2021-02-10 Nr. AB-2873-3-62-3-00815-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-02-10 Nr. AB-2873-3-62-3-00815-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-133-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00815-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo gydomas Pravieniškių PN-AK stacionaro patalpose, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į saugią aplinką. Pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nes nuteistieji, besigydantys stacionare, visą parą rūkydavo bendro naudojimo patalpose. Be to, niekur nebuvo iškabinta įspėjamųjų, draudžiančių rūkyti ženklų; bėra įrengtos patalpos, skirtos rūkymui. Pareiškėjas pareigūnams daug kartų reiškė pretenzijas žodžiu, tačiau raštu į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad (duomenys neskelbtini) jam nėra diagnozuoja, tačiau dūmais užterštas oras labai kenkia jo sveikatai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas nuolat jautė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, fizinį skausmą, t. y. patyrė neturtinę žalą.
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant 1-ojo sektoriaus laikino stebėjimo patalpose (nuteistųjų vadinamame stacionare) buvo užtikrintas draudimo turėti tabako gaminių laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, taip pat draudimo vartoti tabako gaminius sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijoje laikymasis. Laikino stebėjimo patalpose apgyvendinti nuteistieji yra prižiūrimi, kad patalpose nerūkytų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos įstaigos psichologinę tarnybą dėl orumo pažeminimo ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo lemti gyvenimas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas aptarė teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ 7 punkte, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje, taip pat nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog laikino stebėjimo patalpose (stacionare) apgyvendinti nuteistieji yra prižiūrimi ir kontroliuojami, kad patalpose nerūkytų. Šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK 1‑ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. 41-6215. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. balandžio 10 d. raštas Nr. S-967(3) taip pat patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikia vadovaudamiesi Pravieniškių PN-AK nuostatais, pareiginėmis instrukcijomis ir pan.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, kad kiti nuteistieji Pravieniškių PN-AK (stacionare) rūko. Pareiškėjas aplinkybę, jis dėl to į administraciją nesikreipė, patvirtino ir teismo posėdžio metu. Iš to teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šioje dalyje nėra pagrindo nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą.
8. Teismas dėl pareiškėjo pateiktų V. S., M. B., S. P., A. K. ir K. V. rašytinių paaiškinimų nurodė, jog jis nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, pareiškėjo nurodyti asmenys atliko kartu su juo laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdžiai galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jie nėra įspėti bei pasirašę dėl melagingų įrodymų davimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl teismas minėtais paaiškinimais nesirėmė ir padarė išvadą, kad byloje surinkta medžiaga buvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl rūkymo bendro naudojimo patalpose.
9. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui paaiškinimų bei įrodymų dėl įstaigoje iškabintų pranešimų, draudžiančių rūkyti, bei įrengtos rūkymo patalpos, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl neiškabintų draudžiančių rūkyti ženklų bei neįrengtos rūkymo patalpos liko nepaneigtos.
10. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju buvo nustatyta, jog pataisos įstaiga, pareiškėjui atliekant bausmę stacionaro patalpose ginčo laikotarpiu, neužtikrino Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies reikalavimo laikymosi, t. y. neužtikrino, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą grindė patirtais nepatogumais, teigė, jog tabako dūmais užterštas oras labai kenkia jo sveikatai, kalėdamas tokiomis sąlygos nuolat jautė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, fizinį skausmą. Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo teiginius, iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. pažymos Nr. 73(1)-162 nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų psichologines tarnybas dėl orumo pažeminimo, dvasinės kančios ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo lemti jo gyvenimas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad medicinos darbuotojai jam nenustatė (duomenys neskelbtini) ar kitų sveikatos sutrikimų. Teismas įvertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie byloje nustatyto Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pažeidimo (neiškabintų įspėjamųjų užrašų ar ženklų apie draudimą rūkyti, neįrengtų specialių rūkymui skirtų patalpų) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas nurodė, kad nustatytas pažeidimas nesukėlė pareiškėjui tokių pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK patalpose ginčo laikotarpiu buvo rūkoma. Pareiškėjas pateikė teismui savo ir kitų asmenų paaiškinimus, parduotuvės kvitus, taip pat dokumentus, kad jis kreipėsi į institucijas dėl rūkymo pataisos įstaigoje. Pareiškėjas kreipėsi žodžiu į pareigūnus, o į psichologus kreiptis negalėjo, nes nebuvo išleidžiamas net į lauką, rašyti skundus jam yra sunku dėl (duomenys neskelbtini).
14. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
15. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą prašo tenkinti jo apeliacinį skundą, nurodo, kad atsakovo atstovas turėjo užtikrinti, kad nebūtų rūkoma, nustatyti, kurie nuteistieji rūko, o kurie nerūko, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas pateikė teismui rūkiusių asmenų prisipažinimus. Pareiškėjo vertinimu, ir pats atsakovo atstovas pripažino, jog nuteistieji rūko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų neužtikrinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d., atlyginimo priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui paaiškinimų bei įrodymų dėl įstaigoje iškabintų pranešimų, draudžiančių rūkyti, bei įrengtos rūkymo patalpos, todėl pareiškėjo skunde nurodytos atitinkamos aplinkybės liko nepaneigtos, tačiau šiuo aspektu pareiškėjas neįrodė savo patirtos neturtinės žalos. Taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, kad kiti nuteistieji Pravieniškių PN-AK (stacionare) rūko; pareiškėjas aplinkybę, kad jis dėl to į administraciją nesikreipė, patvirtino ir teismo posėdžio metu; iš to teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šioje dalyje nėra pagrindo nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nenustatant atsakovo atstovo neteisėto neveikimo ginčo laikotarpiu neužtikrinant, kad pataisos įstaigos patalpose nebūtų rūkoma, ir pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Pravieniškių PN-AK ir jo pareigūnai neatliko neteisėto neveikimo, t. y. pareiškėjas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos patalpose buvo rūkoma (pareiškėjas nesikreipė su atitinkamais skundais ar pretenzijomis į pataisos įstaigos administraciją), ir pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl valstybei nekilo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėto neveikimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, išreikalavo iš atsakovo atstovo bylos nagrinėjimui reikalingą medžiagą, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
22. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų neperrašo, tačiau jas kai kuriais aspektais papildo ir pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
23. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo su skundu pateiktų kitų nuteistųjų paaiškinimų, jog jie Pravieniškių PN-AK laikino stebėjimo patalpose (stacionare) rūkė (b. l. 5–9), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtais paaiškinimais nesirėmė – iš jų turinio matyti, jog jie yra iš esmės analogiški, juose yra palikta vietos įrašyti asmens, kuris teikia skundą teismui, vardą ir pavardę, kai kuriais atvejais šios vietos yra paliktos tuščios, kitais gi atvejais kitomis rašymo priemonėmis ir kitu braižu yra įrašytas pareiškėjo vardas ir pavardė. Tiek šios aplinkybės, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai, sudarė pakankamą pagrindą teismui priimant sprendimą minėtais paaiškinimais nesivadovauti.
24. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė parduotuvės kvitus, iš kurių matyti, kad buvo perkami tabako gaminiai (b. l. 3–4). Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime dėl jų nepasisakė, tačiau šis trūkumas nelemia sprendime padarytų išvadų neteisingumo ar nepagrįstumo, nes minėti kvitai patvirtina tik tai, kad buvo perkami tabako gaminiai, ir negali patvirtinti šio ginčo teisingam išsprendimui svarbios aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu buvo rūkoma būtent patalpose, ir todėl pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taip pat, nors ant kvitų ranka yra užrašytos asmenų pavardės, tačiau tai nepatvirtina, kad šie kvitai iš tiesų yra tų asmenų ir kad jie rūkė būtent patalpose.
25. Pareiškėjas teikė prašymus išreikalauti stacionare ginčo laikotarpiu besigydžiusių asmenų duomenis apie tai, ar jie pirko tabako gaminius. Tokio pobūdžio duomenų vertinimas būtų analogiškas kaip ir pareiškėjo pateiktų parduotuvės kvitų, t. y. kad jie nei patvirtintų, nei paneigtų, jog asmenys, įsigiję tabako galinių, juos vartojo būtent patalpose, todėl išsireikalauti minėtus duomenis nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
26. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. balandžio 10 d. raštą Nr. S-967(3) „Dėl skundo“ (b. l. 29). Šis raštas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į minėtą instituciją dėl rūkymo Pravieniškių PN-AK, tačiau minėtame rašte nėra nei patvirtinta, nei paneigta, kad Pravieniškių PN-AK būtų nustatyta pažeidimų, susijusių su tabako gaminių vartojimu. Be to, pareiškėjas pateikė teismui skundą po dviejų dienų, t. y. 2019 m. balandžio 12 d. (b. l. 14), nuo to laiko, kai buvo surašytas minėtas institucijos atsakymas, kas leidžia manyti, jog pareiškėjas teikė institucijai skundą ne dėl to, kad Pravieniškių PN-AK patalpose ginčo laikotarpiu iš tiesų buvo rūkoma, o dėl to, kad būtų galima teismui pateikti atitinkamus duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta prieš tai, ginčo laikotarpiu (kuris yra pakankamai ilgas – 1 m. ir 3 mėn.) pareiškėjas nė karto raštu nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ar kitus padalinius dėl to, kad Pravieniškių PN-AK patalpose yra rūkoma ir dėl to jis patiria neigiamų išgyvenimų. Nors, pareiškėjo teigimu, jis skundų nerašė dėl to, kad jam dėl (duomenys neskelbtini) yra sunku rašyti, tačiau šie jo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais (t. y., kad jam yra sunku rašyti), be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas teikė teismui pakankamai ilgus ir išsamius procesinius dokumentus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pakankamai intensyviai gina savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus teismuose teikdamas skundus, t. y. pats ar su kitų asmenų pagalba skundai yra surašomi ir teikiami. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip sukliudžiusi pareiškėjui kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitus padalinius dėl rūkymo patalpose ir dėl to pareiškėjo patiriamų neigiamų išgyvenimų.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius