4ebed595-c822-4d40-8159-4c092734eb6e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. e1-2193-1100/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21327-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4; 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės JÅ«ratės Semėnienės pareiÅ¡kimÄ baudžiamojoje byloje, kurioje O.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės O. K. 2021 m. birželio 23 d. apie 21.50 val. laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė sutuoktiniui R.

K. du smÅ«gius į veidÄ , du smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį bei nagais apdraskė nukentėjusiojo deÅ¡inę rankÄ , po to, jiems bÅ«nant lifte, sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , taip sukėlė R. K. fizinį skausmÄ . O. K. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji O. K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad R. K. yra jos sutuoktinis, kartu gyveno apie 11 metų, Å¡iuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, apie metus laiko negyvena kartu. 2021 m. birželio 23 d. apie 21 val. ji atėjo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), R. išėjo iÅ¡ buto ir jie bendravo laiptinėje.

Jie abu impulsyvÅ«s, todėl netrukus tarp jų kilo konfliktas, ji nesusilaikė ir deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka sudavė jam antausį, tiksliai nurodyti kiek kartų ir į kuriÄ vietÄ sudavė negalėjo, nes buvo afekto bÅ«senoje, iÅ¡sigandusi. Neneigė, kad galėjo suduoti daugiau smÅ«gių. R. pradėjo jÄ abiem rankomis stumti link lifto. Dėl didelio susijaudinimo negalėjo nurodyti kas vyko toliau. Po Å¡io įvykio ji nuėjo namo ir daugiau jie tarpusavyje nekonfliktavo. Nurodė, kad labai gailisi, sutiko, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l.

70) Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 21.50 val., jam bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjo jo sutuoktinė O. K., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, Å¡Å«kavo, veržėsi į butÄ reikalaudama pabendrauti su dukra. Kadangi ji buvo neblaivi, jis neapsikentęs keliamo triukÅ¡mo išėjo su ja pabendrauti į laiptinę, buto duris užrakino, sutuoktinė puolė muÅ¡tis: kumščiais maždaug du kartus sudavė į veido sritį, maždaug du kartus trenkė į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, įdrėskė į deÅ¡inę rankÄ . Po Å¡ių sutuoktinės smÅ«gių juto fizinį skausmÄ . Po Å¡ių veiksmų, įstÅ«mė jÄ Ä¯ liftÄ , su ja kartu nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ . BÅ«nant lifte ji elgėsi agresyviai, trenkė kumščiu į veidÄ , ko pasėkoje, nukrito jo akiniai, sulinko rėmeliai. O. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li (b. l.

29) Nukentėjusysis R. K. papildomos apklausos metu parodė, kad jis su sutuoktine kartu gyveno apie 10 m., Å¡iuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, kurio metu jis gyvena savo bute, o ji – kitu adresu. Su O. K. turi mažametę dukrÄ . Sutuoktinė piktnaudžiauja alkoholiu, po to tampa agresyvi, prieÅ¡ jį smurtauja jau ne pirmÄ kartÄ , anksčiau jie susitaikė, byla buvo nutraukta. Nori patikslinti, kad jie konfliktavo laiptinėje, kur ji ir sudavė smÅ«gius, o po to, jis sugriebęs jai už riešų įtempė į liftÄ , kur ji jam sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , po ko sulinko akinių rėmelis ir jie nukrito, jis juto skausmÄ .

Dėl Å¡io įvykio jis pretenzijų sutuoktinei neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. (b. l. 44). Protokole–pareiÅ¡kime R. K. nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 21.50 val. bÅ«nant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo žmona O. K. bÅ«dama neblaivi bandė patekti į butÄ . Jam išėjus pabendrauti į laiptinę, ji pradėjo jį stumdyti, muÅ¡ti, t. y. kumščiais smÅ«giavo į veidÄ , įdrėskė į rankÄ . Patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 1). PareiÅ¡kėjo parodymų protokole nurodyta, kad apie 21.50 val.

O. K. neblaivi bandė patekti į butÄ (negyvena nuo 2020 metų, nuo smurto įvykio artimoje aplinkoje). GÄ sdindama vaikÄ kėlė triukÅ¡mÄ , pastoviai skambino į duris. Išėjus jam į laiptinę, bandant jÄ nuraminti, rankomis mušė, įdrėskė į rankÄ , smogė į veidÄ , sulankstė akinių rėmelį. Suėmęs jos rankas įstÅ«mė į liftÄ , pasakė, kad kviečia policijÄ (patrulis skambino, bet nevažiavo, nes ji jau buvo pasiÅ¡alinusi). KonfliktÄ tikriausiai iÅ¡provokavo tai, kad dukra buvo atėjusi iÅ¡ O., nes „mama stipriai susipyko su draugu, o paskui nuėjo miegoti“.

Dukra buvo iÅ¡sigandusi, verkė (b. l. 7). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O.

K. 2021 m. birželio 23 d. 21.50 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, smurtaudama prieÅ¡ savo vyrÄ R. K., sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę padariusi inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėjo, kad <...> ji nesusilaikė ir deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka sudavė jam antausį, tiksliai nurodyti, kiek kartų ir į kuriÄ vietÄ sudavė, negalėjo, nes buvo afekto bÅ«senos, iÅ¡sigandusi. Neneigė, kad galėjo suduoti daugiau smÅ«gių (b. l. 70).

Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad O. K. kumščiais maždaug du kartus sudavė į veido sritį, maždaug du kartus trenkė į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, įdrėskė į deÅ¡inę rankÄ . Po Å¡ių sutuoktinės smÅ«gių juto fizinį skausmÄ . Po Å¡ių veiksmų, įstÅ«mė jÄ Ä¯ liftÄ , su ja kartu nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ . BÅ«nant lifte ji elgėsi agresyviai, trenkė kumščiu į veidÄ , dėl to nukrito jo akiniai, sulinko rėmeliai <...>. Kaltinamosios padarytų veiksmų pobÅ«dis ir intensyvumas, suduotų smÅ«gių lokalizacija (veido sritis) neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad nukentėjusiajam gali bÅ«ti sukelti fizinį skausmÄ , ir to norėjo.

Taip pat pažymėtina, jog Å¡eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta Å¡eimos nario sÄ voka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad R. K. yra O. K. vyras. Todėl pripažintina, kad kaltinamoji smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad O. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. K. pareiÅ¡kė, kad sutinka su bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininkės kaltės formÄ â€“ O. K. padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokurorės pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų;

b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys Nr. 2K-584/2014, Nr. 2K-49-693/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju negalima remtis vien tik nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (apklaustas nukentėjusiuoju R. K. parodė, kad kaltinamoji buvo akivaizdžiai neblaivi, Å¡Å«kavo <...> nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li). Baudžiamosios bylos duomenimis, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios neblaivumÄ . Pati kaltinamoji apklausos metu parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo labai susijaudinusi. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad kaltinamosios O.

K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, turi vaikÄ , anksčiau buvo teista (teistumas iÅ¡nykęs), taip pat 2020 m. gegužės 6 d. dėl kaltinamosios buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 58), per vienerius metus bausta administracine tvarka, nuobauda galiojanti (b. l. 60-61), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 54–55). Duomenų apie gydymÄ psichiatrinėje ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Å velnesnė bausmės rÅ«Å¡is kaltinamajai nebus efektyvios. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, bausmė už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant:

1) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios užbaigti smurtinį elgesį keičiančiÄ programÄ ; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Prokurorė pareiÅ¡kime siÅ«lė uždrausti kaltinamajai bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie kaltinamosios neblaivumÄ ar alkoholio vartojimo turimÄ Ä¯takÄ nusikalstamos veikos padarymui, Å¡is draudimas neskirtinas.

O. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. V. Kiti klausimai O. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : O. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant:

1) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios užbaigti smurtinį elgesį keičiančiÄ programÄ ;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. paskirti galutinę 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant:

1) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios užbaigti smurtinį elgesį keičiančiÄ programÄ ;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. O. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – jÄ panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

2) padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Darius Lukaitis