4ec22656-c925-4f70-b8fc-58736ffaf876 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-36447-727/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30858-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.1; 3.4.5.13. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Monikai Å ulcaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos S. K. B. atstovei advokatei Natalijai Bosakienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. K. B. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas n u s t a t ė : S. K. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä â€“ pakeisti pareiÅ¡kėjos „K. B.“ po santuokos įgytÄ pavardę į „K. B.“, t. y. į originalo kalba įraÅ¡ytÄ bei iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä su originalia pavarde - „K.

B.“. PareiÅ¡kėja nurodė, jog 2021 m. liepos 24 d. sudarė santuokÄ su S. B. Slovėnijoje. PareiÅ¡kėja po santuokos sudarymo pasirinko turėti dvigubÄ pavardę - „K. B.“. Atvykusi į LietuvÄ , pareiÅ¡kėja įregistravo santuokÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – CMS) iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡Ä apie santuokos sudarymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su iÅ¡kreipta (sulietuvinta) pavarde, kuri skiriasi nuo sutuoktinio S. B. pavardės ir nuo nurodytos originalios pavardės slovėniÅ¡kame santuokos įraÅ¡e/liudijime, kuris buvo pateiktas CMS, t. y. vietoj „K.

B.“ įraÅ¡yta „K. B.“. Paskutinė pavardės raidė nurodyta be virÅ¡utinio ženklo, neatitinka originalios sutuoktinio pavardės ir reiÅ¡kia visiÅ¡kai kitÄ slovėniÅ¡kÄ pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepime į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nurodė, jog vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , tačiau mano, jog atsižvelgiant į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus pareiÅ¡kimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti įrašant nelietuviškus rašmenis. Priebalsė „ć“ sulietuvinta forma rašoma „c“. Nurodo, jog Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patenkinti pareiškėjos prašymų neturėjo teisinių galimybių. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, „ć“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus.

Atitinkamai su šiomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams išduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „ć“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide C. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl civilinės bÅ«klės akto – santuokos liudijimo įraÅ¡o sudarymo su lietuvių kalboje nesančia raide „ć“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja S. K. B., gim. 1990 m. balandžio 4 d., yra Lietuvos pilietė, gyvenanti Slovėnijoje. PareiÅ¡kėja 2021 m. liepos 24 d. Slovėnijoje sudarė santuokÄ su Slovėnijos piliečiu S. B., po santuokos sudarymo pareiÅ¡kėja pasirinko dvigubÄ pavardę „K. B.“. PareiÅ¡kėja atvykus į LietuvÄ Ä¯registravo santuokÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡Ä apie santuokos sudarymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su iÅ¡kreipta (sulietuvinta) pavarde, kuri skiriasi nuo sutuoktinio S. B. pavardės ir nuo nurodytos originalios pavardės slovėniÅ¡kame santuokos įraÅ¡e/liudijime, kuris buvo pateiktas CMS, t. y. vietoj „K.

B.“ įraÅ¡yta „K. B.“. Paskutinė pavardės raidė nurodyta be virÅ¡utinio ženklo, neatitinka originalios sutuoktinio pavardės ir reiÅ¡kia visiÅ¡kai kitÄ slovėniÅ¡kÄ pavardę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ .

Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktÄ toks įraÅ¡as turi bÅ«ti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iÅ¡ lietuvių kalbos raÅ¡menų.

Taigi, pagal Taisyklių 23 punktÄ pareiÅ¡kėjos civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as turi bÅ«ti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „ć“. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų iÅ¡reikÅ¡tiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Viena vertus, Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič - Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Leonids Raihmans praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žLeonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį. IÅ¡aiÅ¡kino, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

IÅ¡ minėtos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtine teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalimi ir valstybės kiÅ¡imasis į Å¡iÄ sritį draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymÄ gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėja siekia, kad jos po santuokos sudarymo pasirinkt dvigubÄ pavardę, kuri bÅ«tų paraÅ¡yta originalia forma „K.

B.“. Originali pareiÅ¡kėjos vyro pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „ć“ raide, todėl tokios pavardės įraÅ¡ymas negalimas pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , o konkrečiai – Taisyklių 23 punktÄ . Tačiau dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir Å¡iuolaikinio gyvenimo poreikių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nėra iÅ¡skirtinis ar neįprastas Å¡iuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡vadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653;

XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius:

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos iÅ¡duodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įraÅ¡omi lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis pagal dokumento Å¡altinį – kitos valstybės iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali bÅ«ti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuokÄ sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja gyvena ir dirba užsienio valstybėje, ten sudarė santuokÄ su užsienio Å¡alies piliečiu, pareiÅ¡kėja neiÅ¡reiÅ¡kė ketinimo gyventi Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad Å¡eiminiai ryÅ¡iai jÄ susisaistė kitoje Å¡alyje.

Sutuoktinių vienoda pavardė rodo Å¡eimos vientisumÄ , giminystę, todėl sutuoktiniams turint skirtingas pavardes, atsirastų kultÅ«rinių, socialinių suvaržymų dėl Å¡eimos vientisumo. Tokiu bÅ«du atsisakymas pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę ir iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä su jos pasirinkta vyro pavarde sukelia pareiÅ¡kėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , patvirtinant Å¡eimos, giminystės ryÅ¡ius.

Akivaizdu, kad draudimas įraÅ¡yti pavardę su nelietuviÅ¡ka raide yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiÅ¡kėja patirs dėl sulietuvintos savo pavardės gyvendama ne Lietuvoje. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ bei asmens teisę į vardÄ minėto CK 2.20 straipsnio turinio prasme. Manytina, kad nelietuviÅ¡kos raidės raÅ¡ymas pareiÅ¡kėjos pasirinktoje po santuokos sudarymo pavardėje negalėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Taip pat manytina, kad, nenukrypus nuo esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , dėl įraÅ¡ytų skirtingų pareiÅ¡kėjos Å¡eimos narių pavardžių kiltų reikÅ¡mingos neigiamos pasekmės pareiÅ¡kėjai, taip pat tai prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Akcentuotina ir tai, kad ir pačioje lietuvių kalboje yra pakankamai raidžių su diakritiniais ženklais, vieÅ¡ai naudojamų žodžių ir pavadinimų su nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, todėl negalima laikyti, jog ginčo diakritinis ženklas yra labai nutolęs nuo lietuvių kalbos, dėl ko pareiÅ¡kėjos pavardėje praÅ¡oma įraÅ¡yti raidė negalėtų bÅ«ti įraÅ¡yta ir jos dokumente.

Draudimas įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos pasirinktÄ vyro pavardę nepagrįstai sudaro prielaidas pažeisti pareiÅ¡kėjos privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ bei jos teisę į vardÄ (CK 2.20 straipsnis). Institucijos techninių galimybių įraÅ¡yti į registrus pareiÅ¡kėjos pageidaujamÄ pavardę nebuvimas, atitinkamų priemonių, lėšų neturėjimas tam negali bÅ«ti pakankamas pagrindas suvaržyti pareiÅ¡kėjos, jos Å¡eimos narių teises į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ , asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai teises bei teises į vardÄ ir pavardę.

Nėra pagrindo nukrypti ir nuo naujausios pareiškėjai palankios teismų praktikos nagrinėjamo turinio bylose: Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog santuokos sudarymo įraše turi būti įrašyta Lietuvos Respublikos pilietės pasirinkta vyro – užsienio valstybės piliečio – pavardė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021). Šioje byloje buvo spręstas analogiškos raidės asmens pavardėje įrašymas.

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja galėtų patirti.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas pilnai. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos S. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos S. K.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „K. B.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , nurodant pareiÅ¡kėjos pavardę „K. B.“. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė