4edfe720-ada1-457e-a962-7c81d83c14aa · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-929/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11196-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daivai KokÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorei Reginai RamoÅ¡kienei, nuteistajam S. Å . (S. Å .) ir jo gynėjai advokatei Žanai TimaÅ¡kovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Å . (Å .) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

IÅ¡ nuteistojo S. Å . priteista 235 Eur nukentėjusiajai R. K. neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. Å . nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ . Jis 2020 m. kovo 17 d. apie 09.00 val., atvykęs į butÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiajai R. K. melagingai prisistatęs asmeniu, tikrinančiu dujas, o nukentėjusiajai R. K. jį įsileidus į butÄ , jis iÅ¡ R.

K. priklausančios piniginės, buvusios koridoriuje pakabintos striukės apatinėje Å¡oninėje kiÅ¡enėje, paėmė pinigus - 235 Eur, t. y. 2 kupiÅ«ros po 100 Eur, 2 kupiÅ«ros 10 Eur vertės ir 3 kupiÅ«ros 5 Eur vertės, o po to, kai nukentėjusioji R. K. supratusi, jog buvo pagrobti jai priklausantys 235 Eur, jam (S. Å .) nurodė, jog iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus, jis (S. Å .) atstÅ«mė nuo savęs nukentėjusiÄ jÄ R. K. ir pabėgo, tokiu bÅ«du jis atvirai pagrobė svetimus, nukentėjusiajai R.

K. priklausančius 235 Eur. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Å . (toliau ir – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba, atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, paskirti lygtinio paleidimo bausmę. Taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas R. K. civilinis ieÅ¡kinys. 2.1. Pateiktame skunde apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos bÅ«klę.

Teigia, kad serga onkologine liga – jam 5 stadijos inkstų vėžys. Pažymi, kad jo bÅ«klė kiekvienÄ dienÄ vis blogėja, jį dažnai tenka vežti į medicinos įstaigÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Be to, anot apelianto, nukentėjusioji teismui nurodė, kad jis yra panaÅ¡us į jÄ apvogusį asmenį, tačiau nepatvirtinto, kad tai tikrai jis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad bute pas nukentėjusiÄ jÄ rado kaukę ir tabletes, kurių, kaip pastebi apeliantas, jis negeria jau metus laiko.

TÄ Ä¯rodo ir tai, kad, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, jo automobilyje buvo rastas didelis kiekis tablečių, tačiau Å¡ias tabletes jis tik renka ir iÅ¡meta. Nuteistasis praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo peržiÅ«rėti nuosprendį ir paskirti jam teisingÄ bausmę.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Dėl S. Å . veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 5. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino S. Å . kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atvirosios vagystės) bei paskyrė jam teisingÄ bausmę.

Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo padarytomis jį apkaltinančiomis iÅ¡vadomis, savaime nereiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

6. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybę už atvirÄ turto pagrobimÄ . Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, tačiau to nepaiso. Taigi, atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas, todėl Å¡i vagystės rÅ«Å¡is yra pripažįstama pavojingesne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-189/2009, 2K-245-696/2015, 2K-272-648/2015).

Skundžiamu nuosprendžiu S. Å . pripažintas kaltu dėl to, kad atvykęs pas nukentėjusiÄ jÄ R. K. į butÄ ir jai melagingai prisistatęs asmeniu tikrinančiu dujas, o nukentėjusiajai jį įsileidus, jis iÅ¡ R. K. piniginės paėmė grynuosius pinigus – 235 Eur, po ko nukentėjusiajai supratus, jog buvo pagrobtas jai priklausantis turtas ir pasakius, kad iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus, S. Å . jÄ atstÅ«mė nuo savęs ir pabėgo.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios R. K. parodymai nepagrindžia jo kaltės, kadangi nukentėjusioji nurodė, kad jis yra tik panaÅ¡us į jÄ apvogusį asmenį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2020 m. kovo 17 d. pas jÄ tariamai patikrinti dujų užėjęs vyriÅ¡kis pastebėjo, kaip ji į striukės, kabėjusios koridoriuje, kiÅ¡enę dėjo piniginę.

Po kiek laiko jis greitai iÅ¡traukė iÅ¡ piniginės pinigus. Jai buvo įtartina, ji patikrino savo piniginę, tačiau pinigų joje neberado, todėl pradėjo kaltinti vyriÅ¡kį, po ko, Å¡is greitai iÅ¡ jos buto pasiÅ¡alino. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad vyrÄ , užsukusį pas jÄ patikrinti dujų, ji atpažino, kadangi buvo jį sutikusi anksčiau, tai yra 2020 m. kovo 16 d. savo gyvenamojo namo kieme. Tuo metu vyras jai prisistatė asmeniu, kuris tikrina dujas. Jis kalbėjo rusų kalba (t. 1, b. l. 1; 33-34; 180-181).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus asmens atpažinimo pagal nuotraukÄ procesinį veiksmÄ , R. K. iÅ¡ jai parodytų penkių nuotraukų kompiuterio ekrane pirÅ¡tu parodė į nuotraukÄ Nr. 5 su S. Å . atvaizdu, tai yra nukentėjusioji atpažino nuteistÄ jį, kaip jÄ apvogusį asmenį (t. 1, b. l. 42-47). Vis dėlto, Å¡io procesinio veiksmo metu užfiksuotų aplinkybių pirmosios instancijos teisme R. K. kategoriÅ¡kai nepatvirtinto. Teisme, matydama nuteistÄ jį ekrane (past. – S. Å . posėdyje dalyvavo nuotoliniu bÅ«du) ji nurodė, jog asmuo panaÅ¡us į jÄ apvogusį asmenį, tačiau pas jÄ Ä¯ butÄ užėjęs vyriÅ¡kis buvo liesesnio sudėjimo, o Å¡is tvirtesnis ir stambesnio veido (t. 1, b. l. 181).

Teisėjų kolegija, įvertinus Å¡iuos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme buvo apklausta priėjus daugiau nei metams po įvykio, tai yra 2021 m. gegužės 26 d., taigi nuteistasis per tokį laiko tarpÄ Å¡iek tiek galėjo vizualiai pasikeisti. Be to, tokie jo pokyčiai yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami. Bylos nagrinėjimo metu S. Å . buvo suimtas ir dalį laiko gydomas Laisvės atėmimo vietos ligoninėje, tai yra jis visÄ laikÄ buvo prižiÅ«rimas, todėl galėjo priaugti svorio.

Ä®vertintina ir tai, kad iÅ¡ byloje esančių asmens duomenų matyti, jog nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), turi Å¡ios Å¡alies pilietybę (t. 1, b. l. 94), be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau gyveno su žmona (t. 1, b. l. 149). Å ios aplinkybės, vertinant jas su nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad į jos butÄ užsukusį asmenį savo gyvenamojo namo kieme buvo sutikusi anksčiau, jis kalbėjo rusiÅ¡kai, sustiprina teisėjų kolegijos manymÄ , kad nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu atpažindama S. Å ., kaip jÄ apvogusį asmenį, negalėjo suklysti.

8. Nuteistojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. 2020 m. kovo 17 d. į nukentėjusiosios butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atvykę pareigÅ«nai ir atlikę jame įvykio vietoje apžiÅ«rÄ , rado ir paėmė veido kaukę su galimais biologiniais pėdsakai, plastikinį maiÅ¡elį, su jame esančiomis baltos spalvos tabletėmis (61 vnt.), verslo liudijimo pažymėjimÄ Nr. (-)). Visi Å¡ie daiktai buvo rasti virtuvėje ant grindų (t. 1, b. l. 22-30), tai yra vietoje, kur buvo tikrinamos dujos.

Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasti daiktai yra ne jos, Å¡iuos daiktus pas jÄ paliko dujų tikrinti atėjęs vyras (t. 1, b. l. 181). Ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstai įtariant, kad rasti daiktai gali priklausyti S. Å ., buvo nuspręsta patikrinti ar ant įvykio metu rasto veido kaukės esantys biologiniai pėdsakai sutampa su S. Å ., tai yra buvo atliktas DNR tyrimas. 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad ant Å¡ios veido kaukės rastų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. Å . genotipu (t. 1, b. l. 70).

Teisėjų kolegija, pasisakydama ir dėl kitų daiktų priklausomybės, pažymi, kad byloje yra užtektinai duomenų, patvirtinančių, kad rastas maiÅ¡elis su baltomis tabletėmis taip pat priklauso nuteistajam. Pastebėtina, kad tyrėja, atlikusi Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ , I. B., kaip liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog sulaikius S. Å ., ji jam parodė tabletes, rastas pas nukentėjusiÄ jÄ , ir paklausė, ar tai jo. Jis atsakė, kad tai jo vaistai, jie nereceptiniai, jis juos vartoja, nes jam yra dializė.

Tyrėja vietoje apžiÅ«rėjus S. Å . automobilį, jame rado analogiÅ¡kus vaistus, todėl priėmė sprendimÄ grÄ Å¾inti bute pas nukentėjusiÄ jÄ rastus vaistus asmeniui (t. 1, b. l. 179-180). Å iuos parodymus patvirtina byloje esantis pakvitavimas, kuriame nurodyta ,,tabletes gavau, jos mano”, S. Å . ir paraÅ¡as (t. 1, b. l. 58). Nors skunde apeliantas nurodo, kad Å¡ių tablečių jis jau ilgÄ laikÄ nevartoja, visgi Å¡ie argumentai nepaneigia iÅ¡vados, kad įvykio vietoje rastos tabletės priklauso jam, kadangi jis pats jas priėmė, nurodė jų vartojimo paskirtį ir pan.

Taigi Å¡i aplinkybė, vertinant jÄ kitų byloje esančių įrodymų kontekste, patvirtina, kad bÅ«tent S. Å . įvykio metu buvo R. K. bute.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja, vertindama nukentėjusiosios R. K. parodymus apie tai, kad vagis iÅ¡ jos buto greitai pasiÅ¡alino ir iÅ¡važiavo automobiliu, nurodė, jog S. Å . labai sunkiai vaikÅ¡to, galimai su ramentais, todėl jo sveikatos bÅ«klė neleidžia jam užlipti laiptais į penktÄ aukÅ¡tÄ ir greitai iÅ¡ ten pabėgti. Be to, pažymėjo, kad S. Å . vagystės padarymo metu negalėjo bÅ«ti nukentėjusiosios bute, kadangi į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad tuo metu jis buvo ligoninėje (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡ių nuteistojo gynėjos argumentų, pažymi, kad iÅ¡ byloje esančio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ tiesų matyti, kad S. Å . turi sveikatos problemų, tai yra jam nustatyta ekstrakorporalinė dializė (past. – penktos stadijos lėtinė inkstų liga), visgi, teisėjų kolegija pastebi, kad tai ne onkologinė liga, kaip teigiama apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 41-42). Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. Å . parodė, kad 2020 metais vaikščiodavo su vienu ramentu, be ramento vaikščioti negalėdavo, nebent bÅ«davo, kad iki maÅ¡inos nueidavo be jo, tačiau į penktÄ aukÅ¡tÄ neužkiltų.

Kai jausdavosi geriau, vairuodavo automobilį, prie turimos diagnozės, tai daryti jam leidžiama. Vairuoja įprastÄ automobilį, tik, kad su neįgalumo ženklu (t. 1, b. l. 149). Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors jie patvirtina, kad nuteistasis vaikÅ¡to sunkiai, tačiau jo fizinės galimybės nėra tokios apribotos, kad dėl jų jis negalėtų užlipti į 5 aukÅ¡tÄ ir po to nulipti. Kaip nurodė pats nuteistasis, tam tikromis dienomis, kai jis jaučiasi geriau, vaikščioja, be to, bÅ«na, kad iki maÅ¡inos eina be ramento.

Teisėjų kolegijos manymu, atvykęs automobiliu į įvykio vietÄ , iki nukentėjusiosios buto nuteistasis turėjo nueiti nedidelį atstumÄ , todėl spręstina, kad užlipimas į 5 aukÅ¡tÄ jam nebuvo fiziÅ¡kai neįveikiam kliÅ«tis.

10. Atmestini ir nuteistojo gynėjos argumentai, kad vagystės metu nuteistasis buvo ligonėje (duomenys neskelbtini), kas patvirtina jo alibi. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad vagystė buvo įvykdyta 2020 m. kovo 17 d., apie 9.00 val. laiku, kadangi iÅ¡ byloje esančios BIRT žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ pranešėja – nukentėjusioji R. K. paskambino ir apie įvykdytÄ vagystę pranešė 9.05 val. (t. 1, b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti visus neaiÅ¡kumus, keliančius abejonių dėl S. Å . kaltės, 2021 m. gegužės 11 d. paklausimu kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ (t. 1, b. l. 160). 2021 m. gegužės 20 d.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui atsakymÄ , kuriame nurodė, kad S. Å . 2020 m. kovo 17 d. buvo atlikta hemodializės procedÅ«ra. Å i procedÅ«ra buvo pradėta 12.30 val. ir truko iki 15.30 val., asmuo iÅ¡vyko 16.00 val. Pacientas atvyko pats, tai yra savo transporto priemone (t. 1, b. l. 171). Taigi nuteistasis, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ nukentėjusiosios buto apie 09.05 val., tai yra po nusikalstamos veikos padarymo, turėjau daugiau nei tris valandas nuvykti į (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad S. Å . turėjo ne tik laikÄ , bet ir sÄ lygas, kadangi tÄ dienÄ jis buvo su automobiliu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus įrodymus, sprendžia, kad jų visuma patvirtina S. Å . kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl paskirtos bausmės ir lygtinio paleidimo taikymo 11. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir praÅ¡o, atsižvelgus į jo sveikatos bÅ«klę, paskirti jam ,,lygtinio paleidimo bausmę”. Taigi teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri paskirtos bausmės individualizavimo aspektu.

12. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

13. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. Å ., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei, taip pat į jo padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad nors pavogta pinigų suma nedidelė, tačiau nukentėjusioji vyresnio amžiaus moteris, sunkiai vaikÅ¡tanti, kas didina padarytos veikos pavojingumÄ .

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatavo vienÄ sunkinančiÄ , numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas). Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į S. Å . asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad yra nedirbantis, neįgalus, 10 kartų teistas, ne kartÄ baustas administracine tvarka, nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Taigi prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo turimas sveikatos problemas.

Remdamasis visų Å¡ių aplinkybių visuma, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ teismas S. Å . skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė mažesnę nei sankcijoje numatytos Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis bausmę, tai yra 9 mėnesius. Teisėjų kolegijos nuomone, S. Å . paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neteisinga, todėl jos keisti nėra pagrindo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo bÅ«du ne pirmÄ kartÄ pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Apeliantas, bÅ«damas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančiÄ bausmę už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu „lygtinio paleidimo bausmę“. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas yra įgyvendinamas bausmės vykdymo stadijoje. Å ios nutarties priėmimo metu skundžiamas nuosprendis nėra vykdomas ir nuteistasis neatlieka jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nustatyta tvarka nuteistasis S. Å . turės galimybę teikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, faktiÅ¡kai atlikęs nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes ir apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

15. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ aptarto seka, kad bausmės vykdymo atidėjimÄ lemia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimÄ .

16. Skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu S. Å . nuteistas už vienÄ tyčinę apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, S. Å . yra anksčiau ne kartÄ teistas už tokios pat rÅ«Å¡ies tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, be to, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, tai yra bausmės, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo paskirta už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. praeityje buvo taikytos ir griežčiausios, su realiu jo izoliavimo susijusios priemonės, tačiau jos teigiamo poveikio jam nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaip minėta pirmiau, nuteistas turi sveikatos problemų, yra neįgalus, todėl nedirba, taigi sistemingų turtinio pobūdžiu nusikalstamų veikų darymu jis siekia pagerinti savo materialinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. Š. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

PrieÅ¡ingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio 17. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Žalos instituto esmė yra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado dėl žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas privalo įrodyti patį žalos faktÄ ir žalos dydį. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalÄ padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ .

18. Kaip matyti, nukentėjusioji R. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 253 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, tai yra dėl sumos, kuri iÅ¡ jos buvo įvykio metu buvo pavogta. Byloje įrodyta, kad iÅ¡ nukentėjusiosios S. Å . atvirai pagrobė Å¡iÄ grynųjų pinigų sumÄ . Duomenų, galinčių patvirtinti kitokiÄ , pavyzdžiui mažesnę, neteisėtai pagrobto turto vertę, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog S. Å . pagrobė iÅ¡ nukentėjusiosios jai priklausantį turtÄ â€“ 2 53 Eur, tuo padarydamas jai turtinę žalÄ , pagrįstai priteisė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ jo R.

K. patirtai žalai kompensuoti. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui pažymÄ Nr. (12.32Mr) PT-6448, kurioje nurodoma, kad iÅ¡ nuteistojo S. Å . valstybės naudai priteistinos 138,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokatės Žanos TimaÅ¡kovos darbo užmokestis.

20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo S. Å . atsižvelgtina į tai, kad jis niekur nedirba, yra neįgalus, turi sveikatos problemų, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam priteista atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ , dėl ko spręstina, kad jo finansinė padėtis Å¡iuo metu yra sudėtinga.

Galiausiai, įvertintina ir tai, kad apeliacinį skundÄ surašė ir teismui pateikė pats apeliantas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. Å . (S. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio atmesti.

Nepriteisti iš S. Š. (S. Š.) 138,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Nuorašas tikras R. Paužaitė Ugnius Trumpulis