2023-03-15 Nr. AB-6322-3-61-3-00127-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-133-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00127-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Z. ir A. Z. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. Z. ir A. Z. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 3R-937(2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Z. ir V. Z.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad Inspekcijos Sprendime numatyta, jog A. Z. ir V. Z. už prieigos galimybės nesuteikimą pažeidžiant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 58 straipsnio 1 dalį, skiriama pusės minimalios mėnesinės algos dydžio bauda – po 300 Eur kiekvienam.

3. Pareiškėjai teigė, kad vos tik radę voką su Sprendimu pašto dėžutėje, nedelsiant kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos – teisinio patarimo, nes iš Sprendimo turinio nesuprato, už ką yra skirtos administracinės baudos. Pareiškėjai 2021 m. sausio 4 d. su advokatu sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį. Advokatas, veikdamas pareiškėjų vardu ir pavedimu, tą pačią dieną paštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti visą su Sprendimu susijusią medžiagą. 2021 m. sausio 4 d. advokato prašymas buvo užregistruotas atsakovo raštinėje.

Kadangi nebuvo gauta jokio atsakymo, advokatas 2021 m. sausio 7 d. telefonu kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti duomenis apie asmenį, kuris paskirtas nagrinėti advokato pateiktą prašymą. Atsakovas nurodė atsakingo asmens kontaktus, todėl advokatas tą pačią dieną elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydamas pateikti su Sprendimu susijusios medžiagos kopiją arba sudaryti sąlygas su medžiaga susipažinti fiziškai. Inspekcijos atstovas nurodė, kad dėl paskelbto karantino advokatui atvykti pas atsakovą nėra galimybės, paaiškino, kad jis šiuo metu dirba nuotoliniu būdu, todėl kopijas padarys kitos savaitės (nuo sausio 11 d.) pradžioje.

Advokatas 2020 m. sausio 14 d. trečią kartą kreipėsi dėl medžiagos kopijų gavimo. Pareiškėjai, nesulaukę Sprendimo medžiagos kopijos ir neturėdami jokios galimybės fiziškai susipažinti su visa medžiaga, bei galiausiai pateikti atsakymus į Sprendime nurodytus raštus, kurie taip pat nebuvo įteikti pareiškėjams, kaip ir nurodyta aukščiau, 2021 m. sausio 7 d. el. paštu kreipėsi į Lietuvos paštą dėl informacijos pateikimo. Lietuvos paštas nurodė, kad ši siunta, kurioje buvo Sprendimas, net nebuvo adresuota Viktorijai, o buvo adresuota Artiomui, bei paaiškino, kad dėl paskelbto karantino ši registruota siunta buvo įmesta į pašto dėžutę, o ne įteikta asmeniškai gavėjui.

Taigi kaip matyti iš pačių pareiškėjų surinktų įrodymų, Inspekcija Sprendimo nesiuntė pareiškėjai V. Z., o siuntė ją A. Z.. Siunta ne dėl pareiškėjų kaltės nebuvo įteikta jiems asmeniškai, o buvo tiesiog įmesta į pašto dėžutę, sistemoje pažymint, kad ji „įteikta gavėjui“. Pareiškėjų nuomone, būtent Lietuvos pašto įrašas „įteikta gavėjui“ galėjo padaryti klaidingą išvadą dėl Sprendimo įteikimo ir atsakovas tikėtina neturėjo duomenų apie tai, kad registruota siunta faktiškai pareiškėjams neįteikta.

Kaip matyti iš atsakovo veiklos praktikos, gavęs duomenis apie registruotos siuntos neįteikimą, siuntą siunčia pakartotinai.

4. Pareiškėjai nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant įstatymą bei teisės į teisingą teismą principą.

5. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose prašė atkreipti dėmesį, kad iki BDAR įsigaliojimo, Lietuvos Respublikoje už tai, jog asmuo neatsakė į valstybinės institucijos raštą, ypač neturint neginčijamų duomenų apie tai, kad toks raštas nebuvo įteiktas adresatui, skirti baudą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie niekada neturėjo tikslo nebendradarbiauti su atsakovu. Jei pareiškėjams būtų faktiškai įteikti procesiniai dokumentai – prašymas pateikti informaciją, tai pareiškėjai tokią informaciją būtų pateikę. Pareiškėjai teigė, kad jie, susipažinę su atsakovo pateikta medžiaga, 2021 m. vasario 18 d. pateikė Inspekcijai atsakymą į 2020 m. gegužės 28 d. paklausimą Nr. 2R-2730 (2.13) „Dėl vaizdo stebėjimo“.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo siunčiamas pranešimas apie tai, jog jie įtariami padarę BDAR pažeidimą ir apie tai, kad jiems yra siūloma skirti administracinę baudą, dėl kurios pagrįstumo jie turi teisę per 10 darbo dienų pateikti paaiškinimus. Paaiškino, kad pareiškėjams nevykdant teisėtų Inspekcijos reikalavimų ir neteikiant skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos, Inspekcija inicijavo administracinės baudos už Inspekcijos reikalavimų nevykdymą skyrimą. Inspekcija registruota pašto siunta su įteikimo pranešimu išsiuntė pareiškėjams 2020 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 2R-4712(2.13) „Dėl siūlymo skirti baudą“ du egzempliorius kiekvienam iš pareiškėjų, kurie 2020 m. spalio 27 d. grąžinti Inspekcijai su pašto darbuotojų žyma, kad nei vienas iš pareiškėjų neatsiėmė siuntos pašte per siuntos saugojimo laiką.

8. Inspekcija pažymėjo, kad įvykdė jai numatytą pareigą Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka informuoti pareiškėjus apie administracinės baudos skyrimo procedūros inicijavimą. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, pats minėto rašto išsiuntimo faktas šioje nuostatoje nurodytu būdu yra pakankamas laikyti, kad pareiškėjai yra tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų argumentai, jog šiuo atveju Inspekcija nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes iš Inspekcijos priimto Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimą skirti pareiškėjams administracines baudas ji priėmė dėl to, jog pareiškėjai nepateikė paaiškinimų į jos siųstus ir pareiškėjams neįteiktus raštus, susijusius su kaimynės 2020 m. gegužės 20 d. skundu, taip pat, kad administracinių baudų pareiškėjams skyrimo procedūra nebuvo inicijuota dėl pareiškėjų galimo BDAR konkretaus straipsnio pažeidimo yra klaidingi. Pareiškėjai šiais argumentais prieštarauja patys sau, kadangi, Inspekcija Sprendimą priėmė, nes pareiškėjai neteikė informacijos Inspekcijai.

10. Inspekcija paaiškino, kad sprendimą skirti administracinę baudą Inspekcija turi teisę ne tik už paties asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, bet ir už Inspekcijos nurodymo pateikti informaciją nevykdymą ir prieigos prie informacijos nesudarymą. Inspekcija pareiškėjų kaimynės skundą nagrinėja vykdydama jai BDAR 57 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą užduotį, dėl to kreipėsi į pareiškėjus, nurodė pateikti visą Inspekcijos užduočiai atlikti reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjai per minėtą laikotarpį prašomos informacijos nepateikė, į Inspekcijos raginimus nereagavo. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kodėl nebuvo atsakyta į Inspekcijos raštus. Pareiškėjams raštai buvo siunčiami ne kartą siunčiant registruotu paštu, tačiau šie asmenys jų neatsiėmė, Inspekcijos raštą buvo bandoma įteikti per antstolį, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti. Dėl tokių piktybiškų veiksmų skundo nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei 5 mėnesius, kai skundo nagrinėjimo terminas vadovaujantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi yra 4 mėnesiai. Inspekcija sprendė, jog yra nustatyta, kad pareiškėjams buvo žinoma apie skundo nagrinėjimą jų atžvilgiu. Inspekcija, siekdama gauti skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją, išnaudojo visus būdus susisiekti su pareiškėjais, taip pat ir numatytus ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje, tačiau pareiškėjai sąmoningai vengė bendradarbiauti su Inspekcija, gauti jos siunčiamą korespondenciją ir pateikti prašomą informaciją per nustatytą terminą.

11. Inspekcija teigė, kad pareiškėjams nevykdant teisėtų Inspekcijos nurodymų, Inspekcija registruota pašto siuntą su įteikimo pranešimu išsiuntė pareiškėjams 2020 m. rugsėjo 21 d. rašto „Dėl siūlymo skirti baudą“ Nr. 2R-4712(2.13) du egzempliorius kiekvienam iš pareiškėjų, kurie 2020 m. spalio 27 d. grąžinti Inspekcijai su pašto darbuotojų žyma, kad nė vienas iš pareiškėjų neatsiėmė siuntos pašte per siuntos saugojimo laiką. Šiuo raštu pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad nevykdant reikalavimų Inspekcija inicijavo administracinės baudos skyrimo procedūrą. Rašte pareiškėjams buvo nurodyta, koks pažeidimas buvo padarytas, pažeidimo padarymo aplinkybės ir buvo paprašyta raštu pateikti skiriant administracinę baudą reikšmingą informaciją nustatant baudos dydį ir pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka. Pareiškėjai jiems siųstų raštų neatsiėmė ir prašomos informacijos nepateikė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Inspekcija įvykdė ADTAĮ 34 straipsnio reikalavimus.

12. Atsakovas nurodė, kad visiškai nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas dėl susipažinimo su skundo nagrinėjimo medžiaga. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Šiuo terminu vadovavosi Inspekcija nagrinėdama pareiškėjų prašymą ir prašoma medžiaga buvo pateikta pareiškėjams elektroniniu paštu, kaip ir buvo prašyta. Pareiškėjų akcentuojamas faktas, kad nebuvo leista susipažinti su skundo medžiaga Inspekcijos patalpose, yra niekaip nesusijęs su šiuo nagrinėjamu skundu ir įtakos procesui neturi.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Inspekcijoje 2020 m. gegužės 20 d. buvo gautas fizinio asmens skundas, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą, kuria stebi kaimynei priklausančią teritoriją ir jos namus.

15. Inspekcija 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2R-2730(2.13.) kreipėsi į pareiškėjus dėl skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos pateikimo ir nustatė terminą iki 2020 m. birželio 8 d. atsakyti į Inspekcijos rašte nurodytus klausimus. Raštas buvo grąžintas Inspekcijai su pašto žyma, kad siunta nebuvo atsiimta pašte per nustatytą saugojimo terminą.

16. Inspekcija 2020 m. birželio 30 d. pakartotinai išsiuntė raštą Nr. 2R-3240(2.13.) dėl skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos pateikimo, tačiau jis taip pat grąžintas neįteiktas neatsiėmus siuntos pašte. Inspekcija kreipėsi į antstolį su prašymu įteikti pareiškėjams Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2R-3946(2.13.). Antstolis pateikė Inspekcijai dokumento gavimo pažymą, kurioje nurodė, kad nuvykus į pareiškėjų gyvenamąją vietą, pareiškėjas atsisakė priimti Inspekcijos raštą ir pasirašyti.

17. Inspekcija 2020 m. spalio 27 d. atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai neteikė skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos, neatsiėmė pašto siuntų ir atsisakė iš antstolio priimti Inspekcijos dokumentą, priėmė ginčijamą Sprendimą.

18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis BDAR ir ADTAĮ nuostatomis.

19. Teismas nurodė, kad Inspekcija kreipėsi į pareiškėjus ir nurodė jiems pateikti visą Inspekcijos užduočiai atlikti reikalingą informaciją BDAR 58 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau pareiškėjai šios informacijos nepateikė. Pareiškėjai skunde nurodė, jog Inspekcijos raštai jiems buvo neįteikti ne dėl jų kaltės, pažymėjo, kad Inspekcijos dokumentai pareiškėjams buvo įteikiami netinkamai. Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei teisės į teisingą teismą principą. Nesudarius galimybės teismui įvertinti atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, buvo pažeistas konstitucinis teisingumo principas.

20. Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2R-2730(2.13.) ir 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2R-3240(2.13.) kreipėsi į pareiškėjus dėl skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos pateikimo, tačiau jie buvo grąžinti Inspekcijai neatsiėmus jų pašte per nustatytą saugojimo terminą. Taip pat Inspekcija kreipėsi į antstolį su prašymu įteikti pareiškėjams Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2R-3946(2.13.), tačiau pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje atsisakė iš antstolio priimti Inspekcijos raštą bei pasirašyti.

21. Teismas vertino, kad pareiškėjams buvo žinoma apie skundo nagrinėjimą jų atžvilgiu. Pareiškėjai tinkamai buvo informuoti apie nagrinėjamą skundą, tačiau sąmoningai vengė pateikti Inspekcijai prašomą informaciją, tą įrodo ir faktas, kad pareiškėjui bandant įteikti Inspekcijos raštą per antstolį, pareiškėjas sąmoningai atsisakė jį priimti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nevykdė BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos pateikti Inspekcijai visą jos užduotims reikalingą informaciją.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, kad jei jiems būtų faktiškai įteikti procesiniai dokumentai – prašymas pateikti informaciją, tai pareiškėjai tokią informaciją būtų pateikę, pažymėjo, jog pareiškėjams ne vieną kartą buvo siųsti Inspekcijos raštai dėl informacijos pateikimo, taip pat pareiškėjams asmeniškai Inspekcijos raštą bandė įteikti antstolis, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti.

23. Teismas konstatavo, kad Inspekcija tinkamai nustatė ir įvertino ginčo faktines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti arba naikinti pareiškėjų skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 24. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat priteisti pareiškėjai V. Z. iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjai nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie išvados, jog pareiškėjams buvo žinoma apie skundo nagrinėjimą jų atžvilgiu, pareiškėjai tinkamai buvo informuoti apie nagrinėjamą skundą, tačiau sąmoningai vengė pateikti Inspekcijai prašomą informaciją, tą įrodo ir faktas, kad pareiškėjui bandant įteikti Inspekcijos raštą per antstolį, pareiškėjas sąmoningai atsisakė jį priimti, pareiškėjai nevykdė BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos pateikti Inspekcijai visą jos užduotims reikalingą informaciją, pareiškėjos V. Z. dalyje nepagrindžia jokiais byloje surinktais įrodymais.

26. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Inspekcijos raštas dėl informacijos pateikimo V. Z. buvo asmeniškai siunčiamas ar įteikinėjamas per antstolį. Tai, kad šis Inspekcijos raštas dėl informacijos pateikimo nebuvo siunčiamas asmeniškai V. Z., patvirtina pareiškėjos su skundu pateikti Lietuvos pašto rašytiniai paaiškinimai, o tai, jog ši korespondencija per antstolius nebuvo asmeniškai įteikiama V. Z. patvirtina ir pats atsakovas, nurodydamas, kad korespondencija per antstolį buvo bandoma įteikinėti A. Z., bet ne V. Z..

27. Pareiškėjai nurodo, kad tai, jog atsakovas kažkokią siuntą įteikinėjo per antstolius A. Z. pareiškėja V. Z. sužinojo tik po to, kai susipažino su visa šios bylos medžiaga, nes A. Z. apie tai jos neinformavo, nes nesuprato, kad tuo metu vyksta procesinių dokumentų įteikimas.

28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos pareiškėjams skyrimo pagrįstumo klausimus, apskritai net nenagrinėjo galimo pažeidimo faktinių aplinkybių ir net neindividualizavo kiekvieno pareiškėjo savarankiškos galbūt neteisėtos veikos. Sprendžiant atsakomybės klausimą būtina įvertinti kiekvieno asmens veiką, nustatyti kiekvieno asmens galimo pažeidimo objektyvią ir subjektyvias puses ir tik tai nustačius, priimti sprendimą dėl kiekvieno iš asmenų individualios atsakomybės. Akivaizdu, kad nei atsakovas, priimdamas sprendimą, nei pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, to neatliko.

29. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neanalizavo ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog pareiškėjams bandant aiškintis šią situaciją, buvo gauti Lietuvos pašto paaiškinimai dėl atsakovo siųstos siuntos, kuriuose nurodoma, kad pašto siunta buvo adresuojama tik A. Z.. Duomenų apie tai, kad pašto siunta būtų adresuojama ir bandoma įteikti ar įteikta V. Z., nėra.

30. Pareiškėjų vertinimu, tiek atsakovo sprendimas, kuriame skiriama bauda pareiškėjai V. Z., tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė pareiškėjų skundą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, nes nei atsakovo priimtame sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra niekaip analizuojama ir atskleidžiama pareiškėjos galbūt padaryto teisės pažeidimo sudėtis. Nėra analizuojama, ar pareiškėja V. Z. tikrai buvo informuojama apie jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą, ar ji žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą, ar ji tyčia nevykdė atsakovo rašytinių nurodymų.

31. Pareiškėjai nurodo, kad ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, numato, kad asmenų tinkamas informavimas yra ir tada, kai asmeniui skirti dokumentai siunčiami kitu asmens nurodytu korespondencijos adresu. Šiuo atveju įstatymo leidėjas nedetalizuoja, ką reiškia sąvoka „kitas asmens nurodytas korespondencijos adresas“, todėl tai reiškia, kad tokia korespondencija gali būti siunčiama ir asmens nurodytu elektroniniu paštu. Pažymi, kad atsakovas dar prieš jo pradėtą administracinę procedūrą turėjo duomenų apie pareiškėjos V. Z. elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vykdomas elektroninis susirašinėjimas su ja, todėl esant COVID-19 situacijai ir Lietuvos pašto vykdomos veiklos pokyčiams, kai registruotos siuntos nebuvo įteikiamos asmeniškai adresatams, o tiesiog paliekami pranešimai pašto dėžutėje, net nebandant šių siuntų faktiškai įteikti adresatams, atsakovas turėjo galimybę, o esant tokiai faktinei situacijai – pareigą, visus su administracine procedūra susijusius raštus siųsti kitais efektyviais būdais, pvz. pareiškėjos elektroninio pašto adresu.

32. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas pažymėjo, jog šiuo atveju Inspekcija 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2R-2730(2.13.) ir 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2R-3240(2.13.) kreipėsi į pareiškėjus dėl skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos pateikimo, tačiau jie buvo grąžinti Inspekcijai neatsiėmus jų pašte per nustatytą saugojimo terminą. Bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad ši korespondencija buvo siunčiama A. Z. adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tas faktas, kad ši korespondencija buvo siunčiama A. Z., suponuoja išvadą, jog Inspekcija tinkamai vykdė pareigas, nurodytas ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje, todėl sprendė, kad A. Z. buvo tinkamai pranešta apie pradėtą administracinę procedūrą. Tačiau, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Inspekcija pažeidė ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimą, nes Inspekcijos siųstas A. Z. adresuotas laiškas buvo siųstas ne į jo deklaruotą gyvenamą vietą, kuri nuo 1999 m. gegužės 25 d. yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, Inspekcija visą laiką turėjo informaciją apie jo žmonos elektroninį paštą – (duomenys neskelbtini), todėl turėjo galimybę bei prievolę visus dokumentus siųsti šiuo elektroniniu paštu.

33. Pažymi, kad vos tik buvo sužinota apie Inspekcijos reikalavimą pateikti informaciją, pareiškėjai nedelsiant pateikė Inspekcijos prašomą informaciją, todėl šiuo atveju jų veikoje nėra tyčios – sąmoningai neteikti duomenų Inspekcijai. Pareiškėjas teigia, kad jo veikoje nebuvo tyčios neteikti Inspekcijos prašomos informacijos, nes jis net nežinojo apie prašymo faktą, o vos tik sužinojo – šią informaciją pateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjams paskirtos administracinės baudos už atsisakymą pateikti prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai nevykdė BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos pateikti Inspekcijai visą jos užduotims reikalingą informaciją, todėl Inspekcija skundžiamu Sprendimu pagrįstai pareiškėjams paskyrė baudas.

36. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendime nurodytų išvadų nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas niekaip neanalizavo ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių, nevertino pateiktų įrodymų, dėl to priėjo prie nepagrįstų išvadų. Pareiškėjų teigimu, buvo pažeista administracinių baudų skyrimo procedūra.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

39. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

40. Byloje nustatyta, kad Inspekcijoje buvo gautas A. R. skundas, kuriame nurodyta, jog V. Z. ir A. Z. adresu: (duomenys neskelbtini), įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą ir stebi A. R. priklausančią teritoriją ir jos namus.

41. Atsakovas Inspekcija 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2R-2730 (2.13.), adresuotu V. Z. ir A. Z., paprašė pareiškėjų iki 2020 m. birželio 8 d. raštu pateikti Rašte nurodytą informaciją. Šis Inspekcijos raštas pareiškėjams buvo išsiųstas registruotu laišku, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteiktas, nurodyta, kad neatsiėmė pašte.

42. Inspekcija 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2R-3240 (2.13.), adresuotu V. Z. ir A. Z., pakartotinai paprašė pareiškėjų iki 2020 m. liepos 13 d. raštu pateikti Rašte nurodytą informaciją. Šis Inspekcijos raštas pareiškėjams buvo išsiųstas registruotu laišku, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteiktas, nurodyta, kad neatsiėmė pašte.

43. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu kreipėsi į antstolį, prašydama įteikti V. Z. ir A. Z., adresu: (duomenys neskelbtini), Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2R-3945 (2.13.). Inspekcija minėtame rašte pakartotinai prašė pareiškėjų iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu pateikti Rašte nurodytą informaciją. Byloje duomenų apie rašto įteikimą/neįteikimą nėra, tačiau, Inspekcijos teigimu, 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo gautas antstolio atsakymas, kad A. Z. atsisakė priimti dokumentus ir pasirašyti.

44. Byloje taip pat nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2R-4712 (2.13.), adresuotu V. Z. ir A. Z., informavo, jog atsižvelgdama į tai, kad A. Z. nevykdo Inspekcijos nurodymo, nusprendžia pradėti administracinės baudos skyrimo pagal BDAR 83 straipsnį procedūrą. Administracinės baudos dydis bus nustatomas pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį, įvertinus visas administracinių baudų skyrimo sąlygas ir nustatytas aplinkybes. Vadovaudamasi ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija paprašė pareiškėjų iki 2020 m. spalio 5 d. raštu pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį, ir pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka. Šis Inspekcijos raštas pareiškėjams taip pat buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau neįteiktas, nurodyta grąžinimo priežastis – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

45. Inspekcija 2020 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 3R-937 (2.13-1.) nusprendė už prieigos galimybės nesuteikimą pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį A. Z. ir V. Z. paskirti po pusę vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio baudas – po 300 Eur kiekvienam. Apie priimtą sprendimą informuoti A. ir V. Z..

46. Vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 1 dalimi, kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims reikalingą informaciją (a punktas), o remiantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (i punktas).

47. ADTAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija už Reglamento (ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2016/679 ir šiuo įstatymu.

48. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.

49. BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte nustatyta, jog jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį, skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju, iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė

50. Pagal ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalį laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys yra tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija šiame skyriuje nurodytais atvejais sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją šiems asmenims siunčia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.

51. ADTAĮ 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinių baudų skyrimo procedūrą, 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui išsiunčia dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas skirti administracinę baudą. Pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui pasiūloma per priežiūros institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 darbo dienų nuo šio priežiūros institucijos dokumento gavimo dienos, raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šiame dokumente išdėstytų aplinkybių, išskyrus atvejus, kai šie paaiškinimai jau buvo gauti atliekant tyrimą ir (ar) patikrinimą ar nagrinėjant skundą, suteikti informacijos, reikšmingos skiriant administracinę baudą ir pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka. Paaiškinimų ir kitos informacijos nepateikimas per šioje dalyje nurodytą terminą netrukdo spręsti klausimą dėl administracinės baudos skyrimo. ADTAĮ 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pažeidimo padarymu įtariamo asmens ar jo atstovo neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą, jeigu pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui apie posėdį dėl bylos nagrinėjimo buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.

52. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos V. Z. Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytas gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo A. Z. – (duomenys neskelbtini).

53. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcija visus pareiškėjams skirtus dokumentus siuntė adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo įteikti. Inspekcija, vadovaudamasi gero viešojo administravimo principu, kreipėsi į antstolį, prašydama įteikti V. Z. ir A. Z., adresu: (duomenys neskelbtini), Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2R-3945 (2.13.). Inspekcija minėtame rašte pakartotinai prašė pareiškėjų iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu pateikti Rašte nurodytą informaciją, tačiau, Inspekcijos teigimu, 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo gautas antstolio atsakymas, kad A. Z. atsisakė priimti dokumentus ir pasirašyti.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad Inspekcija aptariamos procedūros nepažeidė, kadangi raštai su įpareigojimu pateikti informaciją V. Z. buvo siunčiami Gyventojų registre nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu, o A. Z. atsisakė priimti dokumentus ir pasirašyti, t. y. pareiškėjai atitinkamai nevykdė BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos pateikti Inspekcijai visą jos užduotims reikalingą informaciją.

55. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl administracinės baudos skyrimo procedūros vertinimo.

56. Kaip jau buvo minėta, Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 2R-4712 (2.13.), kuriuo nuspręsta pradėti administracinės baudos skyrimo pagal BDAR 83 straipsnį procedūrą, adresuotas V. Z. ir A. Z., buvo išsiųstas V. Z. Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, nors A. Z. Gyventojų registre nurodytas kitas jo gyvenamosios vietos adresas, taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Z. atžvilgiu administracinės baudos skyrimo procedūra buvo pradėta pažeidžiant ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

57. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl V. Z. atžvilgiu pradėtos administracinės baudos skyrimo procedūros, pažymi, kad, nors Inspekcija 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą dėl siūlymo skirti baudą ir adresavo V. Z. bei siuntė Gyventojų registre nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau rašte nėra nurodyti V. Z. veiksmai, dėl kurių jos atžvilgiu pradedama administracinės baudos skyrimo procedūra. Rašte tik nurodyta, kad pareiškėjams buvo siunčiami raštai su prašymu pateikti juose nurodytą informaciją, tačiau jie nebuvo įteikti. Minėta, kad pagal ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalį, priežiūros institucija pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui išsiunčia dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas skirti administracinę baudą. Pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui pasiūloma per priežiūros institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 darbo dienų nuo šio priežiūros institucijos dokumento gavimo dienos, raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šiame dokumente išdėstytų aplinkybių, išskyrus atvejus, kai šie paaiškinimai jau buvo gauti atliekant tyrimą ir (ar) patikrinimą ar nagrinėjant skundą, suteikti informacijos, reikšmingos skiriant administracinę baudą ir pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka. Paaiškinimų ir kitos informacijos nepateikimas per šioje dalyje nurodytą terminą netrukdo spręsti klausimą dėl administracinės baudos skyrimo. ADTAĮ 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pažeidimo padarymu įtariamo asmens ar jo atstovo neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą, jeigu pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui apie posėdį dėl bylos nagrinėjimo buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.

58. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ir V. Z. atžvilgiu buvo pažeista administracinės baudos skyrimo procedūra. Nurodyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti skundžiamą Inspekcijos Sprendimą.

59. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nors pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui kėlė klausimą dėl administracinės baudos skyrimo pradėjimo procedūros teisėtumo, tačiau teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu nepasisakė ir administracinės baudos skyrimo procedūros teisėtumo nevertino.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, Inspekcijos 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 3R-937(2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Z. ir V. Z.“ panaikinti.

61. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo Inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

63. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

64. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjų naudai, jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66. Pareiškėjai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo Inspekcijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą. Pareiškėjus byloje pagal 2021 m. sausio 4 d. teisinių paslaugų sutartį atstovauja advokatas T. J.. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. Z. advokatui už teisines paslaugas 2021 m. sausio 4 d. sumokėjo 300 Eur, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina pareiškėjams.

67. Pareiškėjai paduodami skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, o paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjams grąžinta 3,75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą permoka). Todėl pareiškėjams iš Inspekcijos iš viso priteisiamas sumokėtas 33,75 Eur žyminis mokestis.

68. Kadangi pareiškėjai skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams grąžintina 7,50 Eur žyminio mokesčio paduodant skundą permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

69. Pareiškėjai kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į pareiškėjos V. Z. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatuoja, kad pareiškėjai V. Z. iš atsakovo Inspekcijos iš viso priteisiama 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų V. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 3R-937(2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Z. ir V. Z.“.

Priteisti pareiškėjai V. Z. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 333,75 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai V. Z. 7,50 Eur (septynis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė