4ecb804f-e129-4d1d-96dc-8710d57c4c6a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                Civilinė

byla Nr. 2-439/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.3.;

122.2. (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties, kuria teismas nustatė ieÅ¡kovui žyminio mokesčio sumokėjimo terminÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo H. S. ieÅ¡kinį atsakovei L. B. dėl priverstinio akcijų pardavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

          Â

IeÅ¡kovas H. S. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę L. B. parduoti ieÅ¡kovui jai priklausančias UAB „Artharita“ 210 vnt. nematerialiÄ sias paprastÄ sias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 600 Lt. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė, bÅ«dama UAB „Artharita“ akcininke, veikia nesÄ Å¾iningai, nesilaiko protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir kaip akcininkė nesiekia, kad juridinis asmuo gautų pelnÄ , nekontroliuoja bendrovės direktoriaus ir savo veiksmais, turėdama 50 % akcijų, neleidžia kontroliuoti direktoriaus kitam akcininkui – ieÅ¡kovui.

Pateikdamas teismui ieškinį ieškovas sumokėjo žyminį mokestį – 132 Lt.

Pagal atskirÄ jį skundÄ byloje sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo už ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovę jam priverstinai parduoti akcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė keturiolikos dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo žyminiam mokesčiui – 3388 Lt sumokėti. Nurodė, kad reikalavimas priverstinai parduoti akcijas, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , yra turtinio pobÅ«džio reikalavimas perduoti atlygintinai nuosavybėn konkretų turtÄ , ir pagal LR CPK 85 straipsnio 1 dalies

2 punktÄ ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal tokio turto rinkos vertę. Jei akcijų rinkos vertę sunku nustatyti, mokėtino žyminio mokesčio suma nustatoma pagal nominaliÄ akcijų vertę. UAB „Artharita“ vienos akcijos nominali vertė yra 600 Lt, todėl teismas apskaičiavo, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra 126 000 Lt ir kad ieÅ¡kovas turi sumokėti 3520 Lt žyminį mokestį. Kadangi ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį, buvo sumokėjęs 132 Lt žyminio mokesčio, todėl buvo nurodyta ieÅ¡kovui primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dydį – 3388 Lt. Â

III. Atskirojo skundo argumentai

IeÅ¡kovas H. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, kuria nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Pagrindinis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tikslas yra ne nuosavybės įsigijimas, o  juridinio asmens dalyvio, kaip akcininko teisių apgynimas. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl to, kad atsakovė veikia nesÄ Å¾iningai, nesilaiko protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir kaip akcininkė nesiekia, kad juridinis asmuo gautų pelnÄ , nekontroliuoja bendrovės direktoriaus, dėl to pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl priverstinio akcijų pardavimo nėra turtinis ginčas.

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo ieÅ¡kinio sumÄ , remdamasis nominalia akcijų verte, kadangi CK 2.118 straipsnis numato, kad akcijų kaina nustatoma tik po to, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Priimant teismo sprendimÄ , akcijų kaina dar nežinoma, todėl nežinoma ir ieÅ¡kinio kaina. Dėl to teismui pateiktas ieÅ¡kinys yra neturtinis.

3) Kauno apygardos teismas netinkamai taikė CK 2.121 straipsnį ir CK 2.120 straipsnį. Pagal šiuos straipsnius, jeigu yra asmenys, kurie turi pirmenybę įsigyti priverstinai parduodamas akcijas, jiems ir turi būti sudaryta galimybė įsigyti akcijas. Ir tik po to likusias akcijas galėtų įsigyti ieškovas. Taigi yra galima situacija, kad, patenkinus ieškovo ieškinį, jis vis tiek neįgys priverstinai parduodamų akcijų. Dėl to CK norma, numatanti teisę kitiems asmenims įgyti priverstinai parduodamas akcijas po teismo sprendimo priėmimo rodo, kad ieškinys dėl priverstinio akcijų pardavimo yra neturtinis.

4) Kauno apygardos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-96/2006 ir 2-1150/210, taip pažeisdamas CPK 4 straipsnį. Tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę teikti teisės normų išaiškinimus.

5) IÅ¡vada, kad pateiktas ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, pažeidžia CPK 4 straipsnį, t.y. nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nutartyje Nr. 3K-3-334/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad kai pareiÅ¡kiamas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas ar reikalavimÄ Ä¯vertinti pinigais yra sudėtinga arba neįmanoma, mokamas paprastasis žyminis mokestis, kuris nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad „ieÅ¡kinio sprendimo dienÄ yra sunku nustatyti akcijų rinkos vertę“, todėl teismas priimdamas nutartį turėjo vadovautis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Be to teismas, priimdamas ieÅ¡kinį su apmokėtu žyminiu mokesčiu neturtiniams ginčams, nenustatė jokių trÅ«kumų, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismas laikėsi nuomonės, kad pateiktas ieÅ¡kinys yra neturtinio pobÅ«džio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, yra pagrįsta ir teisėta. Klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieÅ¡kovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). IÅ¡ esmės nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas – ar ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio ar neturtinio pobÅ«džio, kuris lemia už šį reikalavimÄ mokėtino žyminio mokesčio dydį.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi bÅ«ti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad iÅ¡spręsti klausimÄ , koks žyminis mokestis mokėtinas už pateiktÄ procesinį dokumentÄ â€“ Å¡iuo atveju ieÅ¡kinį, teismas turi įvertinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ , kokios rÅ«Å¡ies ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiÅ¡kiamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas H.

S. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę L. B. parduoti ieÅ¡kovui jai priklausančių UAB „Artharita“ 210 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 600 Lt (I t. b. l. 5-8). CK 2.115 straipsnis, kurio pagrindu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, numato, jog uždarosios akcinės bendrovės akcininkai turi teisę kreiptis į teismÄ reikalaudami, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos, priklausančios kitam akcininkui, kurio veiksmai prieÅ¡tarauja uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, bÅ«tų parduotos akcininkui, kuris kreipiasi į teismÄ .

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 14 straipsnyje nurodyta, jog akcininkai turi turtines ir neturtines teises, todėl ir akcininkų teisių gynimo bÅ«dų yra įvairių – ir turtinio, ir neturtinio pobÅ«džio (LR CK 1.138 str., ABÄ® 15, 16 str.). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ sprendžiant, ginčas yra turtinis ar neturtinis, reikia žiÅ«rėti į materialiojo teisinio reikalavimo esmę. Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė, jog ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tikslas yra ne nuosavybės įsigijimas, o jo, kaip akcininko, teisių apgynimas, tačiau ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das ir priemonės – priverstinis akcijų pardavimas pagal teismo sprendimÄ , yra turtinis reikalavimas, kadangi tokiu reikalavimu siekiama priverstinai parduoti akcijas, t.y. perleisti turtÄ , kuris suteikia tam tikras turtines ir neturtines teises ir kurį galima įkainoti.

Teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , negali sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog reikalavimas įpareigoti atsakovę parduoti ieÅ¡kovui akcijas, laikytinas neturtinio pobÅ«džio reikalavimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį už ieÅ¡kinį, kaip už

turtinį reikalavimÄ , pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2-96/2006 ir Nr. 2-1150/2010.

Teismams sprendžiant bylas, turi bÅ«ti siekiama teisinio stabilumo, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama į teismų suformuotÄ praktikÄ , jei ankstesni teismų sprendimai buvo priimti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios ir turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta teisės taikymo taisyklė. Esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai (inter alia Lietuvos apeliacinio teismo) atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Taigi, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose, kuriose pasisakyta bÅ«tent dėl analogiÅ¡ko ginčo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi. Atsižvelgiant į minėtose bylose suformuotÄ praktikÄ , konstatuotina, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ yra sunku nustatyti akcijų rinkos vertę, mokėtino žyminio mokesčio sumÄ teismas nustato preliminariai raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 86 str. 1 d.). Vienas iÅ¡ objektyvių kriterijų nustatant preliminariai žyminio mokesčio dydį – nominali akcijų vertė, pagal kuriÄ pirmosios instancijos teismas ir nustatė mokėtino mokesčio dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju apeliantas skunde neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl žyminio mokesčio, mokėtino už paduodamÄ teismui ieÅ¡kinį, dydžio ir dėl nagrinėjamo ginčo pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-334/2009). Kasacinio teismo praktikoje, tame tarpe ir apelianto nurodytoje nutartyje, konstatuota, kad

turtinio ginčo įkainojimÄ lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus

turtinius praradimus (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtÄ teismų praktikÄ , pažymi, jog nagrinėjamoje byloje materialinis teisinis reikalavimas yra priverstinis akcijų pirkimas-pardavimas ir toks ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia reikalavimÄ teismo sprendimu perleisti turtÄ . Toks reikalavimas suteikia tam tikras turtines teises ir pareigas ir jį galima įkainoti.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 2.121 ir 2.120 straipsnius, nurodant, jog galima situacija, kad patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas vis tiek neįsigys parduodamų akcijų. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovo nurodyta galima situacija nekeičia reikalavimo esmės, kadangi ieÅ¡kinio tenkinimo atveju atsakovas vis

tiek netektų teisių į savo akcijas. Nuo teismo sprendimo dėl priverstinio akcijų pardavimo priėmimo dienos atsakovas

be ieškovo sutikimo neturėtų teisės parduoti ar kitaip perleisti akcijas, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas teises, jeigu teismas nenutartų kitaip (CK 2.117 str. 1, 2 d.). Teismas, patenkinęs ieškinį, turi paskirti ekspertus, kurie nustatytų akcijų

kainÄ . Ekspertai turi pradėti dirbti tik po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja (CK 2.118 str. 1, 2 d.). Kai ekspertai pateikia ataskaitÄ dėl akcijų

kainos, teismas turi priimti nutartį dėl kainos nustatymo ir nustatyti, kas apmoka ekspertų darbÄ bei kitas jų

išlaidas (CK 2.119 str. 1 d.). Kai įsiteisėja teismo nutartis dėl kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi perduoti

ieÅ¡kovo nuosavybėn akcijas, o ieÅ¡kovas turi priimti akcijas ir sumokėti nustatytÄ kainÄ . Kaina turi bÅ«ti sumokama perduodant ieÅ¡kovo nuosavybėn akcijas (CK 2.120 str. 1 d.). Jeigu kiti juridinio asmens dalyviai ar asmenys turi pirmenybės teisę įsigyti priverstinai

parduodamas akcijas, juridinis asmuo, gavęs įsiteisėjusiÄ teismo nutartį dėl kainos nustatymo, privalo pasiÅ«lyti akcijas įsigyti

tokiems asmenims už teismo nustatytÄ kainÄ (CK 2.121 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl reikalavimo priverstinai parduoti akcijas įkainojimo pažymėtina tai, jog akcijos yra turtas ir jų vertė gali būti nustatyta pinigine išraiška. Taigi ieškovo ieškiniu suformuluotas reikalavimas atsakovei – įpareigoti parduoti atsakovės turimas akcijas ieškovui – yra reikalavimas

perduoti atlygintinai nuosavybėn konkretų turtÄ . Pagal CPK 85 straipsnio pirmosios dalies 2 punktÄ , ieÅ¡kinio suma bylose

dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Todėl ieškinys dėl priverstinio akcijų pardavimo gali būti įkainotas ir jo suma lygi reikalaujamų akcijų rinkos vertei. Vien ta aplinkybė, kad reiškiant ieškinį

nėra žinoma akcijų rinkos vertė, negali būti pagrindu išvadai, kad ieškinio negalima įkainoti ir jis laikytinas neturtinio

pobÅ«džio reikalavimu. Atsižvelgiant į įstatymo nustatytÄ bylų dėl priverstinio akcijų pardavimo specifikÄ ,

ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje tokio ieÅ¡kinio sumÄ yra sunku nustatyti, nes akcijų

kaina tokiose bylose yra nustatoma tik paskyrus ekspertus (CK 2.118 str.), todėl šiuo atveju taikytina CPK 86 straipsnio pirmoji dalis ir, byloje

esant duomenims apie nominaliÄ akcijų vertę, žyminio mokesčio dydis nustatytinas preliminariai pagal nominaliÄ akcijų vertę. TokiÄ praktikÄ

formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011.

Taigi, apelianto skunde pateikti aiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę parduoti ieškovui atsakovei priklausančias 210 vnt. akcijų laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios

instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2010 m. spalio 5 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovÄ H. S. primokėti

trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį už ieÅ¡kinį – 3388 Lt ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Artūras

Driukas

                                                                                               Kazys

Kailiūnas

 Â

                                                                                               Egidijus

Žironas