4ec41783-a922-4c72-9b8c-dddb07972706 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1367-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02011-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15; 1.15.2.3.2; 1.21.;1.37.2.3., 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. B. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-3) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), priteisti 10 000,00 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI kamerose, atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. buvo laikomas kamerose, kuriose bendras plotas buvo 8 kv. m., kartu buvo laikomi 3-5 asmenys, todėl vienam asmeniui tekdavo 0,5 kv. m. laisvo ploto. Tokios laikymo sÄ lygos prieÅ¡taravo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, pagal kuriÄ , vienam asmeniui turinti tekti ploto norma yra 4 kv. m. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad lovos-gultai buvo surÅ«diję ir sulūžę, todėl tekdavo miegoti ant grindų; tualeto-unitazo nebuvo, tik sanitarinis įrenginys grindyse, elektros instaliacija netvarkinga, kyÅ¡ojo laidai; ant sienų augo grybelis.

Dėl nurodytų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizines ir dvasines kančias, garbės ir orumo pažeminimÄ , susirgo depresija. Teigė, jog laikymas nurodytomis sÄ lygomis pažeidė jo teises, nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje, todėl praÅ¡o nagrinėjant skundÄ bei priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovautis EŽTT praktika. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka, teismo Å¡aukimu.

Å iaulių TI atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 16).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių TI, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 11-16) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime Å iaulių TI nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2012-12-21 iki 2013-05-09 (toliau – ir ginčo laikotarpis) kamerose: Nr. 6, kurioje buvo laikomi 6-8 asmenys ir vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 2,82 kv. m. iki 3,76 kv. m.; kameroje Nr. 8, kurioje buvo laikomi 10-11 asmenų ir vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 1,52 kv. m. iki 1,67 kv. m.; kameroje Nr. 94, kurioje buvo laikomi 6-9 asmenys ir vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 2,08 kv. m. iki 3,13 kv. m.; kameroje Nr. 22, kurioje buvo laikomi 7-10 asmenų ir vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 2,03 kv. m. iki 2,9 kv. m.; kameroje Nr. 91, kurioje buvo laikomi 7-12 asmenų ir vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 1,54 kv. m. iki 2,64 kv. m.; kameroje Nr. 97, kurioje buvo laikomi 5-6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų tekęs plotas svyravo nuo 3,17 kv. m. iki 3,8 kv. m.; taip pat kameroje Nr. 57, kurioje buvo laikomi 6-9 asmenys ir vienam iÅ¡ jų tekęs plotas svyravo nuo 2,22 kv. m. iki 3,33 kv. m. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad EŽTT praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas pagal KonvencijÄ turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam.

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pažymėjo, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todėl Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visada turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. plotÄ . Taip pat akcentavo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu nebÅ«na gyvenamojoje kameroje).2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos HN 76:2010, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 2 punkte įtvirtinta analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostata, t. y. veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas ir įrengtas iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pažymėjo, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso (pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä ) negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Teigė, jog pagal Higienos normos HN 76:2010 56-60 punktų nuostatas, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsio.

Pažymėjo, kad teisės aktuose nustatyta imperatyvi pareiga patiems kamerose laikomiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė pirmiausia priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Esant nurodytoms aplinkybėms, Å iaulių TI mano, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo.

Nenustačius Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo A. B. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu, praktikoje.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14 – 653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1407-858/2015; 2013 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-502-13).Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).Dėl kameros plotoIÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jis neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, susijusio su tuo, kad kalinimo metu Å iaulių TI nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas ir kalinimo sÄ lygos, kaip to reikalauja teisės aktai.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).EŽTT savo praktikoje taip pat nuolat pabrėžia, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir juose nurodytÄ teismo praktikÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (toliau – ir Kardomojo kalinimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Higienos norma HN 76:2010 ploto normos vienam asmeniui nenustato, tačiau jos 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.Kiek tai susiję su reikalavimu pagrįsti, kad buvo laikomasi Ä®sakyme numatyto reguliavimo, pastebėtina, jog, remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, Nr. 60800/08, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Atitinkamai, Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Å iaulių TI buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Vadovaujantis byloje pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-08-07 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B.“ (b. l. 18-20) duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2012-12-21 iki 2013-05-09, Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose: Nr. 6 nuo 2012-12-21 iki 2013-01-11, kai pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 2,82 kv. m. iki 3,76 kv. m.; Nr. 8 taip pat 2013-01-11, kai pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 1,52 kv. m. iki 2,34 kv. m.;

Nr. 94 nuo 2013-01-11 iki 2013-01-28, kai pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 2,08 kv. m. iki 3,13 kv. m.; kameroje Nr. 22 nuo 2013-01-30 iki 2013-02-06 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, kai pareiškėjui teikęs plotas svyravo nuo 2,03 kv. m. iki 2,54 kv. m.; kameroje Nr. 91 nuo 2013-02-15 iki 2013-02-19 ir nuo 2013-02-27 iki 2013-03-08, kai pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 1,53 kv. m. iki 2,64 kv. m.; kameroje Nr. 97 nuo 2013-04-08 iki 2013-04-10 nuo 3,17 kv. m. iki 3,8 kv. m.; kameroje Nr. 57 nuo 2013-05-02 iki 2013-05-09, kai pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 2,22 kv. m. iki 2,5 kv. m.

Pateiktoje pažymoje fiksuojami nuo 7 val. 30 min. iki 19 val. 30 min. iÅ¡vardintose kamerose ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičius. IÅ¡ viso ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 73 paras, iÅ¡ kurių 70 parų, pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu 70 parų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje.Å iame kontekste taip pat pabrėžtina, jog Ä®sakymas Nr. V-124 nenumato, kad į Å¡io įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m.

– neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog į kameros plotÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo plotas, atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Pastebėtina, kad Å¡i pozicija atspindi EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06 ir kt.). Taigi, įvertinus byloje pateiktÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kietuoju inventoriumi, teismas sprendžia, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.

Konstatuotus neteisėtus atsakovo veiksmus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, todėl pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. Dėl kameros ir joje esančio sanitarinio mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybėmis, jog kamerose lovos-gultai buvo surÅ«diję ir sulūžę, nebuvo įrengto unitazo, tik sanitarinis įrenginys grindyse, elektros instaliacija netvarkinga. Vadovaujantis byloje atsakovo pateiktos 2015-08-10 pažymos Nr. 62/08-802 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 22-25), Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose yra: prie grindų pritvirtintos metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); kėdė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukai patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1vienetas patalpai); 1 Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Minėtoje pažymoje atsakovas taip pat nurodė, kad sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su Å¡alto vandens nubėgimo sistema, o sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio gyvenamosios kameros ploto atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara bei padengta lengvai valoma danga. Nagrinėjamu aspektu teismas pažymi, jog tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriaus bei Higienos normos HN 76:2010 VI skyriaus nuostatos.

Minėtųjų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje prie grindų turi bÅ«ti pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai) (14.6. punktas); kamerose gali bÅ«ti įrengiami elektros instaliacijos kiÅ¡tukiniai lizdai; elektros laidai montuojami paslėptuoju bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (14.3 punktas); sanitarinio mazgo patalpa (14.5 punktas). Sanitarinio mazgo įrengimÄ reglamentuoja Higienos normos HN 76:2010 21 punktas, kuriame nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge taip pat turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). IÅ¡ byloje atsakovo pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas Å iaulių TI kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, t. y. Nr. 6, Nr. 8, Nr. 22, Nr. 57, Nr. 91, Nr. 94, Nr. 97, įrengimas, matoma, kad iÅ¡vardintose kamerose įrengti nesulūžę dviaukščiai gultai, taip pat sanitarinis mazgas su unitazu, t. y. sanitarinio mazgo įrenginiu grindyse, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 91, kurios sanitariniame mazge įrengtas klozetas.

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl unitazo nebuvimo, atkreipia dėmesį, jog aptartas teisinis reguliavimas nenustato konkrečių reikalavimų tardymo izoliatoriaus kamerose įrengiamų tualetų konstrukcijai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovui paliekama teisė nuspręsti dėl kameros sanitariniuose mazguose įrengiamų tualetų konstrukcijos tinkamumo, įvertinant pastato architektÅ«ros sprendinius, laikomų asmenų interesus bei kitas aplinkybes. Darytina iÅ¡vada, kad sanitarinio įrenginio įrengimas su skyle grindyse nepaneigia laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo.

Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo, kad kamerose esančios metalinės lovos-gultai yra sulūžę ir surÅ«diję ir dėl to pareiÅ¡kėjui tekdavo miegoti ant žemės, teismas pažymi, jog skunde nurodydamas šį reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas jo nedetalizavo, nepaaiÅ¡kino, kuriose kamerose buvo sulūžusios lovos-gultai, ar jų bÅ«klė iÅ¡ esmės buvo taip pakenkta, kad nebuvo galimybių miegoti, taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiÄ Å¾alÄ tai sukėlė pareiÅ¡kėjo fizinei ir/ar psichinei sveikatai.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus) ar skundus dėl sulūžusių lovų-gultų ar tinkamų sÄ lygų miegoti nebuvimo (21 b. l.)Abstrakčiais ir nedetalizuotais laikytini pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl netinkamos elektros instaliacijos. PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kuriose kamerose ir kuriose konkrečiai kameros vietose, t. y. ant lubų, sienų, kamerose laikomiems asmenims pasiekiamoje ar nepasiekiamoje vietoje, elektros instaliacija yra netvarkinga.

Pažymoje apie laikymo sÄ lygas atsakovas taip pat pažymėjo, kad Å iaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Å iaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.Dėl kitų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI kamerosePareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Å iaulių TI kamerose ant sienų buvo pelėsis.Higienos normos HN 76:2010 56 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Kaip atsiliepime pažymėjo atsakovas, kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprÅ«pinti valymo inventoriumi, dėl nuolatinio inventoriaus gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui skirtÄ patalpÄ .

Vadovaujantis atsakovo pateikto 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akto Nr. EP-3 (b. l. 26-31) duomenimis, Å iaulių visuomenės sveikatos centras operatyviosios kontrolės, atliktos 2013 m. sausio 14 d. metu, nustatė, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 57 ant sienų, lubų matėsi pelėsis; sienų dažų danga atsilupusi, patalpoje bÅ«tinas remontas. Tuo tarpu iÅ¡ byloje pateikto 2013 m. gegužės 9 d. patikrinimo akto Nr. EP-128 (b. l. 32-39) patikrinimo rezultatų, matoma, kad 2013 m. gegužės 7 d. atliekant operatyviÄ jÄ kontrolę, nustatyta, kad kameroje Nr. 57 pelėsio nėra.Teismas pažymi, kad dėl kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atsakovas duomenų, susijusių su pelėsio buvimu ar nebuvimu, nepateikė.

Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose ginčo laikotarpiu buvo pelėsis.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei raÅ¡ytinius duomenis, teismas sprendžia, kad Å iaulių TI neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų laikymo sÄ lygų kameroje Nr. 57.Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å iaulių TI kameroje bei tinkamas laikymo sÄ lygas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgus į byloje nustatytas kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis intensyvumÄ , pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, žeminančius žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukeliančius dvasines kančias, bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad dėl teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų neteikė, į teismÄ dėl galimai pažeistų savo teisių kreipėsi daugiau nei po dviejų metų, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI (b. l. 4).

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualiÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.),vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 610,00 eurų.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 610,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Priteisti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 610,00 eurų (Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt eurų nulis euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                     Nijolė Čekanauskienė