4ebdb2ef-6bd5-48fa-8080-0029ceb5ab81 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1A-77-491/2018Proceso Nr. 1-01-1-52070-2017-7Procesinio sprendimo kategorija :2.3.6.4.1., 2.4.6.4.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 16 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant :prokurorui Broniui Å iaudiniui, jo gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Gražinos Valinčienės apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® Å¡ios bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.N. K. pagal BK 145 str. 1 d. buvo iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:N. K. buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 8 d. apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas sulaikytas pagal BPK 140 straipsnį ir vedamas su nugaroje surakintais antrankiais, galva trenkė į tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), specialus numeris (duomenys neskelbtini), galinio bagažinės dangčio stiklÄ , kurio vertė 198,03 Eur, ir taip jį iÅ¡daužė.

N. K. buvo iÅ¡teisintas kaltinant jį tuo, kad 2017 m. spalio 8 d. apie 3.30 val., atėjęs prie savo sugyventinės V. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), reikalavo jos atidaryti namų duris, jai atsisakius, grasino iÅ¡laužti duris ir jÄ papjauti, dėl ko iÅ¡sigandusi V. J. paspaudė policijos iÅ¡duotÄ SOS pagalbos mygtukÄ , ir tokie jo veiksmai V. J. davė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė G.

Valinčienė praÅ¡o : N. K. pripažinti kalu pagal BK 145 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, jam paskirtas bausmes pagal BK 187 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir jam paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 7 mėnesiams; kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Prokurorė skunde nurodo, kad byloje yra pakankamai N. K. kaltę dėl veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., patvirtinančių įrodymų. Jos nuomone, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V.

J. paspaudė policijos jai iÅ¡duotÄ SOS mygtukÄ ir, pradariusi langÄ , pradėjo Å¡auktis pagalbos, nes antrÄ kartÄ tÄ naktį atėjęs N. K., trankydamas duris, grasino jÄ užmuÅ¡ti, sakydamas: „užmuÅ¡iu tave, iÅ¡muÅ¡iu duris ir užmuÅ¡iu“, „rėk, rėk, V. nespės ateiti, užmuÅ¡iu tave ir jį“. Teigia, kad grasinimas buvo realus, galėjo bÅ«ti įgyvendintas ir nukentėjusioji turėjo realų pagrindÄ bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. K. iÅ¡sakytų žodžių tiksliai neprisiminė, bet nurodė, kad kaip grasinimÄ ji supratusi jo pasakytus žodžius:

„šauk, Å¡auk, vis tiek V. nespės užlipti, nebus nei tavęs, nei V.“. BÅ«tent po Å¡ių žodžių ji paspaudė policijos jai iÅ¡duotÄ SOS mygtukÄ , nes manė, kad grasinimas buvo realus ir ji buvo Å¡io grasinimo iÅ¡sigandusi. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad jeigu N. K. bÅ«tų laužęsis vidun, ji gelbėdamasi bÅ«tų iÅ¡daužusi langÄ ir iÅ¡Å¡okusi laukan. Liudytoja J. Č. parodė, kad girdėjo triukÅ¡mÄ bute, girdėjo kaip V. J. Å¡aukėsi brolio pagalbos:

„V., V. padėk“. Liudytojai J. O. ir M. Z. parodė, kad jie atvyko į V. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes buvo aktyvuotas SOS pagalbos skambutis. Jiems atvykus, nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, kalbėjo drebėdama, sakė, kad sugyventinis jai grasino ir sakė, kad užmuÅ¡. Ji nurodė pareigÅ«nams, kad bijo N. K. ir jei jo nesulaikys, ji eis nakvoti pas brolį. Pasak prokurorės, Å¡ių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad N. K. grasinimai buvo realÅ«s ir jie paveikė nukentėjusiosios psichinę bÅ«senÄ , nes ji bijojo, Å¡aukėsi brolio pagalbos.

Kad grasinimai buvo teisingai suprasti ir realÅ«s, patvirtina ir ta aplinkybė, kad N. K. naktį brovėsi į V. J. butÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusioji jo grasinimus suvokė kaip realų pavojų turtui ir gyvybei. Nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį diskomfortÄ , nervinę įtampÄ , nerimÄ ir stresÄ , kas tik patvirtina grasinimo realumÄ . N. K. grasindamas suvokė savo elgesio bauginamÄ pobÅ«dį nukentėjusiajai, norėjo sukelti jai mirties baimės jausmÄ . Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo N. K. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė Å¡ioje byloje skundžia tik nuosprendžio dalį dėl nuteistojo N. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 145 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl Å¡ios nuosprendžio dalies.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ baudžiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus, t. y. grasindamas kaltininkas turi jį iÅ¡reikÅ¡ti taip, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų pakankamas pagrindas realiai bijoti jo ketinimo ir manyti, jog kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekia įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebÅ«tų nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panaÅ¡Å«s į grasinimÄ , bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori. Kita vertus, pats grasinimo realumo suvokimas yra labai subjektyvus faktorius, t. y. skirtingi žmonės toje pačioje situacijoje grasinimÄ ir tikruosius kaltininko kėslus suvokti gali labai įvairiai.

Ir grasinimo suvokimas labai dažnai priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių ir aplinkybių – nuo kaltininko ir nukentėjusiojo santykių pobūdžio, jų trukmės, pačios situacijos, kurioje vyksta konfliktas, laiko, pagaliau net ir jų galimo apsvaigimo nuo alkoholio, ir pan. Šioje byloje N. K. buvo išteisintas kaltinant jį tuo, kad 2017 m. spalio 8 d. apie 3.30 val., būdamas prie savo sugyventinės V. J. namo durų, pareikalavo jas atidaryti, o jai atsisakius tai padaryti, grasino duris išlaužti ir papjauti sugyventinę, dėl ko V.

J. iÅ¡sigandusi paspaudė policijos jai iÅ¡duotÄ SOS pagalbos mygtukÄ . IÅ¡ to matyti, kad vienas iÅ¡ Å¡ios nusikaltimo sudėties objektyvinės pusės požymių – nusikalstama veika, apraÅ¡yta labai lakoniÅ¡kai ir konkrečiai – N. K. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pareikalavo atidaryti duris, po to pagrasino jas iÅ¡laužti ir papjauti nukentėjusiÄ jÄ , t. y. jÄ nužudyti. Kitokie iÅ¡teisintojo galimai neteisėti veiksmai (nors jie ir buvo minimi tyrimo metu bei teisme, netgi buvo aptarti teismo nuosprendyje), kurie sudarytų grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatÄ esmę, netapo kaltinimo iÅ¡teisintajam dalimi, t. y. kaltinimas N. K. nebuvo koreguojamas ir keičiamas įrodymų teisiamajame posėdyje tyrimo eigoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir prokuroro apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡ viso neanalizuojami teismo motyvai dėl iÅ¡teisintajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytos čia paminėtos veikos, nėra jokių argumentų, kodėl teismo iÅ¡vados turėtų bÅ«ti pripažintos nepagrįstomis, t. y. neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių. Prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodo naujÄ N. K. nukentėjusiajai iÅ¡sakyto grasinimo turinį ir teigia, kad pagal nukentėjusiosios parodymus, N. K. grasinimas užmuÅ¡ti buvo iÅ¡sakytas žodžiais „užmuÅ¡iu tave, iÅ¡muÅ¡iu duris ir užmuÅ¡iu“, „rėk, rėk, V. nespės ateiti, užmuÅ¡iu tave ir jį“.

IÅ¡ to akivaizdu, kad prokurorė skunde remiasi nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje pakeistais, o ne jos pirminiais parodymais, kurių pagrindu ir buvo konstruojamas kaltinimas N. K. Tačiau, viena vertus, prokurorės apeliaciniame skunde siÅ«lomi tokie grasinamojo pobÅ«džio veiksmai iÅ¡teisintajam Å¡ioje byloje tyrimo metu nebuvo inkriminuoti (į tai nuosprendyje atkreipė dėmesį ir apylinkės teismas), o kita vertus, pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju pats grasinimas net ir tokiais teiginiais kaip „užmuÅ¡iu tave, iÅ¡muÅ¡iu duris ir užmuÅ¡iu“, „rėk, rėk, V. nespės ateiti, užmuÅ¡iu tave ir jį“, Å¡iuo atveju neatrodė ir akivaizdus, ir realus, nes iÅ¡teisintojo veiksmai, kuriuos taip pat bÅ«tina įvertinti nustatant jo ketinimų apimtį ir realumÄ , įvykio metu visai rodė kÄ kita.

Susipažinus su paties iÅ¡teisintojo, nukentėjusiosios V. J. bei tiesiogiai įvykio aplinkybes girdėjusios liudytojos J. Č. parodymais susidaro įspÅ«dis, kad N. K. iÅ¡sakyti žodžiai gal ir buvo pakeltu tonu (nes juos girdėjo kaimynė J. Č.), bet jo teiginiai buvo iÅ¡sakyti labiau supykus ant sugyventinės, kad Å¡i jo neįsileido, nei siekiant jÄ realiai įbauginti ar įtikinti, kad jis tikrai ketina jÄ nužudyti. Apie tai galima spręsti iÅ¡ J. Č. parodymų, kad iÅ¡teisintojo beldimasis ir žodžiai sugyventinei buvo pakankamai tylÅ«s; tik iÅ¡girdęs, kad V.

J. pradėjo Å¡auktis pagalbos, jis iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ namo; ant namo durų nebuvo rasta jokių naujesnių jų laužimo žymių ar kitokių įrodymų, kad iÅ¡teisintasis bandė patekti į butÄ . Apylinkės teismas Å¡iuos duomenis nuosprendyje labai iÅ¡samiai nurodė ir motyvuotai pagrindė jais savo iÅ¡vadas. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad pati V. J. teisiamajame posėdyje davė parodymus, jog konfliktai tarp jų jai nebuvo jokia naujiena, ypač kuomet iÅ¡teisintasis bÅ«davo iÅ¡gėręs, kad gyvenant kartu jis ne kartÄ grasino V.

J. jÄ sužaloti ir susižaloti save, tačiau Å¡ių grasinimų niekada neįgyvendindavo. V. J. nurodė, jog prie grasinimų ji buvo įpratusi, mylėjo N. K. ir jam viskÄ atleisdavo, nors dėl to, jog ji gyvena su N. K. nuo jos pačios nusisuko visa giminė. Å iuo metu su N. K. yra susipykusi ir nenorinti su juo daugiau nei bendrauti, nei gyventi, nori galutinai nutraukti santykius, tačiau bijanti tai padaryti dėl N. K..

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji V. J. pagal nustatytas įvykio aplinkybes iÅ¡girdusi grasinimÄ jÄ nužudyti turėjo pagrindÄ realiai iÅ¡sigÄ sti, kad Å¡is ketinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo asmens parodymai tokio pobÅ«džio bylose yra kertiniai, t. y. dažniausiai nukentėjusiojo parodymai yra iÅ¡ esmės vieninteliai duomenys, kuriuos galima prieÅ¡pastatyti kaltininko pozicijai. Todėl, tik iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų turėtų aiÅ¡kiai matytis, kaip jį paveikė konkretus grasinimas, t. y. tik pagal juos turi bÅ«ti nustatytas jam iÅ¡sakyto grasinimo suvokimo (jo pavojingumo) lygis, nes tik nukentėjusysis turi galimybę įvertinti ir nuspręsti, ar iÅ¡sakytas grasinimas buvo toks, kad bÅ«tų pakankamas pagrindas pripažinti, jog jis gali bÅ«ti realiai įvykdytas, ir kad jis nebuvo iÅ¡sakytas tik Å¡iaip, realiai toliau nesiekiant jokių negatyvių pasekmių.

Taigi, nukentėjusiojo parodymai yra labai svarbus įrodymas, ir todėl jiems taikomi bendrai visiems įrodymams keliami reikalavimai – be kita ko, jie turi bÅ«ti teisingi, įtikinami ir patvirtinti kitais bylos duomenimis. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje teisingai akcentavo, kad situacijose, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių (sugyventinių), tame tarpe – ir buvusių, kurių santykiai paÅ¡liję, ruoÅ¡iamasi iÅ¡tuokai arba ji jau vyksta, jų santykiai įtempti, prieÅ¡iÅ¡ki vienas kito atžvilgiu, teismas privalo labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitÄ sutuoktinį.

Duomenų, kad išteisintojo ir nukentėjusiosios santykiai iki įvykio buvo pašliję, nuosprendyje yra pakankamai, jų kolegija nekartoja. 12. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje skyrė labai daug dėmesio nukentėjusiosios V. J. parodymų turiniui, jų surašymo laikui, analizei, ryšiui su kitais bylos faktiniais duomenimis ir visa tai įvertinęs jais visiškai pagrįstai suabejojo. Tam pagrindo išties buvo. Kaip pažymėta nuosprendyje, pirminiai nukentėjusiosios V. J. parodymai neatitinka įrodymui keliamo leistinumo (teisėtumo) reikalavimo, nes ji buvo apklausta be vertėjo, nors nukentėjusioji akivaizdžiai gerai nemoka lietuvių kalbos.

Be to, nukentėjusioji 2017 m. spalio 8 d. anksti ryte buvo apklausta ir bÅ«dama gerokai neblaivi – jai nustatytas 1,20 promilių girtumas. Kita vertus, kÄ vėlgi visiÅ¡kai teisingai akcentavo apylinkės teismas, nukentėjusiosios parodymai tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje skyrėsi ir skyrėsi iÅ¡ esmės – jų skirtumai nuosprendyje taip pat pateikti ir motyvuotai aptarti. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į dar vienÄ pakankamai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, rodančiÄ , jog iÅ¡teisintojo iÅ¡sakyti teiginiai neturėjo jokios perspektyvos realiai bÅ«ti įgyvendinti – N. K. iÅ¡girdęs kaip nukentėjusioji Å¡aukiasi pagalbos, pats nustojo belstis ir išėjo į namus net nežinodamas, kad sugyventinė SOS mygtuko pagalba iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Kolegijos vertinimu, nuosprendyje atliktas nukentėjusiosios parodymų vertinimas ir apylinkės teismo išvados dėl to yra ir motyvuotos, ir išsamios, jos pilnai atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Juo vertinti kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas, kolegija neturi pagrindo.

13. Pats iÅ¡teisintasis neneigė įvykio metu buvęs pas sugyventinę, tačiau visÄ laikÄ neigė savo kaltę, kad ketino jÄ nužudyti, jai grasino ir jėga brovėsi į jos namus. Å ie jo parodymai galėtų bÅ«ti paneigti tik, kaip jau minėta, labai abejotinais pačios nukentėjusiosios parodymais, nes kitokių duomenų nėra. Kaip jau minėta, kaimynė J. Č. akivaizdžių grasinimų, durų laužimo negirdėjo. Atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai J. O. ir M. Z. taip pat apie įvykį iÅ¡girdo tik iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, tačiau jau įvykio vietoje jie nerado jokių akivaizdžių namo durų laužimo pėdsakų ar kitų duomenų, kurie bÅ«tų neabejotinai patvirtinę jos žodžius.

Be to, įvykis buvo naktį, nukentėjusioji buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio, ko ji iÅ¡ pradžių nenorėjo pripažinti, iÅ¡ vakaro dienos metu ji ginčijosi ir barėsi su N. K., kai Å¡is su policijos pareigÅ«nais buvo atvažiavęs pasiimti savo asmeninių daiktų ir dokumentų – tai aplinkybės, kurios tik sustiprina įsitikinimÄ , jog pati nukentėjusioji realiai neįvertino situacijos, pernelyg iÅ¡sigando ir paspaudė pagalbos mygtukÄ .

14. Todėl, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija pripažįsta visiÅ¡kai teisingais ir pagrįstais pirmos instancijos teismo atliktÄ jų vertinimÄ , teismo motyvus, iÅ¡vadas ir sprendimÄ N. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti.

15. Tačiau, iÅ¡teisindamas N. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), apylinkės teismas padarė klaidÄ . IÅ¡teisinti Å¡iuo pagrindu galima, trumpai tariant, pripažinus, kad pati nusikalstama veika realiai buvo padaryta, tačiau jÄ padarė ne asmuo, kuriam yra pareikÅ¡tas kaltinimas, o kitas asmuo. BÅ«tent dėl to, pagal BPK 303 straipsnio 6 dalį, jeigu iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas remiantis Å¡io straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylÄ perduoda prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.

16. Å ioje byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu pas nukentėjusiÄ jÄ V. J. buvo atėjęs ir į namo duris beldėsi ne N. K., o koks nors kitas nenustatytas asmuo. IÅ¡ skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat aiÅ¡ku, jog teismas Å¡iuo atveju laikė neįrodyta pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kad N. K. atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Todėl jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ši teismo nuosprendžio dalis keičiama, kadangi teismo išvada dėl N. K. išteisinimo pagrindo neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijanutarė:2017 m. gruodžio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti : N. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

KitÄ teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              Sigitas Bagdonavičius             Algirdas Gaputis