4ed1ae03-23ce-482a-a6cb-e5320157b054 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-465/2012Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.1.; 35.6.1.; 41. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1207-324/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rasada“ ieÅ¡kinį atsakovui J. R., trečiajam asmeniui T. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Rasada“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui J. R., trečiajam asmeniui T. R., praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 5 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ elektrokrautuvo „Balkankar“ pirkimo-pardavimo sandorį, taikyti restitucijÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ elektrokrautuvÄ grÄ Å¾inti atsakovui, priteisiant iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ kainÄ , t.y. 22 277 Lt.

IeÅ¡kovas nurodė, kad reali daikto vertė pagal eksperto įkainojimÄ yra 550 Lt, o ieÅ¡kovas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ jį įsigijo už 40 kartų didesnę kainÄ . IeÅ¡kovo teigimu, įmonės veiklai Å¡is daiktas nebuvo reikalingas. IeÅ¡kovo įsitikinimu, sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi atsakovas – ieÅ¡kovo buvusio direktoriaus T. R. tėvas, o vienintelis akcininkas D. R., priėmęs sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – kitas atsakovo sÅ«nus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti; pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 5 d. ieÅ¡kovo UAB „Rasada“ ir atsakovo J. R. sudarytÄ elektrokrautuvo „Balkankar“ pirkimo-pardavimo sandorį, nurodytÄ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija UK Nr 038; taikyti restitucijÄ : įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Rasada“ grÄ Å¾inti atsakovui elektrokrautuvÄ â€žBalkankar“, iÅ¡ atsakovo J. R. ieÅ¡kovui priteisti 22 277 Lt; priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo Å«kininko J.

R. 668,31 Lt žyminio mokesčio ir 29,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs vienerių metų termino pažeistai teisei ginti actio Pauliana pagrindu. Teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kinio pateikimo metu galiojusios Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies redakcijos 8 punktÄ administratoriaus sužinojimo apie sandorius data laikytina dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo diena. Teismas pažymėjo, kad UAB „Verslo administravimo centras“ ieÅ¡kovo įmonę administruoja pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį, kuri įsiteisėjo po septynių dienų nuo jos priėmimo.

Teismas nurodė, kad UAB „Rasada“ bankroto byla patvirtina, kad įmonės dokumentus buvęs administratorius A. B. naujai paskirtajam perdavė 2008 m. birželio 18 d., tačiau UAB „Verslo administravimo centras“ atsisakė priimti perduodamÄ bankrutuojančios bendrovės turtÄ . Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-550-259/2009 duomenų matyti, kad 2008 m. spalio 15 d. minėto administratoriaus atstovaujama UAB „Rasada“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį A.

B. dėl žalos atlyginimo, be kitų aplinkybių nurodė, kad naujai paskirtasis administratorius atsisakė priimti neturintį techninės dokumentacijos elektrokrautuvÄ ir Å¡ioje byloje priimtu 2009 m. vasario 13 d. teismo sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. Teismas nurodė, kad sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovui tuo faktiniu pagrindu, jog buvęs BUAB „Rasada“ administratorius atsakovas A. B. neperdavė naujai paskirtam ieÅ¡kovo BUAB „Rasada“ administratoriui E. K. įmonės turto: spausdintuvo, televizoriaus, svarstyklių, elektrokaro ir kito transporto (automobilio BMW), kurio vertė 20 000 Lt, todėl praÅ¡o priteisti Å¡io turto vertę – 46 104 Lt, taip pat konstatuota, kad administratorius perimti elektrokrautuvÄ atsisakė nepagrįstai, nuspręsta, jog administratorius privalo perimtinÄ Ä¯monei priklausantį turtÄ pirmiausiai perimti ir tik vėliau reikÅ¡ti pretenzijas dėl perimto turto nekomplektiÅ¡kumo, sugadinimo, reikalauti iÅ¡ kaltų asmenų žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, nurodoma, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas, neperduodamas ieÅ¡kovui turto, kuris atitiktų jo reikalavimus, neįvykdė savo prievolės ir dėl Å¡io ieÅ¡kovas turėjo minimalius nuostolius. Teismo teigimu, Å¡ie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad tiek dokumentų perdavimo, tiek atsisakymo perimti turtÄ metu 2008 metais UAB „Verslo administravimo centras“ žinojo apie nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio dalyku esantį UAB „Rasada“ nuostolingÄ sandorį.

Teismas sprendė, kad actio Pauliana pareiÅ¡kęs 2010 m. rugpjūčio 31 d., ieÅ¡kovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ , jo atnaujinti nepraÅ¡o, todėl Pauliano ieÅ¡kinys atmestinas CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pagal ieÅ¡kovo įmonės įstatų 2.1 punktÄ vienas iÅ¡ įmonės tikslų yra gauti pelnÄ , o UAB „Rasada“ elektrokrautuvÄ Ä¯sigijo likus vienam mėnesiui iki įmonės direktoriaus kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savaime neįrodo, jog ginčo sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui pelno siekimo požiÅ«riu.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ bankroto byloje esančių kreditorių sÄ rašų, sutarčių ir įsipareigojimus tiekėjams patvirtinančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonėje dirbo aÅ¡tuoni darbuotojai ir jos komercinė- Å«kinė veikla 2006 metais nebuvo nutrÅ«kusi. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog elektrokrautuvas iki jo perdavimo pirmajam administratoriui ir perdavimo dienÄ buvo Jurbarke, kur bendrovė vykdė gamybinę veiklÄ , bei kad elektrokrautuvas gamybinei veiklai buvo naudojamas, konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje pagal UAB „Rasada“ ieÅ¡kinį A.

B. dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog įmonė dirbo nuostolingai dėl ginčijamo sandorio kainos ar elektrokrautuvo kaip mechanizmo veiklos specifikos, ieÅ¡kovas neįrodė, tačiau teismas sprendė, jog specifinės siauro panaudojimo paskirties turto įsigijimas iÅ¡ įmonės direktoriaus tėvo likus vienam mėnesiui iki administracijos vadovo kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žinant, jog pradelsti 499 446 Lt dydžio įmonės finansiniai įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, prieÅ¡tarauja įstatų 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytam UAB „Rasada“ civilinių teisių ir pareigų turiniui.

Teismo įsitikinimu, įmonės turimų piniginių iÅ¡teklių ženklus sumažinimas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo inicijavimÄ Ä¯sigyjant prastos kokybės daiktÄ (pastarÄ jÄ aplinkybę įrodo trečiojo asmens T. R. patvirtintas 2006 m. rugsėjo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas bei 2009 metais atliktas ginčo turto įvertinimas), pažeidžia UAB „Rasada“ kreditorių teises ir Å¡iuo aspektu prieÅ¡tarauja jos subjektinės teisės verstis Å«kine-komercine veikla paskirčiai bei nurodytuose įstatų punktuose apibrėžtam įmonės teisnumo turiniui.

Teismo teigimu, atsakovo, kaip ieÅ¡kovo kontrahento, nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo pagal analogijÄ taikytino CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta artimos giminystės aplinkybė (atsakovas – vienintelio akcininko D. R., priėmusio sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir UAB „Rasada“ administracijos vadovo T. R. tėvas). Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas darė iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo įrodytÄ sandorio prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens teisnumui. Teismas sprendė, kad tenkinus ieÅ¡kinį, taikytina restitucija natÅ«ra, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo sprendimo apraÅ¡omoji dalis yra neiÅ¡sami, joje nenurodyti atsakovo argumentai, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas nesigilino į visas bylos aplinkybes ir nevertino visų atsakovo į bylÄ pateiktų įrodymų.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl įmonės nemokumo sudarius elektrokrautuvo „Balkankar“ pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas nepagrįstai padarė prielaidÄ , kad minėto elektrokrautuvo įsigijimas pažeidė kreditorių teises bei kad buvo sumažintas įmonės turtas. Teismas nepagrįstai rėmėsi į bylÄ pateiktu ieÅ¡kovo 2009 m. turto vertinimu, kuris buvo atliktas praėjus daugiau kaip 3 metams po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui.Teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ , nes net ir Å¡iuo metu administratorius nėra perėmęs ginčo turto.Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, t.y. pateikto į bylÄ skelbimo, kuris patvirtina, kad analogiÅ¡ko turto rinkos vertė buvo apie 40 000 Lt.Teismas nenustatė, kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ , tačiau padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad toks sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams – pelno siekimui ir dėl to Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Rasada“ nurodo, kad atsakovo J.

R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kinio faktinės aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie nėra nuginčyti nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei ginčijami apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovas pažymi, kad apeliacinis skundas neatitinka tokio pobÅ«džio procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Byloje nustatyta, kad Å«kininkas J. R. 2006 m. liepos 5 d., iÅ¡raÅ¡ydamas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija UK Nr. 038, pardavė UAB „Rasada“ autokarÄ â€žBalkankar“ už 22 277 Lt sumÄ .Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Rasada“ bankroto bylÄ .BUAB „Rasada“ administratorius ginčija J.

R. ir UAB „Rasada“ 2006 m. liepos 5 d. sudarytÄ sandorį. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.). Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , trečiųjų asmenų apsaugÄ .

Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai.

CK 1.82 straipsnyje numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumÄ , yra nuginčijami, todėl reikalavimÄ pripažinti juos negaliojančiais gali reikÅ¡ti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iÅ¡ privačių interesų tenkinimo bÅ«dų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Å i aplinkybė galėtų turėti reikÅ¡mės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada jei juridinio asmens teisnumÄ ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius.

Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėtina, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami.

Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisėtÄ civilinę apyvartÄ â€“ nebÅ«tų pasiektas, nes bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai. Å i iÅ¡vada grindžiama ir ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis (pvz., su didesnėmis palÅ«kanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas bÅ«tų pateisinamas. Nagrinėjamu atveju ginčo sandoris buvo sudarytas 2006 m. liepos 5 d., bankroto byla UAB „Rasada“ iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pagal ieÅ¡kovų UAB „Rasada“ direktoriaus T.

R. ir akcininko D. R. ieÅ¡kinį, kuris, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismui buvo pateiktas 2006 m. rugpjūčio 9 d. Ä® bylÄ pateiktas 2006 m. liepos 31 d. balansas patvirtina, kad UAB „Rasada“ turėjo 71 819 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 499 446 Lt vertės, įmonė veikė nuostolingai – turėjo 438 627 Lt nuostolių. Å ie bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sandoris buvo sudarytas likus mėnesiui iki kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Rasada“ iÅ¡kėlimo, įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo sandoriu autokaras „Balkankar“ įgytas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Rasada“, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog toks turtas realiai įmonės veikloje nebus panaudotas pagal tiesioginę paskirtį, t.y. nebuvo reikalingas tiesioginei įmonės veiklai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, t.y. pateikto į bylÄ skelbimo, kuris patvirtina, kad analogiÅ¡ko, kaip ginčo sandoriu įgytas, turto rinkos vertė buvo apie 40 000 Lt, tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo sandoriu buvo įgytas turtas, kurio įmonei nereikėjo, be to, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas į bylÄ pateiktas skelbimas nepatvirtina į bylÄ ginčo sandoriu įgyto turto galimos vertės. Apeliantas nepaneigė ir neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kad pagal UAB „Rasada“ įstatų 2.1 punktÄ vienas iÅ¡ įmonės tikslų buvo gauti pelnÄ , įstatų 2.3 ir 2.4 punktais numatyta, jog bendrovė gali prisiimti įsipareigojimus, taip pat turėti ir kitokias, LR akcinių bendrovių įstatymo nenustatytas civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieÅ¡tarauja LR įstatymams.

CK 1.137 straipsnio 2 dalis įpareigoja asmenis laikytis įstatymų, įgyvendinant savo teises, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai. UAB „Rasada“ esant faktiÅ¡kai nemokiai, turint neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, sudarant ginčo sandorį buvo sumažinti įmonės piniginiai iÅ¡tekliai, įgyjant abejotinos bÅ«klės ir nereikalingÄ turtÄ .

Ä®monės turimų piniginių iÅ¡teklių ženklus sumažinimas, prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo inicijavimÄ Ä¯sigyjant tokį turtÄ , kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pažeidžia UAB „Rasada“ kreditorių teises ir prieÅ¡tarauja subjektinės teisės verstis Å«kine-komercine veikla paskirčiai bei įmonės teisnumo turiniui. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė prielaidÄ , jog ginčo sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės bei kad buvo sumažintas įmonės turtas.Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl Å¡alių sÄ Å¾iningumo sudarant ginčo sandorį.Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesÄ Å¾iningo arba kalto. SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sandorį sudarė Å«kininkas J. R. ir UAB „Rasada“, atstovaujama T. R.. Minėti asmenys, ieÅ¡kovo teigimu, yra tėvas ir sÅ«nus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčija. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybės, kad UAB „Rasada“ direktorius T.

R., žinodamas, kad įmonė yra faktiÅ¡kai nemoki, su savo tėvu sudarė ginčo sandorį, kuriuo įmonė prieÅ¡ pat jai inicijuojant bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , įgijo turtÄ , kuris realiai įmonės veikloje nebus panaudotas, už tokį turtÄ sumokant pinigines lėšas, patvirtina sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti J. R. ir UAB „Rasada“ 2006 m. liepos 5 d. sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu yra pagrįstos.

Dėl restitucijos taikymo Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu, pažymi, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto restitucijos taikymo.

CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal minėto straipsnio 2 dalį iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

CK 6.146 straipsnis įtvirtina restitucijos bÅ«dÄ â€“ restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ , įpareigoti atsakovÄ J. R. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui BUAB „Rasada“ pagal ginčo sandorį gautÄ 22 277 Lt sumÄ , o ieÅ¡kovÄ BUAB „Rasada“ grÄ Å¾inti atsakovui J. R. autokarÄ â€žBalkankar“.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pripažinus sandorį negaliojančiu, yra pagrindas taikyti restitucijÄ natÅ«ra.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės grÄ Å¾inti atsakovui ginčo sandorio objekto. Nors apeliantas teigia, kad administratorius nėra perėmęs ginčo sandoriu įgyto autokaro „Balkankar“, tačiau pagal į bylÄ BUAB Rasada“ 2008 m. birželio 17 d. perdavimo-priėmimo aktÄ vienas iÅ¡ UAB „Rasada“ ilgalaikio turto vienetų yra 22 277 Lt vertės elektrokaras (autokaras), kuris minėto akto sudarymo metu buvo teismo nuÅ¡alinto BUAB „Rasada“ administratoriaus žinioje.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorį negaliojančiu, pagrįstai taikė restitucijÄ .

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apraÅ¡omosios dalies neiÅ¡samumo Apelianto teigimu, teismo sprendimo apraÅ¡omoji dalis yra neiÅ¡sami, joje nenurodyti atsakovo argumentai, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas nesigilino į visas bylos aplinkybes ir nevertino visų atsakovo į bylÄ pateiktų įrodymų.Apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios procesinės teisės normos numatė, kad apraÅ¡omojoje sprendimo dalyje turi bÅ«ti ieÅ¡kovo Å¡alių reikalavimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka; atsakovo atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka; kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų santrauka (CPK 270 str. 3 d.).Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apraÅ¡omoji dalis nevisiÅ¡kai atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus teismo sprendimo apraÅ¡omajai daliai, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai savaime nereiÅ¡kia, jog teismas nesigilino į visas bylos aplinkybes ir nevertino visų atsakovo į bylÄ pateiktų įrodymų, kadangi teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė argumentus dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad netinkamas teismo spendimo apraÅ¡omosios dalies suformulavimas turėjo įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 272 straipsnis numato, kad priteisdamas turtÄ natÅ«ra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovo, jeigu sprendimÄ vykdant paaiÅ¡kėtų, kad priteisto turto nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga paliekant nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieÅ¡kovas BUAB „Rasada“ įpareigotas grÄ Å¾inti atsakovui J. R. 550 Lt vertės elektrokrautuvÄ â€žBalkankar“. Teisėjų kolegija pažymi, kad grÄ Å¾intino turto vertė nustatytina pagal į bylÄ pateiktÄ UAB „Krivita“ atlikto turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 2009-K-082.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieÅ¡kovas BUAB „Rasada“ įpareigotas grÄ Å¾inti atsakovui J. R. 550 Lt (penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) vertės elektrokrautuvÄ â€žBalkankar“. Teisėjai                                                                               Kazys KailiÅ«nas              Marytė Mitkuvienė                                                                               Donatas Å ernas