4eda3edc-d02c-4f8a-bd2e-9ea38e9ee2f6 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-290-718/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04104-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.; 2.7.7. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant skundÄ pateikusio asmens įgaliotam atstovui advokatui R. V., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotam atstovui R. S. S., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracine tvarka nubausto J.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, skundÄ dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimo Nr. VKTIN-72362816-16 panaikinimo, n u s t a t ė : 2016-08-31 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiasis specialistas R. S. S. administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 6 dalį.

ATP protokole nurodyta, kad patikrinimo metu sveriant automobilių svarstyklėmis F-1000 nustatyta, kad vairuotojas, taip pat ir UAB „D.“ direktorius, 2016-08-02, apie 22.14 val., Klaipėdos r. sav., Dirvupių km., Vilniaus pl. 10, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (deÅ¡inė pusė), 302,50 km, vairavo transporto priemonę Scania R 114 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios faktinė puspriekabės aÅ¡ių grupių apkrova 25,35 t, įvertinus automobilinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2015-11-19 Nr. 4-730 Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentÄ , nurodytÄ neautomatinių svarstyklių paklaidÄ (kiekvienos aÅ¡ies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), puspriekabės aÅ¡ių grupės apkrova 24,75 t, tai yra 0,75 t virÅ¡ijo leistinÄ 24 t apkrovÄ .

Vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvoriai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡aisiais keliais. J. Ž., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., bÅ«damas atsakingas už krovinių pakrovimo veiklÄ Ä¯monėje, neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežti kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neiÅ¡duotas leidimas, ji nevirÅ¡ytų maksimaliÄ leistinÄ aÅ¡ių apkrovÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o“ 30 p. reikalavimus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda.Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu J. Ž. 2016-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimÄ .

Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad eina UAB (duomenys neskelbtini) padalinio – konteinerių terminalo vadovo pareigas. Organizuojant konteinerio Nr. EISU202125 pakrovimÄ Ä¯ vilkikÄ Scania R 114 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Nooteboom FT4303V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėjo visas protingas pastangas, kad nebÅ«tų pažeistas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o“ 30 p. reikalavimas. Nurodo, kad pareiga kontroliuoti sunkiasvorės transporto priemonės (junginio) masę ir leidimo turėjimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos muitinei. LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo 2.1.2. punktu Lietuvos Respublikos muitinė paskirta kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabirėtimis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis.

ApraÅ¡o 35 p. numato, kad leidimo turėjimÄ kelyje kontroliuoja teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigÅ«nai. Muitinės pareigÅ«nai leidimo turėjimÄ kontroliuoja ir muitinės postuose. ApraÅ¡o 36 p. numato, jog muitinės pareigÅ«nai tikrina, ar nevirÅ¡yti nustatyti didžiausieji leidžiamieji ir (ar) leidime nurodyti didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovos ir (ar) masė. Be to nurodo, kad transporto priemonė su konteineriu buvo įvertinti Lietuvos muitinės Malkų įlankos jÅ«rų uosto poste.

Vilkiko su konteineriu bendras svoris neviršijo 44 tonų. Esant tokiam transporto priemonių junginio svoriui, neviršijusiam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 16.7. punkte nustatytos ribos (44 tonų), jai nebuvo reikalingas leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais.

Atitinkamai, muitinė leido transporto priemonei su konteineriu iÅ¡vykti iÅ¡ posto ir Bendrovės teritorijos, tokiu bÅ«du patvirtindama, kad nebus pažeisti ApraÅ¡o 30 punkto nuostatų reikalavimai. Jis, J. Ž., patikėjo muitinės atlikto svėrimo rezultatais. Pažymi, kad Bendrovė, vykdydama konteinerio pakrovimÄ Ä¯ transporto priemonę, vadovavosi kliento jai pateiktais duomenimis apie konteinerio svorį, todėl neprivalėjo papildomai sverti konteinerio su transporto priemone. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) pateikė bendrovei 2016-08-01 paskyrÄ -įgaliojimÄ -leidimÄ Nr. 160801-001164-PTA krauti/iÅ¡gabenti konteinerį, kuriame nurodytas konteineryje esančių prekių svoris – 24 058 kg, bei transporto priemonės, į kuriÄ bus kraunamas konteineris, markė ir valstybinio numerio ženklai.

Pažymima, kad bendrovė neturėjo jokių objektyvių galimybių kontroliuoti konteinerio su kroviniu svorio ir į kokiÄ vežėjo transporto priemonę jis bus pakrautas, taip pat transporto priemonių junginio bendro svorio. Krovinys - ryžiai, buvo pakrautas į 20 pėdų jÅ«rinį konteinerį, pagamintÄ pagal ISO standartus ir užplombuotÄ siuntėjo, konteinerinės linijos ir muitinės plombomis. Vairuotojas Malkų įlankos jÅ«rų uosto poste pateikė dokumentus muitinės pareigÅ«nui, parodė ir transporto priemonių registracijos liudijimus.

Susumavus vilkiko ir puspriekabės, konteinerio bei krovinio svorius, nustatyta, kad bendras svoris nevirÅ¡ija leistino - mažesnis nei 44 tonos, siuntėjo plomba nuimta nebuvo, krovinio iÅ¡dėstymÄ Â konteineryje muitinė tikrinti neleido, nes tam nebuvo pagrindo, muitinės pareigÅ«nas atspausdino importo deklaracijÄ Nr. l6LTLU9000IM01A906 ir leido vairuotojui važiuoti. Bendrovės atstovui dalyvauti krovinio pakrovimo į konteinerį metu, užtikrinant krovinio iÅ¡dėstymÄ bei tvirtinimÄ yra neįmanoma, kadangi pakrovimas vyko kitoje Å¡alyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinti visÄ transporto priemonių junginį kartu su konteineriu galima tik įforminus muitinės procedÅ«rÄ , t. y. pakrovus plombuotÄ konteinerį į transporto priemonę pervežimui. Å iuo atveju, bendrovė neturi teisės ir galimybės nurodyti vežėjui su kokia transporto priemone konkretų krovinį reikia vežti. Pažymėtina ir tai, jog jÅ«rinių konteinerių gabenimui naudojamas multimodalinis (kombinuotas) transportas - t. y. panaudojamas jÅ«rinis, geležinkelio, autokelių transportas.

Konteineryje gabenama viena atskira krovinio partija (siunta), kuriai siuntėjas iÅ¡raÅ¡o atskirÄ dokumentų paketÄ , todėl tokie kroviniai yra nedalomi ir jų negalima ar netikslinga vežti kitos rÅ«Å¡ies transporto priemonėmis. Bendrovei yra sudaryta galimybė po muitinės vertinimo įsitikinti, jog transporto priemonės junginys nevirÅ¡ys didžiausios leistinos bendros masės, tuo tarpu nustatyti konkrečios transporto priemonės aÅ¡ių ir (ar) jų grupių apkrovÄ , galimybių nėra, nes tam reikalingos automobilių aÅ¡inės svarstyklės, kurių nei bendrovė, nei Lietuvos muitinė Malkų įlankos poste neturi.

Kontroliuoti, ar pakrovus krovinį į transporto priemonę nebus virÅ¡yta maksimaliai leistina bendroji transporto priemonės junginio masė ir (ar) aÅ¡ių ir (ar) jų grupių apkrova, teisės aktai įpareigoja tik krovinio siuntėjÄ , ekspeditorių ar vežėjÄ . Prievolė pakrauti krovinį laikantis atitinkamų teisės aktų reikalavimų įtvirtinta prekių siuntėjui. Siuntėjui įtvirtinta ir prievolė važtaraÅ¡tyje vežėjui nurodyti krovinio svorį. Vežėjui nustatyta pareiga tikrinti ar krovinys atitinka teisės aktuose nustatytas krovinių vežimo sÄ lygas.

Mano, kad atsakomybė už ApraÅ¡o 30 p. nurodyto įpareigojimo nesilaikymÄ nagrinėjamu atveju turėtų kilti tik krovinio siuntėjui UAB (duomenys neskelbtini) ir vežėjui UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat skunde teigia, kad teisės aktai, reglamentuojantys krovinių vežimo organizavimÄ , pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims arba pakrovėjams nenustato jokių pareigų ar prievolių Å¡ioje srityje. Jam, J. Ž., kaip bendrovės atsakingam asmeniui, teisės aktai nenumato jokių pareigų, susijusių su bendrovės klientų pateiktų krovinių perkrovimu, jų svorio tikrinimu ir kontroliavimu ar krovinio svoris nevirÅ¡ys maksimalios leistinos aÅ¡ių apkrovos.

Sprendžiant jo, J. Ž., administracinės atsakomybės klausimÄ , nebuvo vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir visos aukščiau nurodytos abejonės bei neaiÅ¡kumai dėl krovinio krovėjo pareigų neįtvirtinimo teisės aktuose, nebuvo aiÅ¡kinami ir vertinami jo naudai. Priimant nutarimÄ ir skiriant nuobaudÄ jo neteisėti veiksmai ir kaltė buvo konstatuoti nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų ir jų neiÅ¡tyrus (nenurodžius teisės akto, įtvirtinančio krovinio krovėjo pareigas kiekvienÄ perkraunamÄ krovinį pasverti, iÅ¡matuoti, patikrinti kelių transporto priemonės (jų junginio), į kurį kraunamas krovinys, matmenis, apskaičiuoti tokios transporto priemonės vienos aÅ¡ies apkrovÄ ir vertinti, ar ji nevirÅ¡ija didžiausios leidžiamos aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovos ir (ar) didžiausios transporto priemonės leidžiamos masės, o nustačius, jog virÅ¡ija, arba virÅ¡ijami transporto priemonės matmenys, reikalauti siuntėjo ar vežėjo pateikti leidimÄ vežti tokius krovinius).

Todėl priimtas nutarimas neturėtų bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, priimtu visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡o panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu nesutinka su J. Ž. skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nurodė, kad įmonės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog įmonės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 145 str. 6 d., gali bÅ«ti padaromas veikimu ar neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Nustatytas pažeidimas parodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo organizuojama pakankamai gerai, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pažeidimų, todėl yra teisinis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Tai, kad įmonė neturi galimybių nustatyti aÅ¡ių apkrovos, teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡minga aplinkybė ir negali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinė aplinkybė, panaikinanti administracinę atsakomybę. Å is skunde nurodytas faktas, tai yra kad įmonė neturėjo jokių objektyvių galimybių tai patikrinti, tik patvirtina, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes nesuteikta techninių galimybių teisės aktų nuostatoms įgyvendinti.

Teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovų ar kitų atsakingų asmenų teises ir pareigas. Vadovaujantis ATPK 145 str. 6 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 289 nuostatomis, pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovai privalo tikrinti, ar kelių transporto priemonės (jų junginio) su pakrautu kroviniu viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys.

Nustačius, kad virÅ¡ija, bÅ«tina patikrinti, ar yra iÅ¡duotas leidimas važiuoti konkrečiu marÅ¡rutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Kaip teisingai pažymėjo skundÄ pateikęs J. Ž., teisės aktai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jie aiÅ¡kiai reglamentuoja pareigÄ rÅ«pintis, kad tokie pažeidimai nebÅ«tų daromi. Administracinė nuobauda J. Ž. paskirta teisėtai ir pagrįstai, naikinti nutarimÄ nėra pagrindo.SkundÄ pateikusio asmens įgaliotas atstovas advokatas R.

V. teismo posėdyje palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad J. Ž. veiksmuose nebuvo visų jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, tai yra neteisėtų veiksmų ir kaltės. PaaiÅ¡kino, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovo pareigas eina J. Ž., yra specifinis pakrovėjas, kurio veiksmų teisėtumÄ kontroliuoja Lietuvos Respublikos Muitinė. LR susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡o) 36 p. nurodyta, kad muitinė yra įstatymu paskirta institucija, kontroliuojanti aÅ¡ių apkrovÄ .

Muitinės pareigÅ«nai pagal įstatymÄ atlieka eilę veiksmų, kurie susiję su muitų teisės įgyvendinimu, taip pat įvertina, ar krovinys, transporto priemonė kaip junginys, atitinka visus teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl svorio, aÅ¡ių apkrovos ir pan. Atlikęs Å¡iuos veiksmus muitinės pareigÅ«nas deda žymÄ muitinės deklaracijoje, t.y. kad patikrinta ir leidžia tokį krovinį iÅ¡vežti. Jeigu muitinė nustato, kad yra svorio neatitikimai, aÅ¡ių apkrovos neatitikimai, tokiu atveju muitinė neleidžia krovinio iÅ¡vežti.

Nagrinėjamoje situacijoje krovinį patikrinęs muitinės pareigÅ«nas patikrino krovinį ir pažymėjo, kad leidžia tokį krovinį iÅ¡vežti ir vežti Lietuvos keliais, muitinės deklaracijoje yra nurodyta konkreti transporto priemonė, puspriekabės duomenys, krovinio duomenys ir t.t. Tai reiÅ¡kia, kad buvo įgyvendinti visi įstatyme kontroliuojančio subjekto numatyti įpareigojimai, tarp jų ir pareiga patikrinti aÅ¡ių apkrovas, nes prieÅ¡ingu atveju krovinys negalėjo bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvÄ apyvartÄ .

J. Ž. pagrįstai manė, kad muitinės patikrintÄ krovinį galima iÅ¡leisti, krovinys gali važiuoti ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus kartu su visa transporto priemone. Jeigu krovinys bÅ«tų sunkiasvoris ir nebÅ«tų leidimo, muitinės pareigÅ«nai neleistų jo iÅ¡vežti, nes jis neatitiktų teisės aktų reikalavimų. LR Kelių įstatymo 2 str. 19 p. nurodyta kas yra sunkiasvoris krovinys. Muitinė, leisdama iÅ¡vežti krovinį, turėdama pareigÄ kontroliuoti svorį, įskaitant ir aÅ¡ių apkrovÄ , tokį krovinį leido iÅ¡vežti ir tuo pačiu konstatavo, kad po pakrovimo krovinys nėra sunkiasvoris.

Jeigu krovinys nėra sunkiasvoris, leidimas jam nėra reikalingas. J. Ž. pagrįstai vadovavosi muitinės atliktais įraÅ¡ais ir neatliko neteisėtų veiksmų, nes atsakinga institucija po pakrovimo vertina, ar toks krovinys gali bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvÄ apyvartÄ ir važiuoti Lietuvos keliais. Å ioje situacijoje buvo aiÅ¡kiai pasakyta, kad krovinį galima iÅ¡vežti. Be to, J. Ž. vadovavosi ir kliento nurodymais. Jis yra sudaręs sutartį su paslaugos gavėju – UAB (duomenys neskelbtini), kuris yra profesionalus ekspeditorius ir iÅ¡mano muitų teisės aktų nuostatas.

Buvo sutarta, kad J. Ž. krovinio nesveria, o kilus neaiÅ¡kumais dėl krovinio, jo svorio ar iÅ¡dėstymu, atsakys klientas. Terminalas, įskaitant jo darbuotojus, nekontroliuoja paties krovinio. Krovinys buvo pakrautas Kambodžoje. Krovinio iÅ¡dėstymo Terminalas taip pat nekontroliuoja. Krovinys buvo užplombuotas ir iÅ¡vežtas į galutinę paskirties vietÄ - į RadviliÅ¡kį. Ta aÅ¡ies apkrova, kuri vėliau buvo nustatyta (po muitinės tikrinimo), yra kintamas dydis. Ji labai priklauso nuo transporto priemonės. Pajudėjus prekėms konteineryje, apkrova į ašį keičiasi – gali viena aÅ¡ies apkrova padidėti, o kita sumažėti.

Å iuo atveju, krovinio iÅ¡vežimo metu muitinė konstatavo, kad aÅ¡ies apkrovimo nėra. Vėliau nustatyta aÅ¡ies apkrova yra labai nežymi. MaiÅ¡ai krovinio viduje galėjo pasislinkti ir taip įtakoti apkrovÄ . Teigia, kad yra keturi subjektai, kurie yra atsakingi už tokių veiksmų atitikimÄ teisės aktų reikalavimams: siuntėjas, gavėjas, ekspeditorius ir vežėjas. Jie atsakingi už krovinio, tame tarpe ir aÅ¡ių apkrovos, teisinio reglamentavimo įgyvendinimÄ . Jei vežėjas priima krovinį, vežėjas parenka transporto priemonę, kuri yra tinkama tam kroviniui vežti.

Kuo daugiau transporto priemonė turi aÅ¡ių, tuo didesnė tikimybė, kad nebus virÅ¡yta aÅ¡ių apkrova. J. Ž. neturi jokių sutartinių ar kitokių santykių su vežėju. Ä®statyme yra numatyta, kad jei pakrautas krovinys neatitinka nustatytų reikalavimų kartu su transporto priemone, vežėjas turi atsisakyti krovinį vežti. Bet nagrinėjamu atveju vežėjas pateikė tam tikrÄ transporto priemonę ir ja vežė krovinį, konstatuodamas, kad krovinys atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

BÅ«tent vežėjui muitinė deda žymÄ , kad krovinys gali bÅ«ti iÅ¡vežtas. ApraÅ¡o 30 str. kalba apie krovėjo pareigas krovimo procese, susijusias su aÅ¡ių apkrova. Čia teigiama, kad prieÅ¡ kraunant ir pakraunat krovinį pakrovėjas turi įsitikinti, ar yra iÅ¡duotas leidimas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Å iuo atveju transporto priemonė nėra sunkiasvorė ir jai leidimo nereikėjo. Terminalas neturi pareigos kontroliuoti, ar kiti asmenys tinkamai vykdo įsipareigojimus, t.y. ar vežėjas, siuntėjas ar gavėjas turi leidimÄ , ar aÅ¡ių apkrova atsiranda ar neatsiranda.

VisÄ tai kontroliuoja prekių vežėjas, siuntėjas, gavėjas. PraÅ¡o J. Ž. skundÄ tenkinti. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento įgaliotas atstovas R. S. S. teismo posėdyje parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. kaltė pasireiÅ¡kė neveikimu. ATPK 9 str. įtvirtinta neveikimo sÄ voka, neveikimas pažymėtas pačiame ATP protokole ir nutarime bei atsiliepime į skundÄ . Pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja konkrečiai tikrinti visų krovinių ir transporto priemonių.

Muitinei yra numatyta galimybė tikrinti. Muitinės pagrindinė funkcija - nustatyti, kad nebÅ«tų įvežami nedeklaruoti kroviniai. Muitinei nėra privaloma tikrinti visų krovinių. Muitinės deklaracijoje, kuriÄ nurodo J. Ž., nėra nurodyta, kad muitinė patikrino aÅ¡ies apkrovÄ ir nustatė, kad yra nevirÅ¡yta aÅ¡ies apkrova. Todėl teigti, kad muitinės pareigÅ«nai nustatė bÅ«tent tos aÅ¡ies apkrovÄ , negalima. Nurodė, kad teisės aktai numato pareigÄ tiek krovinio pateikėjui, tiek krovinio pakrovėjui kontroliuoti pačios transporto priemonės atitikimÄ reikalavimams, t.y. ar nevirÅ¡ija leidžiamų dydžių.

Galutinį, fizinį veiksmÄ - pakrovimÄ atlieka krovinių terminalas pagal sutartinius santykius. Kol krovinys nėra pakrautas, neįmanoma nustatyti, ar transporto priemonė bus sunkiasvorė. Todėl aÅ¡ių apkrovos neįmanoma nustatyti. Kadangi krovinys buvo konteineris „dvideÅ¡imtukas“, tai transporto priemonė buvo žymiai didesnė nei pats konteineris, t.y. beveik dvigubai nei konteineris. Todėl krovinį buvo galima pakrauti įvairiai – viduryje, priekyje ar gale priekabos. Pakrovėjo pareiga, numatyta teisės aktuose, žinoti kaip reikia krauti tÄ transporto priemonę – priekyje, viduryje ar gale, nes tai jo pasirinkimas, kad nebÅ«tų virÅ¡ytos aÅ¡ių apkrovos.

BÅ«tent nuo to, kaip krovėjas pakraus krovinį, ir priklauso aÅ¡ių apkrova. Buvo minėta, kad teisės aktai numato atsakomybę keliems subjektams. Institucija su tuo sutinka, kad tiek siuntėjas, tiek vežėjas, tiek vairuotojas – visi privalo kontroliuoti, kas pagal teisės aktus numatyta, ar transporto priemonė atitinka visas vežimo sÄ lygas, tame tarpe ir leistinus maksimalius dydžius. ATPK 145 str. nurodyta visų Å¡ių subjektų atsakomybė. Krovinio vežėjas negalėjo pastebėti krovinio neatitikimų, tai yra kad virÅ¡ytas krovinio svoris.

Krovinys buvo užplombuotas. Kaip krovinys išdėstytas konteineryje vežėjas taip pat neturėjo galimybės pamatyti. Todėl pareigos atsisakyti vežti krovinį jis neturėjo. Pažymėjo, kad sunkiasvore transporto priemonė tampa, kai ant jos užkraunamas krovinys. Būtent pakrovus transporto priemonę privaloma įsitikinti, ar ji su kroviniu yra sunkiasvorė transporto priemonė, o nustačius, kad ji tapo sunkiasvorė – turi būti leidimas. Šiuo atveju nebuvo atlikti veiksmai, kad būtų užtikrinamas Aprašo reikalavimas.

Institucija, įvertinusi visas aplinkybes ir numačiusi atsakomybę bÅ«tent prekių krovėjams, mano, kad krovinio pateikėjas ar siuntėjas Å¡iuo atveju fiziÅ¡kai neužkrauna krovinio ant transporto priemonės. Klaipėdos konteinerių terminalas įpareigotas pakrauti jų ekspedijuojamÄ krovinį. Patys pakrovėjai turi nusistatyti tvarkÄ ir prekių pakrovimo bÅ«dÄ , kad nebÅ«tų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Pagal Kelių transporto kodeksÄ tikrinti, ar transporto priemonė yra sunkiasvorė, turi muitinė, Valstybinė kelių transporto inspekcija, policija, bet nėra privaloma tikrinti visas transporto priemones.

J. Ž. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 145 str. 6 d. Sutinka su J. Ž. teiginiu, kad atvykus kroviniui nei pats krovinys, nei transporto priemonė nebuvo sunkiasvorės prieÅ¡ pradedant pakrovimÄ . Nurodo, kad nėra pagrįsta vadovautis Muitinės atliktu tikrinimu. Muitinės pareigÅ«nai nustato, ar pats krovinys atitinka suraÅ¡ytus dokumentus, tikrina, kad nebÅ«tų įvežta nedeklaruotų prekių. Muitinė gali kontroliuoti krovinio svorius ir pan., bet neprivalo to daryti. Institucijos nuomone, terminale turi bÅ«ti įrengtos aÅ¡inės svarstyklės. Dėl Å¡io įvykio buvo nubaustas ir vežėjas - vairuotojas-direktorius.

Buvo renkama visa informacija, iÅ¡kviestas ekspeditorius ir krovimo darbus atliekanti įmonė ir sprendžiamas atsakomybės klausimas, buvo nustatyta, kad atsakomybė tenka krovinio pakrovėjui. Sunkiasvorę transporto priemonę galima nustatyti tik tada, kai krovinys yra pakrautas ant pačios transporto priemonės. Å iuo atveju, ekspeditorius negalėjo konkrečiai nustatyti, ar transporto priemonė bus sunkiasvorė. Krovinys buvo netinkamai pakrautas. Nagrinėjamu atveju, J. Ž. mėgina perkelti savo pareigÄ visoms kitoms institucijos.

PraÅ¡o J. Ž. skundo netenkinti.J. Ž. skundas atmestinas.Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Ž. paties pažeidimo padarymo fakto neginčija, tačiau teigia, kad nėra ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo subjektas. Mano, kad už šį pažeidimÄ atsako tik prekių siuntėjas bei vežėjas. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas bei atsakomybė už tÄ patį pažeidimÄ taikyta krovinio vairuotojui - UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui.

Mano, kad vežėjas nagrinėjamu atveju galėjo kilus neatitikimams atsisakyti vežti krovinį, tačiau to nepadarė. Be to, nurodo, kad Muitinė yra institucija, kontroliuojanti aÅ¡ių apkrovÄ . Nagrinėjamu atveju krovinys buvo patikrintas muitinės pareigÅ«nų, tikrinimÄ atlikęs muitinės pareigÅ«nas pažymėjo, kad leidžia tokį krovinį iÅ¡vežti ir vežti Lietuvos keliais, muitinės deklaracijoje yra nurodyta konkreti transporto priemonė, puspriekabės duomenys, krovinio duomenys ir t.t.

Tai rodo, kad buvo įgyvendinti visi įstatyme kontroliuojančio subjekto numatyti įpareigojimai, tarp jų ir pareiga patikrinti aÅ¡ių apkrovas, nes prieÅ¡ingu atveju krovinys negalėjo bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvÄ apyvartÄ . Pažymėjo, kad krovinio pakrovėjas turi įsitikinti, ar yra iÅ¡duotas leidimas sunkiasvorėms transporto priemonėms tik prieÅ¡ kraunant ir pakraunat krovinį. Nurodo, kad Å¡iuo atveju transporto priemonė nebuvo sunkiasvorė ir jai leidimo nereikėjo.ATPK 145 str. 6 d. numatyta administracinė atsakomybė už krovinių pateikimÄ ar pakrovimÄ vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai virÅ¡ijama leidžiama aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba virÅ¡ijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.

Taigi, atsakomybė pagal ATPK 145 str. 6 d. gali kilti krovinius vežti pateikusios įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui (siuntėjui) arba pakrovimo darbus atliekančios įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, arba pakrovėjams. Pažymėtina, kad Å¡ių normų tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2AT-23-2014), todėl nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal LR ATPK 145 straipsnį buvo taikoma ir J.

Ž., kaip krovinį pakrovusios įmonės atsakingam asmeniui (pakrovėjui), bei K. D., kaip krovinį gabenusios transporto priemonės vairuotojui (vežėjui), nes abu Å¡ie subjektai savo veiksmais gali užkirsti keliÄ draudžiamam krovinių vežimui virÅ¡ijant didžiausius leidžiamus parametrus.Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios nevirÅ¡ija įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų.

Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai keliais naudotis tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima Å¡io įstatymo 20 str. nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimÄ . J. Ž. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jo vadovaujamas UAB (duomenys neskelbtini) pakraudamas vežti krovinį, virÅ¡ijantį leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ , neįsitikino, kad yra iÅ¡duotas leidimas vežti tokia sunkiasvore transporto priemone tokį krovinį konkrečiu marÅ¡rutu.

Skunde J. Ž. nurodo, kad krovinio pakrovėjas nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas ATPK 145 str. 6 d. prasme, o galiojantys teisės aktai numato atsakomybę tik krovinio siuntėjui bei vežėjui, kurie ir privalo tikrinti krovinių ir transporto priemonių atitikimÄ nustatytiems reikalavimams. Be to, nurodo, kad pareigÄ kontroliuoti sunkiasvorės transporto priemonės masę ir leidimo turėjimÄ nustatyta Lietuvos muitinei. Teismas atkreipia dėmesį, kad importo deklaracija įforminta 2016-08-01 ( b.l. 12), o transporto priemonė Scania R 114 L, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) į terminalÄ atvyko 2016-08-02, iÅ¡vyko su kroviniu 2016-08-02, todėl teigti, kad muitinė leido gabenti krovinį minėtai transporto priemonei, nėra pagrindo. Muitinės deklaracijoje nėra žymos, kad leista iÅ¡vežti krovinį, bet ji Å¡iuo atveju ir nereikalinga. Kaip minėta anksčiau, ATPK 145 str. 6 d. įtvirtinta norma įpareigoja įmonės atsakingus asmenis rÅ«pintis, kad pateikiant, ar pakraunat vežti kelių transporto priemone virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ masę įsitikinti, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.

Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 5, 7, 8 p., krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«dÄ , atitinkantį gamintojo reikalavimus, krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, jis privalo iÅ¡dėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad bÅ«tų garantuotas saugus jo vežimas.

Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad krovinio į transporto priemonę Scania R 114 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovimo darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini), todėl būtent krovinio pakrovėjas turėjo tikrinti, ar pakrauta kelių transporto priemonė neviršija leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) didžiausiosios leidžiamos masės. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) to nepadarė.

Teismo nuomone, Å¡ios minėtos Taisyklės skirtos reglamentuoti ne tik siuntėjo, bet ir krovėjo veiklÄ . Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje, bÅ«tent UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už tinkamÄ krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ Â transporto priemonėje taip, kad pakrauta transporto priemonė nevirÅ¡ytų leidžiamos aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovos ir (ar) didžiausiosios leidžiamos masės. J. Ž. skunde nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra įsigijęs automobilių aÅ¡inių svarstyklių, todėl galimybės nustatyti konkrečios transporto priemonės aÅ¡ių ir (ar) jų grupių apkrovÄ neturėjo.

Å ie J. Ž. skundo argumentai apie kylančius sunkumus siekiant užtikrinti teisės aktų, susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, negali bÅ«ti pagrindu netaikyti administracinės atsakomybės ar Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra krovos kompanija, kurios veikla didžiÄ ja dalimi susijusi ir konteinerių perkrovimu ir sandėliavimu. Bendrovės atsakingi asmenys privalo iÅ¡manyti atitinkamÄ veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ , t.y. kaip nurodo Valstybinės kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas, galėtų įsigyti minėtas svarstykles, kurios fiksuotų apkrovimÄ ant aÅ¡ių, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) to nepadarė ir toliau elgiasi nerÅ«pestingai, tikėdamasi iÅ¡vengti atsakomybės.Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. nurodyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, o 37 str. 12 d.

įtvirtinta bendrovės vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ bei kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ . Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, todėl jis privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportÄ ir eismÄ .

Taigi, bendrovės vadovas J. Ž. yra atsakingas už bendrovės veiklÄ , taip pat ir krovinių krovimÄ . J. Ž., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ir bÅ«damas atsakingas už krovinio krovos ir jo iÅ¡dėstymo kontrolės organizavimÄ , už tai, kad bÅ«tų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, organizuodamas bendrovėje krovinių krovos darbus, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad transporto priemonės Scania R 114 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ 2016-08-02, apie 22.14 val., Klaipėdos r. sav., Dirvupių km., Vilniaus pl. 10, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (deÅ¡inė pusė), 302,50 km, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K.

D., puspriekabės aÅ¡ių grupės apkrova nevirÅ¡ytų leistinÄ 24 t apkrovÄ (nustatyta 24,75 t apkrova), o virÅ¡ijus nustatytÄ apkrovÄ , transporto priemonė važiuotų, turint nustatytos formos leidimÄ , kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o“ 30 p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 145 str. 6 d.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, į kitus skundÄ pateikusio J.

Ž. argumentus detaliau nepasisakytina.             Sprendžiant klausimÄ dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigÅ«nas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymas krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams užtraukia baudÄ nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 J. Ž. už ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskyrė 434 eurų baudÄ , tai yra sankcijos vidurkiui lygiÄ administracinę nuobaudÄ . J. Ž. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo jos keisti nėra. Paskirta nuobauda savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.

             J. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta tam įgaliotų pareigÅ«nų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ nustatytose ribose. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.Teismas, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 6 d., 291 str., 302 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d., nutarė: administracinėn atsakomybėn patraukto J.

Ž. skundÄ atmesti.Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-72362816-16 palikti nepakeistÄ . Nutartis gali bÅ«ti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                          Laimutė Venckuvienė                                      Â