4eca958d-c42c-46c0-a2b4-e322cf64f978 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-2198-983/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08865-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo Asta Adamonytė-Å ipkauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovei S. C. Å . dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA arba pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės S. C. Å . 38,10 Eur dydžio nesumokėtÄ vietinės rinkliavos sumÄ (toliau – ir Rinkliava), susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2,06 Eur delspinigių. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 24,20 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje“.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – ir Rinkliava). RinkliavÄ privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymÄ , teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Pažymi, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2019 iki 2021 m. valdė nekilnojamÄ jį turtÄ Vilniaus mieste: patalpos/butai, adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai atsakovei taikoma prievolė mokėti RinkliavÄ , apskaičiuotÄ atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotÄ ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. PareiÅ¡kėjai vykdant teisės aktų nustatytÄ pareigÄ informuoti atsakovę apie esamÄ prievolę mokėti RinkliavÄ , buvo suformuoti ir pateikti 7 mokėjimo praneÅ¡imai.

Mokėjimo praneÅ¡imai buvo iÅ¡siųsti adresu (duomenys neskelbtini), nustatytu pagal Rinkliavos nuostatų taisykles. Atsakovei Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais Rinkliavos nesumokėjus, pareiÅ¡kėja taip pat pateikė 5 priminimus apie pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ . Tačiau, neatsižvelgiant į pateiktÄ informacijÄ , įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas. Atsakovei pradelsus Rinkliavos mokėjimo terminus taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius. Atsakovė atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nepateikė.

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 38,10 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , kuri susidarė už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2,06 Eur delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis). Vietinių rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , o Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti.

Å iose sistemose gali bÅ«ti tvarkomos visos atliekos, iÅ¡skyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytÄ ir jos teritorijoje galiojančiÄ vietinę rinkliavÄ , kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems Å¡iuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavÄ kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimÄ jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiÅ¡kinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukÅ«ręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtÄ sprendimÄ atleisti (suteikti lengvatÄ ) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali bÅ«ti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 nustatė taikyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. bei tuo pačiu sprendimu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nuostatų 6.5. papunktį, rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į Savivaldybės biudžetÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ . Nuostatų 6.6. punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavÄ . Pagal Nuostatų 59 punktÄ , administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo praneÅ¡imÄ už nekilnojamojo turto objektÄ , kuriems galima nustatyti tikslų plotÄ .

Remiantis byloje pateiktu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gruodžio 1 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. priklauso nekilnojamojo turto objektas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėtoja ir turėjo pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ . Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo praneÅ¡imai bei priminimas sumokėti įsiskolinimÄ .

Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės turimo nekilnojamojo turto plotÄ . Byloje nėra duomenų, kad atsakovei bÅ«tų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visÄ Ä¯siskolinimÄ atsakovė bÅ«tų sumokėjusi. Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ vietinę rinkliavÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos Å¡ios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius.

Delspinigių dydis neturi virÅ¡yti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Mokesčių administravimo įstatymÄ nustatyto delspinigių dydžio. Nuostatų 83-87 punktuose yra nustatyta delspinigių apskaičiavimo tvarka. Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kadangi Å¡iuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAÄ® nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavÄ (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo praÅ¡ymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartÄ konstatuota, jog senaties terminų klausimui Å¡ioje srityje spręsti pagal analogijÄ turi bÅ«ti taikomos MAÄ® nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016).

Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020). MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau ir – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Pareiškėjos pateikti mokėjimo pranešimi patvirtina, kad atsakovei 38,10 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10908520, 2020 m. sausio 30 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11006941, 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11526367, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11960523.

Taip pat atsakovei 2019 m. liepos 23 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. liepos 8 d., 2022 m. sausio 24 d. buvo siųsti priminimai dėl mokėtinų sumų. Vadinasi, atsakovei vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. apskaičiuota galiojant MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, kuria taikomas 3 metų senaties terminas. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi 2022 m. gruodžio 8 d., neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (Å¡iuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).

Teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju taip pat nėra praleistas ir mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestį atsiradimo dienos, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAÄ® 107 straipsnio 1 dalis). Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ sumokėtÄ RinkliavÄ .

Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo bÅ«ti sumokėta į savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ (Rinkliavos nuostatų 60 punktas). Pagal Å¡ių nuostatų 62 punktÄ delspinigių dydis neturi virÅ¡yti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymÄ nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tÄ dienÄ paskelbtÄ galiojusių delspinigių dydį. MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti RinkliavÄ laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAÄ® nustatytÄ laikotarpį. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ nustatytu laiku, o iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja informavo atsakovę apie susidariusiÄ skolÄ ir apie atsakovės pareigÄ sumokėti vietinę rinkliavÄ Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo reikalavimas iÅ¡ atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkinamas, priteisiant iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos naudai 38,10 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 2,06 Eur delspinigių. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme taip pat praÅ¡o priteisti 24,20 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už advokato suteiktas paslaugas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiÅ¡kėjo teisė reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas atsisako skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimÄ padavus skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) teismui.

Sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio, ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka. Sprendžiant, ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso Å¡alis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiÅ¡kumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigÄ procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrÄ Å¾inti tik pagrįstas ir racionalias iÅ¡laidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

Teisės į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ neriboja proceso Å¡alies statusas – vieÅ¡ojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos Å¡iam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo bÅ«tinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, atstovo pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja vieÅ¡ojo administravimo subjekto, esančio bylos Å¡alimi, galimybės bÅ«ti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iÅ¡kilus sudėtingam teisiniam klausimui vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sÄ lygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) Å¡ioje byloje konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus ir todėl tokių iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas iÅ¡ atsakovės – pareiÅ¡kėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindÄ manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismÄ be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sÄ naudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingÄ teisminę gynybÄ bÅ«tų apribota.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia : PareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ tenkinti. Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iÅ¡ atsakovės S. C. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,10 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 10 euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2,06 Eur (du eurus ir 6 euro centus) delspinigių.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Atsakovei teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų praneÅ¡imų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio praneÅ¡imÄ :

„Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) 2023 m. vasario 28 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. eI-2198-983/2023 pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovei S. C. Å . dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo, ir 2023 m. vasario 28 d. priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2198-983/2023.

Å io teismo praneÅ¡imo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo praneÅ¡imo apie teismo priimtÄ ir paskelbtÄ teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI-2198-983/2023, taip pat paties teismo sprendimo Å¡ioje administracinėje byloje atsakovei S. C. Å ., įteikimo diena. Informacijos galima teirautis Vilniaus apygardos administracinio teismo bendruoju telefonu Nr. (8 5) 264 8703.“ Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė