4ebfdb36-d89b-4433-bf57-16b2b93b2f31 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. e2S-1248-163/2017                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07742-2017-1  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.1.; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutarties, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos VMI prie LR FM praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, suinteresuoti asmenys V.

Å ., M. V.-Å oblinskienė, antstolis A. S.,   n u s t a t ė: I. Ginčo esmė. PareiÅ¡kėja VMI prie LR FM kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti V. Å . ir M. V.-Å oblinskienės turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti V. Å . nuosavybės teisę į ½ dalį turto areÅ¡tuoto antstolio A. S. 2017-04-26 turto areÅ¡to aktu Nr. S1b-33454 ir Nr. S1b-33459 bei ½ M. V.-Å oblinskienės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Nurodė, kad antstolis A.

S. vykdo VMI prie LR FM 2017-04-19 perduotÄ nutarimÄ Nr. (23.31-08) 483-31785, dėl 2 474,08 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. Å . valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė 7 dienų terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-02 nutartimi nustatyti pareiÅ¡kėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 7 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus.

Nurodė, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkÄ , nustatant skolininko dalį nekilnojamame turte, yra imperatyvus. Teigia, jog pareiÅ¡kėjai nepateikus tinkamai parengto naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi projekto, teismas negali teisingai iÅ¡nagrinėti bylos, tuo labiau, kad nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io daikto bÅ«tų negalimas.Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė savo pozicijos dėl naudojimosi V.

Å . priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo, todėl nustatytini praÅ¡ymo trÅ«kumai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja VMI prie LR FM praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑06‑02 nutartį dalyje dėl įpareigojimo paÅ¡alinti trÅ«kumus panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir reikalavimas nurodyti ne tik idealiÄ jÄ , bet ir realiÄ jÄ skolininko turto dalį yra nepagrįstas, nes pagal CPK 667 str. nevykdomas bendraturčių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas.

Tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus, o pagal formuojamÄ teismų praktikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai. Pažymi, jog CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja konkrečiai ir aiÅ¡kiai suformulavo savo praÅ¡ymÄ , t. y. prašė nustatyti skolininko idealiÄ jÄ turto dalį. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ , tačiau tai iÅ¡ esmės nekeičia bendrasavininko nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendrasavininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarkÄ bendrasavininkų idealiosios nuosavybės teisės dalys iÅ¡lieka nepakitusios (po ½), kas reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai.Taip pat nurodė, kad skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus.  Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti ne tik nekilnojamojo turto ½ dalį priklausančiÄ skolininkui, bet ir ½ dalį skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų.

PareiÅ¡kėja neturi skolininkui priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, kas užkerta keliÄ parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (pvz. žemės sklypo) dalimi tvarkÄ . Tai, kad Å¡ių dokumentų pareiÅ¡kėja nepateikė kartu su praÅ¡ymu, nesudaro pagrindo atsisakyti iÅ¡kelti civilinę bylÄ , kadangi jie gali bÅ«ti pateikiami vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Be to, kai kuriais dokumentais (kadastrinių matavimų bylos), kaip turto savininkas, disponuoja skolininkas, todėl jų pateikimas teismui nesukeltų jokių sunkumų, prieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjai kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl jų gavimo.  Teismas             k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.Atskirasis skundas tenkintinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas 7 dienų terminas praÅ¡ymo trÅ«kumams iÅ¡taisyti teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. PrieÅ¡ingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ .Pažymėtina, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal skolininko prievolę turi bÅ«ti vykdomas nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo asmeninį turtÄ , bÅ«tina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iÅ¡ bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

CPK 667 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) nurodyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ .Pažymėtina, jog teismai civilines bylas nagrinėja vadovaudamiesi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo klausimÄ , vadovavosi aktualia CPK redakcija, todėl neužkirsdamas teisės į teisminę gynybÄ , teisingai taikė procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , kadangi CPK 667 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarkÄ .

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pasikeitus CPK redakcijai CPK 667 str. 3 d. (aktuali redakcija galiojanti nuo 2017-07-01) nurodoma, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančiÄ nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , jeigu to praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡kotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatymų leidėjas panaikino dalies dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo imperatyvumÄ , todėl praÅ¡ymo priėmimo klausimas turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

IÅ¡ pateikto atskirojo skundo matyti, jog pareiÅ¡kėja VMI prie LR FM nepraÅ¡o nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartis nebėra aktuali, todėl ji naikintina ir praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.  IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino formuojamÄ teismų praktikÄ , bylos aplinkybes, tačiau pasikeitus CPK 667 straipsnio reglamentavimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartis neteko aktualumo, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti bei klausimÄ dėl praÅ¡ymo nustatyti skolininko turto dalį, esančia bendra su kitais asmenimis nuosavybe grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti bei praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                 Alona Romanovienė