TA-858-74-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedįpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją atsakyti tiksliai ir teisingai į pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. pareiškime, registracijos Nr. APS-36-3301, pateiktą klausimą, ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH jis atleistas iš darbo VGTU;
Legislator headnote
AI generatedTA-858-74-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją išnagrinėti pareiškėjo pareiškimus 2011 m. kovo 10 d., registracijos Nr. APS-36-3261, ir 2011 m. kovo 14 d., registracijos Nr. APS-36-3301.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. TA858-74/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00807-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 61.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 20-22), prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją atsakyti tiksliai ir teisingai į pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. pareiškime, registracijos Nr. APS-36-3301, pateiktą klausimą, ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH jis atleistas iš darbo VGTU;
2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją paneigti 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122 paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją apie pareiškėją tokio turinio tekstu: „K. S. nebuvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir netiesa, kad jis šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais“, paneigimą padaryti tokiu pat būdu, kaip nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys paskleisti;
3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 500 litų materialinės žalos atlyginimą ir turėtas teismo išlaidas;
4) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (25)SD-5284;
5) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją išnagrinėti pareiškėjo pareiškimus 2011 m. kovo 10 d., registracijos Nr. APS-36-3261, ir 2011 m. kovo 14 d., registracijos Nr. APS-36-3301.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu (b. l. 161-168) pareiškėjo K. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, pažymėjo, kad jis pirmosios instancijos teismo sprendimo kopiją gavo 2012 m. gegužės 28 d., todėl praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pareiškėjas nurodė, jog jis sprendimo priėmimo dieną, laikotarpiu 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. birželio 4 d., buvo nedarbingas. Pažymėjo, jog jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo parengti apeliacinio skundo, jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje ir be jo žinios taip pat negalėjo parengti apeliacinio skundo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė pasiūlyti pareiškėjui pateikti įrodymus apie jo sveikatos būklę laikotarpiu 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. birželio 4 d., priežastis dėl kurių jam buvo nustatytas nedarbingumas laikotarpiu 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. birželio 4 d.
Pareiškėjas K. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 13 d. pateikė papildomus įrodymus, argumentus, pažymėjo, jog liga ir nedarbingumas yra dvi skirtingos sąvokos. Pabrėžė, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti grindė nedarbingumu. Pareiškėjo vertinimu, nedarbingumo laikotarpiu jis negalėjo dirbti jokio darbo, t. y. šiuo atveju parengti apeliacinio skundo.
Pareiškėjas pabrėžė, jog jis 2012 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Lukiškių polikliniką, kur jam buvo atsisakyta pateikti papildomus dokumentus apie jo sveikatos būklę laikotarpiu 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. birželio 4 d., priežastis dėl kurių jam buvo nustatytas nedarbingumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II. Prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl termino apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo K. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą, paduoti atnaujinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalimi, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą 2012 m. gegužės 18 d. (b. l. 161-168), todėl apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo panaikinimo turėjo būti pateiktas iki 2012 m. birželio 1 d. Tuo tarpu pareiškėjas apeliacinį skundą teismui pateikė 2012 m. birželio 18 d. Ginčo byloje dėl to, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, nėra. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjo K. S. pateikti argumentai dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo yra pagrįsti ir sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą jis gavo 2012 m. gegužės 28 d., apeliacinio skundo laiku negalėjo pateikti dėl savo nedarbingumo. Pareiškėjas taip pat pateikė 2012 m. gegužės 10 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimo kopiją, 2012 m. gegužės 15 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimo kopiją, 2012 m. gegužės 22 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimo kopiją, 2012 m. gegužės 28 d. pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimo kopiją. Remiantis nurodytais dokumentais, darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. birželio 4 d. buvo nustatytas nedarbingumas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Pabrėžtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, bet iš jo pasišalino jam nesibaigus, nes pasijuto blogai (b. l. 155-160). Taigi byloje nėra pagrįstų duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjui buvo žinoma apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną. Be to, nei pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo ir skelbiant priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą (b. l. 160). Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. pareiškėjui teismo sprendimo nuorašas buvo išsiųstas 2012 m. gegužės 21 d. (b. l. 169), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nedalyvavo skelbiant priimtą teismo sprendimą, byloje neturėjo jam atstovaujančio advokato, pažymi, jog pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą jam nepalankų teismo sprendimą galėjo tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs. Pareiškėjui reikėjo laiko apeliaciniam skundui surašyti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos eigos metu neturėjo jam atstovaujančio advokato. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo 2012 m. gegužės 28 d., todėl laikytina, jog nuo tada jam tapo žinomas ginčijamo sprendimo turinys.
Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjui laikotarpiu 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. birželio 4 d. buvo nustatytas nedarbingumas. Atkreiptinas dėmesys, jog pats savaime asmens nedarbingumas negali būti laikomas priežastimi, kuria remiantis gali būti atnaujintas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių buvo nustatytas asmens nedarbingumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-151/2007, 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-269/2007) yra ne kartą nurodęs, jog vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos. Tokiu atveju būtina įvertinti, kiek liga galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba liga ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Be to, sprendžiant klausimą, ar asmens liga gali būti pripažinta svarbia priežastimi ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies prasme, būtina įvertinti, kiek ji galėjo padaryti įtakos sergančio asmens fizinėms galimybėms įstatymo nustatytu laiku paduoti skundą.
Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo pasiūlęs pareiškėjui pateikti medicininius dokumentus (pavyzdžiui, pažymas iš medicinos įstaigos) apie jo sveikatos būklę laikotarpiu, kai jam buvo nustatytas nedarbingumas, t. y. 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. birželio 4 d. laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pateikdamas papildomus įrodymus pareiškėjas pažymėjo, jog dokumentų apie jo sveikatos būklę medicinos įstaiga jam neišduoda. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su negalėjimu nedarbingumo laikotarpiu parengti apeliacinio skundo, ir byloje nesant įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus argumentus dėl negalėjimo pateikti medicininių dokumentų, sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo pateikti. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų realizuoti teisę kreiptis į teismą, kreipdamasis su apeliaciniu skundu ir prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti 2012 m. birželio 18 d. (praėjus 14 dienų nuo nedarbingumo laikotarpio pasibaigimo, teismo sprendimo nuorašą gavus 2012 m. gegužės 28 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per protingą terminą pateikė prašymą apeliaciniam skundo terminui atnaujinti ir apeliacinį skundą laikytina, jog pareiškėjas apeliacinį skundą pavėlavo pateikti dėl ne nuo jo priklausančių objektyvių aplinkybių, todėl terminas apeliaciniam skundui pateikti yra atnaujintinas.
Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių neturėtų prarasti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pateiktą apeliacinį skundą, pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas savo forma ir turiniu iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Vertinant apeliacinį skundą, pažymėtina, kad jis priskirtinas žyminiu mokesčiu neapsimokestinamų skundų kategorijai (ABTĮ 40 str.1 d. 1 p., 11 p., 40 str. 3 d.), todėl, atnaujinus jo padavimo terminą, apeliacinis skundas priimtinas nagrinėti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo K. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinti.
Priimti pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo nagrinėti apeliacine tvarka.
Išsiųsti dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo nuorašus ir informuoti, kad jie per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas