2019-05-15 Nr. AB-11283-3-61-3-01708-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1267-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01708-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. 96-1252 (toliau – Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. raštas) ir 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 96-1303 (toliau – Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 31 d. raštas); 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2S-2931 (toliau – ir Departamento 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas) ir 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-3141 (toliau – ir Departamento 2017 m. gegužės 8 d. sprendimas); 3) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui sąlygas pasivaikščioti du kartus per dieną bei laisvalaikio metu išleisti pareiškėją iš kameros užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla su kitais nuteistaisiais; 4) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 metų iki 2017 m. sausio 1 d. pagal gydytojų rekomendacijas buvo vedžiojamas į lauką du kartus per dieną po 45 min. Apsaugos pareigūnai tokia tvarka pareiškėją į lauką vedžiojo dar iki 2017 m. vasario 13 d., tačiau administracija tai uždraudė daryti ir nuo 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjas pasivaikščioti gryname ore buvo vedamas vieną kartą per dieną iki valandos, nors priklauso iki pusantros. Pareiškėjas į lauką buvo vedamas iš ryto, apie 9.00 val., kai vyksta visokios procedūros ir dėl jų dažnai negali pakliūti į lauką. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo gryname ore laiko neskaidymas neužtikrina tinkamo gryno oro įsisavinimo, judėjimo, be to, esant šaltam ar labai karštam orui jis gali būti kenksmingas sveikatai. Pareiškėjui gydytojo psichiatro iš LAVL rekomendacijos buvo teiktos 2014 metais, jos nepanaikintos ir nepakeistos, Lukiškių TI-K gydytojo psichiatro paslaugų pareiškėjas atsisakė. Dėl Lukiškių TI-K administracijos savivalės pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, patyrė didelius nepatogumus ir emocinę kančią, jautė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą. Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. rašte tik pasisakyta, kad pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore priklauso pusantros valandos nepertraukiamai, tačiau nieko nepasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Kitu, Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 31 d. raštu, taip pat nebuvo atsakyta dėl visų nurodytų aplinkybių, galimų pažeidimų ir korupcijos. Minėtus Lukiškių TI-K atsakymus pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau pareiškėjo skundų jis iš esmės netyrė.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kad jam būtų leista pasivaikščioti gryname ore du kartus per dieną po 45 minutes. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. raštais nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas jam suteikiama galimybė kasdien po pusantros valandos nepertraukiamai pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo trukmė sutrumpinama tik BVK 103 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais. Rekomendacijų dėl pareiškėjo pasivaikščiojimų vykdymo tvarkos Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – SPT) specialistai nuo 2017 m. sausio 1 d. neteikė. Minėti raštai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikinti jų nėra pagrindo. Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų šiuo atveju nepažeidė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Departamente buvo gauti ir išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. raštų, Departamentas nenustatė šių raštų naikinimo pagrindų, nes pareiškėjo skunduose nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, leidžiančių abejoti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. raštų teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas iš esmės skundėsi, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neleido pasivaikščiojimo gryname ore dalinti į dvi dalis. Lukiškių TI-K pareiškėjui suteikiama teisė pusantros valandos nepertraukiamai pasivaikščioti gryname ore kasdien, todėl nebuvo pažeistas BVK nustatytas reglamentavimas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. SPT specialistai dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo trukmės rekomendacijų neteikė. Kalėjimų departamentas atsakė pareiškėjui dėl išėjimo iš kameros laisvalaikio metu ir nurodė, kad pagal BVK 85 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą kalėjime paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose, todėl galimybės pareiškėjui pačiam išeiti iš kameros teisės aktai nenumato. Pareiškėjui nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku, išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, todėl Departamento atsakymai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, jie yra teisėti ir pagrįsti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad BVK nustatyta minimali nuteistiesiems privaloma suteikti pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, tačiau nei šiame įstatyme, nei jį įgyvendinančiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) imperatyviai nenurodoma, kad visas skirtas pasivaikščiojimui laikas turi būti išnaudotas vieno pasivaikščiojimo metu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę spręsti dėl pasivaikščiojimo laiko skaidymo, nenukrypstant nuo Taisyklių ir įstaigoje taikomos nuteistųjų dienotvarkės esminių reikalavimų, jeigu egzistuoja svarbios, reikšmingos priežastys, trukdančios bausmę atliekančiam asmeniui savo valia pasinaudoti pasivaikščiojimu visą nustatytą laikotarpį nepertraukiamai. Tokią poziciją teismas grindė, be kita ko, humaniško bausmių atlikimo principo ir nuteistų asmenų pareigų laikymosi pusiausvyra.

9. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam pataisos įstaigoje neskaidoma priklausanti BVK nustatytas pusantros valandos pasivaikščiojimo trukmė, tačiau nei skunduose Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentui nenurodė, kad nustatyta teisė pasivaikščioti neužtikrinama, ar pažeidžiama. Aplinkybę, jog pasivaikščiojimas gryname ore organizuojamas Lukiškių TI-K, patvirtino byloje esanti šioje įstaigoje laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė (b. l. 91). Savo reikalavimų motyvus pareiškėjas grindė maždaug 3 metų senumo SPT specialistų rekomendacija ir argumentu, kad ji nėra panaikinta. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Be to, parreiškėjas skunduose nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių dėl savo sveikatos būklės ar kitų priežasčių, kurie pataisos įstaigos administracijai sudarytų pagrindą svarstyti dėl nustatyto pasivaikščiojimo laiko suteikimo dalimis. Byloje nebuvo jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad realiai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi humaniško bausmės atlikimo imperatyvu, privalėjo kreiptis į medicinos specialistus, atlikti tyrimą ir spręsti dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo lauke trukmės kitaip, nei nustatyta BVK. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir BVK nustatytą nuteistųjų teisės pasivaikščioti gryname ore tvarką, teismas sprendė, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento atsakymai į pareiškėjo prašymą yra teisėti, pagrįsti ir pakankamai išsamūs.

10. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Lukiškių TI-K administracija nesudarė jam sąlygų laisvalaikio metu išeiti iš kameros ir užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, ir kad šio klausimo nenagrinėjo nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus ir vadovaudamasis BVK 85 straipsnio 3 dalimi, atsakė į pareiškėjo klausimą dėl išėjimo iš kameros užsiimti kokia nors laisvalaikio veikla, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog jo skundai buvo išnagrinėti netinkamai ar neišsamiai.

11. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavęs, kad Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. raštai bei Departamento 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, ir kad nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo skunde reiškiamų reikalavimų, teismas konstatavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti – pareigūnų neteisėtų veiksmų.

III. 12. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo visų reikalingų duomenų. Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė nesuderinama su Sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijomis, nes pareiškėjas pasivaikščioti į laiką buvo vedamas tuo laiku, kai vykdavo kitos procedūros.

12.2. Dienotvarkėje nenumatyta galimybė užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo teigimu, apeliacinis skundas grindžiamas ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsilipime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuo įrodymus įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. rašto Nr. 96-1252 ir 2017 m. kovo 31 d. rašto Nr. 96-1303, kuriais išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl to, kad jam nebuvo leista pasivaikščiojimo gryname ore dalinti į dvi dalis, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2S-2931 ir 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-3141 bei priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Šiuo atveju ginčo, kad pareiškėjui prašant, atsakovas būtų nesuteikęs galimybės pareiškėjui V. K. pasivaikščioti gryname ore, nėra. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims pasivaikščiojimas gryname ore numatytas nuo 6.45 val. iki 12.30 val., nuo 13.30 val. iki 17.30 ir nuo 18.30 val. iki 19.30 val. (b. l. 91).

22. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog vadovaujantis SPT rekomendacijomis, jis turi teisę būti vedamas pasivaikščioti gryname ore 2 kartus per dieną po 45 min. Atsakovas pateikė duomenis, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. nėra gydytojo rekomendacijos dėl pareiškėjui reikalingo pasivaikščiojimo du kartus po 45 min per dieną. Pareiškėjas nenurodė, kokiu laiku jis turėtų būti išvedamas į lauką, taip pat nenurodė, su kokiomis procedūromis sutampa pasivaikščiojimo gryname ore laikas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo laiko išskaidymo laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistųjų laisvalaikio organizavimas susijęs su BVK 1371 straipsnyje nustatyta pataisos įstaigos pareiga vykdyti nuteistojo socialinę reabilitaciją ir patvirtinti individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be kita ko, nurodomos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje yra numatytas laikas socialinei reabilitacijai. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokia laisvalaikio veikla, suplanuota BVK 1371 straipsnio pagrindu, jam užsiimti neleidžiama ar trukdoma, todėl abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl neturėjimo galimybės užsiimti asmeninio pobūdžio veikla atmetami kaip nepagrįsti.

24. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgusi į skundžiamų Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. raštų bei Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. sprendimų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamuose raštuose buvo išsamiai aptartos visos pareiškėjo skunduose išdėstytos aplinkybes, nurodytas teisinis reglamentavimas bei jų apskundimo tvarka. Pagrindo konstatuoti, jog skundžiami Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. raštai bei Departamento 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, nėra.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pateiktame apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis deklaratyvūs argumentai yra vertintini kaip pareiškėjo bylos aplinkybių subjektyvus ir jokiais įrodymais nepatvirtintas traktavimas, todėl nėra pakankami teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui pripažinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė