4ebf995e-e1c6-418f-b7e2-f615a5d96a5c · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 3212-297/2014(Proceso Nr. 2-13-3-02579-2014-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2.; (S) 116.1. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 26 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. U., sekretoriaujant S. B., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. Č., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui G. G., suinteresuotam asmeniui A. V. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. Č. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui A.

V. Č. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja A. Č. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ palikimo gavimo tikslu, kad ji po motinos A. R. mirties priėmė jos palikimÄ , 1,59 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), jį valdydama. PareiÅ¡kime nurodė, kad A. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su pareiÅ¡kėja. Dar jai esant gyvai, pagal LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ atsirado teisė atkurti nuosavybę į 1,59 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), bet A.

R. nespėjo sutvarkyti reikiamų dokumentų, todėl pareiÅ¡kėja baigė Å¡iuos klausimus spręsti ir jau motinai A. R. mirus jos vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,59 ha žemės sklypÄ , tai yra 159/759 dalis bendroje nuosavybėje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). MinėtÄ sklypÄ pareiÅ¡kėja perėmė į faktinį valdymÄ ir naudojimÄ , t. y. šį žemės sklypÄ nuo jo paėmimo momento naudoja kaip savo. Ä®forminti nuosavybės teisę savo vardu jai trukdo tai, kad po motinos mirties per Å¡eÅ¡ių mėnesių nustatytÄ terminÄ (seno CK 587 str. redakcija) pareiÅ¡kėja nesikreipė į notaro kontorÄ , tačiau ji priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi palikimÄ valdyti.

PareiÅ¡kėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad Å¡iuo bÅ«du ji priėmė motinos palikimÄ , todėl tam, kad galėtų realizuoti teisę paveldėti, bÅ«tina teismine tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ . Teismo posėdyje dalyvavusi pareiÅ¡kėja prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai A. R., įpėdiniai pagal įstatymÄ â€“ vaikai į notarų biurÄ nesikreipė, nes A.

R. neturėjo jokio turto. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-28 sprendimu Nr. 33-14142 A. R. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,59 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra; Å¡is žemės sklypas įeina į 7,59 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)., kurio 320/759 dalys yra pareiÅ¡kėjos nuosavybė. PareiÅ¡kėja po motinos mirties naudojosi ir rÅ«pinosi savo ir motinos žeme kaip savo, tÄ daro jau 14 metų. Taip pat nuolat deklaravo motinos žemės sklypÄ , sėjo, sodino ir nuimdavo derlių savo poreikiams tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. V. Č. su pareiÅ¡kimu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad prasidėjus nuosavybės teisių atkÅ«rimui, jos motina A. R. pretendavo atkurti nuosavybės teisę į žemės Å«kio paskirties žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), žemės sklypo bendras plotas 7,59 ha. Å iÄ Å¾emę motina padalino visiems savo vaikams, dalį pasiliko ir sau. Mirus motinai, vaikai nesikreipė į notarÄ dėl motinos palikimo priėmimo. Motinos žeme visÄ laikÄ rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja A. Č., pas kuriÄ motina gyveno iki mirties.

A. Č. tÄ Å¾emę tvarkė, arė, akėjo, sėjo, ja naudojosi kaip turto savininkas ir niekas to neginčijo.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Pagal įstatymÄ tam, jog įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos 1964 m. Civilinio kodekso 571 str., 573 str. 1 d. 1 p. nuostatas mirusiojo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymÄ . Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal 1964 m. CK 587 str. reikalavimus laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , Å¡ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004).PareiÅ¡kėjos A.

Č. ir suinteresuoto asmens A. V. Česnulevičienės paaiÅ¡kinimais, bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R. (b. l. 4), asmens kodas nežinomas, kuri iki mirties gyveno Alytuje su savo dukra A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro 2013-10-23 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po A. R. mirties neužvesta (b. l. 8). PareiÅ¡kėja yra A. R. duktė, taigi, ji yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymÄ . IÅ¡ Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-09-28 sprendimo Nr. 33-14142 matyti, kad A.

R. atkurtos nuosavybės teisės į 1,59 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Å is sprendimas iÅ¡duotas jau po A. R. mirties jos turto paveldėtojui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų seka, kad po A. R. mirties pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto perėmė mirusiosios turtÄ ir pradėjo juo naudotis, tvarkė jį kaip savo nuosavybę, tame tarpe dirbo žemę, jÄ sėjo, darė daržus, nuimdavo derlių. Žemės Å«kio paskirties žemė buvo deklaruota Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos A.

Č. vardu, tai patvirtina 2011-06-13, 2012-06-12 paramos už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus paraiÅ¡kos (b. l. 11-12, 13-15). Žeme pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi iki Å¡iol, kitų asmenų, pretenduojančių į palikimÄ nėra. Teismas sprendžia, kad į bylÄ pateikti leistini ir patikimi įrodymai patvirtina, jog mirus A. R., jos duktė pareiÅ¡kėja A. Č. priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, tai rodo jos aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad perimtÄ turtÄ pareiÅ¡kėja valdo kaip savo ir laiko save Å¡io turto savininku (CK 5.50 str. 2 d.).

PareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktÄ . Minimas faktas turi juridinę reikÅ¡mę, nes nuo jo priklauso pareiÅ¡kėjos turtinių teisių atsiradimas, todėl Å¡is faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktus, neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“13 p.), todėl teismas neįvardija kokį konkrečiai turtÄ pareiÅ¡kėja priėmė faktiniu valdymu po A.

R. mirties.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu, kad po A. R., asmens kodas nežinomas, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                          D. U.