2020-06-23 Nr. AB-12616-3-61-3-02936-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1207-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02936-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir atsakovas, ir VSD) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą (raštą) Nr. 18-5198 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštas), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. liepos 16 d. prašymą „Dėl nesumokėtų viršvalandžių sumokėjimo“; 2) įpareigoti atsakovą pagal pareiškėjo 2018 m. liepos 16 d. prašymą „Dėl nesumokėtų viršvalandžių sumokėjimo“ pagal atsakovo turimus darbo laiko (tarnybos) apskaitos dokumentus – budėjimo grafikus paskaičiuoti jo tarnybos metu dirbtus viršvalandžius, už tarnybos (darbo) laiką švenčių dienomis, darbą nakties metu už laikotarpį nuo 2015 m. birželio iki 2018 m. liepos mėnesio ir apmokėti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. išmokėti 12 718,82 Eur nesumokėto darbo užmokesčio; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 31 d. Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties Nr. 587 (toliau – ir Tarnybos sutartis) pagrindu dirbo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamente pareigūnu, atliekančiu fizinės apsaugos funkcijas. Iš tarnybos VSD pareiškėjas atleistas 2018 m. birželio 30 d., nutraukus Tarnybos sutartį pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 1 punktą (paties prašymu) ir VSD direktoriui priėmus 2018 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. P-185.

3. Pareiškėjas, kaip VSD pareigūnas, atliekantis fizinės apsaugos funkcijas, tarnybą nuo 2015 m. birželio iki 2018 m. birželio vykdė pagal VSD atsakingų darbuotojų patvirtintus budėjimo (tarnybos) grafikus. Pareiškėjas detalizavo minėto laikotarpio (trejų metų) kiekvieno mėnesio darbo valandų ir faktiškai išdirbtų valandų skaičių. Jo nurodytas tarnybos (darbo) valandas pagal sudarytus budėjimo (darbo) grafikus patvirtina pareiškėjo sudarytas tarnybos (budėjimo) grafikas (lentelė), patvirtinantis jo darbo laiką.

4. Pagal Žvalgybos įstatymo 45 straipsnį žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. VSD žinybinis teisės aktas, reglamentuojantis žvalgybos pareigūnų, atliekančių fizinės apsaugos funkcijas, tarnybos laiką, nustato, kad apsaugos darbuotojų įprastiniu darbo režimu laikoma, kai darbo laiko (pamainos) trukmė yra ne ilgesnė kaip 24 valandos per parą, tarp darbo dienų suteikiant ne trumpesnį kaip 24 valandų poilsio laikotarpį ir per paeiliui einančias 7 kalendorines dienas dirbant ne ilgiau kaip 48 valandas. Šiame žinybiniame teisės akte taip pat nurodyta, kad VSD įprastinė darbo savaitė yra 40 valandų, o darbo laikas dirbtas virš įprastinio darbo laiko – 40 valandų per savaitę yra laikomi viršvalandžiais. Pagal Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. Darbo kodekso (galiojusioje iki 2017 m. liepos 1 d. redakcijoje) 193 ir 194 straipsniuose nustatytas didesnis apmokėjimas už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis.

5. Darbo kodekso (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje redakcijoje) 144 straipsnyje taip pat nustatyta, kad už darbą švenčių dieną, naktį, viršvalandinį darbą mokamas didesnis darbo užmokestis. Taigi atsižvelgiant į Žvalgybos įstatymo reikalavimus, pareiškėjui už tarnybos (darbo) laiką švenčių dienomis, darbą nakties metu, dirbtus viršvalandžius turi būti apmokėta Darbo kodekso nustatyta tvarka, ką patvirtina ir jo turimi VSD atsiskaitymo lapeliai (algalapiai), kuriuose apskaičiuotas tarnybos (darbo) laikas yra nurodomas pagal mėnesio darbo dienas (atitinkantis Darbo kodeksą). Pvz., 2017 m. rugsėjo mėnuo, kur nurodoma 21 darbo diena 167 darbo valandos, nors pagal tarnybos (darbo) grafiką buvo dirbta 197 val., kas sudaro 30 valandų darbo viršvalandžių, už kuriuos jam Darbo kodekso nustatyta tvarka nebuvo apmokėta.

6. Pareiškėjo teigimu, žvalgybos pareigūnui, atliekančiam fizinės apsaugos funkcijas, 48 valandų darbo savaitė, esant tam tikroms aplinkybėms (išskirtinėms) galima, tačiau mėnesio tarnybos (darbo) laikui (apskaitai) galioja įprastinė VSD darbo savaitė – 40 valandų. Pareiškėjo skaičiavimais, už 2015 m. birželio – 2018 m. birželio mėnesiais atliktą tarnybą (išdirbtą darbo laiką) pagal VSD atsakingų darbuotojų patvirtintus budėjimo (tarnybos) grafikus, t. y. laiką švenčių dienomis, darbą nakties metu, dirbtus viršvalandžius turėtų būti sumokėta 12 718,82 Eur (atskaičius mokesčius), nes jo skaičiavimai atlikti pagal gaunamą atlyginimą į rankas be atskaitomų mokesčių.

7. Pareiškėjas 2018 m. liepos 16 d. prašymu „Dėl nesumokėtų viršvalandžių sumokėjimo“ (toliau – ir prašymas), nepraleisdamas Darbo kodekse nustatyto senaties termino, kreipėsi į VSD ir prašė pagal VSD turimus tarnybos (darbo) apskaitos dokumentus pareiškėjui už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio, sutinkamai su Darbo kodekso reikalavimais, apskaičiuoti realų jo tarnybos (darbo) laiką pagal tarnybos budėjimo grafikus ir jį apmokėti Darbo kodekso nustatyta tvarka – už tarnybos (darbo) laiką švenčių dienomis, darbą nakties metu, dirbtus viršvalandžius. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, motyvuodamas tuo, kad VSD žvalgybos pareigūnams teisės aktais nėra numatyta galimybės mokėti tarnybinį atlyginimą pagal Darbo kodekso normas, nors jo prašymas buvo apskaičiuoti ir sumokėti už tarnybos (darbo) metu dirbtus viršvalandžius.

8. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu VSD sprendimu (atsakymu) buvo pažeista jo, kaip piliečio teisė į teisingą apmokėjimą už darbą (tarnybą), numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, nes esamoje situacijoje, sutinkamai su Žvalgybos įstatymo reikalavimais, pareigūnams mokamas tik fiksuotas tarnybinis atlyginimas esant neribotam darbo laikui, tame tarpe dirbant viršvalandžius, o tą patį darbą atliekantiems asmenims pagal darbo sutartis – visas darbo laikas, tame tarpe ir viršvalandžiai yra apmokami sutinkamai su Darbo kodekso normomis.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. tarp Valstybės saugumo departamento ir A. V. buvo sudaryta Žvalgybos pareigūno sutartis Nr. 587, kuria A. V. buvo paskirtas žvalgybos pareigūnu j tarnybą neterminuotam laikotarpiui. Pareiškėjas Valstybės saugumo departamente visą tarnybos laikotarpį atliko fizinės apsaugos funkcijas. Valstybės saugumo departamento direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-185 paties pareiškėjo prašymu Žvalgybos pareigūno sutartis Nr. 587 nuo 2018 m. birželio 30 d. buvo nutraukta, o A. V. atleistas iš tarnybos.

11. Pareiškėjas, gindamas savo neva pažeistas teises, skunde reikalavimus dėl nesumokėtos dalies darbo užmokesčio priteisimo iš esmės kildina iš Darbo kodekso reikalavimų nesilaikymo. Darbo kodeksas nustato asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiką bei jo apmokėjimo tvarką.

12. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos personalą sudaro žvalgybos pareigūnai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, kuria ir remiasi skunde pareiškėjas, įtvirtinta, kad žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu Žvalgybos įstatymas nenustato kitaip. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai gali būti taikomi tik darbuotojams ir tik tiek, kiek šių klausimų nereguliuoja Žvalgybos įstatymas. Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu.

13. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas su VSD buvo sudaręs Žvalgybos pareigūno sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo žvalgybos pareigūnu, atliekančiu fizinės apsaugos funkcijas. Žvalgybos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, jog žvalgybos pareigūnų statusą, tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę, tarnybinį atlyginimą, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja išimtinai tik Žvalgybos įstatymas. Žvalgybos įstatymo taikymo prasme žvalgybos pareigūnai yra specialaus statuso subjektai, kuriems yra nustatyti speciali Žvalgybos įstatyme įtvirtinta darbo laiko ir atlyginimo už jį tvarka. Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą ir socialines garantijas nustato išimtinai tik Žvalgybos įstatymas, jiems nėra ir negali būti taikomos Darbo kodekso nuostatos. Todėl pareiškėjo skundas ir jame nurodyti argumentai, grindžiami Darbo Kodekso nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. išdirbo daugiau valandų nei teisės aktų nustatyta tvarka jam priklausė, taip pat dirbo nakties metu bei švenčių ir poilsio dienomis, atsakovas paaiškino, kad pagal Žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žvalgybos pareigūnas yra asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui. Iš žvalgybos pareigūno apibrėžimo matyti, jog žvalgybos pareigūnams, priešingai nei asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra taikomi specialūs reikalavimai ir tarnybos atlikimo sąlygos, tame tarpe įskaitant ir tarnybinių funkcijų vykdymo laiką.

15. Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje, kuri įtvirtina tarnybos žvalgybos institucijose laiką ir trukmę, nustatyta, jog žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Taigi Žvalgybos įstatyme yra imperatyviai įtvirtinta, jog žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė yra neribota, tačiau žvalgybos institucija turi garantuoti žvalgybos pareigūnui minimalią įstatymų nustatytą nepertraukiamo poilsio trukmę.

16. Žvalgybos pareigūnų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybos, darbo ir poilsio laiką Valstybės saugumo departamente detalizuoja Valstybės saugumo departamento direktoriaus 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-73 patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybos ir darbo laiko aprašas (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas buvo žvalgybos pareigūnu, vykdančiu fizinės apsaugos funkcijas. Aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad Valstybės saugumo departamento fizinės apsaugos funkcijos atliekamos nepertraukiamai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, o žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, vykdančių fizinės apsaugos funkcijas, įprastiniu darbo režimu laikoma, kai darbo laiko (pamainos) trukmė yra ne ilgesnė kaip 24 valandos per parą, tarp darbo dienų suteikiant ne trumpesnį kaip 24 valandų poilsio laikotarpį ir per paeiliui einančias 7 kalendorines dienas dirbant ne ilgiau kaip 48 valandas. Kitaip tariant, įprastiniu (normaliu) tarnybos laiko režimu žvalgybos pareigūnams, vykdantiems fizinės apsaugos funkcijas, yra laikoma, kai žvalgybos pareigūnas tarnybos funkcijas atlieka ne ilgiau nei 24 valandas per parą ir ne ilgiau nei 48 valandas per 7 kalendorines dienas iš eilės. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog mėnuo įprastai turi 30 arba 31 kalendorinę dieną, žvalgybos pareigūnas, atliekantis fizinės apsaugos funkcijas, įprastiniu tarnybos laiko režimu per vieną kalendorinį mėnesį savo funkcijas turėtų vykdyti 205,7 valandas (30 k. d. / 7 k. d. x 48 val. = 205,7 val.).

17. Su žvalgybos pareigūnų statusu susijusių teisinių santykių visumą reglamentuojantis Žvalgybos įstatymas nustato, jog žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam teko dirbti nakties metu ir švenčių bei poilsio dienomis, atsakovas paaiškino, kad Aprašo 24 punkte įtvirtinta, kad tarnybos grafikai parengiami ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki kito mėnesio tarnybos pradžios, su šiais grafikais žvalgybos pareigūnai ir apsaugos darbuotojai supažindinami pasirašytinai <...> ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki kito mėnesio tarnybos pradžios. Pareiškėjas pripažino ir skunde nurodo, jog dirbo pagal parengtus ir patvirtintus budėjimo (tarnybos) grafikus, todėl jam susipažinus su tarnybos grafikais, tarnybos laikas buvo žinomas iš anksto. Nei Žvalgybos įstatymas, nei jo nuostatas detalizuojantis Aprašas neišskiria tarnybos laiko nakties metu ar švenčių dienomis, todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Žvalgybos pareigūnams tarnybinis atlyginimas mokamas vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 64 straipsniu. Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą (64 str. l d.). Žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ar jų intervalus nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (64 str. 2 d.). Pareiškėjas tarnybos VSD laikotarpiu buvo žvalgybos pareigūnu, atliekančiu fizinės apsaugos funkcijas, todėl tarnybinis atlyginimas jam buvo mokamas vadovaujantis Žvalgybos įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis tarnybinio atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą žvalgybos pareigūnams. Pareiškėjo tarnybinis atlyginimas susidėjo iš pareiginės algos ir priedų už tarnybinį rangą bei tarnybos stažą, kuris kiekvieną mėnesį jam buvo išmokamas.

19. Ginčo dėl tarnybinio atlyginimo ir jo apskaičiavimo tvarkos tarp pareiškėjo ir VSD nėra. Pareiškėjas teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą pažeidimą kildina ne iš tarnybinio atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, bet, jo teigimu, iš neapmokėtos viršvalandinės tarnybos bei Darbo kodekso nuostatų nesilaikymo. Atsižvelgiant į tai, jog žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, į tai, kad netgi pareiškėjo kalendorinio mėnesio tarnybos trukmė visada būdavo trumpesnė nei Aprašu nustatytas įprastinis (normalus) tarnybos laiko režimas žvalgybos pareigūnams, vykdantiems fizinės apsaugos funkcijas, pareiškėjo argumentai yra atmestini.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. tarp pareiškėjo ir VSD buvo sudaryta Žvalgybos pareigūno sutartis Nr.587, kuria A. V. buvo paskirtas žvalgybos pareigūnu į tarnybą neterminuotam laikotarpiui; VSD visą tarnybos laikotarpį pareiškėjas atliko fizinės apsaugos funkcijas; VSD direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-185 pareiškėjo prašymu minėta sutartis nuo 2018 m. birželio 30 d. buvo nutraukta, o pareiškėjas atleistas iš tarnybos; pareiškėjas 2018 m. birželio 8 d. prašymu „Dėl darbo valandų skaičiavimo“ kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl pareigūno, atliekančio apsaugos funkcijas, darbo laiko apskaičiavimo, į kurį Valstybės saugumo departamentas atsakė 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 18- 4115; Valstybės saugumo departamente 2018 m. liepos 20 d. buvo gautas pareiškėjo 2018 m. liepos 16 d. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė sutinkamai su Darbo kodekso reikalavimais, apskaičiuoti realų jo tarnybos (darbo) laiką pagal tarnybos budėjimo grafikus ir jį apmokėti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 18-5198 atsakė į pareiškėjo 2018 m. liepos 16 d. prašymą.

22. Skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu VSD nurodė, kad VSD žvalgybos pareigūnams tarnybinis atlyginimas mokamas vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 64 straipsniu, žvalgybos pareigūnų tarnybinis atlyginimas susideda iš pareiginės algos, priedų už tarnybinį rangą ar kario laipsnį ir tarnybos stažą. VSD žvalgybos pareigūnams teisės aktais nėra numatyta galimybė mokėti tarnybinį atlyginimą pagal Darbo kodekso nuostatas.

23. Nustatęs, kad pareiškėjas su VSD buvo sudaręs žvalgybos pareigūno sutartį, teismas kilusį ginčą sprendė vadovaudamasis Žvalgybos įstatymo nuostatomis. Teismas nurodė, kad pagal minėto įstatymo 29 straipsnio 1 dalį žvalgybos institucijos personalą sudaro žvalgybos pareigūnai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu Žvalgybos įstatymas nenustato kitaip.

24. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą teismas darė išvadą, kad DK ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai taikomi tik darbuotojams (fiziniams asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį) ir tik tiek, kiek šių klausimų nereguliuoja Žvalgybos įstatymas.

25. Teismas apžvelgė Žvalgybos įstatymo 1–2 straipsnių nuostatas ir pažymėjo, kad žvalgybos pareigūnui yra taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai; žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui. Atsižvelgdamas į Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, teismas pažymėjo, kad žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

26. Pažymėjęs, kad pagal Apraše nustatytą žvalgybos pareigūnų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybos, darbo ir poilsio laiką pareiškėjas, būdamas VSD pareigūnu, atliekančiu fizinės apsaugos funkcijas, teismas nurodė, kad įprastiniu darbo režimu laikoma, kai darbo laiko (pamainos) trukmė yra ne ilgesnė kaip 24 valandos per parą, tarp darbo dienų suteikiant ne trumpesnį kaip 24 valandų poilsio laikotarpį ir per paeiliui einančias 7 kalendorines dienas dirbant ne ilgiau kaip 48 valandas. Teismas apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į mėnesio dienų trukmę 30 ar 31 kalendorinę dieną, žvalgybos pareigūnas, atliekantis fizinės apsaugos funkcijas, įprastiniu tarnybos laiko režimu per 1 kalendorinį mėnesį savo funkcijas turėtų vykdyti 205,7val. (30k.d./7k.d.x48val. = 205,7val). Teismas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. tarnybines funkcijas atliko pagal iš anksto sudarytus tarnybos grafikus. Įvertinęs į bylą pateiktų tarnybos grafikų turinį, teismas darė išvadą, kad per minėtą laikotarpį pareiškėjas neviršijo įprastinio tarnybos laiko režimo, jam nei karto neteko atlikti tarnybinių funkcijų viršijant nustatytą 24 val. per parą trukmę ar vykdyti tarnybines funkcijas ilgiau nei 48 valandas per paeiliui einančias 7 kalendorines dienas, pareiškėjui buvo garantuota minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

27. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui netaikytinos Darbo kodekso nuostatos, jo kaip žvalgybos pareigūno paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl ginčijamo rašto panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą jam sumokėti 12 718, 82 Eur nesumokėto darbo užmokesčio atmestinas. Atmetęs skundą teismas nurodė, kad pareiškėjui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu – ir ABTĮ) 40 str.1 d.).

III. 28. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas (motyvuojamas) tuo, kad sutinkamai su Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai statutiniams žvalgybos pareigūnams yra netaikomi, nes pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio reikalavimus, statutinis žvalgybos pareigūnas gauna pareiginę algą, kuri pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka buvo mokama bei tai, kad šiuo atveju Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalies reikalavimai irgi nebuvo pažeisti, visiškai neužsimenant apie tarnybos darbo laiko ir apmokėjimo reglamentavimą poįstatyminiais teisės aktais (VSD direktoriaus įsakymais), kurių taikymas kelia pagrįstas abejones dėl jų teisėtumo.

30. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su jo tarnybos pradžia ir pabaiga, išdirbtomis darbo valandomis, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl 2015 m. birželio – 2018 m. birželio mėnesių laikotarpiu pareiškėjo vykdytos tarnybos laiko pagal sudarytus atsakovo (VSD) tarnybos grafikus, nėra (gali nežymiai skirtis kai kuriais mėnesiais dirbtas laikas, nes pareiškėjo skaičiavimuose yra neesminių netikslumų). Tačiau ginčas kyla dėl tarnybos (darbo) laiko apmokėjimo t. y. tarnybos (darbo) laiko išdirbto virš nustatyto VSD žvalgybos statutiniams darbuotojams įprastinio –oficialaus (40 val. darbo savaitė) darbo laiko – viršvalandinio tarnybos (darbo) laiko apmokėjimo.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad VSD direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-73 patvirtintas Aprašas yra parengtas vadovaujantis Darbo kodeksu ir kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, šio aprašo 4 punkte nustatyta, kad VSD oficialus darbo laikas yra 40 valandų per savaitę, žvalgybos pareigūnų įprastinis tarnybos laiko režimas sutampa su VSD oficialiu darbo laiku, dirbant 40 valandų per savaitę.

32. VSD direktoriaus 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 2-13 patvirtintas Lietuvos respublikos saugumo departamento žvalgybos pareigūnų tarnybos laiko apskaitos tvarkos aprašas (toliau – ir Apskaitos tvarkos aprašas) taip pat parengtas vadovaujantis Darbo kodeksu ir kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, nustatyta žvalgybos pareigūnų tarnybos (darbo) laiko apskaita, trukmė ir kitos nuostatos yra analogiškos nustatytoms Apraše. Pareiškėjas pakartoja Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, ir akcentuoja, jog, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, jam turi būti išmokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis.

33. Pareiškėjo teigimu, atsakovo priimti poįstatyminiai aktai Apskaitos tvarkos aprašo Tarnybos ir darbo laiko tvarkos aprašo nuostatos, reglamentuojančios žvalgybos pareigūnų, dirbančių pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis (statutinių pareigūnų) tarnybos (darbo) laiko organizavimą, apskaitą ir apmokėjimą t. y. Apskaitos tvarkos aprašo 6 punktas ir Aprašo 6, 22 ir 26 punktai yra prieštaraujantys Žvalgybos įstatymui, Darbo kodeksui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes šiomis poįstatyminių teisės aktų nuostatomis yra įteisinama vienos grupės statutinių žvalgybos pareigūnų (apsaugos darbuotojų) socialinė nelygybė prieš kitas žvalgybos darbuotojų grupes (piliečių lygybės prieš įstatymą, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimai (Konstitucijos 29 str., 48 str. 1 d. )), nes išskirtinai tik šiai žvalgybos pareigūnų grupei yra nustatomas didesnis (ilgesnis) nuolatinis tarnybos (darbo) laiko režimas (vietoje įprastinio 40 val. per savaitę, taikomo visiems VSD pareigūnams, šiai grupei 48 valandų per savaitę su galimybe tarnybos (darbo) laiko trukmę pagal poreikius padidinti dar 120 valandų per metus) už tą pačią pareiginę algą (atlyginimą) su tomis pačiomis socialinėmis garantijomis. Tokiu teisiniu reglamentavimu valstybinės institucijos vadovui yra suteikiama išskirtinė teisė pačiam nuspręsti, kokias Darbo kodekso nuostatas taikyti žvalgybos pareigūnams bendrai ar tai atskirai žvalgybos pareigūnų grupei, taip galbūt grubiai pažeidžiant Konstituciją ir kitus įstatymų reikalavimus, todėl aukščiau nurodytų poįstatyminių teisės aktų (įsakymų) nuostatų taikymas teisinėje valstybėje nėra galimas.

34. Šiuo atveju taikytinas Darbo kodeksas, kuriuo remiantis ir yra parengti aukščiau nurodyti poįstatyminiai teisės (aprašai, patvirtinti VSD direktoriaus įsakymais), kas neprieštarauja ir Žvalgybos įstatymo 29 straipsniui ir kitoms nuostatoms, nes šiame įstatyme draudimo taikyti Darbo kodeksą dėl tarnybos (darbo) laiko viršvalandinio apmokėjimo nėra nustatyta.

35. Pareiškėjas nurodo, kad nepageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

36. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų visapusiškai ir objektyviai nevertino, į juos neatsižvelgė (galima teigti, kad visiškai jų nevertino ir sprendime nepasisakė, kodėl jie yra nepagrįsti ir atmetami, ką patvirtina ir pats sprendimas), bylą išnagrinėjo vienpusiškai pasiremdamas atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, ko pasėkoje netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

37. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. VSD teigimu, apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai Pareiškėjas tik pažymi, kad jam už tarnybą privalo būti apmokėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) nuostatomis, nes Valstybės saugumo departamento direktorius, patvirtindamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybos ir darbo laiko aprašą, subjektyviai nusprendė, kurias Darbo kodekso nuostatas taikyti visiems žvalgybos pareigūnams, o kurias tik tam tikrai žvalgybos pareigūnų grupei.

39. Atsakovas akcentuoja, kad Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos personalą sudaro žvalgybos pareigūnai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žvalgybos institucijos darbuotojam darbo sąlygas nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu Žvalgybos ¡statymas nenustato kitaip. Kitaip tariant, Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai gali būti taikomi tik darbuotojams ir tik tiek, kiek šių klausimų nereguliuoja Žvalgybos įstatymas.

40. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Pareiškėjas su Valstybės saugumo departamentu buvo sudaręs žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo žvalgybos pareigūnu atliekančiu fizinės apsaugos funkcijas. žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą ir socialines garantijas nustato išimtinai tik Žvalgybos įstatymas.

41. Atsakovas dėl pareiškėjo dirbto tarnybos laiko ir pareiginės algos apskaičiavimo nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą nei pareiškėjas siekė ir tikėjosi, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, tame tarpe įskaitant ir pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų bei teismo posėdžio metu išsakytų argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės saugumo departamento 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašto, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tarnybos laiko ir tarnybinio atlyginimo apskaičiavimui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, teisėtumo ir pagrįstumo ir tai, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už jo 2015 m. birželio mėn. – 2018 m. birželio mėn. išdirbtus viršvalandžius, darbą nakties metu, švenčių dienomis Darbo kodekse nustatyta tvarka.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo žvalgybos pareigūnas, todėl, vadovaujamasis Žvalgybos įstatymo 29, 45 straipsnių nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjui Darbo kodekso nuostatos netaikomos, žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, pagal byloje esančius grafikus minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė pareiškėjui buvo užtikrinta, t. y. pareiškėjo argumentus, kad jis ginčo laikotarpiu dirbo viršvalandžius, atmetė.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad teismas iš esmės nenagrinėjo skunde išdėstytų argumentų, sprendimą grindė tik atsakovo nurodytais teiginiais. VSD direktoriaus įsakymais patvirtinti vidiniai teisės aktai parengti, vadovaujantis ir Darbo kodeksu, todėl šis įstatymas turi būti taikomas ir vertinant pareiškėjo savaitės darbo trukmę. Pareiškėjas akcentuoja, jog VSD įprastinė darbo savaitė yra 40 valandų, o Aprašo nuostatos, pagal kurias žvalgybos pareigūnas, atliekantis fizinės apsaugos funkcijas, gali dirbti 48 valandas per savaitę, yra diskriminacinės, bloginančios šios kategorijos pareigūnų padėtį kitų žvalgybos pareigūnų atžvilgiu, taip pat pažeidžiančios konstitucinius asmenų lygybės prieš įstatymą ir teisingo apmokėjimo už darbą principus.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neprašo, t. y. formuluoja prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

47. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

48. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas – tai asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad Žvalgybos institucijos personalą sudaro žvalgymo pareigūnai; asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip (1–2 dalys).

49. Byloje buvo nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas su Valstybės saugumo departamentu 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį Nr. 587, nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo paskirtas į pareigas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas buvo žvalgybos pareigūnas, atliekantis fizinės apsaugos funkcijas. Įvertinusi aptartą Žvalgybos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog Darbo kodekso nuostatos žvalgybos pareigūnams netaikomos. Šių pareigūnų statusą, tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę, tarnybinį atlyginimą, socialines ir kitas garantijas nustato būtent Žvalgybos įstatymas (žr. šio įstatymo 1 str.).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad buvo žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad, jo įsitikinimu, jis dirbo viršvalandžius, nes pagal Aprašo nuostatas jam galėjo būti taikoma 48 valandų darbo savaitė, tuo tarpu VSD įprastinė darbo savaitė yra 40 valandų, yra teisiškai nepagrįsti ir atmetami.

51. Iš Aprašo, kuris nustato VSD tarnaujančių žvalgybos pareigūnų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybos ir darbo laiką ir jo apskaitą, turinio matyti, kad žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, vykdantiems fizinės apsaugos funkcijas, nustatomas įprastinis (normalus) tarnybos laiko režimas – kai tarnybos laiko (pamainos) trukmė yra ne ilgesnė kaip 24 valandos per parą ir per paeiliui einančias 7 kalendorines dienas dirbama ne ilgiau kaip 48 valandas. Tai reiškia, kad pareiškėjui, kuris buvo žvalgybos pareigūnas, atliekantis fizinės apsaugos funkcijas, netaikoma 40 valandų darbo savaitė ir tai neprieštarauja Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Byloje duomenų, kad pareiškėjui buvo pavesta dėl objektyvių priežasčių dirbti viršijant jam nustatytą įprastinio (normalaus) darbo režimo darbo laiko trukmę, t. y. dirbti viršvalandinį darbą, ir neatsiskaityta už tokio pobūdžio tarnybos laiką, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad VSD kilo pareiga jam papildomai apskaičiuoti ir sumokėti tarnybinį atlyginimą už viršvalandinį darbą (tarnybą), laikytini nepagrįstais.

52. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pareiškėjo argumentai, kad Aprašo nuostatos diskriminuoja pareiškėją, kaip fizinės apsaugos funkcijas vykdantį žvalgybos pareigūną, kitų žvalgybos pareigūnų atžvilgiu, taip pat kad Aprašo priėmimo teisinis pagrindas lemia Darbo kodekso nuostatų taikymą pareiškėjui, yra deklaratyvūs ir nepaneigia aukščiau nurodytų išvadų.

53. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą).

54. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas buvo neobjektyvus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai motyvavo sprendimą. (t. y. nepasisakė dėl pareiškėjo skunde, teismo posėdyje išdėstytų aplinkybių.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimą į skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas negali būti patenkintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatyta, jog byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti ar iš viso nebuvo įvertinti.

56. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

57. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

58. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys