2019-07-11 Nr. BB-4162-1-06-1-05031-2008-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-569/2019

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-05031-2008-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Vytauto Masioko, susipažinusi su nukentėjusiojo A. P. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiojo A. P. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorė taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl baudžiamojo proceso nutraukimo, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai; BPK 235 straipsnio 1 dalies ir 254 straipsnio 4 dalies (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija) nuostata, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, byla teisme nutraukiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Šiuo atveju nukentėjusiojo atstovės kasacinis skundas grindžiamas nesutikimu su teisiniu reguliavimu dėl bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Anot kasatorės, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas teisme turėtų būti tęsiamas ne tik pagal kaltinamojo, bet ir pagal nukentėjusiojo reikalavimą.

Pažymėtina, kad BPK 235 straipsnio 1 dalies ir 254 straipsnio 4 dalies (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija) nuostatos, dėl kurių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kasaciniame skunde prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, buvo įtrauktos į BPK įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu anksčiau galiojusios minėtos BPK normos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Esminis tokios išvados argumentas yra tai, kad ankstesnis teisinis reguliavimas, kuris, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, draudė teismui tęsti procesą, kai to prašo kaltinamasis, sudarė prielaidas kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui. Apie proceso tęsimą pagal prokuroro, nukentėjusiojo ar kito proceso dalyvio prašymą minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nepasisakyta. Atrankos teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės argumentu, kad dėl nukentėjusiojo pozicijos įtakos proceso tęsimui nepasisakyta tik todėl, kad toks klausimas Konstituciniam Teismui nebuvo pateiktas. Konstitucinis Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutarime pateikė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo proceso tęsimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir šie argumentai tapo pagrindu keisti atitinkamas BPK nuostatas. Taigi, atrankos teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinis šio klausimo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme neturi teisinės prasmės ir realios perspektyvos.

Kasatorė taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį nepakankamo argumentavimo aspektu (neišsamiai atsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl proceso vilkinimo, vieno iš kaltinamųjų pasislėpimo, nukentėjusiojo statuso pavėluoto suteikimo, atsisakymo priimti civilinį ieškinį ir kt.). Priešingai nei teigia kasatorė, minėti apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta. Esminis apeliacinio skundo argumentas dėl vieno iš kaltinamųjų pasislėpimo ir dėl to neteisingai apskaičiuoto senaties termino motyvuotai paneigtas. Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kiti apelianto argumentai dėl proceso eigos objektyviai negalėjo lemti kitokio procesinio sprendimo, nei priėmė apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiojo atstovės kasacinis skundas nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis), todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo A. P. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas