jis (Å .) suÅ¡uko „pareigÅ«nų užpuolimas“. Tuomet taip besistumdydami R. R. ir T. V. nusirito palei sienÄ Å¾emyn laiptais ir pargriuvo ant mažosios laiptų aikÅ¡telės. T. V. gulėjo ant grindų, o R. R. buvo užvirtęs ant jo iÅ¡ virÅ¡aus ir surakintomis rankomis bei galva daužė T. V. į krÅ«tinę (kiek kartų, negali pasakyti). Tuo tarpu T. V. bandė rankomis atsistumti nuo nuteistojo. Norėdamas padėti, jis (V. Å .) greitai nusileido laiptais į apačiÄ ir bandė atitraukti R.

R. nuo T. V., bet negalėjo, nes Å¡is, gulėdamas pilvo sritimi ant T. V., ėmė spardytis kojomis. Kaltinamasis nurodė sakęs R. R. nusiraminti, bet Å¡is nereagavo ir toliau bandė įspirti. Tuomet V. Å . iÅ¡sitraukė lazdÄ ir atsimuÅ¡inėjo ja į R. R. spyrius. Kaltinamojo teigimu, jis lazda tik atsimuÅ¡inėjo (apie 8-10 kartų, kas truko apie 20 sek.), stengėsi nesitaikyti į R. R., kliuvo gal tik per batus. Ar pataikė į kojas ar kitÄ kÅ«no dalį, pasakyti negali. Vienu momentu besispardydamas R.

R. jam įspyrė (kur pataikė, tiksliai negali pasakyti, atrodo, kažkur pilvÄ ), po ko jis (V. Å .) krito, pakauÅ¡iu bei koja atsitrenkdamas į grotas. Kas toliau vyko, sunku pasakyti. Atsimena lyg matęs, kaip R. R. atsistojo, tarsi bandė bėgti, bet neiÅ¡laikęs pusiausvyros krito laiptais žemyn. Kai pilnai atsipeikėjo, atsikėlė ir nuėjo pažiÅ«rėti į apačiÄ . Ten stovėjo T. V. ir M. P., nuteistasis R. R. buvo apsiraminęs ir gulėjo. Atsimena, kad ant jo kaktos matėsi kažkiek kraujo.

Netrukus kažkas nurodė iÅ¡kviesti medicinos seselę, tačiau jis (V. Å .) nebelaukė, kol ji ateis. Jam skaudėjo sutrenktÄ galvÄ ir jis išėjo, vyko į poliklinikÄ . Ar įvykio metu kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų naudojo spec. priemones prieÅ¡ R. R., negali atsakyti. Apklausiamas teisme kaltinamasis pažymėjo ne visas aplinkybes beatsimenantis, tiksliau nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Kas liečia R. R., tai su pastaruoju asmeninių konfliktų nėra turėję. Tiesiog minėtas nuteistasis buvo linkęs nevykdyti nurodymų, yra tekę raÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl jo veiksmų, kviesti korpuso vyresnįjį, dėl ko pastarasis galimai buvo nepatenkintas juo (V.

Å .). Naktį prieÅ¡ incidentÄ R. R. taip pat reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kai po 22 val. buvo iÅ¡jungta elektra, nors elektros iÅ¡jungimas vyksta kiekvienÄ naktį. Kaltinamasis pažymėjo, kad pats nepriima sprendimų dėl elektros iÅ¡jungimo po nurodyto laiko, yra nustatyta tvarka ir jis privalo jÄ vykdyti (t. 7, b. l. 11-16). Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis V. Å . kaltės taip pat nepripažino. Parodė, jog 2015-01-02, apie 08.00 val., turėjęs priduoti pamainÄ keičiančios 1 pamainos pareigÅ«nui T.

V., todėl jie kartu pirmame aukÅ¡te, 2 poste, tikrino kiekvienÄ kamerÄ . Viskas vyko sklandžiai iki priėjo prie kameros, kurioje buvo nuteistasis R. R. Priėjęs prie minėto nuteistojo kameros, atidarė stebėjimo langelį, pažiÅ«rėjęs matė, kaip R. R. sėdėjo ant apatinio gulto. Kadangi pastarasis sėdėjo ramiai, V. Å . nurodė atidaręs kameros duris. R. R. atsistojo ir pradėjo eiti link jų, eidamas nuo skiriamosios sienelės paėmė indÄ nuo majonezo ir, pradėjęs vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, bÅ«damas kameroje, pylė ant jo su T.

V. iÅ¡ kibirėlio jame buvusį turinį. Viskas įvyko labai greitai. Suprato, jog kibirėlyje buvo fekalijos, nes pasklido smarvė. V. Å . nurodė, kad jam buvo pataikyta į veidÄ , ant rankų, megztinio ir kelnių. Antru mostelėjimu apipylė T. V., kuriam kliuvo mažiau. Jis iÅ¡ karto uždarė kameros duris ir suÅ¡uko, kad buvo apipilti. Tada kartu su T. V. nuėjo į pirmo korpuso vyresniojo kabinetÄ , esantį pirmame aukÅ¡te, kur nusirengė virÅ¡utinius rÅ«bus. Kiek prisimena, pirmo korpuso priimančiosios pamainos vyresnysis R.

V. apie fekalijų apipylimo faktÄ paskambinęs informavo budinčiÄ jÄ dalį. Pirmo korpuso antrame poste pradėjo rinktis pareigÅ«nai, kadangi tai buvo neeilinis įvykis, susirinko daug pareigÅ«nų, taip pat atėjo ir jo virÅ¡ininkas Z. K.-P., pirmos pamainos korpuso vyresnysis R. V., kurie sprendė, kÄ toliau daryti; kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų bendravo per grotas su R. R. Tiksliai nepamena, bet kažkuris iÅ¡ vadovų (Z. K.- P. ar R. V.) davė nurodymÄ atidaryti R. R. kameros duris ir iÅ¡vesti pastarÄ jį į laikino sulaikymo kamerÄ .

Toks sprendimas buvo priimtas, kadangi po įvykusio incidento nuteistojo kamera turėjo bÅ«ti apžiÅ«rėta kruopščiau. Jis (V. Å .) su T. V. buvo atsakingi už minėtos kameros priėmimÄ -pridavimÄ , kuris dėl incidento nebuvo pabaigtas iki galo, todėl gavus nurodymÄ iÅ¡vesti R. R. į laikino sulaikymo kamerÄ , jis (V. Å .) atidarė kameros duris. R. R. buvo apsiraminęs, pats išėjo iÅ¡ kameros, T. V. uždėjo jam antrankius priekyje, ir jie nuėjo link laikino sulaikymo kamerų. T. V. ėjo pirmas, už jo R.

R., o jis (V. Å .) – R. R. iÅ¡ paskos. Priėjus prie metalinių vartelių, esančių Å¡alia korpuso vyresniojo kabineto, T. V. pirmas praėjo pro vartelius, tada praėjo R. R., o V. Å . paskutinis. Praėjus pro minėtus metalinius vartelius, dar pačioje pirmoje aikÅ¡telėje, deÅ¡inėje pusėje yra dvi laikino sulaikymo kameros. R. R. jie vedė į antrÄ (tolimesnę) kamerÄ (Å¡ios kameros yra dar nepriėjus pirmųjų laiptelių). Priėjus prie antros sulaikymo kameros, V. Å . nurodė pradėjęs raktu atidarinėti kameros grotas.

Neatsimena, kur ir kaip tuo metu stovėjo T. V. ir R. R., tačiau berakindamas grotas, pamatė, kaip R. R. priekyje antrankiais surakintomis rankomis įsikimba T. V. iÅ¡ nugaros už rÅ«bų. Dabar neatsimena, kuo tuo metu buvo apsirengęs T. V., tačiau nuteistasis, įsikabinęs už marÅ¡kinių arba už megztinio, įsikibęs stÅ«mė T. V. nuo laiptų. V. Å . teigimu, jis, norėdamas R. R. atitraukti nuo T. V., bandė pagriebti nuteistÄ jį (už ko, tiksliai neatsimena), tačiau jam nepavyko, nes R.

R., pradėjęs muistytis, iÅ¡sprÅ«do. Tuomet V. Å . suÅ¡uko: „užpuolimas“. Tuo metu, T. V., klupdamas ir prisilaikydamas palei sienÄ , kartu su į jį įsikabinusiu R. R., besimuistydami laiptais nusileido iki pirmosios aikÅ¡telės. V. Å ., eidamas iÅ¡ paskos, suklupdamas ant laiptų po to, kai iÅ¡sprÅ«do R. R., ir prisilaikydamas palei sienÄ , nusileido iki aikÅ¡telės. Tuo metu T. V. gulėjo ant nugaros aikÅ¡telėje, o ant jo buvo užvirtęs R. R., kuris antrankiais surakintomis rankomis daužė T.

V. į krÅ«tinę ir tuo pačiu gulinčiam T. V. smÅ«giavo galva (nepamena, kur tiksliai). V. Å . teigė negalintis tiksliai įvardinti, kiek smÅ«gių sudavė R. R. T. V., matė tik, kad pastarasis intensyviai atliko minėtus veiksmus prieÅ¡ jo kolegÄ . Tai truko, kol V. Å . nusileido laiptais iki R. R.. Jo tikslas buvo padėti iÅ¡silaisvinti T. V. Jis, paėmęs nuteistÄ jį už nugaros, norėjo atitraukti nuo T. V., tačiau tai jam nepavyko. Norėdamas, kad R. R. paleistų T. V., kelis kartus smÅ«giavo savo spec. priemone – lazda; stengėsi nepataikyti į draudžiamas vietas, nes jo tikslas buvo apraminti, o ne sužeisti.

Neatsimena, kiek tiksliai kartų sudavė lazda (apie 8-10 kartų); taip pat neatsimena, kuriuo momentu jis iÅ¡sitraukė lazdÄ . Tuo metu jau buvo pribėgę daugiau pareigÅ«nų, kas konkrečiai, neatsimena. Be jo kažkas iÅ¡ pribėgusių pareigÅ«nų taipogi smÅ«giavo lazda R. R., tačiau nežino, kas konkrečiai, kiek kartų ir ar pataikė. Tarp jų buvo M. P., kuris taip pat smÅ«giavo (tik nežino, ar pataikė). Tada pabandė sugriebti R. R. už kojos ir traukti į save, tačiau pastarasis jam spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , po ko V.

Å . nurodė atsitrenkęs į Å¡alia buvusias grotas; trenkėsi pakauÅ¡iu bei stipriai susitrenkė galvÄ . Kai atsitokėjo, pamatė, kad R. R., bandydamas atsistoti, neiÅ¡laikė pusiausvyros bei nuslydo laiptais į aikÅ¡telę, esančiÄ prie 6-to posto. Jam atsitokėjus, R. R. ant T. V. jau nebuvo, prieÅ¡ R. R. niekas jokių veiksmų jau nenaudojo. V. Å . teigė nusileidęs į aikÅ¡telę; ten buvo kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų. Neprisimena, ar buvo nusileidęs T. V. Nematė ir neprisimina, ar T.

V. naudojo lazdÄ ar kokius nors veiksmus prieÅ¡ R. R. Nusileidus į aikÅ¡telę prie 6 posto prieÅ¡ R. R. niekas jokių veiksmų jau neatliko; nuteistasis buvo apsiraminęs, matė ant jo veido kraujÄ . V. Å . parodė pats nesudavęs nė vieno smÅ«gio R. R. į galvos sritį; nematė, kad į veido sritį suduotų kas nors iÅ¡ jo kolegų. Girdėjo, kad kažkas iÅ¡ kolegų informavo med. personalÄ apžiÅ«rėti R. R. Kadangi nuteistasis jau buvo ramus, pabuvęs Å¡alia pastarojo apie porÄ minučių, išėjo.

Kaltinamasis V. Å . nesutiko savo veiksmais piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir tvirtino, kad nuteistasis R. R. aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, t. y. stÅ«mė T. V. nuo laiptų, užgriuvęs ant pastarojo smÅ«giavo, o jis (V. Å .), panaudodamas veiksmus ir lazdÄ , stengėsi sutramdyti nuteistÄ jį, padedant iÅ¡silaisvinti T. V. Veikė taip, kaip jam atrodė tinkamai toje situacijoje. R. R. pasiprieÅ¡inimas nebuvo imituotas, pastarasis iÅ¡ tikrųjų užpuolė T. V. Kaltinamasis neigė savo veiksmais pažeidęs darbÄ reglamentuojančių teisės aktus, specialiÄ sias priemones naudojo, nepažeisdamas numatytų jų naudojimo sÄ lygų (t. 4, b. l. 165-166, 174-176).

Teisme apklaustas kaltinamasis T. V. savo kaltės nepripažino. Parodė 2015-01-02 buvęs paskirtas priimti iÅ¡ trečios budinčios pamainos 2 ir 3 priežiÅ«ros postus. Priimdamas postÄ iÅ¡ V. Å ., kartu su juo priėjo prie 1 aukÅ¡to kameros Nr. 14, kurioje bausmę atliko nuteistasis R. R. Priėję įsitikino, jog atidaryti duris yra saugu. Atidarius duris, R. R. sėdėjo ant lovos, tada atsikėlė, paėmė nuo skiriamosios sienelės kibirėlį nuo majonezo ir, nieko nesakydamas (tik buvo matyti, jog jis buvo suirzęs ir neramus), juos apipylė.

IÅ¡kart pasklido aÅ¡trus Å¡lapimo ir fekalijų kvapas. Su kolega nusirengė apipiltus rÅ«bus (T. V. liko su marÅ¡kiniais, V. Å ., atrodo, su megztiniu). Nusirengęs jis (T. V.) nuėjo į 2 korpusinį skyrių, pranešė R. V., kas atsitiko. Tuo tarpu V. Å . paspaudė pavojaus mygtukÄ , pradėjo rinktis pareigÅ«nai. Kiek atsimena, atėjo 3 pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P., pasirodė T. M., kiti pareigÅ«nai (8-10). Z. K.-P. arba T. M. davė nurodymÄ iÅ¡vesti R. R. iÅ¡ bausmės atlikimo kameros ir vesti į laikino sulaikymo kamerÄ .

Nurodymas buvo duotas jam ir V. Å . IÅ¡vedus nuteistÄ jį iÅ¡ kameros, jis pats (T. V.) uždėjo jam antrankius (rankos buvo iÅ¡ priekio) ir su V. Å . pradėjo vesti nuteistÄ jį į laikino sulaikymo kamerÄ . Kaltinamasis nurodė vedęs iÅ¡ kairės pusės, Å¡ie tiek dar prilaikė pastarojo kairę rankÄ , o V. Å . ėjo iÅ¡ deÅ¡inės. Atsimena, kaip einant R. R. atsiprašė už savo poelgį, nurodė nenorėjęs jo apipilti, sakė, kad neturi nieko prieÅ¡ nei prieÅ¡ jį (T. V.), nei prieÅ¡ jo pamainÄ .

Vedant nuteistÄ jį, koridoriuje buvo kokie 8 pareigÅ«nai. Pasukus už korpuso vyresniojo kabineto į koridoriukÄ link laikino sulaikymo kamerų, bÅ«nant aikÅ¡telėje, pajuto iÅ¡ už nugaros tokį kaip spaudimÄ /stÅ«mimÄ kÅ«nu į deÅ¡inį petį, po ko jam klumpant R. R. iÅ¡ priekio įsikabino į marÅ¡kinius ir jie abu su R. R. palei sienÄ nusirideno nuo laiptų į aikÅ¡telę tarp 6 ir 12 postų. Kur tuo metu buvo V. Å ., nematė, tik girdėjo, kaip jis kažkuriuo momentu (gal kai ridenosi nuo laiptų) suÅ¡uko „pareigÅ«nų užpuolimas“.

Kodėl R. R. įsikabino jam į marÅ¡kinius, negali pasakyti; galbÅ«t dėl to, jog nenugriÅ«tų, nes buvo surakintas antrankiais. Kaltinamasis T. V. teigia guminės lazdos prieÅ¡ nuteistÄ jį nepanaudojęs, jos net nebuvo iÅ¡sitraukęs iÅ¡ žiedo (pačiÄ lazdÄ turėjo, kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų jam jÄ buvo dar anksčiau įkišęs). Pats jokių veiksmų prieÅ¡ R. R. nenaudojo, tik abu kartu su juo nusirideno laiptais. PrieÅ¡ R. R. lazdÄ naudojo V. Å . Tai buvo tuo metu, kai nusiridenus laiptais žemyn R.

R. buvo į jį (T. V.) įsikabinęs, tačiau tiksliai to nebeatsimena. Pamena tik V. Å . mostus lazda. Kiek buvo mostų, sunku pasakyti, gal 2. Ar V. Å . kliudė nuteistÄ jį, negali atsakyti. Tada pradėjo rinktis kiti pareigÅ«nai, viskas vyko greitai. Kada tiksliai R. R. paleido kaltinamÄ jį, T. V. atsakyti negalėjo (nurodė, jog galimai po spec. priemonės panaudojimo). Ar be V. Å . dar kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų naudojo spec. priemones, taip pat nebegali atsakyti. Kada atsirado M. P., negali atsakyti. Nuo grindų atsikėlė, kai R.

R. jau buvo nurimęs. Atėjęs iÅ¡vedžiotojas (asmuo, paskirtas vesti nuteistuosius) nuvedė R. R. pas medikus. Atrodo, tokį nurodymÄ davė T. M. Ar R. R. buvo sužalotas, sunku pasakyti, pamena tik, jog kaktos srityje buvo kruvina. Kaltinamajam negalint atsakyti į daugelį klausimų, taip pat dalį aplinkybių nurodžius skirtingai nei ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus T. V. parodymus (t. 4, b. l. 137-138, 146-148), po ko kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad tie parodymai yra teisingi ir prašė jais vadovautis (antai, jeigu tÄ kart nurodė, kad iÅ¡ pradžių buvo Å¡auksmas „pareigÅ«no užpuolimas“, o tik paskui pajuto stÅ«mimÄ , vadinasi, taip ir buvo.

Jeigu nurodė, kad V. Å . smÅ«giavo gulinčiam R. R. ne mažiau kaip 3 kartus, taip pat smÅ«giavo M. P., vadinasi, taip ir buvo ir kt.). Kaltinamojo T. V. teigimu, įvykio metu jis nesuprato, jog buvo užpultas, nesuvokė, dėl ko R. R. įsikibo jam į marÅ¡kinius (t. 7, b. l. 1-7). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. V. neigė kaltę, parodė 2015-01-02, 07.50 val., pradėjęs darbÄ . Pirmiausia vyko rikiuotė ir instruktažu; jam buvo pavesta priimti 2 ir 3 postus, kurie yra pirmame korpusiniame skyriuje.

PamainÄ priiminėjo iÅ¡ budinčiosios pamainos Nr. 3 prižiÅ«rėtojo V. Å . Kadangi pamainos dar nebuvo priėmęs, spec. priemonės nebuvo iÅ¡duotos. BÅ«dami 2-ame priežiÅ«ros poste, esančiame pirmame aukÅ¡te, kartu su V. Å . priėjo prie kameros Nr. 14, kurioje buvo nuteistasis iki gyvos galvos R. R. V. Å . atidarė pirmÄ sias duris, priėjo prie antrųjų grotinių kameros durų, norėdamas uždėti R. R. antrankius. Siekiant apžiÅ«rėti kamerÄ , nuteistasis turėjo bÅ«ti iÅ¡vedamas iÅ¡ kameros su antrankiais, kadangi buvo įraÅ¡ytas į įskaitÄ , kaip linkęs užpulti ar pasiprieÅ¡inti pareigÅ«nams.

Tuo metu R. R. sėdėjo ant gulto, po to atsikėlęs pradėjo eiti link grotuotų durų. Eidamas nuo sienelės paėmė kibirėlį nuo majonezo ir vienu mostu pylė ant V. Å . kibirėlio turinį. Užpylus suprato, kad tai buvo fekalijos, nes pasklido stipri smarvė. Labiausiai kliuvo V. Å ., ant kurio buvo užpiltas beveik visas kibirėlio turinys, o T. V. – tik ant žieminės striukės. V. Å . iÅ¡ karto uždarė pirmÄ sias kameros duris ir paspaudė koridoriuje buvusį pavojaus mygtukÄ .

T. V. nurodė nusiėmęs striukę bei megztinį, kuriuos nunešė į korpuso vyresniojo kabinetÄ , pats likdamas tik su marÅ¡kiniais; V. Å . taip pat nusirengė virÅ¡utinius rÅ«bus. Tada T. V. nuėjo į korpuso vyresniojo kabinetÄ , kur tuo metu buvo jo pamainos korpuso skyriaus vyresnysis R. V., kuris tÄ dienÄ buvo atsakingas tiek už pirmÄ , tiek už antrÄ korpusinius skyrius. Jis informavo R. V. apie incidentÄ su R. R. bei pranešęs grįžo vėl į pirmÄ korpusÄ prie R. R. kameros, kur jau pradėjo rinktis pareigÅ«nai.

Kažkuris iÅ¡ jų paskambino į budėtojų dalį, pranešė apie incidentÄ bei paprašė atsiųsti rezervinę grupę. Susirinko daug pareigÅ«nų, daugiausia iÅ¡ trečios pamainos. Prie R. R. kameros atėjo trečios pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P., kuris bendravo su R. R., liepė Å¡iam nusiraminti. Taip pat prie R. R. kameros buvo ir pamainos korpuso vyresnysis R. V. (tik neatsimena, ar pastarasis bendravo su nuteistuoju). Dar prie kameros buvo priėjęs APS vyresnysis inspektorius T. M. Kai R. R. jau buvo apsiraminęs, kažkas iÅ¡ buvusių aukÅ¡tesnio rango pareigÅ«nų priėmė sprendimÄ , kad reikia pastarÄ jį iÅ¡vesti į laikino laikymo kamerÄ , kad bÅ«tų atlikta detali kameros apžiÅ«ra.

Kaltinamasis teigė neatsimenantis, ar Z. K.-P., ar T. M. tÄ padaryti nurodė jam ir V. Å . Pastarasis atidarė R. R. kameros duris, nuteistasis pats išėjo iÅ¡ kameros, buvo ramus. T. V. nurodė uždėjęs antrankius iÅ¡ priekio ir nuėjo koridoriumi link laikino laikymo kamerų. Jis vedė R. R., prilaikydamas jį už kairės rankos; neprisiminė, kur tiksliai ėjo V. Å . Vedant R. R., Å¡is jo atsiprašė, kad ir jam (T. V.) kliuvo fekalijų, sakė nenorėjęs jį apipilti, teigė nesantis nusiteikęs nei prieÅ¡ T.

V., nei prieÅ¡ jo pamainÄ . Praėjus korpuso vyresniojo kabinetÄ , priėjo metalinius vartelius, už kurių deÅ¡inėje pusėje buvo dvi laikino laikymo kameros. Praėjus pro vartelius, pirmas pro juos praėjo R. R., jis už R. R., o po jo V. Å . Priėjus prie antrosios laikino laikymo kameros, stabtelėjo, norėdamas atidaryti duris. R. R. buvo jam už nugaros. Neatsimena, kur buvo tuo metu V. Å . Staiga jis iÅ¡girdo kaip V. Å . suÅ¡uko „pareigÅ«no užpuolimas“ ir iÅ¡ karto pajuto stiprų stÅ«mimÄ iÅ¡ nugaros į deÅ¡inį petį.

Jis suklupo, kaire puse atsirėmė į sienÄ . Tuo pat metu pajuto, kaip R. R., griÅ«damas ant jo ir bandydamas nenukristi, kabinosi rankomis jam už rÅ«bų. Jis bandė prilaikyti R. R., kad Å¡is veidu nenukristų ant laiptų. Viskas įvyko labai staigiai; klupdami ir laikydamiesi vienas už kito, R. R. už jo, jis lyg ir prilaikydamas R. R., atsidÅ«rė laiptinės aikÅ¡telėje, esančioje tarp pirmųjų ir antrųjų laiptelių. Dar jam su R. R. klumpant laiptais, V. Å . pradėjo naudoti spec. priemonę, t. y. smÅ«giuoti lazda R.

R., T. V. teigė nežinantis, kiek kartų ir kur pataikė. Jis nesuprato tuo metu, kad tokiais veiksmais R. R. jį puola. Matė, kad R. R. krenta nuo laiptų ir savo veiksmais bando už jo užsilaikyti. Nežino, kokius užpuolimo veiksmus matė V. Š. ir kaip pastarasis suprato, kad nuteistasis jį puola. Neatsimena, kokioje padėtyje atsidūrė su R. R. aikštelėje; tik žino, kad buvo joje suklupęs. Nepamena tokio fakto, kad R. R. būtų užgriuvęs ant jo ir jam smūgiuotų. Matė, kad nuteistajam gulint aikštelėje, V.

Š. smūgiavo gulinčiam R. R. ne mažiau kaip tris kartus; tik nežino, į kurias vietas smūgiavo, nes tuo metu buvo didelė sumaištis, subėgo daugiau pareigūnų. R. R. smūgiavo ir daugiau pareigūnų lazdomis, bet nepastebėjo, kas konkrečiai smūgiavo, tik matė, kad iš pribėgusių pareigūnų smūgiavo R. P., tačiau nežino nei kiek kartų, nei į kurias vietas, taip pat to, ar pastarasis (M. P.) pataikė R. R. (matė M. P. lazdų mostus į R. R.). T. V. parodė pats tuo metu bandęs kelti R.

R. nuo grindų, traukti nuo suduodamų smÅ«gių, bet jam nepavyko, smÅ«giai truko apie 2-3 minutes, bent jam taip pasirodė. Jis pats nenaudojo prieÅ¡ R. R. jokių veiksmų, spec. priemonės lazdos taip pat nenaudojo, net nebuvo jos iÅ¡traukęs iÅ¡ žiedo (pačiÄ lazdÄ turėjo, kadangi dar einant koridoriumi ir lydint R. R. kažkas iÅ¡ trečios pamainos pareigÅ«nų įkiÅ¡o jam į žiedÄ lazdÄ ). Kažkuriuo momentu R. R. nusirideno nuo antrų laiptų ir atsidÅ«rė rÅ«sio aikÅ¡telėje prie Å¡eÅ¡to posto.

Anot T. V., jis neatsimena, kodėl ir kaip nuteistasis nusirideno; taip pat nepamena, ar pastarajam nusiridenus aikštelėje kažkas iš pareigūnų dar naudojo prieš jį kokius nors veiksmus. T. V. nusileidus į aikštelę ir priėjus prie R. R., šis gulėjo ant nugaros. Kaltinamasis teigė padėjęs nuteistajam atsistoti. Tuo metu aikštelėje buvo dar keli pareigūnai (neatsimena, kas konkrečiai); dalis jų stovėjo ant laiptų ar aukštesnėje aikštelėje. Matė, kad ant R. R. kaktos buvo kraujo.

Kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų pradėjo organizuoti R. R. nuvedimÄ pas medikus. T. V. tvirtino nenaudojęs prieÅ¡ R. R. nei smurtinius veiksmus, nei spec. priemonę – lazdÄ . Nematė, kad nuteistasis bÅ«tų įvykdęs pareigÅ«nų užpuolimÄ , pastarasis jo (T. V.) nepuolė. Nematė, kokius veiksmus R. R. atliko prieÅ¡ V. Å . Kiti pareigÅ«nai, atbėgę po V. Å . Å¡Å«ksnio apie užpuolimÄ , reagavo kaip pareigÅ«nų užpuolimo atveju. Matė, kad V. Å . smÅ«giavo R. R. ant laiptų, po to aikÅ¡telėje.

Taip pat matė, kad aikÅ¡telėje smÅ«giavo M. P. ir dar kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų. Apklausiamas T. V. negalėjo pasakyti, kiek ir į kurias vietas buvo suduota smÅ«gių R. R., tik matė mostus lazdomis. T. V. pabrėžė nepiktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, nepažeidęs jokių jo darbÄ reglamentuojančių teisė aktų. Nežino, kodėl V. Å . suÅ¡uko „pareigÅ«nų užpuolimas“, nežino, ar pastarasis imitavo tai tyčia, ar iÅ¡ tiesų pamatė, kokius nors R. R. veiksmus, kuriuos suprato kaip užpuolimÄ (t. 4, b. l. 137-138, 146-148).

Bylos nagrinėjimo metu apklausiamas kaltinamasis M. P. neigė įvykdęs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kiek atsimena aplinkybes, tai 2015-01-02 atliko tarnybÄ (duomenys neskelbtini) 7-ame priežiÅ«ros poste. Baigiantis darbui, pridavus postÄ , kartu su korpuso vyresniuoju R. K. ėjo link pastarojo kabineto sutikrinti žiniaraščius. Nusileidę iÅ¡ 4 aukÅ¡to į 1-Ä jį, sužinojo, kad 2 poste įvyko incidentas, kurio metu nuteistasis R. R. apipylė prižiÅ«rėtojus fekalijomis. Kas tÄ konkrečiai pasakė, dabar tiksliai nebeatsimena.

GalbÅ«t ir tie patys prižiÅ«rėtojai, kurie buvo apipilti, t. y. V. Å . ir T. V. (gal kažkas kitas pasakė). Buvo sustabdytas pamainų pridavimas-priėmimas, dėl ko jis (M. P.) niekur iÅ¡eiti nebegalėjo. Netoli nuteistojo kameros bÅ«riavosi pareigÅ«nai (daugmaž apie 10), atėjo kažkas iÅ¡ aukÅ¡tesnių pareigÅ«nų, buvo aiÅ¡kinamasi, kÄ daryti. Tuomet kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų davė nurodymÄ iÅ¡vesti nuteistÄ jį iÅ¡ kameros ir nuvesti jį į laikino sulaikymo kamerÄ . R. R. vedė V.

Å . ir T. V. Kokioje padėtyje buvo nuteistojo rankos, neatsimena. Kai minėti prižiÅ«rėtojai nuvedė nuteistÄ jį, jis (M. P.) buvo netoli korpuso vyresniojo kabineto. Jo turėta spec. priemonė – lazda buvo įkiÅ¡ta į žiedÄ . Kai prižiÅ«rėtojai pasuko link laikino sulaikymo kamerų (kaltinamasis nurodo tuo momentu tebestovėjęs netoliese korpuso vyresniojo kabineto, apie 3 m nuo pasukimo), pasigirdo Å¡auksmas „pareigÅ«nų užpuolimas“. Kadangi jis (M. P.) buvo arčiausiai link pasukimo vietos, iÅ¡kart reaguodamas į tokį Å¡auksmÄ nubėgo į tÄ koridoriukÄ , vedantį prie 2 ir 6 postų, t. y. ten, kur nuteistasis buvo vedamas dviejų prižiÅ«rėtojų.

Ar dar kas nors sureagavo, bėgo, dabar jau negali pasakyti. Atrodo buvo įjungtas ir aliarmo mygtukas (tiksliai nepamena, bet mano, jog taip turėjo būti). Iki nuteistojo ir prižiūrėtojų atbėgo greitai, atstumas buvo mažas, truko gal pusę minutės. Įbėgęs pamatė R. R. gulintį ant grindų (kokioje pozicijoje gulėjo – ant nugaros ar ant pilvo – nepamena), gulėdamas žemesnėje aikštelėje tarp 6 ir 12 postų, aktyviais veiksmais (spardydamasis kojomis) priešinosi pareigūnams.

V. Å . ir T. V. stovėjo ties gulinčio nuteistojo pečiais (kÄ jie tiksliai darė, M. P. teigia nematęs), o jis (M. P.) nubėgo prie nuteistojo kojų, norėdamas jas suvaldyti. Pribėgęs iÅ¡sitraukė lazdÄ iÅ¡ žiedo ir smÅ«giavo ja per grindinį (vėliau patikslino, jog lazdÄ iÅ¡sitraukė tik įbėgęs į koridoriukÄ ). Tokiu bÅ«du sudavė įspėjamÄ jį smÅ«gį, tikėdamasis, jog nuteistasis sureaguos ir nustos spardytis. Kiek iÅ¡ viso kartų sudavė, nepamena, tačiau visi smÅ«giai buvo į grindis, nė karto nesudavė nukentėjusiajam.

Ikiteisminio tyrimo apklausoje neteisingai užfiksuota, kad jis lazda keletÄ kartų trenkė nuteistajam per kojas (negali paaiÅ¡kinti, kodėl tokia aplinkybė yra nurodyta protokole, matyt, ji neteisingai užraÅ¡yta, neatkreipė dėmesio į tai). Ä® V. Å . ir T. V. veiksmus neatkreipė dėmesio, nes pats buvo susikoncentravęs į R. R. kojas. Ar pastarieji turėjo lazdas, negali pasakyti. Po to nukentėjusysis kažkaip nusirito laiptais žemyn ar tai spruko (dėl ko taip atsitiko, negali detalizuoti); kur tuo momentu buvo V.

Å . ir T. V. – taip pat nepasakys. Atsimena tik tai, jog jis (M. P.), nulipęs žemyn iki laiptų vidurio, pasižiÅ«rėjo į nuteistÄ jį. Å is buvo sėdimoje padėtyje, atsisukęs nugara, nuteistojo veido nematė. Tada priėjęs korpuso vyresnysis R. K. ar tai kažkoks kitas pareigÅ«nas nurodė, jog reikia iÅ¡kviesti medikus. Tuomet kaltinamasis kartu su R. K. išėjo sutikrinti žiniaraščius, korpuso vyresnysis pasirašė ir taip baigė pamainÄ . Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M.

P. teigė negalintis pasakyti, ar V. Å . ir T. V. sudavė nukentėjusiajam, nematė, kokius veiksmus Å¡ie atliko. Nežino, ar T. V. buvo parkritęs ant žemės. Taip pat negali įvardinti, kas dar be jų buvo toje patalpoje prie laikino sulaikymo kamerų, ar kažkas atliko kokius veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį. Jis pats (M. P.) įvykio metu, atrodo, nebuvo sužalotas, į medikus tikrai nesikreipė. To, ar buvo sužalotas R. R., nematė, nes, kai pastarasis nusirito laiptais žemyn, sėdėjo atsisukęs nugara.

Kaltinamojo teigimu, jis su R. R. neturėjo jokių konfliktų, Å¡is jam nėra reiÅ¡kęs jokių pretenzijų. Ä®vykio metu reagavo į iÅ¡girstÄ Å¡auksmÄ , galvojo, jog yra užpulti pareigÅ«nai; atbėgęs bandė sutramdyti besispardantį nuteistÄ jį (norėjo suspausti jo kojas), trenkė lazda į grindis, tačiau nuteistajam nė sykio nesudavė (t. 7, b. l. 1-7). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. kaltu taip pat neprisipažino, parodė, jog 2018-01-02, apie 08.30 val., dirbdamas trečioje pamainoje, kartu su korpuso vyresniuoju R.

K. pridavinėjęs pamainÄ 7 poste, kuris yra 4 aukÅ¡te, t. y. prieÅ¡ingoje pastato pusėje nei nukentėjusiojo R. R. gyvenamoji kamera. Pridavus postÄ , kartu su R. K. ėjo sutikrinti žiniaraščius į korpuso vyresniojo kabinetÄ , esantį pirmame aukÅ¡te, tame pačiame koridoriuje, kuriame yra R. R. kamera. Nusileidę į pirmÄ aukÅ¡tÄ , prie R. R. kameros pamatė daug pareigÅ«nų (apie 15). Kažkas iÅ¡ koridoriuje buvusių pareigÅ«nų pasakė, jog buvo incidentas – vienas iÅ¡ pareigÅ«nų buvo apipiltas fekalijomis, arba vienÄ iÅ¡ nuteistųjų apipylė, tiksliai nepamena.

Kadangi prie R. R. kameros buvo daug žmonių, jie neužtruko ir nuėjo su R. K. į korpuso vyresniojo kabinetÄ sutvarkyti tarnybinę dokumentacijÄ apie 7 posto pridavimÄ . Po to jis kartu su R. K. stovėjo koridoriuje, prie kabineto, ir laukė, kol kiti pareigÅ«nai pateiks žiniaraščius, kadangi nei jis, nei kiti pamainÄ pridavę ir priėmę pareigÅ«nai be korpuso vyresniojo neturi teisės iÅ¡eiti iÅ¡ režiminės zonos. Stovėjo apie 10-15 minučių. Anot M. P., jis nestebėjo, kas vyko prie nuteistojo R.

R. kameros, nematė, kas su R. R. bendravo prie kameros, nežinojo, kas davė nurodymÄ iÅ¡vesti nuteistÄ jį. Matė tik tai, jog trečios pamainos prižiÅ«rėtojas V. Å . ir kitas pareigÅ«nas, kurį pažinojo tik iÅ¡ veido (vėliau sužinojo, kad tai buvo T. V.), pro juos pravedė R. R.. Jis neatsimena, kaip buvo vedamas R. R., t. y. kas po ko ėjo, ar R. R. buvo su antrankiais. Matė, kai prižiÅ«rėtojai su nuteistuoju pasuko pro metalinius vartelius link laiptų, vedančių į laikino laikymo kameras.

Pasukus, kažkur po pusės minutės, iÅ¡ tos pusės, kur kÄ tik buvo įvestas R. R., iÅ¡girdo kaip kažkas suÅ¡uko: „pareigÅ«nų užpuolimas“. M. P. teigimu, jam nebuvo žinoma, kas suÅ¡uko. IÅ¡girdus apie pareigÅ«nų užpuolimÄ , pirma mintis buvo apie tai, kad R. R. pasiprieÅ¡ino jį vedusiems pareigÅ«nams, kadangi Å¡Å«ksnis buvo iÅ¡ tos pusės, kur pastarieji kÄ tik nuėjo. Kadangi buvo arčiausiai prie laiptų, iÅ¡ karto puolė pro metalinius vartelius link laiptų. Pribėgęs pamatė, kad R.

R. gulėjo ant laiptinės aikÅ¡telės, pastarojo kojos buvo pasuktos į 12 postÄ , jis muistėsi ir spardėsi kojomis. R. R. vedę pareigÅ«nai bandė jį sutramdyti; prižiÅ«rėtojai buvo arčiau pečių srities, vienas iÅ¡ vienos pusės, kitas iÅ¡ kitos. Apklausiamas M. P. negalėjo įvardinti, kokiais konkrečiais veiksmais besimuistantį ir besispardantį R. R. bandė sutramdyti pareigÅ«nai. Viskas vyko labai greitai, aikÅ¡telėje buvo tamsu. Jis nestebėjo kitų pareigÅ«nų veiksmų, pamena tik grÅ«mimÄ si.

Pats pribėgo R. R. prie kojų, kadangi norėjo padėti sutramdyti pastarojo kojas, kuriomis Å¡is intensyviai spardėsi. Jis iÅ¡ pradžių bandė prilaikyti R. R. kojas rankomis, tačiau nepavyko, nes R. R. toliau intensyviai spardėsi. Tuomet jis (M. P.) savo spec. priemone – lazda keletÄ kartų smÅ«giavo R. R. į kojų sritį, tačiau, nuteistajam besispardant, nepataikė (lazda pataikė į grindinį). Neatsimena, kiek tiksliai kartų smÅ«giavo R. R. į kojų sritį, tik žino, kad nuteistajam spec. priemone – lazda nesudavė.

M. P. teigė neatsimenantis, ar iÅ¡girdęs apie pareigÅ«nų užpuolimÄ Ä¯bėgo jau su lazda rankoje, ar lazdÄ iÅ¡sitraukė iÅ¡ žiedo, pribėgęs prie R. R. Jis nematė, ar lazdÄ naudojo nuteistÄ jį tramdę pareigÅ«nai V. Å . ir T. V., kadangi dėl visÄ parÄ trukusio budėjimo buvo labai pavargęs, be to, viskas įvyko labai greitai, buvo didelė sumaiÅ¡tis, nepastebėjo tikslių ir konkrečių kitų pareigÅ«nų veiksmų. Pamena tik tai, kad besimuistydamas R. R. nusirideno laiptais žemyn iki 6 posto aikÅ¡telės, V.

Š. ir T. V. nuėjo iš paskos, o jis pasiliko ant laiptų. Tuomet pamatė, kad aikštelėje R. R. jau buvo apsiraminęs. Anot M. P., nuteistasis buvo į jį nugara (nepamena, ar gulintis, ar pritūpęs). Toje aikštelėje, jis nematė, kad kas nors iš pareigūnų naudotų kokius nors veiksmus prieš R. R., kuris buvo ramus. Jis pats į aikštelę nusileidęs nebuvo. Jam stovint ant laiptų, arčiau viršutinės aikštelės, prie jo priėjo R. K., pažiūrėjo į R. R. pusę.

Neprisimena, ar R. K., ar kitas pareigÅ«nas, pasakė, kad R. R. reikia nuvesti pas medikus apžiÅ«rai, po ko jis (M. P.) su R. K. išėjo. Neprisimena, ar dar kas nors iÅ¡ pareigÅ«nų buvo priėjęs prie R. R., kai Å¡is buvo laiptinės aikÅ¡telėje, prie 6 posto. Nematė, kas nuvedė R. R. pas medikus. Kadangi nusiridenus R. R. nuo laiptų, pastarÄ jį matė tik iÅ¡ nugaros, nepastebėjo, ar R. R. veidas buvo kruvinas. M. P. teigė, jog, nepaisant to, kad R. R. smÅ«giavo lazda, norėdamas sutramdyti, tačiau nepataikė, todėl kaltinamasis teigė nelaikantis panaudojęs spec. priemones.

Taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nemanantis pažeidęs kÄ nors iÅ¡ jo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų. R. R. nesudavė nė vieno smÅ«gio; nors ir smÅ«giavo lazda, tačiau tai buvo reakcija į situacijÄ . Po to, kai iÅ¡girdo apie pareigÅ«no užpuolimÄ , pribėgęs pamatė vaizdÄ , kaip gulėdamas R. R. intensyviai prieÅ¡inasi muistydamasis ir spardydamasis, todėl, M. P. manymu, tai ir buvo pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams, dėl ko reagavo taip, kaip jam atrodė turėtų elgtis tokioje situacijoje, t. y. padėti sutramdyti kolegoms besiprieÅ¡inantį nuteistÄ jį.

Apie tai, kad pasipriešinimas gali būti netikras ar imituotas, jis nieko nežino ir negalėjo net įtarti. Jis niekaip nebuvo susijęs su prieš tai įvykusių incidentu tarp R. R. ir V. Š. bei T. V., neturėjo jokio tikslo veikti neteisėtai prieš R. R. (t. 5, b. l. 4-5, 14-16). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. R. parodė (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 2015-01-02, apie 08.40 val., buvo laikomas kameroje Nr.

14. Dar naktį kilo nedidelis nesutarimas tarp jo ir prižiÅ«rėtojo V. Å .. Pastarasis visada linkęs elgtis iÅ¡Å¡aukiančiai, yra nemandagus ir nuolat žemina. Nukentėjusiojo teigimu, naktį iÅ¡ sausio 1 d. į sausio 2 d. prižiÅ«rėtojai triukÅ¡mavo (garsiai juokėsi, pasakojo visokias savo istorijas), trukdė miegoti, dėl ko jis beldė į kamerÄ , praÅ¡ydamas, kad Å¡ie nusiramintų. Be to, paprašė įjungti elektrÄ , norėjo iÅ¡sivirti arbatos, kadangi vis tiek nebuvo galima miegoti.

Priėjęs V. Š. iškart buvo nepatenkintas, pradėjo visaip grasinti, kalbėjo ironiškai, pasišaipė iš jo ir pasakė, kad jokios elektros nebus. Toks V. Š. elgesys, kuris kartodavosi nuolat, išprovokavo jį (R. R.) incidentui, kuris kilo ryte besikeičiant pamainoms. Neneigia, kad galėjo apipilti atėjusius prižiūrėtojus fekalijomis, nors tikslių aplinkybių jis ir nebepamena. Neturėjo nieko prieš T. V., pyko tik ant V. Š., todėl norėjo, kad būtent jis būtų apipiltas (nemano galėjęs apipilti ir T.

V.). Po visko nukentėjusysis tvirtina buvęs labai susijaudinęs, iÅ¡gėrė kažkokiÄ raminančio poveikio tabletę (turėjo iÅ¡ anksčiau, pavadinimo nepamena). Apie 08.40 val. atėjo Z. K.-P., kuris pakėlė langelį, liepė iÅ¡kiÅ¡ti rankas, kad bÅ«tų galima uždėti antrankius, po ko atidarė grotas bei liepė iÅ¡eiti iÅ¡ kameros. Nieko neaiÅ¡kindamas, kas vyksta, nurodė atsistoti veidu į sienÄ , tada T. V. atliko asmens kratÄ (nieko nerasta) ir nurodė eiti su T. V. (taip pat nieko nepaaiÅ¡kino).

Taip kartu su T. V. nuėjo iki koridoriaus galo (ėjo vienas šalia kito), matė, jog gale stovi daug prižiūrėtojų (ne mažiau 10, o gal ir 15), pamainos viršininkas. T. V. jam liepė sukti į kairę, kur yra 2 sulaikymo kameros (boksikai). Pasukus eina labai siauras koridorius, kuriame neužtenka vietos eiti šalia dviese. Tas koridorius yra neilgas, už jo seka laiptai žemyn. Į koridorių pirmas užėjo T. V., jis ėjo šiam iš paskos, tada prie jų prisijungė ir V. Š., atsistojęs jam (R.

R.) už nugaros. Pradėjus leistis laiptais, V. Å . netikėtai lazda stipriai smogė jam į nugarÄ . Jis (nukentėjusysis) susvyravo, paslydo nuo laiptelių ir suklupo. BegriÅ«damas surakintų rankų pirÅ¡tais atsirėmė į priekyje ant laiptų buvusį T. V., įsikibdamas pastarajam į drabužius. Tuo pačiu metu, kai buvo suduotas pirmas smÅ«gis į nugarÄ , R. R. nurodė iÅ¡girdęs, kaip V. Å . suÅ¡uko „pareigÅ«nų užpuolimas“. Po to V. Å . dar keletÄ kartų (2-3 kartus) lazda smogė į nugarÄ , jis nebeiÅ¡laikė pusiausvyros ir pargriuvo ant laiptų aikÅ¡telės. NesiprieÅ¡ino, buvo užkluptas netikėtai, iÅ¡ už nugaros, be to, surakintas antrankiais.

PrieÅ¡ nugriÅ«nant, jam keletÄ smÅ«gių lazda sudavė ir T. V. (po to, kai į jį įsikabino, Å¡is pasisuko Å¡onu ir sudavė; kur pataikė, tiksliai negali pasakyti, atrodo, kažkur į Å¡onų sritį). Nugriuvus V. Å . dar porÄ kartų smÅ«giavo, apie 6 kartus. Kada atsirado M. P., tiksliai negali pasakyti, tačiau jį tikrai matė parkritęs ant grindų. M. P. sudavė smÅ«gius lazda (kiek ir kur, pasakyti negali; gal 6 smÅ«gius, o gal ir daugiau). Ar jam begulinčiam dar sudavė ir T. V., pasakyti negali.

Atsimena, jog V. Å . ir M. P. keikėsi, jį visaip koneveikė (dėl T. V. nieko pasakyti negali). Kai jis pargriuvo, be M. P. atėjo visa krÅ«va pareigÅ«nų, kurie pradėjo jį intensyviai muÅ¡ti. Rankomis, surakintomis antrankiais, dengėsi veidÄ , nuo smÅ«gių pradėjo žemyn galva slysti nuo aikÅ¡telės laiptais. Kažkuris iÅ¡ prižiÅ«rėtojų stipriai spyrė į genitalijas. Jam nuslydus laiptais, žemyn nusileido ir dalis prižiÅ«rėtojų, kurie apstoję ratu, jį mušė.

SmÅ«gių buvo daug (bendrai ne mažiau kaip 50), jis visas buvo mėlynas, vienu metu prarado sÄ monę. Viskas tęsėsi apie 7 min., bent jau taip atrodė. Po to, kai kažkuris prižiÅ«rėtojas smogė į galvÄ , atsivėrė žaizda, ėmė tekėti kraujas. Jam kraujuojant, pareigÅ«nas T. M. pasakė visiems sustoti, po ko viskas liovėsi ir pareigÅ«nai iÅ¡siskirstė. Liko tik keli priimančios pamainos prižiÅ«rėtojai; palaukė, kol jis atsikels. Atsisėdo, pabuvo apie 10 min., po ko buvo palydėtas iki medicinos punkto.

Ten jį apžiÅ«rėjo, jis prašė nufotografuoti, kaip jis po sumuÅ¡imo atrodo, tačiau niekas jokių nuotraukų nedarė. Anot nukentėjusiojo, medicinos darbuotoja suprato, kad jis buvo sumuÅ¡tas administracijai leidus. Sutvarsčius galvÄ , buvo parvestas į kamerÄ , kurioje vėl prarado sÄ monę, buvo iÅ¡kviesta gydytoja. Nejudėdamas ir nevalgydamas, kameroje pragulėjo keletÄ parų. Jautėsi labai prastai, žaizda ilgai negijo, niekas nesivargino keisti tvarsčius (sugijo tik po kokių 3 savaičių).

Kankino skausmai, ne kartÄ prašė nuskausminamųjų (duodavo IbuprofenÄ ). Skausmas iÅ¡liko apie mėnesį, kÅ«ne buvo daug mėlynių, daugiausia nugaros srityje (taip buvo ir Å¡launyse, sėdmenyse). PraÅ¡o pilnai tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Dėl Å¡io įvykio patyrė neturtinę žalÄ , kadangi buvo pažemintas, kankintas, sumuÅ¡tas, kentėjo didelius skausmus, sutriko miegas. Visas įvykis turėjo įtakos ir jo padėčiai. Ir taip nėra mėgstamas administracijos, o po to karto, juo labiau, santykiai su administracija sudėtingi.

Pats yra aktyvus, raÅ¡o daug skundų, vien Å¡iuo metu yra iniciavęs 11 bylų. Kas liečia santykius su kaltinamaisiais, tai tik V. Å . visada elgdavosi iÅ¡Å¡aukiančiai, bÅ«tent su juo buvo gana konfliktiÅ¡kas bendravimas. Nei su T. V., nei su M. P. iki įvykio jokių nesutarimu nebuvo kilę. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nukentėjusysis R. R. teigė, kad jie nėra neteisingi, tačiau iÅ¡samesnius davė teisme. Apklausiamas pas tyrėjÄ , nenurodė M. P. pavardės, nes tuo metu jos dar nežinojo (t. 6, b. l. 14-21).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis R. R. buvo apklaustas kelis kartus. Pirmos apklausos metu parodė, jog 2015-01-02, apie 08.30 val., į kamerÄ atėjęs trečios pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P. pareikalavo iÅ¡eiti iÅ¡ kameros. Jam buvo iÅ¡ priekio uždėti antrankiai; išėjęs iÅ¡ kameros, atsistojo prie savo kameros durų veidu į sienÄ . Tuo metu koridoriuje pastebėjo dar apie 20 pareigÅ«nų, vienas iÅ¡ jų buvo su Å¡unimi. Vienam iÅ¡ pareigÅ«nų pareikalavus eiti kartu, nuėjo iki laiptų aikÅ¡telės, tarp pirmo aukÅ¡to ir rÅ«sio.

Stovėdamas pajuto smÅ«gį į nugarÄ . IÅ¡ karto priėjo dar du ar trys pareigÅ«nai ir pradėjo jį muÅ¡ti lazdomis į skirtingas kÅ«no vietas. Nuo smÅ«gių nukrito ant žemės, po ko toliau buvo spardomas apie 15 min. Nukentėjusysis teigė netekęs sÄ monės. Atsipeikėjęs pamatė kitus pareigÅ«nus, kurie jo paklausė, ar jis gali eiti. Jis pasėdėjo kažkurį laiko tarpÄ , pareigÅ«nai palydėjo jį iki med. punkto, kur jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, po to palydėtas atgal į kamerÄ .

Kameroje jam pasidarė bloga, buvo iÅ¡kviestas gydytojas. Vienas iÅ¡ muÅ¡usių pareigÅ«nų buvo R. K. (t. 3, b. l. 3). Apklausiamas papildomai nukentėjusysis R. R. duotus parodymus papildė, nurodydamas, kad po to, kai buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros, jam uždėjo antrankius iÅ¡ priekio. Koridoriuje stovėjo apie 20 pareigÅ«nų, kurie žiÅ«rėjo į jį. PareigÅ«nas T. V. atliko jo apžiÅ«rÄ , po ko pareikalavo eiti su juo. Jis ėjo jam iÅ¡ Å¡ono, o visi kiti pareigÅ«nai, kuriuos matė koridoriuje, ėjo iÅ¡ paskos.

Kiek pamena, buvo R. K., D. V., kitų pareigÅ«nų neatsimena (prisimintų iÅ¡ nuotraukų). Praėjus iki koridoriaus pradžios, T. V. pareikalavo pasukti į kairę, kur yra dvi laikino sulaikymo kameros. Nukentėjusysis nurodė nesupratęs, kur eiti, dėl ko stabtelėjo sekundei, bet T. V. liepė eiti toliau. Einant toliau už 2-3 metrų yra laiptinės aikÅ¡telė leistis į apačiÄ . Nusileidęs iki laiptų aikÅ¡telės, pajuto smÅ«gį į nugarÄ lazda. Nespėjo net pastebėti, kas sudavė, taip pat nematė, kas ėjo jam iÅ¡ paskos.

Tada prižiÅ«rėtojas V. Å . smogė lazda jam per nugarÄ . Viskas vyko labai greitai. Po to Å¡alia atsirado trečias pareigÅ«nas, kurio duomenų nežino. Jis taip pat sudavė lazda jam į nugaros sritį. Tada prisijungė ir kiti pareigÅ«nai (apie 5-7), kurie visi sudavė jam smÅ«gius lazdomis į įvairias kÅ«no vietas. R. R. pabrėžė negalėjęs gintis, kadangi buvo su antrankiais. IÅ¡ viso jam buvo suduota apie 40 smÅ«gių, nuo kurių jis nukrito ant žemės. Toliau jam smÅ«giavo lazdomis ir spardė į Å¡onus, kojas, vienÄ smÅ«gį gavo į genitalijas.

Bandydamas iÅ¡vengti smÅ«gių, aukÅ¡tielninkas pradėjo kristi laiptais žemyn, bÅ«tent tada jam ir buvo spirta į genitalijas. Nusileidęs į apačiÄ , atsidÅ«rė rÅ«sio teritorijoje, kur visi apstojo jį ir toliau smÅ«giavo lazdomis. Jį buvo apstoję 4-5 pareigÅ«nai. Prarado sÄ monę, kuriÄ atgavęs pajuto toliau smÅ«gius lazdomis ir kojomis. Po to, kai atgavo sÄ monę, buvo muÅ¡amas dar apie 1-2 minutes. Tuomet T. M. pasakė „na viskas, stop, užtenka“. Kiek prisimena, pastarasis buvo be lazdos.

Nukentėjusysis pažymėjo nematęs, ar T. M. jam spyrė, bet pastarasis muÅ¡imo metu visÄ laikÄ buvo Å¡alia. Po T. M. žodžių, viskas liovėsi, pareigÅ«nai pasitraukė ir užlipo laiptais į viršų. Liko tik pareigÅ«nas D. V., kuris muÅ¡ant jį nedalyvavo, tik viskÄ stebėjo R. R. parodė ilgai sėdėjęs ant laiptų (apie 10 min), negalėjo atsikelti nuo suduotų smÅ«gių. Paklausus „kÄ JÅ«s darote?“, T. M., girdint D. V., pagarsino „sulaužysime rankų pirÅ¡tus“.

D. V. atsakė „matyt, mažai gavo“, o po to jo paklausė, ar galės pats eiti iki medicinos dalies. Nukentėjusysis teigė atsisakęs neÅ¡tuvų ir po 10 min. kartu su kitos pamainos prižiÅ«rėtojais, nedalyvavusiais muÅ¡ime, nuėjo į med. punktÄ . Jo visas veidas ir drabužiai buvo kruvini, iÅ¡ virÅ¡ugalvio bėgo kraujas. Kai jis ant nugaros gulėjo rÅ«sio teritorijoje, kažkuris vienas iÅ¡ pareigÅ«nų sudavė stiprų smÅ«gį į galvos sritį, dėl ko buvo praskeltas virÅ¡ugalvis ir stipriai bėgo kraujas.

Slaugytoja surašė asmens sužalojimo apžiÅ«ros protokolÄ , sutvarstė jo žaizdas, užbintavo galvÄ . R. R. pažymėjo prašęs siuntimo į ligoninę, bet slaugytoja atsisakė; pastaroji surašė, tai kÄ matė, gydymo neskyrė. Nukentėjusiojo manymu, jam turėjo bÅ«ti suteikta labiau kvalifikuota pagalba, kadangi jam buvo prakirstas virÅ¡ugalvis, buvo apie 5 cm randas, kuris turėjo bÅ«ti susiÅ«tas. Pažymėjo neskaitęs suraÅ¡yto apžiÅ«ros protokolo. Apklausiamas R. R. negalėjo detalizuoti kiekvieno pareigÅ«no veiksmų (t. 3, b. l. 3, 7-9) Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas Z.

K.-P. (Z. K.-P.) parodė įvykio dienÄ dirbęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotoju. Jo funkcijos apėmė nuteistųjų apsaugos ir priežiÅ«ros užtikrinimÄ bei vadovavimÄ pamainai, kas iÅ¡ esmės buvo administracinis darbas. Jam buvo pavaldi trečia pamaina, kuriai priklausė kaltinamieji V. Å . ir M. P. 2015-01-02 jo vadovaujamos pamainos darbo laikas ėjo į pabaigÄ , vyko postų pridavimas juos keitusiai pirmai pamainai. Keičiančiai pamainai vadovavo I. K., toje pamainoje prižiÅ«rėtoju dirbo kaltinamasis T.

V. Atsimena, kad įvykio rytÄ , vykstant pamainų pasikeitimui, sulaukė kažkurio iÅ¡ pareigÅ«nų skambučio, buvo praneÅ¡ta, kad pamainų keitimosi metu nuteistasis R. R. fekalijomis apipylė vienÄ iÅ¡ darbuotojų. Nedelsdamas atėjo prie nuteistojo kameros, koridoriuje, Å¡alia kameros, buvo pripilta fekalijų. Pats asmeniÅ¡kai bendravo su nuteistuoju R. R., liepė Å¡iam nusiraminti, pakelti ir iÅ¡tiesti rankas. Pastarasis buvo susinervinęs, iÅ¡ pradžių nenorėjo paklusti, tačiau vėliau nusiramino, iÅ¡kėlė rankas, sutiko iÅ¡eiti iÅ¡ kameros.

Kadangi po padaryto drausmės pažeidimo buvo bÅ«tina apžiÅ«rėti kamerÄ (yra pagrindas atlikti techninę apžiÅ«rÄ , siekiant patikrinti, ar nuteistasis neturi Å¡altųjų ginklų, kameroje nepadarytos neleistinos ertmės ir pan.), davė nurodymÄ (nusprendė kartu su kitos pamainos virÅ¡ininku R. V.) nuvesti nuteistÄ jį į laikino sulaikymo kamerÄ . TÄ padaryti liepė arčiausiai kameros stovėjusiems pareigÅ«nams. Vienas jų buvo jo pamainos prižiÅ«rėtojas V. Å ., kitas, kaip nurodė apklausiamas pas tyrėjÄ , T.

V. Pastarasis buvo iÅ¡ kolegos R. V. vadovaujamos priimančios pamainos. Tai, kad bÅ«tent nurodytiems pareigÅ«nams, kurie dalyvavo incidente apipilant fekalijomis, buvo pavesta nuvesti nuteistÄ jį į laikino sulaikymo kamerÄ , vertino kaip tinkamÄ sprendimÄ . Kilęs incidentas nebuvo niekuo iÅ¡skirtinis, panaÅ¡ių drausmės pažeidimų vyksta nuolat, jų metu pareigÅ«nai bÅ«na ir sužalojami, todėl nebuvo reikalo V. Å . ir T. V. neleisti vesti nuteistÄ jį, juo labiau, kad nuo paties įvykio jau buvo praėję apie 20 min., jie abu buvo atsakingi už R.

R. kameros priėmimÄ -perdavimÄ , nuvedę nuteistÄ jį, bÅ«tų grįžę apžiÅ«rėti jo kamerÄ . Nuteistasis iÅ¡ kameros iÅ¡vestas su antrankiais priekyje. Tuo metu prie R. R. kameros buvo kitų pareigÅ«nų, kiek apytiksliai nepamena (praÅ¡o remtis, kaip nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu), atsimena, kad stovėjo T. M., L. Å ., kiti pareigÅ«nai. Kur vedant R. R. buvo M. P., neatsimena. Nuvedus R. R. link laikino sulaikymo kamerų, pareigÅ«nai pajudėjo paskui, ėjo link ta pačia kryptimi koridoriaus pačioje pabaigoje esančio išėjimo.

Liudytojas Z. K.-P. nurodė ėjęs link korpuso vyresniojo kabineto, esančio prie išėjimo iÅ¡ 1 korpuso (netoli laiptų), tačiau nespėjus prieiti (buvo likę kokių 15 metrų), iÅ¡girdo kažkurį iÅ¡ pareigÅ«nų Å¡aukiant „užpuolimas“. Liudytojo teigimu, po tokio Å¡auksmo jis nubėgo į kabinetÄ ir paskambino į budėtojų dalį, buvo nuspaustas ir aliarmo mygtukas, gali bÅ«ti, kad pats kažkuriam iÅ¡ pareigÅ«nų davė nurodymÄ panaudoti aliarmo signalÄ . Ä® praneÅ¡tÄ užpuolimÄ sureagavo koridoriuje buvę pareigÅ«nai, dalis jų (buvusių arčiausiai) nubėgo link ten, iÅ¡ kur pasigirdo Å¡auksmas, t. y. link laikino sulaikymo kamerų, kur prižiÅ«rėtojai V.

Å . ir T. V. nuvedė nuteistÄ jį; kiti liko koridoriuje (liko L. Å ., kitų negali įvardinti). Kurie iÅ¡ pareigÅ«nų nubėgo link laikino sulaikymo kamerų, o kurie liko, negali pasakyti, to neatsimena. Tuo tarpu pats liudytojas Z. K.-P. tvirtino link laikino sulaikymo kamerų nebėgęs, jam tokios pareigos nebuvo, apie iÅ¡girstÄ užpuolimÄ jis pranešė budėtojų daliai, buvo nuspaustas aliarmo signalas, be to, link laikino sulaikymo kamerų jau buvo nubėgę kiti prižiÅ«rėtojai. Liudytojas pabrėžė, jog visi pareigÅ«nai yra apmokyti, profesionalÅ«s, atsako už savo veiksmus, todėl jo pagalbos tikrai nereikėjo; joks teisės aktas nenumatė jam pareigos bėgti į vietÄ , iÅ¡ kur buvo Å¡auksmas apie užpuolimÄ .

Taip pat neturėjo ir pareigos įsitikinti, ar tikrai vyko užpuolimas, pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams, kadangi pilnai tiki kolegomis. Kas liečia spec. priemonių iÅ¡davimÄ , tai tuo metu už tai buvo atsakingas direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojas, t. y. jis (Z. K.-P.). Ä®vykio dienÄ jo pamaina buvo aprÅ«pinta spec. priemonėmis. Ar tokias priemones turėjo ir priimančioji pamaina, atsakyti negali. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kodėl tarnybinius praneÅ¡imus dėl įvykio pareigÅ«nai rašė jo vardu, o jis pats juos savo ruožtu taip pat pasirašė, nors apklausiamas nurodo, kad paties incidento aplinkybių nematė, liudytojas Z.

K.-P. teigė, kad tiesiog buvo tokia tvarka, jog jis pagal pareigas turėdavo patikrinti suraÅ¡omų tarnybinių praneÅ¡imų stilių, gramatikÄ , įsitikinti, ar jie atitinka bendruosius reikalavimus, tačiau paties turinio nekontroliavo, tarnybinius praneÅ¡imus tik perskaitė. Dėl įvykio aplinkybių vėliau kalbėjo su V. Å ., Å¡is papasakojo, kas įvyko, nurodė, kad R. R. pasiprieÅ¡ino. Liudytojas nuteistojo įvykio dienÄ daugiau nebematė (po to, kai Å¡is buvo iÅ¡vestas į laikino sulaikymo kamerÄ ), kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų informavo, kad R.

R. jokių sunkių sužalojimų nepatyrė. PamainÄ baigė apie 09 val. Daugiau nieko pasakyti negali, parodymus yra davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 132-139). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. K.-P. buvo apklaustas keletÄ kartų. Parodymų turinys yra detaliai užfiksuotas apklausų protokoluose (t. 4, b. l. 17-18, 21-23). Liudytojas nurodė, jog po to, kai sužinojęs apie incidentÄ atėjo prie nuteistojo R. R. kameros, ant grindų matė iÅ¡piltas fekalijas. Per stebėjimo langelį bendravo su R.

R., kuris pasakė jau nusiraminęs. Jis davė R. R. nurodymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ kameros, kadangi nebuvo pabaigtas pamainų pasikeitimas, neapžiÅ«rėta ir neįvertinta R. R. kameros techninė bÅ«klė. SprendimÄ iÅ¡vesti R. R. į laikino laikymo kamerÄ priėmė jis (Z. K.-P.) ir tuo metu Å¡alia buvęs 1 pamainos korpuso vyresnysys R. V. Buvo nuspręsta iÅ¡vesti R. R. į laikino laikymo kamerÄ , siekiant kruopščiai patikrinti pastarojo kamerÄ ; taip pat iÅ¡ pastarojo turėjo bÅ«ti paimti paaiÅ¡kinimai dėl padaryto pažeidimo, kas bÅ«tų užtrukę, todėl pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ priėmė sprendimÄ palydėti R.

R. į laikino laikymo kamerÄ . Kiek pamena, toks nurodymas buvo duotas arčiausiai stovėjusiems pareigÅ«nams T. V. ir V. Å .. Pamačius, kad R. R. veda bÅ«tent nurodyti prižiÅ«rėtojai, jam (liudytojui Z. K.-P.) nekilo mintis jį sustabdyti ir pakeisti 3-ios pamainos pareigÅ«nu, kadangi abu pareigÅ«nai buvo atsakingi už R. R. kameros priėmimÄ -perdavimÄ ; pastarieji vienas be kito negalėtų apžiÅ«rėti minėtos kameros ir pabaigti kameros priėmimo-perdavimo procedÅ«ros. R. R. buvo iÅ¡vestas su antrankiais priekyje, nes buvo įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų sÄ raÅ¡Ä .

Kai iÅ¡girdo Å¡auksmÄ â€žužpuolimas“, liudytojas nurodė buvęs koridoriuje prie 1 skyriaus korpuso vyresniojo kabineto. Jis Å¡Å«ktelėjo, kad kas iÅ¡ pareigÅ«nų paspaustų aliarmo mygtukÄ . Pamatė, kad daug pareigÅ«nų nubėgo pro metalinius vartus, laipteliais link 6 posto, iÅ¡ kur buvo Å¡Å«ksnis apie užpuolimÄ . Jis pats nuėjo į korpuso vyresniojo kabinetÄ , iÅ¡ kur telefonu paskambino į budėtojų dalį ir pranešė apie užpuolimÄ . Liudytojas pabrėžė nesant reglamentuota, kokie turėtų bÅ«ti konkretÅ«s jo veiksmai įvykus pasiprieÅ¡inimui prieÅ¡ jam pavaldžius pareigÅ«nus bei spec. priemonių metu.

Teigė niekam nedavęs nurodymo naudoti spec. priemones, pats neturėjo jokio pagrindo suabejoti pareigūnų kompetencija ir profesionalumu ar tuo, kad užpuolimas buvo tariamas ar imituotas. Pats nematė, nei kaip R. R. užpuolė pareigūnus, nei kaip prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės. Z. K.-P. įsitikinimu, jis šioje situacijoje veikė pagal visus tuo metu galiojančius teisės aktus ir numatytas tvarkas. Jo pamainos pareigūnai buvo patyrę ir kiekvienas žinojo, kaip elgtis tokiose situacijose.

Neturėjo jokio pagrindo abejoti jų atliekamų veiksmų teisėtumu; neįtarė, apie neigiamus jam pavaldžių pareigÅ«nų ketinimus, dėl ko priėmė sprendimÄ informuoti budėtojų dalį, po ko pats nuėjo į korpuso vyresniojo kabinetÄ . Žinodamas, kad įvykio vieta yra filmuojama vaizdo kamera, apie kÄ Å¾ino ir kiekvienas pareigÅ«nas, matydamas, kad nemažas skaičius pareigÅ«nų subėgo į įvykio vietÄ , suvokdamas, kad kiekvienas pareigÅ«nas supranta ir atsako už savo veiksmus bei pasekmes, esant neteisėtam jėgos ir spec. priemonių panaudojimui, nematė bÅ«tinybės eiti ir stebėti, kokius veiksmus atlieka pareigÅ«nai (t. 4, 21-23).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. V. (R. V.) nurodė 2015-01-02 dirbęs korpuso vyresniuoju (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ per instruktaÅ¾Ä jis buvo paskirtas atlikti tarnybÄ 1 ir 2 korpusų skyriuose. Po instruktažo liudytojas atėjo patikrinti dokumentacijÄ ir bÅ«klę 1 korpuse, patikrino, kiek yra žmonių. Tuomet nuėjo į 2 korpusinį skyrių priiminėti dokumentacijÄ . Po 10-15 minučių atbėgo prižiÅ«rėtojas T. V. ir pranešė, kad 2 poste įvyko incidentas, kurio metu jis buvo apipiltas fekalijomis.

R. V. iÅ¡ karto nuėjo į tÄ postÄ . Koridoriaus gale grindys buvo apipiltos fekalijomis, dėl to buvo sustabdytas pamainos perdavimas. Pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P., priėjęs prie R. R. kameros, pradėjo kažkÄ kalbėti. Reikėjo iÅ¡vesti nuteistÄ jį iÅ¡ kameros ir patikrinti kameros bÅ«klę. Jis (R. V.) su pamainos virÅ¡ininku nusprendė iÅ¡vesti nuteistÄ jį iÅ¡ kameros ir patalpinti jį į laikino sulaikymo kamerÄ . NuteistÄ jį į laikino sulaikymo kamerÄ turėjo nuvesti asmenys, kurie pridavinėjo ir priiminėjo pamainÄ â€“ T.

V. ir V. Å . IÅ¡ kameros vedamas nuteistasis buvo ramus, jam buvo uždėti antrankiai. R. V. nurodė su dujų balionėliu ėjęs R. R. bei jį vedusiems pareigÅ«nams iÅ¡ paskos. IÅ¡ paskos ėjo ir kiti pareigÅ«nai, tačiau kiek jų buvo, liudytojas teigė nežinantis. Anot R. V., bÅ«damas koridoriaus viduryje, iÅ¡girdo suÅ¡ukimÄ â€žužpuolimas“, po ko pribėgo prie laiptų pusės, kur buvo nuvestas R. R., bandė prasibrauti į tÄ vietÄ , bet nepavyko, nes prieÅ¡ jį stovėjo daug pareigÅ«nų.

Liudytojas nurodė nematęs, kas ten vyko, tik girdėjo grumtynių triukÅ¡mÄ . Guminių lazdų panaudojimo negirdėjo, tačiau buvo girdimi smÅ«giai. Prasibrovęs pro pareigÅ«nus, pamatė ant nugaros gulintį R. R., kuriam buvo praskelta galva. Nuteistasis buvo su antrankiais. T. V. su V. Å . buvo prie R. R.. Tuomet R. V. paprašė nuvesti nuteistÄ jį medicininei apžiÅ«rai. Nežino, kokiomis aplinkybėmis T. V. turėjo lazdÄ . Po įvykio kalbėjo su R. R., kuris sakė nieko negalintis pasiaiÅ¡kinti, tik nurodė, kad tas, kuris yra kaltas, atsiims.

Pasak liudytojo, R. R. atsiprašė T. V., dėl to, kad pastarasis nukentėjo (t. 6, b. l. 79-83). Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio tvarka. Apklausiamas, be kita ko, parodė kartu su Z. K.-P. priėmę priėmė sprendimÄ iÅ¡vesti R. R. į laikino laikymo kamerÄ , kadangi buvo bÅ«tina apžiÅ«rėti kamerÄ , kas bÅ«tų užtrukę. Taip pat abu su Z. K.-P. davė nurodymÄ arčiausiai buvusiems pareigÅ«nams T.

V. ir V. Å . uždėti antrankius ir iÅ¡vesti R. R. į laikino laikymo kamerÄ (bÅ«tent minėti prižiÅ«rėtojai buvo atsakingi už kameros apžiÅ«rÄ ir perdavimÄ -priėmimÄ ). Nuteistasis išėjo iÅ¡ kameros, jam buvo uždėti antrankiai. Liudytojas nurodė laikęs dujų balionėlį (papraÅ¡ius buvo atneÅ¡tas iÅ¡ budėtojų dalies), tačiau jo panaudoti neprireikė, kadangi iÅ¡ R. R. pusės nebuvo jokių provokuojančių veiksmų. IÅ¡vedant R. R., koridoriuje buvo susirinkę daug pareigÅ«nų (beveik visi iÅ¡ 3 trečios pamainos).

Kadangi vedamas į laikino laikymo kamerÄ , nuteistasis elgėsi ramiai, liudytojas R. V. nurodė trumpam likęs koridoriuje, dalis pareigÅ«nų nuėjo paskui. Beeidamas pirmo korpuso koridoriumi, iÅ¡girdo, kaip iÅ¡ laiptinės kažkas suÅ¡uko „užpuolimas“ (kas suÅ¡uko – nežino), po ko jis (R. V.) puolė link laiptų, tačiau praeiti negalėjo, kadangi ant laiptų buvo daug pareigÅ«nų. Užstojus pareigÅ«nams, nematė, kas toliau vyksta; girdėjo tik chaosÄ , grumtynių bildesį, kažkokius Å¡Å«ksnius, kas truko apie 1-2 min.

Kai viskas nurimo, laiptinėje buvę pareigÅ«nai iÅ¡siskirstė, po ko liudytojas, bÅ«damas ant laiptų, pasižiÅ«rėjo žemyn ir pamatė ant grindų (prie rÅ«sio) gulintį R. R.. Niekas nevyko, Å¡alia buvo keli pareigÅ«nai. Neatsimena, kur tuo metu buvo T. V. Pamatęs ant R. R. kaktos kraujÄ , Å¡alia buvusio aukÅ¡tesnio rango pareigÅ«no paprašė suorganizuoti nuteistojo palydÄ iki med. kabineto, o pats nuėjo į budėtojų dalį pabaigti pamainos priėmimo-pridavimo. Anot R. V., jo pirmos pamainos pareigÅ«nai, kol nebuvo priimta pamaina, neturėjo spec. priemonių (guminių lazdų), kurių jis, kaip korpuso vyresnysis, dar buvo nepaėmęs ir už jas nepasirašęs (t. 3, b. l. 142-144).

Papildomos apklausos metu R. V. patikslino gumines lazdas paėmęs ir iÅ¡dalinęs pavaldiems pareigÅ«nams jau vėliau (po įvykusio užpuolimo), kai buvo baigtas pamainos pridavimas. Kaip vėliau sužinojo, R. R. pasiprieÅ¡inimo metu T. V. žiede turėjo lazdÄ . T. V. paaiÅ¡kino, kad lydint R. R. į laikino laikymo kamerÄ kažkas iÅ¡ trečios pamainos pareigÅ«nų įdėjo į žiedÄ lazdÄ , tačiau tvirtino lazdos nenaudojęs, jos net nebuvo iÅ¡traukęs iÅ¡ žiedo (t. 3, b. l. 147-149).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas T. M. nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini), 2015-01-02 dirbo (duomenys neskelbtini). 2015-01-02 įvykių tiksliai neprisimena, nes viskas įvyko seniai. TÄ dien darbÄ pradėjo 8 val. ryto, pamainų pasikeitimo metu dalyvavo 1 gyvenamojo korpuso pamainų pasikeitime. IÅ¡girdęs, kad poste Nr. 2 kažkas iÅ¡ nuteistųjų apipylė pareigÅ«nus fekalijomis, nuėjo į minėtÄ postÄ pasižiÅ«rėti, kas įvyko. Tuo metu R. R. kameros durys buvo uždarytos, koridoriuje matėsi fekalijos.

Buvo iÅ¡kviestas tvarkdarys (nuteistasis atliekantis darbus Å«kio brigadoje) sutvarkyti koridorių. Jo (T. M.) ir Z. K.-P. sprendimu buvo nuspręsta iÅ¡vesti nuteistÄ jį iÅ¡ kameros, kadangi jÄ reikėjo apžiÅ«rėti, įsitikinant, ar nėra daugiau draudžiamų daiktų. NuteistÄ jį buvo nutarta galimai vesti į 12 postÄ , trumpalaikio laikymo kamerÄ , esančiÄ cokoliniame aukÅ¡te. R. R. geranoriÅ¡kai sutiko iÅ¡eiti iÅ¡ kameros, ėjo pats. NuteistÄ jį turėjo nuvesti 2 posto pareigÅ«nai.

Kadangi tas postas nebuvo nei priduotas, nei iki galo priimtas, todėl abiem pareigÅ«nams (T. V. ir V. Å .) buvo nurodyta vesti R. R. į trumpalaikio laikymo kamerÄ . PareigÅ«nai nebuvo sužaloti, galėjo vykdyti tarnybÄ , todėl turėjo įvykdyti minėtÄ pavedimÄ . T. M. akivaizdoje prižiÅ«rėtojai iÅ¡vedė nuteistÄ jį. Jis (T. M.) liko prie kameros atlikti apžiÅ«rÄ , tačiau po kurio laiko (mažiau nei po 5 minučių), vis dar bÅ«damas 1 korpuse, iÅ¡girdo riksmus „užpuolimas“, po ko nubėgo pažiÅ«rėti, kas atsitiko.

Liudytojai teigė nebeprisimenantis matęs, kaip pareigÅ«nai su nuteistuoju pasuko į tÄ dalį, kur yra laikino laikymo kamera. Nubėgęs laiptinėje pamatė daug stovinčių pareigÅ«nų, nuteistasis, atrodo, sėdėjo ant laiptų. Incidentas įvyko laiptinėje, vedančioje į 6 postÄ . Liudytojas teigė į vietÄ atbėgęs daugmaž per minutę, užtruko tik, kol nusileido iki apačios, be to, ten stovėjo pareigÅ«nai, todėl jis negalėjo praeiti ir užtruko dar keletÄ sekundžių.

Nuo fojė iki įėjimo į laiptinę yra 10-15 m atstumas. Jam pasukus iš koridoriaus, ant laiptų stovėjo galimai 5 žmonės. Ten buvo T. V., V. Š. ir kiti darbuotojai. Netoliese buvo dieninės pamainos prižiūrėtojas E. K., kuris stovėjo prie laiptinės ir žiūrėjo. Laiptinėje buvo daug pareigūnų, taip pat joje ant laiptų sėdėjo nuteistasis. T. M. teigimu, jis suprato, kad buvo panaudotos spec. priemonės. Nuteistojo kakta buvo truputį kruvina ar nubrozdinta. Po to išsiaiškino, kad buvo panaudota lazda arba kovinių imtynių veiksmai.

Kiek pamena, vėliau sužinojo, kad tarp pareigÅ«nų ir nuteistojo įvyko susistumdymas. Ä®vykio tiesiogiai pats nematė, aplinkybes sužinojo iÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų bei žodinių paaiÅ¡kinimų. Nepamena, ar V. Å . ir T. V. turėjo lazdas. Liudytojo akivaizdoje prieÅ¡ nukentėjusįjį nebuvo atliekami fizinio pobÅ«džio veiksmai. NuteistÄ jį iki medicininės dalies lydėjo jis (T. M.) ir E. K. Atsakydamas į klausimus, liudytojas T. M. nurodė matęs prie 6-o posto aikÅ¡telės paguldytÄ R.

R., tačiau nematė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pastarasis buvo guldomas. Nuteistasis galimai gulėjo ant pilvo, jo galva greičiausiai buvo pasukta. Matė, jog buvo nubrozdinta nuteistojo kakta, tačiau nepamena ar dar kur nors buvo kraujo. Nepamena ar R. R. buvo su antrankiais. Teismui perskaičius T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, jog aplinkybės nurodytos teisingai, ankstesni parodymai yra tikslesni, todėl prašė jais vadovautis (t. 6, b. l. 61-71). Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio tvarka apklaustas kaip liudytojas T.

M. parodė, kad 2015-01-02 įvyko incidentas, kurio metu nuteistasis R. R. apipylė prižiÅ«rėtojus V. Å . ir T. V. fekalijomis. Sužinojęs iÅ¡ karto nuėjo prie 2 priežiÅ«ros posto. Koridoriuje buvo daug pareigÅ«nų, atėjo pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P.; taip pat buvo ir apipilti pareigÅ«nai V. Å . bei T. V. Z. K.-P. prie kameros durų bendravo su R. R., kuris patikino esantis apsiraminęs ir daugiau nieko nedarysiantis. Kažkuris iÅ¡ jų (T. M. arba Z. K.-P.) priėmė sprendimÄ iÅ¡vesti R.

R. į laikino sulaikymo kamerÄ , kadangi reikėjo sutvarkyti koridorių bei apžiÅ«rėti kameros patalpas. IÅ¡valius iÅ¡piltas fekalijas, T. V. ir V. Å . palydėjo R. R. iki laikino sulaikymo kameros (bÅ«tent nurodyti prižiÅ«rėtojai buvo atsakingi už tai, kas vyko jų poste). Anot liudytojo, bÅ«damas netoli įėjimo į laiptinę, kur tuo metu buvo R. R. su jį lydinčiais pareigÅ«nais, iÅ¡girdo žodį „užpuolimas“ bei grÅ«mimosi/stumdymosi garsÄ . Jis puolė link laiptų, nusileido link aikÅ¡telės ir pamatė, kad laiptais žemyn prie 6 posto aikÅ¡telės pareigÅ«nai paguldė ant grindų R.

R.. Viskas vyko labai greitai. Pamatęs, kad laiptinėje stovėję pareigÅ«nai nereaguoja ir supratęs, kad viskas pasibaigė, nuėjo į medicinos punktÄ informuoti, kad tuoj bus atvestas nuteistasis. Nusileidus laiptais link R. R., prie jo buvo keletas pareigÅ«nų. Jis (T. M.) nurodė jiems grįžti į savo darbo vietas, o pats nuvedė R. R. į medicinos punktÄ . Punkte sutiko E. K., kuriam perdavė tolesnę R. R. priežiÅ«rÄ , be to, nurodė, kad suteikus medicininę pagalbÄ pastarasis palydėtų nuteistÄ jį iki laikino sulaikymo kameros, o pats nuėjo į savo darbo vietÄ (t. 4, b. l. 9).

Papildomos apklausos metu liudytojas T. M. patikslino, kad iÅ¡girdęs žodį „užpuolimas“ bei grÅ«mimosi/stumdymosi garsus, puolė link laiptų, nusileido iki aikÅ¡telės ir pamatė laiptų apačioje, prie 6 posto aikÅ¡telės, pareigÅ«nų ant grindų paguldytÄ R. R. Liudytojas teigė nežinantis, kas buvo iÅ¡ pareigÅ«nų, matė tik 2 ar 3 pareigÅ«nus iÅ¡ nugaros, pasilenkusius prie R. R.; konkrečių pareigÅ«nų veiksmų nematė, kadangi dar laiptinėje iki aikÅ¡telės stovėjo ir kiti pareigÅ«nai (jų taip pat neprisimena).

Viskas vyko labai greitai. Pamatęs, kad ant laiptinės stovėję pareigÅ«nai nereaguoja, ir supratęs, kad viskas lyg ir pasibaigė, nuėjo į sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpas, kur informavo, kad tuoj bus atvestas dar vienas nuteistasis. Tada grįžo į aikÅ¡telę prie 6 posto, kur paskutinį kartÄ matė R. R.. Pastarasis sėdėjo ant laiptų, tuo metu nevyko joks veiksmas nei iÅ¡ pareigÅ«nų, nei iÅ¡ R. R. pusės. Jis (T. M.) pareigÅ«nams pasakė, kad pats nuves R. R. į medicinos punktÄ .

Nuteistojo paklausė, ar jis galės eiti, nes matė, kad jam buvo praskelta kakta. PareigÅ«nai iÅ¡siskirstė, o jis palydėjo R. R. į med. punktÄ . Punkte sutiko E. K. ir perdavė jam tolesnę R. R. priežiÅ«rÄ , nurodė palydėti nuteistÄ jį iki laikino laikymo kameros ir apie tai informuoti korpuso vyresnįjį R. V. Tuo tarpu jis pats (T. M.) nuėjo į savo darbo vietÄ . Liudytojas patikino nematęs, kaip įvyko pareigÅ«nų užpuolimas, t. y. kaip pasiprieÅ¡ino R. R.; taip pat nei kokius konkrečius veiksmus ar kokias spec. priemones naudojo pareigÅ«nai prieÅ¡ R.

R., nei kas iÅ¡ pareigÅ«nų juos naudojo (t. 4, b. l. 103-104). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, jog įvykio metu ėjo Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus korpuso vyresniojo pareigas. 2015-01-02, apie 07.55 val., atvyko 1 budinčios pamainos prižiÅ«rėtojai kartu su korpuso vyresniuoju, vyko pamainų keitimÄ sis. Keitimosi metu jis (R. K.) dalyvavo perduodant 7 postÄ . Perdavus pamainas minėtame poste sugrįžo į savo kabinetÄ , Å¡alia kurio stovėjo V. Å . ir T. V.

Pastarieji paaiÅ¡kino, jog pamainų keitimosi metu nuteistasis R. R. juos apipylė fekalijomis. V. Å . buvo jau persirengęs, vilkėjo žieminę striukę (T. V. aprangos nepamena). Apie įvykį jau buvo praneÅ¡ta visoms tarnyboms, rinkosi pareigÅ«nai, atėjo budintis direktoriaus padėjėjas Z. K.-P. Buvo priimtas sprendimas iÅ¡vesti R. R. iÅ¡ kameros ir atlikti nuodugnesnę kameros techninę apžiÅ«rÄ . Kas priėmė tokį sprendimÄ , nežino. Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , apžiÅ«rint kamerÄ nuteistieji bÅ«davo iÅ¡vedami į laikino sulaikymo kameras.

Å iuo atveju nuteistÄ jį R. R. (antrankiais surakintomis rankomis į priekį) į laikino sulaikymo kamerÄ vedė prižiÅ«rėtojai V. Å . ir T. V. IÅ¡vedant R. R., jis (R. K.) buvo prie kameros Nr. 20, paskui nuėjo prie savo kabineto, tačiau neužilgo iÅ¡girdo stiprų triukÅ¡mÄ . Suprato, kad tai gali bÅ«ti R. R. provokacija ir nubėgo pažiÅ«rėti (tokia mintis kilo, kadangi nuteistasis yra linkęs užpulti, yra įtrauktas į tokių asmenų sÄ raÅ¡us). Apačioje tarp 6 ir 12 posto 3 pareigÅ«nai (V.

Å ., T. V., 3-io pareigÅ«no nepamena) tramdė R. R. Å is gulėjo ant nugaros ir prieÅ¡indamasis spardėsi kojomis, o V. Å ., atmuÅ¡damas smÅ«gius, smÅ«giavo Å¡iam į kojas (lazda sudavė 2-3 smÅ«gius). Po to R. R. kažkaip laiptais nusirito link 6 posto (to momento nematė, nes aplink vyko judėjimas). V. Å . nubėgo link jo, tačiau nematė, ar Å¡is dar sudavė nuteistajam smÅ«gių. Ar T. V. turėjo lazdÄ , sudavė smÅ«gius, nematė. Trečio pareigÅ«no visai neįsidėmėjo, buvo tamsu, kilo sumaiÅ¡tis.

Kiek buvo dar pareigÅ«nų, neprisimena, daugmaž apie 5. Pamena tik A. Z., atlikusį tarnybÄ 6 poste. Tikrai nematė, kad dar kuris pareigÅ«nas be V. Å . bÅ«tų sudavęs nuteistajam. Ant nuteistojo sužalojimų nematė, pastarasis buvo sÄ moningas, niekuo nesiskundė. Nusiritęs laiptais, jis nebesiprieÅ¡ino; tik gulėjo ant nugaros, atsirėmęs į sienÄ . Kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų pradėjo organizuoti nuteistojo nuvedimÄ Ä¯ med. dalį, kas ir buvo padaryta (po spec. priemonių panaudojimo visada atliekama med. apžiÅ«ra).

Atsakydamas į klausimus, liudytojas R. K. parodė, kad jo kabinetas yra 3-4 metrai nuo laikino sulaikymo kamerų (antroji kamera kiek toliau). Kai V. Š. ir T. V. pasuko link kamerų, jis, ėjęs pastariesiems iš paskos, liko prie savo kabineto. Pačios kameros yra nors ir netoli, tačiau nuo kabineto jų nesimato, link jų reikia pasukti į kairę, tada uždaryti grotuotas duris. Prižiūrėtojų ir nuteistojo nebematė nuo to momento, kai jie pasuko link kamerų. Pirmieji laiptai prasideda už 2-os laikino sulaikymo kameros.

TriukÅ¡mas pasigirdo gana greitai (minutės laikotarpyje, gal ir greičiau), girdėjo bildesį laiptais, pareigÅ«nų Å¡auksmus nusiraminti (Å¡aukė nusiraminti, gulti ant žemės). 2-ame poste buvo susirinkę nemažai pareigÅ«nų, kadangi vyko pamainų keitimÄ sis, be to, po tokio įvykį, apie kurį buvo praneÅ¡ta, jų susirinko dar daugiau (susirinko iki nuvedant nuteistÄ jį). BÅ«damas prie savo kabineto, matė, kad į tÄ pusę, kur buvo nuvestas nuteistasis, nuėjo nemažai pareigÅ«nų (apie 10).

Teismui perskaičius liudytojo parodymus, taip pat ir pirminius, R. K. negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl pirmose apklausose nenurodė, jog R. R. prieÅ¡inosi, spardėsi kojomis, neįvardino, kas iÅ¡ pareigÅ«nų panaudojo spec. priemones, sudavė smÅ«gius (t. 6, b. l. 32-39). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, kad 2015-01-02, apie 07.55 val., kartu su pirmos pamainos pareigÅ«nais dalyvavo pamainų keitimosi metu, 4 aukÅ¡te esančiame 7 poste. Maždaug po 15 min. kartu su 3 pamainos pareigÅ«nu grįžo į korpuso vyresniojo kabinetÄ , kuris yra 1 korpuso pirmame aukÅ¡te Å¡alia 2 posto.

Tuo metu prie kabineto stovėjo 1 pamainos prižiÅ«rėtojas T. V. ir 3 pamainos prižiÅ«rėtojas V. Å ., t. y. pareigÅ«nai, priimantys-perduodantys 2 postÄ . Jam (R. K.) pavaldus V. Å . paaiÅ¡kino, kad pamainos keitimosi metu nuteistasis iki gyvos galvos R. R. apipylė jį ir T. V. fekalijomis. Liudytojas pažymėjo, jog nebuvo priėjęs prie R. R. kameros. Ä® kilusiÄ situacijÄ nesigilino ir toliau dirbo savo darbÄ kabinete, kadangi aiÅ¡kintis situacijÄ atėjo atsakingi pareigÅ«nai. Kai R. R. iÅ¡vedinėjo iÅ¡ kameros, R.

K. nurodė buvęs prie kameros Nr. 20, esančios arčiau 2 posto. V. Å . ir T. V. pravedė R. R. pro jį ir vedė link laikino laikymo kameros. Matė, kaip V. Å . su T. V. užėjo pro metalinius vartelius (yra Å¡alia jo kabineto), vedančius link laikino laikymo kameros. Maždaug minutės laikotarpiu, bÅ«damas koridoriuje, netoli savo kabineto iÅ¡girdo, triukÅ¡mÄ , bildesį, pareigÅ«nų nurodymus nusiraminti. Jis asmeniÅ¡kai negirdėjo, kad kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų suÅ¡uktų „užpuolimas“, tačiau, iÅ¡girdęs minėtÄ triukÅ¡mÄ , suprato, kad įvyko R.

R. pasiprieÅ¡inimas arba kokia nors eilinė pastarojo provokacija, kadangi nuteistasis buvo linkęs prieÅ¡inti ar provokuoti pareigÅ«nus, dėl to jis net buvo įraÅ¡ytas į įskaitÄ . R. K. nuskubėjo link tos vietos, iÅ¡ kur girdėjosi triukÅ¡mas. Ä®bėgęs pro metalinius vartelius, už pirmųjų laiptų esančioje aikÅ¡telėje, pamatė ant žemės gulintį ir besiprieÅ¡inantį, kojomis besispardantį R. R.. Å alia jo buvo T. V. ir V. Å . Matė kaip V. Å . lazda 2-3 kartus sudavė besispardančiam R.

R. per kojas, norėdamas jį sutramdyti. Tuo tarpu, kokius konkrečius veiksmus atliko V. V., nematė. Neprisimena, kas dar pribėgo prie R. R.; pamena tik tai, jog be T. V. ir V. Š. buvo dar vienas pareigūnas, padėjęs tramdyti R. R. (kas konkrečiai, nepasakys). Nematė, kokiais konkrečiais veiksmais tramdė R. R., nes viskas vyko labai greitai, kilo didelė sumaištis. Jis pats atbėgęs stovėjo ir jokių veiksmų neatliko. Viskas įvyko greitai, buvo tamsu, neįmanoma atskirti, kas ir kokius veiksmus atliko.

Subėgo daugiau pareigūnų. Kažkuriuo metu R. R. nusirito laiptais į rūsio aikštelę (kokiu būdu nusirito žemyn, negali detalizuoti). Paminėti pareigūnai nuėjo paskui, jis (R. K.) taip pat nusileido laiptais link aikštelės. Matė, kad R. R. guli aikštelėje ant nugaros; pastarasis jau nebesipriešino. Paminėti pareigūnai buvo jį apsupę, tačiau jam nieko nedarė. Be minėtų pareigūnų aikštelėje dar matė A. Z. (iš 6 posto). Niekas jokių veiksmų prieš R.

R. neatliko ir nieko nedarė. Nuteistasis buvo sÄ moningas, jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo. IÅ¡girdęs, kad kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų organizuoja R. R. nuvedimÄ Ä¯ med. punktÄ , liudytojas, nieko daugiau nesiaiÅ¡kindamas, nuėjo į 1 korpuso vyresniojo kabinetÄ . Nežino, kas vyko jam išėjus. Liudytojas R. K. tvirtino pats jokių veiksmų prieÅ¡ R. R. neatlikęs. Nors turėjo spec. priemonę-lazdÄ , tačiau jos nenaudojo, nebuvo išėmęs iÅ¡ žiedo. Kaip minėjo, matė tik tai, jog V.

Å . lazda sudavė 2-3 smÅ«gius R. R. į kojų sritį, kai Å¡is spardydamasis prieÅ¡inosi (t. 4, b. l. 34-35). Liudytojas R. K. buvo apklaustas ir nutrauktame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas R. R. 2015-01-29 apklausoje (byloje yra patvirtina minėtos apklausos protokolo kopija) parodė, kad prižiÅ«rėtojams nuvedus nuteistÄ jį R. R. link laikino sulaikymo kamerų, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , panašų į grumtynes, taip pat girdėjo pareigÅ«nų reikalavimus nurimti, gulti ant žemės. Nuėjęs pažiÅ«rėti, prie laikino sulaikymo patalpos nei R.

R., nei prižiÅ«rėtojų nebuvo. Laiptais nusileido žemyn (iki įėjimo į postÄ Nr. 6), pamatė, kad nuteistasis jau nurimęs, jis buvo prispaustas prie grindų ir daugiau nebesiprieÅ¡ino (t. 2, b. l. 108-109). Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė dirbantis (duomenys neskelbtini). Å ias pareigas jis užėmė ir 2015 m. sausio mėn. Nurodė, jog 2015-01-02, 07.50 val. ryto, vyko į pamainos instruktaÅ¾Ä . Po instruktažo visi pareigÅ«nai, kurie nebuvo priskirti, priskiriami postams, vyksta pamainos priėmimas.

Po pareigÅ«nų vykimo į postus jis (R. S.) vyksta į režiminę teritorijÄ . TÄ dienÄ viskas vyko įprastai – jis stebėjo priėmimo postus įvairiose vietose. IÅ¡ pradžių užėjo į 1 gyvenamÄ jį korpusÄ , karantino patalpas; vėliau užlipo į viršų, į kitus postus. Po to nusileido žemyn, perėjo į kitÄ sparnÄ , kur patalpinami kalėjimo režimo bausmę atliekantys nuteistieji ir nuteistieji iki gyvos galvos. Nusileidęs į 2 postÄ , sutiko T. V., kuris buvo be virÅ¡utinių drabužių (vilkėjo tik marÅ¡kinius).

Pastarasis paaiÅ¡kino, kad įvyko incidentas, kai kameros priėmimo metu atidarius duris nuteistasis apipylė fekalijomis du prižiÅ«rėtojus, t. y. T. V. ir kitÄ pareigÅ«nÄ . Paklausus, kokia buvo tolesnė įvykio eiga, ar nebuvo panaudotos spec. priemonės, ar nereikia pagalbos lydint tÄ asmenį į sveikatos priežiÅ«ros patalpas, T. V. atsakė, jog spec. priemonės nebuvo panaudotos, o situacija yra valdoma. Paklausus T. V. apie apipylimo mastÄ , pastarasis paaiÅ¡kino, kad jam teko nedaug, viskas tvarkoje.

Tuomet R. S. pro Å¡onines duris išėjo į vidinį kiemÄ . Vidiniame kieme iÅ¡ iÅ¡orės apžiÅ«rėjo kameras, jų grotas, patikrino, ar pamainos perdavimo-priėmimo metu tarp suimtųjų nevyksta bendravimas. Dar užėjo į gamybos barÄ , po ko per vidinį kiemÄ grįžo į administracinę teritorijÄ , t. y. į budėtojų dalį. Ä® budėtojų dalį pildyti dokumentinę medžiagÄ sugrįžus 3 pamainos pareigÅ«nams sužinojo, kad vedant nuteistÄ jį R. R. į laikino laikymo patalpas prieÅ¡ pastarÄ jį buvo panaudota spec. priemonė-lazda, kadangi įvyko pareigÅ«nų užpuolimas.

Anot R. S., jis į vidinį kiemÄ bei gamybos barÄ buvo išėjęs apie 10-15 minučių. Iki jam iÅ¡einant poste buvo susirinkę daugiau pareigÅ«nų, tačiau tai yra įprasta, nes priduodant-priimant pamainÄ prie korpuso vyresniojo kabineto visada susirenka daugiau pareigÅ«nų. Nurodė iÅ¡ arti matęs 3-5 pareigÅ«nus prie korpuso vyresniojo kabineto (prie 1 korpusinio skyriaus). Toje vietoje jis sutiko T. V. Po incidento prie kabineto T. V. ir V. Å . nusirenginėjo drabužius, o R. V. aiÅ¡kinosi situacijÄ .

Paties nuteistojo R. R. liudytojas tvirtino nematęs. Atsakydamas į klausimus, liudytojas R. S. nurodė, jog tarp R. V. kabineto ir R. R. kameros yra apie 15 m atstumas. PrieÅ¡ iÅ¡eidamas R. S. matė keletÄ asmenų prie R. R. kameros, tačiau visos kameros buvo uždarytos. R. S. buvo išėjęs apie 10 min. Jam grįžus, budėtojų dalyje buvo pamainos virÅ¡ininkas I. K. ir konvojų virÅ¡ininkai, daug pareigÅ«nų. Dėl įvykio aplinkybių R. S. bendravo su V. Å . ir T. V., kurie betarpiÅ¡kai dalyvavo įvykyje.

Jam buvo pasakyta, jog nuteistÄ jį R. R. vedant iÅ¡ gyvenamosios kameros į laikino laikymo patalpÄ , nuteistasis bandė smÅ«giuoti ranka, užpuolė V. Å .. Kiek liudytojui žinoma, incidentas įvyko nuteistÄ jį vedant laiptais žemyn iÅ¡ 2 posto į 6 postÄ , kur yra laikino laikymo patalpa. R. S. nurodė neklausęs, kuriuo momentu ir kas panaudojo lazdÄ . Jis buvo patikintas, kad panaudota jėga buvo adekvati. Liudytojo teigimu, spec. priemones tuo metu iÅ¡duodavo tuo metu dirbančios pamainos direktoriaus budintysis padėjėjas arba direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas.

Tai įėjo į jo pareigas, tačiau jis iÅ¡davinėjo spec. priemones tik tÄ dienÄ pradedančiai dirbti pamainai. Priemones paimdavo korpuso vyresnysis, kuris paimdavo lazdas už savo korpusinį skyrių ir pasiraÅ¡ydavo į spec. priemonių iÅ¡davimo žurnalÄ . Spec. priemones reikia priduoti pridavus postus. Ä®vykio metu postai nebuvo priduoti. Korpuso vyresnieji pasiimdavo tiek lazdų, kiek turi postų arba kiek prižiÅ«rėtojų yra tame sparne. Lazdas jie iÅ¡dalindavo savo darbuotojams, tačiau pastarieji dėl gautų lazdų nepasiraÅ¡ydavo, nes tuo metu dar nebuvo žurnalų.

SavavaliÅ¡kai perduoti lazdÄ kitam darbuotojui nebuvo galima. Pamainos pridavimo pabaigoje tarnybinių praneÅ¡imų žurnale raÅ¡omas įraÅ¡as, jeigu buvo panaudotos spec. priemonės. Liudytojas pažymėjo, kad jokių kitų iÅ¡skirtinių konfliktų su R. R. nebuvo kilę. Su kaltinamuoju T. V. nuteistojo R. R. santykiai buvo puikÅ«s. T. V. yra nekonfliktiÅ¡kas. Teismui pagarsinus liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, jog aplinkybės nurodytos teisingai (t. 6, b. l. 61-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad 2015-01-02 iÅ¡ jam pavaldaus prižiÅ«rėtojo T. V. sužinojo, kad priežiÅ«ros posto priėmimo metu nuteistasis R. R. fekalijomis apipylė trečios budinčios pamainos prižiÅ«rėtojÄ V. Å ., taip pat buvo aptaÅ¡kytas ir pats T. V. Pasidomėjus, ar įvykio metu prieÅ¡ nuteistÄ jį buvo panaudotos spec. priemonės, T. V. pasakė, kad spec. priemonės panaudotos nebuvo, nuteistasis nesužalotas. Pats liudytojas prie R. R. kameros priėjęs nebuvo ir nuteistojo nematė. 2-ojo posto koridoriuje buvo susirinkę daug pareigÅ«nų.

Sužinojęs, kad viskas tvarkoje, R. S. išėjo toliau tikrinti (duomenys neskelbtini) teritorijos. Maždaug po 10 min. sugrįžęs į administraciniame pastate esančiÄ budėtojų dalį, sužinojo, kad buvo aliarmas. BÅ«damas budinčioje dalyje, maždaug po valandos, sužinojo, kad įvyko pasiprieÅ¡inimas – nuteistasis R. R. pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, dėl ko Å¡ie panaudojo prieÅ¡ jį panaudojo spec. priemones. TÄ pačiÄ dienÄ , kai pareigÅ«nai rašė tarnybinius praneÅ¡imus ir aktus apie spec. priemonių panaudojimÄ prieÅ¡ R.

R., sužinojo, jog spec. priemones (gumines lazdas) panaudojo T. V. ir V. Å .. R. S. teigė nežinantis, kas pastariesiems iÅ¡davė minėtas spec. priemones. 2015 m. spec. priemonės buvo iÅ¡duodamos budėtojų dalyje, jas iÅ¡duodavo pamainos direktoriaus budinčiojo padėjėjas ar padėjėjo pavaduotojas. Jei jis pradėjo pamainÄ 2015 m. sausio 2 d., tai spec. priemones priimdavo jau baigus pamainÄ , t. y. 2015-01-03 ryte arba iÅ¡duodavo spec. priemones jau 2015-01-03 atėjusiai pamainai. 2015 m. galėjo bÅ«ti, kad spec. priemonės buvo iÅ¡duodamos korpuso vyresniesiems, kurie už jas pasiraÅ¡ydavo ir patys iÅ¡dalindavo postų prižiÅ«rėtojams (t. 3, b. l. 193-194).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. Z. nurodė Å¡iuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), o 2015-01-02 ėjo kuopos vyresniojo pareigas. Ä®vykio rytÄ priiminėjo pamainÄ 6 priežiÅ«ros poste. Priėmus postÄ , bÅ«nant cokoliniame aukÅ¡te esančiame poste, 10.15 val., atbėgo du rezervinės grupės prižiÅ«rėtojai A. K. ir V. V., kurie pasakė, kad siautėja nuteistasis R. R. Minėti prižiÅ«rėtojai atbėgo į 6 posto koridorių, tikėdamiesi pastarÄ jį rasti bÅ«tent 6 postui priklausančioje kameroje, tačiau jis (A.

Z.) nusiuntė juos viršų, informuodamas, kad R. R. perkeltas į kamerÄ , esančiÄ 2 priežiÅ«ros poste. Po 5 minučių jis pats (A. Z.) pakilo į viršų pasižiÅ«rėti, kas atsitiko. 1 aukÅ¡te esančiame priežiÅ«ros poste buvo nemažai pareigÅ«nų. T. V. vilkėjo marÅ¡kinius. Paklausus kas atsitiko, T. V. pasakė, kad R. R. jį apipylė fekalijomis. Koridoriuje iÅ¡ties buvo matyti iÅ¡piltos fekalijos, kurias nuteistasis greičiausiai pylė pro atidarytas kameros duris. Liudytojo A.

Z. parodė nematęs, kaip R. R. buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros. Jis (A. Z.) įvykio vietoje pabuvo porÄ minučių, pamatęs, kad jo pagalba nereikalinga, nuėjo į korpuso vyresniojo kabinetÄ pasiimti duÅ¡o žurnalÄ , kadangi tÄ dienÄ buvo nuteistųjų Å¡varinimosi diena. A. Z. teigė nuvedęs vienÄ nuteistÄ jį į duÅ¡Ä , kuomet iÅ¡girdo riksmÄ â€žužpuolimas“ bei bildesį, tarsi kažkas bėgtų laiptais. Tuomet jis nuėjo prie poste esančio seifo, pasiėmė guminę lazdÄ , įsidėjo jÄ Ä¯ žiedÄ ir nuėjau link pakilimo į 1 aukÅ¡tÄ , nes 6 postas yra cokoliniame aukÅ¡te.

Ten pamatė R. R., kuris sėdėjo prie laiptų, atsirėmęs į sienÄ . Netoliese stovėjo T. V., virÅ¡uje dar kažkas sėdėjo. T. V. rankose lazdos nematė. Neprisimena, ar prie įvykio vietos matė V. Å . Pastebėjo, jog R. R. kakta buvo kruvina; kažkas pasakė, kad pastarasis krito ir nusirideno laiptais. Pats nuteistasis nieko neaiÅ¡kino. Po poros minučių R. R. buvo nuvestas į med. dalį. Nepamena, ar R. R. buvo su antrankiais. Vėliau sužinojo, kad R. R. buvo užpuolęs kažkÄ iÅ¡ pareigÅ«nų.

Liudytojo akivaizdoje jokie veiksmai prieÅ¡ nuteistÄ jį nebuvo naudojami; pats A. Z. tvirtino lazdos nenaudojęs; lazdÄ paėmė tik dėl to, kad iÅ¡girdo Å¡auksmÄ apie užpuolimÄ . Pasiimti lazdÄ galėjo, kadangi dirbo spec. poste. Užpuolimas vyko kitame aukÅ¡te, tuo metu liudytojas buvo cokoliniame aukÅ¡te, o R. R. rado eidamas iÅ¡ 1 į cokolinį aukÅ¡tÄ , kur yra dveji laiptai (t. 6, b. l. 86-89). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad po to, kai atbėgę V. V. ir A. K. pasakė, jog siautėja nuteistasis R.

R., pakilo į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ pasižiÅ«rėti, kas ten nutiko. Pamatė koridoriuje stovint daug pareigÅ«nų. Neatsimena, kur tuo metu buvo nuteistasis R. R., tačiau viskas buvo ramu. Vėliau bÅ«damas 6 poste, iÅ¡ pirmojo aukÅ¡to iÅ¡girdo riksmÄ â€žužpuolimas“ ir kažkokį bildesį, po ko nuėjo prie cokoliniame aukÅ¡te 6 posto koridoriuje buvusio seifo, kuriame buvo laikomos spec. priemonės (2 lazdos ir 2 antrankiai). IÅ¡ seifo paėmęs guminę lazdÄ ir įsidėjęs jÄ Ä¯ laikymo žiedÄ , nuėjo link iÅ¡girsto triukÅ¡mo ir smarkaus bildesio ant laiptų.

Guminę lazdÄ pasiėmė, kadangi girdėjo riksmÄ apie užpuolimÄ . IÅ¡ cokolinio aukÅ¡to priėjęs prie laiptinės, aikÅ¡telėje pamatė sėdintį į sienÄ atsirėmusį nuteistÄ jį R. R.. Å alia jo stovėjo T. V. ir dar kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų. Nevyko joks veiksmas. Ant R. R. kaktos buvo kraujas. A. Z. tvirtino pats nematęs, kaip įvyko užpuolimas, nematė nei R. R., nei pareigÅ«nų veiksmų; pats liudytojas taip pat jokių veiksmų neatliko, turėtos guminės lazdos iÅ¡ žiedo neiÅ¡traukė, kadangi į vietÄ atėjo jau po įvykio (t. 3, b. l. 181-182).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas M. P. nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini), 2015-01-02 dirbo prižiÅ«rėtoju. TÄ dien pridavęs pamainÄ , iÅ¡eidamas iÅ¡ korpuso, 1 korpusiniame skyriuje, koridoriuje, Å¡alia R. R. kameros pamatė pareigÅ«nų susibÅ«rimÄ (buvo apie 10-20 prižiÅ«rėtojų). Kažkas pasakė, jog prižiÅ«rėtojas buvo apipiltas fekalijomis. Liudytas teigė tiesiog stebėjęs, kas vyksta. Po kelių minučių R. R. buvo iÅ¡vestas iÅ¡ savo kameros. Nurodė stovėjęs koridoriuje, ties įėjimu į pirmÄ korpusinį skyrių, gal 10 metrų atstumu nuo kameros, gal mažiau.

Matė vedamÄ R. R., tačiau neprisimena, kas konkrečiai jį vedė. Žinojo, kad nuteistasis bus vedamas į rÅ«sį, nes ten yra laikino sulaikymo kameros. Liudytojas M. P. pažymėjo visÄ laikÄ stovėjęs prie įėjimo į 1 korpusinį skyrių. Matė, kaip nuteistasis su jį vedusiais dviem prižiÅ«rėtojais (iÅ¡ paskos ėjo dar keli, galimai 5-6 prižiÅ«rėtojai) pasuko iÅ¡ pagrindinio praėjimo; nuteistojo rankos galimai buvo surakintos, tačiau Å¡ios aplinkybės liudytojas nurodė tiksliai neprisimenantis.

Jis (M. P.) buvo tame pačiame koridoriuje, prie 1 korpusinio skyriaus kabineto, kai iÅ¡girdo apie užpuolimÄ , t. y. iÅ¡girdo Å¡aukimÄ , jog buvo pasiprieÅ¡inimas. Kas suÅ¡uko, nežino, nes prižiÅ«rėtojai su nuteistuoju buvo rÅ«syje. Ä® rÅ«sio patalpas nubėgo visi arčiausiai buvę prižiÅ«rėtojai. Liudytojas M. P. taip pat nubėgo pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Kadangi buvo prisirinkusių daug prižiÅ«rėtojų, negalėjo nei praeiti, nei pamatyti, kas vyksta. Girdėjo, kad kažkas rėkia, galimai rėkė nuteistasis R.

R.. Liudytojo teigimu, jis nematė, kaip tuo metu atrodė R. R. Pats liudytojas tuo metu su savimi lazdos neturėjo, nematė, kad kiti prižiÅ«rėtojai rankose bÅ«tų laikę lazdas (t. 6, b. l. 79-83). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus. Liudytojas teigė, jog, priėjęs prie metalinių vartų, negalėjo pro juos praeiti; pastovėjo apie porÄ minučių Å¡alia minėtų vartų, apsisuko ir nuėjo į budėtojų dalį. Kai buvo priėjęs prie vartų, nei R.

R., nei jį lydėjusių pareigÅ«nų nematė; matė tik subėgusių pareigÅ«nų nugaras, girdėjo rėkiantį R. R. ir triukÅ¡mÄ , sklidusį iÅ¡ rÅ«sio pusės. Nematė nei R. R., nei pareigÅ«nų veiksmų prieÅ¡ R. R., pats asmeniÅ¡kai jokių veiksmų ir spec. priemonių nenaudojo. Galėjo tik numanyti, kad ramindami R. R. pareigÅ«nai galėjo panaudoti spec. priemones, nors pats tokio fakto ir nematė (t. 4, b. l. 56-57). Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė 2015 m. sausio dienÄ dirbęs (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio metu (2015-01-02) jis nedirbo, jam buvo poilsio diena. Atėjęs kitÄ dienÄ gavo iÅ¡ virÅ¡ininko medžiagÄ su pavedimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nuteistojo R. R. pasiprieÅ¡inimo pareigÅ«nams. Vykdydamas nurodymÄ , pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , atliko procesinius veiksmus (kokius konkrečiai, nebeatsimena; gali bÅ«ti, jog apklausas, parodymų patikrinimÄ vietoje). Kas atsitiko įvykio rytÄ , sužinojo skaitydamas pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus. PeržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ; kas tame įraÅ¡e buvo užfiksuota, praėjus ilgam laiko tarpui tiksliai nebeatsimena.

Žino, jog prižiÅ«rėtojai V. Å . ir T. V. vedė nuteistÄ jį R. R. į laikino sulaikymo kamerÄ . Pasukus link tų kamerų, nuteistasis pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams (tokia aplinkybė buvo nurodyta tarnybiniuose praneÅ¡imuose). Vaizdo medžiagos, kaip nuteistasis pasiprieÅ¡ina nėra, kadangi toje vietoje (nedideliame koridoriuke prie laikino sulaikymo kamerų) yra nefilmuojama. Vaizdo įraÅ¡e buvo užfiksuota tik tai, kas vyko nuteistajam ir prižiÅ«rėtojams nusileidus laiptais žemyn, tačiau dabar tų aplinkybių jis jau nebeatsimena.

Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 128), liudytojas A. B. nurodė, kad tÄ kartÄ apklausiamas nurodė tai, kÄ matė ir atpažino peržiÅ«rėtame įraÅ¡e; prašė vadovautis tais jo parodymais. Teismo posėdyje dar kartÄ peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , liudytojas A. B. nurodė asmenų, užfiksuotų tame pačiame įraÅ¡e, nedetalizuoti nebegalintis (gali atskirti nebent T. V., dėl kitų nėra tikras) (t. 6, b. l. 193-196). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A.

B. parodė 2015-02-25 kartu su 3 PK tyrėju V. K. apžiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame pamatė ir atpažino (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nus, naudojusius lazdÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį R. R.. Pamatė, kad į laiptinės aikÅ¡telę atėjo prižiÅ«rėtojas T. V., kuris laikė nuteistÄ jį, iÅ¡ karto paskui juos ėjo prižiÅ«rėtojas V. Å ., kuris naudojo lazdÄ prieÅ¡ R. R.; paskui V. Å . ėjo prižiÅ«rėtojas M. P., kuris taip pat naudojo lazdÄ prieÅ¡ R. R.. Po M. P. ėjo A.

K., R. K., M. P., R. V., V. V., A. L., G. M.. Dėl blogos vaizdo kokybės daugiau asmenų neatpažįsta (t. 3, b. l. 128). Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. V. (V. V.) nurodė įvykio metu dirbęs (duomenys neskelbtini). Dirbant Paskirstymo skyriuje, atbėgo virÅ¡ininkas I. K. ir informavo, kad 1 korpuse užpultas pareigÅ«nas. Tuomet jis su kolega A. K. nubėgo į 12 postÄ , tačiau jame buvo ramu. IÅ¡ jo ėjo į 6 postÄ , kuriame buvęs A. Z. nurodė, kad visas įvykis kilo 2 poste.

Tada iÅ¡ karto su A. K. nuėjo ten (į 1 aukÅ¡te esantį 2 postÄ ), pamatė daug susirinkusių pareigÅ«nų (apie 10-15), kurie bÅ«riavosi visame koridoriuje. Pats prie pat nuteistojo R. R. kameros priėjęs nebuvo, jÄ matė daugmaž per pusę posto; atsimena, kad prie R. R. kameros grindų buvo fekalijos. Kiek matė, prie nuteistojo kameros stovėjo A. L., D. V., atėjo pavaduotojas R. S. KÄ jie kalbėjo ir aiÅ¡kinosi su nuteistuoju, negirdėjo, tačiau matė, kaip pastarasis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros.

Tikrai įsidėmėjo, kad nuteistajam buvo uždėti antrankiai (tik neatsimena, kokioje padėtyje buvo rankos), nuteistÄ jį vedė prižiÅ«rėtojai V. Å . ir T. V. Nuteistasis buvo vedamas į laikino sulaikymo kamerÄ , esančiÄ 6 poste (rÅ«syje). IÅ¡vedus nuteistÄ jį iÅ¡ kameros, jis dar priėjo pasižiÅ«rėti, ar ant grindų tikrai buvo iÅ¡piltos fekalijos. BÅ«damas netoli kameros, iÅ¡girdo Å¡auksmÄ â€žužpultas pareigÅ«nas“, pasigirdo ir nuspaustas aliarmo signalas. IÅ¡girdę tokį Å¡auksmÄ , kažkurie iÅ¡ pareigÅ«nų, buvę arčiausiai link nusukimo į 6 postÄ , nubėgo link jo (kurie konkrečiai pareigÅ«nai, negali atsakyti).

Jis (V. V.) su A. K. taip pat nuėjo link laikino sulaikymo kamerų, tačiau prieiti negalėjo, kadangi tik pasukus link 6 posto stovėjo pareigÅ«nai (virÅ¡uje prie laiptų). Jie nieko nedarė, pastovėję apie minutę, ėmė skirstytis. Kas per tÄ laiko vyko arčiau 6 posto, o tuo pačiu ir laikino sulaikymo kamerų, liudytojas teigia nematęs. Tik prasiskirsčius pareigÅ«nams, pamatė nuteistÄ jį R. R. gulintį ant pilvo prie laiptų (kokioje padėtyje buvo rankos, neatsimena). Sužalojimų ant R.

R. nepastebėjo. Å alia nuteistojo stovėjo V. Å . ir T. V., M. P. Å¡alimais nematė. Ar V. Å . bei T. V. turėjo spec. priemones, nematė. Jis pats (V. V.) nurodė turėjęs guminę lazdÄ , jÄ turėjo ir kolega A. K., tačiau jie lazdų prieÅ¡ nuteistÄ jį R. R. tikrai nenaudojo. Pamatę, kad nuteistasis guli, Å¡alia yra prižiÅ«rėtojai, dėl ko nei jo, nei A. K. pagalba nėra reikalinga, abu nuėjo. (t. 6, b. l. 177-183). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, jog V.

Å . ir T. V., iÅ¡ abiejų pusių laikydami nuteistÄ jį R. R. už parankių, nuvedė pastarÄ jį į laikino sulaikymo kamerÄ . Pats liudytojas teigė kartu su A. K. likę gale ir kurį laikÄ pabuvo pirmame korpuse. Po kiek laiko iÅ¡girdo kažkieno riksmÄ â€žužpuolimas“, po ko netoli jų stovėjęs Z. K.-P. suÅ¡uko paspausti aliarmo mygtukÄ . Visi buvę pirmame korpuse pagreitino žingsnį link ten, iÅ¡ kur pasigirdo riksmas, t. y. laiptinės, vedančios į 6 korpusÄ . Kai V. V. atsidÅ«rė ant laiptų pradžios, pamatė R.

R. gulintį ant rÅ«syje esančios laiptinės aikÅ¡telės grindų; prie nuteistojo stovėjo V. Å .. Kadangi viskas buvo jau pasibaigę, kartu su A. K. išėjo; spec. priemonių panaudojimo nematė (t. 3, b. l. 155). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. (P.) M. parodė 2015-01-02 dirbęs (duomenys neskelbtini), tačiau realiai ėjo (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad jam bÅ«nant ginklinėje atėjo virÅ¡ininkas I. K., nurodė pasiimti fotoaparatÄ ir eiti 2 postÄ . Jam nuėjus į nurodytÄ postÄ , jame buvo S. L. ir, atrodo, G.

M. Pastarieji jam nurodė nufotografuoti kameros numerį bei koridoriaus grindis, ant kurių matėsi iÅ¡piltos fekalijos. Kiek jam paaiÅ¡kino S. L. su G. M., nurodytoje kameroje bausmę atliko R. R., kuris apipylė kažkuriuos pareigÅ«nus fekalijomis. Liudytojas P. M. nurodė nufotografavęs kamerÄ , koridoriaus grindis, kas užtruko iki 10 min., po ko nuėjo į budėtojų dalį, kur atspausdino nuotraukas. Jis nuteistojo nematė, tuo metu, kai atėjo fotografuoti, kamera buvo tuščia (kur buvo R. R., nežino).

Kas įvyko po incidento su fekalijomis, P. M. tvirtino nežinantis, aliarmo signalo negirdėjo (nebent signalas buvo tada, kai jis buvo bokÅ¡teliuose). Tik atsimena, kad jam bÅ«nant budėtojų dalyje pradėjo eiti pareigÅ«nai, kurie rašė tarnybinius praneÅ¡imus (dėl kokių priežasčių jie buvo raÅ¡omi, jam nežinoma). Kas liečia spec. priemonių (antrankių, dujų ir guminių lazdų) iÅ¡davimÄ , liudytojas P. M. nurodė, kad tÄ rytÄ priduodanti pamaina buvo grÄ Å¾inusi dar ne visas spec. priemones; priimančioji pamaina jau buvo pasiėmusi minėtas priemones (visiems priemonių neužtenka, tačiau tie, kuriems priemonių pakako, jas buvo pasiėmę ir pasirašę už jas) (t. 6, b. l. 154-158).

AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas P. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 160-161). Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas K. O. parodė dirbantis (duomenys neskelbtini). 2015-01-02 dirbo (duomenys neskelbtini) 3 pamainoje. Nurodė tos dienos įvykių tiksliai neprisimenantis. 2015-01-02 galimai dirbo 12 poste, kuris yra rÅ«syje. Po naktinės pamainos ruošėsi baigti darbÄ ; iÅ¡eidamas matė, kad prie 1 aukÅ¡te esančio korpuso vyresniojo kabineto buvo pareigÅ«nai (jų skaičiaus įvardinti negali).

Anot K. O., keičiantis pamainoms visada bÅ«na daugiau žmonių, korpuso vyresnysis patikrina priduodamus žiniaraščius, todėl pareigÅ«nų susibÅ«rimas jam tÄ kart nepasirodė neįprastas. Pats K. O. teigė ten taip pat truputį stabtelėjęs, bet daugmaž po minutės išėjo. Nematė, kaip buvo vedamas nuteistasis R. R.. Apie tai, kad buvo kažkoks įvykis, sužinojo tik kitÄ dienÄ ; į įvykį nesigilino. Liudytojas pabrėžė ikiteisminio tyrimo metu įvykius atsiminęs geriau, prašė vadovautis ankstesniais parodymais (t. 6, b. l. 61-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. O. parodė dirbęs nuo 2015-01-01, 07.50 val., iki 2015-01-02, 08.20 val., trečioje pamainoje. Pridavęs rÅ«syje esantį 12 postÄ , pakilo į 1-Ä jį korpusÄ , kurio koridoriuje pamatė susibÅ«rusius pareigÅ«nus. IÅ¡ smalsumo priėjo prie jų, girdėjo, kaip pareigÅ«nai kalbėjo, jog įvyko kažkoks pasikėsinimas, nors jis taip ir nesuprato, koks konkrečiai įvykis kilo. Jam apie porÄ minučių bÅ«nant minėtame koridoriuje, niekas nevyko.

Tuomet jis išėjo į rÅ«binę persirengti; nežino bei nematė, kas vyko toliau (t. 3, b. l. 166-167, 170). Teisme apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė įvykio dienÄ dirbęs (duomenys neskelbtini). 2015-01-02 buvo Priėmimo ir paskirstymo skyriuje, kai atbėgęs virÅ¡ininkas I. K. pranešė, jog 6 poste suveikė aliarmo mygtukas. Tuomet jis su kolega V. V. iÅ¡kart nubėgo į nurodytÄ postÄ , tačiau jame viskas buvo ramu. IÅ¡ jo nuėjo į 12 postÄ , jame taip pat nieko nevyko. Tada pakilo į 1 aukÅ¡tÄ , 2 poste pamatė susibÅ«riavusius pareigÅ«nus (prižiÅ«rėtojus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nus, auklėtojus).

Sutiko prie įėjimo į 2 postÄ (netoli korpuso vyresniojo patalpos) stovintį T. V., jo paklausus, kas atsitiko, pastarasis nurodė, kad pamainų priėmimo metu nuteistasis R. R. apipylė fekalijomis. Kaip suprato, viskas vyko prie nuteistojo R. R. kameros Nr.

14. Matė, kad grindys prie nurodytos kameros yra aptaÅ¡kytos. Kiek pamena, prie nuteistojo kameros atėjo S. V., pamainos vyresnysis Z. K.-P., kurie per stebėjimo langelį bendravo su nuteistuoju. Pamena, kaip S. V. klausė nuteistojo, ar Å¡is yra nusiraminęs. Kuris konkrečiai davė nurodymÄ iÅ¡vesti nuteistÄ jį iÅ¡ kameros, nežino. Matė, kad netrukus nuteistasis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros. Jam buvo uždėti antrankiai (kokioje padėtyje buvo rankos, nebepamena). Nuteistasis buvo vedamas į laikino sulaikymo kamerÄ , esančiÄ 6 poste.

NuteistÄ jį iÅ¡vedė tam, kad bÅ«tų galima patikrinti kameros Nr. 14 techninę bÅ«klę. NuteistÄ jį į laikino sulaikymo patalpÄ nuvedė dviese, t. y. vedė V. Å . ir T. V. Kai nuteistÄ jį iÅ¡vedė, liudytojas nurodė buvęs netoli nuteistojo kameros, jau buvo bepradėjęs eiti link išėjimo (ketino grįžti su V. V. atgal į Priėmimo ir paskirstymo skyrių), tačiau netrukus Z. K.-P., iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , suÅ¡uko, kad vyksta „pareigÅ«nų užpuolimas“. Tai iÅ¡girdę, jie abu su V.

V. pasuko link 6 posto, kur buvo nuvestas nuteistasis, norėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, ar reikalinga jų pagalba. Pasukus prie pat 6 posto prieiti negalėjo, kadangi buvo daug pareigūnų (gal 5-6), kurie būriavosi salelėje prie laiptų. Iš pradžių pro pareigūnus nieko nematė, tačiau po kokių poros minučių, kai jau galėjo praeiti, besileisdamas laiptais, pamatė aikštelėje ant grindų gulintį R. R. (daugmaž 10 m atstumu nuo laikino sulaikymo kameros). Atrodo, nuteistasis gulėjo ant pilvo; kokioje padėtyje buvo jo rankos, nematė.

Ant nuteistojo sužalojimų nematė, pastarasis nieko nesakė. Tikrai atsimena, kad prie R. R. stovėjo V. Š. ir T. V., dar kažkas, tačiau kitų asmenų įvardinti negali. Ar tarp jų buvo M. P., negali atsakyti. V. Š. su T. V. tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Ar jie turėjo spec. priemones, neatsimena. To, kad jie būtų naudoję spec. priemones, nematė. Teismui perskaičius A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad jie teisingi. Teisme taip pat buvo perskaityti ir 2015-01-30 duoti A.

K. parodymai (t. 2, b. l. 110-112); pasisakydamas dėl jų, A. K. nurodė, kad visas aplinkybes atsiminė geriausiai netrukus po įvykio, jeigu tos apklausos metu nurodė, kad viskas vyko taip, kaip jis yra tÄ kart iÅ¡dėstė, vadinasi, taip ir buvo; teigė, jog tais jo parodymais galima remtis. Nors pirminės apklausos metu ir nėra nurodyta, kad prie nuteistojo stovėjo V. Å . ir T. V., tačiau dėl tokios aplinkybės yra tikras (t. 6, b. l. 177-183). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. nurodė, kad 2015-01-02, apie 08.20-08.30 val., jo pamainos virÅ¡ininkas I.

K. suÅ¡uko, kad reikia bėgti į pirmÄ korpusÄ , kadangi 6 poste suveikė pavojaus mygtukas. Kartu su V. V. nubėgo į 6 postÄ , kuris buvo pastato rÅ«syje. Paklausė korpusinio A. Z., kas atsitiko, Å¡is pasakė, kad poste viskas tvarkoje. Pakilę iÅ¡ 12 posto laiptais į viršų, pastebėjo, kad pirmo korpuso 2 poste, susirinkę daug pareigÅ«nų. Nuteistasis R. R. buvo savo kameroje Nr.

14. PareigÅ«nai tarpusavyje kalbėjo, kad pamainos priėmimo metu pastarasis fekalijomis apipylė prižiÅ«rėtojus T. V. ir V. Å . Nuteistajam buvo uždėti antrankiai (kiek pamena, priekyje), pastarasis iÅ¡vestas iÅ¡ kameros, T. V. atliko jo kratÄ . Tada Z. K.-P. nurodė V. Å . ir T. V. nuvesti R. R. iki 6 poste buvusios laikino sulaikymo patalpos. Jam (A. K.) kartu su V. V. bÅ«nant netoli kameros Nr. 14, 3 pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P. suÅ¡uko „pareigÅ«no užpuolimas“. IÅ¡girdę apie užpuolimÄ , kartu su V.

V. prabėgę pro metalinius vartelius į vidų ir pamatė, kad rÅ«syje, ant laiptinės aikÅ¡telės, gulėjo R. R. (ant Å¡ono, sulenkęs kojas). Å alia jo stovėjo V. Å ., T. V., R. K. ir dar 2 ar 3 pareigÅ«nai. Liudytojo teigimu, jis nematė, kur tuo metu buvo Z. K.-P., bet pastarojo Å¡alia tikrai nebuvo. V. Å . ir R. K. rankose turėjo gumines lazdas, o T. V. guminė lazda buvo įdėta į laikymo žiedÄ . Nematė, nei kaip pasiprieÅ¡ino R. R., nei kokie buvo pareigÅ«nų veiksmai. Kai R. R. gulėjo ant grindų, nematė pas jį jokių sužalojimų.

Paminėti pareigÅ«nai stovėjo apsupę R. R., tačiau jokių veiksmų jo akivaizdoje neatliko. Po kelių minučių jis su V. V. grįžo į savo darbo vietÄ (t. 4, b. l. 9-10). IÅ¡ byloje esančio 2015-01-30 apklausos protokolo matyti, jog kaip liudytojas apklaustas A. K., be kita ko, parodė, jog nubėgęs link tos vietos, iÅ¡ kurios sklido triukÅ¡mas, pamatė ant aikÅ¡telės, esančios tarp postų Nr. 6 ir Nr. 12, gulintį nuteistÄ jį R. R., kuris prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, spardydamasis kojomis.

Tuo metu T. V. bandė nuteistÄ jį sutramdyti. R. R. besiprieÅ¡indamas kažkaip nuslydo laiptais link posto Nr.

6. R. R., dar bÅ«nant aikÅ¡telėje (iki nuslystant laiptais), bandė sutramdyti korpuso vyresnysis R. K., T. V., V. Å . ir dar vienas prižiÅ«rėtojas iÅ¡ pamainos Nr. 3 (nežino to pareigÅ«no vardo ir pavardės). R. R. prieÅ¡inosi, todėl minėti pareigÅ«nai prieÅ¡ jį panaudojo lazdÄ . Ar nuslydęs žemyn nuteistasis toliau prieÅ¡inosi, liudytojas A. K. teigė nebematęs, tik girdėjo, kaip pastarasis grasino rėkdamas, jog susidoros (t. 2, b. l. 110-111). Teisme apklaustas liudytojas Z. K. (Z.

K.) parodė, jog 2015-01-02, dirbdamas (duomenys neskelbtini), keičiantis pamainoms pridavinėjo postus (jis buvo 4-ame poste). BÅ«damas 3 aukÅ¡te, priduodamas 4 postÄ , iÅ¡girdo, kaip apačioje kažkas lyg bÅ«tų Å¡liukÅ¡telėjęs kibirÄ vandens ant plytelių. Tas garsas sklido iÅ¡ apačios (aukÅ¡tai yra atviri, nuo 1 iki virÅ¡aus visos kameros eina ratu, aukÅ¡tus jungia atvira erdvė). Pridavęs postÄ , nusileido žemyn (į 1 aukÅ¡tÄ ). Prie korpuso vyresniojo stalo pamatė numestus rÅ«bus (megztinį, striukę), poste nieko nebuvo.

Tada pasirodė prižiÅ«rėtojai V. Å . ir T. V., kurie buvo iki pusės iÅ¡sirengę. Paklausė jų, kas atsitiko, Å¡ie paaiÅ¡kino, kad nuteistasis juos apipylė fekalijomis. Paskui pradėjo ateidinėti kiti pareigÅ«nai, atėjo posto vyresnysis R. K. ir liepė jam priduoti postÄ , nes V. Å . su T. V. to padaryti negalėjo. Jis (Z. K.) paėmė raktÄ ir nuėjo pridavinėti postÄ , užtruko 10-15 min. Pridavęs 3 postÄ , paėmė pasiraÅ¡ytÄ posto žiniaraÅ¡tį ir atėjo pas korpuso vyresnįjį, tačiau jo nebuvo.

Kažkas pasakė, kad jis yra 6 poste, dėl ko nuėjo pas jį. Atsakydamas į klausimus, liudytojas Z. K. nurodė matęs prie nuteistojo R. R. kameros iÅ¡piltas fekalijas. Netrukus prie kameros pradėjo rinktis pareigÅ«nai. Kadangi jam korpuso vyresnysis liepė eiti priduoti postÄ , nematė, kaip iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vestas R. R.. Po to, kai pridavęs postÄ sugrįžo, vyresnįjį R. K. pamatė prie 6 posto grotų. Å is postas yra už laikino sulaikymo kamerų (toliau, nusileidus laiptais). Jis (Z.

K.) iki 6 posto nepriėjo, tik nusileido porÄ pakopų pirmaisiais laiptais. Pamatęs R. K., pasakė jam, kad pridavė postÄ . Taip pat matė, kad aikÅ¡telėje, nusileidus antrais laiptais, guli nuteistasis R. R. (aikÅ¡telėje ant plytelių). Buvo prisirinkę daugiau pareigÅ«nų (negali pasakyti, kokie tiksliai). Pamena, kad buvo kitos pamainos vyresnysis R. V., taip pat V. Å ., T. V., dar kažkokie kiti (greičiausiai pakeitusios 1 pamainos prižiÅ«rėtojai), iÅ¡ viso gal 10 (ar buvo kaltinamasis M. P., nepamena).

Tarp jų buvo ir prižiÅ«rėtojai iÅ¡ Apsaugos priežiÅ«ros skyriaus, T. M., kitų negali įvardinti. Kodėl jie visi ten aplink bÅ«riavosi, negali atsakyti. Korpuso vyresnysis R. K. buvo kelių metrų atstumo nuo nuteistojo. Liudytojo teigimu, jam atėjus visi stovėjo, jų rankos buvo nuleistos, jokie fiziniai veiksmai prieÅ¡ nuteistÄ jį nebuvo naudojami. R. R. tiesiog gulėjo, jis nieko nesakė, jo niekas nemušė, ar pastarasis buvo su antrankiais, neįsidėmėjo. Ar prižiÅ«rėtojai turėjo kokias spec. priemones, neatsimena (jis pats tikrai neturėjo).

Liudytojas teigė negalintis atsakyti, dėl kokių priežasčių nuteistasis gulėjo ant žemės. Jis nesidomėjo ir nesigilino, atėjęs pasakė, kad postas priduotas ir išėjo (viso užtruko 10-15 sek.). Sužalojimų ant nuteistojo nematė (stovėjo apie 4 metrų atstumu nuo jo). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 45-46), liudytojas parodė, jog parodymai užraÅ¡yti teisingai. Kas liečia nuteistojo iÅ¡vedimÄ iÅ¡ kameros, jis tik bendrai matė, kad nuteistÄ jį iÅ¡vedinėjo iÅ¡ kameros, tačiau jis nestebėjo, nei kas jį vedė, nei kur vedė.

Nuo 6 posto sklido garsas, kaip besileidžiančių metaliniais laiptais; Å¡auksmų nepamena, kažkas gal ir surėkė, bet nestipriai (labiau detalizuoti negali) (t. 6, b. l. 32-39). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Z. K. parodė, kad bÅ«damas tarp 70 ir 71 kamerų iÅ¡girdo kažkokį skysčio iÅ¡pylimo ant plytelių garsÄ ; nusileidęs iki 1 aukÅ¡to 1 korpuso, prie korpusinio kabineto ant grindų pamatė numestus rÅ«bus. Po to priėjo prie kameros, kurioje buvo nuteistasis R. R., netoliese jau rinkosi pareigÅ«nai.

Kadangi V. Å . buvo apipiltas fekalijomis, pirmojo korpuso vyresnysis R. K. nurodė jam (Z. K.) vietoj V. Å . priduoti pamainÄ pirmo korpuso antrame aukÅ¡te. Paėmęs iÅ¡ R. K. raktÄ , kartu su 1 pamainos pareigÅ«ne (pavardės nežino) nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur pridavinėjo trečiÄ postÄ . Pridavęs 3-4 kameras, pamatė, kaip pirmame aukÅ¡te iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vestas nuteistasis R. R.; kas pastarÄ jį iÅ¡vedė, neatsimena, nes ten buvo daug pareigÅ«nų. Toliau pridavinėdamas postÄ , bÅ«damas antrame aukÅ¡te, girdėjo kažkokį triukÅ¡mÄ , Å¡auksmus, sklidusius iÅ¡ 6 posto pusės; kas ten tiksliai įvyko, liudytojas Z.

K. teigė nesupratęs. Pridavęs postÄ , atėjo į korpusinio kabinetÄ , tačiau ten nieko nerado. Tada nuėjo link 6 posto. Praėjęs pro metalinius vartelius, pro kuriuos praėjus patenkama tiek į 6 postÄ , tiek į laikino sulaikymo kameras, laiptais nusileido kelias pakopas, kai pamatė korpuso vyresnįjį R. K., kuris buvo prie 6 posto esančioje aikÅ¡telėje. Ant grindų (padėtyje ant pilvo) gulėjo nuteistasis R. R.. R. K. stovėjo Å¡one, Å¡alia R. R. buvo daugiau pareigÅ«nų; atsimena, kad buvo V.

Š., T. V., pirmos pamainos korpusinis (pavardės neatsimena), dar pareigūnų stovėjo ant laiptų. Tuo metu, niekas nevyko, jokių veiksmų nei iš kolegų pusės, nei iš R. R. nematė. R. K. pasakė, kad postas priduotas, raktai perduoti priimančios pamainos prižiūrėtojai. R. K. pasakė, kad viskas gerai, po ko jis iš karto išėjo. Liudytojas tvirtino nematęs, kas įvyko tarp R. R. ir jį lydėjusių pareigūnų, pats jokių veiksmų prieš R. R. neatliko, tuo metu neturėjo jokių spec. priemonių.

Neatsimena, kad kas nors iÅ¡ jo matytų pareigÅ«nų turėjo spec. priemones, o bÅ«tent lazdas (t. 4, b. 45-46). Teisme apklaustas kaip liudytojas G. K. parodė, jog įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). 2015-01-02, kaip ir kasdien, su tarnybiniu Å¡unimi pamainoms keičiantis atėjo į 7 postÄ ; Å¡uo buvo naudojamas kaip papildoma apsaugos priemonė. Grįždamas sužinojo iÅ¡ kolegų, kad nuteistasis apipylė pareigÅ«nus fekalijomis. Matė, kaip vėliau nuteistasis R. R. buvo iÅ¡vedamas iÅ¡ kameros.

Pastarojo iÅ¡vedimo metu Å¡alia kameros buvo pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P., V. Å ., T. V. ir jis (liudytojas G. K.) su Å¡unimi. Nors stovėjo netoli (apie 3 metrus), tačiau negirdėjo, kur virÅ¡ininkas liepė vesti nuteistÄ jį (buvo triukÅ¡mas, be to, jis stovėjo su Å¡unimi). Matė, kad V. Å . ir T. V. nuvedė nuteistÄ jį koridoriumi, link laikino sulaikymo kamerų. Kuris iÅ¡ minėtų prižiÅ«rėtojų ėjo priekyje, nepamena, tačiau virÅ¡ininkas ėjo paskui pastarųjų, o pačiame gale - liudytojas su Å¡unimi.

Koridoriaus gale prie korpuso vyresniojo patalpos yra perėjimas link 6 ir 12 postų. Ten yra koridorius su laikino sulaikymo kameromis. PrižiÅ«rėtojai su nuteistuoju nuėjo apačion. Pats nematė, kaip jie nulipo žemyn, kadangi koridoriuje nebuvo Å¡viesos nebuvo, be to, prie laikino sulaikymo kamerų yra pertvara, per kuriÄ nelabai kas matyti. Jis pats (G. K.) stabtelėjo koridoriuje, tarp korpusinio patalpos bei laikino sulaikymo kamerų. Toliau nėjo, nes jo niekas nekvietė, juo labiau, su tarnybiniu Å¡unimi nebuvo prasmės toliau eiti.

Kodėl apskritai buvo sustojęs (iki 1 min), negali atsakyti. Kiek matė, prižiÅ«rėtojai su nuteistuoju nuėjo link 6 ir 12 postų. Kaip pastarieji nusileido laiptais, nematė. Jie pasuko, dėl ko jis iÅ¡ stovėjimo vietos negalėjo to pamatyti. Jokių garsų, Å¡auksmų negirdėjo. Nematė, kad bÅ«tų stovėję daugiau pareigÅ«nų ar to, kad pareigÅ«nai bÅ«tų nuėję į tÄ pusę, kur buvo nuvestas nuteistasis. Nieko neįprasto nepastebėjo. Nuteistasis pro laikino sulaikymo kameras buvo pravestas be jokių nesklandumų, niekas neįvyko, nematė, kad prieÅ¡ nuteistÄ jį bÅ«tų panaudoti bent kokie fiziniai veiksmai.

Kaip suprato, R. R. buvo nuvestas link 6 ir 12 postų, kur taip pat yra sulaikymo kameros (boksikai). Jis nesigilino, kodėl nuteistÄ jį vedė bÅ«tent link tų kamerų, tai yra ne jo reikalas. Ar nuteistÄ jį vedę prižiÅ«rėtojai turėjo spec. priemones, tiksliai neatsimena, tačiau gali bÅ«ti. Pats nuteistasis buvo su antrankiais priekyje. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 116-117), liudytojas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl apklausiamas nurodė girdėjęs frazę „pareigÅ«no užpuolimas“, tai, jog prasidėjo grumtynės, link sulaikymo kamerų nuėjo daug pareigÅ«nų ir kt.

Galimai tokias aplinkybes nurodė iÅ¡girdęs iÅ¡ kolegų pasakojimų (t. 6, b. l. 32-39). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. K. parodė, jog po kilusio incidento, kurio metu nuteistasis R. R. apipylė prižiÅ«rėtojus fekalijomis, prie nuteistojo kameros priėjo trečios pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P., kuris suorganizavo nuteistojo iÅ¡vedimÄ iÅ¡ kameros. NuteistÄ jį iÅ¡ kameros iÅ¡vedė tie patys pareigÅ«nai, kuriuos, kaip pasakojo kolegos, apipylė R. R., t. y. T. V. ir V. Å . Minėti pareigÅ«nai koridoriumi nuvedė R.

R. iki laikino patalpinimo kamerų. Jis (G. K.) ėjo iÅ¡ paskos; ėjo ne tam, kad juos lydėtų, o todėl, kad tuo pačiu marÅ¡rutu atgal grįžo į savo darbo vietÄ . Paminėtiems pareigÅ«nams kartu su nuteistuoju pasukus pro metalinius vartus link laikino sulaikymo kamerų, liudytojas teigė nuėjęs į savo darbo vietÄ . Apklausos metu G. K. buvo parodytas vaizdo įraÅ¡o fragmentas nuo to momento, kai jis priėjo prie metalinių vartų, vedančių link laikino patalpinimo kamerų iki jo išėjimo.

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad jis apie porÄ minučių užtruko koridoriuje prie minėtų vartų, tačiau, kaip ir anksčiau apklaustas taip ir Å¡ios apklausos metu liudytojas G. K. parodė jokio Å¡urmulio negirdėjęs, nematė nei vieno pareigÅ«no, naudojančio spec. priemones prieÅ¡ nuteistÄ jį R. R. Tuo metu, kai jis stovėjo prie metalinių vartų, nematė ir nežinojo, kad kažkas vyko tarp kolegų ir nuteistojo R. R. Ankstesnių parodymų metu parodė, kad iÅ¡ karto išėjo į savo darbo vietÄ , nes nesureikÅ¡mino savo poros minučių užtrukimo prie vartų, nes tuo metu, jis iÅ¡ tiesų nieko nematė; stebėjo tik didesnį pareigÅ«nų didesnį judėjimÄ link laikino patalpinimo kamerų, tačiau tai jam nepasirodė keista, nes buvo pamainų pasikeitimo metas ir tokiu metu visada pareigÅ«nų bÅ«na daug.

Kadangi lojo Å¡uo, negirdėjo jokio triukÅ¡mo, neįtarė, kad už minėtų grotų kažkas vyksta. Jam stovint prie grotų, matėsi apie tris metrus koridoriaus ir pusantros sulaikymo kameros. Tuo metu, kai jis žiÅ«rėjo pro metalines grotas, už jų nieko nebuvo, o to, kas vyko toliau, nesimatė. TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ kolegų (neatsimena, konkrečiai iÅ¡ kurių) sužinojo, kad nuteistasis R. R. pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, buvo panaudotos spec. priemonės. Jis neklausinėjo, nei prieÅ¡ kÄ konkrečiai pasiprieÅ¡ino, nei kuriuo metu, nei kokios spec. priemonės buvo panaudoto, kadangi tai jo (G.

K.) nelietė. Apklausiamas papildė, kad jam parodytame vaizdo įraÅ¡e mato, jog po to, kai T. V. ir V. Å . pro metalinius vartus įveda nuteistÄ jį R. R. laikino patalpinimo kamerų link, tÄ pačiÄ pusę greitai sueina nemažai pareigÅ«nų, tačiau negali tiksliai įvardinti, kokie pareigÅ«nai ten buvo, kadangi įraÅ¡o vaizdas susilieja (t. 4, b. l. 68-69). IÅ¡ byloje esančios liudytojo G. K. 2015-02-05 apklausos protokolo kopijos matyti, kad apklausiamas liudytojas tvirtino, jog po to, kai kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų suriko, prasidėjo grumtynės. Nors pats G.

K. teigė nematęs vykstančio vaizdo (tÄ vaizdÄ jam užstojo kiti pareigÅ«nai), tačiau girdėjo, kaip kažkas vyksta. Su tarnybiniu Å¡unimi stovėjo toliau (tarnybiniame koridoriuje); pamatęs, jog nėra jokios grėsmės, nuvedė Å¡unį į voljerÄ (t. 2, b. l. 116-117) Teisminiame nagrinėjime apklaustas kaip liudytojas L. Å . parodė įvykio metu dirbęs (duomenys neskelbtini). 2015-01-02, apie 08 val., vykstant pamainų pasikeitimui buvo pirmojo korpuso kairiajame sparne. Eidamas 1 aukÅ¡to koridoriumi, matė, kaip iÅ¡ nuteistojo R.

R. kameros buvo apipilti prižiÅ«rėtojai. Nuteistasis per grotuotas duris apipylė prižiÅ«rėtojus fekalijomis. Pats liudytojas teigė pastebėjęs patį apipylimo momentÄ (dalį vaizdo užstojo pravertos kameros durys), po ko pareigÅ«nai nusivilko drabužius, atrodo, buvo paspaustas aliarmo signalas. Netrukus susirinko nemažai pareigÅ«nų; kokie tiksliai pareigÅ«nai buvo, sunku įvardinti; žino, kad buvo pareigÅ«nai iÅ¡ Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus, atrodo, T. M., R. S., M. P.. IÅ¡ viso koridoriuje buvo gal kokių 10 pareigÅ«nų.

Atėjo budinčios pamainos direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas Z. K.-P.. Atsakingi pareigÅ«nai nusprendė iÅ¡vesti nuteistÄ jį R. R. į laikino sulaikymo kamerÄ (konkrečiai kuris iÅ¡ pareigÅ«nų priėmė sprendimÄ , nežino). Matė, kad nuteistÄ jį nusivedė V. Å . ir T. V., atrodo, nuteistasis buvo surakintas antrankiais. PrižiÅ«rėtojams nuvedus nuteistÄ jį, koridoriuje buvę pareigÅ«nai taip pat pradėjo eiti; jis (L. Å .) ir Z. K.-P. ėjo visiems iÅ¡ paskos. Liudytojas nurodė ketinęs eiti į kitÄ korpuso dalį, kadangi nebebuvo tikslo likti, nes nuteistasis buvo iÅ¡vestas.

Matyt, lygiai taip pat skirstėsi ir kiti pareigÅ«nai, išėjimas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to yra kaip tik ta kryptimi, kur link buvo nuvestas R. R. (tik pastarasis su prižiÅ«rėtojais koridoriaus gale nusuko link cokoliniame aukÅ¡te esančių laikino sulaikymo kamerų). V. Å . ir T. V. kartu su R. R. pasukus į kairėje pusėje esantį užėjimÄ , vedantį iki laikymo sulaikymo kamerų, labai greitai pasigirdo pareigÅ«no Å¡auksmas „užpuolimas, užpuolė“. Koridoriuje buvę pareigÅ«nai sureagavo, vieni jų nubėgo paskui prižiÅ«rėtojus ir nuteistÄ jį (kas konkrečiai iÅ¡ prižiÅ«rėtojų nubėgo, negali įvardinti), kiti turbÅ«t liko vietoje; pamena, kad jis (L.

Å .) liko su Z. K.-P., buvo dar kažkas. Jis pats (L. Å .) jokių veiksmų nesiėmė, kadangi matė, jog į laikino sulaikymo kamerų pusę ir taip nubėgo pareigÅ«nų, todėl bėgti dar ir jam nebuvo jokio reikalo. Kas vyko prižiÅ«rėtojams ir nuteistajam pasukus link laikino sulaikymo kamerų, pats nematė, kadangi jo ten nebuvo. Tik girdėjo kažkokius grumtynių garsus, baladojimÄ si. Ä®vertinęs, kad pareigÅ«nų ir taip yra pakankamai, dėl ko jo (L. Å .) pagalbos nereikia, išėjo į kitÄ korpuso dalį (jam iÅ¡einant, liko Z.

K.-P.). Vėliau kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų kalbėjo, jog nuteistasis R. R. pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, arčiausiai jo buvę prižiÅ«rėtojai panaudojo spec. priemones, vyko Å¡nekos, kad galimai jos buvo perteklinės. Liudytojas akcentavo, kad jam pačiam jokios spec. priemonių panaudojimo aplinkybės nežinomos, nematė, kas vyko prižiÅ«rėtojams vedant nuteistÄ jį. Ar nuteistÄ jį vedę pareigÅ«nai turėjo su savimi spec. priemones, neatsimena. R. R. iÅ¡kart po įvykio nematė. KažkuriÄ dienÄ po įvykio pamainų keitimosi metu buvo užėjęs į nuteistojo R.

R. kamerÄ ; kiek pamena, matė pastarojo kaktos-virÅ¡ugalvio srityje sužalojimÄ (detaliau jo apibÅ«dinti negali). Daugiau aplinkybių nebeatsimena, praÅ¡o vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kuriuos perskaičius, liudytojas L. Å . patvirtino kaip teisingus. Paklaustas, apie kokias grotuotas duris jis kalbėjo parodymuose, kur tiksliai tos durys yra, liudytojas teigė nebepamenantis (t. 6, b. l. 132-139). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. Å . parodė, kad po to, kai kameroje Nr. 14 iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis R.

R. apipylė prižiÅ«rėtojus V. Å . ir T. V. fekalijomis, pradėjo rinktis pareigÅ«nai. Prie R. R. kameros atėjo 3-ios budinčiosios pamainos direktoriaus budintysis padėjėjas Z. K.-P. ir 1 budinčiosios pamainos direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas R. S., kurie turėjo pareigÄ iÅ¡spręsti minėtÄ situacijÄ . Buvo nuspręsta iÅ¡vesti R. R. į laikino sulaikymo kamerÄ . Liudytojas teigė negirdėjęs, kas davė tokį nurodymÄ , tik matė, kad V. Å . ir T. V. iÅ¡vedė R.

R. iÅ¡ kameros ir vedė į laikino sulaikymo kamerÄ . Jis ėjo iÅ¡ paskos kartu su Z. K.-P. PrieÅ¡ juos dar ėjo nemažai pareigÅ«nų (tik neatsimena, kas konkrečiai). Kai V. Å . su T. V. pro grotuotas duris pasuko link laikino sulaikymo kamerų, kuris po ko ėjo liudytojas teigė neatsimenantis; jis (L. Å .) buvo koridoriuje, dar nepriėjęs minėtų grotuotų durų, kai iÅ¡girdo, kad kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų suÅ¡uko „užpuolė“. Tuo metu daug pareigÅ«nų subėgo pro grotuotas duris.

Iki jam (L. Š.) prieinant prie grotuotų durų, girdėjo grumtynių garsus; viskas įvyko labai greitai. Kai pats priėjo prie grotuotų durų, matė tik dalį pareigūnų, kurie pirmajame koridoriuje stovėjo ant laiptų. Jis nematė nei V. Š., nei T. V., nei R. R., tuo metu pastarieji jau buvo cokoliniame aukšte, jokių veiksmų nebuvo, buvo ramu. Liudytojas ten neužsilaikė ir netrukus išėjo. Nematė nei kaip pareigūnams pasipriešino R. R., nei kaip buvo panaudotos spec. priemonės, taip pat to, kas iš pareigūnų jas naudojo (t. 4, b. l. 80-81).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė įvykio dienÄ dirbęs (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad priiminėdamas savo postÄ iÅ¡girdo, kaip kažkas įvyko 2 poste. Eidamas pamatė, kad jame stovi daug prižiÅ«rėtojų, atėjo pasižiÅ«rėti, kas ten atsitiko. Kažkas iÅ¡ prižiÅ«rėtojų pasakė, kad nuteistasis R. R. apipylė prižiÅ«rėtojus fekalijomis. Konkrečiai, kurie prižiÅ«rėtojai buvo 2 poste, nebeatsimena, gali įvardinti tik V. Å ., P. M. (pastarasis atėjęs nufotografavo iÅ¡piltas fekalijas).

Kažkas davė nurodymÄ iÅ¡vesti nuteistÄ jį R. R., kadangi reikėjo apžiÅ«rėti jo kamerÄ . Atsimena, kad pastarasis iÅ¡ pradžių lyg ir nenorėjo iÅ¡eiti, tačiau paskui sutiko. Nuteistasis buvo vedamas į laikino sulaikymo kamerÄ , esančiÄ 6 postÄ ; vedė du pareigÅ«nai, kurie konkrečiai – negali pasakyti. Ar nuteistajam buvo uždėti antrankiai, taip pat nepasakys. Jam (liudytojui A. L.) pradėjus po truputį eiti nuo R. R. kameros link išėjimo, pasigirdo riksmas, kad vyksta „užpuolimas“.

Riksmas sklido iÅ¡ tos pusės, į kuriÄ buvo nuvestas nuteistasis. IÅ¡girdęs iÅ¡kart nuėjo link 6 posto, norėdamas pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Prie pat 6 posto prieiti negalėjo, kadangi posto prieigose stovėjo pareigÅ«nai. Jie nieko nedarė, nieko tokio nevyko. Tada jis (A. L.) iÅ¡ virÅ¡aus pamatė, kaip 6 posto prieigoje guli sulaikytas nuteistasis R. R. (gulėjo ant pilvo; kaip laikė rankas, nepamena). PrižiÅ«rėtojas V. Å . laikė jį prispaudęs (gal rankomis) prie grindų, nuteistasis tuo metu buvo ramus.

Ar nuteistasis buvo surakintas antrankiais, konkrečiai neatsimena, tačiau mano, kad taip turėjo bÅ«ti, kadangi visi nuteistieji iki gyvos galvos yra vedami su antrankiais. Jis (A. L.) sužalojimų ant nuteistojo nematė. Ar V. Å . turėjo lazdÄ , negali atsakyti. Kokie dar pareigÅ«nai buvo prie nuteistojo, nebeatsimena. Mano, jog turėjo bÅ«ti T. V., dėl M. P. – negali atsakyti. Liudytojo teigimu, jis apie spec. priemonių panaudojimÄ nieko nežino, pats tokių aplinkybių nematė (vėliau tuo taip pat nesidomėjo, nežino, ar buvo spec. priemonių perteklius).

Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas A. L. nurodė, kad jie užraÅ¡yti teisingai, prašė jais remtis (t. 6, b. l. 177-183). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L., apklaustas BPK 80 straipsnio tvarka, parodė, kad priėmęs 8 postÄ iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kuris vyko 2 priežiÅ«ros poste. Nuėjus pažiÅ«rėti, matė daug susirinkusių pareigÅ«nų; koridoriuje pamatė fekalijas. Jam papasakojo, kad nuteistasis apipylė prižiÅ«rėtojÄ . Po kiek laiko atėjo Z.

K.-P. Liudytojas teigė matęs, kad tie patys prižiÅ«rėtojai, kuriuos apipylė fekalijomis, nuvedė R. R.. Jis (A. L.) su kitais pareigÅ«nais liko koridoriuje ir ėjo link išėjimo, kai iÅ¡girdo riksmÄ apie užpuolimÄ . Visi puolė bėgti link išėjimo prie 6 posto, kur buvo nuvestas R. R. Atbėgęs negalėjo toliau praeiti, kadangi praėjimas buvo siauras, o prieÅ¡ais jį stovėjo dar kokie 5-6 pareigÅ«nai. Girdėjo tik Å¡urmulį, nematė, kas vyko ant laiptų. Po 1-2 min., kai viskas nutilo, jam (A.

L.) pavyko užeiti ant laiptų. Pamatė prie 6 posto ant prieigos aikÅ¡telės gulintį ant grindų R. R., prie kurio buvo 4-5 pareigÅ«nai. Spec. priemonių panaudojimo fakto nematė (t. 4, b. l. 88-89). Teisme apklaustas kaip liudytojas S. V. parodė įvykio dienÄ dirbęs (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad 2015-01-02, bÅ«nant 3 ar 4 aukÅ¡te, pamatė, kaip 1 aukÅ¡te, vykstant pamainų priėmimui-perdavimui, per atidarytas kameros duris buvo apipiltas prižiÅ«rėtojas (jeigu neklysta, T. V.). Atrodo, apipylė nuteistasis R.

R. Pastarasis paskui buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros. Nei kas nuteistÄ jį vedė, nei kur, liudytojas tvirtino nebeatsimenantis. Gali bÅ«ti, kad jis (S. V.) buvo priėjęs prie nuteistojo kameros ir bendravo, tačiau praėjus daug laiko detalių atpasakoti nebegali. Po to, kai buvo iÅ¡vestas R. R., netrukus kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų suÅ¡uko „užpuolimas“. Atsimena, kad tas Å¡Å«ksnis sklido nuo 1 aukÅ¡te buvusio korpusinio kabineto pusės. Matė netoli tos vietos (tie įėjimu į pirmÄ sparnÄ ) susibÅ«rusius pareigÅ«nus, vyko kažkoks sujudimas, tačiau tokį vaizdÄ atsimena tik bendrai; jokių konkrečių ten buvusių asmenų ar jų veiksmų nurodyti negali (tik pamena, kad pirmame aukÅ¡te buvo Z.

K.-P.). Liudytojas teigė nieko nežinantis, kas atsitiko iÅ¡vedus nuteistÄ jį. Gali bÅ«ti, kad jis tÄ pačiÄ dienÄ , vėliau, bendravo su nuteistuoju R. R., tačiau negali įvardinti, nei kurioje konkrečiai vietoje, nei to, ar Å¡is buvo sužalotas, turėjo kokių nusiskundimų. KÄ Å¾inojo, viskÄ parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tuos parodymus, teismui perskaičius, patvirtino (t. 6, b. l. 154-158). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. V. parodė, kad, bÅ«damas trečiame aukÅ¡te, pamatė, kaip pirmame aukÅ¡te, pirmo korpuso, 2 skyriaus pamainos keitimosi metu prie vienos iÅ¡ kamerų nuteistasis R.

R. apipylė prižiÅ«rėtojus fekalijomis. Jis nusileido iki pirmo aukÅ¡to, priėjo prie kameros ir bendravo su R. R. Buvo susirinkę nemažai pareigÅ«nų, buvo ir aukÅ¡tesnio rango pareigÅ«nai. Kiek pamena, R. R. iÅ¡sivedė. Jis nuėjo į 3 aukÅ¡te esantį savo kabinetÄ . IÅ¡girdęs riksmÄ â€žužpuolimas“, niekur nėjo, kadangi prižiÅ«rėtojai nėra jam pavaldÅ«s. Nematė spec. priemonių panaudojimo fakto (t. 4, b. l. 94-95). Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip liudytojas F.

J. (F. J.) parodė 2015-01-02 dirbęs 1 korpuso 2 skyriaus vyresniuoju. TÄ rytÄ , apie 08 val., korpuso vyresnysis R. V. atėjo priimti pamainÄ . Jie abu dar aptarinėjo kažkokius reikalus, kai atėjo prižiÅ«rėtojas T. V., kuris buvo Å¡lapias, ir pranešė, kad nuteistasis R. R. apipylė fekalijomis. IÅ¡girdę tokiÄ aplinkybę, kartu su R. V. paskambino ir pranešė budėtojų daliai, po to abu nuėjo į 6 postÄ , nes iÅ¡ anksčiau žinojo, kad R. R. dar prieÅ¡ Naujus metu buvo ten patalpintas.

Vis dėlto nuėjus į 6 postÄ , jame buvo ramu, nesimatė jokių žmonių. Tada pakilo aukÅ¡tyn ir nuėjo į 2 postÄ , kuriame buvo kalinami nuteistieji iki gyvos galvos. Tame poste, prie nuteistojo R. R. kameros pamatė esant prisirinkus nemažai prižiÅ«rėtojų, jų buvo apie 10 (V. Å ., T. V., R. A., kitų negali įvardinti). Netrukus atėjo pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P., kuris per kameros langelį ilgai įkalbinėjo R. R. iÅ¡eiti; Å¡is iÅ¡ pradžių nesutiko, tačiau galiausiai leidosi įkalbamas.

Nuteistasis išėjo iÅ¡ kameros, jam buvo uždėti antrankiai ir 3-4 pareigÅ«nai jį nusivedė (kurie prižiÅ«rėtojai vedė, neatsimena). Kaip suprato, R. R. buvo vedamas į cokoliniame aukÅ¡te, 6 poste esančiÄ laikino sulaikymo kamerÄ , kadangi po incidento reikėjo apžiÅ«rėti jo paties kamerÄ . Matė, kaip prižiÅ«rėtojai, vedini nuteistÄ jį, pasuko link praėjimo į 6 postÄ ir daugiau jų nebestebėjo. Gali pažymėti tik tiek, kad, pastariesiems nuėjus, iÅ¡ paskos eiti pradėjo ir koridoriuje bÅ«riavęsi pareigÅ«nai, kurių kokie 3-4 nusuko paskui nuteistÄ jį vedusius prižiÅ«rėtojus, o kiti iÅ¡siskirstė po savo postus.

Praėjus porai sekundžių, kai prižiÅ«rėtojai su nuteistuoju pasuko link praėjimo žemyn, iÅ¡girdo kažkurį iÅ¡ pareigÅ«nų Å¡aukiant „užpuolė, užpuolė“. Jis (F. J.) tuo metu buvo 1 aukÅ¡te, 2 poste, apie 15 metrų nuo minėto nusukimo. IÅ¡girdęs Å¡auksmÄ , paspaudė 2 poste esantį aliarmo mygtukÄ , kas užtruko labai trumpai (1-2 min.), o paskui nuėjo pažiÅ«rėti link 6 posto, kas vyksta. Nusileidęs žemyn nebuvo, tik pasilenkęs iÅ¡ virÅ¡aus matė, kad nuteistasis jau yra patalpintas į sulaikymo kamerÄ , kurioje sėdėjo ant suoliuko.

Matė nuteistojo kojas, o pasilenkęs - ir veidÄ . Atsimena, kad R. R. galvos/kaktos srityje buvo kraujo, jokių kitų sužalojimų nematė. Daugiau nieko prie kameros ar visai Å¡alia esančiame 6 poste nematė. Kur dingo jį vedę pareigÅ«nai, taip pat kiti pareigÅ«nai, nuėję paskui vedamÄ nuteistÄ jį, negali pasakyti, anot liudytojo, jis jų nematė. Kas vyko, iki nuteistasis buvo patalpintas į minėtÄ kamerÄ , nežino, nieko nematė (t. 6, b. l. 107-111). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F.

J., apklaustas BPK 80 straipsnio tvarka, parodė, jog po incidento prie nuteistojo R. R. kameros susirinko pareigÅ«nai. Atėjęs pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P. per stebėjimo langelį kalbėjosi su R. R. Girdėjo, kaip pastarasis pasakė nuteistajam apsiraminti, kad viskas bus gerai, aiÅ¡kino, jog bus uždėti antrankiai ir nuteistasis bus palydėtas į laikino sulaikymo kamerÄ . Po to virÅ¡ininkas kažkam liepė atidaryti R. R. kamerÄ . Liudytojas teigė nežinantis, konkrečiai kas vedė R. R., kadangi kartu ėjo daug pareigÅ«nų, o jis (F.

J.) ėjo iÅ¡ paskos. Staiga iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , o po to kažkas suÅ¡uko „užpuolė, užpuolė“. Tai iÅ¡girdęs, apsisuko ir puolė prie aliarmo mygtukų, esančių antrame poste. Paspaudęs aliarmo mygtukus, F. J. nuėjo į savo kabinetÄ , pamanė, kad jo pagalbos nereikės. Einant į kabinetÄ , jam reikėjo praeiti per laiptinę, kurioje viskas ir vyko. BÅ«damas ant laiptinėje esančios aikÅ¡telės, iÅ¡ kurios yra praėjimas į 2 korpusÄ , pamatė R. R. jau uždarytÄ laikino sulaikymo kameroje.

Kas įvyko ant laiptų, liudytojas teigė nežinantis (t. 4, b. l. 110). Teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja R. A. parodė įvykio metu dirbusi (duomenys neskelbtini). Patį įvykį atsimena tik bendrai. 2015-01-02 į darbÄ atvyko apie 07.30 val., darbo pradžia – nuo 08.00 val. Ji kuravo pusę kamerų iÅ¡ 5 posto ir pusę kamerų iÅ¡ 6 posto. Buvo po 08 val., ji užlipo į 1 korpuso 4 aukÅ¡tÄ , kur buvo jos kuruojamas 5 postas. Belaukdama pamainos pasikeitimo, pamatė apačioje (1 aukÅ¡te) skyriaus virÅ¡ininkÄ D.

V. (aukÅ¡tų nėra atskirti perdengimais, tarp aukÅ¡tų yra iÅ¡tiestas tinklas, pro kurį viskas matyti). Jai reikėjo pakalbėti su pastaruoju kažkokiu klausimu (kokiu konkrečiai, dabar jau neatsimena), dėl ko nulipo žemyn į 1 aukÅ¡tÄ . Minėtame aukÅ¡te, prie nuteistojo kameros matė besibÅ«riuojančius pareigÅ«nus (juos matė dar lipdama žemyn), tačiau nekreipė dėmesio, ko Å¡ie ten stovėjo. Kiek buvo pareigÅ«nų, negali atsakyti, gal kokie 4-5. Priėjusi paÅ¡aukė D.

V. arčiau savęs pakalbėti ir jiedu bendravo. Atsimena, kad jiems bekalbant kažkuriuo momentu pro juos pravedė antrankiais surakintÄ nuteistÄ jį R. R. (to, kaip Å¡is buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros, nematė). Atrodo, jį vedė trys pareigÅ«nai (lyg V. Å . ir M. P.), po vienÄ iÅ¡ abiejų Å¡onų ir trečiasis gal buvo atsilikęs (visgi vėliau liudytoja patikslino, kad dėl nuteistÄ jį vedusių pareigÅ«nų skaičiaus reikėtų vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kur ji tokiÄ aplinkybę atsiminė tiksliau).

Nuteistasis buvo nuvestas koridoriumi, po to pareigÅ«nai su juo pasuko į kairėje esantį praėjimÄ , vedantį žemyn link 6 ir 12 priežiÅ«ros postų. Ji liko 1 aukÅ¡te, koridoriuje, kai netrukus iÅ¡girdo Å¡auksmÄ â€žpareigÅ«nų užpuolimas“. IÅ¡girdę tokius žodžius, pareigÅ«nai, buvę netoli R. R. kameros, ėmė bėgti ten, kur buvo nuvestas nuteistasis. Kiek pareigÅ«nų nubėgo bei kas tokie, liudytoja teigė neatsimenanti; kÄ darė ir kaip reagavo D. V., neatsimena. Jai į tokiÄ situacijÄ reaguoti nebuvo privalu, todėl paskui nebėgo.

KÄ darė likusi, nebeatsimena, tačiau po kažkurio laiko nutarė nusileisti žemyn link 6 posto, kadangi ten buvo dalis jos kuruojamų kamerų. Pasukusi į praėjimÄ ir priėjusi prie laiptų, vedančių žemyn link 6 posto, pamatė apačioje aikÅ¡telėje paguldytÄ nuteistÄ jį R. R.. Prie jo nieko nebuvo (bent jau nematė), stovėjo tik 6 posto prižiÅ«rėtojas (o galbÅ«t ir tiesiog kažkuris kitas prižiÅ«rėtojas). Nuteistojo galva buvo nukreipta į 6 postÄ , R. R. gulėjo ant pilvo.

Nei nuteistasis jai, nei ji pastarajam nieko nesakė, jokių sužalojimų ant jo nematė. Supratusi, kad dėl gulinčio nuteistojo negalės praeiti, ji apsisuko ir nuėjo. Pati nieko nesiaiÅ¡kino, paskui iÅ¡ bendrų kalbų žinojo, kad įvyko pareigÅ«nų užpuolimas, tačiau ji nežino, kokie konkrečiai pareigÅ«nai buvo užpulti (t. 6, b. l. 107-111). Ikiteisminio tyrime BPK 80 straipsnio tvarka apklausta liudytoja R. A. parodė, jog, pastebėjusi pareigÅ«nų susibÅ«rimÄ , nusileido iki pirmo aukÅ¡to.

Pamačiusi nuėjo prie savo vadovo D. V., su kuriuo jai reikėjo pakalbėti. D. V. pasakė, kad įvyko kažkoks incidentas, o, koks bÅ«tent, liudytoja teigė nesigilinusi. Po kažkiek laiko, jiems stovint ir besikalbant, Å¡alia jų praėjo du pareigÅ«nai, kurie vedė nuteistÄ jį R. R. (jam buvo uždėti antrankiai), pasuko link laiptų, vedančių į 6 postÄ . Maždaug po keleto minučių, ji iÅ¡girdo Å¡auksmÄ â€žpareigÅ«nų užpuolimas“, po ko dauguma pareigÅ«nų puolė į tÄ pusę, kur buvo nuvestas nuteistasis.

Liudytoja teigė neprisimenanti, ar D. V. po Å¡auksmo apie užpuolimÄ puolė bėgti kartu su kitais pareigÅ«nais; taip pat nepamena, ar ji pati liko stovėti vietoje ar pakilo į 4 aukÅ¡tÄ . Pamena tik tai, kad po kažkiek laiko, kai viskas aprimo ir pareigÅ«nai iÅ¡siskirstė, jai reikėjo nueiti į 6 postÄ . Nuėjusi į laiptinę, kur buvo nuvestas R. R., pamatė, kad laiptinės aikÅ¡telėje, esančioje prie pat įėjimo į 6 postÄ , ant pilvo gulėjo R. R., o netoli jo galvos stovėjo vienas iÅ¡ pareigÅ«nų.

Kadangi į 6 postÄ per gulintį R. R. eiti nenorėjo, apsisuko ir išėjo. Po to sužinojo, kad R. R. apipylė pareigÅ«nus fekalijomis (t. 4, b. l. 126). Teisme apklaustas kaip liudytojas E. K. iÅ¡ esmės jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nurodyti negalėjo. Tvirtino 2015-01-02 kaip ir įprastai dirbęs (duomenys neskelbtini), tačiau nieko ypatingo iÅ¡ tos dienos neatsiminė. Žino tik tiek, kad tÄ dienÄ kažkas jam liepė nuvesti nuteistÄ jį R. R. iki med. dalies, kÄ jis ir padarė. Vykdydamas pareigas, dažnai lydėdavo nuteistuosius iki med. dalies.

Paprastai pamainos virÅ¡ininkas (juo buvo V. L.) jam nurodydavo, kuriuos nuteistuosius reikia palydėti. Jis bÅ«tent ir palydėdavo pastaruosius, nesiaiÅ¡kindamas, kokiu tikslu nuteistiesiems reikia pas gydytojÄ (ar jie yra iÅ¡ anksto užsirašę, ar iÅ¡kilo staigÅ«s nusiskundimai ir pan.). Kas konkrečiai liepė nuvesti R. R. ir iÅ¡ kur jį vedė, tikrai nebeatsimena. Kaip atrodė nuteistasis, negali pasakyti. Atsimena tik patį lydėjimo faktÄ , tačiau nežino, dėl kokių priežasčių nuteistajam reikėjo į med. dalį.

Tuo metu, kai lydėjo nuteistÄ jį, nieko apie kilusį incidentÄ nežinojo. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas vaizdo įraÅ¡as, tame įraÅ¡e matė save, stovintį koridoriuje, besikalbantį su kolegomis, tačiau neatsiminė, kodėl ten stovėjo, kÄ kalbėjo ir pan. (t. 6, b. l. 132-139). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. taip pat negalėjo nurodyti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių (t. 4, b. l. 1310. Teisme apklausta liudytoja S. K. parodė nuo 2002 m. dirbanti (duomenys neskelbtini).

Atsimena, jog 2015-01-02, ryte, jos budėjimo metu apžiÅ«rai buvo atvestas nuteistasis R. R. PirmÄ sykį jį pamatė koridoriuje, Å¡is buvo pritÅ«pęs ant grindų (koridoriuje nėra vietų atsisėdimui); kiek pamena, buvo į viršų pasikėlęs marÅ¡kinėlius, matėsi paraudimai nugaros srityje. Jį atvedę pareigÅ«nai (kokie pareigÅ«nai, neatsimena) pasakė, jog kilo konfliktas su pareigÅ«nais, nurodė, jog prieÅ¡ nuteistÄ jį buvo panaudotos spec. priemonės. Kadangi gydytojos tuo metu kabinete nebuvo (gydytoja dalyvavo pasitarime), nuteistojo apžiÅ«rÄ atliko ji (S. K.).

Kabinete apžiūrėjo R. R. Pamena, kad pastarasis daugiausia tylėjo, atsisakė parodyti žastus ar tai dilbius, jis nieko neaiškino, kas atsitiko. Kaip ir minėjo, vizualiai buvo matyti paraudimai nugaros srityje, taip pat paraudimai riešų srityje (greičiausiai nuo antrankių). Be to, galvos srityje, viršugalvyje, buvo nubrozdinimas, tiksliau negili žaizdelė. Ji buvo suspausta, jos tikrai nereikėjo siūti. Iš žaizdos kraujas netekėjo, jis buvo jau sukrešėjęs. Ji žaizdelę dezinfekavo; ar dėjo tvarstį, nebeatsimena.

Daugiau jokių sužalojimų įvardinti negali, viskÄ aprašė medicininėje kortelėje. Pagrindo vežti nuteistÄ jį į gydymo įstaigÄ nebuvo. R. R. jokių nusiskundimų neturėjo, buvo sÄ moningas, orientuotas, į med. dalį atėjo pats. Negali atsakyti į klausimÄ , ar ant nuteistojo drabužių (vilkėjo kelnes ir marÅ¡kinėlius) buvo kraujo. Gal po kokios valandos, kai iÅ¡ pasitarimo sugrįžo gydytoja L. K., Å¡i liepė jai kartu eiti pas nuteistÄ jį į palatÄ . Mano, kad gydytoja, jai praneÅ¡us apie tokį įvykį, pati norėjo apžiÅ«rėti nuteistÄ jį, kadangi pastarasis iki tol nebuvo apžiÅ«rėtas bÅ«tent gydytojo, kas paprastai yra bÅ«tina.

Tuomet ji kartu su L. K. nuėjo į nuteistojo R. R. kamerÄ . Atsimena, jog pastarasis gulėjo, buvo sÄ moningas, kaip ir prieÅ¡ tai, jokių nusiskundimų neturėjo. Gydytoja su juo bendravo, pamatavo spaudimÄ . Dar pamena, kad kameroje ar tai vėliau nuteistajam ji (S. K.) davė tabletę nuskausminamųjų vaistų (ibuprofeno). Paklausta, dėl kokių priežasčių nuteistajam buvo duoti vaistai, jei Å¡is niekuo nesiskundė, liudytoja atsakyti negalėjo. To, kad kameroje bÅ«tų buvę kraujo, neatsimena (t. 6, b. l. 42-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad ant apžiÅ«rai atvesto nuteistojo R. R. nugaros buvo daugybinės kraujosruvos. Tvarstomajame kabinete apžiÅ«rėjo nuteistÄ jį, viskÄ surašė į medicininę kortelę, įraÅ¡as darytas 8.40 val., jame nurodyta, kad be kraujosruvų ant nugaros nuteistajam po spec. priemonių panaudojimo buvo nustatyti: virÅ¡ugalvio srityje muÅ¡tinė, negili žaizda, krÅ«tinės srityje sumuÅ¡imo požymių nebuvo, nugaroje daugybiniai paraudimai ir kraujosruvos, pavieniai nubrozdinimai; riešų srityse paraudimai, sėdmenų srityje kraujosruvos, Å¡launų, blauzdų srityje pavienės kraujosruvos; nuo rankų žastų ir dilbių apžiÅ«ros nuteistasis atsisakė.

Ji sutvarkė negiliÄ Å¾aizdÄ virÅ¡ugalvio srityje (žaizdos siÅ«ti nereikėjo). R. R. elgėsi sÄ moningai, judesiai buvo koordinuoti, dėl ko nebuvo bÅ«tinumo siųsti į kitÄ medicinos įstaigÄ . Maždaug po valandos kartu su gydytoja L. K. pakartotinai apžiÅ«rėjo nuteistÄ jį, gydytoja pamatavo spaudimÄ (t. 3, b. l. 130). Apklausiama teisme kaip liudytoja L. K. (vidaus ligų gydytoja) parodė įvykio aplinkybes atsimenanti gana miglotai. 2015-01-02 laikinai ėjo (duomenys neskelbtini). TÄ rytÄ dalyvavo pasitarime pas direktorių.

Sugrįžus slaugytoja S. K. informavo, kad po spec. priemonių panaudojimo apžiÅ«rai buvo atvestas nuteistasis R. R. Slaugytoja paaiÅ¡kino, kad pastarasis buvo sÄ moningas, orientuotas. Jo galvoje nustatyta nedidelė žaizdelė, kuri lyg kraujavo. Slaugytoja žaizdÄ sutvarkė. Atrodo, daugiau jokių sužalojimų slaugytoja jai neminėjo (tiksliai to nebeatsimena). ApžiÅ«ros rezultatus slaugytoja įrašė į medicininius dokumentus. Po kažkurio laiko slaugytoja paprašė kartu nueiti į kamerÄ ir apžiÅ«rėti nuteistÄ jį, kadangi pastaroji norėjo įsitikinti savo apžiÅ«ros teisingumu.

Be to, kiek pamena, buvo atėjęs ir prižiÅ«rėtojas, kuris sakė, jog nuteistasis demonstratyviai nesikelia iÅ¡ lovos ir nebendrauja. Abi su slaugytoja S. K. nuėjo pas nuteistÄ jį į kamerÄ . Joms atėjus, R. R. gulėjo lovoje. Ji klausė, kaip Å¡is jaučiasi, pakėlė marÅ¡kinius, matė, kad krÅ«tinėje sužalojimų nebuvo. Pamatavo kraujospÅ«dį, apžiÅ«rėjo žaizdelę. Tai buvo nedidelis įbrėžimas, pavirÅ¡inė žaizda, buvo kilęs kapiliarinis kraujavimas, kuris baigiasi greitu kraujo sukrešėjimu; matėsi, kad jau užsidėjęs Å¡aÅ¡as.

Kaip slaugytoja jai buvo nurodžiusi, žaizda buvo sutvarkyta, sutepta antiseptikais, nieko papildomai daryti nereikėjo. R. R. buvo sÄ moningas, gulėjo ramiai, niekuo nesiskundė, tiksliau jis su ja nebendravo ir į klausimus neatsakinėjo. Kameroje atliktos apžiÅ«ros rezultatų ji (L. K.) niekur nefiksavo, medicininių dokumentų nepildė. Atsimena, kad vėliau nuteistajam buvo duota nuskausminamųjų tabletė. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 134), liudytoja L. K. patvirtino, kad parodymai teisingai užfiksuoti ir galima jais vadovautis (t. 6, b. l. 42-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. K. parodė, kad 2015-01-02, apie 8.40 val., į (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai atvedus nuteistÄ jį R. R., jos (L. K.) kabinete nebuvo. NuteistÄ jį apžiÅ«rėjo bendrosios praktikos slaugytoja S. K. TÄ pačiÄ dienÄ (pirmoje dienos pusėje) kartu su S. K. aplankė nuteistÄ jį kameroje (ėjo pareigÅ«no praÅ¡ymu, nurodžius, kad nuteistasis skundžiasi galvos skausmu). R. R. gulėjo lovoje. Jo plaukuotoje galvos odoje, virÅ¡ugalvyje, buvo užklijuota pleistru.

Daugiau jokios apžiÅ«ros R. R. nedarė. Gulinčiam nuteistajam pamatavo spaudimÄ , Å¡is atrodė gerai, jo nepykino, pats niekuo nesiskundė, nieko neprašė. Jai (L. K.) nuteistasis galvos skausmu nesiskundė, tačiau įvertinus tai, jog tokį nusiskundimÄ pastarasis buvo iÅ¡sakęs pareigÅ«nui, paprašė slaugytojos duoti R. R. vienÄ tabletę nuo galvos skausmo (t. 3, b. l. 134). IÅ¡ byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoju apklausto D. V. parodymų, kurie teismo posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad liudytojas nurodė Å¡ias aplinkybes: 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) darbo kabinetas buvo 1 korpuso, 2 korpusinio skyriaus 4 aukÅ¡te. 2015-01-02, pamainų keitimosi metu, bÅ«damas 3 poste, antrame aukÅ¡te, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

PažiÅ«rėjęs žemyn, pamatė pareigÅ«nų susibÅ«rimÄ . Nieko neįprasto nevyko. Matė, kaip tuo metu pamainos virÅ¡ininkas Z. K.-P. buvo priėjęs prie nuteistojo R. R. kameros durų ir kažkÄ su nuteistuoju kalbėjosi, tačiau dėl didelio atstumo negirdėjo pastarųjų pokalbio turinio. Po to matė, kaip 2 ar 3 pareigÅ«nai iÅ¡lydėjo R. R. korpuso vyresniojo kabineto link. Tos vietos, į kuriÄ buvo nuvestas R. R., nesimatė. BÅ«damas pirmame korpuse, iÅ¡ kažkurio sutikto pareigÅ«no sužinojo apie incidentÄ , kurio metu R.

R. apipylė prižiÅ«rėtojus fekalijomis. Po kurio laiko eidamas iÅ¡ 2 korpusinio skyriaus į 2 korpusÄ , iÅ¡ sutikto kolegos sužinojo, kad įvyko užpuolimas, t. y. R. R. užpuolė pareigÅ«nus. Eidamas per laiptinę, iÅ¡girdo kaip R. R. suÅ¡uko „va, pone V., dabar reabilituokite mane“. Atsisukęs pamatė, kad R. R. sėdėjo ant grindų, esančių prie laiptų Å¡alia įėjimo į 6 postÄ , atsirėmęs į sienÄ , Å¡alia buvo vienas prižiÅ«rėtojas. R. R. buvo su antrankiais.

Priėjęs matė ant R. R. kÅ«no kraujÄ . Jis (D. V.) pasakė nuteistajam, kad dabar pokalbiui ne vieta ir ne laikas, nurodė užeisiantis vėliau. Å alia R. R. stovėjęs prižiÅ«rėtojas jam matant nieko nedarė. Kiek pamena, kitų pareigÅ«nų netoliese nebuvo. Trumpai pakalbėjęs su R. R., jis (D. V.) išėjo. Maždaug po poros dienų buvo užėjęs pas R. R., pastarasis buvo irzlus. Liudytojas pažymėjo nematęs, kaip įvyko R. R. pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams, kokiems pareigÅ«nams Å¡is pasiprieÅ¡ino, nematė, kaip prieÅ¡ jį buvo naudojamos spec. priemonės (t. 4, b. l. b. l. 120-122).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. R. parodė apklausos metu nurodytas aplinkybes (t. 3, b. l. 10-40). Asmens atpažinimo iÅ¡ nuotraukų protokoluose užfiksuota, kaip R. R. atpažįsta (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nus, tarp jų kaltinamuosius V. Å ., T. V. ir M. P., naudojusius prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ (t. 3, b. l. 41-74). 2015-02-25 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautas vaizdo įraÅ¡as. Protokole nurodyta, kad nespalvoto vaizdo įraÅ¡o pradžia 2015-01-02, 08:30:18 val.

Paleidus įraÅ¡Ä matyti, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra metalinės durys ir laiptai, vedantys į viršų. 08:31:18 val. matyti, kaip ateina pareigÅ«nas, už jo eina nuteistasis ir paskui jo eina dar vienas pareigÅ«nas. Paskutinis pareigÅ«nas 08:31:19 val. lazda sudavė nuteistajam per nugarÄ , nuo smÅ«gio nuteistasis nugriuvo, tuomet tas pats pareigÅ«nas lazda muÅ¡a gulintį nuteistÄ jį. MuÅ¡imas vyksta iki 08:31:24. IÅ¡ karto po to ateina dar vienas pareigÅ«nas, paskui jo dar kitas pareigÅ«nas. IÅ¡ tolesnio įraÅ¡o neįmanoma nustatyti, kiek buvo asmenų ir kas vyko toliau. 08:32:40 matyti, kad nuteistojo ir keleto pareigÅ«nų jau nėra.

Daugiau reikÅ¡mingos informacijos įraÅ¡e neužfiksuota. Ä®raÅ¡o pabaiga – 08:49:33 val. (t. 1, b. l. 29). 201-08-10 apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, pateikti iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Ä®raÅ¡ai patalpinti dvejose kompaktiniuose diskuose. Atidarius pirmÄ jÄ laikmenÄ , jame matyti esant 3 vaizdo įraÅ¡us. ApžiÅ«ros protokole yra detaliai apraÅ¡ytas vaizdo įrašų turinys, pridėtos fotonuotraukos. Pirmame įraÅ¡e, kurio pavadinimas „07 (02-01-15 08‘03’03)“ yra užfiksuotas 2 prižiÅ«rėtojų apipylimas iÅ¡ kameros, po ko prižiÅ«rėtojai staiga atsitraukia, pradeda nusirenginėti tarnybines uniformas, Å¡luostytis veidus.

Pirmasis prižiÅ«rėtojas turi kairėje liemens pusėje pritvirtintÄ guminę lazdÄ . Po apipylimo netrukus ateina trečiasis prižiÅ«rėtojas, po ko visis trys nueina. Tuomet nuo liptų pusės ateina 3 prižiÅ«rėtojai, kurių vienas lieka stovėti koridoriaus viduryje, kitu du nueina prie kameros, kur kilo incidentas. Dar vėliau ateina visa eilė pareigÅ«nų – 10-14 prižiÅ«rėtojų, kurie bendrauja tarpusavyje. Po užfiksuoto laiko dalis jų pasiÅ¡alina (lieka 5-6 prižiÅ«rėtojai), vėliau vienas prižiÅ«rėtojas fotografuoja įvykio vietÄ ; atėjęs nuteistasis sutvarko jÄ .

Baigus valyti aplink kamerÄ , pradeda rinktis prižiÅ«rėtojai (susirenka apie 10). Ties įraÅ¡o 16:16 min. matomas iÅ¡ kameros iÅ¡vedamas nuteistasis; pastarasis su prižiÅ«rėtoju pasitraukia nuo kameros, link laiptų. Antrame vaido įraÅ¡e, pavadinimu „14 (02-01-15 08’04)“ matyti patalpa, iÅ¡ kairės pusės atidaryti vartai su grotomis; priekyje metaliniai laiptai, atitverti metaliniais vartais. Patalpoje vaikÅ¡to prižiÅ«rėtojas, kuris vėliau nueina link metalinių laiptų. Toliau užfiksuoti nuo laiptų ateinantys du prižiÅ«rėtojai, neÅ¡ini nusivilktais drabužiais.

Ties 05:58 min. matomoje patalpoje prisirenka daugiau prižiÅ«rėtojų, ties 11:40 min. – patalpa iÅ¡tuÅ¡tėja. Ties 17:35 min. pasirodo grindis valęs asmuo, nuo 17:54 min. – patalpoje vėl daug prižiÅ«rėtojų; po kelių minučių prižiÅ«rėtojai ir asmuo, kuris valys įvykio vietÄ , nueina link kameros, kur kilo incidentas. Ties 23:49 min. matyti, kaip į patalpÄ Ä¯vedamas kalinys, jį veda prižiÅ«rėtojas (trumpų plaukų, pliktelėjęs, vidurinio kÅ«no sudėjimo, dėvintis mėlynais marÅ¡kiniais), paskui juos eina 10-12 prižiÅ«rėtojų.

Visi asmenys praeina pro matomÄ patalpÄ ir jÄ palieka, praeidami pro deÅ¡inėje pusėje esančius metalinius vartus. Trečiame vaizdo įraÅ¡e (pavadinimas“03 (02-01-15 08‘30‘14“) matoma nedidelė, apie 5 m2 patalpa; iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra laiptai, priekyje metalinės durys su 2 langeliais, taip pat matyti ir metaliniai vartai su grotomis. Ties 00:22 min. matyti, kaip pro metalinius vartus į patalpÄ Ä¯stumiamas nuteistasis; jį įstumia vedęs prižiÅ«rėtojas, kuris pastarÄ jį laiko, o kiti muÅ¡a lazdomis.

Vėliau nuteistasis krinta ant žemės, po ko jį muÅ¡a 3-4 prižiÅ«rėtojai. Ä® patalpÄ pradeda rinktis daugiau prižiÅ«rėtojų, viskas nurimsta. PrižiÅ«rėtojai stovi patalpoje, paskui iÅ¡siskirsto, lieka stovėti 2 prižiÅ«rėtojai, kurie paskui taip pat paliek patalpÄ . Antrajame kompaktiniame diske yra vaizdo įraÅ¡as, pavadinimu „03 (02-01-15 08‘30‘14“. Å iame įraÅ¡e užfiksuotas analogiÅ¡kas vaizdo įraÅ¡as, kaip prieÅ¡ tai apžiÅ«rėtame įraÅ¡e (t. 3, b. l. b. l. 75-83).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G272/15 (01) konstatuoja, jog R. R. nustatyta pavirÅ¡inė muÅ¡tinė virÅ¡ugalvio žaizda ir poodinės kraujosruvos nugaroje, sėdmenyse ir Å¡launys, blauzdose ir riboti nugaros ir riešų paraudimai, galimai trauminės kilmės, bei nugaros ir deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimai. Å ie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, galimai riboto pavirÅ¡iaus daiktais (žaizda ir nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti ir bukabriauniais daiktais). Sužalojimai padaryti iki R. R. apžiÅ«ros ir sužalojimų jo kÅ«ne konstatavimo 2015-01-02, 08.40 val.; paraudimai padaryti ne daugiau kaip prieÅ¡ keletÄ valandų iki R.

R. apžiÅ«rint, o kitų sužalojimų padarymo laiko patikslinti bei padarymo sekos nustatyti nėra galimybės. R. R. padaryti sužalojimai tiek pavieniui, tiek ir visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . ŽaizdÄ virÅ¡ugalvyje, nugaros ir kelio nubrozdinimus galėjo pasidaryti ir pats R. R. Å¡iomis kÅ«no dalimis atsimuÅ¡damas, kontaktuodamas su kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais. Neatmetama, kad dalis kraujosruvų bei odos paraudimų galėjo bÅ«ti padaryta tokiu pat bÅ«du. Ar kokie nors iÅ¡ R.

R. nustatytų kūno sužalojimų galėjo būti padaryti kovojant/ginantis, iš esamų medicininių duomenų nustatyti negalima. Iš pateiktame medicininiame dokumente R. R. konstatuotų (nustatytų) kūno sužalojimų apie jo kūno padėtį sužalojimo metu spręsti negalima. Sužalojimai padaryti daugybiniais trauminiais poveikiais (smūgiais), nes konstatuoti nemažiau kaip 9-iose kūno dalyse, srityse ir nugaroje įvardinti daugybiniais (t. 2, b. l. 6-65). Byloje yra šie dokumentai: (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-10-04 įsakymu Nr. 1-138 patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės aprašymas, kurį 2010-10-04 pasirašė T.

V. (t. 1, b. l. 67-68). (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-10-04 įsakymu Nr. 1-138 patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas, kurį 2010-10-06 pasirašė M. P. (t. 1, b. l. 77-78) (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-10-04 įsakymu Nr. 1-138 patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas, kurį 2010-10-06 pasirašė V. Š. (t. 1, b. l. 81-82). (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo J. K. patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 2015 m. sausio mėn. darbo grafikas, iš kurio matyti, kad 2015-01-02 budėjo T.

V. (t. 1, b. l. 148). Taip pat į bylÄ pateiktas ir budinčios pamainos Nr. 3 2015 m. sausio mėn. darbo grafikas, iÅ¡ kurio matyti, jog 2015-01-02 budėjo M. P. ir V. Å . (t. 1, b. l. 150). Nukentėjusysis R. R. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (t. 5, b. l. 143). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji V.

Å ., T. V. ir M. P. yra kaltinami padarę BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neteisėtu smurto panaudojimu prieÅ¡ nuteistÄ jį R. R., padarant Å¡iam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei tokiais savo veiksmais tyčia piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, virÅ¡ydami suteiktus įgaliojimus bei pažeisdami kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, demonstravę nuostatas nesilaikyti norminiuose aktuose įtvirtintos tvarkos, diskreditavę valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkindami valstybės institucijos autoritetÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, o įgaliojimų virÅ¡ijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino, tokios pozicijos visi nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Esminiai teiginiai yra nukreipti, tvirtinant, jog nė vienas iš kaltinamųjų tyčia smurtinių veiksmų prieš R. R. nenaudojo. Teismas iš naujo pilnai nedėstys pastarųjų parodymų, kurie detaliai užfiksuoti teisiamųjų posėdžių protokoluose (t. 7, b. l. 1-7, 11-16), ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu (t. 4, b. l. 137-138, 146-148, 165-166, 174-176; t. 5, b. l. 4-5, 14-16), galiausiai nurodyti ir ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje (3-10 nuosprendžio lapuose).

Kaltinamųjų parodymai pakartotinai apžvelgtini tik tiek, kiek jie susiję su įvykio eiga nukentėjusįjį R. R. nuvedus link laikino laikymo kamerų. Galima teigti, jog 2015-01-02 (duomenys neskelbtini) kilęs įvykis susideda iÅ¡ dviejų etapų. Pirmasis apima tÄ Ä¯vykio dalį, kuri susiklostė prižiÅ«rėtojams atėjus prie kameros Nr. 14, kurioje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliko nuteistasis R. R.; antrasis – to, kas nutiko po to, kai R. R. buvo nuvestas link laikino laikymo kamerų.

Byloje surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai pakankamai aiÅ¡kiai leidžia atkurti pirmÄ jÄ dalį, dėl kurios iÅ¡ esmės jokių neaiÅ¡kumų nėra. Nustatyta, kad 2015-01-02 rytinio pamainų priėmimo-perdavimo metu nuteistasis R. R. apipylė budinčių pamainų Nr. 1 ir Nr. 3 prižiÅ«rėtojus T. V. ir V. Å . fekalijomis. Nors apklausiamas teisme R. R. ir nebuvo linkęs plačiau papasakoti apie šį įvykį, tačiau jo, suprantama, ir neneigė, toks faktas patvirtintas kaltinamųjų V. Å . ir T.

V. parodymais, tiesiogiai apipylimo momentÄ matė liudytojas S. V., iÅ¡ dalies ir L. Å ., kiti liudytojai (V. V., P. M., R. V., F. J. ir kt.) patvirtino vieni iÅ¡ kitų sužinoję apie kilusį incidentÄ , priėję prie nuteistojo R. R. kameros matė ant grindų iÅ¡piltas fekalijas, P. M. esamÄ vaizdÄ nufotografavo, pats incidentas iÅ¡ dalies užfiksuotas ir vaizdo įraÅ¡e (pavadinimu „07 (02-01-15 08‘03’03, įraÅ¡o 01:38 min.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtų aplinkybių, ginčo nėra, netikslinga plačiau analizuoti ir su tuo susijusius įrodymus.

Turint galvoje, jog kaltinimas yra pareikÅ¡tas dėl galimų kaltinamųjų veiksmų, atliktų pasukus link laikino laikymo kamerų, ženkliai svarbiau nustatyti aplinkybes, sekusias po to, kai budinčio padėjėjo pavaduotojas Z. K.-P. bei korpuso vyresnysis R. V. bendru sprendimu nurodė nuvesti nuteistÄ jį R. R. į laikino laikymo kamerÄ . Vykdyti tokį nurodymÄ buvo pavesta prižiÅ«rėtojams V. Å . ir T. V., t. y. bÅ«tent tiems, kuriuos nuteistasis apipylė iÅ¡matomis. Apklausti aukÅ¡tesnes pareigas ėję pareigÅ«nai (Z.

K.-P., R. V.) aiÅ¡kino nematę pagrindo nuteistojo nuvedimÄ patikėti kitiems prižiÅ«rėtojams, teigė, jog bÅ«tent V. Å . ir T. V. tuo metu stovėjo arčiausiai bei buvo atsakingi už R. R. kameros apžiÅ«rÄ bei jos priėmimÄ -perdavimÄ , nors, matyt, ir be didesnių diskusijų aiÅ¡ku, kad toks tiesiogiai incidente dalyvavusiems prižiÅ«rėtojams, patyrusiems nuteistojo iÅ¡puolį, adresuotas nurodymas nebuvo kruopščiai pasvertas. Taigi analizuojant duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie įvykio eigÄ , po to, kai vedini iÅ¡ priekio antrankiais surakintÄ nuteistÄ jį kaltinamieji pasuko link laikino laikymo kamerų, pirmiausia apžvelgti pačių kaltinamųjų parodymai: antai, kaltinamasis V.

Å ., kuris visÄ procesÄ neigė imitavęs R. R. pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nams, parodė, jog praėjus pro metalines grotas link laikino laikymo kamerų sustojo prie antrosios kameros, pasisuko link jos, įdėjo raktÄ , norėdamas jÄ atrakinti, tačiau, kiek pasisukęs, pamatė, kaip R. R. įsikabino T. V. į drabužius ir pradėjo šį stumti. Kolega bandė atsilaikyti, abu susikabino (tuo momentu V. Å . tvirtina suÅ¡ukęs „pareigÅ«nų užpuolimas“) ir taip vienas už kito besilaikydami nusirito laiptais žemyn.

Pasak V. Å ., R. R. užvirto ant T. V. ir surakintomis rankomis bei galva daužė pastarajam į krÅ«tinę. Norėdamas padėti kolegai, V. Å . tvirtina nusileidęs laiptais žemyn, bandė atitraukti nukentėjusįjį, bet Å¡is nesileido, spardėsi kojomis, nereagavo į reikalavimus nusiraminti. IÅ¡sitraukęs lazdÄ V. Å . atsimuÅ¡inėjo į spyrius, stengėsi nepataikyti į kojas. Vienu momentu besispardydamas R. R. pataikė jam į pilvo sritį, dėl ko kaltinamasis teigia nukritęs bei pakauÅ¡iu ir koja atsitrenkęs į grotas.

Kai atsipeikėjo, matė, kaip R. R. atsistojęs krenta laiptais žemyn. Kai paskui nuėjo pažiūrėti, nukentėjusįjį rado jau apsiraminusį, šis gulėjo, ant kaktos matėsi šiek tiek kraujo, šalimais stovėjo T. V., M. P. (t. 7, b. l. 11-16). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, kad tuo metu, kai jis smūgiavo R. R., norėdamas jį apraminti, šalimais jau buvo pribėgusių pareigūnų (konkrečių pavardžių nenurodė, tačiau pažymėjo greičiausiai jau buvus ir M.

P.) (t. 4, b. l. 165-166, 174-176); kaltinamasis T. V. parodė kartu su V. Å . vedęs nuteistÄ jį R. R. į laikino sulaikymo kamerÄ . Praėjus metalines grotas, aikÅ¡telėje pajuto iÅ¡ už nugaros spaudimÄ /pastÅ«mimÄ kÅ«nu į deÅ¡inį petį, po ko R. R. ėmė klupti, įsikabindamas jam į marÅ¡kinius iÅ¡ priekio ir jis kartu su nukentėjusiuoju palei sienÄ nusirideno nuo laiptų į žemyn esančiÄ aikÅ¡telę. Kaltinamojo teigimu, jis tuo metu net nesuprato, kas atsitiko. Kažkuriuo metu kolega V.

Å . suÅ¡uko „pareigÅ«no užpuolimas“ (ikiteisminiame tyrime T. V. nurodė, jog Å¡Å«ksnis buvo iki tol, kol pajuto stÅ«mimÄ , kÄ perskaičius teisme patvirtino kaip teisingai nurodytÄ aplinkybę). Pats prieÅ¡ nukentėjusįjį jokių veiksmų nenaudojo, lazdos nebuvo iÅ¡sitraukęs. Matė tik V. Å . mostus lazda, tačiau, ar Å¡is pataikė, neatsimena (ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis V. Å . gulinčiam nukentėjusiajam smÅ«giavo ne mažiau kaip 2-3 kartus, kÄ teisme patvirtino taip pat kaip teisingus parodymus).

Atbėgo daugiau pareigÅ«nų, kažkuriuo momentu pasirodė M. P., kuris taip pat smÅ«giavo (kur ir kiek kartų pataikė, T. V. nedetalizavo) (t. 4, b. l. 137-138, 146-148; t. 7, b. l. 1-7). Tuo tarpu kaltinamasis M. P. tvirtina, kad po to, kai T. V. ir V. Å . pravedė nuteistÄ jį pro metalines grotas link laikino laikymo kamerų, pasigirdo Å¡auksmas „pareigÅ«nų užpuolimas“, dėl ko jis nedelsiant nubėgo ten, kur buvo nuvestas R. R. Atbėgęs pamatė aikÅ¡telėje gulintį (ant pilvo) nukentėjusįjį, kuris aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi pareigÅ«nams.

V. Å . ir T. V. stovėjo ties R. R. pečiais (kÄ konkrečiai darė kolegos, M. P. nenurodė), tuo tarpu jis (M. P.), pribėgęs iÅ¡sitraukė lazdÄ iÅ¡ žiedo ir smÅ«giavo ja per grindinį, norėdamas taip įspėti nuteistÄ jį, kad Å¡is apsiramintų. Po dar kelis kartu trenkė į grindis, nė karto nukentėjusiojo nekliudė (kaltinamasis atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog lazda kelis kartus sudavė R. R. per kojas). Anot M. P., paskui nukentėjusysis nusirito žemyn, pasižiÅ«rėjęs matė, kaip Å¡is sėdėjo (atsukta nugara), po ko su R.

K. išėjo sutikrinti žiniaraščius (t. 5, b. l. 4-5, 14-16; t. 7, b. l. 1-7). Kaip matyti, kaltinamųjų parodymai dėl to, kas atsitiko praėjus metalines grotas, nėra tapatÅ«s. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kaltinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, proceso metu buvo apklausta visa eilė liudytojų, iÅ¡ esmės visi ikiteisminiame tyrime apklausti asmenys, iÅ¡skyrus D. V., buvo iÅ¡klausyti ir teisme. Tenka pripažinti, kad liudytojų parodymai dėl to, kÄ pastarieji iÅ¡vydo atbėgę po iÅ¡girsto Å¡Å«ksnio „pareigÅ«no užpuolimas“, yra mažai informatyvÅ«s. Neatkartojant kiekvieno parodymų, kurie yra užfiksuoti teisiamųjų posėdžių protokoluose, o taip pat iÅ¡dėstyti ir Å¡iame nuosprendyje, matyti, jog liudytojai tikino nieko konkretaus nematę bei negalėję pamatyti.

Nemaža dalis aiÅ¡kino neva vaizdÄ užstojo kiti anksčiau atbėgę kolegos, pro kurių nugaras nieko nesimatė (tiesa, konkrečios pareigÅ«nų, stovėjusių arčiau įvykio vietos, pavardės nebuvo įvardinamos), girdėjosi tik kažkoks bildesys (M. P., R. V., L. Å . ir kt. parodymai); kiti, kurie nors ir neneigė pribėgę Å¡alia įvykio centro, negalėjo nurodyti jokių kaltinamųjų ar kitų kolegų veiksmų, aiÅ¡kino nematę, kaip viskas vyko ir tikino, kad jiems atėjus viskas buvo pasibaigę, nukentėjusysis R.

R. ramiai gulėjo aikÅ¡telėje (V. V., A. K., A. Z., Z. K. ir kt. parodymai); dalis liudytojų teigė jau buvę išėję, dėl ko minimos įvykio dalies iÅ¡vis nematė (P. M., K. O., R. S.). Apklausiant liudytojus teisme, buvo galima matyti, kad daugelis jų stengėsi nekonkretizuoti aplinkybių, vengė aiÅ¡kių atsakymų ir tikino nieko konkretaus, kas vyko už metalinių grotuotų durų, nematę. Nesunku suprasti, kad tokiems parodymams įtakos turėjo tai, jog kaltinamieji yra esami ar buvę kolegos, be to, tyrimo metu buvo nustatyti ne visi asmenys, naudoję fizinius veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį, apie kÄ spręsti leidžia vaizdo medžiaga.

IÅ¡ esmės vienintelio liudytojo R. K. parodymuose yra užfiksuota, jog jis įbėgęs pamatė, kaip laiptų aikÅ¡telėje begulinčiam ir besispardančiam R. R. kaltinamasis V. Å . 2-3 kartus sudavė lazda per kojas (t. 4, b. l. 34-35; t. 6, b. l. 32-39). Daugiau nė vienas liudytojas dėl kaltinamųjų veiksmų nepasisakė. Paminėtina tik, jog R. V. nurodė vėliau iÅ¡siaiÅ¡kinęs, jog įvykio metu jam pavaldus T. V. žiede turėjo lazdÄ . Paklausus, iÅ¡ kur pastarasis jÄ gavo, T. V. sakė, jog lazdÄ jam įdėjo kažkuris iÅ¡ 3 pamainos pareigÅ«nų (t. 3, b. l. 142-144, 147-149; t. 6, b. l. 79-83).

A. K. ikiteisminiame tyrime teigė gumines lazdas matęs kaltinamojo V. Å . (taip pat liudytojo R. K.) rankose, o T. V. guminė lazda buvo laikymo žiede (t. 4, b. l. 9-10). Nustatant, kas vyko patalpoje prie sulaikymo kamerų, neabejotinai svarbÅ«s nukentėjusiojo R. R. parodymai. IÅ¡ pastarojo teisme duotų parodymų matyti, jog nukentėjusysis įvykio eigÄ parodo sekančiai: pradėjus leistis laiptais, V. Å . netikėtai lazda stipriai smogė į nugarÄ , dėl ko jis (R. R.) susvyravo, paslydo nuo laiptelių ir suklupo.

BegriÅ«damas surakintais pirÅ¡tais atsirėmė į priekyje ant laiptų buvusį T. V., įsikibdamas Å¡iam į drabužius. IÅ¡kart, kai sulaukė minėto smÅ«gio lazda, V. Å . suriko „pareigÅ«nų užpuolimas“. Tuomet V. Å . dar 2-3 kartus smogė lazda į nugarÄ , dėl ko nukentėjusysis nurodo pargriuvęs ant laiptų aikÅ¡telės. PrieÅ¡ nugriÅ«damas dar sulaukė keleto smÅ«gių ir iÅ¡ T. V. Pargriuvus V. Å . smÅ«giavo toliau, apie 6 kartus. Tuomet atsirado M. P., kuris irgi sudavė keletÄ smÅ«gių (galimai apie kokius 6).

Kaltinamieji V. Å . ir M. P. jį visaip koneveikė, netrukus atbėgo dar visa krÅ«va pareigÅ«nų, kurie ėmė intensyviai muÅ¡ti. Surakintomis rankomis dengdamasis veidÄ , ėmė žemyn galva slysti nuo aikÅ¡telės žemyn, kažkas įspyrė į genitalijas. AtsidÅ«rus apačioje, nulipo ir dalis prižiÅ«rėtojų, kurie mušė toliau; kažkuris iÅ¡ prižiÅ«rėtojų smogė į galvÄ , atsivėrė žaizda, ėmė tekėti kraujas (t. 6, b. l. 14-21). Tikslinga pažymėti, jog toks nukentėjusiojo parodymų turinys buvo nurodomas ne visÄ laik.

Sugretinus Å¡iuos jo parodymus su tais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, galima pastebėti skirtumų bei pamatyti, jog ankstesni parodymai yra gerokai abstraktesni. Antai, pirmoji apklausa buvo atlikta 2015-01-28, jos metu R. R. tik bendrai nurodė aplinkybes dėl prieÅ¡ jį pavartoto smurto (t. 3, b. l. 3). Kitoje apklausoje nukentėjusysis buvo gerokai konkretesnis, parodė, jog pirmas smÅ«gis į nugarÄ buvo nusileidus iki laiptų aikÅ¡telės. Nurodė, kaip V. Å . lazda smogė per nugarÄ ; tuomet atbėgo trečias pareigÅ«nas, kuris irgi sudavė į nugarÄ .

Prisijungė kiti prižiÅ«rėtojai, sudavę lazdomis į įvairias kÅ«no vietas (t. 3, b. l. 7-9). Nors Å¡ios apklausos metu R. R. nepasisakė dėl T. V., tačiau atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje nukentėjusysis nurodė vietÄ , kurioje, kaip teigė, jį mušė ne tik V. Å ., bet ir T. V. (t. 3, b. l. 22), be to, asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu atpažino tiek V. Å ., tiek ir T. V. kaip asmenis, vartojusius prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ (t. 3, b. l. 55-57, 61-63). Konkrečiai M.

P. pavardės nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime neįvardino, minėjo tik užfiksavęs trečiÄ jį atbėgusį pareigÅ«nÄ , ėmusį muÅ¡ti jį lazda. Sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , kaltinamojo T. V. gynėjas iÅ¡sakė daug kritikos nukentėjusiojo parodymams, akcentuodamas, jog pastarojo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nepatikimi. Buvo atkreiptas dėmesys, jog R. R. pareiÅ¡kimÄ pateikė tik 2015-01-28, o apie T. V., kaip jį muÅ¡usį asmenį, pradeda pasakoti tik praėjus pusę metų nuo įvykio (2015-07-30 apklausoje).

Kaltinamojo V. Å . gynėjas taip pat antrino savo kolegai ir citavo nukentėjusiojo parodymuose esančius skirtumus. Pasisakant dėl tokių gynėjų teiginių bei nukentėjusiojo parodymų, kurių turinys proceso eigoje buvo papildomas, derėtų atkreipti dėmesį, kad R. R. dar iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytuose pareiÅ¡kimuose nurodė buvęs sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini) prižiÅ«rėtojų. 2015-01-05 pareiÅ¡kime R. R. nurodė, kaip 2015-01-02 buvo muÅ¡amas guminėmis lazdomis, spardomas, dėl ko prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl piktnaudžiavimo bei sveikatos sutrikdymo (t. 3, b. l. 94-96).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau ne taip, kaip tikėjosi ir prašė nukentėjusysis. IÅ¡ bylos medžiagos galima matyti, kad pirminis ikiteisminis tyrimas pradėtas pačiam R. R., pareiÅ¡kus pastarajam įtarimus, be kita ko, ir dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad jis, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams T. V. ir V. Å . (t. 2, b. l. 75-76). Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo pareiÅ¡kimas buvo gautas praėjus daugiau nei 3 savaitėms po įvykio, neturėtų bÅ«ti vertinama kaip pagrindas abejonėms dėl paties pareiÅ¡kimo turinio.

Bylos medžiaga rodo, jog iÅ¡ esmės pareiÅ¡kimas, kaip minėta, buvo pateiktas dar 2015-01-05. Kadangi jis buvo adresuotas Vilniaus apygardos teismui, teismas, gavęs šį dokumentÄ , atitinkamai persiuntė Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai, 2015-01-13 aplinkybių tikslinimui ir sprendimo priėmimui pareiÅ¡kimas persiųstas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatÄ (t. 3, b. l. 84, 88, 93, 92). Eigoje buvo gautas patikslintas pareiÅ¡kimas (2015-01-22 pareiÅ¡kimas, kuris prokuratÅ«rÄ pasiekė 2015-01-23), jis taip pat iÅ¡siųstas į 3 policijos komisariatÄ (t. 3, b. l. 89, 90).

BÅ«tent minėta policijos įstaiga, turėdama R. R. 2015-01-05 ir 2015-01-22 pareiÅ¡kimus, bendravo su pareiÅ¡kėju ir 2015-01-28 tyrėjas V. K. tarnybinėse patalpose priėmė iÅ¡ R. R. dar vienÄ pareiÅ¡kimÄ , kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 26). TÄ pačiÄ dienÄ buvo atlikta pirminė R. R. apklausa, kurios metu nukentėjusysis iÅ¡dėstė įvykio esmę (t. 3, b. l. 3). Tai, jog apklausÄ atlikusiam tyrėjui neatrodė reikÅ¡minga užduoti klausimus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas konkrečiai sudavė smÅ«gius, kiek ir į kurias kÅ«no vietas tie smÅ«giai pataikė ir kt., nereiÅ¡kia, jog pats nukentėjusysis turėjo pareigÄ Å¾inoti, kiek tiksliai ir detaliai turi papasakoti įvykio eigÄ , ir, jeigu to Å¡iame proceso veiksme nedetalizavo, dar nereiÅ¡kia, kad jo parodymai yra iÅ¡galvoti.

Matyti, jog minima apklausa netruko nė pusvalandžio, tyrėjui pakako tiek, kiek nukentėjusysis pats nurodė. Kitoje apklausoje, atliktoje 2015-07-30 (gynėjas G. B. nepagrįstai mini dar ir 2015-07-22, nors joje R. R. buvo apklaustas kaip įtariamasis dėl prieš jį patį atliekamo tyrimo), nukentėjusysis davė ženkliai detalesnius parodymus. Kaip minėta, vėliau buvo atliktas ir pastarojo parodymų patikrinimas vietoje, asmens parodymo iš nuotraukų atpažinimai. Tai, jog nukentėjusysis apklausoje konkrečiai neįvardino T.

V. veiksmų, nors atpažino jį kaip sudavusį smūgius, nereiškia, jog nukentėjusiojo parodymai yra išgalvoti. Nukentėjusiojo parodymus dėl patirto smurto patvirtina medicininiai duomenys (sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, išrašas iš kortelės, kopija iš suteiktos medicininės pagalbos žurnalo) (t. 1, b. l. 91; t. 2, b. l. 72, 73), taip pat kaip liudytojomis apklaustų S. K. ir L. K. parodymai (t. 3, b. l. 130, 134; t. 6, b. l. 42-47) ir, be abejonės, specialisto išvada Nr. G272/15 (01), kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, pobūdis, įvardintas sveikatos sužalojimo mastas (t. 2, b. l. 64-65).

TurbÅ«t vienas svarbiausių įrodymų Å¡ioje byloje yra vaizdo įraÅ¡as, kuris bent jau iÅ¡ dalies leidžia patikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek ir pačių kaltinamųjų nurodomas aplinkybes. Å iame įraÅ¡e, pavadinimu „03(02-01-15 08’30;14)“, užfiksuota, kas vyko nedidelėje laiptų aikÅ¡telėje po to, kai nukentėjusysis R. R. ir jį vedę prižiÅ«rėtojai T. V. bei V. Å . praėjo metalines grotas ir pasuko link laikino laikymo kamerų. Pats įraÅ¡as nagrinėjamo įvykio vaizdÄ fiksuoja nuo to momento, kai nukentėjusysis ir abu prižiÅ«rėtojai leidžiasi laiptais žemyn.

BÅ«tent pirminiai veiksmai yra pakankamai aiÅ¡kiai matomi, tuo tarpu vėliau, kai į patalpÄ subėga eilė asmenų, vaizdas tampa iÅ¡ esmės jau nebeįžiÅ«rimas. Ä®rodinėdamas V. Å . ir T. V. kaltę, teismas kaip tik remiasi Å¡iuo įraÅ¡u. Nors V. Å . bandė įtikinti esÄ nukentėjusysis dėl nežinia kokių priežasčių įsikabino į T. V. drabužius, dėl ko pastarasis su jo kolega T. V. nusirito laiptais, kur T. V. nukrito ant grindų, o ant jo užvirtęs R. R. ėmė rankomis ir galva pastarÄ jį daužyti, įraÅ¡e matome kur kas kitokį vaizdÄ .

Nuo 00:22 įraÅ¡o sekundės (08:31:18 val.) matyti, kaip, prilaikomas T. V., nuteistasis nuvedamas nuo laiptų, iÅ¡ galo pasirodo laiptais nulipantis V. Å ., kuris jau iÅ¡ karto yra užsimojęs lazda ir, vos tik pasiekęs aikÅ¡telę, dar stovinčiam nukentėjusiajam ima duoti smÅ«gius, kuriuos tęsia ir pastarajam nugriuvus. IÅ¡ įraÅ¡o gerai galima matyti 4 smÅ«gius (į kurias konkrečiai vietas tie smÅ«giai pataikė, sunku pasakyti, tačiau nekyla abejonių, jog pasiekė nukentėjusiojo kÅ«nÄ ), iÅ¡ tolesnės įraÅ¡o dalies (nuo 00:28 sek.) galima apytiksliai matyti, kad kaltinamajam V.

Å . pasilenkus jo veiksmai lazda tęsiasi, tačiau vaizdÄ užstoja pribėgęs M. P., todėl konkrečias iÅ¡vadas daryti sunku. Ä®raÅ¡as kategoriÅ¡kai paneigia V. Å . parodymus, kad jis į laiptų aikÅ¡telę nubėgo, siekdamas apginti T. V. nuo ant jį užgriuvusio R. R.. Užfiksuota, jog visi trys laiptais nusileidžia iÅ¡ esmės vienu metu, T. V. tuo momentu pargriuvęs nebuvo ir jam jokios pagalbos nereikėjo (tokių aplinkybių, beje, nenurodė net ir pats T. V.). PrieÅ¡ingai nei parodymuose tvirtina V.

Å ., jis nulipęs laiptais nei bandė atitraukti nukentėjusįjį, nei Å¡is buvo užvirtęs ant jo kolegos. Matyti, kad R. R. kaltinamojo V. Å . smÅ«giai pasiekė dar Å¡iam stovint. Tolesni V. Å . veiksmai nėra įžiÅ«rimi dėl prastos įraÅ¡o kokybės, tačiau akivaizdu, kad esama situacija neturi nieko bendro su kaltinamojo bandymu įtikinti, jog fiziniai veiksmai buvo naudojami, siekiant atremti nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ . Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip patalpoje po kaltinamojo M.

P. atėjimo prisirenka dar visa eilė asmenų. Nors visi jie ir nebuvo nustatyti, juo labiau, nedetalizuoti jų veiksmai, tačiau galima suprasti, kad dalis atėjusiųjų prisideda prie smurto panaudojimo. Siekdamas pagrįsti teiginius dėl to, jog R. R. spardydamas prieÅ¡inosi, V. Å . nurodė pats sulaukęs smÅ«gio į Å¡onÄ , dėl ko jis koja ir pakauÅ¡iu krisdamas trenkėsi į grotas, jam buvo stipriai sutrenkta galva. Aplinkybę dėl galvos srityje esančio sužalojimo patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje yra nustatytas kaktos sumuÅ¡imas (t. 2, b. l. 34-35), tačiau pats sužalojimo faktas nereiÅ¡kia, jog nukentėjusysis jį padarė tyčia prieÅ¡indamasis jį vedusiam pareigÅ«nui.

Suprantama, jog R. R., net ir bÅ«damas surakintomis rankomis ant grindų, bandė dengtis ir gintis nuo smÅ«gių, dėl ko galėjo įspirti, tačiau toks nukentėjusiojo elgesys Å¡iuo atveju buvo iÅ¡Å¡auktas pačių kaltinamųjų veiksmų. Galima teigti, jog bÅ«tent tarp kaltinamojo V. Å . ir nukentėjusiojo R. R. dar iÅ¡ anksčiau buvo kilę nesutarimai, kaltinamasis nurodė dėl nuteistojo elgesio rašęs tarnybinį praneÅ¡imÄ . Nedidelis konfliktas dėl iÅ¡jungtos Å¡viesos vyko ir įvykio naktį.

Matyt, Å¡is neigiamas santykių fonas paskatino nukentėjusįjį įžūliam veiksmui, kurio metu jis apipylė V. Å . fekalijomis. Dalis fekalijų pateko ir ant T. V., nors matyti, kad ne į jį, o V. Å . buvo nukreiptas drausmės pažeidimas. BÅ«tent V. Å . buvo ženkliai labiau apipiltas, dėl ko pastarasis, kaip galima numanyti, ir nusprendė inicijuoti tariamÄ R. R. pasiprieÅ¡inimÄ , kas buvo pagrindas su pastaruoju „atsiskaityti“. Bylos įrodymai leidžia daryti aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis V.

Å ., virÅ¡ydamas suteiktus įgaliojimus, tyčia panaudojo fizinius veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį, siekdamas pademonstruoti savo galiÄ , parodyti virÅ¡enybę, demonstruodamas, jog gali nesilaikyti galiojančių norminių aktų tvarkos, t. y. veikė tyčia. Analizuodamas kaltinamojo T. V. vaidmenį, teismas vertino jo parodymus, kuriuose T. V. tvirtino ėjęs priekyje ir nematęs nukentėjusiojo veiksmų. Anot kaltinamojo, pasukus pro metalines grotas link laikino laikymo kamerų, jis netrukus iÅ¡girdo, kaip kolega V.

Å . suÅ¡uko „pareigÅ«no užpuolimas“, o tada pajuto spaudimÄ /stÅ«mimÄ Ä¯ petį. Toliau kaltinamasis pasakojo, kaip abu su nukentėjusiuoju, laikydamiesi vienas už kito, palei sienÄ â€žnusirideno“ laiptais žemyn; dar besileidžiant kolega V. Å . pradėjo naudoti lazdÄ , tuo tarpu jis pats (V. Å .) nei lazdos naudojo, nei nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius; tuo metu netgi nesuprato, kad buvo puolamas; nežino, kodėl bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė V. Å . Tai, jog kaltinamasis T. V. buvo priekyje, parodė ir V.

Å ., taip pat ir nukentėjusysis R. R. Esant tokiems parodymams, taip pat atsižvelgiant į tai, jog valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, teismas svarstė, ar T. V. iÅ¡ties galėjo sÄ Å¾iningai klysti ir, iÅ¡girdęs kolegos V. Å . riksmÄ bei pajutęs, kaip nukentėjusysis įsikabina į jį, padaryti iÅ¡vadÄ , jog R. R. ėmė vartoti fizinius veiksmus, bandydamas pasiprieÅ¡inti jį į laikino laikymo kamerÄ vedusiems pareigÅ«nams.

Vis dėlto iÅ¡samiai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog T. V. suvokė, jog prie laikino laikymo kamerų kilusi situacija buvo sukelta, anaiptol, ne antrankiais surakinto nukentėjusiojo, siekiant Å¡iam užpulti pareigÅ«nus, o bÅ«tent prieÅ¡ jį patį dėl įvykdyto drausmės pažeidimo inicijuotas smurtinių fizinių veiksmų panaudojimas. Teismas netiki, jog T. V. vos keleto sekundžių laikotarpis galėjo duoti pagrindÄ patikėti, kad nukentėjusysis atliko pasiprieÅ¡inimo veiksmus, prieÅ¡ kuriuos neva reikėjo gintis.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, pavadinimu „14 (02-01-15 08‘04’11)“, matyti (08:31:11 sek.), jog prilaikomas T. V. nukentėjusysis pro metalines duris praeina pirmasis, jam iÅ¡ paskos eina T. V., už jo – V. Å ., kuris, beje, jau iÅ¡kart rankose laiko lazdÄ (apklausiamas pastarasis gi aiÅ¡kino lazdÄ iÅ¡sitraukęs ženkliai vėliau). Laiko tarpas nuo to momento, kai kaltinamieji ir nukentėjusysis praeina grotas ir kuomet kitame įraÅ¡e matyti visi trys besileidžiantys nuo laiptų, yra trumpas (vos 7 sekundės).

Teismas neturi vaizdinės medžiagos, kas per jį atsitiko, tačiau vaizdas, kuris toliau matomas įraše „03(02-01-15 08’30;14)“, pilnai leidžia tikėti ne kaltinamųjų, o būtent nukentėjusiojo R. R. parodymais. Minėtame vaizdo įraše matyti, jog leidžiantis laiptais žemyn kaltinamasis T. V. ne „klumpa kartu su R. R. laiptais“, bando „vienas už kito laikytis, stengdamiesi nepargriūti“, o pats aktyviai stumia nukentėjusįjį, aikštelėje jį sugriebia, R.

R. susilenkęs gūžiasi, V. Š. tuo tarpu smūgiuoja lazda. Objektyvi bylos medžiaga leidžia spręsti, kad T. V. veiksmai aiškiai buvo nukreipti prieš nukentėjusįjį ir, sprendžiant pagal tų veiksmų pobūdį, jie vertintini kaip koviniai imtynių veiksmai, t. y. specialioji priemonė, kuri nagrinėjamu atveju prieš nukentėjusįjį buvo panaudota neteisėtai (viršijant suteiktus įgaliojimus). Daryti konkrečias išvadas dėl tokiais veiksmais suduotų smūgių yra sudėtinga, kadangi prasta tolesnė vaizdo įrašo sunkiai leidžia tiksliai išskirti kovinių veiksmų turinį.

Teisme nukentėjusysis R. R. parodė, jog prieÅ¡ jam nukrentant ant žemės T. V. sudavė smÅ«gius lazda (t. 6, b. l. 14-21). Teismas visgi neturi pakankamo pagrindo iÅ¡vadoms, jog T. V. tiesiogiai pats panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį lazdÄ . Apklausiamas R. R. nurodė, jog T. V. smÅ«giai buvo dar iki jam nugriÅ«nant, tačiau iÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad T. V. lazdos iÅ¡sitraukęs neturėjo, pastarasis bÅ«tent rankomis aktyviai laikė apglėbęs ir lenkė nukentėjusįjį, tokiu bÅ«du pilnai galėdamas Å¡iam suduoti ir smÅ«gius.

Matyti, kad nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų T. V. toliau intensyviai yra nukreipęs savo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį (nuo 08:31:25 val.), o V. Å ., taip pat ir vėliau pribėgęs M. P. smÅ«giuoja lazdomis. Taigi teismas turi pilnÄ pagrindÄ daryti T. V. apkaltinančias iÅ¡vadas, laikant, jog pastarasis kartu su V. Å ., Å¡iam panaudojant spec. priemonę - lazdÄ , neteisėtai vartojo kitÄ specialiÄ jÄ priemonę – kovinius imtynių veiksmus bei padarė Å¡iam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du, virÅ¡ydamas jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba.

Atkreiptinas dėmesys, kad T. V. iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime dėl specialiųjų priemonių panaudojimo kaip tik ir pripažino prieÅ¡ R. R. naudojęs spec. priemonę – kovinius imtynių veiksmus. Taigi, nepaisant to, jog vedant į laikino laikymo kamerÄ , nukentėjusysis R. R. jo atsiprašė ir tarp jų iki nagrinėjamo įvykio jokių konfliktų ar nesusipratimų nebuvo kilę, bei pats vienas T. V. galimai nebÅ«tų iniciavęs kovinių imtynių veiksmų panaudojimo, tačiau, V.

Å . pradėjus, T. V. ne tik nesustabdė savo kolegos, tačiau ir griebėsi palaužti nukentėjusįjį, stÅ«mė ir apglėbė šį, naudojo kovinius imtynių veiksmus, laikė ant žemės nugriuvusį nukentėjusįjį, o V. Å . tuo metu toliau smÅ«giavo lazda. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus nukentėjusiojo parodymus bei atliktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , neįtikinama laikytina kaltinamųjų keliama versija apie galimÄ nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ .

Nustatyta, kad nukentėjusysis buvo vedamas iÅ¡ priekio surakintas antrankiais, lydimas dviejų pareigÅ«nų. Netgi įvertinus į bylÄ pateiktÄ medžiagÄ iÅ¡ nukentėjusiojo, kaip nuteistojo, asmens bylos, iÅ¡ kurios matyti, kad pastarasis ne kartÄ buvo baustas dėl prieÅ¡ pareigÅ«nus atliktų veiksmų, be to, įraÅ¡ytas į Linkusių užpulti įskaitÄ (t. 1, b. l. 107-137), vaizdo įraÅ¡o medžiaga „03(02-01-15 08’30;14)“ kategoriÅ¡kai paneigia, jog analizuojamo įvykio metu nukentėjusysis savo veiksmais siekė galimai iÅ¡provokuoti pareigÅ«nus, ketindamas Å¡iems pasiprieÅ¡inti.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ teisme buvo detaliai aiÅ¡kinamasi kaltinamojo T. V. veiksmų apimtis ir Å¡iuo teismo nuosprendžiu konstatavus pastarÄ jį neteisėtai panaudojus spec. priemonę – kovinius imtynių veiksmus, jo padėtis nėra pasunkinama; kaip minėta, kaltinamasis apie tokiÄ spec. priemonę nurodė dar raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime. Tad, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, jog V. Å . ir T. V. bendrais veiksmais, virÅ¡ydami jiems suteiktus įgaliojimus, tyčia atliko prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinius smurtinius veiksmus, T.

V. panaudojant spec. priemonę – kovinius imtynių veiksmus, o V. Å . - spec. priemonę – lazdÄ . Laikytina, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, abiem kaltinamiesiems suvokiant pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatant, kad dėl jų nukentėjusiojo sveikata gali bÅ«ti sužalota, o jie savo ruožtu virÅ¡ys suteikus įgaliojimus ir pažeis teisės aktus, kuriais turi vadovautis atlikdami pavestas pareigas, bei sukels didelę žalÄ , ir nors to konkrečiai nesiekė, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams (didelei žalai) atsirasti.

V. Å . vaidmuo vertintinas kaip aktyvesnis, bÅ«tent pastarasis pradėjo neteisėtÄ veikimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, pirmas sudavė smÅ«gį, naudojo spec. priemonę – lazdÄ . Sutiktina su prokurore, jog kaltinamųjų veiksmai iÅ¡ anksto nebuvo nei aptarti, nei suderinti, kÄ galima spręsti iÅ¡ objektyvios bylos medžiagos. Nenustatyta, jog kaltinamieji iki vedant nuteistÄ jį į laikino sulaikymo kameros bÅ«tų tarpusavyje taręsi, juo labiau, kai iÅ¡ anksto net nebuvo aiÅ¡ku, kokį sprendimÄ dėl R.

R. priims tiesioginiai vadovai. Pažymėtina, jog kaltinime inkriminuota, jog kaltinamieji, tarp jų ir M. P., kartu su kitais nenustatytais (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nais sudavė ne mažiau kaip 9 smÅ«gius. Å iuo atveju teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį tik dėl V. Å . ir T. V., Å¡iems veikiant bendrai tarpusavyje bei kartu su kitais nenustatytais asmenimis (M. P. veiksmų vertinimas bus aptartas vėlesnėje nuosprendžio dalyje), tikslina kaltinimÄ ir laiko, jog nukentėjusiajam buvo suduotas nenustatytas smÅ«gių skaičius.

KategoriÅ¡kų įrodymų, kiek konkrečiai smÅ«gių sudavė kaltinamieji T. V., o V. Å ., abiem veikiant kartu tarpusavyje bei su kitais nenustatytais asmenimis, nėra, dėl ko atitinkamai koreguotina ir minima kaltinimo dalis. Negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti esÄ nukentėjusiajam bendrais veiksmais buvo suduoti ne mažiau kaip 9 smÅ«giai, kadangi byloje nėra tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto iÅ¡vadoje nebuvo nustatytas nukentėjusiajam suduotų trauminių poveikių skaičius ir apsiribota konstatuojant, jog tokie trauminiai poveikiai buvo daugybiniai, nustatyti ne mažiau kaip 9-iose kÅ«no dalyse (neatmestina, jog vienas smÅ«gis galėjo sukelti sužalojimus bent keliose kÅ«no dalyse).

Nustatyti ir įrodyti kaltinamųjų V. Š. ir T. V. veiksmai nėra suderinami su kaltinime inkriminuotų norminių teisės aktų reikalavimais, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktuose numatytomis pareigomis „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies reikalavimais, jog „pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 47 punkto reikalavimais, numatančiais, kad „pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieÅ¡ nuteistuosius jėgÄ , iÅ¡skyrus savigynos ar nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasiprieÅ¡inimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais“, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 89.6 punkto nuostata, kad „tarnybos metu apsaugos ir priežiÅ«ros budinčios pamainos pareigÅ«nams draudžiama neleistinai elgtis su nuteistaisiais, žeminti jų orumÄ â€œ.

Pabrėžtina, jog BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis yra didelė žala. Pagal teismų praktikÄ kiekvienu konkrečiu piktnaudžiavimo atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir padarytos veikos įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt.; neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-361-895/2016, 2K-4-689/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji, eidami valstybės tarnautojų pareigas, tyčia neteisėtai naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ tokiais veiksmais esant padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl, pavyzdžiui, policijos pareigÅ«nų tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimų, kuomet nukentėjusiems asmenims yra padaroma net ir nedidelė žala sveikatai, tokia fizinė žala savaime vertintina kaip didelė žala BK 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir visos policijos prestižui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-P-1/2014).

Nagrinėjamu atveju situacija yra susijusi su kitos struktÅ«ros valstybės institucijos pareigÅ«nais, tačiau iÅ¡vados dėl didelės žalos požymio konstatavimo yra analogiÅ¡kos. Neabejotina, jog kaltinamųjų veiksmais buvo sumenkintas tiek konkrečios valstybės institucijos (duomenys neskelbtini) autoritetas, tiek sukeltas nepasitikėjimas visa valstybėje veikiančia Kalėjimų departamentui pavaldžių įkalinimo įstaigų struktÅ«ra, apskritai visa valstybės tarnyba. Ä®vykis buvo apraÅ¡ytas žiniasklaidos priemonėse, sulaukė atgarsio visuomenėje, kaltinamųjų veiksmai neteisėtai vartojant smurtÄ parodė, jog valstybė sunkiai susidoroja su jai keliamu uždaviniu užtikrinti saugias bausmės atlikimo sÄ lygas.

Taigi konstatuotina, jog didelės žalos požymis pasitvirtino, o kaltinamųjų V. Š. ir T. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyti ir įrodyti kaltinamųjų aktyvūs neteisėti veiksmai, pasireiškę neteisėtu spec. priemonių panaudojimu, kurios analizuojamoje situacijoje nebuvo būtinos ir dėl kurių nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kaip pasitvirtinęs laikytinas kaltinime inkriminuotas piktnaudžiavimo veiksmas – suteiktų tarnybos įgaliojimų viršijimas.

IÅ¡ kaltinimo turinio matyti, kad buvo inkriminuota ir kita iÅ¡ esmės savarankiÅ¡ka, alternatyvi minimo nusikaltimo sudėtis – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, kas, teismo vertinimu, yra perteklinis alternatyvios sudėties inkriminavimas, dėl ko Å¡alintinas. Laikytina, jog piktnaudžiavimas pasireiÅ¡kė bÅ«tent tais kaltinamųjų V. Å . ir T. V. veiksmais, kuriais jie imituodami tariamÄ nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , t. y. neteisėtai, panaudojo spec. priemones, kas atitinka tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .

Dėl kaltinamojo M. P. veiksmų vertinimo Å ioje byloje kaltinimai pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo pareikÅ¡ti ir M. P.. Pastarasis kaltintas kartu su V. Å ., T. V. ir kitais nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį R. R., panaudojant lazdÄ , padarant Å¡iam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir taip piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus. Nors apklausiamas M. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme neigė smÅ«giavęs nukentėjusiajam ir tikino gumine lazda sudavęs tik į grindinį, nė karto nekliudydamas R.

R. (t. 5, b. l. 4-5, 14-16; t. 6, b. l. 193-196), nukentėjusiojo parodymai ir vaizdo įraÅ¡o „03(02-01-15 08’30;14)“ turinys leidžia spręsti kÄ kita. PrieÅ¡ingai M. P. teiginiams, kad jis pribėgęs pirmiausia esÄ rankomis bandė prilaikyti kojas ir tik po to, kai tas nepavyko, lazda smÅ«giavo į kojų sritį, tačiau nė karto nepataikė, visÄ laik trenkė tik į grindinį, vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog M. P. laiptais leidžiasi jau laikydamas rankoje lazdÄ , o pribėgęs iÅ¡syk smÅ«giuoja ja į ant grindų gulintį nukentėjusįjį.

Vaizdo įraÅ¡e kokybė neleidžia konstatuoti, kur konkrečiai pataikė kaltinamojo smÅ«giai, tačiau, sprendžiant pagal intensyvius mostus, nėra pagrindo abejoti R. R. parodymais, kad jį pasiekė M. P. smÅ«giai lazda. Taigi iÅ¡ esmės galima teigti, jog ir kaltinamasis M. P. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. R., suduodamas Å¡iam nenustatytÄ smÅ«gių skaičių lazda. Visgi Å¡i iÅ¡vada, kitaip nei kaltinamųjų V. Å . ir T. V. atveju, dar neleidžia besÄ lygiÅ¡kai teigti, jog kaltinamasis veikė nusikalstamai.

Å ioje vietoje tikslinga priminti, jog valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei. Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam Å¡iame straipsnyje numatytam subjektui, ir Å¡ios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sÄ moningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

Å io nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Atitinkamai Å¡ios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (BK 228 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ yra pažymėta, jog kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai - psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi, tiriant, vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2015). Sprendžiant M. P. kaltės klausimÄ , bÅ«tina įvertinti Å¡ias aplinkybes: byloje gausiais liudytojų (M. P., A. L., A.

K., A. Z., V. V., S. V., R. A. ir kt.) parodymais nustatyta, jog netrukus po to, kai T. V. ir V. Š., vedini nukentėjusįjį R. R., pro metalines grotuotas duris pasuko link laikino laikymo kamerų, pasigirdo šauksmas „pareigūno užpuolimas“. Tai, jog buvo sušukta tokia frazė, patvirtino ir kaltinamieji T. V. bei V. Š., tiek ir nukentėjusysis R. R.. Iš visų minėtų asmenų parodymų galima spręsti, jog toks šūksnis pasigirdo praėjus labai trumpam laiko tarpui. Tai leidžia spręsti ir vaizdo medžiaga (įrašas, pavadinimu „14 (02-01-15 08‘04’11)“).

Joje užfiksuota, kaip liudytojas G. K., vedinas šunimi, ima eiti tolyn nuo metalinių grotų, tačiau netrukus atsisuka ir sustoja. Matyt, būtent tuo metu (apie 08:31:18/19 val.) ir pasigirdo šauksmas, apie kurį G. K. kalbėjo 2015-02-05 apklausoje (t. 2, b. l. 116-117). Kiti pareigūnai taip pat sustoja prie metalinių grotų, dalis jų, taip pat ir M. P., nubėga vidun. Pažymėtina, jog tuo metu, kai V. Š. ir T. V. pasuko pro metalinius vartus, kas buvo 08:31:11 val., įraše M. P. nesimato. Pastarasis ateina kartu su kitais pareigūnais, 08:31:17 val.

M. P. ant durų kabina savo Å¡varkÄ . Dar po dviejų sekundžių, t. y. 08:31:19 val., ima bėgti link metalinių durų. Sprendžiant pagal G. K. ir kitų pareigÅ«nų veiksmus, M. P. nubėgo iÅ¡kart, kai tik iÅ¡ laikino sulaikymo kamerų pusės pasigirdo Å¡auksmas, informuojantis apie pareigÅ«nų užpuolimÄ . IÅ¡ kito anksčiau minėto įraÅ¡o matyti, jog M. P. laiptais nusileidžia, kai V. Å . jau smÅ«giuoja lazda gulinčiam nukentėjusiajam, o pasilenkęs T. V. intensyviais veiksmais bando laikyti nukentėjusįjį.

Taigi aptarti duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamasis M. P. nematė, kas vyko, kai tik jo kolegos su nuteistuoju R. R. pro metalines grotas pasuko link laikino laikymo kamerų. Kaltinamasis, žinodamas, jog įvykio rytÄ nuteistasis apipylė pareigÅ«nus fekalijomis, vėliau iÅ¡girdęs Å¡auksmÄ â€žpareigÅ«no užpuolimas“, be to, girdėdamas suveikusį aliarmo mygtukÄ (tokia aplinkybė nustatyta liudytojų parodymais), o, atbėgęs į vietÄ , matydamas ant grindų gulintį nukentėjusįjį bei savo kolegų veiksmus, galėjo klaidingai įvertinti situacijÄ ir palaikyti, jog nuteistasis iÅ¡ties prieÅ¡inasi prižiÅ«rėtojams, dėl ko nedelsdamas smÅ«giavo lazda.

Galima kelti klausimÄ , ar kaltinamasis neturėjo įvertinti, jog nukentėjusysis yra surakintas antrankiais, guli ant grindų, prie jo jau yra du kolegos, iÅ¡ kurių vienas naudojo spec. priemonę – guminę lazdÄ , ir pagal tai nuspręsti, ar iÅ¡ties pareigÅ«nai buvo užpulti, tačiau vien tokių abejonių neužtenka iÅ¡vadai, jog kaltinamasis tyčia kartu su kitais dviem kaltinamaisiais ir nenustatytais (duomenys neskelbtini), tyčia lazda atrėminėjo tariamus R. R. pasiprieÅ¡inimo veiksmus. Taigi iÅ¡ esmės sutiktina su kaltinamojo M.

P. gynėju, jog kaltinamasis, nematydamas įvykio pradžios, neturėjo pakankamos galimybės nuspręsti bei įvertinti R. R. veiksmų, o, iÅ¡girdęs praneÅ¡imÄ apie užpuolimÄ bei iÅ¡vydęs pastarÄ jį gulintį ant grindų (besimuistantį ir galimai besispardantį, kas iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ties buvo nukreipta ne į pasiprieÅ¡inimÄ , o į pastangas apsiginti nuo neteisėtų veiksmų), galėjo suvokti, jog R. prieÅ¡inasi prižiÅ«rėtojams. Tokiame kontekste, t. y. kaltinamajam manant, jog nuteistasis fiziÅ¡kai prieÅ¡inasi pareigÅ«nams, M.

P. priėmė sprendimÄ panaudoti prieÅ¡ nuteistÄ jį jėgÄ , tam tikslui pasitelkdamas spec. priemonę - lazdÄ . Prokurorė akcentavo tai, jog kaltinamasis dar bėgdamas iÅ¡sitraukė guminę lazdÄ , kas nors iÅ¡ties ir yra objektyviai nustatyta, tačiau tokia aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, jog kaltinamasis, dar net nematydamas situacijos už metalinių grotų, nusprendė žūtbÅ«t panaudoti jÄ nuteistojo atžvilgiu. Primintina, jog kaltinamasis iÅ¡girdo Å¡auksmÄ apie užpultÄ pareigÅ«nÄ , prieÅ¡ tai žinojo nuteistÄ jį įvykdžius ciniÅ¡kus veiksmus prieÅ¡ prižiÅ«rėtojus, todėl žaibiÅ¡ka reakcija į suÅ¡ukimÄ ir guminės lazdos iÅ¡traukimas pradėjus bėgti dar nerodo nusikalstamų ketinimų.

Byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis M. P. bÅ«tų taręsis V. Å . ar T. V. panaudoti fizinius veiksmus ar bent jau numanęs, kad prie laikino sulaikymo kamerų buvo imituotas R. R. pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams. Nenustatyta ir tai, jog M. P. bÅ«tų bent kada konfliktavęs su nuteistuoju, turėjęs su juo nesutarimų, kas rodytų bent kokį kaltinamojo prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ . Dėl anksčiau iÅ¡dėstytų argumentų negalima daryti kategoriÅ¡kos ir abejonių nekeliančios iÅ¡vados M.

P. veikus tyčia, o tai reiÅ¡kia nesant nustatyto bÅ«tinojo inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio. Prielaidų ir abejonių, jog kaltinamasis tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, nepakanka. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, ji visais atvejais turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kas įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas visas abejones, kurių negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio visi požymiai yra nustatyti ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Nesurinkus pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje, pastarasis, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡teisintinas. Dėl bausmės Kaltinamųjų V. Å . ir T. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrais veiksmais, tačiau, įvertinus bylos aplinkybes bei kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Skirdamas V. Å . bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. Å . įvykdė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskirtinÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo pakankamai aktyvus, nusikaltimas baigtas, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys:

V. Å . praeityje neteistas (t. 4, b. l. 184), administracine tvarka nebaustas (t. 4, b. l. 185), vedęs, dirbantis, duomenų apie tai, kad bÅ«tų gydytas psichikos ar psichikos ligų įstaigose, įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų centrÄ , nėra. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V.

Å . BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ . Pažymėtina, kad prokurorė prašė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymÄ , su kuo teismas sutikti negali. Kaip matyti, valstybinė kaltintoja prašė griežčiausios bausmės rÅ«Å¡ies (argumentai tokiai bausmei pagrįsti iÅ¡ esmės taip ir nebuvo iÅ¡sakyti), nors kaltinamasis V. Å . yra nė karto neteistas, jo asmenybė iÅ¡ esmės teigiama, kaltinamasis iki Å¡iol tebedirba toje pačioje įstaigoje, byloje nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, bÅ«tent finansinio pobÅ«džio bausmė pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui yra tinkama ir pakankama bausmės tikslams pasiekti. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už galimos skirti minimos bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį (taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija, taip pat MGL dydis). Tikslinga pažymėti, kad skiriant baudos dydį atsižvelgtina į tai, jog teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atveju kaltinamajam net ir Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is sukels ženkliai sunkesnes pasekmes – pastarasis neteks esamo darbo, jam teks ieÅ¡kotis kito pragyvenimo Å¡altinio, dėl ko Å¡iuo atveju net ir už vidurkį mažesnis baudos dydis yra pilnai pakankamas.

Skirdamas bausmę T. V., teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo vaidmuo buvo mažesnis. Taip pat įvertinami kaltinamojo T. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau nė karto neteistas (t. 5, b. l. 156), vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimo, paskirtÄ baudÄ sumokėjo, administracinė nuobauda nebegalioja (t. 4, b. l. 157), nedirbantis (kaltinamojo žodžiais, atleistas dėl sveikatos bÅ«klės); patikrinus registrų informacijÄ , matyti, kad asmuo iÅ¡ Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Vilniaus pensijų skyriaus gauna socialinę iÅ¡mokÄ , duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimo klausimui iÅ¡spręsti, vadovaudamasis BK 55 straipsnio 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog ir T. V. tikslinga skirti jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis už galimos skirti nurodytos bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį. Teismas remiasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, jog pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, kurio asmenybė nenustatyta esanti padidinto pavojingumo, nenustačius nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra pagrindo neskirti įstatymo numatytos finansinio pobÅ«džio bausmės. Prokurorė praÅ¡ymo skirti laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nepagrindė.

Pažymėtina, jog teismas Å¡iuo metu nesprendžia klausimo dėl ilgesnio termino baudai savanoriÅ¡kai sumokėti nustatymo. Tuo atveju, jeigu kaltinamieji dėl finansinės padėties neturėtų galimybių teismo skirtÄ baudÄ sumokėti per įprastinį įstatymo nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, galės pasinaudoti teise teikti praÅ¡ymus (kartu pridėdami pagrindžiančius dokumentus) dėl ilgesnio tokios bausmės įvykdymo termino. Kartu su bausme buvo praÅ¡oma skirti ir BK 682 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ .

Prokurorė prašė uždrausti V. Å . 2 metus, o T. V. – 1 metus dirbti valstybės tarnyboje (nukentėjusiojo atstovas prašė nustatyti dar ilgesnius laikotarpius). Atsižvelgiant į tai, jog abu kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«dami valstybės tarnautojais, praÅ¡ymas dėl minimos baudžiamojo poveikio priemonės yra svarstytinas. BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Å iuo gi atveju uždraudimas dirbti valstybės tarnyboje labiau pasiekti bausmės tikslus nepadės, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas automatiÅ¡kai užkerta keliÄ darbui valstybės tarnyboje (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas bÅ«tų perteklinis ir neatliktų savo paskirties. Uždraudimo dirbti valstybės tarnyboje tikslingumas galėtų bÅ«ti svarstomas nebent keliant klausimÄ tokio uždraudimo terminÄ nustatyti ne mažiau nei galimas skirti vidurkis (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 682 straipsnio 2 dalies redakcijÄ Ä¯tvirtintas vidurkis siekė 3 metus), kam Å¡iuo atveju nėra pagrindo (valstybės kaltintoja prašė taip pat ženkliai mažesnių terminų).

Dėl civilinio ieškinio ir procesinių palūkanų Šioje byloje nukentėjusysis R. R. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 130). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypač stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio turinio, nukentėjusysis R. R. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo motyvuoja patirtu fiziniu skausmu, pažeminimu, emociniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nurodo, jog jam stipriai kraujavo, ilgai nesuteikta medicininė pagalba. Anot nukentėjusiojo, po įvykio jam sutriko sveikata, pablogėjo miegas, atsirado kraujosruvos, ilgai jautė baimę ir nerimÄ (t. 5, b. l. 130).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteistino žalos dydžio klausimus, teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Neginčytina, kad nukentėjusiajam teko patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, sutiktina, jog asmuo buvo pažemintas, galiausiai suduoti smÅ«giai sukėlė skausmÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad tyčiniai veiksmai buvo nukreipti į asmens sveikatÄ , nukentėjusiajam suduoti daugybiniai smÅ«giai, kurie konstatuoti ne mažiau kaip 9 kÅ«no srityse.

Asmens sveikata yra viena didžiausių žmogaus vertybių, todėl smurto, kurį vykdė valstybės pareigÅ«nai, nukreipimas į minėtÄ prigimtinę žmogaus vertybę rodo padidintÄ kaltininko ir veikos pavojingumÄ . Kita vertus, sprendžiant žalos dydžio klausimÄ , neaiÅ¡ku, kuo remdamasis nukentėjusysis žalÄ teisme įvardino net 8 kartais didesnę nei jos prašė ikiteisminiame tyrime (t. 5, b. l. 190-192). Negalima sutikti su R. R. teiginiais esÄ jam teko ilgÄ laikÄ laukti med. pagalbos.

Nustatyta, kad iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po įvykio pastarasis buvo nuvestas į med. dalį apžiÅ«rai. IÅ¡ suteiktos medicininės pagalbos registravimo žurnalo bei sužaloto asmens apžiÅ«ros pažymos matyti, jog R. R. apžiÅ«rai atvestas 08.40 val. Nors pagal vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog realiai iÅ¡vedamas 08.42 val., tačiau, neskaitant poros minučių neatitikimo, akivaizdu, jog bet kokiu atveju medicininės pagalbos nuteistajam laukti nereikėjo. Pastarasis buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ karto, jam sutvarstyta žaizda, be to, tÄ pačiÄ dienÄ vėliau gydytoja L.

K. kartu su slaugytoja S. K. nuteistÄ jį aplankė kameroje. Abi liudytojos parodė teismui, jog nuteistasis į klausimus nebuvo linkęs atsakinėti, tylėjo, joms jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė (pastarasis tylėjo ir ryte apžiÅ«rimas slaugytojos). Vieninteliam prižiÅ«rėtojui nurodė, kad jam skauda galvÄ , dėl ko nuteistajam buvo duota tabletė nuo skausmo (t. 6, b. l. 32-39). Tad iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog visa bÅ«tina medicininė pagalba nuteistajam R. R. buvo suteikta, tas padaryta laiku, neverčiant pastarojo laukti.

Teismas neturi pagrindo sutikti su civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomais teiginiais esÄ kilęs įvykis ilgam laikui paveikė nukentėjusiojo sveikatÄ , sutrikdė miegÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo yra konstatuotini bent kokie liekamieji reiÅ¡kiniai. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog R. R. įvairiose kÅ«no srityse buvo padarytos kraujosruvos, nustatyti paraudimai, keletas nubrozdinimų, nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, tačiau visi Å¡ie sužalojimai savo laiku iÅ¡nyko ir didesnių pasekmių nei konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas nesukėlė.

Kaip niekuo nepagrįsti laikytini R. R. teiginiai esÄ jam sutriko miegas. Pasisakydamas dėl tokio teiginio, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje yra objektyvÅ«s duomenys, kad R. R. dar 2002 m. yra iÅ¡sakęs nusiskundimus dėl nemigos, nuo 2009 m. jam diagnozuotas emocinis miego sutrikimo sindromas (t. 2, b. l. 69, 70). Byloje esančiuose dokumentuota nurodyta ir tai, jog R. R. nuo 2002 m. vargina depresinis sindromas, asmuo, be kita ko, skundžiasi įtampa ir nerimu. Vadinasi, civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡sakomi teiginiai esÄ tik po įvykio nukentėjusysis pradėjo jausti nerimÄ neatitinka tikrovės. Neginčytina, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis buvo priverstas patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau bandymas įrodinėti, jog įvykis iÅ¡Å¡aukė ilgalaikius sveikatos, tame tarpe ir emocinės, sutrikimus nelaikytinas pasitvirtinusiu.

Kita vertus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ tikslinga atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo elgesį, Å¡iam griebiantis įžūlių bei ciniÅ¡kų veiksmų prieÅ¡ prižiÅ«rėtojus. Nors R. R. įvykdytas drausmės pažeidimas turėjo bÅ«ti vertinamas atitinkama tvarka ir tai jokiu bÅ«du nesuteikė kaltinamiesiems nė menkiausios teisės griebtis nustatytų nusikalstamų veiksmų, visgi nukentėjusiojo elgesys vertintinas kaip vienas iÅ¡ veiksnių, susijusių, nors ir netiesiogiai, su neturtinės žalos dydžiu.

Tad, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog yra pagrindas atlyginti nukentėjusiajam R. R. neturtinę žalÄ , tačiau žalos dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei tas, kurio pastarasis prašė. Ankstesniais motyvais teismas jau įvertino nukentėjusiojo argumentus. Papildomai pažymėtina, kad R. R. pageidaujama suma yra per akivaizdžiai per didelė ir neprotinga. Nurodyto dydžio sumos gali bÅ«ti priteisiamos nebent tyčinio gyvybės atėmimo atvejais, tačiau ir tai ne visuomet.

Net ir minimo pobÅ«džio bylose nuo 2015 m. teismų praktikoje pastebima tendencija, jog nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobÅ«džio žalÄ dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo (esant netiesioginės tyčios kaltės formai bei nenustačius jokių kvalifikuojančių požymių), priteisiami neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 1 448 Eur iki 14 481 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, 2K-150-699/2015, 2K-162-895/2015, 2K-431-746/2015, 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-179-699/2016, 2K-9-697/2017 ir kt.).

Tokiame kontekste, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, tai, jog nagrinėjama byla yra dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, nukentėjusiajam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ , teismas laiko esant tikslinga nustatyti 1 400 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis R. R. neturtinę žalÄ patyrė dėl valstybės valdžios institucijos pareigÅ«nų (V. Å . ir T. V.) neteisėtų veiksmų, padaryta žala priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriai atstovauti paskirtas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 144-145, 148, 150-152), nuo 2019-03-31 minėtos institucijos pavadinimas – Vilniaus pataisos namai.

Beje, atsiliepime institucija akcentavo esant suėjus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas visgi neatitinka tikrovės. Kaip matyti, nukentėjusysis R. R. pirminį civilinį ieÅ¡kinį pateikė ikiteisminio tyrimo metu (dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2017-05-10 jis pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (t. 5, b. l. 192). Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusysis R. R. taip pat praÅ¡o priteisti procesines palÅ«kanas – 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Reikalavimas priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (nustatant atlyginti taip pat nurodytai valstybės institicijai). Visgi palūkanų skaičiavimo terminas nustatytinas ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Būtent tokia procesinių palūkanų nustatymo tvarka yra įtvirtinta naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Teismui iÅ¡klausius baigiamÄ sias kalbas, kaltinamųjų paskutinį žodį ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, buvo gautas praÅ¡ymas priteisti 1 005,48 Eur dydžio iÅ¡laidas už nukentėjusiajam R. R. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (t. 7, b. l. 36-37). Atsižvelgiant į tai, jog nurodytas praÅ¡ymas gautas jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ , Å¡iuo nuosprendžiu antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems V. Å . ir T. V. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 4, b. l. 151-152, 179-180), paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. AnalogiÅ¡ka kardomoji priemonė paskirta ir kaltinamajam M. P. (t. 5, b. l. 19-22), kurios galiojimas taip pat paliktinas iki įsiteisės Å¡is teismo nuosprendis. Vokas su kompaktiniais diskais (2 vnt.), kuriuose yra vaizdo įraÅ¡ai, paliktinas saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla (vokas su kompaktiniais diskais prisegtas prie 5-ojo bylos tomo galinio virÅ¡elio).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. Å . (V. Å .) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 180 MGL (6 778,80 eurų) dydžio baudÄ . T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 160 MGL (6 025,60 eurų) dydžio baudÄ .

M. P. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, kuriai atstovauti paskirtas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 31 d. Vilniaus pataisos namai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R. R. 1 400 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palÅ«kanas už Å¡iÄ atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ , palÅ«kanas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PraÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo palikti nenagrinėtÄ . V. Å . (V. Å .), T. V. ir M. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. VokÄ su kompaktiniais diskais (2 vnt.), kuriuose yra vaizdo įraÅ¡ai, palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė