2023-10-11 Nr. AB-18039-3-61-3-02738-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1434-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02738-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įsakymų, protokolo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Ministras) 2020 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. IR-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Ministro 2022 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 1R-97 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 3) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. gegužės 31 d. organizuoto konkurso į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą Vilniaus skyriuje, komisijos sprendimą kaip neteisėtą (Konkurso Komisijos posėdžio protokolas Nr. (1.3)VD-25) (toliau – ir Protokolas); 4) įpareigoti Tarnybą sugrąžinti pareiškėją į užimamas antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pareigas pagal 2008 m. liepos 18 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NCA-06, kuri iki šiol su pareiškėja nėra nutraukta. Pareiškėja taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164, 6 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 7 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Tarnyba 2008 m. liepos 18 d. su pareiškėja, kaip advokate, sudarė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NCA-06 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėja Sutartimi įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą asmenims civilinės ir administracinės teisės srityje. Šios Sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, jog pasirašyta Sutartis yra neterminuota. Sutarties 7.1 punkte įtvirtinta, jog Sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai gali būti padaryti tik raštu. Visus iškilusius ginčus dėl Sutarties vykdymo šalys sprendžia derybų keliu. Nepavykus susitarti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 6.1 p.). Ši Sutartis vėliau ne kartą raštu buvo keičiama ir pildoma, tačiau kiekvienu atveju esminės Sutarties sąlygos, t. y. kad pasirašyta Sutartis yra neterminuota, kad Sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai gali būti padaryti tik raštu, liko nepakeisti.

2.2 Tarnyba 2022 m. kovo 29 d. paskelbė konkursą į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vietas. Pareiškėjos teigimu, jos pasirašyta Sutartis yra neterminuota, tačiau ji 2022 m. gegužės 19 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti, ar ji turi dalyvauti Tarnybos organizuojamame advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurse. Tarnyba 2022 m. gegužės mėnesį pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nebuvo pagrindo sudaryti su pareiškėja naują sutartį ir nėra jokių kitų išimčių, suteikiančių galimybę neterminuotai pratęsti Sutartį. Toks Tarnybos aiškinimas prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9,17,18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164 nuostatoms. Įstatyme nėra numatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys su advokatais turi būti nutrauktos, pakeistos ar papildytos be antrosios sutarties šalies, t. y. advokato sutikimo ir nustatytas terminas tokioms sutartims penkeri metai. Nesant advokato sutikimo nustatyti terminą sutarčiai, ir nenuginčijus tokio atsisakymo pakeisti sutartį teisme, vienašališkas sutarties pakeitimas yra draudžiamas įstatymo. Tarnyba, vienasmeniškai neturėdama teisės pakeisti Sutarties, sudarytos su pareiškėja dėl teisinės pagalbos teikimo, jos nėra pakeitusi, todėl su pareiškėja sudaryta Sutartis yra neterminuota. Įstatymo leidėjo siekis, kad tiek su naujai atrinktais konkurso būdu advokatais, tiek su jau nuolat teikusiais antrinę teisinę pagalbą advokatais pagal neterminuotas sutartis būtų sudarytos tokios pačios, terminuotos sutartys penkerių metų laikotarpiui, turėjo būti įgyvendintas siekiant neterminuotų sutarčių pakeitimo įstatyme numatytu būdu, t. y. teismine tvarka. Tokiu būdu su pareiškėja sudarytos sutarties pakeitimas nebuvo atliktas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad galiojančios sutartys įstatymo pagrindu, be sutarties šalies valios ir sutikimo gali būti pakeičiamos į terminuotas sutartis, todėl tai neatitinka įstatymų nuostatų. Toks imperatyvus reikalavimas negali būti taikomas toms sutartims, kurios jau buvo sudarytos iki įstatymo priėmimo neterminuotai.

2.3 Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. organizuotame konkurse pareiškėja dalyvavo Tarnybai pareiškus, kad galiojanti Sutartis nebus pratęsta. Konkurso komisijai pateikė Tarnybos raštą, kuriuo buvo prašoma iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu informuoti Tarnybą, ar adresatai, kuriems pateiktas šis raštas, sutinka su teisės aktuose įtvirtintu Sutarties sąlygų pakeitimu, bei nurodyta, kad tuo atveju, jei Tarnyba negaus iki rašte nurodytos datos adresatų nuomonės, ar jie sutinka su teisės aktuose įtvirtintu sutarties pakeitimu, Tarnyba laikys, kad su siūlomais sutarties sąlygų pakeitimais adresatai sutiko. Kartu pateikė Tarnybai pateikto nesutikimo su Sutarties sąlygų pakeitimu, atskirąją nuomonę, komisiją informavo, kad turi sudarytą su Tarnyba neterminuotą Sutartį, kuri nėra pakeista ir yra galiojanti. Komisijos pareiga buvo padaryti išvadą, ar pareiškėja gali dalyvauti konkurse ir siekti sudaryti su ja dar vieną teisinės pagalbos teikimo sutartį, kol nėra nutraukta, pakeista ir galiojanti Sutartis. Komisijai pasiūlius, kad pareiškėja pati turi spręsti, ar dalyvaus konkurse, pareiškėja jame dalyvavo. Tą pačią dieną buvo paskelbti konkurso rezultatai, jog pareiškėja nesurinko reikiamo skaičiaus balų, ir konkurso į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vietas nelaimėjo. Buvo atrinkti keturi kandidatai teikti teisinę pagalbai civilinės teisės srityje. Ministras vietoje buvusių septynių darbo vietų civilinės teisės srityje jas sumažino iki keturių. Tai, kad su pareiškėja sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta, pakeista, nustatant jos galiojimo terminą, reiškia, į pareiškėjos užimamą vietą konkursas buvo paskelbtas ir komisija priėmė sprendimą paskelbti į ją laimėtoją, neteisėtai.

2.4 Konkurse dalyvavo tik keturi paskirti komisijos nariai. Komisijos sudėtis buvo neteisėta, nes joje nedalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas. Pretendentų atranką vykdžiusi netinkamos sudėties komisija iškreipė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdyme dalyvaujančių institucijų bei jų interesų pusiausvyrą, suteikė nepagrįstą prioritetą šioje komisijoje dalyvavusių institucijų atstovų nuomonei ir tuo iš esmės perkėlė sprendimų priėmimą vienasmeniškai šioms institucijoms, tuo pačiu ignoruojant teisės aktuose įtvirtintą imperatyvų advokatūros dalyvavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo procese.

2.5 Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. Įsakymą Nr. 1R-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinė pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinė teisinė pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. IR-191 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos sudėties patvirtinimo“, kurie turėtų būti taikomi nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą, bei Konstitucijos nuostatas

2.6 Pareiškėja atsikirtime į atsakovų atsiliepimus nurodė, jog pagal Įstatymą advokatei nesutikus su pasiūlymu pakeisti Sutartį, ginčas dėl Sutarties pakeitimo ar papildymo turėjo būti sprendžiamas teismine tvarka Tarnybos iniciatyva. Taryba, gavusi pareiškėjos nesutikimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, nepriėmė jokio sprendimo ir apsiribojo visišku neveikimu. Pažymėjo, kad Tarnybai nepareiškus ieškinio teismui dėl Sutarties pakeitimo, liko galioti ankstesnė su pareiškėja sudaryta Sutartis ir jos nuostata, kad Sutartis yra neterminuota. Tarnyba šiuo atveju nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, todėl ginčas liko neišspręstas.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Pareiškėją su Tarnyba siejo tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai. Tarnyba 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. (3.1) NO-2-5685 informavo pareiškėją, kad Sutartis nuo 2017 m. liepos 1 d. yra papildyta 4.2. punktu – „Sutartis sudaroma 5 metams“. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ginčijo šį Sutarties papildymą, suprasdama, jog nustatytas teisinis reguliavimas sukels pasekmes – Sutartis po 5 metų pasibaigs, ir ji teisės aktų nustatytomis sąlygomis turės sudaryti naują sutartį. Tačiau pareiškėja negynė (jos nuomone) savo pažeistų teisių, bet toliau tęsė sutartinius santykius, tuo pačiu sutikdama su Sutarties papildymu ir joje nustatytomis naujomis sąlygomis.

4.2 Skundžiamas aktas (Įsakymas) negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Ginčijamas Įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui - jokių teisinių pasekmių jai nesukelia. Įsakymas turi visus aukščiau nurodytus norminio administracinio akto požymius. Tačiau, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Pareiškėjos reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo nenagrinėtinas šioje administracinėje byloje.

4.3 Iš pareiškėjos pateikto Komisijos 2022 m. gegužės 31 d. protokolo Nr. (1.3)VD-25 matyti, kad Komisijos posėdyje dalyvavo keturi iš penkių Komisijos narai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą Komisijos posėdyje dalyvavo ne mažesnis, kaip to reikalauja Įsakymo 20 punktas, Komisijos narių skaičius. Reikalavimo, kurį nurodo pareiškėja (kad posėdyje turi dalyvauti Lietuvos advokatūros atstovas), Komisijos darbo organizavimui Įsakymas nenumato. Todėl Komisijos posėdis buvo organizuotas nepažeidžiant nustatytų Komisijos sudėties ir kvorumo reikalavimų, o tuo pačiu ir priimti sprendimai buvo teisėti ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Be to, Ministerijos vertinimu, abejonių dėl Įsakymo atitikties Konstitucijai nėra.

5. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Tarnyba atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

6.1 Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, susiję su Sutartimi nėra priskiriami administraciniams ginčams. Įsigaliojus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimams, 5 metų terminas buvo nustatytas ir advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, pasirašiusiems su Tarnyba nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo ir šis terminas tokių sutarčių galiojimui buvo skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad daugiau kitų sąlygų ar išimčių, suteikiančių pagrindą taikyti kitokį teisinį reguliavimą, nėra numatyta teisės aktuose. Kita vertus, Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio (reglamentuojančio pakeitimų įsigaliojimą) 3 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas 5 metų termino taikymas, nenumatant atskirų Sutarties keitimo procedūrų, terminų, todėl toks pareiškėjos aiškinimas, kad Sutarties nuostatos turėjo būti keičiamos tik šalių susitarimu ar teisminiu keliu, Tarnybos nuomone, prieštarauja logikai. Šalys greta vykdytinų Sutarties sąlygų taip pat yra saistomos imperatyvių teisės normų ir Sutarties vykdymas turi atitikti esamą teisinį reglamentavimą vykdant Sutartį, o ne ją sudarant. Kitaip tariant, pareiškėjos minima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.157 straipsnio 2 dalies nuostata dėl to, kad teisės normų pasikeitimas yra po Sutarties sudarymo ir kad, šiuo atveju, komentuojama Pakeitimo įstatymo nuostata neturėjo būti taikoma pareiškėjos atžvilgiu, neturi įtakos, nes Sutarties aiškinimas ir taikymas yra neatsiejamas nuo kitų elementų (pavyzdžiui, tęstinio Sutarties santykių pobūdžio, teisės normų ir kitų sutarčių aiškinimo taisyklių, numatytų CK 6.193 straipsnyje). Nagrinėjamu atveju, Tarnyba negali ir negalėjo nukrypti nuo teisinio reglamentavimo ir savarankiškai taikyti išimtis pareiškėjos atžvilgiu (pratęsti Sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują Sutartį).

6.2 Pareiškėjos ir Tarnybos sudaryta Sutartis yra kildinama iš viešosios teisės norminių teisės aktų, o pagal Tarnybai deleguotų funkcijų specifiką, prioritetas yra antrinės teisinės pagalbos teikimui, orientuotam į paslaugos gavėją, t. y. asmenį, turintį teisę į teisinę pagalbą, o ne sudaryti advokatui, kurio teisinės paslaugos yra perkamos valstybės vardu, tokias sąlygas, kokių jis norėtų ir kokios jam išimtinai būtų patogios, nepaisant besikeičiančių faktorių. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, pareiškėjai nėra apribota teisė verstis advokato veikla ir toliau gali teikti teisines paslaugas privačiai, o tuo pačiu teikti antrinę teisinę pagalbą prireikus, sudarius su Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį. Pareiškėja yra sudariusi su Tarnyba tokią sutartį nuo 2022 m. liepos 1 d. Tai, kad pareiškėja, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, turėjo pasirinkti kitas kaip advokato veiklos formas, netenkant tam tikrų privilegijų, numatytų nuolatiniams advokatams (pastovaus užmokesčio, patalpų, kitų priemonių ir klientų užtikrinimo, ir pan.) nereiškia, kad ribojama pareiškėjos veikla. Be to, Tarnybos nuomone, Pakeitimo įstatymo nuostata, numačiusi sutarčių galiojimo terminą ir anksčiau sudarytoms sutartims, įtvirtino vienodas sąlygas visiems advokatams (Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu Lietuvos Respublikoje tokių advokatų buvo 58), kurie teikė antrinę teisinę pagalbą nuolat ir tiems, su kuriais būtų sudaromos naujos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat (sutarčių galiojimo terminas 5 metams).

6.3 Nepaisant to, kad spręsti klausimus, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, sprendžia teismas, Tarnyba mano, kad šiuo atveju nėra jokių teisinių prielaidų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjos komentuojamas teisės principas – įstatymas atgal negalioja – aptariamai situacijai negali būti taikomas, kadangi Pakeitimo įstatymui įsigaliojus, 5 metų terminas buvo skaičiuojamas ir taikomas pareiškėjai nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. į ateitį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja (išskyrus atskirąją nuomonę, pateiktą Tarnybai 2017 m. rugpjūčio 9 d.) nesikreipė į teismą ir nekėlė klausimų dėl pakeitimų, nors žinojo, kad Sutartis nuo 2017 m. liepos 1 d. galioja 5 metams ir ši nuostata taikoma be jokių išimčių visiems nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą advokatams. Ir tik tuomet, kai buvo organizuojamas naujas advokatų, nuolat teiksiančių antrinę teisinę pagalbą, konkursas, susipažinus su minėto konkurso sąlygomis ir nelaimėjus konkurso, pareiškėja skunde kelia klausimus dėl Sutarties sąlygų, skųsdama konkurso rezultatus.

6.4 Paskelbus 2022 m. kovo 29 d. informaciją apie organizuojamą advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkursą, pareiškėja prašymą dalyvauti konkurse ir kitus reikiamus dokumentus Tarnybai pateikė 2022 m. balandžio 7 d. Paklausimą dėl dalyvavimo konkurse ir priminimą apie 2017 m. pateiktą atskirą nuomonę Tarnybai, pateikė 2022 m. gegužės 19 d. Akivaizdu, kad, pateikdama prašymą dėl dalyvavimo konkurse, pareiškėja išreiškė pageidavimą dalyvauti konkurse, suprato, kad Sutarties galiojimo terminas baigiasi ir, kad, norint toliau teikti antrinę teisinę pagalbą nuolat, turi dalyvauti konkurse ir jį laimėti. Kita vertus, kiekvienas asmuo yra laisvas savo valia apsispręsti ar dalyvauti vienokiuose, ar kitokiuose konkursuose ir Tarnyba negali daryti įtakos asmens individualiam apsisprendimui. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. gegužės 31 d. Komisijos posėdyje dalyvavo 4 Komisijos nariai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad priimant sprendimą dėl konkurso rezultatų Komisijos sudėtis buvo neteisėta, Komisijos narių skaičiaus dalyvavimas 2022 m. gegužės 31 d. pažeidė Nuostatų punktus ir yra pagrindas panaikinti Komisijos sprendimą. Be to, pareiškėjos argumentai dėl Komisijos sudėties, institucijų deleguojančių atstovus funkcijų kontekste, interesų pusiausvyros aspektu vertintini kritiškai, nes tokie pareiškėjos samprotavimai atsirado jau po konkurso rezultatų paskelbimo. Pareiškėjai iki konkurso pradžios Komisijos sudėtis buvo tinkama, ji konkurse dalyvavo ir jokių abejonių nei iki konkurso, nei jo metu dėl tokios Komisijos narių sudėties nepareiškė.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos D. V. skundo reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. IR-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 1R-97 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo pakeitimo“ nutraukė. Kitą pareiškėjos D. V. skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį pareiškėja įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės ir administracinės teisės srityje. Sutarties 4 punkte nustatyta, jog Sutartis yra neterminuota. Tarnyba 2022 m. kovo 29 d. paskelbė informaciją apie organizuojamą advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkursą. Pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą dalyvauti konkurse ir kitus reikiamus dokumentus Tarnybai. Tarnybos Komisija 2022 m. gegužės 31 d. Protokolu vertino pretendentus, nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje. Civilinės teisės srities grupėje paskelbti keturi laimėtojai, tačiau pareiškėja konkurso nelaimėjo.

9. Pakeitimo įstatymu buvo įtvirtinta, kad su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, sutartys sudaromos 5 metams (2 str. 1 d.). Taip pat buvo numatytos pereinamosios nuostatos – iki šio įstatymo įsigaliojimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, sudarytoms sutartims 5 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. (6 str.). pakeitimo įstatyme nėra įstatymų leidėjo nurodymo dėl šių straipsnių nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki 2017 m. liepos 1 d. Priešingai, šiuo įstatymu nustatyta, kad pirmiau nurodytų straipsnių nuostatos įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

10. Pareiškėja antrinę teisinę pagalbą teikė pagal Sutartį nuo 2008 m. liepos 18 d. Įstatymo pakeitimai, kurie numato, jog antrinės teisinės pagalbos sutartys sudaromos 5 metams įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. tuomet, kai pareiškėją ir Tarybą siejo darbo santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos Sutartis nuolat buvo pildoma. Taip pat nustatyta, kad įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, Tarnyba 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. (3.1)NO-2-5685 „Dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių“ (toliau – ir Raštas) informavo apie įsigaliojusius Įstatymo pakeitimus bei apie tai, jog sudarytos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys nuo 2017 m. liepos 1 d. yra papildytos 4.2. p. – „Sutartis sudaroma 5 metams“. Pažymėtina, jog pareiškėja žinojo apie Sutarties pakeitimą nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau dėl jos pakeitimo nesikreipė į teismą. Nors pareiškėja nurodo, kad Įstatymo reikalavimai, susiję su terminuotų sutarčių nustatymu nėra taikomi jos atžvilgiu, kadangi jos Sutartis buvo sudaryta neterminuota dar iki Įstatymo pakeitimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymo pakeitimo nuostatos taikomos vykdomoms sutartims. Tai reiškia, jog Įstatymo pakeitimo nuostatos, numatančios terminą antrinės teisinės pagalbos sutartims, taikomos ir pareiškėjos sudarytai Sutarčiai. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjos skundo teiginiai, susiję su Sutarties nuostatų taikymu ir aiškinimu, nėra priskirtina nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė.

11. Nustatyta, kad pareiškėjos ginčijami Įsakymai yra norminio pobūdžio administraciniai aktai, tačiau pareiškėja nėra tinkamas subjektas paduoti skundą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, Įsakymais nėra sukuriamos pareiškėjai teisės ir (ar) pareigos, nėra nustatomos privalomo pobūdžio taisyklės, patvarkymai ar nurodymai pareiškėjos atžvilgiu. Įvertinus tai, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje ginčija Įsakymus, kurie yra norminiai administraciniai aktai, taip pat tai, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas ginčyti norminių administracinių aktų teisėtumą bei pagrįstumą, šie skundo reikalavimai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

12. Įsakymo 16 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti teisingumo ministro įsakymu iš 5 narių sudaroma Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisija (toliau – Komisija). Du atstovus į Komisiją deleguoja Tarnyba ir teisingumo ministras, vieną – Lietuvos advokatūra. Komisijos pirmininką ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iš Komisijos narių skiria teisingumo ministras. Pagal Įsakymo 17 punktą, Komisijos funkcijos: 17.1. vykdyti konkursą, įvertinti pretendentus pagal Nuostatuose įtvirtintus kriterijus ir priimti sprendimą dėl konkursą laimėjusio asmens (laimėjusių asmenų); 17.2. spręsti dėl Komisijos narių nušalinimo (nusišalinimo). Pagal Įsakymo 18 punktą, Komisija privalo: 18.1. priimdama sprendimus vadovautis teisėtumo, nešališkumo ir asmenų lygiateisiškumo principais; 18.2. neatskleisti informacijos, susijusios su pretendentų asmens duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; 18.3. užtikrinti konkurso klausimų ir vertinimo konfidencialumą. Įsakymo 20 punkte nustatyta, kad Komisijos veiklos forma yra posėdis. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai. Komisijos 22 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių Komisijos narių paprastąja balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.

13. Iš į bylą pateikto Protokolo matyti, jog posėdyje dalyvavo 4 nariai. Pareiškėja ginčija tai, kad Komisijos posėdyje dalyvavo 4 nariai, tačiau nedalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas. Vien tai, jog Komisijos posėdyje dalyvavo 4, o ne 5 nariai, nereiškia, jog Protokolu priimtas sprendimas buvo neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įsakymo 20 punkte nustatyta, jog posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau nei 3 nariai. Šiuo atveju Komisijos posėdyje dalyvavo 4 nariai, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Įsakymo 20 punkto nuostatos. Nors pareiškėja ginčija tai, jog nedalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė yra neesminė, kadangi pagal Įsakymą turi dalyvauti 3 nariai, tačiau nenurodyta, kokiems būtent nariams privaloma dalyvauti. Įsakymas numato imperatyvų reikalavimą dalyvauti 3 nariams, todėl šiuo aspektu nekonstatuotinas pareiškėjos teisių pažeidimas.

14. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, jog neteisėtai buvo sumažintas advokatų vietų skaičius nuo 7 iki 4 akcentuotina, kad net ir padidinus antrinės teisinės pagalbos advokatų skaičių, nereiškia, jog pareiškėjai būtų užtikrinta norima darbo vieta, kadangi pareiškėja turėtų dalyvauti konkurse. Teismo vertinimu, šie skundo teiginiai nėra tiesiogiai susiję su galimu pareiškėjos teisių pažeidimu, kadangi antrinės teisinės pagalbos darbo vietų skaičiaus sumažinimas ar padidinimas nereiškia, kad pareiškėja užimtų norimą vietą Vilniaus apygardos teismo teritorijoje, kadangi Įstatymas įpareigoja dalyvauti konkurse, kurio metu vertinami visi pretendentai ir išrenkami daugiausiai balų surinkę pretendentai.

15. Pareiškėja taip pat prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164, 6 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 7 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir pareiškėjos prašymą, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17. Pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. Įsakymą Nr. 1R-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinė pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinė teisinė pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. IR-191 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos sudėties patvirtinimo“, kurie turėtų būti taikomi nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą, bei Konstitucijos nuostatas, negali būti tenkinamas, nes teismui nekyla abejonių dėl Ministerijos Įsakymų atitikties Įstatymas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

18. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad Komisijos Protokolas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

19. Netenkinus pareiškėjos skundo atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą sugrąžinti pareiškėją į užimamas antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pareigas pagal 2008 m. liepos 18 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NCA-06, kuri iki šiol su pareiškėja nėra nutraukta.

III. 20. Pareiškėja D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžiai šiais argumentais:

21.1 Teismas nevertino 2008 m. liepos 18 d. Sutarties Nr. NCA-06 dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo, nenustatė reikšmingų ginčui aplinkybių ir tuo pažeidė procesą. Teismas nevertino Sutarties keitimo, panaikinimo ir galiojimo pagrindų ir neatsakė ar Sutartis yra galiojanti ir tuo pačiu nesilaikė įpareigojančios normos atsakyti į visus pagrindinius skundo reikalavimus.

21.2 Teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėja žinojo apie Sutarties pakeitimą nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau dėl jos pakeitimo nesikreipė į teismą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja CK normoms, nustatančioms sutarčių pakeitimo tvarką. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių 2016 m. gruodžio 20 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIII-164 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, sudarytoms sutartims 5 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, kurios pagrindu, kaip teigia teismas, Tarnyba pakeitė 4 Sutarties. 4.2. p. – „Sutartis sudaroma 5 metams“ yra tik vada keisti Sutartį nustatyta tvarka, tačiau tai nėra ir negali būti sutarties vienašališko keitimo ar atsisakymu nuo sutarties pagrindas. Priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens ūkinės laisvės principui, kuris apima ir sutarčių laisvę (žr. Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimą). Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių 2016 m. gruodžio 20 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIII-164 6 straipsnio 3 dalies nuostatai dėl sutarčių termino šis terminas turėjo būti įgyvendinamas šalių susitarimu dėl sutarties keitimo ar sutarties pasibaigimo, nes sutartiniai santykiai, kuriuos reguliuoja privatinė teisė, riboja viešos valdžios kišimąsi į tokius santykius.

21.3 Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Sutarties, privalėjo vertinti Sutartį remdamasis CK nuostatomis, kadangi kito specialaus akto reguliuojančio tokius santykius nėra ir atsisakydamas taikyti ginčui sutarčių teisę teismas akivaizdžiai pažeidė teismo sprendimo priėmimo teisėtumo garantiją, numatytą ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje, kad teismas privalo taikyti įstatymą konkrečioje byloje. Teismas nenurodė teisės akto, pagrindžiančio jo atsisakymą nagrinėti Sutarties galiojimo nuostatas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teismas šioje dalyje pažeidė Teismų įstatymą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, kad teisėjai nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo. Teismas atsisakymą vertinti Sutartį grindė tuo, kad tai nėra priskirta administracinių teismų kompetencijai ir detalesnių atsisakymo motyvų nenurodė. Skundą teismas yra priėmęs nagrinėti visa apimtimi, todėl pareiškėja tikėjosi, kad visi jos skundo reikalavimai bus išnagrinėti iš esmės. Negali būti sukurta tokia neaiški situacija, kai teismas tik iš dalies pasisako dėl Sutarties ir pilnai jos neįvertinęs priima sprendimą atmesti skundą. Tuo buvo pažeistas bylos nagrinėjimo objektyvumo principas (ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis).

21.4 Teismas neatsakė į esminius pareiškėjos argumentus dėl 2022 m. gegužės 31 d. Tarnybos konkurso į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą Vilniaus skyriuje, Komisijos sprendimo panaikinimo. Šiuo atveju pareiškėjos kaip advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo vieta nebuvo laisva ir negalėjo būti atrinktas advokatas vietoje pareiškėjos, neišsprendus Sutarties nutraukimo. Komisija neišsiaiškino visų aplinkybių ir tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Pareiškėjos teisinės pagalbos teikimo sutartis Nr. NCA-06 yra neterminuota, konkurso metu Sutartis nebuvo pasibaigusi, todėl buvo pažeistas trijų mėnesių terminas suteikiantis teisę pareiškėjai dalyvauti konkurse ir skelbti tokį konkursą jos vietai užimti. Komisija šios Nuostatų sąlygos nepaisė ir leido pareiškėjai dalyvauti konkurse bei neteisėtai vertino jos kandidatūrą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

21.5 Teismas nepagrindė atsisakymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo ir nepagrįstai nutraukė šią bylos dalį. Teismo išvada, kad Įsakymais nėra sukuriamos pareiškėjai teisės ir (ar) pareigos, nėra nustatomos privalomo pobūdžio taisyklės, patvarkymai ar nurodymai pareiškėjos atžvilgiu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 daliai, kuria nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

21.6 Teismas nevertino prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą priežasčių ir nepagrįstai prašymo netenkino.

22. Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1 Pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti Įsakymą ir Įsakymą Nr. 2. Skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nebuvo reikalavimo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo. Minėtas reikalavimas buvo pareikštas bylos nagrinėjimo metu, nenurodant, kad atsisakoma reikalavimo dėl Įsakymo ir Įsakymo Nr. 2 panaikinimo. Reikalavimas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo nagrinėjamu atveju buvo siurprizinis reikalavimas, kuris pareikštas bylos nagrinėjimo metu. Minėta aplinkybė leido pareiškėjai interpretuoti teismo sprendimą sau naudinga prasme ir skųsti jo dalį dėl bylos nutraukimo. Tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime pagrįstai konstatavo, jog dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą ir Įsakymą Nr. 2 byla yra nutrauktina.

23.2 Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą išsprendimui administracinėje byloje taikomos ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė teisiškai pagrįstų abejonių, kad sprendžiant bylą taikytinas įstatymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms.

23.3 Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundas netenkintas. Teisingumo ministerijos nuomone, teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi esminiai pareiškėjos argumentai dalyje dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą ir Įsakymą Nr. 2. Priimtas sprendimas yra aiškus bei motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

24. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

25. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išsamiai išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nesuteikia pagrindo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškėjos skundą.

26. Su pareiškėjos argumentu, kad teismas, nevertindamas sutarties nuostatų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, nesutinka ir akcentuoja, kad teismas sprendime, nepaisant to, kad tai nėra administracinių teismų kompetencija, yra nurodęs, jog Pakeitimo įstatymu buvo įtvirtinta, kad su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, sutartys sudaromos 5 metams. Taip pat buvo numatytos pereinamosios nuostatos – iki šio teisės akto įsigaliojimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, sudarytoms sutartims 5 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo jo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. Pakeitimo įstatymas, kuris numatė, jog antrinės teisinės pagalbos sutartys sudaromos 5 metams, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., t. y. tuomet, kai pareiškėją ir Tarnybą siejo paslaugų teikimo santykiai. Nors pareiškėja nurodo, kad Pakeitimo įstatymo nuostatos, susijusios su terminuotų sutarčių nustatymu nėra taikomos jos atžvilgiu, kadangi Sutartis buvo sudaryta neterminuota dar iki Pakeitimo įstatymo, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pakeitimai taikomi ir vykdomoms sutartims, t.y., ir pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, Tarnybos nuomone, suponuoja išvadą, kad Tarnyba neprivalo vadovautis teisės aktais ir turi taikyti pareiškėjos atžvilgiu išimtis – pripažinti, kad galioja jos Sutartis. Tačiau pareiškėja negali reikalauti išimtinių jos atžvilgiu sąlygų ir paneigti asmenų lygiateisiškumo principą. Tarnyba mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Tai, kad teismas nesutiko su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog teismas neįvertino jos motyvų, nenagrinėjo bylos, netinkamai taikė teisės aktus ir neteisingai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministro Įsakymo, Įsakymo Nr. 2, Tarnybos Protokolo bei išvestinių pareiškėjos reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinė teismą su prašymais ištirti norminių teisės aktų atitikimą Konstitucijai ir įstatymams.

28. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Ministro Įsakymą ir Įsakymą Nr. 2 nutraukė, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjos teisių pažeidimas nekonstatuotinas, Protokolas teisėtas, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatsakė į esminius pareiškėjos argumentus, nemotyvavo savo sprendimo pagal ABTĮ reikalavimus, nevertino 2008 m. liepos 18 d. sutarties Nr. NCA-06 dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo, nenustatė reikšmingų ginčui aplinkybių, netinkamai aiškino teisės aktus dėl CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalių, nepagrįstai nutraukė bylos dalį ir nepagrindė atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

30. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad pareiškėja skunde teismui be kita ko prašė panaikinti Įsakymą ir Įsakymą Nr. 2, Protokolą (2022 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis priimti pareiškėjos skundą). Vėliau pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ištirti norminių aktų teisėtumą ir įpareigoti Tarnybą sugrąžinti pareiškėją į užimamas antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pareigas pagal 2008 m. liepos 18 d. „Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį“ Nr. NCA-06 (2023 m. sausio 9 d. rašytiniai paaiškinimai). 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdyje į teisėjo klausimą „ar naujų reikalavimų nėra“, pareiškėjos advokatas atsakė, kad prašymai ištirti norminių aktų teisėtumą suformuluoti advokatui įstojus į bylą, bet pareiškėja palaiko pradinius savo reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad palaiko savo reikalavimus. Taigi procese pareiškėja naujų reikalavimų nei buvo priimta 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi neiškėlė, tą patvirtina 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas (nuo 4 min. 41 s.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi daro išvadą, kad reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka (reikalavimai dėl 2008 m. liepos 18 d. sutarties Nr. NCA-06 dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo ne/keitimo, galiojimo, vykdymo, pabaigos ir kt.). Atitinkamai nevertinami ir su jais susiję argumentai. Juo labiau nagrinėjamoje byloje nepasisakoma ir dėl jų teismingumo. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi priimtų pareiškėjos reikalavimų (dėl ginčijamų įsakymų ir Protokolo panaikinimo) ir pareiškėjos suformuluotų prašymų kreiptis dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

33. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai:

1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012);

2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007);

3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003);

4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011);

5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-438/2020);

6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010);

7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019).

35. Taigi, norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022).

36. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, be kita ko, skunde prašė panaikinti Ministro Įsakymą ir Įsakymą Nr. 2. Įsakymas priimtas 2020 m. birželio 17 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis bei 21 straipsnio 3 dalimi, juo patvirtinti Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatai, Sutarčių su advokatais, prireikus teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašas, Sutarčių su advokatais, konkrečioje byloje teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašas, Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinė sutartis, Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinė sutartis, Antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis, Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, profesinės veiklos baudžiamosiose bylose pavyzdinių reikalavimų aprašas, Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, profesinės veiklos civilinėse ir administracinėse bylose pavyzdinių reikalavimų aprašas, pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d.

įsakymas Nr. 1R‑123 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 1R‑114 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 1R‑15 „Dėl sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, nustatyta, kad Įsakymo 1.4‒1.6 papunkčiuose nurodytų sutarčių sąlygos taikomos nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos naujai sudaromoms sutartims.

Įsakymas Nr. 2 priimtas 2022 m. kovo 28 d., juo pakeistas Įsakymas ir Įsakymas išdėstytas nauja redakcija. Įsakymas ir juo patvirtinti nuostatai, aprašai ir pavyzdinės sutartys, Įsakymas Nr. 2, pakeitęs ir nauja redakcija išdėstęs Įsakymą, adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, aktai orientuoti į ateitį ir skirti taikyti daug kartų, paskelbti teisės aktų registre. Įvertinusi ginčijamus aktus minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami Įsakymas ir Įsakymas Nr. 2 yra norminiai teisės aktai, priimti Ministro.

38. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms.

39. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti skundo dalį dėl Įsakymo ir Įsakymo Nr. 2 panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), o priėmęs – šią administracinės bylos dalį nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p.). Todėl apeliacine tvarka tikrinamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Įsakymą ir Įsakymą Nr. 2, yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šiuo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2629-525/2021 ir kt.).

40. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 6.1 papunktyje nustatyta, kad konkursas skelbiamas likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybos ir advokato sudarytos sutarties dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo termino pabaigos. Advokatas, pageidaujantis dalyvauti konkurse (toliau – pretendentas), tarnybai pateikia nurodytus dokumentus: prašymą leisti dalyvauti konkurse (toliau − prašymas), kuriame nurodo savo kontaktinį telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, Lietuvos Respublikos apygardos teismo veiklos teritoriją, kurioje pageidauja teikti antrinę teisinę pagalbą, teisės sričių grupę (baudžiamosios, administracinių nusižengimų ir konstitucinės justicijos arba civilinės, administracinės ir konstitucinės justicijos), kurioje pageidauja teikti antrinę teisinę pagalbą, taip pat patvirtina, kad neturi galiojančių drausminių nuobaudų; asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; advokato pažymėjimo kopiją; gyvenimo aprašymą (Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 10 p.).

Konkursui vykdyti teisingumo ministro įsakymu iš 5 narių sudaroma Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisija (Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 16 p.). Du atstovus į Komisiją deleguoja tarnyba ir teisingumo ministras, vieną – Lietuvos advokatūra. Komisijos pirmininką ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iš Komisijos narių skiria teisingumo ministras. Komisijos veiklos forma yra posėdis. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai (Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 20 p.).

Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių Komisijos narių paprastąja balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas (Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 22 p.). Vykstant vertinimui kiekvienas Komisijos narys pretendentus vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų. Žemiausias įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų. Kiekvienas Komisijos narys pretendentams skirtus balus įrašo į Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso vertinimo lentelę (2 priedas), kuri pridedama prie protokolo (Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 37 p.).

Sumuojant kiekvienam pretendentui skirtus visų Komisijos narių balus ir padalijant juos iš dalyvaujančių Komisijos narių skaičiaus gaunamas balų vidurkis. Vertinimo balai suapvalinami iki šimtosios dalies. Komisijos narių pretendentams skirti balai įrašomi į Pretendentų vertinimo suvestinę lentelę, kuri yra sudedamoji protokolo dalis (Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 38 p.). Laimėjusiais konkursą laikomi pretendentai, gavę didžiausią galutinį rezultatų įvertinimą, tačiau ne mažiau kaip 7 balus.

Jei keli pretendentai gauna vienodus bendrus įvertinimus, Komisijos nariai pretendentams užduoda vienodų papildomų klausimų. Konkurso laimėtojas nustatomas balsuojant Komisijos nariams. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas. Balsavimas vyksta nedalyvaujant vienodą balų skaičių surinkusiems pretendentams (Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 39 p.).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skelbiant ir vykdant konkursą nenustatytas pareiškėjos teisių pažeidimas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti Protokolą. Konkursas paskelbtas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėja išreiškė pageidavimą jame dalyvauti. Byloje yra 2022 m. gegužės mėnesio Tarnybos raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad konkursas paskelbtas, neterminutos sutartys buvo vienšališkai pakeistos pagal įstatymų pakeitimus, o dalyvavimas konkurse yra pareiškėjos asmeninis apsisprendimas. Taip pat skundžiamame Protokole nurodyta, kad Komisijos nariams pareiškėja nušalinimų nepareiškė, pateikė papildomus dokumentus, kuriuos Komisija pridėjo prie Protokolo, Komisijos pirmininkė uždavė pareiškėjai klausimą, ar ji ketina dalyvauti advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurse, ar atsisako jame dalyvauti. Pareiškėja apsisprendė dalyvauti. Taigi leisdami pareiškėjai dalyvauti konkurse Komisijos nariai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Byloje nėra ginčo, kad konkurso komisijoje nedalyvavo R. D. Vadovaujantis Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 20 punktu, R. D. nedalyvavimas nedaro konkurso neteisėtu, nes Komisijos posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai, pareiškėjos dalyvavimą vertino 4 Komisijos nariai.

42. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

43. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatsakyta į pareiškėjos skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismo turinys patvirtina, kad sprendime pasisakyta dėl visų pareiškėjos reikalavimų, jis yra motyvuotas, nes jame nurodyti įstatymai ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos skundas atmestas, sprendimas yra aiškus ir suprantamas, jame nėra jokių dviprasmybių. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais skundo reikalavimais (bylos dalį nutraukė, atmetė pareiškėjos reikalavimus, netenkino prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), dėl kurių buvo prašoma panaikinti skundžiamus įsakymus, Protokolą, reikalaujama įpareigoti atlikti veiksmus, prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

44. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

45. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Prašymams kreiptis į Konstitucinį Teismą išspręsti administracinėje byloje taikomos ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 str. 1 d. 4 p.).

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

48. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164, 6 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 7 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

49. Konstitucijoje įtvirtinta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis). Galioja tik paskelbti įstatymai (Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis). Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis).

50. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, kaip tas institutas atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas ir kt.).

51. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164, 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, sudarytoms sutartims 5 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164, 6 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai.

53. Konstitucinis Teismas 2015 m. liepos 9 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucija, inter alia (lot. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo bylos teisingo išnagrinėjimo nepriklausomame ir bešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos, inter alia juridinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims, kuriems ji kitaip įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina dėl teisingumo interesų.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis finansuojamą ir specialiomis institucinėmis bei organizacinėmis priemonėmis užtikrinamą teisinę pagalbą (viešąją teisinę paslaugą), turi plačią diskreciją pasirinkti jos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, inter alia nustatyti šią teisinę pagalbą (paslaugą) administruojančius ir tiesiogiai teikiančius subjektus, jų veiklos formas ir apmokėjimo pagrindus. Papildomai teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsižvelgia į svarbius teisės akto pakeitimų tikslus, kurie nurodyti 2016 m. birželio 21 d.

Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų“: siekiant didesnio advokatų konkurencingumo, kaitumo ir efektyvesnio naujų advokatų įtraukimo į nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ratą, siūloma numatyti terminuotas – 5 metų nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sutartis.

Siekiant efektyviau prisitaikyti prie praktikoje besikeičiančios situacijos ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų skaičiaus poreikio, siūloma numatyti sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat ar prireikus nutraukimą nesant jos pažeidimo, tačiau esant objektyvioms aplinkybėms, t. y. sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat vienašališkai galėtų būti nutraukiamos teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių (skaičius nustatomas atsižvelgiant į antrinės teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei antrinės teisinės pagalbos poreikį, įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą), o sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus vienašališkai galėtų būti nutraukiamos tarnybai teisingumo ministro nustatyta tvarka nustačius sumažėjusį antrinės teisinės pagalbos teikimo poreikį, įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pastebėtina, kad kitais atvejais teikiant atlygintinas paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsniu, paslaugų sutartys gali būti nutrauktos vienašališkai. Pažymėtina, kad, nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat sutartį, advokatui pageidaujant, su juo galės būti sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartis, taip kartu užtikrinant ir teisinės pagalbos pareiškėjams tęstinumą (atitinkamai bus keičiama sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarymo tvarka).

Taigi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas buvo pakeistas priimant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymą, siekiant aiškiai įvardintų tikslų, parenkant proporcingas priemones ir nustatant adekvatų pereinamąjį laikotarpį, per kurį asmenys galėtų pasirengti tokiems pakeitimams. Pažymėtina, kad pakeisto teisės akto nuostatos buvo taikomos tik į ateitį: nagrinėjamu atveju aktualus iki įstatymo nuostatų įsigaliojimo sudarytos sutarties vykdymas po teisės akto pakeitimų įsigaliojimo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

54. ABTĮ 113 straipsnis nustato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d.).

55. Teismų praktikoje šiuo klausimu taip pat yra konstatuota, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014); nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia savo, o ne asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012); tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I415-4/2007).

56. Pareiškėja prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių teisės aktų teisėtumą:

56.1 Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1R-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ ta apimtimi, kad Vilniaus skyriuje iki konkurso paskelbimo sumažintas advokatų skaičius, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės (ir teisės aktų hierarchijos) principui ir iš jo kylančiam reikalavimui nepriimti poįstatyminių teisės aktų, kurie prieštarautų įstatymams, keistų jų normų turinį ar konkuruotų su jais tuo pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintus teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, pažeidžia konkurso skaidrumo, konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei konstitucinio atsakingo valdymo principus.

56.1.1 Vadovaujantis Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 39 punktu, laimėjusiais konkursą laikomi pretendentai, gavę didžiausią galutinį rezultatų įvertinimą, tačiau ne mažiau kaip 7 balus. Jei keli pretendentai gauna vienodus bendrus įvertinimus, Komisijos nariai pretendentams užduoda vienodų papildomų klausimų. Konkurso laimėtojas nustatomas balsuojant Komisijos nariams. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas. Balsavimas vyksta nedalyvaujant vienodą balų skaičių surinkusiems pretendentams.

56.1.2 Nagrinėjamoje byloje pareiškėja konkurse nesurinko reikiamo balų skaičiaus: 2022 m. gegužės 31 d. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos posėdžio protokole Nr. (1.3)VD-25 nurodyta, kad pareiškėja surinko 6 balus. Taigi pagal Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų 39 punktą pareiškėja negali būti laikoma laimėjusia konkursą ir nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti nėra aktualu, į kiek vietų buvo organizuotas konkursas, kada ir ar teisėtai nustatytas vietų skaičius Civilinės teisės srities grupėje. Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo.

56.2 Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. IR-191 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos sudėties patvirtinimo“ nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės (ir teisės aktų hierarchijos) principui ir iš jo kylančiam reikalavimui nepriimti poįstatyminių teisės aktų, kurie prieštarautų įstatymams, keistų jų normų turinį ar konkuruotų su jais, nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų, nepažeidžia konkurso skaidrumo, konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei konstitucinio atsakingo valdymo principų.

56.2.1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. IR-191 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos sudėties patvirtinimo“ įgyvendinant Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“, 16 punktą ir atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (1.6Mr)VS-74 bei Lietuvos advokatūros 2022 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 229 buvo patvirtinta šios sudėties Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisija: V. R., V. M., R. D., E. M., T. Ž.

56.2.2 Vadovaudamasi šios nutarties 31–34 punktuose išdėstytais teisės aktais ir teismų praktika, atsižvelgusi į individualiai priimto teisės akto turinį (Įsakymu patvirtintas konkrečių asmenų konkursui sąrašas), apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. IR-191 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos sudėties patvirtinimo“ laikytinas individualiu administraciniu aktu, nes jis neatitinka norminio administracinio akto požymių (minėtas įsakymas skirtas apibrėžtam subjektų ratui konkursui organizuoti).

56.3 Apibendrinant teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų pradėti aptariamų norminių teisės aktų tyrimą. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.), teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.), prašomas ištirti teisės aktas yra individualus teisės aktas (ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.). Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl kitų nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo.

57. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą atmesti pareiškėjos skundą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

59. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis