4ec9c6aa-dc25-4e53-b1f7-c8b7f2364530 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-131/2014Procesinio sprendimo kategorija 127.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „LITAS PRIE LITO“ direktorės J.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LITAS PRIE LITO“ civilinėje byloje Nr. B2-5837-661/2013 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „LITAS PRIE LITO“ direktorės J.J. pareiÅ¡kimÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja UAB „LITAS PRIE LITO“ direktorė J. J. kreipėsi į teismÄ ir prašė atsakovui UAB „LITAS PRIE LITO“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , įmonės restruktÅ«rizavimo administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“.

Nurodė, kad atsakovo veikla - inovatyvių duomenų valdymo technologijų Pabaltijo rinkose diegimas, sisteminio aplinkos vizualizavimas. Dėl AB DNB banko klaidingo investavimo patarimo, atsakovas turėjo finansinių sunkumų. Be to, dėl žymiai lėtesnių Lietuvos Respublikos valdymo institucijų vykdomų Europos SÄ jungos nuostatų dėl PVM e-sÄ skaitų perkėlimo į nacionalinę teisę tempų nei tikėtasi, atsakovas negalėjo įgyvendinti laiku savo veiklos planų, todėl bendrovės veiklos rezultatai buvo nuostolingi.

Manė, jog įmonės restruktÅ«rizavimas sudarytų galimybės atstatyti ilgalaikį mokumÄ , grÄ Å¾inti skolas kreditoriams ir iÅ¡vengti bankroto. Bendrovės vienintelis akcininkas UAB „Lipnus“ 2013 m. spalio 9 d. pritarė atsakovo restruktÅ«rizavimo procesui, atsakovo restruktÅ«rizavimo plano metmenims bei pastarojo restruktÅ«rizavimo administratoriaus UAB „Bankroto centras“ kandidatÅ«rai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė atsakovui iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo finansinius duomenis, konstatavo, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Be to, darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nuostolingai dirbo 2010, 2011, 2013 metais, taip pat atsakovo finansinių sunkumų pradžiÄ laikė 2010 metų pabaigÄ (gruodžio mėnuo). Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis atsakovo bendrovės finansiniai sunkumai Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 punkto prasme bÅ«tų pripažintini laikinais.

Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktus restruktÅ«rizavimo plano metmenis, atsisakė iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi restruktÅ«rizavimo plano metmenyse numatytas priemones laikė nerealiomis restruktÅ«rizavimo tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs preliminarų atsakovo verslo planÄ , nustatė, jog atsakovas planavo parduoti turimas AB „IVPĮ“ akcijas, susitelkti į esamų produktų apimčių didinimÄ , gauti pajamų ir atsiskaityti su AB DnB bankas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog finansinį turtÄ , kurio vertė 5112486 Lt, sudarė 37 proc. UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų, kurios buvo įkeistos AB DnB bankas 2008 m. gegužės 14 d. sutarties Nr. K-2400-2008-233 įvykdymo užtikrinimui. MinėtÄ sutartį AB DnB bankas nutraukė bei kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, todėl pirmosios instancijos teismas, vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , akcijų pardavimÄ laikė apsunkintu.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta atsakovui iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , restruktÅ«rizavimo administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“, nustatyti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ laikotarpiui nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos, nustatyti restruktÅ«rizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui datas, t. y. kad planas pateikiamas teismui per 6 mėnesius nuo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, nustatyti įmonės sÄ skaitų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti mokamos einamosios įmokos, neatsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, sÄ raÅ¡Ä .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovas atitinka visus Ä®RÄ® 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, iÅ¡keliant restruktÅ«rizavimo bylÄ : atsakovas turi finansinių sunkumų ir yra tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius, atsakovas nėra nutraukęs veiklos, bendrovei nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieÅ¡ tris metus iki pareiÅ¡kimo teismui dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo dienos, taip pat atsakovui niekada nebuvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.2.

Bendrovė turi ilgalaikio turto už 238934 Lt, nematerialaus turto bendra vertė – 238934 Lt, finansinio turto turi už 5112486 Lt, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovÄ esant nemokiu. Atsakovo finansinė padėtis turi bÅ«ti vertinama ne formaliai, bet nagrinėjama atidžiai, siekiant nustatyti realiÄ finansinę padėtį ir restruktÅ«rizavimo sėkmę. Siekiant sumažinti finansinę naÅ¡tÄ atsakovui dalis skolos buvo kapitalizuota, tačiau Å¡io fakto teismas apskritai nevertino ir dėl jo nepasisakė.3. 2012 m.

įmonė dirbo pelningai, todėl labiau tikėtina, kad ir 2013 metus atsakovas taip pat baigs pelningai. Ä®monė ne visada dirbo nuostolingai, todėl atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobÅ«džio. Atsižvelgiant į prognozuojamÄ Lietuvos ekonomikos atsigavimÄ , įvyksiantį Europos SÄ jungos nuostatų dėl PVM e-sÄ skaitų perkėlimo į nacionalinę, nuostolingos veiklos atsisakymÄ bei kreditorių reikalavimų tenkinimÄ pardavus finansinį investicinį turtÄ , atsakovas bus pajėgus atsiskaityti su visais kreditoriais.

Be to, atsakovas yra pasirašęs sutartis, kurių vykdymas padėtų atsakovui toliau gyvuoti. Taip pat yra aktyviai deramasi su būsimais atsakovo teikiamų paslaugų pirkėjais.

4. RestruktÅ«rizavimo plano matmenyse numatytos priemonės yra realios restruktÅ«rizavimo tikslams pasiekti. Tuo tarpu, teismas netinkamai įvertino restruktÅ«rizavimo plano matmenų pagrįstumÄ , netinkamai iÅ¡nagrinėjo nemokumo klausimÄ , iÅ¡ esmės nevertino ir įmonės vykdomos veiklos, jos perspektyvų. Atsakovas yra sudaręs dvi naujas sutartis dėl paslaugų teikimo su naujais klientais, planuoja parduoti turimas AB „IVPĮ“ akcijas bei susitelkti į esamų produktų apimčių didinimÄ , todėl akivaizdu, jog atsakovas toliau vykdo veiklÄ , iÅ¡ kurios gauna pelno, mažina įsipareigojimus kreditoriams.

Be to, nors ketinamos parduoti akcijos yra įkeistos, tačiau visos lėšos teks įkaito turėtojui, todėl turto pardavimas nors ir iÅ¡ varžytinių yra įmanomas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.RestruktÅ«rizavimo proceso tikslas – iÅ¡saugoti ir plėtoti veiklÄ Ä¯monės, kuri turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi Å«kinės komercinės veiklos, sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto.

Ä®monė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų jÄ nutraukti veiklÄ ir bankrutuoti (Ä®RÄ® 2 str. 1 d.). Ä®monės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas ir nebuvo pažeisti Å¡io įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (Ä®RÄ® 7 str. 4 d.).Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , tarp jų – jeigu buvo pažeisti Å¡io įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 2 p.), ir jeigu įmonė yra nemoki (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p.).

Ä®RÄ® 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenyse, be kita ko, nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi bÅ«ti numatytos Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog 2012 m. atsakovas dirbo pelningai ir tikėtina, jog 2013 m. atsakovas taip pat baigs pelningai.

IÅ¡ byloje esančių pelno (nuostolių) atskaitų už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013 m. matyti, jog atsakovas per 2010 metus patyrė 756259 Lt nuostolį (60 l.), per 2011 metus patyrė 216583 Lt nuostolį (72 l.), per 2012 metus gavo 80427 Lt pelnÄ (83 l.), per 2013 metų deÅ¡imt mėnesių patyrė 307616 Lt nuostolį (84 l.). Be to, iÅ¡ byloje esančių atsakovo balansų matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai tik didėjo: 2010 m. sudarė 260227 Lt (61 l.), 2011 m.

– 484928 Lt (71 l.), 2012 m. – 529635 Lt (82 l.), 2013 m. – 680074 Lt (85 l.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo finansiniai sunkumai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl apelianto argumentus, jog atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini, laiko nepagrįstais, prieÅ¡taraujančiais byloje esantiems įrodymams. Apeliacinis teismas atsakovo argumentus dėl atsakovo tolimesnės sėkmingos ir perspektyvios veiklos, prognozuojamo finansinio atsigavimo taip pat laiko niekuo nepagrįstais, deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka Ä®RÄ® nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkÅ«rimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (Ä®RÄ® 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktÅ«rizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės Å«kinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumÄ , normaliÄ veiklÄ , kartu sumažinti skolas, iÅ¡saugoti bendrovės konkurencingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Apeliantas nurodo, jog restruktÅ«rizavimo plano matmenyse numatytos priemonės yra realios restruktÅ«rizavimo tikslams pasiekti. Su tokia apelianto iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjamas atsakovo skundas dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas (civilinė byla Nr. 2-16024-866/2012). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi minėtÄ skundÄ atmetė.

Å ioje nutartyje buvo nustatyta, jog atsakovas ir AB DNB bankas 2008 m. gegužės 14 d. sudarė kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2008-233, prievoles užtikrinant AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų įkeitimu, tačiau minėta sutartis 2012 m. birželio 1 d. buvo nutraukta. Apeliantas nurodo, jog atsakovas planuoja parduoti turimas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ įkeistas akcijas bei susitelkti į esamų produktų apimčių didinimÄ , o įkeistų akcijų pardavimas iÅ¡ varžytinių yra įmanomas, be to, visos lėšos teks įkaito turėtojui, tačiau tai tėra apelianto prielaidos, nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino restruktÅ«rizavimo plano matmenų pagrįstumÄ , visapusiÅ¡kai įvertino ir iÅ¡nagrinėjo atsakovo vykdomÄ veiklÄ , jo perspektyvas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo finansinius duomenis, konstatavo atsakovÄ esant nemokiu. IÅ¡ byloje esančio 2013 m. spalio 9 d. balanso matyti, jog atsakovas turimas turtas sudaro 5375177 Lt, tačiau didžioji dalis minėto turto yra finansinis turtas, kuris sudaro 5112486 Lt.

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 680074 Lt (85 l.), tačiau restruktÅ«rizavimo plano matmenų duomenimis, atsakovo skolos kreditoriams yra 3171474,76 Lt (51 l.). Atsižvelgiant į tai, jog dalis atsakovo finansinio turto yra įkeista, byloje nesant duomenų dėl konkrečios įkeisto finansinio turto sumos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ pripažino nemokiu. Dėl kitų atskirtajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                               Marytė Mitkuvienė