4ec1187d-a6ee-4533-bf3a-d015bbd493ee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3214-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01406-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas H. Z. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). PaaiÅ¡kino, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018-11-23 nėra užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teigia, kad sanitarinis mazgas atskirtas tik iÅ¡ dalies, todėl pareiÅ¡kėjas nuolat yra matomas prižiÅ«rėtojų.

Vilniaus PN sudaro sÄ lygas nueiti į duÅ¡Ä tik kartÄ per savaitę, tačiau to nepakanka, pareiÅ¡kėjas dažnai sportuoja, todėl neturi galimybės palaikyti tinkamos higienos. Administracija iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepagrįstai atima minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį) dienos metu, todėl pareiÅ¡kėjas dienos metu negali gulėti, skauda nugarÄ bei Å¡onus, yra priverstas gulėti ant metalinės gulto plokÅ¡tės. II-ojo korpuso kamerose neįrengti jungikliai dieniniam bei naktiniam apÅ¡vietimui valdyti, todėl nėra laikomasi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų.

Naktiniam apÅ¡vietimui naudojamos lempos skirtos pramoniniam naudojimui, jos nuolat yra įjungtos, dėl to pareiÅ¡kėjas patiria nepatogumus, depresijÄ . Nors Vilniaus PN kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langÄ , tačiau lango atsidaryti galimybės nėra, nes iÅ¡ kameros vidaus uždėtos grotos – II-ojo korpuso kameroje Nr. 382 kameros vidinės grotos iÅ¡ lango arkos į kamerÄ yra iÅ¡sikiÅ¡usios 5 cm., kai kuriose vietose ir 8 cm. Atkreipia dėmesį, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės kameros vidinių grotų nenumato.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo mėn. buvo perkeltas iÅ¡ II-ojo korpuso į I-Ä jį korpusÄ , į kamerÄ Nr. 223, kuri yra techniÅ¡kai netvarkinga, apie tai pareiÅ¡kėjas informavo Vilniaus PN administracijÄ . Kameroje Nr. 223 tvyrojo drėgmė, dienos dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, natÅ«ralaus dienos apÅ¡vietimo beveik nebuvo, nes Å¡viesai patekti į kamerÄ trukdo I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių siena. Kameroje nuo sienų dažai buvo atsilupę, nuo lubų krisdavo tinkas.

Kameros Nr. 223 metalinės konstrukcijos surÅ«dijusios, ant sienų matyti pelėsis. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patiria emocinę depresijÄ bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumo jausmas virÅ¡ija kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nėra suderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–18).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu jam tenkantis gyvenamasis plotas vienam asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus atitiko. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, o jų nepriimti neturi pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomi teismų sprendimai bei nutartys. LukiÅ¡kių TI-K skirsto į kameras suimtuosius bei nuteistuosius griežtai vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais. Kamerų remontas įkalinimo įstaigoje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ dėl pačių suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų.

Atkreipia dėmesį, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ kameroje nenumato nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskiras sienele, ne mažesne nei 1,5 m. aukščio, dalyje kamerų sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Ten kur nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pažymėjo, kad pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi etikos taisyklėmis ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodė, jog visų įstaigos gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K atitinka teisės aktuose nustatytas normas. Teisės aktai nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų.

IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimų drausmės pažeidimų bei savęs žalojimo atvejų. Ä®staigos kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras. Ä®staigoje naudojamos lemputės sveikatai nekenksmingos. Pažymi, kad kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės kamerose.

Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Atkreipia dėmesį, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, tai reiÅ¡kia, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji patalynę gali turėti tik miegui skirtu laiku. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra grindžiamas jokiais įrodymais, konkrečiu atveju nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo traktuoja kaip norÄ nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018-11-23 iki 2019-04-08 (pareiÅ¡kėjo skundo padavimo dienos). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, teigia, kad sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies, todėl naudojantis tualetu pareiÅ¡kėjas matomas tiek prižiÅ«rėtojų, tiek kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tai sukelia pareiÅ¡kėjui nepatogumus ir emocinę įtampÄ .

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2-3 punktai).

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas nurodė, kad dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo kamerų Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra (b. l. 15). Nors atsakovės atstovas nurodė, kad tose kamerose, kuriose nėra galimybių įrengti sanitarinio mazgo kaip atskiros kabinos su durimis, įrengtos užuolaidos asmenų privatumui užtikrinti, tačiau, kaip matyti pagal aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , užuolaidos nelaikytina pakankama priemone asmens privatumui užtikrinti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamÄ atitvėrimÄ nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį nuo 2018-11-28 iki 2019-04-08, iÅ¡ viso 132 paras, todėl šį laikotarpį pareiÅ¡kėjo privatumas juo naudojantis galėjo bÅ«ti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ laiko dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, t. y. tik 3 paras buvo kalinamas su kitu asmeniu, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas Å¡iomis paromis, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, nebuvo didelis.

LukiÅ¡kių TI-K, neužtikrindamas pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN sudaro sÄ lygas nueiti į duÅ¡Ä tik kartÄ per savaitę, tačiau tai nėra pakankamai, pareiÅ¡kėjas dažnai sportuoja, todėl neturi galimybės palaikyti tinkamos higienos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, kaip yra reglamentuota Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte.

PareiÅ¡kėjas bÅ«tinumÄ naudotis duÅ¡u iÅ¡ esmės sieja su tinkamu higienos užtikrinimu po sporto. Byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), taip pat pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018-07-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, jog įkalinimo įstaigos administracija iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atima minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį) dienos metu, todėl pareiÅ¡kėjas dienos metu negali gulėti, skauda nugarÄ bei Å¡onus, yra priverstas gulėti ant metalinės gulto plokÅ¡tės, nors teisės akti numato tik patalynės paėmimÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20), pagal kurių 220 punktÄ , patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Pareiškėjo teigimu, iš jo paimama ne tik patalynė, bet ir čiužinys. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, patalynė suprantama kaip antklodė, čiužinys ir pagalvė (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 8 priedo 4 punktas, 83 punktas). Taigi laikytina, kad patalynė, įskaitant ir čiužinį, antklodę ir pagalvę išduodama į kameros tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems tik miego laikui. Todėl pagal pareiškėjo nurodomus teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, II-ojo korpuso kamerose neįrengti jungikliai dieniniam bei naktiniam apÅ¡vietimui valdyti, todėl nėra laikomasi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Naktiniam apÅ¡vietimui naudojamos lempos skirtos pramoniniam naudojimui, jos nuolat yra įjungtos, dėl to pareiÅ¡kėjas patiria nepatogumus, depresijÄ . Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-10) 11.6 papunktį, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktis). Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018-11-01) 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Teismas pažymi, kad prie bendrųjų kamerų įrengimo reikalavimų, pareigos įkalinimo įstaigos administracijai įrengti dieninį bei naktinį apÅ¡vietimÄ kontroliuojančius jungiklius kameroje nenustatyta.

Be to, teismas sutinka su atsakovo atstovo nurodomais teiginiais, kad naktinio apšvietimo įjungimas suteikia galimybę pareigūnams kontroliuoti nuteistųjų ir suimtųjų elgesį. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų lempučių naudojimo laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė nesutinkantis su naudojama lempučių rūšimi, niekaip neindividualizavo kaip naudojamos lemputės gali pažeisti ar faktiškai pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo apÅ¡vietimo įrengimo ir jo nepakankamumo atmestini kaip nepagrįstu. PareiÅ¡kėjo teigimu, nors kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langÄ , tačiau lango atsidaryti galimybės nėra, nes iÅ¡ kameros vidaus uždėtos grotos – II-ojo korpuso kameroje Nr. 382 kameros vidinės grotos iÅ¡ lango arkos į kamerÄ yra iÅ¡sikiÅ¡usios 5 cm., kai kuriose vietose ir 8 cm. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kamerose grotos, apsaugančios langus, gali būti įrengiamos tiek iš lauko pusės, tiek iš vidaus. Todėl pareiškėjo nurodomi nusiskundimai dėl lango apsauginių grotų įrengimo iš kameros vidinės pusės laikytini nepagrįstais.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog dėl galimybės atsidaryti langÄ bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai Å¡iuo aspektu nenustatomi. PareiÅ¡kėjas skundžiasi sÄ lygomis kameroje Nr. 223, teigia, kad Å¡i kamera yra techniÅ¡kai netvarkinga, apie tai pareiÅ¡kėjas informavo Vilniaus PN administracijÄ . Nurodo, kad kameroje Nr. 223 tvyrojo drėgmė, dienos dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, natÅ«ralaus dienos apÅ¡vietimo beveik nebuvo, nes Å¡viesai patekti į kamerÄ trukdo I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių diena.

Kameroje nuo sienų dažai buvo atsilupę, nuo lubų krisdavo tinkas. Kameros Nr. 223 metalinės konstrukcijos surÅ«dijusios, ant sienų matyti pelėsis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Higienos normos 134:2015 nuostatos įtvirtina, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas), gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pirmiausia teismas pastebi, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kameroje Nr. 223 nesikreipė po to, kai buvo į jÄ perkeltas. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar įkalinimo įstaiga, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsakovas pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019-03-28 iki 2019-04-08 kreipėsi vienÄ kartÄ dėl laikymo ir galimybės perkelti į gyvenamÄ jÄ kamerÄ , ko pasėkoje buvo perkeltas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 223.

IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2019-03-26 pateikė skundÄ Ä¯kalinimo įstaigos administracijai, skųsdamasis sÄ lygomis kameroje Nr. 267 (b. l. 104). Vilniaus PN 2019-04-12 raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjui, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl kameros Nr. 267 iÅ¡nagrinėtas, atsižvelgiant į esamas galimybes, pareiÅ¡kėjas 2019-03-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 223. Taigi matyti, kad Vilniaus PN atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl sÄ lygų ir perkėlė jį į kamerÄ Nr. 223, dėl kurios pareiÅ¡kėjas skundų įkalinimo įstaigos administracijai nereiÅ¡kė.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 223, dėl kurios sÄ lygų pareiÅ¡kėjas skundžiasi (b. l. 82–85, 90–93, 100–101), Å¡ioje kameroje nei drėgmės, nei temperatÅ«ros ar apÅ¡vietimo reikalavimų pažeidimų nenustatyta, pelėsio ant sienų taip pat neaptikta. PareiÅ¡kėjo nurodomų teiginių dėl surÅ«dijusių kameroje esančių konstrukcijų atsakovas nepaneigė, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN namų veiksmų, nes pareiÅ¡kėjas su Å¡iais nusiskundimais į įkalinimo įstaigÄ nesikreipė, be to ir patys teiginiai yra bendro pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo apie kokias konkrečias konstrukcijas jis kalba.

Todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų dėl kameros Nr. 223 įrengimo teismas nenustatė. Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai – Lukiškių TI-K kalėjusių asmenų rašytiniai liudijimai savaime nepagrindžia pareiškėjo nurodomų teiginių dėl netinkamo kamerų įrengimo, nes pareiškėjas skundas vertintinas jo individualių teisių ir interesų pažeidimo aspektu, taigi svarbu kokias aplinkybes nurodo asmeniškai pareiškėjas ir kaip jo asmeninės teisės ir interesai galėjo būti pažeidžiamos.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ ( LAT 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, taip pat į EŽTT praktikÄ , pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumÄ , į laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais – 132 paros, konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiÅ¡kėjo teisei apginti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos neturtinės žalos sumos svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 132 paras, didžiÄ jÄ dali Å¡io laiko, t. y. 129 paras pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas. Tokios aplinkybės galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, jo orumo pažeminimÄ , tačiau pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas laikytinas nedideliu.

Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimų mastÄ ir trukmę (132 paras neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiÅ¡kėjas jautė dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, pareiÅ¡kėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobÅ«dį, tai, kad nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019), pareiÅ¡kėjui priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui H. Z. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas). Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė