2024-05-22 Nr. AB-8293-3-62-3-00439-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-284-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00439-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir T. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl įsakymo, patikrinimo vietoje akto ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl specialistų skyrimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimui vietoje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas), 2023 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 2254 (toliau – ir Patikrinimo vietoje aktas) ir 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP-1521 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 22 d. nutartimi priėmė nagrinėti skundo reikalavimą panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP-1521 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“. Kitą skundo dalį priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad Įsakymas yra procedūrinis dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes jis savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų, o Patikrinimo vietoje aktas yra negalutinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, todėl laikytina, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Teismas skundo reikalavimus panaikinti Įsakymą ir Patikrinimo vietoje aktą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjai D. S. ir T. S. atskarajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Įsakymo ir Patikrinimo vietoje akto panaikinimo bei priimti naują nutartį, kuria pareiškėjų skundas būtų priimtas nagrinėti visa apimtimi.

Pareiškėjai nurodo, kad Įsakymu atsakingiems asmenims buvo pavesta atlikti Kadastro duomenų patikrinimą žemės sklype, kuro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), priklausančiame pareiškėjams. Atlikus Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, atsakovas surašė Patikrinimo vietoje aktą, kurio, kartu su Įsakymu, pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Tai reiškia, jog Įsakymas yra pirmasis dokumentas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti ir priimti eilę teisinių procesų bei dokumentų, sukuriančių tiesiogines teises ir pareigas pareiškėjams. Kitaip tariant, Įsakymu, atsakingiems asmenims, buvo suteikti įgaliojimai Žemės sklype, pareiškėjams priklausančiame nuosavybės teise, atlikti Kadastro duomenų patikrinimą.

Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įsakymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinio sprendimo sąvoką – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Įsakymas yra vienkartinio pobūdžio sprendimas – juo konkrečiai asmenų grupei pavesta atlikti Kadastro duomenų patikrinimą Žemės sklype. Todėl nėra jokios abejonės, kad Įsakymas gali būti administracinės bylos objektas.

Įsakymu atsakovui suteikta teisė tikrinti Kadastro duomenis pareiškėjų Žemės sklype. Todėl argumentas, jog Įsakymas pareiškėjų teisėms ir pareigoms nedaro įtakos – nepagrįstas.

Patikrinimo vietoje akte atsakovas yra konstatavęs konkrečias aplinkybes – Kadastro duomenų (ne)atitikimą. Šios Patikrinimo vietoje akte pateiktos išvados atsakovo buvo perkeltos į Sprendimą. Tuo atveju, jei teismas panaikintų Sprendimą, Patikrinimo vietoje akte konstatuotos aplinkybės vis tiek liktų, kaip atitinkančios tikrovę.

Patikrinimo vietoje akte yra fiksuota ir tiesiogiai pareiškėjų teises ir pareigas veikianti informacija, pvz., Žemės sklype įregistruotų miško plotų sudėtis, medžių amžius, kai kurie taksaciniai sklypai prijungti vienas prie kito, t. y. modifikuojami ir t. t. Tokia informacija, pateikta Patikrinimo vietoje akte, Sprendimu yra, viso labo, „įteisinama“ ir į jį perkeliama. Kaip ir Įsakymo panaikinimo klausimo atveju, Patikrinimo vietoje akto nepanaikinimas, sudarytų galimybes atsakovui ir toliau piktnaudžiauti savo turimais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) nesukelia suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, prašė panaikinti Įsakymą ir Patikrinimo vietoje aktą.

Įsakymu atsakingiems asmenims buvo pavesta atlikti Kadastro duomenų patikrinimą Žemės sklype. Atlikus Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, atsakovas surašė Patikrinimo vietoje aktą, kurio, kartu su Įsakymu, pagrindu buvo priimtas Sprendimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra procedūrinis dokumentas, jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, jame nėra pateikta jokių pareiškėjams skirtų viešojo administravimo subjekto valinių patvarkymų, todėl minėtas Įsakymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjų skundo reikalavimo dėl Patikrinimo vietoje akto panaikinimo, konstatavęs, kad tai yra tarpinis procedūrinis sprendimas, negalintis būti administracinės bylos ginčo objektu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia minėto Patikrinimo vietoje akto pagrindu priimtas Sprendimas. Tokią išvadą leidžia daryti Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Aprašas) (galiojusio Sprendimo priėmimo metu) nuostatos.

Aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad, gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – ir Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu. Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo. Taigi materialines teisines pasekmes sukelia ne patikrinimo vietoje aktas, o sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo / keitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP-1521 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. S. ir T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Dainius Raižys