4ed981dc-d3ec-4da8-9763-8dfb008fdcf5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1313-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02095-2010-1                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Č.

P. ir atsakovės L. M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Č. P. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovės L. M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Č. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

Ginčo esmė              IeÅ¡kovas Č.P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei L.M.P., praÅ¡ydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Civilinės metrikacijos įstaigoje sudarytÄ santuokÄ , įraÅ¡o Nr. 638, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti P. pavardę, o atsakovei – jos pageidaujamÄ pavardę; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka; nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuokoje su atsakove įgijo tris transporto priemones, kurias praÅ¡o padalinti tokia tvarka: transporto priemones Mercedes Benz, 1990 m. gamybos, 4000 Lt vertės palikti atsakovei, tuo tarpu transporto priemones BMW 524, 1990 m. gamybos, UAZ 3962, 1998 m. gamybos palikti ieÅ¡kovui. KitÄ santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ (buitinę, Å«kinę technikÄ ) prašė padalinti tarp sutuoktinių ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka, kadangi dėl Å¡io turto padalijimo tarp sutuoktinių ginčo nėra. Santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ :

žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) pastatÄ â€“ pieno punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prašė padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, ieÅ¡kovui priteisiant ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato – pieno punkto, esančio (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovei priteisiant ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato – pieno punkto, esančio (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas taip pat prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namo, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , atsakovei skiriant naudotis patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, o ieÅ¡kovui skiriant naudotis patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-3, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, G-1, R-8 bei lauko mansarda ir kitomis antrame aukÅ¡te esančiomis patalpomis. Pažymėjo, kad tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kai beveik visos pirmo aukÅ¡to patalpos ir didžioji dalis rÅ«sio patalpų bÅ«tų skirta atsakovei, o antro aukÅ¡to patalpos bei vienas iÅ¡ pirmame aukÅ¡te esančių kambarių, per kurį bÅ«tų galima įrengti laiptus ieÅ¡kovui patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ , ir lauko mansarda, nustatytina dėl to, kad atsakovė teigia, jog dėl sveikatos problemų negali gyventi antrame aukÅ¡te, Å¡i tvarka maksimaliai užtikrintų abiejų Å¡alių interesus, Å¡alys bÅ«tų atskirtos viena nuo kitos, iÅ¡vengtų susitikimų ir bendravimo, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tektų beveik vienodas plotas gyvenamojo namo patalpų, nereikėtų mokėti vienas kitam kompensacijų už tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Atsakovė L.M.P. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – P.; priteisti iÅ¡ atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo po 800 Lt periodinių iÅ¡mokų, mokamų kas mėnesį, iÅ¡laikymo; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , nukrypstant nuo lygių dalių principo ir priteisiant jai 2/3 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį Å«kinio pastato, Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ pieno punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Mercedes Benz, 1990 m. gamybos, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , o ieÅ¡kovui priteisiant 1/3 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), transporto priemonę BMW 524, 1990 m. gamybos, UAZ 3962, 1998 m. gamybos, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 85974 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį; nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , ieÅ¡kovei paliekant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-15, R-1, R-2, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, G-1 bei namo mansarda, o ieÅ¡kovui skiriant naudoti patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 ir palėpe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas ieÅ¡kovo Č. P. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. P. tenkino iÅ¡ dalies. Atsakovės L. M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Č. P. tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė:SantuokÄ tarp ieÅ¡kovo Č. P. ir atsakovės L. M.P., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 638, nutraukti dėl ieÅ¡kovo Č.P. kaltės. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č. P. atsakovei L.M. P. 8000 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.Padalinti Č.

P. ir L. M. P. santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovui Č. P. priteisti:-             transporto priemonę UAZ 3962, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 1998 m. gamybos;-             transporto priemonę BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 1990 m. gamybos; -             Žoliapjovę VIKING MB-455 Nr. 430440795;-             Žoliapjovę ITIGA Nr. 02107403;-             Žoliapjovę Nr. 598760795;-             Benzinį pjÅ«klÄ STIHL 016, Nr. 244155669;-             Benzinį pjÅ«klÄ STIHL M9310 Nr. 171741898;-             Traktorių Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, plÅ«gų, freza, akėčiomis;-             Plyteles – trinkelės, 24 kv.m.;-             Televizorių POP PANASONIC;-             Elektrinę viryklę Beko CM58100;-             GinklÄ Frankonia Luxus kal, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);-             GinklÄ NežinomÄ kal. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);-             GinklÄ (duomenys neskelbtini), kal. 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini); -             ½ dalį 0,2200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             ½ dalį 0,2974 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             ½ dalį Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             ½ dalį pieno punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Atsakovei L.

M. P. priteisti:-             transporto priemonę Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 1990 m. gamybos;-             Skalbimo maÅ¡inÄ Elektrolux, EW1075F;-             ŠaldytuvÄ Whirpool, Nr. 856483610013;-             Šaldiklį Nr. 000046;-             Televizorių SONY -             ½ dalį 0,2200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             ½ dalį 0,2974 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             ½ dalį Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);-             šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).;-             ½ dalį pieno punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.P. atsakovei L.

M. P. 12067 Lt (dvylikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių litų) kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį iÅ¡ bendro turto. Nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo Č. P. ir atsakovės L. M. P. naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. 4198-6001-1015), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :-             ieÅ¡kovui Č.P. priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8 (12,09 kv.m.), 1-9 (11,95 kv.m.), 1-10 (9,72 kv.m.), 1-11 (13,64 kv.m.), 1-12 (5,70 kv.m.), 1-13 (13,19 kv.m.), 1-14 (11,42 kv.m.), balkonu (plane nepažymėtas indeksu, plotas – 25,31 kv.m.), laiptine, esančia tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7 bei tarp antro aukÅ¡to patalpų 1-13 ir 1-14, palėpe, patalpa R-8 (24,31 kv.m.), G-1 (22,89 kv.m.);-             atsakovei L.

M. P. priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1 (4,29 kv.m.), 1-2 (9,32 kv.m.), 1-3 (33,70 kv.m.), 1-4 (2,46 kv.m.), 1-5 (3,00 kv.m.), 1-6 (13,26 kv.m.), 1-7 (22,71 kv.m.), 1-15 (25,31 kv.m.), prie patalpos 1-3 esančia terasa, R-2 (8,24 kv.m.), R-4 (5,35 kv.m.), R-5 (19,74 kv.m.), R-6 (13,31 kv.m.), R-7 (5,41 kv.m.); -             ieÅ¡kovui Č.P. ir atsakovei L. M. P. paskirti bendrai naudotis patalpa, plane pažymėta R-3 (13,08 kv.m.).Prievolę pagal ieÅ¡kovo Č.P. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytÄ 2011-04-11 Lizingo sutartį Nr. LT090558 pripažinti asmenine Č.P. prievole.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui Č.P. palikti santuokinę pavardę „P.“. Po santuokos nutraukimo atsakovei L. M. P. palikti iki santuokos turėtÄ pavardę „P.“.Likusioje dalyje ieÅ¡kovo Č. P. ieÅ¡kinį ir atsakovės L. M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4198-6001-1015, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpÄ , plane pažymėtÄ R-2 (8,24 kv. m.), priskirti naudotis atsakovei L.

M. P., priskiriant Å¡iÄ patalpÄ bendrai naudotis ieÅ¡kovui Č.P. ir atsakovei L. M. P.. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.P. atsakovei L. M. P.12 067 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį iÅ¡ bendro turto, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.P. atsakovei L. M. P.7 400 Lt kompensacijÄ . Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.P. 8 991,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.P. 995,34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.P. atsakovei L. M. P.1 656 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.P. atsakovei L. M. P.531,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės L. M. P. ieÅ¡kovui Č.P. 4 363 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisiant iÅ¡ atsakovės L. M. P. ieÅ¡kovui Č.P. 11 023,18 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliantas nurodė, kad teismas, priskyręs ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrai naudotis patalpa R-3 (13,08 kv. m.), t.y. katiline, tačiau priskyręs atsakovei naudotis patalpa R-2 (8,24 kv. m.), panaikino ieÅ¡kovo galimybę patekti į patalpÄ R-3 (13,08 kv. m.).

Akivaizdu, kad negalėdamas patekti į jam priskirtÄ naudotis patalpÄ R-3 (13,08 kv. m.), ieÅ¡kovas neturi objektyvios galimybės naudotis Å¡ia patalpa. Todėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka keistina. Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovas praÅ¡o patalpÄ , plane pažymėtÄ R-2 (8,24 kv. m.), bendrai priskirti naudotis ieÅ¡kovui ir atsakovei. PatalpÄ R-2 (8,24 kv. m.) padarius bendro naudojimo patalpa bÅ«tų maksimaliai apsaugoti abiejų Å¡alių interesai ir nepagrįstai neapsunkinta ieÅ¡kovo padėtis.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl Å¡aunamųjų ginklų Frankonia Luxus, kai. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „ginklas Nr.l"), Nežinomas, kai. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „ginklas Nr. 2"), (duomenys neskelbtini), kai. 22LR., Nr. 0414 (toliau - „ginklas Nr. 3") vertės, todėl nustatė per didelę minėtų Å¡aunamųjų ginklų vertę ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 12 067 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį iÅ¡ bendro turto.

Ginklų fondo pažymoje Nr. 3GF-380 nurodyti duomenys, kada ir kokius ginklus įsigijo ieÅ¡kovas. Kadangi pirmosios instancijos teismas laikė, jog per vienerius metus Å¡aunamojo ginklo vertė sumažėja 5 %, todėl netgi laikant, kad Å¡aunamųjų ginklų, dėl kurių vertės tarp Å¡alių kilęs ginčas, kainos yra tokios, kokios nurodomos atsakovės pateiktuose įrodymuose, pritaikant 5% metinį nuvertėjimÄ , dabartinė reali ginklų vertė butų tokia, kokiÄ jÄ iÅ¡ esmės ir nurodė ieÅ¡kovas.

Kadangi iÅ¡ 2002 m. balandžio 29 d. ginklo Nr. 1 pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog ginklas Nr. 1 įsigytas 2002 m. už 1000 Lt, ieÅ¡kovas laiko akivaizdžiai įrodyta, kad pritaikius natÅ«ralų ginklų nusidėvėjimÄ Å¡iuo metu minėto ginklo vertė yra 650 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡aunamÄ jį ginklÄ Nr. 2 įkainojo 722 Lt, o jis įsigytas 2003 m. gruodžio 17 d. ir per Å¡eÅ¡erius naudojimo metus nuvertėjo bent 30%, todėl minėto ginklo vertė laikytina 505 Lt.

Ginklas Nr. 3 įsigytas dar 2000 rugsėjo 19 d., todėl laikytina, kad per daugiau nei deÅ¡imtmetį nuvertėjo 50% ir kadangi atsakovė teigia jog minėto ginklo kaina yra 271 Lt, atsižvelgiant į 50% nuvertėjimÄ reali ginklo vertė laikytina 135 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Å¡aunamųjų ginklų vertė yra 5 957 Lt, o reali Å¡ių ginklų vertė yra 1290 Lt, atsakovei priteistina kompensacija mažintina 4667 Lt suma, tai yra nuo 12 067 Lt iki 7400 Lt.Santuokos nutraukimo bylose sprendžiant klausimÄ dėl žyminio mokesčio dydžio svarbu įvertinti tai, kaip abu sutuoktiniai praÅ¡o padalinti turtÄ , o ne į faktinį kiekvieno sutuoktinio reikalavimų skaičių.

Toks formalus bylų dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo klausimo sprendimas gali sukelti nepagrįstÄ pareigÄ Å¡alims mokėti dvigubÄ Å¾yminį mokestį, kas bÅ«tent ir nutiko Å¡iuo atveju.Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė teismo prašė jai priteisti tokį turtÄ , dėl kurio padalinimo tarp Å¡alių ginčo nebuvo, todėl apskaičiuodamas žyminį mokestį nuo Å¡io turto vertės, teismas ieÅ¡kovui nustatė nepagrįstÄ procesinę pareigÄ mokėti dvigubÄ Å¾yminį mokestį.

Žyminį mokestį ieškovas sumokėjo dar paduodamas ieškinį ir sumokėjo jį nuo sau reikalaujamo priteisti turto vertės. Tuo tarpu atsakovė, iš dalies nesutikdama su jai siūloma dalintino turto priteisimo tvarka, užuot pareiškusi reikalavimus tik dėl ginčijamos turto dalies, savo priešieškinyje pareiškė ir reikalavimus, analogiškus išdėstytiems ieškovo ieškinyje, nuo kurių pirmosios instancijos teismas apskaičiavo žyminį mokestį. Tokiu būdu žyminiu mokesčiu buvo apmokestintas ir tas turtas, kurį ieškovas savo ieškinyje pats pasiūlė priteisti atsakovei.

Dėl susidariusios situacijos ieÅ¡kovas, sumokėjęs žyminį mokestį už savo ieÅ¡kinyje pateiktus reikalavimus, kurie teismo buvo patenkinti, dar yra priverstas kompensuoti žyminio mokesčio sumÄ , apskaičiuotÄ dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų analogiÅ¡kų reikalavimų (pvz., priteisti atsakovei Å¡iltnamį), kurie, abiem Å¡alims sutariant, taip pat buvo patenkinti.Pirmosios instancijos teismas laikė, kad priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-362- 855/2011 patenkinta 96% ieÅ¡kovo ir 83% atsakovės reikalavimų.

Kaip jau minėta, tokia nepagrįstai didelė atsakovės patenkintų reikalavimų proporcija susidarė dėl to, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas laikė, jog tapatÅ«s atsakovės reikalavimai (arba sutikimas su ieÅ¡kovo siÅ«loma turto padalinimo tvarka) yra laikomi patenkintais. Su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ieÅ¡kovas nesutinka ir laiko jÄ neteisėta. Kadangi remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalimi žyminis mokestis mokamas nuo ginčijamos sumos, t.y. toje dalyje, kurioje ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimai nesutampa, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės patenkintų reikalavimų dalį turėjo skaičiuoti ne nuo absoliučiai visų (tame tarpe ir daugelio tapačių) patenkintų reikalavimų, tačiau tik nuo tų reikalavimų, kurie buvo netapatÅ«s, t.y. dėl tų, dėl kurių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo kilęs ginčas.Palyginus anksčiau pateiktoje lentelėje nurodytus duomenis, matyti, kad atsakovė turėjo mokėti žyminį mokestį nuo 209 524 Lt turtinių reikalavimų sumos ir dviejų neturtinių reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės mokėtinÄ Å¾yminį mokestį apskaičiavo nuo 641 856 Lt vertės turtinių reikalavimų ir dviejų neturtinių reikalavimų.

Todėl teismas laikė, kad buvo patenkinta 83 % procentai atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ tikrųjų buvo patenkintas tik 21% atsakovės reikalavimų, atitinkamai mažintina pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovui priteistų atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, t.y. iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 150 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 995,34 Lt žyminio mokesčio (5454 Lt x 21 % - 150 Lt = 995,34 Lt), o atsakovės naudai priteistina 381,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso - 531,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (150 Lt žyminio mokesčio ir 381,15 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti).Pirmosios instancijos teismas net keturis kartus sumažino ieÅ¡kovui priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį, nesant tam teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstyti argumentai nepagrįsti civilinio proceso teisės normomis. Nepagrįstai sumažindamas ieÅ¡kovui priteistinÄ iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ . IeÅ¡kovui priteistinų iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti sumažinimas nuo 8674,70 Lt (9 036,15 Lt x 96 %) iki 2 000 Lt laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 11 023,18 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų(2 000 Lt žyminio mokesčio + 8674,70 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti + 348,48 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ).Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė nurodė, kad pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovas ne kartÄ tiek atsakovės, tiek ir paties teismo buvo raginamas pateikti įrodymus, patvirtinančius ginklų įsigijimo datÄ bei vertę. IeÅ¡kovas ne tik, kad nevykdė teismo įpareigojimo, bet ir viso proceso metu, net ir turėdamas kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ sutartį bei pažymÄ , melagingai teigė, kad ginklams yra mažiausiai dvideÅ¡imt metų ir jie apskritai yra beverčiai.

O analizuojant ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Sidabrinė kulka" pažymÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ji suraÅ¡yta taip pat melagingai, nes nei vienas įmonės darbuotojas neapžiÅ«rėjo ginklų, nors pažymoje teigiama prieÅ¡ingai. Dėl ieÅ¡kovo prieÅ¡ingų teisei veiksmų, piktnaudžiavimo savo teise, melagingų teiginių buvo klaidinama ne tik atsakovė, bet ir teismas, t.y. ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai parodė savo nepagarbÄ visam teismo procesui ir savo įrodinėjimo pareigai, dėl to ne tik suklaidino pirmos instancijos teismÄ , bet ir didinÄ apeliacinės instancijos teismo darbo krÅ«vį, bei atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas analizuojant ir vertinant naujus įrodymus, kurie neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti pirmos instancijos teismui.

Dėl minėtų aplinkybių prašė atsisakyti priimti naujai pateikiamus įrodymus, atsisakyti ginti ieÅ¡kovo teisę į kompensacijos sumažinimÄ , bei už piktnaudžiavimÄ savo teise skirti ieÅ¡kovui teismo nustatyto dydžio baudÄ .Pirmos instancijos teismas griežtai laikėsi įstatymo raidės ir neturėjo pagrindo nukrypti nuo aiÅ¡kiai suformuluotos imperatyvios normos, todėl pagristai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti ženkliai rekomendacijas virÅ¡ijančias iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, tuo labiau, kad visÄ procesÄ vilkino bÅ«tent pats ieÅ¡kovas, o atsakovė, dėl ieÅ¡kovo nenoro pateikti visus teismui įrodymus, privalėjo dėti visas pastangas, kad surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, o tai suponavo bÅ«tinybę tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.Prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus rajono teismo 2011-07-07 sprendimÄ dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir nustatyti tokiÄ gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ :

Atsakovė naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-15, R-l, R-2, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, G-l, laiptine tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7 bei terasa, esančia prie patalpos 1-3. IeÅ¡kovas naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, R-3 ir palėpe.Apeliantė nurodė, kad nepagrįstai atsakovui yra priskirta laiptinė, esanti tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1 -6 ir 1-7. Viena vertus, logiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teismo sprendimÄ galima suprasti, kad teismas priskyrė tik tÄ laiptinės dalį, kuri veda iÅ¡ pirmojo aukÅ¡to patalpų į tarpinę aikÅ¡telę, esančiÄ tarp pirmojo ir antrojo aukÅ¡to, tačiau tiesiogiai vertinant I aukÅ¡to planÄ iÅ¡ jo matosi, kad pirmam aukÅ¡tui priskiriama laiptinės dalis, vedanti iÅ¡ pirmojo aukÅ¡to patalpų į tarpines aikÅ¡teles, esančias tiek tarp pirmojo ir antrojo aukÅ¡tų, tiek ir tarp pirmojo aukÅ¡to ir rÅ«sio.

BÅ«tent Å¡iais argumentais remdamasis ieÅ¡kovas sudaro kliÅ«tis atsakovei patekti ne tik į rÅ«sio patalpas, bet ir į jai priskirtas patalpas 1-7, į kurias galima patekti tik per laiptinės aikÅ¡telę, esančiÄ tarp patalpų 1-6 ir 1-7.Akcentavo tai, kad pats teismas nustatė, jog priėjimas prie laiptų ir patekimas į juos galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovo įrengtas iÅ¡ iÅ¡orinės namo pusės, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad ieÅ¡kovui įsirengus atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ jam visiÅ¡kai nereikalinga bus laiptinė, esanti tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7.

Laiptinės konstrukcija yra tokia, kad laiptinė tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7 pirmiausiai įstrižai kyla į viršų į tarpinę aikÅ¡telę, o iÅ¡ jos laiptai toliau įstrižai kyla iki antro aukÅ¡to laiptinės, esančios tarp antro aukÅ¡to patalpų 1-13 ir 1-14. IeÅ¡kovas atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ bÅ«tent įsirengtų į minėtÄ tarpinę aikÅ¡telę esančioje tarp pirmo ir antro aukÅ¡to ir jam visiÅ¡kai nereikia laiptinės tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1- 7, nes jis iÅ¡ tarpinės aikÅ¡telės galės patekti iÅ¡ karto į antro aukÅ¡to laiptinę, esančiÄ tarp antro aukÅ¡to patalpų 1-13 ir 1-14.

Be to, priskyrus ieÅ¡kovui minėtÄ laiptinę užkertamas kelias atsakovei patekti į rÅ«sį, todėl laiptinė tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7 turėtų bÅ«ti priskirtina atsakovei.Nesutiko su teismo iÅ¡vada, kad suteikus ieÅ¡kovui galimybę naudotis didesne ploto prasme, tačiau neįrengta palėpe, o atsakovei - pirmame aukÅ¡te esančiomis vertingesnėmis patalpomis bei terasa, bÅ«tų pasiekta Å¡alių interesų pusiausvyra. Nors palėpė yra neįrengta, tačiau ieÅ¡kovas neginčijo fakto, kad jos plotas yra apie 80 kv.m., t.y. iÅ¡ esmės priskyrus palėpę ieÅ¡kovui ir dar jam priskyrus rÅ«sio patalpas R-8 (24,31 kv.m.) ir G-l (22,89 kv.m.) kaip tik yra pažeidžiama Å¡alių interesų pusiausvyra.

Antai, rÅ«sio patalpų atsakovei priskirta 52,05 kv.m., ieÅ¡kovui - 47,2 kv.m. Teismas neatsižvelgė į tai, kad terasos (negyvenamos patalpos) plotas yra tik apie 15 kv. m. (skaičiuota pagal plane pažymėtÄ sienų ilgį), t.y. sudėjus visus plotus, atsakovei tenka 50 kv. m. mažiau ploto nei ieÅ¡kovui, tuo labiau, kad rÅ«sio ir Å¡iuo metu esančios neįrengtos palėpės paskirtis yra visiÅ¡kai vienoda - sandėliavimas, o jei palėpėje bus atliktas bent minimalus remontas, tai jos vertė iÅ¡augtų keleriopai ir sudarytų sÄ lygas ieÅ¡kovui ne tik ženkliai pagerinti savo gyvenimo sÄ lygas, bet ir gauti pajamų iÅ¡ palėpės nuomos ar pardavimo.

BÅ«tent siekiant interesų pusiausvyros tikslinga atsakovei, o ne ieÅ¡kovui priskirti rÅ«sio patalpas R-8 (24,31 kv .m.) ir G-l (22,89 kv.m.), taip iÅ¡laikant schemÄ , kad ieÅ¡kovas naudojasi antru aukÅ¡tu ir palėpe, o atsakovė naudojasi pirmu aukÅ¡tu ir rÅ«sio patalpomis, iÅ¡skyrus R-3 patalpa (katilinė), kuria atsakovė nepageidauja naudotis, nes planuoja įsirengti autonominę tik savo patalpų Å¡ildymo sistemÄ , todėl R-3 patalpa paliktina ieÅ¡kovui.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės siÅ«lymas įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ iÅ¡orės į rÅ«sio patalpÄ R-3 reikėtų atlikti namo rekonstrukcijos darbus, kurių sÄ matinė vertė apie 25 000 Lt, todėl tai neatitiktų ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų.

Teismui patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimÄ ir patalpÄ R-2 paskyrus bendram naudojimui, ieÅ¡kovas galėtų pasinaudoti kitu perplanavimo variantu, kai įėjimas į namÄ Ä¯rengiamas vietoje pirmojo aukÅ¡to laiptinės esančio lango, o į namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ ir katilinę bÅ«tų patenkama iÅ¡ laiptinės, esančios tarp patalpų 1-6 ir 1-7, kuri paskirta naudotis ieÅ¡kovui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). AiÅ¡kindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, vertina Å¡alių ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį (ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodytus atidalijimo bÅ«dus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo bÅ«do pasirinkimÄ , ir priima sprendimÄ dėl atitinkamo atidalijimo bÅ«do, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas, vertindamas, ar Å¡alių nurodyti atidalijimo bÅ«dai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę, kuriÄ Ä¯gyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).Apeliaciniuose skunduose Å¡alių pateikti argumentai yra siejami su ydingai pirmosios instancijos teismo nustatyta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, kai ieÅ¡kovas neturi galimybės patekti į bendro naudojimo patalpÄ R-3, o atsakovė neturi galimybės patekti į jai priskirtas naudotis patalpas 1-7 pirmame aukÅ¡te, į kurias patenkama tik per laiptinės aikÅ¡telę, tiek į patalpas rÅ«syje, nes ieÅ¡kovui priskirta naudojimuisi laiptinė tarp pirmojo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtais apeliantų argumentais. Tačiau Å¡alių siÅ«lomi sprendimo pakeitimo variantai taip pat neiÅ¡sprendžia patekimo į Å¡alims priskirtas naudojimuisi patalpas klausimo: pagal atsakovės siÅ«lomÄ variantÄ ieÅ¡kovas neturi galimybės patekti į rÅ«sio patalpas R-3, o pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ atsakovė neturi galimybės patekti į jai priskirtas naudojimuisi rÅ«sio patalpas bei patalpÄ 1-7. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo yra pakeistinas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki, todėl siekiant interesų pusiausvyros principo, galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje, tikslinga Å¡alims nustatyti tokiÄ naudojimosi ginčo patalpomis tvarkÄ , kuri neturėtų bendro naudojimosi patalpų. Apie tokį Å¡alių siekį pasisakė ir bylos Å¡alys, tai sprendimo motyvuose pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovei nereiÅ¡kiant noro naudotis katilinės patalpomis R-3, dėl jos nurodomo noro įsirengti savo patalpų autonominę Å¡ildymo sistemÄ , kas taip pat padės iÅ¡vengti galimų Å¡alių konfliktų ir ginčų ateityje, pusrÅ«sio patalpa R-3 (13,08 kv.m.) priskirtina naudotis ieÅ¡kovui, įėjimÄ Ä¯ kuriÄ yra galimybė įsirengti iÅ¡ namo iÅ¡orės esamo lango vietoje.

Techninę tokio įėjimo įrengimo galimybę patvirtina tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės teikiami su atsiliepimais į apeliacinius skundus parengti projektai. IeÅ¡kovas neginčijo teismo sprendimo motyvų toje dalyje, kuria buvo padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui tikslinga įsirengti įėjimÄ Ä¯ antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ per esamÄ laiptinę. IeÅ¡kovui tikslinga priskirti naudotis laiptinės dalimi, kuri vedÄ Ä¯ antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ . Pagal byloje pateiktus namo planus nustatyta, kad namo laiptinės konstrukcija tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7 pirmiausiai įstrižai kyla į viršų į tarpinę aikÅ¡telę, o iÅ¡ jos laiptai toliau įstrižai kyla iki antro aukÅ¡to laiptinės, esančios tarp antro aukÅ¡to patalpų 1-13 ir 1-14.

IeÅ¡kovas atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ turi galimybę įsirengti į minėtÄ tarpinę aikÅ¡telę esančiÄ tarp pirmo ir antro aukÅ¡to, dėl ko jam tampa nereikalinga laiptinės dalis tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7 ir laiptinės dalis, vedanti į rÅ«sį. Pagal byloje pateiktÄ namo pirmojo aukÅ¡to planÄ matyti, kad iÅ¡ patalpos 1-2 į laiptinę yra įrengtos dvejos durys: vienos veda į laiptinę, kuria galima patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ , kitos veda į laiptinę, kuria galima patekti į patalpÄ 1-7 ir į rÅ«sį. Todėl ieÅ¡kovui priskirtina naudojimui namo laiptinės dalis, kuria patenkama į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ (nuo durų, skiriančių patalpÄ 1-2 nuo laiptinės), o atsakovei naudojimuisi priskirtina laiptinės dalis, kuria iÅ¡ pirmojo aukÅ¡to patenkama į patalpÄ 1-7 ir į rÅ«sį.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė per didelę šaunamųjų ginklų vertę. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti du įrodymai dėl šautuvų vertės, pirmosios instancijos teismas juos ištyrė ir nurodytų motyvų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kad santuokoje įgytų bei ieškovui priteistinų medžioklinių ginklų vertė yra: Frankonia Luxus kal, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) - 4964 Lt;

Nežinomas kal. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 722 Lt; (duomenys neskelbtini), kal. 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini) – 271 Lt, viso – 5957 Lt. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus, t.y. Lietuvos Respublikos ginklų fondo pažymÄ apie ginklų įsigijimo metus ir sutartį dėl ginklo Frankonia Luxus įsigijimo, kurių pagrindu įrodinėja, kad reali Å¡ių ginklų vertė yra 1290 Lt. Pateiktieji apelianto nauji įrodymai neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų, nes tai nėra originalÅ«s dokumentai, jie taip pat nėra nustatyta tvarka patvirtinti.

Be to, kaip matyti iš dokumentų datų, ieškovas turėjo visas galimybes juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to savalaikiai nedarė net ir teismo raginamas. Pažymėtina, kad pateikiamoje sutarties, patvirtintos notaro, kopijoje, ginklo Frankonia Luxus nurodytas kalibras neatitinka Ginklų fondo pažymoje nurodytam kalibrui. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad teismas buvo ne kartÄ siÅ«lęs ieÅ¡kovui pateikti įrodymus bei duomenis apie turimus medžioklinius ginklus, jų gamybos, įsigijimo laikÄ , taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡duotus leidimus turėti Å¡iuos ginklus ir/ar medžioti ir pan. ar kitÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , leidžiančiÄ Ä¯vertinti ginklų senumÄ , įsigijimo momentÄ , vertę, ginčo Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų patikimumÄ ir pan., tačiau ieÅ¡kovas savo įrodinėjimo teisės bei pareigos neįgyvendino, praÅ¡ymo skirti teismo ekspertizę ginklų vertei nustatyti nepateikė, kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti ginklų vertę, nepateikė.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytu pagrindu, apelianto naujus įrodymus (Lietuvos Respublikos ginklų fondo pažymÄ apie ginklų įsigijimo metus ir sutartį dėl ginklo Frankonia Luxus įsigijimo) atsisakytina priimti.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių buvo vertinama kaip pagrindas ginklų kainai nustatyti ne ieÅ¡kovo pateikta UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvės „Vilniaus ginklai“ pažyma, o atsakovės pateikta UAB „Oksalis“ pažyma, todėl Å¡ių argumentų nekartoja.

IeÅ¡kovo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje netenkintinas. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų, kad žyminiu mokesčiu yra apmokami tik tokie reikalavimai, dėl kurių tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, todėl neturėjo bÅ«ti apmokami tie Å¡alių reikalavimai, kurie iÅ¡ esmės sutapo tiek ieÅ¡kinyje, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie apelianto argumentai yra neteisėti. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens, kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ (CPK 5 str.).

Už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), pareiÅ¡kimÄ dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko, pareiÅ¡kimÄ jau pradėtoje byloje, pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose mokamas CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiÅ¡kia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ apginti jo pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ .

Formuluotė „turtinis ginčas“ lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant reiÅ¡kia ginÄÄ dėl nuosavybės teisėmis turimų materialinių gėrybių, dėl kurio teisme reiÅ¡kiamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Ginčas dėl turto apmokestinamas tik tada, kai dėl turto kreipiamasi į teismÄ , įgyvendinant CPK 5 straipsnyje nustatytÄ teisę kreiptis teisminės gynybos. Tuo atveju, kai sutuoktinis reiÅ¡kia reikalavimÄ (ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį) padalyti turtÄ , yra ginčas dėl turto, ir toks ginčas turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.

CPK 382 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma duomenys apie bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir reikalavimas jį padalyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtÄ yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi, taip pat reikalavimas priteisti sutuoktiniui iÅ¡laikymÄ arba nuoroda, jog iÅ¡laikymo nereikalaujama arba iÅ¡laikymas nustatytas Å¡alių susitarimu. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ sutuoktiniai turtÄ gali pasidalyti patys.

Tokiu atveju nebus reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas teisme ir sutuoktiniai neprivalės mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl Å¡alis, pareiÅ¡kusi turtinį reikalavimÄ - ieÅ¡kinį, privalėjo sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį nepriklausomai nuo to, ar kitos Å¡alies pareikÅ¡tame prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime buvo pareikÅ¡ti tapatÅ«s ir panaÅ¡Å«s, ar skirtingi reikalavimai.

Taigi sÄ vokos „turtinis“ ir „ginčas“ yra neatskiriamos sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimÄ ir jis yra mokamas tada, kai asmuo pareiÅ¡kia savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl turto.Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad byloje patenkinta 96 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų ir 83 proc. atsakovės reikalavimų, nes tapačių reikalavimų patenkinimas negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alies reikalavimų patenkinimas pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , atmestinas kaip neteisėtas.

Pagal CPK 135 straipsnio nuostatas, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, o teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ar trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 str.). Å alims yra suteikta teisė baigti pradėtÄ bylÄ taikiu susitarimu, kurį teismas tvirtina, tačiau nepaisant to, kad, kaip teigia apeliantas, dalis ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimų buvo tapatÅ«s, Å¡alys taikaus susitarimo nepasiekė ir taikos sutarties nesudarė (CPK 140 str.3d.).

Todėl teismas privalėjo priimti sprendimÄ dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų, o kiekvienas reikalavimas yra ginčo sprendimas dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo. Dėl apelianto nurodomo neteisėtumo, susijusio su žyminio mokesčio skaičiavimu už pareikÅ¡tus reikalavimus, kuriuo apeliantas taip pat grindžia savo motyvus, jau pasisakyta pirmiau ir jie nekartojami. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais ir nurodytais pagrindais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo tenkinti skundo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkos proporcingai patenkintiems reikalavimams.Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai sumokėti.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas net keturis kartus sumažino ieÅ¡kovui priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį, nesant tam teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstyti argumentai nepagrįsti civilinio proceso teisės normomis. Nepagrįstai sumažindamas ieÅ¡kovui priteistinÄ iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ .Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 9 036,15 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi ieškiniu buvo patenkinta 96 procentai ieškovo pareikštų reikalavimų, jam iš atsakovės galėtų būti priteista proporcinga išlaidų advokato teisinei pagalbai suma, t.y. 8674 Lt. Pirmosios instancijos teismas mažino ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, motyvuodamas, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, kiekvienai iš ginčo šalių buvo priteistas beveik vienodos vertės turtas, abiems šalims atstovavo advokatai, kurių parengtas procesinių dokumentų skaičius, taip pat dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičius buvo vienodas, todėl sprendė, jog išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis, priteisiamas kiekvienai iš ginčo šalių, neturėtų iš esmės skirtis.

Teisėjų kolegija, įvertindama sprendimo priėmimo momentui galiojusios CPK 98 straipsnio redakcijos nuostatas, sutinka su apelianto argumentais, kad teisės norma nenumatė galimybės mažinti vienos Å¡alies iÅ¡laidų priklausomai nuo kitos Å¡alies turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. CPK 98 straipsnio 2 dalis numatė vienintelį apribojimÄ â€“ Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba nyra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Todėl Å¡i taisyklė ir turėjo bÅ«ti taikoma byloje, nustatant priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl sunkios atsakovės materialinės padėties gali bÅ«ti pagrindu jÄ atleisti nuo jai tenkančios pareigos mokėti žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ , tačiau net ir tuo atveju, kai Å¡alis yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , iÅ¡ jos yra priteisiamos kitos Å¡alies turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius ir įvertinus taikomÄ koeficientÄ už ieÅ¡kinio, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ , dalyvavimÄ bendros trukmės 10,5 val. teismo posėdžiuose, spręstina, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistini 6060 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Taigi, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos 2 000 Lt žyminio mokesčio, 6 060 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 363Lt iÅ¡laidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ , viso 8 423 Lt. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas paskirti jai naudotis rÅ«sio patalpomis R-8 ir G-1 dėl to, kad ieÅ¡kovui yra priskirta naudotis apie 80 kv.m. palėpė, netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog virÅ¡ antro aukÅ¡to ieÅ¡kovo gali bÅ«ti įrengta palėpė ir jo iÅ¡imtinai naudojama, dėl ko jai turėtų bÅ«ti suteiktos visos rÅ«sio patalpos, nepaneigia objektyvios bÅ«tinybės suteikti abiems Å¡alims galimybę naudotis rÅ«sio patalpomis, juo labiau, kad teismui nepateikta jokių įrodymų apie palėpės buvimÄ , jos plotÄ , bÅ«klę, Å¡alys iÅ¡ esmės pripažino, kad palėpė nėra įrengta ir naudojama.

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė namo pastogės patalpos kadastrinius matavimus, iš kurių matyti, kad dėl šlaitinių stogų patalpų atskirų dalių aukštingumas nesudaro pagrindo vertinti palėpės patalpas kaip lygiavertes su rūsio patalpomis, dėl ko ir vertinamasis šių patalpų plotas būtų mažesnis negu plane pažymėtasis. Pirmosios instancijos teisme nustatytoji aplinkybė, kad palėpė nėra įrengta ir nebuvo naudojama neginčijama ir nepaneigta, todėl pastogės patalpų plotu neturėtų būti mažinamas atsakovui paskirtų naudojimuisi patalpų plotas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl atsakovės argumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas paskirti jai naudotis rÅ«sio patalpomis R-8 ir G-1, atmestini ir apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje netenkintinas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių iÅ¡ dalies pripažintini pagrįstais apeliacinių skundų argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. SprendimÄ dalyje, kuria buvo nustatyta ieÅ¡kovo Č. P. ir atsakovės L. M. P. naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, pakeisti ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:-             ieÅ¡kovui Č. P.priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8 (12,09 kv.m.), 1-9 (11,95 kv.m.), 1-10 (9,72 kv.m.), 1-11 (13,64 kv.m.), 1-12 (5,70 kv.m.), 1-13 (13,19 kv.m.), 1-14 (11,42 kv.m.), balkonu (plane nepažymėtas indeksu, plotas – 25,31 kv.m.), palėpe, patalpa R-8 (24,31 kv.m.), G-1 (22,89 kv.m.), R-3 (13,08 kv.m.), namo laiptinės dalimi (nuo durų, skiriančių patalpÄ 1-2 ir laiptinę), kuria patenkama iÅ¡ pirmojo aukÅ¡to į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ . -             atsakovei L.

M. P. priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1 (4,29 kv.m.), 1-2 (9,32 kv.m.), 1-3 (33,70 kv.m.), 1-4 (2,46 kv.m.), 1-5 (3,00 kv.m.), 1-6 (13,26 kv.m.), 1-7 (22,71 kv.m.), 1-15 (25,31 kv.m.), prie patalpos 1-3 esančia terasa, R-1 (3,17 kv.m.), R-2 (8,24 kv.m.), R-4 (5,35 kv.m.), R-5 (19,74 kv.m.), R-6 (13,31 kv.m.), R-7 (5,41 kv.m.); namo laiptinės dalimi, kuria iÅ¡ pirmojo aukÅ¡to patenkama į patalpÄ 1-7 ir į rÅ«sį.Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: priteisti iÅ¡ atsakovės L.

M. P. ieÅ¡kovui Č.P. 8 423 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                   Antanas Rudzinskas                                                                                                                                                                                                                                                       JÅ«ratė Varanauskaitė