2019-12-11 Nr. AB-23511-3-61-3-00145-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2483-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00145-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai M. A. ir Ž. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“; 2) panaikinti Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. 1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos Ž. Š. 2016 m. birželio 1 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 patvirtintos Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 8 punkto sąlygas; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo M. A. 2016 m. birželio 2 d. paraišką pagal Priemonę, atsižvelgiant į Metodikos 8 punkto sąlygas.

2. Pareiškėjai nesutiko su priimtais sprendimais, laikė juos nepagrįstais ir neteisėtais. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) sprendime nurodyta, jog Agentūra vertindama paraiškas nenustatė, kad pareiškėjai tyčia būtų padaliję valdas, siekdami gauti didesnę paramos sumą, ar kad jie būtų sukūrę neteisėtas sąlygas paramai gauti (t. y. kad jie pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) 11.1, 11.2 p.). Ginčijamuose sprendimuose nepasisakyta dėl VAGK sprendimo dalies dėl pareiškėjų tyčios siekiant padalyti valdas ir taip gauti didesnes paramos išmokas, ar buvo sukurtos kitos neteisėtos sąlygos paramai gauti. Ginčijami sprendimai priimti 2017 m. balandžio 7 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimti VAGK sprendimu panaikinti Agentūros sprendimai. Ginčijamų sprendimų data yra daugiau nei puse metų ankstesnė nei VAGK sprendimai, todėl jais niekaip negalėjo būti įvykdytas VAGK sprendimas. Agentūra netinkamai įvykdė VAGK sprendimą, nes pakartotinai priėmė neteisėtus sprendimus. EKO taisyklių 111 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjui draudžiama tyčia dalyti valdą siekiant gauti didesnę paramos sumą. Tyčiniu valdos dalijimu laikomi atvejai, kai nustačius valdos dalijimą ir Agentūrai paprašius, pareiškėjai Agentūros nustatyta tvarka nepateikia per pranešime nurodytą terminą prašomų įrodymo dokumentų“. Agentūra sprendimuose nekonstatavo pareiškėjų tyčinio valdos dalijimo, o tik nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai yra susiję asmenys, vadovaujantis EKO taisyklių 49 punktu, parama mažinama ir išmokama Agentūros nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Agentūra negali konstatuoti neteisėto valdos dalijimo, nes jų valdos (kaip atskiros) registruotos dar 2005 metais, be to, ir atliekant Paraiškų vertinimą nebuvo nustatyta jokio valdų skaidymo fakto. Agentūra netinkamai taikė teisės aktus, nepagrįstai pakartotinai priėmė sprendimą vadovautis EKO taisyklių 49 punktu ir pareiškėjams sumažinti mokamą paramą. Agentūra iš viso netyrė ir nenustatė, ar buvo sąmoningai derinami veiksmai ir neteisėtai sukuriamos sąlygos, reikalingos paramai gauti. Pareiškėjams netikslinga sąmoningai derinti veiksmus, kad būtų konstatuota, jog jie yra susiję arba nėra susiję su sprendime nurodytais asmenimis, nes pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijų 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (toliau – ir Rekomendacija) II priedą akivaizdu, kad tokius kriterijus atitinka dauguma įmonių holdingų (valdančių kitus ūkius), taip pat ūkininkų šeimų ūkių (tėvas, sūnus (dukra) ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Steigiant holdingus ar plečiant ūkį (pvz., vaikas steigia savo ūkį, tačiau naudojasi tėvų turimomis priemonėmis) nėra neteisėtai sukuriamos sąlygos, reikalingos paramai gauti. Agentūra sprendimuose konstatavo, kad visų sprendime nurodytų pareiškėjų deklaruotas bendras deklaruojamas plotas yra 1 588 ha, todėl šiuo atveju sprendimuose turėtų būti konstatuojama ir nurodoma, kaip ir kada šie asmenys, derindami veiksmus, Agentūros susietus deklaruotus žemės plotus išskaidė neteisėtai siekdami gauti maksimalias išmokas.

4. Pareiškėjos Ž. Š. ūkis įsteigtas dar 2005 m. sausio 31 d., o M. A. – 2005 m. sausio 25 d., t. y. iki buvo patvirtinta Metodika ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), reglamentuojančios paramos dydžius ir asmenų sąsajumą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neturėjo jokių galimybių tikslingai, derindami veiksmus su kitais asmenimis, siekti neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramą. Pareiškėjai savo ūkius įsteigė ne dirbtinio skaidymo būdu, t. y. iš sprendimuose nurodytų asmenų nėra gavę žemės ūkio paskirties žemės neatlygintinai. Agentūra sprendimuose nenurodė, ar tyrė ir ar ištyrusi nustatė, kad pareiškėjai kartu su galbūt susijusiais asmenimis derino veiksmus, kuriais siekė neteisėtai gauti maksimalias Europos Sąjungos išmokas, todėl sprendimai, kuriais pareiškėjams sumažintos išmokos už pirmuosius 200 ha, yra neteisėtas, neatitinkantis Metodikos 8.1–8.2 papunkčių sąlygų.

5. Pagal Metodikos 8 punktą nepakanka, kad būtų nustatytas formalus asmenų sąsajumas, papildomai turi būti nustatyta, kad: 1) nebus galima pasiekti reglamentuose, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ar tiesioginių išmokų (TI) administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų; 2) būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galbūt neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti. Sprendimuose nenurodoma nei kokių administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų nebus pasiekta, nei kokius sąmoningus derintus veiksmus atliko pareiškėjai. Agentūra netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nepagrįstai priėmė sprendimą sumažinti paramą, todėl pažeidė pareiškėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasi pareiškėjų pateiktais dokumentais bei duomenimis, esančiais NMA informacinėse sistemose, kitų (valdų) registrų informacija, įvertino pareiškėjų paraiškų atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“ (ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, požymiai, liudijantys buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo). NMA nustatė, kad pareiškėjai atitiko susijusių asmenų požymius su kitais asmenimis (Z. K., D. L.) ir yra kartu veikiančių asmenų grupė, o ne atskiri ūkiniai subjektai. Pareiškėjai tarpusavyje susiję: 1) geografiniais ryšiais (visų pareiškėjų sutampa el. paštas ir telefono numeris, su D. L. sutampa Ž. Š. adresas; 2) ekonominiais ryšiais, nes visi veikia toje pačioje rinkoje (daugiausiai augina javus, produkciją parduoda UAB „Kėdainių aruodai“ (kaip D. L. ir Z. K.) bei UAB „Agrolita“ (kaip D. L.)); 3) funkciniais ryšiais (pareiškėjai produkciją sandėliuoja D. L. nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje (kaip D. L. ir Z. K.)); 4) kitais ryšiais (pareiškėjų valdos įregistruotos tuo pačiu metu (2005 m. kovo 4 d.)); 5) asmeniniais ryšiais (Ž. Š. su D. L. susijusi giminystės ryšiais). Nustačius, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupės požymius, jiems išmoka pagal „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę buvo skaičiuojama vadovaujantis EKO taisyklių 53.7 papunkčiu, t. y. jei toks pareiškėjas prašo paramos už didesnį nei 200 ha plotą, parama mažinama pagal EKO taisyklių 49 punktą ir išmokama vadovaujantis NMA nustatyta tvarka.

8. NMA, vertindama pareiškėjų D. L., Ž. Š., Z. K., M. A. paraiškas paramai gauti už 2016 metus, nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatomis, jie laikytini susijusiais asmenimis dėl susiformavusių veiklos santykių kaip bendrai veikiančių fizinių asmenų grupė.

9. Pagal Rekomendacijos II priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos nuostatą, įmonės laikomos „susijusiomis“, kai įvertinus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš nurodytų SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 1–4 punktuose ir 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nustatytų santykių. Todėl fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių ar fizinių asmenų komerciniams sprendimams, negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienas nuo kito, o turi būti laikomi veikiančiais kartu. Šios sąlygos konstatavimas nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją. Tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl susijusių asmenų, yra svarbu konstatuoti, kad fizinių asmenų grupė gali daryti lemiamą poveikį priimant komercinius sprendimus, taip pat dėl paramos gavimo, pasinaudojant esamais sutartiniais, nuosavybės valdymo teisės ar įtakos (giminystės ar derybinio pranašumo) teisės pagrindais.

10. Pareiškėjai, valdydami kitų pareiškėjų kontaktines prieigas (el. paštą ir telefono numerį), taip pat pareiškėjų išaugintos produkcijos sandėliavimą ir šios produkcijos pareiškėjų pasiūlą rinkai, pasirinkdami bendrus pirkėjus, turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitų pareiškėjų komerciniams sprendimams bei tarpusavyje derinti veiksmus dėl paramos gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ir Z. K. bei D. L. derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamiems komerciniams sprendimams, jie negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienetais, todėl, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2014 m. vasario 27 d. sprendime HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben, C-110/13, EU:C:2014:114, suformuotomis taisyklėmis, turi būti laikomi susijusiais asmenimis pagal SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, t. y. panaikino NMA 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ ir 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. BR6-1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“, įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos Ž. Š. 2016 m. birželio 1 d. paraišką ir pareiškėjo M. A. 2016 m. birželio 1 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

12. Teismas įvertino faktines bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgė į ESTT sprendime HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben pateiktas nuostatas, jog prieš konstatuojant nustatytas neteisėtas sąlygas gauti paramą turi būti papildomai įvertinami: objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos teikimą reglamentuojančiuose reglamentuose, administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, ir subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galbūt neteisėtos sąlygos. Tai reiškia, kad prieš konstatuojant asmenų susietumą, turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo, sukuriant galbūt neteisėtas sąlygas, reikalingas paramai gauti.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, kokių tiesioginės išmokos administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų nebus pasiekta, taip pat nenurodyta, kokius sąmoningus derintus veiksmus atliko pareiškėjai ir, jeigu atliko, tai kodėl jie yra neteisėti. Agentūra nustatė, kad pareiškėjai yra susijęs asmenys, tačiau vien sąsajumas nereiškia, jog buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, kuriais siekta neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramą. Sprendimuose sumažinti paramą pareiškėjams išdėstyti motyvai nėra pakankami, juose nepasisakoma dėl VAGK sprendimo dalies dėl pareiškėjų tyčios siekiant padalyti valdas ir taip gauti didesnes paramos išmokas. Be to, ginčijami sprendimai priimti 2017 m. balandžio 7 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimti Agentūros sprendimai, kurie panaikinti VAGK sprendimu.

14. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdama ginčijamus sprendimus privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, tačiau jų iš esmės nesilaikė.

15. Teismas apibendrino, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, neįvertino teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, nepagrįstai nesirėmė ESTT išaiškinimais, todėl priėmė sprendimus, neatitinkančius VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų.

III. 16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

17. Atsakovas pažymi, kad, įvertinus EKO taisyklių 111 punkte įtvirtintą nuostatą, galima teigti, jog NMA, prieš išmokėdama paramą pagal Priemonę, turi įvertinti tik faktą, ar paraiškas pateikę pareiškėjai yra kartu veikiančių fizinių asmenų grupė.

18. Šiuo atveju NMA, vadovaudamasi pareiškėjų pateiktais dokumentais bei duomenimis, esančiais NMA informacinėse sistemose, kitų (valdų) registrų informacija, įvertino pareiškėjų paraiškų atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“ (ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, požymiai, liudijantys buvus sąmoningą tų asmenų veiksmų derinimą), ir nustatė, kad pareiškėjai atitiko susijusių asmenų požymius su kitais asmenimis (Z. K., D. L.) ir yra kartu veikiančių asmenų grupė, o ne atskiri ūkiniai subjektai.

19. Taigi, pareiškėjų Paraiškų vertinimo metu nustačius, kad jie yra kartu veikiančių asmenų grupė, NMA neprivalėjo vertinti, kokių Taisyklėse nurodytų tikslų nebus pasiekta, taip pat nurodyti, kokius sąmoningai suderintus veiksmus pareiškėjai atliko ir, jei atliko, kodėl jie yra neteisėti, nes to nenumato EKO taisyklių 111 punkto nuostatos.

20. NMA įrodė pareiškėjų sąsajumą, ir tai patvirtino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tačiau, priešingai nei nurodyta šiame sprendime, NMA neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėjai atliko šiuos veiksmus tyčia, taip pat ar tokie veiksmai buvo neteisėti.

21. NMA manymu, sprendžiant klausimą dėl susijusių asmenų, yra svarbu konstatuoti, kad fizinių asmenų grupė gali daryti lemiamą poveikį priimant komercinius sprendimus, tuo pačiu ir dėl paramos gavimo, pasinaudojant esamais sutartiniais, nuosavybės valdymo teisės ar įtakos (giminystės ar derybinio pranašumo) teisės pagrindais.

22. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad Programos priemonės tikslai yra susiję su paramos teikimu skirtingiems ir savarankiškiems subjektams, o ne susijusių asmenų grupėms, nes priešingu atveju būtų mažinamas faktinis realus veiklą kaimo vietovėje vystančių ūkio subjektų skaičius ir jų įvairovė, bei kiltų grėsmė dėl apribojimų paramai gauti apėjimo (žr. LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-92-822/2018, LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2230-757/2017, LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1866-575/2017).

23. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriame suformuluoti aiškūs prieštaravimo motyvai ir argumentai, darytina išvada, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyta data neturėjo esminės įtakos pareiškėjų galimybei tinkamai ir teisingai suvokti sprendimų turinį, taigi, ginčijamuose sprendimuose nurodyta jų priėmimo data neapribojo pareiškėjų teisių įgyvendinimo.

24. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Pareiškėjai nurodo, kad Agentūra klaidingai mano, jog ji, nustačiusi asmenų sąsajumą, neturi pareigos nustatyti ESTT sprendime nurodytų aplinkybių, t. y. ar asmenys dirbtinai kūrė sąlygas paramai gauti, ir dėl to nebus pasiekti programos administravimo taisyklėse nustatyti tikslai. Sprendime nurodoma, kad prašymai finansuoti projektus pagal Priemonę gali būti atmetami, jeigu 1) Projektu nepasiekiami Priemonės programoje numatyti tikslai, ir 2) nustatomi paraiškų teikėjų sąmoningai derinami veiksmai, kuriais siekiama gauti naudos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti.

26. Ginčijamuose sprendimuose tik deklaratyviai nurodyta, kad Agentūra, vertindama pareiškėjų atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“ (ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, požymiai buvus sąmoningo tų asmenų veikimo derinimo), nustatė, kad pareiškėjai atitinka susijusių asmenų požymius su Z. K. ir D. L. ir yra kartu veikiančių asmenų grupė, o ne atskiri ūkiniai vienetai. Šiuo atveju Agentūra iš viso netyrė ir nenustatė, ar buvo sąmoningai derinami veiksmai ir ar neteisėtai sukuriamos sąlygos, reikalingos paramai gauti. Agentūra netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nepagrįstai priėmė sprendimą sumažinti paramą, todėl pažeidė pareiškėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – NMA 2017 m. balandžio 7 d. pranešimo Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ ir 2017 m. balandžio 7 d. pranešimo Nr. 1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“ teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Nagrinėjamo ginčo esmė – ar pareiškėjai atitinka susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijus.

29. Pareiškėja Ž. Š. 2016 m. birželio 1 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011265147-1), kurioje, be kita ko, deklaravo 260,55 ha plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

30. Pareiškėjas M. A. 2016 m. birželio 1 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011265151-1), kurioje, be kita ko, deklaravo 308,01 ha plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Priemonę.

31. Agentūra 2017 m. balandžio 7 d. raštais Nr. 1862464 ir Nr. 1862441 informavo pareiškėjus apie tai, kad jiems yra skiriamos išmokos, nurodė jų dydžius ir papildomai informavo, kad Ž. Š., palyginti su 2015 m., buvo skirta 10 926,61 Eur mažesnė išmoka, M. A., palyginti su 2015 m., skirta 10 534,36 Eur mažesnė išmoka.

32. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pareiškėjams sprendimus, atsakydama į jų prašymus peržiūrėti paskaičiuotas išmokas, kuriuose nurodyta, kad jie atitinka susijusių asmenų požymius, todėl išmoka pagal „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę buvo skaičiuojama vadovaujantis EKO taisyklių 53.7 papunkčiu: „Jei nustatoma, kad pareiškėjai yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, parama teikiama šiuos pareiškėjus skaičiuojant kaip vieną. Jei toks pareiškėjas prašo paramos už didesnį nei 200 ha plotą, parama mažinama pagal šių taisyklių 49 punktą ir išmokama vadovaujantis Agentūros nustatyta tvarka“, bei EKO taisyklių 49 punktu: „Tais atvejais, kai metinė bendroji pareiškėjų pagal Priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal Priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Plotas iki 200 ha laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 100 proc. Plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 70 proc.“

33. Pareiškėjai Agentūros 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateiktus sprendimus apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir prašė juos panaikinti.

34. Komisija 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 3R-339 (AG-262/01-2017) panaikino Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. sprendimus Nr. 1862464 ir Nr. 1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ bei 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštus Nr. BR6-8674 ir BR6-8642 bei įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjų 2016 m. birželio 1 d. paraiškas.

35. Agentūra, vykdydama Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą, priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BR6-1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (Ž. Š.) ir sprendimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (M. A.). Sprendimų data – 2017 m. balandžio 7 d.

36. Ginčijami sprendimai buvo pateikti su 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12917 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ (Ž. Š.) ir 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12916 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ (M. A.).

37. Sprendimuose, be kita ko, nurodyta, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 111 punkte nustatyta, kad pateikę paraiškas pareiškėjai vertinami, ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė. Agentūra nurodė, kad vertindama pareiškėjų atitiktį šiam reikalavimui, vadovaujasi reglamentu (EB) Nr. 2988/95, reglamentu (ES) Nr. 1305/2013, reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, Teisingumo teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu byloje Nr. C-110/13.

38. Pirmiausia pažymėtina, kad Agentūra niekaip nepaaiškino, kodėl ji, vertindama 2016 m. pareiškėjų pateiktas paraiškas dėl paramos už 2016 m. laikotarpį, taikė šį punktą, kuris buvo priimtas tik 2016 m. balandžio 29 d. ministro įsakymu Nr. 3D-2372, įsigaliojo 2016 m. balandžio 30 d. ir neteko galios ministro 2016 m. rugsėjo 26 d. priimtu įsakymu Nr. 3D-549 nuo 2016 m. rugsėjo 27 d., t. y galiojo trumpiau nei penkis mėnesius.

39. Nagrinėjamu atveju aktuali Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 12 dalis, kurią taip pat nurodė Agentūra. Šioje dalyje pateikta susijusių įmonių samprata – įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: 1) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; 2) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo ar priežiūros organo narių ar administracijos pareigūnų; 3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; 4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės dalyviais, kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų; 5) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose.

40. Taigi pateiktoje sampratoje nurodyti konkretūs ryšiai, pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonės yra susijusios, siejami su valdymo kontrole (balsų daugumos turėjimu kitoje įmonėje, galimybe skirti ir atšaukti daugumą valdymo organus, administracijos pareigūnus, daryti įtaką dėl steigimo dokumentų) arba sutarčių pagalba kontroliuoti daugumą kitos įmonės dalyvių balsų. Be to, kai nurodyti ryšiai susiformuoja dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose, tokios įmonės taip pat laikytinos susijusiomis įmonėmis.

41. Agentūra nurodė, kad taikė minėto ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimo HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben du aspektus. Paminėjusi pirmąjį aspektą, kad 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa turi būti aiškinama taip, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu formaliai nesieja kuris nors iš šio priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų santykių, darė išvadą, kad minėto įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 1–4 punktuose numatytų santykių gali nebūti.

42. Nurodė antrąjį aspektą, kad fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos konstatavimas nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją.

43. Agentūra nurodė, pareiškėjai yra susiję tarpusavyje geografiniais ryšiais (elektroninio pašto adresas ir telefono numeris tapatus), ekonominiais ryšiais (vyraujanti auginama kultūra – javai, produkcija parduodama UAB „Kėdainių aruodai“, UAB „Scandagra“ ir UAB „Agrolita“), funkciniais ryšiais (produkcija sandėliuojama D. L. nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje); kitais ryšiais (su Z. K. ūkiai įregistruoti tuo pačiu metu (2005 m. sausio 21 d.), su M. A. valdos įregistruotos tuo pačiu metu (2005 m. kovo 4 d.).

44. Agentūra pirmiau nurodytus tarpusavio ryšius įvardijusi faktais darė išvadą, kad fiziniai asmenys (verslininkai), kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, turi būti laikomi susijusiais pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir pagal byloje HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben suformuluotas taisykles (II t., b. l. 83–86). Analogiškai kaip Ž. Š. vertinta ir M. A. paraiška (II t., b. l. 78–81).

45. Apibendrinant teigtina, kad Agentūra nurodė, jog vertino, ar pareiškėjai yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, vadovaujantis ESTT suformuluotais kriterijais / taisyklėmis ir Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 5 punktu (dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose).

46. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad NMA, vadovaudamasi pareiškėjų pateiktais dokumentais bei duomenimis, esančiais NMA informacinėse sistemose, kitų (valdų) registrų informacija, įvertino pareiškėjų paraiškų atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“ (ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, požymiai, liudijantys buvus sąmoningą tų asmenų veiksmų derinimą), ir nustatė, kad pareiškėjai atitiko susijusių asmenų požymius su kitais asmenimis (Z. K., D. L.) ir yra kartu veikiančių asmenų grupė, o ne atskiri ūkiniai subjektai.

47. Šios Nutarties 39 punkte minėta, kad pagal Įstatymą susijusios įmonės apibūdinamos per nustatytus konkrečius ryšius, pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonės yra susijusios, ir tie ryšiai yra siejami su valdymo kontrole (balsų daugumos turėjimu kitoje įmonėje, galimybe skirti ir atšaukti daugumą valdymo organų, administracijos pareigūnų, daryti įtaką dėl steigimo dokumentų) arba sutarčių pagalba kontroliuoti daugumą kitos įmonės dalyvių balsų (Įstatymo 2 str. 12 d. 1–4 p.), o pagal 5 punktą nurodyti ryšiai susiformuoja dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose. Pažymėtina, kad ginčijamuose Agentūros sprendimuose nėra aptariamas nė vienas iš pirmiau Įstatyme nurodytų ryšių. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nustatytos susijusios įmonės / kartu veikianti fizinių asmenų grupė.

48. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad NMA įrodė pareiškėjų sąsajumą, ir tai patvirtino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tačiau, priešingai nei nurodyta šiame sprendime, NMA neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėjai atliko šiuos veiksmus tyčia, taip pat ar tokie veiksmai buvo neteisėti, jis neprivalėjo vertinti, kokių Taisyklėse nurodytų tikslų nebus pasiekta, taip pat nurodyti, kokius sąmoningai suderintus veiksmus pareiškėjai atliko ir, jei atliko, kodėl jie yra neteisėti, nes to nenumato EKO taisyklių 111 punkto nuostatos. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

49. Vertinant anksčiau nurodytus argumentus paminėtina, kad EKO taisyklių 111 punkte (jis neteko galios 2016 m. rugsėjo 27 d., o jame reguliuotus santykius reglamentuoja Taisyklių 351 punktas) nebuvo nustatomos pareigos, konkretūs reikalavimai, draudimai, jame išvardyti tik teisės aktų pavadinimai, kuriais būtina vadovautis, ir jau aptartos bylai aktualios Įstatymo nuostatos (Įstatymo 2 str. 12 d. 1–5 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas nepatvirtino, kad NMA įrodė pareiškėjų sąsajumą. Teismas tik nurodė, jog Agentūra nustatė, kad pareiškėjai yra susiję asmenys, tačiau neteigė, kad Agentūra pagrįstai pripažino, jog pareiškėjai yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė. Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies bent vienu iš penkių punktu būtina nustatyti ne bet kokį sąsajumą, kaip teigia apeliantas, o nustatyti konkrečius ryšius, apibūdintus minėtuose punktuose, aptartus šios Nutarties 39 punkte. Vien tai, kad nustatoma, jog asmenys realizuoja produkciją tiems patiems supirkėjams, saugo produkciją viename sandėlyje, turėdami tą patį elektroninio pašto adresą, vienu metu registravo dalį ūkių ar valdą, nereiškia, kad nustatyti tokie ryšiai, kurių reikalauja Įstatymas. Atsakovas savo ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad vadovaujasi Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 5 punktu, tačiau neteisingai jį taikė.

50. Nei viename iš ginčijamų Sprendimų nėra pakankamai pagrįsta, kaip šiuo konkrečiu atveju fiziniai asmenys, atliko tokius veiksmus, kuriais buvo siekiama daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir būtent dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, kaip tai nurodyta ESTT 2014 m. vasario 27 d sprendime HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben ir Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB.

51. Nenustačius, kad pareiškėjai laikytini susijusiomis įmonėmis / kartu veikiančių fizinių asmenų grupe, atsakovo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai (žr. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2230-575/2017, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1866-575/2017, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-92-822/2018) atskirai neaptariami, nes jie nėra aktualūs nagrinėjamu atveju.

52. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai atskirai neaptariami, nes jie nebeturi teisinės reikšmės.

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai taikė teisės normas, iš esmės tinkamai jas aiškino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas galioti. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendimas priimamas pareiškėjų naudai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), pareiškėjai pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jie patyrė realias, pagrįstas ir būtinas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos faktūros, II t., b. l. 116–121), o teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų prašoma suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti – kiekvienam po 363 Eur, yra neadekvati, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjams M. A. ir Ž. Š. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kiekvienam po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė