2020-07-29 Nr. AB-14099-3-61-3-02103-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-525-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02103-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hidromodulis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gegužės 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19 (toliau – ir Nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-8536 „Sprendimas dėl 2020 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-19“ panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Nurodymo vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad Nurodymo vykdymas ne tik sukels neigiamas finansines pasekmes, bet ir yra finansiškai neįgyvendinamas, todėl Nurodymo vykdymas pareiškėjui atliks baudinę funkciją. Pareiškėjas teigė, jog preliminariai vertinant priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas galėtų kainuoti 737 729,27 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nurodymo vykdymas sukels didelę žalą pareiškėjui, kadangi jis patirs dideles priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą sąnaudas, minimaliai vienų metų laikotarpiu pareiškėjo vykdoma veikla bus sustabdyta dėl to, kad įgyvendindama projekto veiklas Hidroelektrinė nefunkcionuos, pareiškėjas neteks pajamų, dėl ko neabejotinai sutriks pareiškėjo finansiniai srautai, atsiskaitymai su darbuotojais bei kreditoriais, o galbūt, ištiks ir bankrotas. Pareiškėjas teigė, jog suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, per tris mėnesius turės teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo, dėl ko pareiškėjas patirs nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes.

Atsakovas 2020 m. birželio 29 d. raštu pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurioje prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nepagrįsti, nes tais atvejais, kai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas iškėlus bylą teisme, Departamentas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, gali tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo privalomasis nurodymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas nurodė, kad net ir nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo skunde nurodomi padariniai realiai negali kilti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi UAB „Hidromodulis“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 bei 3 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir pažymėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, šiuo atveju – dėl Nurodymo laikino galiojimo sustabdymo.

Teismas vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, ir pritarė atsakovo pozicijai, kad kol teismas nėra priėmęs sprendimo dėl Nurodymo teisėtumo, atsakovas negali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Nurodyme nustatytus reikalavimus.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjas jokių neigiamų finansinių ir materialinių pasekmių, iki kol bus patikrintas Nurodymo teisėtumas, nepatirs, todėl nėra jokio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (stabdyti Nurodymo galiojimą).

III. Pareiškėjas UAB „Hidromodulis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, o tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą;

2. Nurodymo pagrindu jam kilo pareiga iki 2020 m. birželio 15 d. parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti. Aplinkybė, jog byla pagal pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo yra nagrinėjama teisme, nepanaikina pareiškėjo pareigos įvykdyti Nurodymą. Įsiteisėjus pareiškėjui nepalankiam teismo sprendimui, gali būti skiriama bauda nuo 2 000 Eur iki 5 000 Eur. Teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėjui neįvykdžius Nurodymo, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, Nurodymo nevykdymas visą laikotarpį iki kol teisme bus patikrintas Nurodymo teisėtumas, gali būti traktuojamas pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, dėl ko gali būti paskirta maksimali 5 000 Eur bauda. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas Nurodymo pagrindu neturėtų pareigos rengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą plano bei derinti jo su Departamentu;

3. Teismas neįvertino egzistuojančių neigiamų finansinių pasekmių. Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimas ir jo įgyvendinimas preliminariai vertinant galėtų kainuoti 737 729,27 Eur. Pareiškėjas neturi darbuotojų, su atitinkamu išsilavinimu, todėl, siekiant įvykdyti Nurodymą, pareiškėjas būtų priverstas iš kitų įmonių pirkti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo darbus ir vėliau tokio plano įgyvendinimo darbus. Pareiškėjas yra maža įmonė, kurioje dirba trys darbuotojai, pajamos svyruoja tarp 50 000 ir 100 000 Eur per metus, pareiškėjo iš Hidroelektrinės veiklos gaunamos pajamos iš esmės atperka tik veiklos sąnaudas, apčiuopiamos finansinės naudos neteikia, Hidroelektrinei dėl projekto veiklų įgyvendinimo nefunkcionuojant minimaliai vienerius metus, pareiškėjo veikla bus sustabdyta, taigi jis negaus pajamų, dėl ko neabejotinai sutriks pareiškėjo finansiniai srautai, atsiskaitymai su darbuotojais bei kreditoriais, o galbūt, ištiks ir bankrotas. 2019 metais iš vykdomos veiklos buvo gauta 69 915 Eur pajamų, metus pareiškėjas baigė nuostolingai;

4. Nurodymo vykdymas pareiškėjui yra finansiškai neįgyvendinamas ir padarys neatitaisomą didelę žalą, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas ir Nurodymo privalomumas pareiškėjui atlieka baudinę funkciją;

5. Atsakovui pateikus atsiliepimą į pareiškėjo skundą, naujai tapo žinoma aplinkybė, kad analogiško turinio privalomasis nurodymas buvo duotas ir kitam Grigiškių tvenkinio naudotojui – akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Grigeo“, t. y. priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą tam pačiam Grigiškių tvenkiniui privalo parengti ir pareiškėjas, ir AB „Grigeo“. Tokiu būdu susidaro situacija, kai tam pačiam Grigiškių tvenkiniui bus rengiami ir su Departamentu derinami du priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planai, kadangi kiekvienas atskirai – tiek pareiškėjas, tiek AB „Grigeo“ turės įvykdyti atitinkamai jam duotą privalomąjį nurodymą. Tokia situacija nesuderinama nei su protingumo, nei su teisingumo principais.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra priimta teisėtai ir pagrįstai, visapusiškai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus;

2. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos objektyviais byloje esančiais duomenimis, o prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės siekiama sustabdyti Nurodymo vykdymą, tačiau nepateikiama duomenų apie šiuo metu egzistuojančią realiai patiriamą žalą. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Nurodymo galiojimo iš esmės pablogėtų jo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo UAB „Hidromodulis“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Nurodymo vykdymą – taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, pritaręs atsakovo pozicijai, kad kol teismas nėra priėmęs sprendimo dėl Nurodymo teisėtumo, atsakovas negali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Nurodyme nustatytus reikalavimus, bei konstatavęs, kad pareiškėjas jokių neigiamų finansinių ir materialinių pasekmių, iki kol bus patikrintas Nurodymo teisėtumas, nepatirs, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas turėjo būti tenkintas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pareiškėjas prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Nurodymo, kuriame nurodyta pareiškėjui parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti iki 2020 m. birželio 13 d., vykdymą, iš esmės motyvuoja tuo, kad Nurodymo vykdymas ne tik sukels jam neigiamas finansines pasekmes, bet ir yra finansiškai neįgyvendinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigia, jog preliminariai priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas galėtų kainuoti apie 737 729,27 Eur ir tokį savo vertinimą grindžia Oginskių dvaro sodybos tvenkinio ir Virvytės upės bei tvenkinio būklės gerinimo sąmatų, paskelbtų interneto svetainėje http://www.esparama.lt esančiame Patikslintų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų 2007–2010 metų Telšių regiono projektų sąraše Nr. VP3-1.4-AM-04-R-81, vidurkiu (b. l. 12). Pareiškėjas kartu su skundu pateikė viešai skelbiamą informaciją apie pareiškėjo pajamas (14 priedas), darbuotojų skaičių bei pardavimo pajamas (15 priedas), 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą (19 priedas). Tačiau byloje nėra objektyvių faktinių duomenų (įrodymų), kokie būtų priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo kaštai, nes būtent tokį planą pareiškėjas yra įpareigotas parengti Nurodymu. Pareiškėjo abstraktūs atskirojo skundo argumentai apie galimus neigiamus finansinius padarinius (galbūt sustabdyta pareiškėjo veikla, pajamų netekimas, finansinių srautų, atsiskaitymų su darbuotojais bei kreditoriais sutrikimas, galimas bankrotas) negali būti pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad finansiškai nėra įmanoma (arba sunkiai įmanoma dėl didelių kaštų) parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas įrodė, jog nesustabdžius Nurodymo vykdymo, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Be to, pareiškėjui įvykdžius Nurodymą, o vėliau šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjo interesai galėtų būti apginti imantis teisėtų priemonių.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo aplinkybes (pateikia jas pagrindžiančius įrodymus), kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir kurios nėra jo išnagrinėtos ir įvertintos (dėl analogiško turinio privalomojo nurodymo duoto AB „Grigeo“), todėl dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai, susiję su AB „Grigeo“ duoto privalomojo nurodymo pagrįstumu ir teisėtumu, jo vykdymu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė