2019-02-13 Nr. AB-4097-3-61-3-04202-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-112-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04202-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Artūro Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti (panaikinti) Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-3756, taip pat priimti atskirą sprendimą išleisti jį iš pataisos namų iki 3 parų atostogų, parvykstant į namus, nustatant išvykimo sąlygas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui skundžiamą aktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str. 1 d.), sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 25 str. 2 d.). Pareiškėjui išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog neturi galimybės pateikti ginčijamą Vilniaus PN sprendimą, nes jo neturi. Be to, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, jo skundas yra neapmokestinamas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis yra atleistas įstatymo nuostatų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimus laikė nepaduotais, o reikalavimą išleisti jį iš pataisos namų iki 3 parų atostogų atsisakė priimti.

Teismas, vertindamas pareiškėjo patikslintą skundą, atkreipė dėmesį į tai, kad nesumokėdamas žyminio mokesčio pareiškėjas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja ne atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejus, bet proceso šalių išlaidų atlyginimą. Neapmokestinimo žyminiu mokesčiu atvejai yra įtvirtinti ABTĮ 36 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nustatytas baigtinis sąrašas skundų, kuriuos paduodant pareiškėjas neturi pareigos sumokėti žyminį mokestį. Visais kitais atvejais skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Pareiškėjui ši įstatymo nuostata buvo išaiškinta 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje, tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino – žyminio mokesčio nesumokėjo, motyvuoto ir objektyviais įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo teismui nepateikė. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė nepaduotais pareiškėjo reikalavimus panaikinti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimus.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, nurodė, kad administraciniam teismui įstatymais nėra pavesta vykdyti funkcijų, kurias pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 1 dalį pavesta vykdyti pataisos įstaigos direktoriui, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą išleisti iki 3 parų iš pataisos namų atostogų į namus atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsniu ir 40 straipsniu, pažymi, kad jo pateiktas skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Tuo tarpu ginčijamo Vilniaus PN sprendimo pateikti teismui negalėjo, nes jo neturėjo, todėl prašė teismą šį sprendimą išsireikalauti iš Vilniaus PN. Vilniaus PN direktorius jam šį sprendimą įteikė tik 2018 m. gruodžio 21 d. Tuo tarpu ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas buvo pateiktas teismui kartu su skundu.

Pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti jo reikalavimą išleisti jį iš pataisos namų iki 3 parų atostogų, nes tokiu būdu ginami tik atsakovo, o ne jo interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria dalis pareiškėjo skundo reikalavimų (panaikinti Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-3756) buvo laikyti nepaduotais, o dalis (išleisti jį iš pataisos namų iki 3 parų atostogų) atsisakyta priimti nagrinėti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi (b. l. 13–14) pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti ginčijamus Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimus laikė nepaduotais remdamasis vieninteliu motyvu – pareiškėjas nesumokėjo nustatyto žyminio mokesčio ir teismui nepateikė motyvuoto ir objektyviais įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios aplinkybės pareiškėjui buvo aiškiai nurodytos pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje (b. l. 6), tačiau pareiškėjas kartu su patikslintu skundu (b. l. 10–12) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento nepateikė, objektyviais įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nesuformulavo.

Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad, pareiškėjo nuomone, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 1), kad jo pateiktas skundas priklauso neapmokestinamų žyminiu mokesčiu skundų kategorijai, daro nuorodą į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą („Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą“; b. l. 18), ABTĮ 40 straipsnį, kuris įtvirtinta proceso šalių išlaidų atlyginimo nuostatas (b. l. 12, 18).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija nagrinėjamu aspektu, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jos neperrašo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus (ABTĮ 34 str.). Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) yra išvardinti ABTĮ 36 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas savo skunde, be kita ko, suformulavo reikalavimą panaikinti viešojo administravimo subjektų (Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento) sprendimus, tačiau tokio pobūdžio skundo reikalavimai nėra nurodyti minėtame ABTĮ 36 straipsnyje kaip neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas arba nurodytą žyminį mokestį sumokėti, arba pateikti objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytu terminu nei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nei atitinkamo prašymo nepateikė, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nagrinėjamus pareiškėjo skundo reikalavimus laikė nepaduotais (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą išleisti jį iš pataisos namų iki 3 parų atostogų, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tuo tarpu pareiškėjas savo skunde prašė ne išspręsti viešojo administravimo srities ginčą, o priimti viešojo administravimo institucijos kompetencijai priskirtą sprendimą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti nesutikimo nagrinėjamu aspektu argumentai yra abstraktūs ir nekonkretūs, todėl nesudaro pagrindo prieiti prie priešingos išvados.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius